Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-205-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-07
Bylos Nr.: e2-205-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas: D. G.
Advokatai: Martynas Stankevičius, Jovita Usonytė

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.2.4.8.3Prezumpcijos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-205-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00362-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.8.2; 3.2.4.8.3; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialą, ieškinį atsakovui D. G. dėl draudimo išmokos sumos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. G. ieškovo naudai 7 4078,87 Eur sumą ir 1 537,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 336,00 Eur žyminis mokestis, 201,59 Eur už vertimus į lietuvių kalbą; taip pat priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5550535, pagal kurią buvo apdrausta automobilio AUDI A6 v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą.

3. 2015-03-04 d. Norvegijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė v/n (duomenys neskelbtini), sutrikdyta asmens sveikata. Automobilio AUDI A6 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas-kaltininkas D. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

4. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 64 330,00 Eur draudimo išmoką, dėl asmens sveikatos sutrikdymo, 9 748,87 Eur draudimo išmoką, dėl transporto priemonės v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų.

5. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.1 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo , jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų).

6. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas įgijo 74 078,87 Eur reikalavimo teisę į atsakovą, prašo priteisti iš atsakovo D. G. ieškovo naudai 74 078,87 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 87 ct) 1 537,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 336,00 Eur žyminio mokesčio ir 201,59 Eur už vertimus į lietuvių kalbą ,sumokant į AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, 05132 Vilnius, a/s LT667300010104742863, įmokos kodas: 73473, AB “Swedbank”, banko kodas 73000, priteisti iš atsakovo, ieškovo, naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentus metinių palūkanų (LR CK 6.37, 6.210 str.).

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka.

Šalies argumentai

8. Dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020-11-25, t.y. praėjus 3 metų ieškinio senaties terminui. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str.).

9. Ieškinio senatis - materialiosios civilinės teisės institutas - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Šio termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 str. 1 d.).

10. LR CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nors CK 1.127 str. 4 d. yra nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamoje byloje pareikšto subrogacinio reikalavimo atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas nesietinas su draudimo išmokų išmokėjimu. Draudikėms teisė į ieškinį atsirado nuo to paties momento, kuris buvo atsiradęs draudėjai, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje jau aptartą asmenų pasikeitimo toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje taisyklę (CK 1.128 str.) ir CK 6.1015 str. 2 d. nuostatas, kartu reiškiančias, kad draudikas subrogacinio reikalavimo pateikimo atveju negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs pats žalą patyręs asmuo.

11. Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

12. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr.. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009).

13. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Atsakovo nuomone ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2015-03-04 eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirto sveikatos sužalojimo bei automobilio apgadinimo, nuo kada nukentėjusioji ir jos draudikas turėjo imtis aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas subrogacijos pagrindu. Tai yra kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, subrogacija yra asmenų pasikeitimas toje pačioje, jau egzistuojančioje sutartinėje arba deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.

15. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį svarba, sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 str. 2 d.). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei i o padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ???-?-474-219/2017).

16. Kadangi subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje, tai ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 str., yra nurodęs, kad subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017;2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183- 219/2017; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

18. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad toks ieškinio senaties termino skaičiavimas tam tikra prasme drausmina tiek draudiką, tiek draudėją: draudikas, žinodamas, kad ieškinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesą stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos (kaip minėta, draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacinio reikalavimo atsiradimą); tuo tarpu draudėjas turi interesą kuo greičiau pranešti apie jam padarytą žalą savo draudikui, nes, jeigu dėl delsimo pranešti subrogacija taps neįmanoma, draudikas, vadovaudamasis CK 6.1015 str. 4 d. nuostatomis, įgis teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3- 183-219/2017;2014-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014).

Žemesnės instancijos teismas

20. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų - žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui - reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.

21. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas subrogacinių reikalavimų bylose laikosi pozicijos, kad draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogaciios teisės atsiradimą, o ne ieškinio senaties eigos pradžią, ir ieškinio senaties termino pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.)

22. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-l32-611/2020).

23. Be to ieškovas savo ieškinyje net nėra nurodęs kada nukentėjusiajai buvo išmokėtas žalos atlyginimas ir aplamai kokio dydžio žalos atlyginimas jai buvo išmokėtas, jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų civ.byloje nėra.

