- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-88-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03440-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- „AS Inbank filialas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui B. K. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsidalijimo iš bendro turto, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo B. K. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „K.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. K. ir A. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 5 170 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio 5 punkte; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą; 8) padalinti santuokoje įgytą turtą; 9) pripažinti, kad prievolė, atsiradusi iš 2025 m. liepos 16 d. sudarytos su „AS Inbank filialas“ Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 1 425 Eur kreditas vartojimo reikmėms, asmenine ieškovės prievole; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas porinių metų savaičių penktadienį (kas antrą savaitgalį) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val., atsakovas gali bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą ne dažniau kaip vieną kartą per dieną paskambindamas vaikams tarp 19–20 val., priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad šalys gyvena skyrium, o nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Siekiant stabilizuoti vaikų teises užtikrinančią padėtį, ieškovė teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda epizodiškai. Ieškovė nedraudžia atsakovui pasiimti vaikus, tačiau nesant bendravimo tvarkos, kyla ginčai, yra jaudinami ir traumuojami vaikai.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, atsakovas norėtų dažniau bendrauti su vaikais, tiek gyvai, tiek ryšio priemonėmis, tačiau savo norimos bendravimo tvarkos neįvardijo. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo vaikams dydžiu. Atsakovui 400 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui būtų per didelis, kadangi jis dar turi dukrą, kurios išlaikymui moka po 223 Eur per mėnesį. Atsakovas norėtų, kad ir šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas būtų nustatytas po 223 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, jis neseniai įsidarbino ir dar nežino savo atlyginimo dydžio. Atsakovas gyvena, jo teigimu, nuomojamame bute, ateityje planuoja gyventi jo tėvų padovanotame name. Buvo išklausyta vaikų nuomonė. T. K. nurodė, kad namuose tėtis su mama pykosi ir matė, kaip tėtis stumdė mamą bei bandė visaip traukydamas už rankų ištraukti brolį A.. Berniukas nurodė, kad tėtė elgėsi blogai ir nurodė, kad visa tai matė jis ir jo mažasis broliukas A., kuris verkė, o jis stengėsi broliuką nuraminti. T. taip pat nurodė, kad jis nenorėtų nei važiuoti, nei būti pas tėtį, nes tėtis dažnai grasina mamytei, kad šią greitai nužudys. T. teigia, kad norėtų likti ir gyventi tik su mama. A. K. pradėjo pasakoti, kad neseniai tėtis bandė jį atplėšti nuo mamos, jam buvo baisu, jis verkė. A. teigė, kad tėvai barasi, jis verkė, kai tėvai barėsi, buvo ir policija atvažiavusi. Berniukas nurodė, jog dabar ir vėliau norėtų likti tik su mamyte. Išvadą teikiančios institucijos manymu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaikų interesus. Atsižvelgiant į būtinus nepilnamečių vaikų poreikius ir į tai, kad nepilnamečiai gyvena su motina ir tik ji geriausiai žino tikruosius vaikų poreikius, išlaikymui priteisiant iš atsakovo ieškovės prašomą ar panašią sumą vaikų išlaikymui ir nustatant ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nebus pažeisti vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nustatė laikiną atsakovo B. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. kas antrą savaitgalį (pirmas savaitgalis 2025 m. rugsėjo 19 d.) penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val., atsakovas gali bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą ne dažniau, kaip vieną kartą per dieną paskambindamas vaikams tarp 19–20 val. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nustatė, kad:
2.1. ieškovė ir atsakovas yra T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
2.2. Atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, jam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ieškovė atsakingai rūpinasi sūnumi A. K., kuris lanko lopšelį–darželį.
2.3. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Šalių nepilnamečiai vaikai nurodė, kad jie norėtų gyventi su mama.
7. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti netinkamas atsakovo elgesys, net ir vaikų akivaizdoje. Duomenų, kad ieškovė, su kuria faktiškai ir gyvena vaikai, netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas ar veikimu/neveikimu pažeistų vaikų teises ir teisėtus interesus, nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji tinkamai rūpinasi vaikais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus, siekdamas užtikrinti prioritetiškai ginamus vaikų interesus, užkirsti kelią vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą laikinai, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, nustatė su jų motina S. K., jiems įprastoje aplinkoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog šalys nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaikų interesai. Vaikui emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikas patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaiko gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaiko, o ne jų pačių interesai. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, jog būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu, yra pagrindas nustatyti ieškovės siūlomą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kuri šiuo atveju geriausiai atitinka vaikų interesus.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1 553 Eur per mėnesį, šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Iš teismo išreikalautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas dirba nuo 2025 m. liepos 10 d., gaunamas atlyginimas artimas minimaliam (2025 m. rugpjūčio mėnesį – 1 050 Eur).
