- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1340-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17078-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- B. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Loretos Braždienės ir Andriaus Ignoto, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, vykdant prievolę už kitą asmenį, priteisimo, trečiasis asmuo byloje – B. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. B. prašė priteisti iš atsakovo M. K. 18 080 Eur dydžio įsiskolinimą už dukros B. K. išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad iki šalių dukros pilnametystės mergaitę išlaikė tik ieškovė. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas dukros išlaikymui yra pervedęs 1 000 Eur. Ieškovė už atsakovą vykdė prievolę išlaikyti vaiką, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės. Atsakovas nuo dukros išlaikymo buvo visiškai nusišalinęs, dukra gyveno su ieškove, jai teko ir išlaikymo, ir didesnė kasdienybės rūpybos našta. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, t. y. ½ žemės sklypo, sodo pastato, lauko virtuvės, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, viso turto vertė 9 490 Eur, tačiau turto pardavimas apsunkintas, nes ieškovei priklauso tik dalis turto. Taip pat ieškovei priklauso 89 500 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tai yra šeimos būstas. Ieškovės teigimu, dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai buvo reikalinga 1 072,81 Eur suma, tačiau nėra galimybės pateikti visų rašytinių išlaikymą pagrindžiančių įrodymų, kadangi ieškovė nėra išsaugojusi kvitų, čekių, be to, buvo apsipirkinėjama turguje. Šalių dukra taip pat turi specialių poreikių, jai diagnozuota migrena su aura, nešioja akinius, rekomenduojama pritaikyta sėdėjimo vieta. Buvo sudaryta sutartis dukros vairavimo kursams, mokslams pirktas nešiojamas kompiuteris už 699,99 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. K. ieškinį prašė atmesti, priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė visiškai be jokių įrodymų ar pagrindimo įvardina tariamus dukros poreikius 3 metų atgal laikotarpiu – 1 072,81 Eur/mėn., ir pusės šios sumos (530 Eur/mėn.) reikalauja iš atsakovo. Po dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė pasirašė atsakovui patvirtinimą, kad gavo iš M. K. 120 000 LT (34 754,40 Eur) nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės. Ieškovė taip pat raštu patvirtino, kad daugiau jokių papildomų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo nereikalaus. Pareiškė, kad gautos sumos pilnai pakanka vaiko išlaikymui. Rašytinis susitarimas reiškė, kad atsakovas dukrai išlaikymą teiks vienkartine išmoka. Atsakovas ieškovei papildomai per 2022 m. dar dukros išlaikymui sumokėjo 1 000 Eur (ką ieškovė pripažįsta). Taigi, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra ir negali būti, o ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai. (duomenys neskelbtini) susitarimo ieškovė ir atsakovas laikėsi visu dukros nepilnametystės laikotarpiu, nes ieškovė niekada vaikui esant nepilnamečiui nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Likus pusmečiui iki dukros pilnametystės ieškovė pradėjo kelti klausimą dėl papildomo išlaikymo dukrai. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo el. paštu, 2022 m. kovo 1 d. atsakovas pasiūlė papildomai 200 Eur/mėn. išlaikymą dukrai plius gyvybės draudimo įmokas, ką ieškovas ir darė, sumokėdamas per likusį 5 mėn. laikotarpį iki dukros pilnametystės 1 000 Eur ieškovei bei papildomai apdrausdamas trečiąjį asmenį kaupiamuoju gyvybės bei sveikatos draudimu 50-čiai metų. Taigi, tarp šalių buvus aiškiam susitarimui tiek dėl išlaikymo tvarkos bei formos, tiek dėl išlaikymo dydžio, ieškovei per 18 metų nesikreipus į teismą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar tariamo įsiskolinimo atsiradimo, atsakovas įrodė, kad tinkamai teikė išlaikymą dukrai. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti tariamą momentą, nuo kada atsakovas tariamai nustojo išlaikyti dukrą.
6. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo B. K. prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies –priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei L. B. 753 Eur skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis buvo pakankamai gera, iš valstybės skiriamų išmokų galėjo ir, kaip galima spręsti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, buvo tenkinami papildomi šalių dukros poreikiai, todėl šios sumos neatimamos iš tarp šalių skirstytinųvaikui išlaikyti reikalingų mėnesinių sumų.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas prie šalių dukters poreikių tenkinimo 2019 m. privalėjo prisidėti 275 Eur/mėn., 2020 m. –350 Eur/mėn., 2021 – 2022 metais – 425 Eur/mėn., iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki B. K. pilnametystės atsakovas jai turėjo suteikti 13 332,15 Eur išlaikymą. Nurodytu laikotarpiu atsakovas B. K. yra suteikęs 5 579,15 Eur išlaikymą vienkartine išmoka ir 2022 metais papildomą 1 000 Eur išlaikymą. Teismas sprendė, kad likusi atsakovo nesuteikto išlaikymo dalis yra 6 753 Eur. Atsakovo 2005 – 2014 metų laikotarpiu teiktos išlaikymo sumos nesusiję su ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl neatimamos, skaičiuojant tėvo teiktino išlaikymo dalį, kadangi dėl to jokio susitarimo nebuvo, vertintina, kad išlaikymas buvo skirtas tam laikotarpiui, kuriuo pinigai buvo pervedami. Atsakovo nurodomas dukros draudimas taip pat nevertinamas, kadangi nenustatyta, jog dėl to būtų buvęs šalių sutarimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas (apeliantas) M. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
10.1. Nors teismas ir nustatė, kad atsakovas po dukros gimimo jos išlaikymui sumokėjo 120 000 Lt, visiškai netinkamai įvertino šią sumą bei šalių susitarimą, kuris buvo patvirtintas bei pasirašytas ieškovės. Ieškovė gavo 120 000 Lt dukros išlaikymui, ieškovė nurodė, jog šią sumą nepilnametės dukros išlaikymui gavo iki pilnametystės. Ieškovė taip pat raštu patvirtino, kad daugiau jokių papildomų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo nereikalaus. Pareiškė, kad gautos sumos pilnai pakanka vaiko išlaikymui.Taigi, šalys buvo aiškiai susitarę dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y. kad išlaikymas buvo teikiamas vienkartine įmoka, kurios turi užtekti iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui skaičiavimus, kurių teismas nevertino ir nepaneigė. Tarp atsakovo ir ieškovės buvo sutarta ir atsakovo skirta išlaikymo suma (vertinant izoliuotai 120 000 Lt) dukrai yra ~4000 Eur netgi didesnė, negu suma, kurią įprastai teismai nustato esant ginčui dėl išlaikymo, t. y. pusę MMA, ir kuri būtina vaiko poreikiams patenkinti nuo 2004 m. iki 2022 m. (pilnametystės) (34754,40 - 30821,37 = 3933,03 Eur). Be to, atsakovas ieškovei papildomai 2005-2014 m. skyrė 29 890 Lt sumą (arba 8656,74 Eur), o per 2022 m. dar dukros išlaikymui dar sumokėjo 1000 Eur, neskaitant gyvybės draudimo įmokų. Taigi, iš viso atsakovas dukros išlaikymui iki jos pilnametystės skyrė 44 411,14 Eur, t. y. suma kuri netgi 13 589,77 Eurais (arba 30,6 proc.) viršija įprastai teismų priteisiamas išlaikymo sumas. Atsakovas tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kad teikė išlaikymą dukrai.
10.3. Atsakovo atžvilgiu visiškai nepagrįsta ir neteisinga teismo pozicija 18 metų laikotarpiu ignoruoti minimalios mėnesinės algos pokyčius, infliacijos pokyčius, lito/euro perkamosios galios pokyčius, taip pat šalių susitarimą, jog 120 000 Lt skiriama visiems 18 metų iki dukros pilnametystės, ir vietoj to paprasčiausiai konstatuoti, jog vienam mėnesiui iš teikto išlaikymo tenka 160,90 Eur suma, kuri tarkim 2005-2010 metais buvo aiškiai per didelė pagal tuometinę ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bei dukros poreikius ir 2019-2022 m. yra per maža pagal tuometinę ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei dukros poreikius.