24. Atsižvelgiant į virš minėtas aplinkybes yra pagrindas prašyti teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį.

25. Dėl atlygintinos žalos dydžio. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 str.), žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. CK 6.245 str. 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį.

26. LR CK 6.251 str. 1 d., įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau kasacinio teismo yra pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - 4 abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). Vadinasi, pagal CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama.

27. LR CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-351/2011). Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisės aktuose nėra nustatyta pagrindo pareikštą regresinio reikalavimo teise grindžiamą ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį tenkinti nevertinant regresinio reikalavimo pagrįstumo ir taip apriboti galimai dėl eismo įvykio atsakingų asmenų teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392- 915/2017, 36 punktas). Toks požiūris lemia tai, kad vien ta aplinkybė, jog Lietuvos draudikų biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-421/2017, 27 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 39 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 386-219/2017, 42 punktas).

Šalies argumentai

29. Ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodytos padarytos žalos dydžio, o dėl netinkamo turinčių bylai reikšmės aplinkybių aiškinimo nėra galimybės išsiaiškinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos atsiradimo.

30. Remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5d. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvy kį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką.

31. Tokiu būdu draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: 2010 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d Nr. 3K-3-127/2013; 2015 gruodžio 16 d. Nr. ?3K-3-690-415/2015).

32. Ieškovė, administruodama kilusią žalą, nesąžiningai elgėsi atsakovo atžvilgiu, neinformuodama apie įvykio tyrimą ir į jo tyrimą nekviesdama atsakovo, taip užkirsdama kelią objektyviam įvykio tyrimui. Toks ieškovo elgesys negali suteikti jam teisės į subrogacinį reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas, spręsdamas ginčą dėl draudimo išmokos, pirmiausia turėtų konkrečiai įvertinti realiai patirtos žalos dydį, ar išmokėta draudimo išmoka atitinka realiai patirtus nuostolius dėl įvykiu patirtos žalos ir tada aiškintis ar yra teisinis pagrindas mažinti sumą pagal subrogacinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

34. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas civ.byloje nėra pateikęs jokių įrodymų nei apie sveikatai, nei apie automobiliui padarytos žalos dydį, akivaizdu, jog nukentėjusiosios draudikas AFES AG pinigus išmokėjo, nesiaiškindamas įvykio realumo, o po to kreipėsi į ieškovą, kuris pasitikėjimo principu išmokėjo pinigus nesiaiškindamas įvykio aplinkybių, toks ieškovo aplaidumas neįvertinus teisės nemokėti draudimo išmokos yra nepateisinamas.

35. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti eismo įvykio metu kitai transporto priemonei ir asmens sveikatai padarytos žalos administravimo procese. Asmens galimybė dalyvauti neteisminiame žalos sureguliavimo procese ar teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį žalos sureguliavimo ar teisminį procesą bei realių galimybių pasirengti šiam procesui ir išdėstyti jame savo poziciją sudarymu. Tokio pobūdžio procesuose kaip šis, siekiant, kad galimai už eismo įvykį atsakingi asmenys pasinaudotų savo teise į teisminę gynybą - jie turėtų būti tinkamai apie tokį procesą informuoti ir jiems turėtų būti sudarytos realios galimybės dalyvauti žalos sureguliavimo procese ir jame ginti savo teises ir interesus. Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie vykstantį eismo įvykio žalos sureguliavimo procesą, vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieškinį.

36. Kadangi atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, jis išlaiko savo teisę ieškovo (kaip kreditoriaus reikalavimo perėmėjo) atžvilgiu naudoti visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėję pareikšti pirmajam kreditoriui - asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryta žala.

37. Atsakovas nebuvo informuotas apie Norvegijoje ir Lietuvoje vykusius žalos nustatymo procesus ir juose nedalyvavo, (nors eismo įvykio administracinėje byloje buvo užfiksuota, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovui pareiškus atgręžtinį reikalavimą atsakovui, pastarasis netenka teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo. Tai, kad ieškovas atlygino nukentėjusiosios draudimo kompanijai eismo įvykio metu nukentėjusiajai išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą.

