Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės ir nuteistojo R. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (7 epizodai), ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmės – laisvės atėmimas 1 metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 17 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 899,16 Eur, esančias arba galinčias patekti į R. A. vardu „(duomenys neskelbtini)“ UAB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kol R. A. visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 899,16 Eur, o būtent: civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“, UAB 144,46 Eur turtinės žalos atlyginimo (nenurodė sąskaitos Nr.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 126,05 Eur turtinės žalos atlyginimo (nenurodė sąskaitos Nr.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68,48 Eur ir 134,93 Eur turtinės žalos atlyginimo (nenurodė sąskaitos Nr.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 130,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (nenurodė sąskaitos Nr.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 148,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (nenurodė sąskaitos Nr.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 146,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinę duomenų laikmeną su vaizdo įrašais iš degalinių, prisegtą prie 3 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui – sunaikinti su byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimo turto už 899,16 Eur, o būtent:

2025 m. vasario 21 d. apie 14.57 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 42,30 litrus benzino ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 68,48 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. vasario 26 d. apie 18.32 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į nešiojamą talpą įsipylė 72,86 litrus dyzelino, įsėdo į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 126,05 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. vasario 27 d. apie 17.48 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į nešiojamą talpą įsipylė 84,04 litrus dyzelino, įsėdo į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 144,46 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. vasario 28 d. apie 19.13 val. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė 95,15 litrus benzino ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 148,34 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 1 d. apie 17.19 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į nešiojamą talpą įsipylė 83,34 litrus dyzelino, įsėdo į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 134,93 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 1 d. apie 18.20 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į nešiojamą talpą įsipylė 79,87 litrus dyzelino, įsėdo į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 130,19 Eur turtinę žalą.

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. kovo 2 d. apie 17.19 val. iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrobė degalų, kai į nešiojamą talpą įsipylė 98,46 litrus dyzelino, įsėdo į automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nesusimokėjęs, tokiu būdu padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 146,71 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant atskirtais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir dėl to neteisingai paskirtos galutinės bausmės. Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. A. vagystę, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Ši nusikalstama veika buvo padaryta po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, po Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi, ir po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką – vagystę (2025 m. vasario 21 d. – 2025 m. kovo 2 d.) – padarė po paminėtų teismo nuosprendžių (2025 m. sausio 10 d., 2024 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. sausio 9 d.) priėmimo, todėl priešingai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, turėjo būti vadovaujamasi ne BK 63 straipsnyje, o BK 64 straipsnyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Kadangi BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimą tik su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nenumato atliktos bausmės įskaitymo, o įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi laikyta, kad R. A. yra atlikęs šia nutartimi jam nustatytą 45 parų arešto bausmę ir jis nedelsiant paleistas į laisvę, skundžiamu nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams nepagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi subendrinta arešto bausme 45 paroms, taip pat neturėjo būti taikomas ir atliktos bausmės įskaitymas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos galutinės bausmės, panaikinant nuosprendžio dalį, susijusią su atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

9. Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės subendrinimo su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinės bausmės skyrimo. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, padaryta iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams visiško sudėjimo būdu subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta sumažinta arešto bausme 30 parų, prieš tai ji pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeičiama į laisvės atėmimo bausmę, ir nuteistajam R. A. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Parinkdama bausmių subendrinimo būdą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis 1994-2025 m. laikotarpiu teistas virš 30 kartų (po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu įsiteisėjo dar du nuosprendžiai), daugiausia už turtines nusikalstamas veikas, abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, nuteistasis yra pripažintas recidyvistu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitomas bausmės laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendį.

Dėl bausmės

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 29 kartus, po jo padarymo teistas dar tris kartus (po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu įsiteisėjo dar du nuosprendžiai), daugiausia teistas už turtines nusikalstamas veikas ir nusikalstamas veikas, naują veika padarė praėjus vos 1,5 mėnesio po ankstesniu nuosprendžiu skirtos arešto bausmės atlikimo (2 t., b. l. 86-122). Šie duomenys patvirtina, kad R. A. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, daugiausia – analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, R. A. 2021-2025 m. net 27 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už vagystes iš degalinių, pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, kai ši teisė atimta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 147-188). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis (oficialus darbo stažas tik nuo 2000 m. gegužės 26 d. iki 2000 m. rugsėjo 29 d.), nuo 2025 m. sausio 8 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 193-194, 195). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą ir nuteistąjį pripažinęs recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam R. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 1 metus 6 mėnesius (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos sumažintos bausmės dydis – laisvės atėmimas 1 metai – nėra aiškiai per didelis. Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl šios bausmės subendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirta bausme ir iš naujo subendrinus bausmę su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam automatiškai skiriama mažesnė galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo R. A. apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, kad teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 1 dalis), nuteistajam pripažinus savo kaltę ir besigailint, paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės nuo 5 iki 8 mėnesių. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, taip pat tiek didesnio, tiek mažesnio dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam R. A. paskyrus švelnesnę bausmę ar mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės ar trumpesnio termino bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. A. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

16. Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

18. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai 1 mėnuo). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad R. A. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo R. A. teistumų matyti, kad jis teistas virš 30 kartų, naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 1,5 mėnesio po ankstesniu nuosprendžiu skirtos arešto bausmės atlikimo, jam ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. A. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-12916, kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. A. 175 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Deimantė Banaitienė ir nuteistasis R. A.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistajam R. A. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą tenkina, o nuteistojo apeliacinį skundą – atmeta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės ir nuteistojo apeliacinius skundus, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, taip pat atsižvelgusi ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirbantis, pragyvena iš 320 Eur/mėn. socialinės pašalpos, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. A. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi skirta subendrinta arešto bausme 45 paroms ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta sumažinta arešto bausme 30 parų prieš tai jas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuotas laikas, įskaitytas ir/ar R. A. atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta sumažinta arešto bausme 30 parų, prieš tai ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų –175 Eur – išieškojimo iš R. A. atmesti.