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, taip pat į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), preliminariai atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, nesant duomenų, kad vaikai turėtų specialių poreikių, kurie lemtų didesnes išlaikymo išlaidas, atsižvelgęs į lygias tėvų teises ir pareigas savo vaikams, į tai, jog vaikui valstybės yra mokama išmoka (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur), bei aukščiau aptartą šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, siekdamas užtikrinti proporcingumo principą, ieškovės prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą sumažino iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo yra būtina, protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad patenkintų nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymėjo, kad tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, priimant byloje teismo sprendimą gali būti nustatytas kitoks.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas B. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria priteistas iš apelianto nepilnamečiams vaikams T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ir nustatyti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams po 223 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta laikinojo išlaikymo vaikams suma, nes ši suma yra nepagrįsta, neatitinka apelianto realios turtinės padėties ir galimybių, todėl nėra proporcinga nei jo gaunamoms pajamoms, nei turimiems finansiniams įsipareigojimams.
8.2. Apeliantas dėl savo sveikatos būklės turi ribotas galimybes įsidarbinti papildomai ir gauti didesnes pajamas, todėl jam objektyviai neįmanoma užtikrinti teismo nustatyto išlaikymo dydžio ir kartu išlaikyti save. Dėl nuolatinių sveikatos problemų apeliantas negali dirbti papildomo darbo ar imtis veiklos, kuri reikalautų didesnio fizinio krūvio. Apeliantas negali objektyviai padidinti savo gaunamų pajamų, net ir norėdamas, todėl jo galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo ieškovės pageidaujama suma yra itin ribotos. Nustatant vaikų išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į vaikų poreikius, bet ir į tėvų realias galimybes suteikti tokį išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nustatyta laikinojo išlaikymo suma akivaizdžiai neatitinka apelianto finansinių galimybių.
8.3. Apeliantas jau vykdo įstatyme nustatytą pareigą ir materialiai išlaiko nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kas mėnesį mokėdamas 223 Eur dydžio išlaikymą. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, visi vaikai turi teisę gauti vienodą išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, iš kurios santuokos jie gimę. Apeliantas, siekdamas užtikrinti sąžiningą ir proporcingą išlaikymo paskirstymą tarp visų savo nepilnamečių vaikų, turėtų skirti po 223 Eur kiekvienam vaikui. Tokia suma atitiktų tiek apelianto realias finansines galimybes, tiek užtikrintų vienodą požiūrį į visus vaikus. Šalių vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų, išskirtinių ugdymo ar priežiūros poreikių), dėl kurių būtų pagrįsta jiems priteisti didesnes išlaikymo išlaidas.
8.4. Apeliantas kiekvieną mėnesį patiria papildomas ir neišvengiamas išlaidas: 250 Eur būsto nuomai, 37,50 Eur gyventojų pajamų mokesčiui, apie 100 Eur už elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, bendrijos administravimo bei kitus komunalinius mokesčius, apie 150 Eur už visos šeimos mobiliųjų telefonų ir išmaniųjų įrenginių abonentinius mokesčius. Tai objektyviai mažina jo realias finansines galimybes vykdyti didesnio dydžio išlaikymo prievoles.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė S. K. prašo atsakovo B. K. atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apelianto stabilią finansinę padėtį liudija jo paties ketinimai įrenginėti antrą namo aukštą, kuriam reikia labai didelių investicijų (pridedama žinutės nuotrauka, kur apeliantas sako ketinantis pradėti antro aukšto tvarkymą). Per visą gyvenimo skyriumi laikotarpį (10 mėn.) apeliantas vengė prisidėti prie vaikų priežiūros ir išlaikymo, todėl visa ši atsakomybė tenka ieškovei. Siekdama užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą, lavinimą, popamokinių veiklų galimybes, ieškovė yra priversta dirbti 1,5 etato, kas vienai auginant ir prižiūrint vaikus yra labai sudėtinga.
9.2. Apelianto sveikatos sutrikimai netrukdo jam dirbti ir gauti pajamų išlaikyti vaikus, kadangi apeliantui nėra nustatytas neįgalumas, nedarbingumas, jis yra 100 proc. darbingas. Apeliantas 2025 m. liepos 7 d. sudarė naują darbo sutartį dėl betonuotojo darbo, kas reiškia, kad nusiskundimai dėl nugaros skausmo apeliantui netrukdo dirbti betonuotoju. Darbo sutartyje, kurią pateikė apeliantas, yra nurodyta, kad „ darbdavys, priklausomai nuo darbo pobūdžio, gali mokėti darbuotojui kompensuojamąją išmoką už kilnojamojo pobūdžio darbą“, kas reiškia, jog apeliantas turi galimybę uždirbti daugiau nei nurodė, be to, jo sveikatos būklė neriboja galimybės užsidirbti daugiau pajamų.