38. Ieškovas kaip įrodymą pateikė AFES AG įmonės išrašytą 2017-06-16 sąskaitą (vertime 2017-16-16) Nr. 200003626 10 822,67 EUR sumai, kuri yra išskaidyta į 9 411,02 EUR mokestis teisininkui ir 1 411,65 EUR tvarkymo mokestis, tačiau jokio detalesnio paaiškinimo ir jokių įrodymų už kokias teisines paslaugas yra skaičiuojamos tokios didelės piniginės sumos nei kuom pagrįstas toks tvarkymo mokestis.

39. Kita ieškovo pateikta teismui sąskaita - faktūra 2017-06-16 (vertime 2017-16-16) Nr. 200003625 5 750 EUR sumai, kuri yra išskaidyta į 5 000 EUR mokėjimas į sąskaitą ir 750 EUR tvarkymo mokestis, tačiau nėra pateikta jokio detalesnio paaiškinimo ir jokių įrodymų kas tai per mokestis į sąskaitą nei kuom pagrįstas toks tvarkymo mokestis.

40. Trečia ieškovo pateikta teismui sąskaita - faktūra 2017-12-18 sąskaitą (vertime 2017-17-18) Nr. 200008328 11 713,70 EUR sumai, kuri yra išskaidyta į 10 375,35 EUR asmeninė žala ir 1 338,35 EUR tvarkymo mokestis, tačiau jokio detalesnio paaiškinimo ir jokių įrodymų kuom remiantis paskaičiuota tokia asmeninė žala nei kuom pagrįstas toks tvarkymo mokestis.

41. Ketvirtoji ieškovo pateikta sąskaita teismui sąskaita - faktūra 2019-12-30 sąskaitą Nr. 283679 9 748,87 EUR sumai, kuri yra išskaidyta į 4 944,91 EUR materialinė žala, 141,46 EUR mokestis už išrašus iš medicininių dokumentų, išlaidos medicinos specialistui – 1 703,81 EUR, 1 065,60 EUR vertimo išlaidos, 18 723,83 EUR mokestis teisininkui, 1 004 EUR nukentėjusiosios šalies transportavimas, mokėjimas į sąskaitą -4 824,79 EUR ir t.t. bei nurodyta, jog 24 786,37 EUR suma jau buvo sumokėta iki sąskaitos išrašymo dienos, vėlgi nėra pateikta jokių pagrindimų.

42. Penktoji ieškovo pateikta 2020-04-14 sąskaita yra paskaičiuota bendrai 64 330 EUR sumai, išskaidant į: pastovus invalidumas dėl ligos 25 % - 27 512,56 EUR (civ. byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiosios neįgalumą), pajamų praradimas – 22 975 EUR (nėra kokio detalizavimo apie šių pajamų paskaičiavimą, būsimos išlaidos – 13 842,44 EUR (nėra jokio pagrindimo).

43. Šeštoji ieškovo pateikta sąskaita yra paskaičiuota – 9 380,91 EUR už mokesčius teisininkui.

44. Ieškovas minėtas sumas pervedė AFES AG tokia tvarka: 2020-01-02 – 9 748,87 EUR; 2020-04-16 – 70 620,80 EUR.

45. Kadangi ieškovas teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimas, jai suteiktas medicinines paslaugas, dabartinį sveikatos stovį, duomenis, kuom remiantis buvo paskaičiuotas netektos pajamos ir tuo labiau - būsimos išlaidos, kurių nukentėjusioji nėra patyrusi ir neaišku ar jas tokias patirs, todėl atsakovas negali tinkamai gintis nuo nepagrįsto ieškinio, reiškiant argumentus dėl kiekvienos paskaičiuotos žalos dydžio pozicijos. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Tačiau įstatymai nenumato kokių tai būsimų išlaidų atlyginimo.

46. Be to nukentėjusiosios automobilio VOLKSWAGEN PASSAT pagaminimo data – 1999 m., autoįvykio metu jis buvo 16 metų senumo, civ.byloje nėra pateikta jokių duomenų ar nukentėjusioji jį remontavo ar utilizavo ir kokios buvo remonto išlaidos ar iš utilizavimo buvo gauta piniginė suma bei kokia buvo jo rinkos vertės autoįvykio metu.