10.4. Be to, 120 000 Lt neteisingai išskaidydamas lygiomis dalimis 18 metų laikotarpiu, teismas nepagrįstai ignoravo 2005-2014 m. atsakovo papildomai teiktą išlaikymą už 29 890 Lt (arba 8656,74 Eur) sumą.Teismas netinkamai nustatė dukros poreikius ginčo laikotarpiu, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
10.5. Dėl dukros sveikatos būklės apeliantas nurodė, kad tai, jog jai diagnozuota migrena ar poreikis nešioti akinius (kontaktinius lęšius) iš esmės neįtakoja jos papildomų išlaidų, nes šios išlaidos finansine prasme yra minimalios. Kaip nurodė pati dukra teikdama paaiškinimus, jos poreikis (tiksliau pasirinkimas) lankytis pas privačiai samdomą psichologą buvo labiau susijęs su ankstesne mokykla, bei su tuo, kad nemokamas psichologas jai nepatiko, o ne dėl bendravimo su tėvu. Todėl nepagrįstos skundžiamo sprendimo išvados, kad psichologo poreikis atsirado dėl to, kad atsakovas tariamai žeminančiai elgėsi su dukra, nepagarbiai vertinant dukros pasirinktą veiklą, nebendraujant su dukra.
11. Ieškovė L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
11.1. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) ranka rašytą raštą, neva ieškovė iš atsakovo gavo vaiko išlaikymui 120000 Lt vienkartine pinigine išmoka iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) raštas nebuvo patvirtintas notaro ir nurodyta suma nebuvo nei pervesta į banko sąskaitą, nei buvo sumokėta grynais (nėra patvirtinančio dokumento), tai patvirtina ir 2005 metą ieškovės deklaracija. Nurodytame rašte nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, kaip ir gavimo momentas. Nurodyta pinigų suma tikrai didelė, mažai tikėtina, kad pinigų perdavimas būtų vykęs grynaisiais pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas prie šalių dukters poreikių tenkinimo 2019 m. privalėjo prisidėti 275 Eur/mėn., 2020 m. – 350 Eur/mėn., 2021-2022 metais – 425 Eur/mėn., iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki B. K. pilnametystės atsakovas jai turėjo suteikti 13 332,15 Eur išlaikymą. Nurodytu laikotarpiu atsakovas B. K. yra suteikęs 5 579,15 Eur išlaikymą vienkartine išmoka ir 2022 metais papildomą 1 000 Eur išlaikymą. Taigi likusi atsakovo nesuteikto išlaikymo dalis yra 6 753 Eur. Atsakovo 2005-2014 metų laikotarpiu teiktos išlaikymo sumos nesusiję su ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl pagrįstai neatimamos, skaičiuojant tėvo teiktino išlaikymo dalį, kadangi dėl to jokio susitarimo tarp šalių nebuvo, todėl vertintina, kad išlaikymas buvo skirtas tam laikotarpiui, kuriuo pinigai buvo pervedami. Atsakovo nurodomas dukros draudimas taip pat pagrįstai nevertintas, kadangi nenustatyta, jog dėl to būtų buvęs šalių sutarimas. 2005 m. tariamai atsakovo sumokėta pakankamai didelė suma (120 000 Lt (34 754 EUR) turėjo kitą vertę ir 2019-2022 m. nėra pakankama vaiko išlaikymui, net įvertinus minimalią mėnesinę algą.
11.3. Prašoma priteisti suma yra už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai vaiko poreikiai pagal pateiktus dokumentus yra didesni nei 160,90 EUR/mėn. suma. Ši suma nėra pakankama vaiko vystymuisi, atostogoms, laisvalaikiui. Atsakovas visus 18 metų net nepasidomėjo ar pakanka lėšų vaiko išlaikymui.