9.3. Nenorėdamas rūpintis vaikais, apeliantas pabrėžtinai teigia, kad dirba 7 dienas per savaitę, t. y. ne tik darbo, bet ir visomis išeiginėmis dienomis, ir neturi tam laiko. Kiekvieną dieną, kai skambina vaikams nuo 19 iki 20 val., t. y. po įprastinių darbo valandų, skambina iš darbo vietos, kalba vaizdo skambučiu, matyti, kad yra betonuojamame objekte, apsirengęs darbiniais rūbais.
9.4. Po panaudoto ieškovės atžvilgiu smurto, ieškovei pareiškus, kad santuoka su smurtautoju negalima, apeliantas pardavė savo nuosavą automobilį, nutraukė gerai apmokamo darbo sutartį, nors liko dirbti ten pat. Apeliantas sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), siekdamas parodyti mažesnes pajamas, tačiau faktinės aplinkybės nepasikeitė – jis liko dirbti betonuotojo pareigose. Nauja sutartis sudaryta tik dėl akių, siekiant sumažinti prievolę vaikams.
9.5. Šiuo metu apeliantas vaikams neskyrė išlaikymo už keturis mėnesius. Be to, apeliantas tik epizodiškai leidžia laiką su vaikais ir prie jų maitinimo, gerovės savanoriškai neprisideda. Padėti vaikus aprūpinti mokykliniais reikmenimis, drabužiais, batais, sportine apranga, kuprinėmis, pratybomis apeliantas taip pat atsisakė, viskuo pasirūpino ieškovė. Apeliantas neigia vaikų poreikius, kurie yra pakankamai dideli. Neigdamas vaikų poreikius apeliantas nedetalizuoja ir nenurodo, kokie jo nuomone yra būtini vaikų poreikiai. Sūnus T. K. turi (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį jam buvo išrašyti nauji specialūs akiniai, kurie stabdytų matomumo blogėjimą. Ieškovė nuolat vaikams perka vitaminus akims, kurių kaina mėnesiui siekia apie 20–40 Eur, lašiukus akims, kurių kaina siekia 10–15 Eur. Taip pat abu vaikai labai aktyvūs, augantys, todėl ieškovė perka jiems multivitaminų kompleksą, kurio kaina siekia nuo 15 iki 25 Eur per mėnesį vienam vaikui. Prasidėjus šaltajam sezonui, vaikai nuolat serga peršalimo ligomis, todėl papildomai ieškovė perka mikstūras, o naudojant antibiotikus – ir kitus papildus.
9.6. Apelianto dukrą iš pirmos santuokos išlaiko ir jos motina, kuri galimai turi galimybę teikti tokį išlaikymą, kuris atitinka dukters poreikius ir šioje byloje minėta aplinkybė negali būti vertinama šalių vaikų nenaudai.
Atsiliepimas
9.7. Apeliantas nėra beturtis. Be pajamų, gaunamų už darbinę veiklą, jis turi nekilnojamojo turto, kas įrodo jo gerą turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma ne vien pagal gaunamas pajamas, bet ir pagal turimą turtą. Taigi, turėdamas turto ir stabilias pajamas, apeliantas negali nuneigti prievolės išlaikyti vaikus ir teikti išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų būtinus poreikius.
9.8. 2025 m. rugpjūčio 6 d. ne apeliantas, o ieškovė su vaikais, siekdama sudaryti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, išsikėlė į nuomojamą būstą. Tą patį vakarą apeliantas parsikraustė atgal į namą ir iki šiol ten vienas gyvena, vežasi vaikus, kviečiasi draugus ir leidžia ten laiką. Ieškovė už nuomą moka 270 Eur per mėnesį, t. y. dėl apelianto kaltės jos finansinė padėtis tapo sunkesnė. Be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. R., kuris gyvena su tėvu ir kuriam ieškovė teikia išlaikymą. Tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikai, patiria didesnę finansinę naštą, todėl apeliantas, kuris yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir poreikių tenkinimo, privalo teikti bent tokį išlaikymą, kokį nustatė teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
17. Apeliantas B. K. su atskiruoju skundu pateikė į bylą banko sąskaitos išrašus, 2025 m. liepos 7 d. apelianto ir (duomenys neskelbtini) sudarytą Darbo sutartį Nr. 34, ambulatorinių apsilankymų gydymo įstaigoje laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. aprašymus, 2024 m. gruodžio 19 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto B. K. pateikti įrodymai priimami.