47. Pažymėtina, jog teisininkų kontoros ar draudikų administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka visiškai nėra niekur detalizuota, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokios sumos iš atsakovo yra reikalaujamos išmokėti yra pagrįstos. Teisininkų kontoros mokesčių skaičiavimas remiantis tais pačiais principais kaip ir civilinėje byloje yra nepagrįstas, nes šiuo atveju žalos atlyginimo klausimą sprendė draudikas, atsakovo veiksmai buvo vertinti administracinio nusižengimo kontekste. Lietuvoje priteisiamos atstovavimo išlaidos negali būti neprotingai didelės, pralaimėjusios šalies turėtų būti prognozuojamos, todėl taip pat yra būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei mažinti šias sumas.

48. Byloje yra pateikti tik draudimo išmokos pervedimo dokumentai, iš kurių galima konstatuoti tik faktą, jog ieškovė pervedė savo nukentėjusios draudikei jos nurodytas nukentėjusiajai išmokėtas draudimo išmokas.

49. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog ieškovas jau dvejose analogiškose civilinėse bylose (apie kurias atsakovas sužinojo tik 202l m.) iš atsakovo jau yra prisiteisęs žalos atlyginimo sumokėjimą, o būtent:

50. 2018-08-29 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteista 11 769,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 11 769,15 Eur sumą nuo 2018-06-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (papildoma 11 769,15 Eur draudimo išmoka dėl apgadintos transporto priemonės ir sutrikdytos asmens sveikatos).

51. 2018-02-28 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo priteista 16 773,78 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 16 773,78 Eur sumą nuo 2018-02-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (papildoma 16 773,78 Eur draudimo išmoka dėl apgadintos transporto priemonės).

52. Atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovas epizodiškai reiškia tapačius ieškinius, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir pasinaudodamas situaciją, kad atsakovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų.

53. Ieškovė pateikė dubliką. Ieškovas nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad praleista ieškinio senatis.

54. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017.

55. Nagrinėjamu atveju, ieškovas draudimo išmoką pagal pareikštą reikalavimą sumokėjo: 2020-01-02 dieną – 9 748,87 euro (patvirtina 2020-01-02 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM227540) ir 2020-04-16 dieną - 64 330,00 euro (patvirtina 2020-04-16 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM245291 ir BTA 2020-09-08 d. Pažyma dėl 64 330 eurų sumokėjimo žalos byloje Nr. ZK/15/00734).

56. Reikalavimas atsakovui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl ieškovas neturi pagrindo prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą.

57. Antra, dėl draudimo išmokos dydžio ir atsakovo informavimo apie žalos bylą. Pastebėtina, kad atsakovas yra apdraustasis pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5550535 (pateikta kartu su ieškiniu). Draudiko ir apdraustojo teisinius santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – “Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės”, kurių 35 p. nurodo, kad apdraustojo prašymu, atsakingas draudikas turi pateikti apdraustajam informaciją apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti apdraustajam ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį. Jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu (35 p.). Ieškovas neturi duomenų apie apdraustojo norą dalyvauti žalos sureguliavime.

58. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie nukentėjusiosios sužalojimus. Ieškovas primena, kad atsakovas būdamas atsakingu dėl žalos padarymo vairuotoju, ir sukeldamas eismo įvykį būdamas neblaivus (1,57 promilės), neabejotinai turėjo pareigą domėtis žalos atlyginimu nukentėjusiajai. Atsakovas buvo pasyvus ir ieškovas išgirdo atsakovo atsikirtimus tik gavęs atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškovas kreipsis į korespondentą (TPVCAPD įstatymo 14 str. 4-6d.) ir pateiks papildomus įrodymus dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo.

59. Trečia, dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų. Atsakovas nurodo savo gyvenamąja vieta Vilkyčių km. Saugų sen. Šilutės raj. (nurodyta atsiliepime), šiuo adresu nepriima nei ieškovo, nei antstolio, nei teismo siunčiamų dokumentų, ir nurodo, kad tai įrodo ieškovo procesinį piktnaudžiavimą. Ieškovo nuomone, atsakovo paaiškinimai neatitinka CK 1.5 str. principų.