11.4. Pabrėžtina, kad laikotarpis už kurį pateiktas ieškinys yra 2019-2022 m., todėl negalima vertinti visą 18 metų laikotarpį pagal atsakovo skaičiavimus, nes pats atsakovas konstatuoja, kad 2019-2022 metais tokia suma (160,90 Eur) yra per maža vertinant minimalų darbo užmokestį. Tariamai sumokėta suma 120 000 Lt už 18 metų iki dukros pilnametystės yra per maža tinkamam dukros išlaikymui, nes vertinant 3 metus iki ieškinio pareiškimo (išlaikymo įsiskolinimo laikas) toks mėnesinis išlaikymo dydis yra ženkliai per mažas, taigi teismas pagrįstai ir teisingai apskaičiavo mėnesio įmoką (160,90 Eur/mėn.).Šiuo atveju pabrėžtina, kad ieškovė pagrindė didesnius dukros poreikius ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl šie atsakovo motyvai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacinėje byloje yra sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas išlaikymo išlaidas už 2019 – 2022 metų laikotarpį, kuomet šalių dukra mokėsi valstybinėse mokymo įstaigose. Atsakovo nuomone nurodytos išlaidos yra nepagrįstos.
14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
16. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).
17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
20. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
21. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog įrodyta, kad atsakovas dukrai B. K. iki jos pilnametystės yra suteikęs 160,9 Eur/mėn. (120 000:18:12) išlaikymą. Nėra duomenų, kad tarp šalių būtų buvęs sutarta dėl kitokio išlaikymo lėšų paskirstymo (atsižvelgiant į tuo metu buvusią minimalią algą ar pan.).
22. Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad 2021/2022 mokslo metus B. K. baigė mokydamasi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos 2022 m. birželio 28 d. Mokymosi pasiekimų pažymėjimas patvirtina, kad B. K. mokėsi pažangiai (septintukais - dešimtukais). Taip pat nurodytu laikotarpiu B. K. turėjo papildomos veiklos – įvairiose įstaigose lankė šokio užsiėmimus, dalyvaudavo nuotolinėse šokio pamokose.
23. Ieškinyje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vidutinės B. K. išlaidos mėnesiui būdavo 1072, 81 Eur/mėn. (mėnesio poreikiai: maistui – 273,75 Eur, drabužiams – 105 Eur, avalynei – 60 Eur, patalynei – 5,66 Eur, vaistams, vitaminams, apsaugai nuo saulės, vabzdžių – 15 Eur, higienos priemonėms (dantų pasta, prausiklis, šampūnas, muilas, skalbimo milteliai) – 19,41 Eur, komunaliniams, mokesčiams, internetui – 151,39 Eur, ugdymui (spektakliai, edukacinė veikla) – 10 Eur, atostogoms ir pramogoms – 83,33 Eur, lavinimo priemonėms – 2,5 Eur, treniruotėms – 350 Eur).
24. Minimalioji mėnesinė alga 2019 metais buvo – 430 Eur, 2020 metais – 447 Eur, 2021 metais – 468 Eur, 2022 metais – 533 Eur.
25. Į bylą pateikti duomenys (sutartys su baleto mokykla), kad 2020 – 2022 metais B. K. lankė užsiėmimus VšĮ ,,Baltijos baleto teatras“. Tai patvirtina ir ieškovės sąskaitų išrašai.
26. Ieškovė su ieškiniu teikė duomenis, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikui pirko nešiojamąjį kompiuterį su garantiniu aptarnavimu (736 Eur).
27. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2021 m. balandžio 4 d. ambulatorinio apsilankymo išraše nurodyta, kad B. K. nustatyta miopija (H52.1), astigmatizmas (H52.2), rekomenduota korekcijai nuolat nešioti akinius, keičiant su kontaktiniais lęšiais. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2022 m. birželio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad B. K. diagnozuota migrena su aura (G43.1), kaip anamnezė nurodyta galvos skausmai, pykinimas, nerimo epizodai, gydėsi privačiai, lankėsi pas neurologą, psichologą.
28. Ieškovė taip pat teikė 2022 m. birželio 16 d. sutartį su UAB ,,Kelių žvaigždės“ dėl B. K. vairavimo pamokų bei įrodymus, kad ji sumokėjo 400 Eur sumą už vairavimo pamokas.
29. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad dėl B. K. šokių ieškovė su trečiuoju asmeniu 2022 m. gegužę skrido į Los Andželą, ieškovė kelionei ėmė paskolą (pateikti duomenys apie AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo L. B. 2022 m. kovo 16 d. suteiktą 8 400 Eur paskolą).
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kadieškovės teikiamoje vaiko poreikių lentelėje dalis vaiko poreikių yra padidinti. Nors ieškovė, prašydama priteisti skolą už praeityje jos suteiktą išlaikymą šalių tuo metu nepilnametei dukrai, nepateikė savo teikiamų sąskaitų išrašų nuoseklios analizės, nenurodė, kurios iš išlaidų ir kokia dalimi, susiję su kasdieninėmis prekėmis (maistas, higiena, kosmetika), drabužiais, avalyne, pramogom, atostogom, sveikatos priežiūra, buvo skirtos šalių dukrai, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualiu laikotarpiu buvusius minimalių mėnesinių algų dydžius, ieškovės bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus byloje, pateiktas sutartis su šokio, vairavimo mokyklomis, ieškovės sąskaitų išrašus, iš kurių taip pat galima daryti išvadas apie trečiojo asmens papildomą užimtumą skirtingais laikotarpiais, pagrįstai konstatavo, kad 2019 metais B. B. poreikių tenkinimui tėvai turėjo skirti 550 Eur, 2020 metais – 700 Eur, 2021 – 2022 metais – 850 Eur sumą. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie vaiko poreikiainurodytais laikotarpiais yra pagrįsti ir patvirtinti byloje esančiais įrodymais.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas po dukros gimimo jos išlaikymui sumokėjo 120 000 Lt, Atsakovas teigia, kad nurodytosgautos sumos pilnai pakanka vaiko išlaikymui iki pilnametystės. Be to, jis nurodė, kad neprivalo prisidėti prie nebūtinų poreikių tenkinimo, išlaidų, susijusių su šokiais, mokamo psichologo konsultacija ir pan. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog vaiko išlaikymas apima išlaidas, susijusias su vaiko kasdieniais poreikiais (maistas, higiena, kosmetika), drabužiais, avalyne, pramogom, atostogom, sveikatos priežiūra. Taigi nurodyta 120 000 Lt dydžio išlaikymo suma, skaičiuojama nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės, apima tik būtinuosius vaiko poreikius tenkinti.
32. Taip pat pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
33. Nagrinėjamu atveju neišvengiamai ieškovei teko didesnis dukters aprūpinimo teikimas. Iš byloje esančių įrodymų matyt, jog atsakovo turtinė padėtis buvo gera (skundžiamo sprendimo 21 punktas) ir jis turėjo pareigą prisidėti prie išlaidų, susijusių su vaiko laisvalaikiu ir poilsiu, veiklos, kurioje vaikas realizuoja save, juo labiau, kad jokiais kitais būdais kasdieniame vaiko gyvenime atsakovas nedalyvavo.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas prie šalių dukters poreikių tenkinimo 2019 m. privalėjo prisidėti 275 Eur/mėn., 2020 m. –350 Eur/mėn., 2021 – 2022 metais – 425 Eur/mėn., iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki B. K. pilnametystės atsakovas jai turėjo suteikti 13 332,15 Eur išlaikymą. Nurodytu laikotarpiu atsakovas B. K. yra suteikęs 5 579,15 Eur išlaikymą vienkartine išmoka ir 2022 metais papildomą 1 000 Eur išlaikymą. Taigi likusi atsakovo nesuteikto išlaikymo dalis yra 6 753 Eur. Atsakovo 2005 – 2014 metų laikotarpiu teiktos išlaikymo sumos nesusiję su ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl neatimamos, skaičiuojant tėvo teiktino išlaikymo dalį, kadangi dėl to jokio susitarimo nebuvo, vertintina, kad išlaikymas buvo skirtas tam laikotarpiui, kuriuo pinigai buvo pervedami.
35. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpiu būtų daugiau prisidėjęs prie dukros išlaikymo, trečiasis asmuo nurodė, kad jai reikalingą išlaikymą teikė mama, o tai patvirtina ir ieškovės sąskaitų išrašai, todėl ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteista 6 753 Eur skolos suma už kito iš tėvų teiktą išlaikymą.
Dėl bylos baigties
36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.).Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovo priteisia ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.