18. Ieškovė S. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą dviejų transporto priemonių nuotraukas, šalių nepilnamečio sūnaus T. K. klasės auklėtojos raštą, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje Nr. IT-25-737/2025, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-779-800/2025, rekvizitai.lt duomenis apie (duomenys neskelbtini), apelianto ir ieškovės susirašinėjimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. IT-25-737/2025 ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-779-800/2025 yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl teismas, esant poreikiui, su šiais įrodymais gali susipažinti pats, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi. Kiti ieškovės teikiami dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl ieškovės S. K. pateikti įrodymai nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad B. K. ir S. M. (po santuokos sudarymo K.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). B. K. ir S. K. turi nepilnamečius sūnus T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 1 d. gautas ieškovės S. K. ieškinys atsakovui B. K., kuriuo prašoma: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „K.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų T. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 5 170 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio 5 punkte; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą; 8) padalinti santuokoje įgytą turtą; 9) pripažinti, kad prievolė, atsiradusi iš 2025 m. liepos 16 d. sudarytos su „AS Inbank filialas“ Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 1 425 Eur kreditas vartojimo reikmėms, asmenine ieškovės prievole; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
20. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas porinių metų savaičių penktadienį (kas antrą savaitgalį) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val., atsakovas gali bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą ne dažniau kaip vieną kartą per dieną paskambindamas vaikams tarp 19–20 val., priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
21. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nustatė laikiną atsakovo B. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. kas antrą savaitgalį (pirmas savaitgalis 2025 m. rugsėjo 19 d.) penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val., atsakovas gali bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą ne dažniau, kaip vieną kartą per dieną paskambindamas vaikams tarp 19–20 val. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas B. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta laikino išlaikymo vaikams suma, nes ši suma yra nepagrįsta, neatitinka apelianto realios turtinės padėties ir galimybių, todėl nėra proporcinga nei jo gaunamoms pajamoms, nei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Apeliantas dėl savo sveikatos būklės turi ribotas galimybes įsidarbinti papildomai ir gauti didesnes pajamas, todėl jam objektyviai neįmanoma užtikrinti teismo nustatyto išlaikymo dydžio ir kartu išlaikyti save. Apeliantas jau vykdo įstatyme nustatytą pareigą ir materialiai išlaiko nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kas mėnesį mokėdamas 223 Eur dydžio išlaikymą. Apeliantas, siekdamas užtikrinti sąžiningą ir proporcingą išlaikymo paskirstymą tarp visų savo nepilnamečių vaikų, turėtų skirti po 223 Eur kiekvienam vaikui. Tokia suma atitiktų tiek apelianto realias finansines galimybes, tiek užtikrintų vienodą požiūrį į visus vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
25. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
26. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantas visiškai neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi ieškovės teigimu, apeliantas prie vaikų išlaikymo prisideda epizodiškai, tačiau nagrinėjamu atveju tarp skyrium gyvenančių tėvų (proceso šalių) yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą laikiną išlaikymą priteisti. Tokiu laikinu teisinių santykių sureguliavimu efektyviai užtikrinama nepilnamečių vaikų teisių gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą.
27. Teismas pažymi, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021), todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, neįvertino apelianto turtinės padėties bei galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai. Apelianto argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo jo turtinei padėčiai, aplinkybės dėl apelianto išlaikytinės ir jai skiriamų lėšų bei dėl apelianto vykdomų prievolių, bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš apelianto išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir pan.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
29. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).
30. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis siekė 1 038 Eur (bruto), o tai yra 777 Eur „į rankas“, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur, apeliantui šiuo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma yra 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo atveju apeliantas, nesutikdamas su teismo priteista laikino išlaikymo suma, turi pareigą pateikti įrodymus, kad 300 Eur suma vienam vaikui yra per didelė, kad vaiko poreikiams užtikrinti pakanka mažesnės sumos, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Apeliantas į bylą taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi iš apelianto pateiktų banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad apeliantas paskutinį kartą pervedė ieškovei 400 Eur vaikų išlaikymui 2025 m. gegužės 28 d. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl vaikų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl apelianto periodinių išmokų dydžio, prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apelianto po 300 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikinai sureguliavo teisinius santykius ir efektyviai užtikrino šalių nepilnamečių vaikų teisę gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priteista laikino išlaikymo suma yra būtina tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaikų interesai.
31. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl apeliantas, net ir teigdamas, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną išlaikymą, būdamas sveikas, kadangi netekto darbingumo lygis apeliantui nėra nustatytas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarties daliai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.