60. Ieškovas teikia reikalavimus ne vienu kartu, nes mokamos dalinės draudimo išmokos. Šiuo metu, dėl aktualaus eismo įvykio pasekmių yra suformuotas 10 000 eurų rezervas, t.y. draudikas yra informuotas korespondento apie galimas išmokas. Sumokėjus papildomą išmoką, bus tikslinamas reikalavimas atsakovui.

61. Ieškovas atkreipia dėmesį į atsakovo turimą informaciją bei įrodymus. Ieškovas prašo atsakovą pateikti informaciją bei įrodymus apie gautą baudą, ar kitą sankciją dėl aktualaus eismo įvykio sukėlimo neblaiviame stovyje. Ieškovas pažymi, kad dėl aktualaus eismo įvykio antstolio žinioje yra dvi vykdomosios bylos, civilinėje byloie reikalavimas gali būti tikslinamas dėl papildomų draudimo išmokų, todėl ieškovas skatintų atsakovą ir jo atstovę apsvarstyti adekvačios ir protingos taikos galimybę. Ieškovas informuoja Gerb. Teismą apie tai, kad prieš teikiant dubliką, atsakovui (atstovei) buvo pasiūlytos galimos taikos sutarties sąlygos, tačiau atsakovas jas besąlygiškai atmetė.

62. Atsakovas pateikė tripliką. Su tokiu ieškiniu atsakovas nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir atmestinas, o be to ieškovo ieškiniui yra praleistas ieškinio senaties terminas. 2021-04-12 ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.); tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.), neva situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui. Ir todėl remiantis šiais motyvais ieškovas teigia neva nepraleidęs ieškinio senaties termino.

63. Tačiau LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

64. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 67/2013).

65. Dėl ieškinio senaties subrogacijos atveju teismai yra pažymėję, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl ieškovo argumentų, kad ieškinio senatis šioje civ.byloje atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu minėta, jog subrogacija nėra nauja regresinė prievolė - tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą - draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (LAT 2009 m. vasario 10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-46/2009, LAT2017 m. vasario 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 47 punktas).

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad regresą ir subrogaciją visų pirma reikšminga atskirti dėl tinkamo ieškinio senaties taikymo, nes įstatymas įtvirtina skirtingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles regresinėms prievolėms ir prievolėms, kuriose subrogacijos būdu nukentėjusį asmenį pakeičia jam žalą atlyginęs trečiasis asmuo, pvz., transporto priemonės draudimu (Kasko) automobilį apdraudęs draudikas. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos būdu įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė - prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Skirtingas ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo taisykles lemia regreso ir subrogacijos skirtumai. Regreso ir subrogacijos atskyrimas reikšmingas ne tik ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, bet ir ieškinio senaties terminų taikymui. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje - sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką. Civilinė byla Nr. e3K-3-183-219/2017.

68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą - draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

69. Nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogaciją ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K- 3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.).

70. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs - iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogaciją apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogaciją užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo - draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015).

71. Subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose tam tikra prasme drausmina tiek draudiką, tiek draudėją. Draudikas, žinodamas, kad ieškinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesą stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos.

72. Būdama atidi ir rūpestinga, kaip šioje situacijoje ir buvo būtina, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ieškovė, suprasdama, kad subrogacijos pagrindu įgis reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, privalėjo įvertinti senaties termino skaičiavimo taisykles ir aktyviai vykdyti žalos administravimo procedūras, t. y. dėti maksimalias pastangas draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudimo bendrovė turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę.

73. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbiausią reikšmę turi momento, nuo kada ieškovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas.

74. Nagrinėjamu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo: kadangi žala buvo padaryta 2015-03-04 eismo įvykio metu, pagal ieškovo pateiktus duomenis - ieškovas apie eismo įvykį buvo informuotas - 2015-03-16, todėl ieškinio senaties terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo suėjo 2018-03-16. Kadangi ieškinys teismui paduotas tik 2020-11-25, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.

