- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1170-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17078-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Advokatai
- Neringa Šalčiuvienė, Justas Sankaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, vykdant prievolę už kitą asmenį, priteisimo (trečiasis asmuo byloje – B. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. K. priteisti 18 080 Eur dydžio įsiskolinimą už dukros B. K. išlaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 7 d. iki dukros pilnametystės (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki šalių dukros pilnametystės mergaitę išlaikė tik ieškovė. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad dukros išlaikymui yra pervedęs 1 000 Eur. Ieškovė už atsakovą vykdė prievolę išlaikyti vaiką, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės. Atsakovas nuo dukros išlaikymo buvo visiškai nusišalinęs, dukra gyveno su ieškove, jai teko ir išlaikymo, ir didesnė kasdienybės rūpybos našta. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, t.y. ½ žemės sklypo, sodo pastato, lauko virtuvės, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 9 490 Eur, tačiau turto pardavimas apsunkintas, nes ieškovei priklauso tik dalis turto. Taip pat ieškovei priklauso 89 500 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra šeimos būstas. Ieškovės teigimu, dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai buvo reikalinga 1 072,81 Eur suma, tačiau nėra galimybės pateikti visų rašytinių išlaikymą pagrindžiančių įrodymų, kadangi ieškovė nėra išsaugojusi kvitų, čekių, be to, buvo apsipirkinėjama turguje. Šalių dukra taip pat turi specialių poreikių, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), nešioja akinius, rekomenduojama pritaikyta sėdėjimo vieta. Buvo sudaryta sutartis dukros mokymuisi vairavimui, mokslams pirktas nešiojamas kompiuteris už 699,99 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovas M. K. ieškinį prašė atmesti, priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė visiškai be jokių įrodymų ar pagrindimo įvardina tariamus dukros poreikius 3 metų atgal laikotarpiu – 1 072,81 Eur/mėn., ir pusės šios sumos (530 Eur/mėn.) reikalauja iš atsakovo. Po dukros gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini), ieškovė pasirašė atsakovui patvirtinimą, kad gavo iš M. K. 120 000 LT (34 754,40 Eur) nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės. Ieškovė taip pat raštu patvirtino, kad daugiau jokių papildomų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo nereikalaus. Pareiškė, kad gautos sumos pilnai pakanka vaiko išlaikymui. Rašytinis susitarimas reiškė, kad atsakovas dukrai išlaikymą teiks vienkartine išmoka. Atsakovas ieškovei papildomai per 2022 m. dar dukros išlaikymui sumokėjo 1 000 Eur (ką ieškovė pripažįsta). Taigi, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra ir negali būti, o ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai. 2005 m. sausio 3 d. susitarimo ieškovė ir atsakovas laikėsi visu dukros nepilnametystės laikotarpiu, nes ieškovė niekada vaikui esant nepilnamečiui nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Likus pusmečiui iki dukros pilnametystės ieškovė pradėjo kelti klausimą dėl papildomo išlaikymo dukrai. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo el. paštu, 2022 m. kovo 1 d. atsakovas pasiūlė papildomai 200 Eur/mėn. išlaikymą dukrai plius gyvybės draudimo įmokas, ką ieškovas ir darė, sumokėdamas per likusį 5 mėn. laikotarpį iki dukros pilnametystės 1 000 Eur ieškovei bei papildomai apdrausdamas trečiąjį asmenį kaupiamuoju gyvybės bei sveikatos draudimu 50-čiai metų. Taigi, tarp šalių buvus aiškiam susitarimui tiek dėl išlaikymo tvarkos bei formos, tiek dėl išlaikymo dydžio, ieškovei per 18 metų nesikreipus į teismą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar tariamo įsiskolinimo atsiradimo, atsakovas įrodė, kad tinkamai teikė išlaikymą dukrai. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti tariamą momentą, nuo kada atsakovas tariamai nustojo išlaikyti dukrą. To ieškovė ieškinyje nedaro, vietoj to klaidina teismą, esą atsakovas dukros neišlaikė, o ją, neva, išlaikė tik viena ieškovė. Tariamus didesnius dukros poreikius ieškovė įrodinėja su ieškiniu pateikta poreikių lentele, kuri niekuo nepagrįsta. Ieškovė taip pat teikia teismui 2022 m. birželio 16 d. (vienas mėnuo iki pilnametystės) Mokinių priėmimo į gimnaziją sutartį, tačiau tai išlaidos į ateitį, o ne į praeitį, dėl kurių patyrimo atsakovo pritarimo nebuvo gauta. Prieš tai dukra mokėsi valstybinėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur mokslas buvo nemokamas. Analogiškai yra ir su vairavimo mokymo sutartimi. Taigi, dukros mokslo, vairavimo pamokų išlaidų retrospektyviniu atžvilgiu ieškovė nepatyrė. Atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera ir nėra geresnė nei ieškovės. Atsakovui priklauso 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, kurio pusės rinkos vertė 2 976 Eur, poilsio patalpa – butas (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 42 100 Eur), kur atsakovas gyvena, taip pat 59 Eur vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat priklausė 4 vasarnamiai ir kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) (bendra rinkos vertė 146 430 Eur), tačiau, kadangi jie buvo įsigyti iš sutuoktinės lėšų, juos atsakovas padovanojo atgal sutuoktinei ir ji dabar yra jų savininkė. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad darbo pajamų atsakovas negauna, už 2021 m. atsakovas gavo 43 968,42 Eur pajamų (daugiausiai iš minėtų 4 patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos ir kurių atsakovas daugiau nebegaus), t.y. 3 664,03 Eur/mėn., neatskaičius verslo liudijimo įsigijimo, patalpų priežiūros ir kitų sąnaudų. Atsakovas gauna tik pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (256,52 Eur /mėn.) bei netekto darbingumo pensiją (697,84 Eur/ mėn.), nes atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra darbingas viso labo 30-čia procentų. Ieškovė turi du automobilius. Iš prie ieškinio pateiktos pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovės darbo pajamos už 2021 m. sudarė 36 074,90 Eur, t.y. 3 006,24 Eur/mėn. Ieškovė taip pat turi nežinomo dydžio indėlių, nes už 2021 m. gavo apmokestinamų palūkanų 404,34 Eur. Duomenis apie indėlius ieškovė turėtų pateikti teismui. Ieškovė taip pat netinkamai nurodė savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertę, nes, remiantis atnaujintais duomenimis, jo rinkos vertė 2022 m. 108 000 Eur., o ne 89 500 Eur. Trečiajam asmeniui yra mokama valstybės išmoka, todėl šia suma valstybė tėvams palengvina vaikų išlaikymo naštą. Ieškovė taip pat netinkamai skaičiuoja 3 metų senaties terminą.
3. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo B. K. prašė jį tenkinti.
4. Dubliku ieškovė L. B. ieškinį prašo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pateiktame 2002 m. sausio 3 d. ranka rašytame rašte nurodytos pinigų sumos (120 000 Lt) ieškovė niekuomet negavo, todėl laikytina, kad atsakovo prievolė teikti išlaikymą dukrai nėra įvykdyta, tai patvirtina ir ieškovės deklaracija, ji tokios pinigų sumos nėra deklaravusi. Rašte nėra užfiksuotas pinigų perdavimo ir gavimo momentas. Be to, mažai tikėtina, kad tokia didelė pinigų suma būtų buvusi perduota grynais, pasirašytas dokumentas nebuvo patvirtintas notaro. Raštas surašytas bene iškart po gimdymo, kuris buvo sunkus, ieškovė buvo sunkios ir blogos psichologinės būklės, tai lėmė rašto surašymą, o atsakovas tada galimai jau planavo nutraukti santykius, todėl inicijavo rašto surašymą, darant psichologinį spaudimą. Vertinant ieškovės sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio iki rugpjūčio, matyti, kad išlaidų vidurkis yra 1 313 Eur/mėn ir nėra įtrauktos išlaidos atostogoms, kai jos poreikių lentelėje sudaro 1 072 Eur. Jei vertinant tik trečdalį benzino ir komunalinių išlaidų vidurkį (skirtą tik dukrai), tai išlaidos sudaro 580 Eur, todėl prašoma priteisti suma yra tinkama. Poreikių lentelėje pateiktos išlaidos yra adekvačios, vertinant pastarųjų metų ekonominę situaciją, kainų augimą, tai patvirtina ir sąskaitų išrašai. Be to, šalių dukra užsiima šokiais, daug treniruojasi, tai sąlygoja papildomas išlaidas pamokoms, kadangi ateitį bei mokslus dukra taip pat sieja su šokiais. Dėl gyvybės draudimo dukra jokios informacijos negavo, be to, sutartyje naudos gavėjas yra atsakovas, todėl negalima teigti, kad šiuos pinigus dukra gaus. 2022 m. vasario 28 d. šalys buvo susitikę ir atsakovas buvo informuotas, kad, jei nemokės išlaikymo, ieškovė kreipsis į teismą, atsakovas sutiko su 250 Eur/mėn. suma, tačiau pervedimai pradėjo strigti. Atsakovas galimai neparodo savo tikrosios turtinės padėties, po mediacijos nekilnojamąjį turtą perleido savo žmonai. Ieškovė turi santaupų, tačiau jos saugomos dukros tolimesniems mokslams. Vertintina ir tai, kad ieškovei teko didesnė kasdienio rūpesčio ir išlaikymo našta. Atsakovo 2021 metų deklaracijoje deklaruojamos pajamos sudarė 43 968,42 Eur, kai ieškovės sudarė – 38 680 Eur. Atsakovo turimas turtas sudaro 247 226 Eur (kartu su padovanotu turtu sutuoktinei), ieškovės – 108 000 Eur ir turimi indėliai 18 869,69 Eur (kurie skirti dukros mokslams).
5. Tripliku atsakovas M. K. prašo ieškinį atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovui, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Po dukros gimimo praėjus pusei metų ieškovė savo ranka pasirašė atsakovui patvirtinimą, kad gavo iš M. K. 120 000 Lt (34 754,40 Eur) nepilnametės dukros išlaikymui iki pilnametystės. Ieškovė taip pat raštu patvirtino, kad daugiau jokių papildomų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo nereikalaus. Pareiškė, kad gautos sumos pilnai pakanka vaiko išlaikymui. Po šio patvirtinimo pasirašymo ieškovė iš esmės 18 metų nesikreipė nei į atsakovą, nei į teismą dėl jokio išlaikymo dukrai priteisimo, tame tarpe dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ir tik po 18 metų, prieš dukrai tampant pilnametei, ieškovė staiga ėmė tvirtinti, kad atsakovas ne tik tris metus į praeitį, bet netgi nuo dukros gimimo dienos visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Atsakovas nori pažymėti, kad tokie ieškovės teiginiai yra melagingi ir nesąžiningi. Pažymėtina, kad ieškovės patvirtinimas apie atsakovo prievolės išlaikyti dukrą įvykdymą nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, taigi yra galiojantis. Taigi, toks ieškovės rašytinis patvirtinimas yra teisėtas, nenuginčytas ir galioja. Teismui abejoti ieškovės ranka surašytu patvirtinimu apie gautas pinigines lėšas dukros išlaikymui nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Ieškovė, priešingai, neįrodė, o jos ligšiolinis elgesys, t.y. 18 metų nesikreipiant nei į atsakovą, nei į teismą dėl išlaikymo dukrai, papildomai patvirtina, kad minėtus pinigus dukros išlaikymui ji yra gavusi. Kadangi ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir pateikė nepagrįstą ieškinį bei klaidina teismą dėl 120 000 Lt sumos dukros išlaikymui negavimo bei tariamo išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas prašo jai skirti 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovui. Aplinkybė, kad ieškovė nėra deklaravusi 120 000 Lt pajamų gavimo, nepaneigia jos surašyto bei pasirašyto patvirtinimo teisingumo. Juolab, kad išlaikymas dukrai nėra ir negali būti laikoma ieškovės turtu ar pajamomis, taigi ir neturėjo būti deklaruojama. Notaro dalyvavimas atsakovui atsiskaitant už išlaikymą dukrai grynaisiais pinigais nebuvo ir nėra privalomas. Ieškovė su dubliku pateikia 4 skirtingus banko sąskaitų išrašus už skirtingus (persidengiančius) laikotarpius, todėl neaišku pagal kurį sąskaitos išrašą ir kaip ieškovė apskaičiuoja savo išlaidų vidurkį 1 313 Eur 2022 sausio-rugpjūčio mėn. Neaišku, kas į šias išlaidas įeina, o kas ne, t.y. kiek tai susiję su vaiko poreikiais, kiek su pačios ieškovės poreikiais, kiek tai būtinų poreikių tenkinimas, kiek papildomų prabangos, o ne būtinų poreikių tenkinimo išlaidos. Ieškovės pateikti duomenys nesusisteminti ir iš jų visiškai nėra aišku, kokie realūs dukros būtinieji poreikiai, kiek (kokioje apimtyje) ieškovė juos pati patenkina, o kiek tai susiję ne su būtinais dukros poreikiais, o su jos hobiais, pramogomis (šokių išlaidos, šokių kelionių išlaidos, vairavimo kursų išlaidos ir pan.). Taigi ieškovė nei ieškiniu, nei dubliku neįrodė didesnių negu įprastiniai dukros būtinųjų poreikių, prie kurių atsakovas turėtų pareigą prisidėti daugiau, negu jau yra prisidėjęs. Pačios ieškovės pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad susitarimo dėl 250 Eur/mėn. papildomo išlaikymo mokėjimo nebuvo. Iš pateikto susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad šalys nuolat kalba apie atsakovo sumokėjimą už dukros išlaikymą iki pilnametystės, tačiau ieškovė savo el. laiškuose ne tik nenustemba apie ką atsakovas kalba, tačiau ir nepaneiginėja pinigų gavimo fakto, kas naujai atsirado tik dublike. Galbūt teikdama ieškinį ieškovė nesąžiningai vylėsi, kad atsakovas per 18 metų nebus išsaugojęs 120 000 Lt sumos dukros išlaikymui patvirtinančio dokumento ir tokiu būdu galės antrą kartą išlaikymą iš atsakovo prisiteisti už 3 metus. Kadangi atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo pareigą išlaikyti dukrą iki pilnametystės, jo turtinė padėtis nagrinėjamai bylai nėra aktuali. Visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera (abu tėvai turi tiek nekilnojamojo turto, tiek ir santaupų bei gaunamas pajamas). Taigi, nei vieno iš tėvų galimybės tenkinti dukros poreikius nėra esmingai prastesnė negu kito tėvo, todėl jų pareigos dėl dukros išlaikymo vertintinos kaip lygios, o atsakovo, kaip minėta, pilnai įvykdytos pagal šalių sudarytą susitarimą. Ieškovė dublike nekvestionuoja atsakovo pateiktų skaičiavimų, jog jo sumokėtų 120 000 Lt visiškai pakanka nepilnamečiui iki pilnametystės išlaikyti, į ją neįskaičiuojant valstybės mokamos „vaiko pinigų“ išmokos.
Šalies argumentai
6. Ieškovė L. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) 1998 m. – 2011 m. vasario 01 d. Nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2014 m. liepos mėnesio atsakovas M. K. beveik reguliariai pervesdavo vaiko išlaikymui pinigus ir bendra suma sudarė 29 890 Lt. Ieškovė šią aplinkybę buvo užmiršusi, atsakovas to taip pat nepaminėjo. Šie pervedimai patvirtina, kad jokie pinigai pagal pasirašytą patvirtinimą nebuvo sumokėti, tai prieštarauja bet kokiai logikai, kad jau kitą mėnesį po patvirtinimo ir taip 9 metus atsakovas pervesdavo pinigus vaiko išlaikymui. 2022 m. vasarį ieškovė sakė atsakovui, kad konsultavosi su advokatais dėl alimentų ir tik tada buvo sutarta (pateikti el.laiškai) dėl pinigų pervedimo. Iš susirašinėjimą matyti, kad atsakovas siūlė 200 Eur, bet buvo tartasi dėl 250 Eur., kuriuos atsakovas pervedė. Dėl išlaikymo buvo kalbėta ir anksčiau, ieškovė prideda 2020 m. spalio 8 d. žinutę dėl pinigų pervedimo, kurioje taip pat paminėta, kad apie tai buvo kalbėta ir 2019 metais. Ieškovė pažymi, kad indėliai sudaryti nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tai parodo, kad 1,5 metų negalėjo laikyti tariamai negautų pinigų nežinia kur. Indėliai sudaryti iš darbo užmokesčio (gaunamas darbo užmokestis buvo 3 435 Lt), galutinių atsiskaitymų (išeitinės pašalpos), gautų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš artimųjų šeimos narių (sesers J. B., mamos L. B., tėvo A. V. B.) pervestų pinigų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinto pajamų mokesčio, santaupų, vaiko išlaikymui pervestų pinigų. Turimi indėliai yra skirti dukros ateičiai, savarankiško gyvenimo pradžiai, studijoms.
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo kasmėnesiniai pavedimai ieškovei patvirtina tik faktą, kad ieškovas be minėtų 120 000 Lt, vaiko išlaikymui 2005-2014 m. dar papildomai skyrė 29 890 Lt. Taigi, iš viso vaiko išlaikymui atsakovas skyrė daugiau negu pakankamai ir apie jokį įsiskolinimą negali būti kalbos. Šių pavedimų atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neminėjo, nes ir pradinio 120 000 Lt mokėjimo vaiko išlaikymui pilnai pakako ieškovės ieškinio nepagrįstumui įrodyti. Be 120 000 Lt išlaikymo sumos, kuri buvo sumokėta dukrai gimus, atsakovas teikė papildomą išlaikymą dukrai, t.y. 2005-2014 m. sumokėjo pavedimais 29 890 Lt, duodavo grynųjų pinigų dukrai su ja susitikęs, 2022 m. dar pervedė 1 000 Eur, apdraudė dukrą kaupiamuoju gyvybės bei sveikatos draudimu. Visi šie faktai liudija, kad atsakovas, kaip tėvas, nebuvo nusišalinęs ir tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą, nes iš viso dukros išlaikymui sumokėta suma gerokai viršija tą, kurią teismai vidutiniškai priteisia. Nurodyti faktai niekaip nepagrindžia ieškovės nelogiškų interpretacijų, esą vienos teiktos išlaikymo sumos panaikina kitų išlaikymo sumų egzistavimą. Kaip ir nurodyta triplike, ieškovės patvirtinimas apie atsakovo prievolės išlaikyti dukrą įvykdymą nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, taigi yra galiojantis. Logiška manyti, jog jei ieškovė nebūtų gavusi 120 000 Lt išlaikymo, ji po 2014 m. (t.y. papildomų išlaikymo pavedimų pasibaigimo) per 8 metų laikotarpį būtų kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, ko nedarė ir kas netiesiogiai patvirtina, jog pakankamą išlaikymą iš atsakovo ieškovė visgi yra gavusi. Atsakovas teikia teismui 2006 m. turto deklaraciją, iš kurios matyti, kad atsakovas yra deklaravęs iš sutuoktinės gautą 100 000 Lt paskolą, kurią atsakovas panaudojo 2005 m. sumokėdamas ieškovei minėtą 120 000 Lt sumą. Atsakovas teikia ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų, iš kurių 2005 m. galėjo atsiskaityti su ieškove vykdydamas išlaikymo prievolę ir tuo metu 120 000 Lt suma atsakovui nebuvo neįmanomai didelė. Atsakovas papildomą išlaikymą mokėjo už 5 mėn. (2023 m. kovą-liepą) iki dukros pilnametystės po 200 Eur/mėn., t.y. tiek, kiek pats pasiūlė ir nusprendė, o ne tiek, kiek pageidavo ieškovė. Grynaisiais gautus pinigus ieškovė galėjo ir tikėtina laikė grynaisiais, jų neįnešdama į banko sąskaitą. O ta aplinkybė, kad ji indėlius kaupė iš darbo užmokesčio kaip tik netiesiogiai patvirtina, kad ji turėjo pakankamai kitų, iš atsakovo gautų išlaikymo lėšų, kad didesnę dalį savo darbo užmokesčio galėjo skirti ne pragyvenimui, o indėlių kaupimui.
8. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė L. B. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad raštelį pasirašė 2005 m. sausio 3 d., o šalių santykiai nutrūko 2005 m. sausio 7 d. Dėl raštelio pasirašymo daug žaidė turtai, atsakovas ją apgavo. Nuo 2005 m. vasario iki 2014 m. atsakovas mokėjo įmokas, 9 metus mokėjo. Nelogiška, kad sumokėjęs dar moka. 2011 metais buvo tragiškas periodas, neteko darbo, (duomenys neskelbtini) susirgo mama, sesuo. Mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, sesuo – (duomenys neskelbtini) metais. Buvo dukterėčia, kuria reikėjo rūpintis. Niekur nesikreipė, nes turėjo svarbesnių reikalų. Raštelis rašytas ieškovės ranka, bet tuo metu ji galėjo bet ką pasirašyti, atsakovas nurodė, kokią sumą rašyti, sakė, kad 120 000 padalinus iš 18 ir iš 12 išeina 500 Lt, sakė, kad niekas tas raštelis. Jam kilo panika, kad kas nors jį į teismą dėl alimentų gali paduoti. Ieškovė šio raštelio nesureikšmino, pasirašymas dėl pasirašymo, pinigų atsakovas nei perdavė, nei pervedė. Atsakovo finansinė padėtis buvo gera, jis galėjo turėti tokius pinigus. 2005 metais ieškovei buvo pogimdyvinė depresija, nuotaikų kaita, atsakovas dar vedė. Pogimdyvinė depresija nebuvo diagnozuota. Ieškovės išsilavinimas buhalterinis, ji yra finansininkė, dirbo ir dirba banke. Ieškovės atlyginimas buvo geras, atlyginimus iš darbo užmokesčio sukaupė. Buvo laikas, kai butą nuomojo, už tai buvo paskola grąžinama. Trečiojo asmens šokiams reikia drabužių, avalynės, skirtingų treniruotėms bei pasirodymams, pirkti šokių pastatymai, mokėta už įvairias šokių pamokas. Dukrai reikalingi lęšiai, pripažinta (duomenys neskelbtini), reikalinga kineziterapeuto paslaugos. Pastarosios pagalbos reikia iškart, negali laukti poliklinikoje, dukra yra šokėja. Reikia 3-4 kartų, vienas kartas 35 Eur kainuoja, už tai moka grynaisiais pinigais, korepetitoriams buvo išlaidų, ne visos išlaidos atsispindi sąskaitų išrašuose. Anksčiau emociškai ieškovė nebūtų galėjusi teismų iškęsti, be to ir atsakovas tarsi neatsisakydavo padėti, žadėdavo pagalvoti, 2019 metais žadėjo dėliotis finansus.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė advokatė Neringa Šalčiuvienė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad vaiko poreikiai pagrįsti ir įrodyti dokumentais, sąskaitų išrašais. Išlaidos sveikatos priežiūrai, šokiams yra būtinos išlaidos. Be to, atsakovas buvo visai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo 120 000 Lt buvo didelė pinigų suma, tačiau nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Ieškovė rašo, kad gavo, tačiau, jei būtų perduota, tikėtina, kad būtų abiejų parašai. Labiau abejotini atsakovo veiksmai, kadangi po mėnesio jis pradėjo nuosekliai pervedinėti pinigus ieškovei. Išlaikymas teiktas iki 2014 m. liepos mėnesio, taigi labiau tikėtinos ieškovės nurodytos aplinkybės. Atsakovo nurodoma paskola deklaruota tik 2006 metais, kai raštelis 2005 metais surašytas, atsakovo paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi neatsakė nei kokiais pinigais, kokia valiuta duota. Kritiškai vertintinas ir skolinimasis iš sutuoktinės. Selektyvus aplinkybių prisiminimas. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis gera. Ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas M. K. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad viskas vyko seniai. Pinigus pasiskolino iš sutuoktinės ir davė 120 000 Lt, raštelio nediktavo, pati ieškovė surašė. Surašymą prisimena kaip per rūką, planavo abu, kad jis atsiskaitys, smulkmenų neatsimena, surašytas menamai (duomenys neskelbtini). Pinigai perduoti į rankas, nepamena, kokiomis kupiūromis. 2022 m. buvo su ieškove susitikę, jis sake, kad neskolingas, tačiau ieškovė gal tikėjosi, kad jis raštelio neišsaugojo. Pinigų dukrai duodavo ir susitikimų metu, apdraudė. Atsakovas šiuo metu 30 proc. darbingas, laukia kelio sąnario operacijos. Išsilavinimas – teisinis, advokatu dirbo neilgai, dabar dirba pas žmoną. Papildomai pervedinėjo, nes norėjo pagelbėti. 2014 metais nutraukė papildomą išlaikymą, nes bendravimas retėjo, dukra nenorėjo susitikti, matė, kad ieškovė gyvena gerai, keliauja. Nutraukus mokėjimus ieškovė nieko neprašė. Kai susitikus kalbėta apie išlaikymą, ieškovė sake, kad jis 8 000 eur skolingas. Atsakovo teigimu, šokiai tik hobis, žiūrėjo jos šokius, pašoka tris minutes savo kambary.
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas advokatas Justas Sankaitis ieškinį prašė atmesti, skirti ieškovei baudą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pateikti įrodymai, jog atsakovas trečiajam asmeniui suteikė išlaikymą. Jo sumokėtos sumos daugiau nei pakanka užauginti vieną vaiką be specialių poreikių. Liudytojos parodymai negali paneigti rašytinių įrodymų, be to, jie yra iš ieškovės žodžių. Sandoris nėra nuginčytas, pinigų gavimo faktas nenuginčytas. Ieškovės pozicija nenuosekli, ji nutylėjo 120 000 Lt gavimą, nutylėjo periodines išmokas. Įrodymų, kad ieškovė būtų buvusi ribotai veiksni pasirašant raštelį, nepateikta. Ieškovė išsilavinusi, dirba banke, suprato, kokio pobūdžio dokumentą pasirašė. Esminė yra pinigus gavusios šalies valios išraiška, jei M. K. rašytų, kad sumokėjo, tai nieko nekeistų. Dukros ir tėvo santykiai nėra artimi, kiek atsakovas turėjo prisidėti, tiek prisidėjo. Galimybės išleisti daugiau yra neribotos, tačiau tai nėra būtinos išlaidos ir nesukuria tėvo pareigos daugiau prisidėti. Hobis nepilnamečiam vaikui ir turi būti hobis, tai yra papildoma veikla, nepriskiriama prie būtinų išlaidų. Turtinė padėtis abiejų šalių panaši. 2006 metais visi turėjo deklaruoti turtą, todėl ir paskola deklaruota 2006 metais, iki tol nebuvo tokios prievolės, tačiau nereiškia, kad paskola 2006 metais ir paimta, 2006 metais niekas šiai bylai nesiruošė. Įrodyti, kad vaiko poreikiai didesni nei MMA, tenka prašančiai šaliai. Poreikių lentelė nėra įrodymas, sąskaitų išrašai chaotiški. Išlaidos padidintos, susiję su šokiais, bet nėra tokios, prie kurių tėvas turėtų pareigą prisidėti.
12. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo B. K. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu bendraudavo kelis kartus per metus. Maža ji jo bijodavo, skambindavo girtas, grasindavo, kad tėvystės testus darys, į kaimą išsiveš. Ji šoka įvairius stilius, yra jautri, todėl (duomenys neskelbtini) gimnazija jai nebūtų tinkama, ten labiau baletas. Trečiojo asmens teigimu, ji mokėsi gerai, nes visada būdavo licėjinėse klasėse, be to, gebėdavo derinti ir mokslus, ir treniruotes. Pradėjo šokti 2015 metais. Mokėsi pas S., (duomenys neskelbtini) balete, (duomenys neskelbtini) lankė. Apranga, bateliai, šokių bateliai kainuoja, reikia dažnai keisti. Šokiai jau ne tik hobis, per daug įdėta į juos, planuoja su jais ir ateitį sieti. Dar galvoja apie psichologijos studijas. 2022 metais iki gegužės lankėsi pas psichologą, lankydavosi kas savaitę, po to rečiau, viena konsultacija 50 Eur kainavo.
13. Liudytoja R. V. parodė, kad yra ieškovės draugė, draugauja nuo 2008 metų. Atsakovą yra mačiusi, asmeniškai nepažįsta. Ieškovė labai sunkiai gimdė, po gimdymo būklė buvo prasta, verkdavo, nekeldavo ragelio, pusę metų su ja buvo sunku susikalbėti. Ieškovė pasakojo, kad atsakovui reikėjo ir pasirašė jam skolos raštelį, pasirašė, kad gavo išlaikymą iki pilnametystės. Sumos negali įvardinti. Liudytoja tikra, kad ieškovė negavo tų pinigų. Ji ėmė paskolą butui, o po to atsakovas pervedinėjo alimentus. Būdavo sakydavo, kad normaliai moka, būdavo ir po pusmetį neperveda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl skolos, vykdant išlaikymo prievolę už kitą asmenį, ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu
14. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
15. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, gali pereiti kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą bei išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.
16. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010, 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
17. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
18. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
19. Šalių dukra B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), tapo pilnamete (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais, jų teiktais paaiškinimais bylos nagrinėjimo teisme metu, iki trečiajam asmeniui sulaukiant pilnametystės ją augino mama.
20. Ieškovė L. B. turi nekilnojamojo turto, t. y. o ½ žemės sklypo, sodo pastato, lauko virtuvės, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (jai tenkančios dalies turto vertė pagal 2023 m. VĮ Registrų centro viešai prieinamus duomenis apie turto vidutines vertes – 11 345 Eur), butą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal viešai prieinamus 2023 m. VĮ Registrų centro duomenis – 128 000 Eur). Remiantis ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie uždarbį, ginčui aktualiu laikotarpiu 2019 metų liepos mėnesį – 2022 m. liepos mėnesį ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos po mokesčių buvo 1 716, 27 Eur. Ieškovė turėjo 18 869 Eur indėlių. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – Mitsubishi Lancer, pirmosios registracijos data – 2008 metais, ir Toyota Prius, pirmosios registracijos data – 2004 metai. Duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus nėra.
21. Atsakovas M. K., remiantis į bylą pateiktu Neįgaliojo pažymėjimu, yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas (pažymėjimo išdavimo data yra 2018 m. gruodžio 6 d., galioja iki 2027 m. liepos 7 d.). Atsakovas 2022 metais gavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (256,52 Eur/mėn.) bei netekto darbingumo pensiją (697,84 Eur/mėn.). Atsakovui priklauso 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, kurio pusės vidutinė rinkos vertė yra 1 265 Eur (pagal 2023 m. viešai prieinamus VĮ Registrų centro duomenis), poilsio patalpa – butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 100 000 Eur (pagal 2023 m. viešai prieinamus VĮ Registrų centro duomenis), taip pat 94 Eur vertės (pagal 2023 m. viešai prieinamus VĮ Registrų centro duomenis) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) raj. Atsakovui, kaip nurodė jis pats, taip pat priklausė 4 vasarnamiai ir kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini) (bendra rinkos vertė 146 430 Eur), tačiau, kadangi jie buvo įsigyti iš sutuoktinės lėšų, juos atsakovas padovanojo atgal sutuoktinei ir ji dabar yra jų savininkė. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad 2021 m. atsakovas gavo 43 968,42 Eur pajamų, 2020 metais – 274 325, 17 Eur pajamų, 2019 metais – 64 027, 65 Eur pajamų.
22. Ieškovė L. B. prašo jai iš atsakovo M. K. priteisti 18 080 Eur skolą, susidariusią ieškovei už atsakovą įvykdžius šalių tuo metu nepilnametės dukros išlaikymo prievolę.
23. Ieškovė L. B. ieškiniu teigė, kad dukrą iki pilnametystės išlaikė tik ieškovė, atsakovas dukters išlaikymui yra pervedęs 1 000 Eur. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė ieškovės surašytą ir pasirašytą raštelį, kuris, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis dukrai iki pilnametystės yra suteikęs 120 000 Lt (34 754,40 Eur) išlaikymą, kas, jo nuomone, yra protinga ir daugiau nei pakankam suma išlaikyti vaikui 18 metų laikotarpiui, be to, dukters išlaikymui 2022 metais dar sumokėjo 1 000 Eur. Dubliku ieškovė nurodė, kad atsakovo minimame rašte nurodytos sumos ji niekada negavo, raštas pasirašytas jai esant sunkios psichologinės būklės, bene iškart po dukros gimimo. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2014 m. liepos mėnesio atsakovas M. K. beveik reguliariai pervesdavo vaiko išlaikymui pinigus ir bendra suma sudarė 29 890 Lt. Ieškovė šią aplinkybę buvo užmiršusi, atsakovas to taip pat nepaminėjo. Šie pervedimai, ieškovės teigimu, patvirtina, kad jokie pinigai pagal pasirašytą patvirtinimą nebuvo sumokėti, prieštarauja bet kokiai logikai, kad jau kitą mėnesį po patvirtinimo ir taip 9 metus atsakovas dar pervesdavo pinigus vaiko išlaikymui.
24. Bylos nagrinėjimo metu L. B. pripažino 2005 m. sausio 3 d. raštelį surašiusi ir pasirašiusi, tačiau teigė pinigų negavusi.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).
26. Teismo vertinimu, pati atsakovė pripažino, kad nurodomą pinigų sumą atsakovas galėjo turėti. Duomenų, kad raštelį ji būtų pasirašiusi tokios būsenos, kad nebūtų galėjusi suvokti savo veiksmų, į bylą nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad tiek ji, tiek jos prašymu apklausta liudytoja R. V. teigė, kad pusmetį po gimdymo ieškovė buvo labai blogos psichologinės būklės, tačiau raštelio pasirašymo momentu beveik pusmetis (be kelių dienų) po gimdymo ir buvo praėjęs. Paskolos deklaravimo ar ne faktas, atsakovo ieškovei dovanai ar papildomai vaiko išlaikymui pervestų pinigų faktas išlaikymo suteikimo vienkartine suma nei patvirtina, nei paneigia. Pagal įstatymus pareigos deklaruoti vaiko išlaikymui suteiktas sumas taip pat nėra. Daugiau nei 18 metų ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui yra suteikęs, į teismą dėl išlaikymo priteisimo, dukrai būnant nepilnamete, nesikreipė. Nors ieškovė tokius savo veiksmus grindė sunkia situacija šeimoje (tėvų, sesers ligos, vėliau – mamos ir sesers mirtis, faktu, kad vaiką augino viena), tačiau apie šias aplinkybes įrodymų neteikė, be to, jos, tikėtina, nesitęsė beveik aštuoniolika metų ar nuo to momento, kai atsakovas nustojo ieškovei pervedinėti papildoma suma vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad ir pačios ieškovės pozicija dėl atsakovo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo yra prieštaringa ir vertintina kritiškai. Procesiniuose dokumentuose ji teigė, kad dukrą išlaikė visiškai viena, vėliau nurodė, kad tik teikdama sąskaitų išrašus prisiminė, jog 2005 – 2014 metais atsakovas reguliariai pervesdavo lėšų vaiko išlaikymui, tačiau liudytoja apklausta ieškovės draugė parodė, kad jos kalbėdavosi apie tai, ar atsakovas moka alimentus dukrai. Rašytiniuose paaiškinimuose pati ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas skirdavo indėliams. Be to, ieškovė yra išsilavinusi, dirba ir dirbo kredito įstaigose, todėl manytina, kad galėjo suvokti ir suvokė teisę, tuo pačiu ir pareigą, laiku kreiptis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, jei šią pareig1 kitas iš tėvų netinkamai vykdė.
27. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad laikytina įrodyta, jog atsakovas dukrai B. K. iki jos pilnametystės yra suteikęs 160,9 Eur/mėn. (120 000:18:12) išlaikymą. Nėra duomenų, kad tarp šalių būtų buvęs sutarta dėl kitokio išlaikymo lėšų paskirstymo (atsižvelgiant į tuo metu buvusią minimalią algą ar pan.).
28. Tačiau šios aplinkybės taip pat neužkerta ieškovei galimybių įrodinėti, kad B. K., keičiantis jos poreikiams, buvo reikalingas didesnis nei atsakovo teiktas išlaikymas, o prievolę suteikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą įvykdė ieškovė.
29. Pagal bylos duomenis 2019 – 2022 metais trečiasis asmuo mokėsi valstybinėse mokymo įstaigose. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad 2021/2022 mokslo metus B. K. baigė mokydamasi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos 2022 m. birželio 28 d. Mokymosi pasiekimų pažymėjimas patvirtina, kad B. K. mokėsi pažangiai (septintukais - dešimtukais). Taip pat nurodytu laikotarpiu B. K. turėjo papildomos veiklos – įvairiose įstaigose lankė šokio užsiėmimus, dalyvaudavo nuotolinėse šokio pamokose.
30. Ieškinyje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vidutinės B. K. išlaidos mėnesiui būdavo 1 072, 81 Eur/mėn. (mėnesio poreikiai: maistui – 273,75 Eur, drabužiams – 105 Eur, avalynei – 60 Eur, patalynei – 5,66 Eur, vaistams, vitaminams, apsaugai nuo saulės, vabzdžių – 15 Eur, higienos priemonėms (dantų pasta, prausiklis, šampūnas, muilas, skalbimo milteliai) – 19, 41 Eur, komunaliniams, mokesčiams, internetui – 151,39 Eur, ugdymui (spektakliai, edukacinė veikla) – 10 Eur, atostogoms ir pramogoms – 83,33 Eur, lavinimo priemonėms – 2,5 Eur, treniruotėms – 350 Eur).
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
32. Minimalioji mėnesinė alga 2019 metais buvo – 430 Eur, 2020 metais – 447 Eur, 2021 metais – 468 Eur, 2022 metais – 533 Eur.
33. Į bylą pateikti duomenys (sutartys su baleto mokykla), kad 2020 – 2022 metais B. K. lankė užsiėmimus VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir ieškovės sąskaitų išrašai.
34. Ieškovė su ieškiniu teikė duomenis, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikui pirko nešiojamąjį kompiuterį su garantiniu aptarnavimu (736 Eur).
35. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2021 m. balandžio 4 d. ambulatorinio apsilankymo išraše nurodyta, kad B. K. nustatyta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), rekomenduota korekcijai nuolat nešioti akinius, keičiant su kontaktiniais lęšiais. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2022 m. birželio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad B. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kaip anamnezė nurodyta galvos skausmai, pykinimas, nerimo epizodai, gydėsi privačiai, lankėsi pas neurologą, psichologą.
36. Ieškovė taip pat teikė 2022 m. birželio 16 d. sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl B. K. vairavimo pamokų bei įrodymus, kad ji sumokėjo 400 Eur sumą už vairavimo pamokas.
37. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, trečiasis asmuo nurodė, kad dėl B. K. šokių ieškovė su trečiuoju asmeniu 2022 m. gegužę skrido į Los Andželą, ieškovė kelionei ėmė paskolą (pateikti duomenys apie AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo L. B. 2022 m. kovo 16 d. suteiktą 8 400 Eur paskolą).
38. 2022 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovė buvo papildomai įpareigota teikti įrodymus apie vaiko poreikius aktualiu laikotarpiu ir įrodymus, kokio dydžio išlaidas ji patyrė tenkindama vaiko poreikius. Ieškovės ir jos atstovės teigimu, kiti duomenys apie išlaidas dukrai matyti iš į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų.
39. Teismas sprendžia, kad ieškovės teikiamoje vaiko poreikių lentelėje dalis vaiko poreikių yra padidinti. Ieškovė neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dukros dalis komunaliniams, mokesčiams, internetui būtų 151,39 Eur/mėn. Nors ieškovė dublike mini augančias kainas ir valstybės ekonominę situaciją, tačiau nėra duomenų, kad tokias sumas komunaliniams mokesčiams / internetui ieškovė būtų skyrusi 2019 – 2022 metais. Didesnės išlaidos šokiams, tuo pačiu ir su jiems skirtais drabužiais / avalyne, prasidėjo 2020 metų viduryje, akivaizdžiai padidėjo 2021-2022 metais. Ieškovė bei trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad šalių dukra lankėsi psichologą, tiek pas valstybinį, tiek privačiai, kurio kaina 50 Eur / kartas. Psichologo poreikį, teismo vertinimu, patvirtina pakankamai žeminantis atsakovo elgesys dukros atžvilgiu ir teismo posėdžio metu, nepagarbiai vertinant dukros pasirinktą veiklą, nebendraujant su dukra. Nors atsakovas teigė, kad viena iš priežasčių nutraukti papildomą išlaikymą dukrai buvo tai, kad nebuvo bendravimo, teismas sprendžia, kad už santykį su savo vaiku atsakomybę privalėjo prisiimti atsakovas, būdamas teisininkas, žinojo, kad dėl bendravimo tvarkos, esant nesutarimams su vaiko mitina, gali kreiptis į teismą. Nepaisant to, pasirinko finansiškai bausti savo dukrą. Atsakovas su dukra neleisdavo laisvalaikio, neatostogaudavo, tačiau vaikas turėjo teisę į tokių savo poreikių patenkinimą ir tai už atsakovą vaikui suteikdavo ieškovė. Taip pat, įvertinus šalių dukros veiklos pobūdį, pagrįstu pripažintinas ir šalių dukros poreikis papildomoms sveikatos paslaugoms.
40. Kadangi pati ieškovė, nors prašo priteisti skolą už praeityje jos suteiktą išlaikymą šalių tuo metu nepilnametei dukrai, nepateikė savo teikiamų sąskaitų išrašų nuoseklios analizės, nenurodė, kurios iš išlaidų ir kokia dalimi, susiję su kasdieninėmis prekėmis (maistas, higiena, kosmetika), drabužiais, avalyne, pramogom, atostogom, sveikatos priežiūra, buvo skirtos šalių dukrai, teismas, įvertinęs ginčui aktualiu laikotarpiu buvusius minimalių mėnesinių algų dydžius, ieškovės bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus byloje, pateiktas sutartis su šokio, vairavimo mokyklomis, ieškovės sąskaitų išrašus, iš kurių taip pat galima daryti išvadas apie trečiojo asmens papildomą užimtumą skirtingais laikotarpiais, sprendžia, kad 2019 metais B. B. poreikių tenkinimui tėvai turėjo skirti 550 Eur, 2020 metais – 700 Eur, 2021 – 2022 metais – 850 Eur sumą. Tokie vaiko poreikiai, teismo vertinimu, nurodytais laikotarpiais yra pagrįsti ir patvirtinti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas teigia, kad jis neprivalo prisidėti prie nebūtinų poreikių tenkinimo, išlaidų, susijusių su šokiais, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis tikrai gera (sprendimo 21 dalis) ir jis turėjo pareigą prisidėti prie išlaidų, susijusių su vaiko laisvalaikiu ir poilsiu, veiklos, kurioje vaikas realizuoja save, juo labiau, kad jokiais kitais būdais kasdieniame vaiko gyvenime atsakovas nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismo vertinimu, kadangi abiejų šalių turtinė padėtis buvo pakankamai gera, iš valstybės skiriamos išmokų galėjo ir, kaip galima spręsti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, buvo tenkinami papildomi šalių dukros poreikiai, todėl šios sumos neatimamos iš tarp šalių skirstytinų vaikui išlaikyti reikalingų mėnesinių sumų.
42. Teismas sprendžia, kad ieškovas prie šalių dukters poreikių tenkinimo 2019 m. privalėjo prisidėti 275 Eur/mėn., 2020 m. –350 Eur/mėn., 2021 – 2022 metais – 425 Eur/mėn., iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki B. K. pilnametystės atsakovas jai turėjo suteikti 13 332,15 Eur išlaikymą. Nurodytu laikotarpiu atsakovas B. K. yra suteikęs 5 579,15 Eur išlaikymą vienkartine išmoka ir 2022 metais papildomą 1 000 Eur išlaikymą. Taigi likusi atsakovo nesuteikto išlaikymo dalis yra 6 753 Eur. Atsakovo 2005 – 2014 metų laikotarpiu teiktos išlaikymo sumos nesusiję su ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl neatimamos, skaičiuojant tėvo teiktino išlaikymo dalį, kadangi dėl to jokio susitarimo nebuvo, vertintina, kad išlaikymas buvo skirtas tam laikotarpiui, kuriuo pinigai buvo pervedami. Atsakovo nurodomas dukros draudimas taip pat nevbertinamas, kadangi nenustatyta, jog dėl to būtų buvęs šalių sutarimas.
43. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpių būtų daugiau prisidėjęs prie dukros išlaikymo, trečiasis asmuo patvirtino, kad jai reikalingą išlaikymą teikė mama, o tai patvirtina ir ieškovės sąskaitų išrašai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6 753 Eur skolos suma už kito iš tėvų teiktą išlaikymą.
44. Ieškovei priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
45. Nustačius, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir jos ieškinį iš dalies tenkinus, nėra pagrindo spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).
47. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti ir įrodymus apie patirtas 1 435,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 407 Eur – žyminis mokestis, kitos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
48. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
49. Iš dalies patenkinus L. B. ieškinio reikalavimus (37 procentais), jai iš atsakovo priteistina 37 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų –530,95 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 463,61 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šia sumas įskaičius atsakovui iš ieškovės priteistina 932,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
50. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 24,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į bylos baigtį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 15,34 Eur, o iš atsakovo – 9,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
51. Priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
52. Mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodomas įmokos kodas – 5662.
53. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą turi būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 753 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus) skolosbei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 932,66 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,34 Eur (penkiolika ir 34 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,01 Eur (devynis eurus ir 1 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.