75. Ieškovas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, t.y. atsakovui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, (LR CK 6.1015 str. 2 d.). Ieškovas įgyvendino savo teises nerūpestingai, neatidžiai, praleido ieškinio senaties terminą.

76. Ieškovas cituodamas LAT nutartis remiasi šioje byloje neaktualia kasacinio teismo praktika ir pateiktais teisės išaiškinimais, nes kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

77. Ieškovas taipogi nurodė, jog jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu, o ieškovas neturi duomenų apie apdraustojo norą dalyvauti žalos sureguliavime.

78. Ne atsakovas su ieškovu sudarė draudimo sutartį, o kitas asmuo, t.y. automobilio, kuriuo eismo įvykio metu naudojosi atsakovas, - savininkas Z. K. (ieškovo pateikta draudimo sutartis).

79. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas turėjo pareigą domėtis žalos atlyginimu nukentėjusiajai bei nurodo, jog ieškovas išgirdo atsakovo atsikirtimus tik gavęs atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškovas kreipsis į korespondentą (TPVCAPD įstatymo 14 str. 4-6d.) ir pateiks papildomus įrodymus dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo.

80. Atsakovas tiek eismo įvykio metu, tiek po eismo įvykio iki šios dienos gyvena Norvegijoje, neturi teisinio išsilavinimo, o be to draudimo įmonė su juo niekada nesusisiekė, todėl akivaizdu, jog atsakovas neturėjo jokio supratimo kokia tvarka yra derinamas žalos atlyginimas ir pagrįstai tikėjosi, kad žalos atlyginimą atlygins draudimo kompanijos arba draudimo kompanijos kreipsis į jį tiesiogiai dėl žalos atlyginimo dydžio suderinimo.

81. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 21, 22, 23, 26, 27 punktais, 98 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-690-415/2015).

82. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, aiškiai nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo teisės egzistavimo, todėl ieškovė, siekdama atsikirsti į tokius argumentus, privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų pareikštą ieškinį.

83. Ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodytos padarytos žalos dydžio, o dėl netinkamo turinčių bylai reikšmės aplinkybių aiškinimo nėra galimybės išsiaiškinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos atsiradimo.

84. Ieškovas akivaizdžiai nedėjo jokių pastangų, kad socialinių tinklų pagalba ar kitomis priemonėmis susisiekti su atsakovu derinant žalos atlyginimo klausimą.

Teismas,

Konstatuoja:

85. Ieškinys tenkintinas visiškai.

86. Ištyrus įrodymus iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.12 5550535, pagal kurią buvo apdrausta automobilio AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-03-04 Norvegijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė vals. Nr. JU80352, sutrikdyta asmens sveikata. Automobilio AUDI A6, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas - kaltininkas D. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo papildomą 64 330,00 Eur draudimo išmoką dėl asmens sveiktos sutrikdymo ir 9 748,87 Eur išmoką susijusią su advokato išlaidomis. Kad ieškovas draudimo išmoką pagal pareikštą reikalavimą sumokėjo patvirtiną į bylą pateikti 2020-01-02 mokėjimo nurodymas Nr. ISM227540-sumokėta 9 748,87 Eur ir 2020-04-16 mokėjimo nurodymas Nr. ISM245291 –sumokėta 64 330,00 Eur, ką patvirtina ir BTA 2020-09-08 d. Pažyma dėl 64 330 Eur sumokėjimo žalos byloje Nr. ZK/15/00734.

87. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.1 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų).

88. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

89. Dėl ieškinio senaties.

90. Atsakovas nurodo, kad praleista ieškinio senatis.

91. Jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, tai ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Reikalavimas dėl išmokėtos išmokos grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Pagal CK 127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.) ir tuomet atsiranda draudiko teisė reikšti regresinį reikalavimą.

92. Tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).

93. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Tokios pozicijos dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai reiškiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo išmoką, sumokėtą dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo išmokos išmokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017.

94. Nagrinėjamu atveju, ieškovas draudimo išmoką pagal pareikštą reikalavimą sumokėjo: 2020-01-02– 9 748,87 Eur, ką patvirtina 2020-01-02 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM227540 ir 2020-04-16-64 330,00 Eur, ką patvirtina 2020-04-16 mokėjimo nurodymas Nr. ISM245291 ir BTA 2020-09-08 d. Pažyma dėl 64 330 Eur sumokėjimo žalos byloje Nr. ZK/15/00734.

95. Ieškovui teisė reikalauti sugrąžinti dalį draudimo išmokos iš atsakovo atsirado nuo to momento, kai jis draudimo išmokos sumą sumokėjo savo korespondentui. t. y. 2020-01-02 ir 2020-04-16. Taigi nuo šio momento ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą. Draudėjas (atsakovas šioje byloje) negali žinoti, kada draudiko korespondentas atlygins eismo įvykio metu sukeltą žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjusiajam asmeniui ar jo draudikui kitoje šalyje, tačiau draudėjas pagrįstai gali tikėtis, kad jei jis nesilaikys draudimo sutartyje nustatytų pareigų, draudikas įgys teisę reikalauti grąžinti draudimo išmokos dalį. Dėl to tokioje situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (arba atstovui pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą).

96. Reikalavimas atsakovui pateiktas 2020-11-25, nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl ieškovas neturėjo pagrindo prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą.

97. Dėl draudimo išmokos dydžio ir atsakovo informavimo apie žalos bylą. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.

98. Atsakovas yra apdraustasis pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5550535 (pateikta kartu su ieškiniu). Draudiko ir apdraustojo teisinius santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – “Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės”, kurių 35 p. nurodo, kad apdraustojo prašymu, atsakingas draudikas turi pateikti apdraustajam informaciją apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti apdraustajam ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį. Jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu (35 p.). Ieškovas neturi duomenų apie apdraustojo norą dalyvauti žalos sureguliavime. Atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas.

99. LR CK 6.251 str. 1 d., įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau kasacinio teismo yra pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - 4 abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). CPK 178 str. pagrindu šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį.

100. Nagrinėjamu atveju, ieškovas draudimo išmoką pagal pareikštą reikalavimą sumokėjo. 2020-01-02 pervedė 9 748,87 Eur, ką patvirtina 2020-01-02 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM227540 ir 2020-04-16 pervedė 64 330,00 Eur, ką patvirtina 2020-04-16 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM245291 ir BTA 2020-09-08 d ir pažyma dėl 64 330 Eur sumokėjimo žalos byloje Nr. ZK/15/00734.

101. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Teismas, įvertinę byloje esančius įrodymus, nustato, kad draudikas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam, ir nenustatė, kad atsakovo veiksmais realiai buvo padaryta kitokio dydžio žala. Draudėjo prievolė grąžinti draudikui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį atsiranda transporto priemonės draudimo sutarčiai taikytinos teisės pagrindu, nagrinėjamos bylos atveju – pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovas siekia išreikalauti išmokėtų draudimo išmokų dalį iš transporto priemonės valdytojo remdamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

102. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie nukentėjusiosios sužalojimus. Atsakovas būdamas atsakingu dėl žalos padarymo vairuotoju, ir sukeldamas eismo įvykį būdamas neblaivus (1,57 promilės), turėjo pareigą domėtis žalos atlyginimu nukentėjusiajai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimo transporto priemonės valdytojui per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, taip pat, kaip numatyta šalių sudarytoje draudimo sutartyje, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius. Atsakovas buvo pasyvus ir ieškovas sužinojo atsakovo atsikirtimus tik gavęs atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji V. V. patvirtino apie avarijos metu jai padarytus sužalojimus. Taip pat į bylą yra pateikta medžiaga apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.

103. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.1 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų).

104. Kadangi nustatyta, kad dėl atsakovo D. G. veiksmų kilo žala ir jo žalą atlygino ieškovas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 74 078,87 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme-2020-11-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

105. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taigi pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1 336,00 Eur žyminio mokesčio bei 623,87 Eur vertimo išlaidų, viso 1 959,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusrendžia :

ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialą, ieškinį atsakovui D. G. dėl draudimo išmokos grąžinimo tenkinti.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialą , iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 74 078,87 (septyniasdešimt keturis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 87 ct) Eur draudimo išmokos sumą ir 1 959,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė