Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-397-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-27
Bylos Nr.: e2A-397-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00123-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „LTG Cargo“
Atsakovas: E. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-397-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00123-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.9.10.10; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1406-291/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškinį atsakovui E. N. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Cargo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės ir pripažinti atsakovo E. N. atleidimą iš darbo teisėtu bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog 2021-11-11, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Darbdavys, atsižvelgdamas į darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes bei į E. N. paaiškinimą, konstatavo, kad savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) V. S. pateikti teismui kaip tikrus, atsakovas nesivadovavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose ir AB „LTG Cargo“ galiojančiose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytomis vertybėmis, tokiu būdu tokiu padarė Taisyklių F dalies 1 punkte (Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą), 2 punkte (Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi), 3 punkte (Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi) numatytus darbo pareigų pažeidimus, taip pat 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

3. Darbdavys atsakovo Darbo sutarties nutraukimo procedūrą įvykdė laikydamasis visų DK 58 ir 65 straipsnių reikalavimų, taip pat atleidimo dieną su atsakovu visiškai atsiskaitė. DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma, inter alia, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Darbdavys, įvertinęs darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes bei atsakovo paaiškinimą, konstatavo, kad savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) V. S. pateikti teismui kaip tikrus, darbuotojas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir prarado darbdavio pasitikėjimą.

4. Darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, neprivalo tokia pat apimtimi, kokią numato baudžiamasis procesas, sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę. Darbdavys neturi kompetencijos vertinti galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamosios teisės normų atžvilgiu, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencija. Šiaulių apygardos prokuratūrai net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, darbdavys turi teisę mažiau griežtos nei baudžiamosios teisės įrodinėjimo naštos pagrindu taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę. DK nuostatos nenumato, jog priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu, darbdavys turi konkrečiai nurodyti, kokias nusikalstamas veikas darbuotojas galimai padarė, ir tiksliai įvardinti padarytos žalos dydį. Vien tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė nepatyrė realios žalos, nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Atsakovas žinojo, kad dokumentai bus teikiami teismui.

Atsiliepimas

5. Atsakovas E. N. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog teismų praktikoje darbo pareigų pažeidimas savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, įsigilinti į darbuotojo pasiaiškinimą ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį. Teismų praktikoje priimta, kad net pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiukščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo pažymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Pagrindinis elektroninio laiško koregavimo tikslas buvo tai, kad pateikiama informacija būtų labiau aiškesnė ir suprantama (elektroniniame laiške parašyta, pagal kokią sutartį, jos datą ir numerį buvo užsakytos minėtos atsargos) ir tai, kad palengvintų darbą V. S. Atsakovo buvo prašoma pateikti užsakymus bei komercinius pasiūlymus. 2021-09-15 jo tiesioginio vadovo elektroninis laiškas „Prašau iki ketvirtadienio darbo pabaigos pateikti visus užsakymus, kurie buvo atlikti vadovaujantis žemiau nurodyta sutartimi ir pateikti V. Užduotis prioritetinė“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės AB „LTG Cargo“ ieškinį atsakovui E. N. atmetė, priteisė iš ieškovės AB „LTG Cargo“ atsakovui E. N. 6 764,78 Eur dydžio vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-11-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022-04-13) bei po 69,74 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metu, priteisė iš ieškovės AB „LTG Cargo“ 8 788,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovui E. N., priteisė iš ieškovės AB „LTG Cargo“ 500 Eur atsakovui E. N. už jam suteiktas advokato paslaugas.

7. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus, t. y. užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis, ir juos pateikdamas LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) V. S. suvokė/suprato, kad jie kaip tikri bus pateikti teismui.

8. Teismas nurodė, kad vertinant (duomenys neskelbtini) V. S. elektroninių laiškų turinį, atsakovo buvo prašoma surinkti visus užsakymus pagal 2020-05-11 sutartį (duomenys neskelbtini) ir sąskaitas. Duomenų, kad minėta informacija bus pateikta teismui, nebuvo nurodyta. Atsakovas, būdamas atsakingas už minėtos sutarties vykdymą bei elektroniniame pašte nerasdamas kelių užsakymų, paėmė iš savo siųstų didžiausią užsakymą (pagal prekių sąrašą) ir šiame elektroniniame laiške atliko korekciją, pagal sąskaitas sutraukiant keliolika užsakymų į vieną. Taip pat analogiškai pakoregavo ir tiekėjo UAB ,,GTB Trade“ gautus komercinius pasiūlymus, juos taip pat sutraukiant į vieną elektroninį laišką. Tai, kad ši informacija buvo koreguota, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)nustatyta 2021-11-05 tyrimo ataskaitoje ,,Dėl duomenų ir dokumentų klastojimo“, šių aplinkybių neginčijo ir neginčija atsakovas, tiek 2021-11-08 paaiškinime, tiek darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme, tiek teismo posėdžio metu, visais atvejais nurodydamas, kad koregavimą atliko siekdamas, jog (duomenys neskelbtini) pateikta informacija būtų aiški, detali ir konkreti bei nesitikint, kad ji tokia, kokią ieškovas pateikė, bus pateikta teismui.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2021-09-24 (duomenys neskelbtini) pateikta atsakovo koreguota tiek užsakymų, tiek komercinių pasiūlymų informacija neatitinka faktinės tikrovės. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs kokių nors interesų tyčia padaryti pateikiamos informacijos koregavimą siekiant neteisėtų tikslų. Priešingai, bylos duomenys suponuoja labiau tikėtiną versiją, kad atsakovas, nerasdamas savo elektroniniame pašte kelių užsakymų ir koreguodamas užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis pagal sąskaitas, siekė, kad Ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovei pateikiama informacija būti aiški ir konkreti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesuprato, jog pakoreguotų užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenys pagal sąskaitas gali būti laikomi dokumentų klastojimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad minėtas duomenų koregavimas nėra ir negali būti laikomas dokumentų klastojimu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnyje, ir priskiriamas šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui tokiam, kaip darbo metu ar darbo vietoje padarytam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai, tačiau laikytinas darbdavio nustatytos vidaus darbo tvarkos pažeidimu.

10. Teismas nurodė, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl atsakovo LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini)pateiktų koreguotų duomenų ieškovė patyrė realius turtinius ar kitokius padarinius.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovė nurodė tik numatomus padarinius, t. y. kad atsakovo suklastotų dokumentų pateikimas teismui gali būti esminė prielaida teismui priimti nepalankų sprendimą ieškovei, bei kad faktai apie suklastotus dokumentus kelia ieškovei, kaip verslo subjektui, reputacinę žalą.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo koreguotų duomenų pateikimas (duomenys neskelbtini) sukėlė ieškovei neigiamus padarinius bei kad atsakovas būtų elgęsis abejingai padarytų pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti. Atvirkščiai, atsakovas ieškovės vykdomo tyrimo metu teikė išsamų paaiškinimą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų veikęs priešingai ieškovės interesams ir padaręs jai žalą.

13. Teismas sprendė, kad ieškovė, priimdama sprendimą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neįvertino, jog atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2007-12-11, per visą šį ilgą darbo teisinių santykių trukmę jam nei karto nebuvo skirta drausminių nuobaudų ar įspėjimų apie darbo pareigų pažeidimus, todėl iš visumos aplinkybių teismas sprendė, jog atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė.

14. Teismas nurodė, kad vadovaujantis 2021-11-23 pažymos apie gautas pajamas duomenimis, atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 69,74 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 464,75 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovo naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, t. y. nuo 2021-11-12 iki 2022-04-13 už 97 darbo dienas, sudaro 97 d. d. x 69,74 Eur = 6 764,78 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovo naudai taip pat išieškotina po 69,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2022-04-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Bylos duomenimis, atsakovo faktiniai darbo santykiai pas ieškovę tęsėsi nuo 2007-12-11 iki 2021-11-11, t. y daugiau nei 13 metų, todėl teismas konstatavo, jog atsakovo naudai pagal DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus išieškotina 6 x 1464,75 = 8 788,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „LTG Cargo“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ieškovės UAB „LTG Cargo“ naudai priteisti iš atsakovo E. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 673 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimą ir darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo taikymo sąlygas ir tvarką, netinkamai vertino įrodymus, padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nenustatė pažeidimų dėl darbo sutarties nutraukimo procedūros, t. y. ieškovė darbo sutartį nutraukė laikydamasi visų DK 58 ir 65 straipsnių reikalavimų, taip pat atleidimo dieną su atsakovu visiškai atsiskaitė.

15.2. Teismas turėjo vertinti visą darbo pareigų pažeidimo sudėtį bendrai, o ne atskiras jo dalis išskirti kaip nesudarančias šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tokie teismo vertinimai neatitinka darbdavio diskrecijos teisės ir suformuotos teismų praktikos.

15.3. Darbdavys tokio pobūdžio veiksmus savo vidaus Taisyklėse priskyrė prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų: 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą), tuo aiškiai pabrėždamas tokių veiksmų pavojingumą ir reikšmę darbdaviui. Kadangi atsakovas buvo supažindintas su Taisyklėmis, jam buvo puikiai žinomos jo atliekamų veiksmų pasekmės.

15.4. Darbuotojo veiksmai atitinka BK 300 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius. Pačio elektroninio laiško ir jo duomenų koregavimas pateikiant jį kaip tikrą, sąmoningai nenurodant, jog laiškų turinys pakeistas, atitinka klastojimo apibrėžimą. Tai, kad teismas darbuotojo veiksmą pavadino „koregavimu“, nekeičia darbo pareigų pažeidimo fakto, kad pažeidimas buvo padarytas ir tiek DK, tiek darbdavio vidiniai teisės aktai tai laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) pateikti elektroniniai laiškai objektyviai yra netikri – tokių elektroninių laiškų su tokiu turiniu ir tokiu prisegtuku objektyviai neegzistuoja – 2020-11-26 atsakovas iš UAB „GTB Trade“ gavo kito turinio su kitu prisegtuku, kuriame buvo kiti prekių duomenys, elektroninį laišką, tačiau pats, panaudodamas specialias žinias ir sugaišdamas tam laiko, atliko tokius veiksmus, kuriais 2021-09-24 (po beveik metų) pakeitė tikro laiško ir jo prisegtuko turinį tokiu būdu, kad paties laiško data liktų 2020-11-26. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojas tyčia savo aktyviais veiksmais, puikiai suvokdamas, ką daro, atliko specialių žinių reikalaujantį veiksmą – suklastojo elektroninį laišką, kad jis atrodytų kaip originalus, t. y. gautas 2020-11-26. Minėti faktai parodo, kad darbuotojas siekė nuslėpti aplinkybes, jog jis dėl kažkokių priežasčių savo kompiuteryje nerado visų užsakymų. Darbuotojas vietoj to, kad pateiktų visą objektyviai turimą informaciją ir duomenis arba nurodytų, kad jų neturi, savavališkai nutarė juos sukurti.

15.5. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu darbdavys laikė ne duomenų neatitiktį tarp užsakymo ir faktiškai pristatytų/priimtų prekių, bet būtent dokumentų klastojimą, t. y dviejų elektroninių laiškų turinio ir priedo duomenų tyčinį pakeitimą ir tokių laiškų pateikimą kaip tikrų. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2021-09-24 LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) pateikta atsakovo koreguota tiek užsakymų, tiek komercinių pasiūlymų informacija neatitinka faktinės tikrovės.

15.6. Teismas neįvertino šiam ginčui itin aktualių aplinkybių, t. y. kada ir kokiomis aplinkybėmis darbuotojas apie savo atliktus veiksmus informavo darbdavį. Savo įvykių versiją darbuotojas suformulavo po to, kai SRD darbuotojai vykdyto tyrimo metu paprašė jo pasiaiškinimo. Akivaizdu, kad darbuotojas siekė nuslėpti atliktą elektroninių laiškų turinio ir duomenų suklastojimą, kadangi apie atliktus veiksmus neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei LTG Teisės ir atitikties Ginčų nagrinėjimo vadovės. Darbuotojas šią aplinkybę netgi neigė – gavęs tiesioginį klausimą iš Ginčų vadovės tikino, kad elektroninių laiškų ir jų duomenų nekeitė iki tol, kol suprato, jog Kibernetinio saugumo (duomenys neskelbtini) ir SRD darbuotojas atvyko paimti jo darbo kompiuterio ir, tikėtina, nustatė klastojimo faktą. Taigi, atsakovas sąmoningai teigė melagingus paaiškinimus iki to momento, kol ieškovės specialistai pradėjo oficialų tyrimą. Todėl teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, kad priešingai, bylos duomenys suponuoja labiau tikėtiną versiją, kad atsakovas, nerasdamas savo elektroniniame pašte kelių užsakymų ir koreguodamas užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis pagal sąskaitas, siekė, jog Ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovei pateikiama informacija būti aiški ir konkreti.

15.7. Ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra būtinas, nes kasacinis teismas nurodė, jog net išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu.

15.8. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas neva nežinojo apie suklastotų elektroninių laiškų pateikimo tikslą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - elektroninių laiškų - matyti, kad elektroniniuose laiškuose buvo aiškiai nurodytas duomenų ir dokumentų rinkimo tikslas. Visi susirašinėjimai buvo dėl konkrečios teisme nagrinėjamos bylos ir prašoma pateikti informaciją būtent bylai. Jokio kito duomenų rinkimo pagrindo nebuvo ir darbuotojas negalėjo duomenų pateikimo tikslo suprasti kitaip. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojas savo paaiškinimuose teigdamas, kad nežinojo apie duomenų (elektroninių laiškų) teikimo tikslą, suklaidino teismą ir teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Teismas netinkamai įvertino ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovo atlikto vidaus tyrimo metu suformuotai gynybinei pozicijai, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

15.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl atsakovo LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini)pateiktų koreguotų duomenų ieškovė patyrė realius turtinius ar kitokius padarinius. Civilinėje byloje, kurioje buvo pateikti suklastoti duomenys (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, kurio vienas iš argumentų: „<...> Teismui išreikalavimus įrodymus, pateikė suklastotus įrodymus; apeliantės atstovui pareiškus apie įrodymų suklastojimą ir pareikalavus dokumentų originalų, VLRD į bylą pateikė ištrauką iš vidinio tyrimo, kurioje nurodyta, kad įrodymus byloje suklastojo joje nedalyvaujantis logistikos specialistas. <...> Visos aukščiau aptartos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad visi duomenys ir informacija, susijusi su VLRD sudaromais sandoriais, pažeidžiant VPĮ nuostatas, yra slepiama, o įrodymai dar ir klastojami <...>“. Šį faktą prieš ieškovę minėta įmonė taip pat naudoja ir kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-04-11 prašyme: „atsakovės ne pirmą klastoja įrodymus“. Iš šio prašymo turinio akivaizdžiai matosi, kad kita bylos šalis darbuotojo atliktus veiksmus sutapatina su ieškovės veiksmais ir naudoja šį ieškovę diskredituojantį argumentą teismuose. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei neigiamų padarinių – šis faktas naudojamas prieš ją viešuose teisminiuose procesuose, kurių baigtis nėra aiški. Taip pat darbuotojo tyčiniai veiksmai traktuojami kaip ieškovės veiksmai, kas neabejotinai daro reputacinę žalą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei nekilo jokių padarinių.

15.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė. Teismas sprendime visiškai nevertino darbuotojo padarytų veiksmų, nenustatė, ar darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, nepasisakė, kodėl darbdavio pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui.

15.11. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė yra valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės įmonė, todėl teisės aktų reikalavimai dėl darbo pareigų pažeidimo turi būti griežtai vykdomi, nes netinkamas jų vykdymas gali suformuoti netinkamą įspūdį apie valstybės valdomų įmonių darbo organizavimą.

15.12. Atsakovo elgesys tiek neteisėtų veiksmų atlikimo metu, tiek ir vėliau, t. y.: elektroninių laiškų turinio ir prisegtukų tyčinis pakeitimas tokiu būdu, kad jie atrodytų kaip parašyti 2020 m., jų pateikimas (duomenys neskelbtini) kaip tikrų žinant, kad jie bus teikiami teismui bendrovės vardu, šių neteisėtai atliktų veiksmų nutylėjimas iki pat vidinį tyrimą atliekančių Kibernetinio saugumo eksperto ir Saugos (duomenys neskelbtini) prašymo pateikti paaiškinimą dėl aplinkybių, klaidinančios informacijos apie duomenų teikimo tikslą pateikimas ieškovei ir teismui, atliktų veiksmų pavojingumo neigimas, sudaro pagrįstą pagrindą ieškovei prarasti pasitikėjimą darbuotoju.

15.13. Teismas privalėjo įvertinti visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas: neteisėtus veiksmus – neginčytinais įrodymais patvirtinta, kad darbuotojas tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikė LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) pateikti teismui kaip tikrus. Pažeidimo padarymo fakto darbuotojas neginčija; žalingus padarinius – darbdavio prarastas pasitikėjimas darbuotoju, darbdavio reputacijos praradimas viešai nagrinėjamoje civilinėje byloje; priežastinį ryšį tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas lėmė, kad darbdavys, t. y. ieškovė, prarado pasitikėjimą darbuotoju ir priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo; kaltę – atsakovas pats pripažįsta padaręs pažeidimą, nors ir neigia tokių veiksmų pavojingumą.

15.14. Teismas, nepagrįstai sprendime įvertinęs bylos aplinkybes, kad darbo pareigų pažeidimą atsakovas padarė, nevertino galimybės mažinti jam priteistinos sumos dydį. Vertinant šalių lygiateisiškumo aspektu, teismas, konstatavęs, kad darbuotojas neabejotinai pažeidė darbo pareigas, ieškovė darbo sutarties nutraukimo procedūrą įvykdė laikydamasi visų DK 58 ir 65 straipsnių reikalavimų ir atleidimo dieną su atsakovu visiškai atsiskaitė, turėjo sumažinti priteistą sumą už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. N. prašo atmesti apeliacinį skundą, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Apeliantė teismui nepateikė įrodymų apie atsakovo padarytą dokumento klastojimą, nors aiškino, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo jam dėl suklastotų elektroninių laiškų. Todėl teismas pagrįstai atsakovo elektroninių laiškų santrauką įvertino kaip duomenų koregavimą pagal byloje surinktus įrodymus.

16.2. Koregavimą atsakovas atliko siekdamas, kad (duomenys neskelbtini)pateikta informacija būtų aiški, detali ir konkreti bei nesitikint, kad ji tokia, kokią atsakovas pateikė, bus pateikta teismui. Atsakovas manė, kad visa jo pateikta informacija elektroniniais laiškais bus analizuojama, atlikta kontrolė ir tikėjosi, kad su atsakovu tiesioginis vadovas ar V. inicijuos pasitarimą ar paskambins telefonu. Tačiau iki pat teismo posėdžio su atsakovu nebuvo susiskambinta, o visa atsakovo pateikta pirminė informacija buvo pateikta teismui kaip tikra. Taip pat atsakovas manė, kad pagal jo pateiktą informaciją V. teiks teismui paaiškinimą. Atsakovui buvo žinoma, kad vyksta teisminis procesas ir kad sąskaitos, kurias buvo prašoma pateikti, bus pateikiamos teismui kaip ir jo 2021-10-11 paaiškinimas, tačiau apie tai, kad jo pateikta informacija bus pateikta teismui, atsakovas nebuvo informuotas.

16.3. Užsakymų ir komercinių pasiūlymų koregavimą pagal pateikiamas sąskaitas atsakovas atliko 2021-09-24, juos sutraukiant į vieną elektroninį laišką, t. y. iš savo siųstų užsakymų paimant didžiausią užsakymą ir pagal prekių sąrašą atliekant korekciją bei pakoreguojant ir UAB „GTB Trade“ gautus komercinius pasiūlymus, juos sutraukiant į vieną elektroninį laišką. Šios korekcijos, t. y. tiek užsakymų, tiek komercinių pasiūlymų santraukos, atliktos tuo tikslu, kad V. būtų lengviau suprasti pateikiamą informaciją, taip pat, kad kelioms pozicijoms savo elektroniniame pašte atsakovas nerado tiekėjui siųstų užsakymų. Minėtų užsakymų atsakovas galėjo nerasti, kadangi informaciją buvo prašoma pateikti už daugiau nei vienerius metus. Per šį laiką keitėsi įmonės, t. y. anksčiau atsakovas dirbo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, vėliau - AB „LTG Cargo“, keitėsi ir elektroninio pašto adresas. Elektroninių laiškų duomenys buvo migruojami. Prieš minėtą migraciją atsakovas atliko savo elektroninio pašto peržiūrą ir gali būti tuo metu atsakovas galėjo netyčia ištrinti vieną ar kelis elektroninius laiškus, kuriais buvo pateikiami užsakymai. Kadangi visi užsakymai buvo teikiami tik elektroniniu paštu, atsakovas padarė šių užsakymų santrauką. Iki 2021-09-24 atsakovui nebuvo jokių pastabų tiek iš tiesioginio vadovo, tiek iš V. dėl atsakovo siųstos informacijos. Tą pačią dieną apie 12 valandą dar paprašė pateiktį užsakymus 4-ioms sąskaitoms. Šio laiško atsakovas galėjo nepastebėti dėl to, kad tuo metu nebuvo prie kompiuterio, o nuo tos dienos pietų dirbo depo sandėlyje. Po V. skambučio (jau po darbo) atsakovas grįžo į darbo vietą ir stengėsi visą reikiamą informaciją pateikti kuo skubiau, dar tą pačią dieną. Ilgesnio laiko informacijos pateikimui atsakovas neprašė, kadangi buvo nurodyta pateikti informaciją skubiai.

16.4. Atsakovas nežinojo, kad jokiu atspaudu ar jo parašu nepatvirtintas elektroninis laiškas bus vertinamas kaip originalus dokumentas ir teikiamas teismui. Atsakovas paruošė labiau kaip šabloną, o ne kaip dokumentą, kuriuo galima remtis teisme ginant bendrovės interesus, tuo labiau jo negalima vertinti kaip originalų dokumentą ir teigti, kad jis tyčia buvo suklastotas. Pati Ginčų nagrinėjimo vadovė V. S., prašydama pateikti dokumentus, taip pat nenurodė, kad jie reikalingi bus teismui ir jais bus remiamasi ginant bendrovės interesus. Atsakovo teikti užsakymai bei gauti komerciniai pasiūlymai nebuvo registruojami jokiame registre.

16.5. V. S. teismo posėdžio metu 2021-10-11 paskambino atsakovui ir norėjo pasitikslinti, ar viskas yra gerai su atsakovo elektroniniais laiškais, ji neklausė, ar laiškai koreguoti, todėl atsakovas suprato, jog jo pateikta informacija elektroniniais laiškais atitinka tikrovę. Kadangi visos gautos į depą atsargos bei sąskaitos buvo pagal atsakovo užsakymus elektroniniais laiškais, atsakovas patvirtino, kad viskas tvarkoje. Šiame laiške jokio melo nebuvo, visi duomenys surašyti į vieną tik dėl patogumo renkant informaciją. Dėl didelio darbo krūvio ir nuovargio bei nesusivokimo atsakovas V. neinformavo apie padarytą modifikaciją, tačiau šiais pakoregavimais nesiekė nei asmeninės, nei jokios kitos naudos sau, nepadarė jokių finansinių nuostolių bendrovei.

16.6. Visi Taisyklių nurodyti pažeidimai yra išvestiniai iš tariamo atsakovo nusikaltimo padarymo.

16.7. Atsakovas ieškovei nepadarė žalos, nesumažino jos reputacijos prieš trečiuosius asmenis. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, nurodančiai, kad patyrė žalą.

16.8. Teismas pagrįstai pritaikė DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šiame įstatyme nėra numatyta jokių išimčių ar lengvatų darbdaviui. Atsakovas iki šiol yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir patiria nuostolius dėl negautų pajamų ryšium su jo atleidimu. Kol atsakovo atleidimo iš darbo pagrindas nepanaikintas, nei vienas darbdavys nenorės sudaryti sutartį su nusikaltėliu – dokumentų klastotoju. AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupėje atsakovas dirbo nuo 2007 metų. Per visą šį ilgą laikotarpį dirbo stropiai, laiku atlikdavo pavestas užduotis, sąžiningai, griežtai laikėsi bendrovės visų darbo tvarkos taisyklių ir per visus ilgus darbo metus nei karto nebuvo gavęs drausminės nuobaudos ar kitaip įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimo.

16.9. Atleisdama jį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bendrovė užkirto atsakovui kelią kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pasekmės yra tai, jog šiuo metu atsakovas net negali gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ir yra visiškai paliktas be pragyvenimo šaltinio bei tiesiogiai patiria materialinę žalą. Atsakovas yra bedarbis, negauna jokios socialinio draudimo išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liko neįvertintas didelis kiekis faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, nebuvo atskleista bylos esmė, be to, yra akivaizdus prieštaravimas tarp byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovo paaiškinimų, teiktų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje. Todėl, siekiant visapusiško ir teisingo bylos nagrinėjimo, manytina, reikalingas žodinis šios bylos nagrinėjimas, sudarant galimybes apeliantei pilnai pasisakyti dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

19. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, išdėstytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

20. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodine apeliacinio proceso tvarka. Apeliantė į bylą teikė procesinius dokumentus, kuriuose išsamiai ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus bei atsikirtimus, teikė juos pagrindžiančius įrodymus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog yra būtina apeliacinės instancijos teisme bylą iš naujo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir reikalauti iš bylos šalių papildomų paaiškinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visiškai pakanka tam, kad skundžiamais aspektais būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos priežastys negali būti traktuojamos kaip išimtinės aplinkybės, galinčios sąlygoti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl išdėstyto apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas E. N. pas ieškovę dirbo pagal 2007-12-10 neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis sudaryta su AB „Lietuvos geležinkeliai“, vėliau atsakovas perkeltas į UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depą (toliau – ir VLRD). AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai 2021-01-19 priėmus sprendimą perleisti VLRD vykdomą veiklą, 2021-04-01 iš VLRD verslas buvo perkeltas į AB „LTG Cargo“, įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su veikla susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus.

22. Perleidus iš VLRD į AB „LTG Cargo“ verslą, visos teisės ir įsipareigojimai, įskaitant teises ir pareigas pagal sutartis, buvo perleisti AB „LTG Cargo”. Taigi, pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą, atsakovas nuo 2021-04-01 dirbo AB ,,LTG Cargo” (duomenys neskelbtini) pareigose. Vadovaujantis 2021-10-25 darbdavio įgalioto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai” (duomenys neskelbtini) A. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,D. E. N. nušalinimo nuo darbo”, atsakovas, vadovaujantis DK 49 straipsnio 3 dalimi, nuo 2021-10-25 iki 2021-11-12 nušalintas nuo darbo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo (dokumentų klastojimo) darbdaviui praradus pasitikėjimą darbuotoju. 2021-11-03 AB „Lietuvos geležinkeliai” (duomenys neskelbtini) A. M. įteikė atsakovui Reikalavimą paaiškinti raštu (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iki 2021-11-10, 12 val., paaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių jis galimai tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikė (duomenys neskelbtini) V. S. bei teismui kaip tikrus ir nesivadovavo Bendrovės norminių teisės aktų reikalavimais. 2021-11-08 atsakovas įteikė darbdaviui paaiškinimą raštu.

23. 2021-11-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini) A. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,D. E. N. nušalinimo nuo darbo termino sutrumpinimo“, atsakovo nušalinimo nuo darbo terminas sutrumpintas iki 2021-11-10, o 2021-11-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ E. N. nuo 2021-11-11 atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą konstatavus, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) V. S. pateikti teismui kaip tikrus, nesivadovavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose ir AB „LTG Cargo“ galiojančiose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytomis vertybėmis, tokiu būdu padarė Taisyklių F dalies 1 punkte (Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą), 2 punkte (Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi), 3 punkte (Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi) numatytus darbo pareigų pažeidimus, taip pat 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

Dėl atleidimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą

24. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

25. DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

26. Taigi, aplinkybių, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sąrašas nėra baigtinis ir gali būti išplėstas darbdavio vidaus dokumentuose (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse ar pan.).

27. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).

28. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

29. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

30. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame nurodo, kad darbuotojo (atsakovo) pačio elektroninio laiško ir jo duomenų koregavimas pateikiant jį kaip tikrą, sąmoningai nenurodant, jog laiškų turinys pakeistas, atitinka klastojimo apibrėžimą. LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini)pateikti elektroniniai laiškai objektyviai yra netikri – tokių elektroninių laiškų su tokiu turiniu ir tokiu prisegtuku objektyviai neegzistuoja – 2020-11-26 atsakovas iš UAB „GTB Trade“ gavo kito turinio su kitu prisegtuku, kuriame buvo kiti prekių duomenys, elektroninį laišką, tačiau pats, panaudodamas specialias žinias ir sugaišdamas tam laiko, atliko tokius veiksmus, kuriais 2021-09-24 (po beveik metų) pakeitė tikro laiško ir jo prisegtuko turinį tokiu būdu, kad paties laiško data liktų 2020-11-26. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojas tyčia savo aktyviais veiksmais, puikiai suvokdamas, ką daro, atliko specialių žinių reikalaujantį veiksmą – suklastojo elektroninį laišką, kad jis atrodytų kaip originalus, t. y. gautas 2020-11-26.

32. Taigi, kaip nustatyta, ieškovė tokius atsakovo veiksmus vertino kaip veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021-10-28 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į teisėsaugos instituciją, nurodydama nusikaltimą, kurio požymių, ieškovės nuomone, gali būti atsakovo veiksmuose, – BK 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnyje įvardytos nusikalstamos veikos. Nors ieškovė į bylą nepateikė jokio ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, plačiau nenurodydama priežasčių.

33. Kaip jau minėta, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Tačiau kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi 2021-10-28, atsakovas iš darbo atleistas 2021-11-10, kaip jau minėta, apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, plačiau nenurodydama ne tik priežasčių, bet ir nenurodydama, kada buvo gautas atsakymas (nutarimas) iš ikiteisminio tyrimo įstaigos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai teismui leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo metu negalėjo būti pagrįstai įsitikinusi, kad atsakovas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių.

35. Atsakovas 2021-11-08 ieškovei teiktame pasiaiškinime nurodė, kad „2021 m. rugsėjo mėn. (tikslios datos nepamenu) per mano tiesioginį vadovą į mane kreipėsi LTG (duomenys neskelbtini) V. S., kad pateikčiau 2020 m. gruodžio mėn. UAB „GTB Trade“ išrašytas ir gautas PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi aš nesu finansų specialistas (buhalteris), o tik DVS kontoroje vizuoju man priskirtinas PVM sąskaitas faktūras, šį darbą atlikti vienam būtų labai sudėtinga ir užimtų pakankamai daug mano darbo laiko. Todėl aš kreipiausi į Apskaitos grupę ir paprašiau atsiųsti reikalaujamas PVM sąskaitas faktūras. Gavęs šias visas PVM sąskaitas faktūras ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), persiunčiau V. Taip pat V. paprašė pateikti ir nurodyti kokios konkrečiai UAB „GTB Trade“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra priskirtinos prie 2020-05-11 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Visą reikiamą informaciją jai pateikiau. Vėliau 2021-09-24 (penktadienį) jau po darbo metu V. manęs paprašė skubiai dar šiandien atsiųsti visus mano teiktus užsakymus UAB „GTB Trade“ bei pastaruosius gautus komercinius pasiūlymus susijusius su minėtos sutarties vykdymu bei aukščiau išvardintomis sąskaitomis. Kadangi užsakymai ir pasiūlymai buvo teikiami el. paštu, aš susiradau savo el. pašto dėžutėje užsakymus, kurie buvo teikti UAB „GTB Trade“ bei komercinius pasiūlymus, kurie buvo gauti iš šio tiekėjo atsakant į mano nusiųstą atsargų poreikį. Susieti visas gautas (beveik prieš metus) PVM sąskaitas-faktūras su pateiktais užsakymais dėl ribotų pateikimo terminų būtų labai sudėtinga. Tam, kad lengviau ir nesudėtinga būtų suprasti V. gaunant reikiamą informaciją ir siekdamas kuo skubiau (valandos bėgyje) pateikti visą informaciją, paėmiau iš savo siųstų didžiausią užsakymą (pagal prekių sąrašą) ir šiame el. laiške atlikau korekciją, sutraukiant keliolika užsakymų į vieną. Taip pat pakoregavau ir UAB „GTB Trade“ gautus komercinius pasiūlymus, sutraukiant į vieną el. laišką. Pateikdamas laiškus su tam tikromis korekcijomis norėjau, kad juose būtų aiškumo, detalumo, konkretumo dėl užsakomų detalių ir nesitikėjau, kad jie bus pateikti Vilniaus apygardos teismui, todėl V. neinformavau. 2021-10-11 V. dar paprašė manęs pateikti paaiškinimą Vilniaus apygardos teismui dėl sutarties vykdymo. Paaiškinimo raštą aš parašiau ir jai persiunčiau dar tą pačią dieną. 2020-05-11 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilnai įvykdyta. Dėl šios susidariusios situacijos labai gailiuosi. Aš LTG grupėje dirbu nuo 2007 metų, įgijau didelę (beveik 14 metų) darbo patirtį. Per visą šį ilgą laikotarpį dirbau stropiai ir sąžiningai, griežtai laikiausi LTG bendrovės visų darbo tvarkos taisyklių ir nebuvau gavęs nei vienos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir visas aplinkybes per savo ilgametę darbo patirtį manyčiau, kad savo veiksmais aš nepadariau jokių finansinių nuostolių LTG bendrovei, tuo pačiu ir Radviliškio prekinių vagonų depui“.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ieškovei pateikto pasiaiškinimo turinį, daro išvadą, kad atsakovas atsakė į i ieškovės klausimą, dėl kokių priežasčių jis galimai tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikė (duomenys neskelbtini) V. S. bei teismui kaip tikrus, ir nesivadovavo Bendrovės norminių teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti atsakymai paaiškino duomenų neatitikimą lėmusias priežastis. Kitaip tariant, atsakovo pateiktas išsamus pasiaiškinimas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, neabejotinai privalėjo turėti įtakos ieškovei vertinant, ar atsakovo veiksmuose (ne)buvo nusikalstamos veikos požymių ir drausminės nuobaudos tikslingumą. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų elgęsis abejingai neva tai padarytų pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti, priešingai, atsakovas ieškovės vykdomo tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų ji pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti atsakovu.

37. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl šios kategorijos bylose reikalaujamo įrodytumo laipsnio turi būti detaliau analizuojama nustatytų darbuotojo veiksmų atitiktis konkretiems nusikalstamų veikų, įvardytų Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313-2022, 42 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Darbdavys pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į teisėsaugos instituciją, nurodydamas nusikaltimus, kurių požymių gali būti darbuotojo veiksmuose, – BK 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 228 (piktnaudžiavimas) straipsniuose įvardytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Visgi, kasacinis teismas konstatavo, kad byloje teismų nebuvo detaliau analizuojama nustatytų darbuotojo veiksmų atitiktis konkretiems nusikalstamų veikų, įvardytų BK, požymiams, nebuvo reikiamai nustatyta, jog darbuotojo atliktuose darbo drausmę pažeidusiuose veiksmuose yra nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas nutartimi iš darbdavio įsakymo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pašalino DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą (šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika). Ši kasacinio teismo praktika aktuali ir nagrinėjamos bylos atveju.

38. 2021 m. lapkričio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir LTG) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SV) (duomenys neskelbtini)(toliau – ir VS) (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) D. S. kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. B. atliko tyrimą dėl galimo duomenų ir dokumentų klastojimo elektroninėje erdvėje (elektroniniame pašte). Šio tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad tyrimo metu buvo atlikta 2020-01-01-2021-10-19 ieškovės naudojamoje, LTG jai priskirtoje elektroninėje pašto dėžutėje esančių elektroninių laiškų bei „Microsoft Teams“ platformoje esančių duomenų analizė. SVD darbuotojai nustatė neatitikimų tarp ieškovės siųstų laiškų UAB „GTBTrade“ atstovui ir LTG teisės ir atitikties departamento (duomenys neskelbtini) V. S. pateiktų laiškų: 1) ieškovė 2020-11-24 15:21 iš elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė užsakymą tiekėjams į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su prierašu „Laba diena, Siunčiu papildom poreikį. Atsiųskite kainas ir pristatymo terminus. Taip pat primenu, kad „Formaks“ produkcija gali būti nepriimtina, jei neturėsi tinkamų Kokybės dokumentų“ ir lentelę su prekių iššifravimu. Tikrinant nustatyta, kad šis elektroninis laiškas po jo išsiuntimo buvo modifikuotas, t. y. pakeistas prierašas į „Laba diena, Vadovaujantis 2020-05-11 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiu poreikį. Atsiųskite pasiūlymą su kainomis ir pristatymo terminais. Taip pat primenu, kad „Formaks“ produkcija gali būti nepriimtina, jei neturėsi tinkamų Kokybės dokumentų.“ Taip pat buvo pakeistos ir prisegtoje lentelėje esančios prekių pozicijos. Šis laiškas modifikuotas 2021-10-11 15:27. Šį koreguotą elektroninį laišką atsakovas 2021-10-11 15:59 persiuntė (duomenys neskelbtini) V. S. į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) kaip tikrą; 2) Ieškovė 2020-11-26 09:26 iš elektroninės pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės į el. paštą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gavo elektroninį laišką pavadinimu „Pasiūlymas su kainomis“, prie kurio prisegtas „word“ dokumentas pavadinimu „Pasiūlymas su kainomis.docx“. Šio dokumento dydis 21,4KB; autorius „(duomenys neskelbtini)“; sukurta 2020-11-26 09:25; paskutinį kartą modifikavo „R“; paskutinį kartą modifikuota 2020-11-26 09:25. Šiame dokumente yra lentelė su prekių pavadinimais, jų identifikavimo numeriai, su kiekiais, kainomis ir pristatymo terminais; viso 30 pozicijų, bendra vertė 73579 Eur. Tikrinant nustatyta, kad šis elektroninis laiškas po jo išsiuntimo buvo modifikuotas, t. y. pakeistas prisegtas „word“ dokumentas, jo pavadinimas į „Pasiūlymas su kainomis“; šio dokumento dydis 21,4 KB; autorius „(duomenys neskelbtini)“; sukurta 2021-09-16 10:06; paskutinį kartą modifikavo „E. N.“; paskutinį kartą modifikuota 2021-09-16 10:08. Šiame dokumente yra lentelė su prekių pavadinimais, jų identifikavimo numeriais, kiekiais, kainomis ir pristatymo terminais; viso 25 pozicijų, bendra vertė 87 202,7 Eur. Pats elektroninis laiškas modifikuotas 2021-09-24 18:42. Šį koreguotą elektroninį laišką atsakovas 2021-09-24 18:48 persiuntė (duomenys neskelbtini) V. S. į elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)), kaip tikrą.

39. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio tesimo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju turi būti analizuojama atsakovo atliktų veiksmų atitiktis BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiams.

40. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

41. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

42. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus, t. y. užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis, ir juos pateikdamas LTG Teisės ir atitikties (duomenys neskelbtini) V. S. suvokė/suprato, kad jie kaip tikri bus pateikti teismui. Kitaip tariant, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turėjo tikslą suklastoti dokumentus ir juos panaudoti dėl asmeninės naudos bei siekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, laiko pagrįstu atsakovo argumentą, kad koregavimą jis atliko siekdamas, jog (duomenys neskelbtini)pateikta informacija būtų aiški, detali ir konkreti bei nesitikint, kad ji tokia, kokią atsakovas pateikė, bus pateikta teismui. Šį atsakovo argumentą laikyti pagrįstu leidžia ir kitos jo nurodomos aplinkybės, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, t. y. informaciją buvo prašoma pateikti už daugiau nei vienerius metus; per šį laiką keitėsi įmonės, t. y. anksčiau atsakovas dirbo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, vėliau - AB „LTG Cargo“, keitėsi ir elektroninio pašto adresas; elektroninių laiškų duomenys buvo migruojami; prieš minėtą migraciją atsakovas atliko savo elektroninio pašto peržiūrą ir gali būti tuo metu atsakovas galėjo netyčia ištrinti vieną ar kelis elektroniniu laiškus, kuriais buvo pateikiami užsakymai; 2021-09-24, apie 12 val., dar paprašyta pateiktį užsakymus 4-ioms sąskaitoms, laiško atsakovas galėjo nepastebėti dėl to, kad tuo metu nebuvo prie kompiuterio, nuo tos dienos pietų dirbo depo sandėlyje; po V. S. skambučio (jau po darbo) atsakovas grįžo į darbo vietą ir stengėsi visą reikiamą informaciją pateikti kuo skubiau, dar tą pačią dieną, ilgesnio laiko informacijos pateikimui atsakovas neprašė, kadangi buvo nurodyta pateikti informaciją skubiai. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovo atlikti veiksmai gali būti vertinami kaip nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika.

43. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas neva nežinojo apie suklastotų elektroninių laiškų pateikimo tikslą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – elektroninių laiškų, matyti, kad elektroniniuose laiškuose buvo aiškiai nurodytas duomenų ir dokumentų rinkimo tikslas. Visi susirašinėjimai buvo dėl konkrečios teisme nagrinėjamos bylos ir prašoma pateikti informaciją būtent bylai. Jokio kito duomenų rinkimo pagrindo nebuvo ir darbuotojas negalėjo duomenų pateikimo tikslo suprasti kitaip. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojas savo paaiškinimuose teigdamas, jog nežinojo apie duomenų (elektroninių laiškų) teikimo tikslą, suklaidino teismą ir teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

44. Įvertinęs ieškovės į bylą pateiktų susirašinėjimų turinį apeliacinės instancijos teismas atmeta aukščiau nurodytus apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija iš minėtų susirašinėjimų turinio nenustatė, kad atsakovas E. N. į savo asmeninį paštą ((duomenys neskelbtini)) būtų gavęs tiesiogiai jo asmeniui skirtą laišką, kuriame būtų aiškiai nurodytas duomenų ir dokumentų rinkimo tikslas, kad atsakovo teikiami dokumentai ir duomenys bus tiesiogiai pateikti teismui. Teismas nustatė, kad tik viename iš apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų ir į bylą pateiktų elektroninių laiškų buvo aiškiai nurodytas duomenų ir dokumentų rinkimo tikslas, t. y. 2021-09-15 elektroniniame laiške nurodyta – „ Sveika, (duomenys neskelbtini), Teismas mus įpareigojo pateikti sutartį ir susijusius dokumentus su GTB Trade <...>“, tačiau šis laiškas siųstas iš V. S. el. pašto J. B. ((duomenys neskelbtini)), o ne atsakovui E. N. Ta aplinkybė, kad visi susirašinėjimai buvo dėl konkrečios teisme nagrinėjamos bylos ir prašoma pateikti informaciją būtent bylai, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovas suprato, jog jo renkami ir teikiami dokumentai bei duomenys (duomenys neskelbtini) V. S. bus tiesiogiai pateikti ir teismui. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teisinį išsilavinimą, dėl ko jam būtų žinoma, kokiu formatu informaciją reikia pateikti teismui, jis pateikė informacijos santrauką, kurios iš jo prašė, o dėl to, kad ši informacija, neįsitikinus jos tinkamumu, buvo pateikta teismui, atsakovas negali būti atsakingas.

45. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo pateikti suklastoti duomenys (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, kurio vienas iš motyvų: „<...> Teismui išreikalavus įrodymus, pateikė suklastotus įrodymus; apeliantės atstovui pareiškus apie įrodymų suklastojimą ir pareikalavus dokumentų originalų VLRD į bylą pateikė ištrauką iš vidinio tyrimo, kurioje nurodyta, kad įrodymus byloje suklastojo joje nedalyvaujantis logistikos specialistas. <...> Visos aukščiau aptartos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad visi duomenys ir informacija, susijusi su VLRD sudaromais sandoriais, pažeidžiant VPĮ nuostatas, yra slepiama, o įrodymai dar ir klastojami <...>“. Šį faktą prieš ieškovę minėta įmonė taip pat naudoja ir kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodydama: „atsakovės ne pirmą klastoja įrodymus“. Iš šio prašymo turinio akivaizdžiai matosi, kad kita bylos šalis darbuotojo atliktus veiksmus sutapatina su ieškovės veiksmais ir naudoja šį ieškovę diskredituojantį argumentą teismuose. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei neigiamų padarinių – šis faktas naudojamas prieš ją viešuose teisminiuose procesuose, kurių baigtis nėra aiški. Taip pat darbuotojo tyčiniai veiksmai traktuojami kaip ieškovės veiksmai, kas neabejotinai daro reputacinę žalą. Todėl pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei nekilo jokių padarinių.

46. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-11-15 teismui pateiktas pranešimas dėl teismui pateiktų įrodymų, kuriame nurodyta, kad 2021-10-11 atsakovė AB „LTG Cargo“, vykdydama 2021-10-05 teismo įpareigojimą, be kita ko, pateikė teismui elektroninių laiškų, kuriais buvo atliktas prekių užsakymas, kopijas. 2021-10-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iškėlė abejones dėl minėtų elektroninių laiškų autentiškumo. Reaguodama į išsakytas abejones ir siekdama išsiaiškinti objektyvią tiesą, atsakovės atstovė kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos valdymą, prašydama įvertinti minėtų elektroninių laiškų (ne)tikrumą. Atlikus vidinį tyrimą buvo nustatyta: „AB „LTG Cargo“ (duomenys neskelbtini) E. N., pažeisdamas pareiginius nuostatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių nuostatas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų etikos kodekso nuostatas, suklastojo 2020-11-24 15:21 elektroninį laišką, siųstą iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) į elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); bei 2020-11-26 09:26 elektroninį laišką, gautą iš elektroninės pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) ir prie jo prisegtą dokumentą. E. N., žinodamas, kad ši elektroninių laiškų susirašinėjimo medžiaga bus pateikta teismui, visą šią informaciją pateikė LTG (duomenys neskelbtini) V. S. kaip tikrą.“ 2021-10-28 buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. 2021-11-11 su AB „LTG Cargo“ (duomenys neskelbtini) E. N., vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą), buvo nutraukta darbo sutartis.

47. Iš civilinės bylos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu atsakovės AB „LTG Cargo“ atžvilgiu ieškinys atmestas. Dėl minėto sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, posėdžio data apeliacinės instancijos teisme dar nėra paskirta.

48. Iš LITEKO informacinės sistemos taip pat nustatyta, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra nevieša, todėl šiuo atveju teismas negali remtis minėtos bylos duomenimis, tačiau, kaip matyti, minėtoje byloje nėra priimto galutinio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės.

49. Taigi, nesant duomenų apie priimtus teismų procesinius sprendimus ieškovės AB „LTG Cargo“ nenaudai, kuriuose vienas iš motyvų būtų dėl AB „LTG Cargo“ teismui pateiktų suklastotų duomenų (dokumentų), nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei neigiamų padarinių. Tai, kad kitose bylose priešinga šalis savo procesiniuose dokumentuose teikė argumentus dėl AB „LTG Cargo“ įrodymų klastojimo, vertintina tik kaip priešingos šalies gynybinė pozicija, tai nebuvo plačiai aptarinėjama masinės informacijos priemonėmis ir pan. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad AB „LTG Cargo“ 2021-11-15 teismui pateikė pranešimą (paaiškinimą) dėl teismui pateiktų įrodymų neatitikimo (klaidingumo). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai ieškovei sukėlė reputacinę žalą.

50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų koregavimas nėra ir negali būti laikomas dokumentų klastojimu, kaip tai apibrėžta BK 300 straipsnyje, ir priskiriamas šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui tokiam, kaip darbo metu ar darbo vietoje padarytam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai, tačiau laikytinas darbdavio nustatytos vidaus darbo tvarkos pažeidimu.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų ir AB „LTG Cargo“ galiojančių AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) F dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimu darbdavys laikys: 1. Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, vadovo teisėtų nurodymų ir pavedimų neatlikimą arba atlikimą ne laiku; 2. Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi; 3. Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi; 4. Kitus darbo pareigų pažeidimus, kai dėl veikimo ar neveikimo yra pažeidžiamos nustatytos normos (politikos, tvarkos, instrukcijos, procesų standartai ir pan.).

52. Taigi, šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad savo veiksmais atsakovas padarė minėtų Taisyklių F dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte numatytus darbo pareigų pažeidimus, tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, kad šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais. Be to, ieškovė neįrodė, kad dėl minėtų atsakovo darbo pareigų pažeidimų kilo neigiamų padarinių, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė.

53. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad savo veiksmais – dokumentų koregavimu – atsakovas padarė Taisyklių 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

54. Taigi, nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė.

55. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas dėl tam tikrų įrodymų ar ieškovės argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas jų apskritai nevertino. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

56. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendime įvertinęs bylos aplinkybes, kad darbo pareigų pažeidimą atsakovas padarė, nevertino galimybės mažinti jam priteistinos sumos dydžio. Vertinant šalių lygiateisiškumo aspektu, teismas, konstatavęs, kad darbuotojas neabejotinai pažeidė darbo pareigas, ieškovė darbo sutarties nutraukimo procedūrą įvykdė laikydamasi visų DK 58 ir 65 straipsnių reikalavimų ir atleidimo dieną su atsakovu visiškai atsiskaitė, turėjo sumažinti priteistą sumą už priverstinės pravaikštos laiką.

57. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytą argumentą, pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teismo neprašė spręsti kompensacijos mažinimo klausimo, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

58. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu bei nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, teismas priteisia darbuotojui iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui taikytiną vidutinio darbo dienos užmokesčio dydį – po 69,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną. Apeliantė šio dydžio apeliaciniu skundu neginčija. Kartu pirmosios instancijos teismas vidutinį darbo užmokestį darbuotojui iš darbdavio priteisė už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, t. y. nuo 2021-11-12 iki 2022-04-13, už 97 darbo dienas, bei nuo 2022-04-13 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat neginčija teismo nustatyto laikotarpio, už kurį teismas priteisė atsakovo naudai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Įvertinęs aplinkybę, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais DK pakeitimais buvo įtvirtintas maksimalus vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo terminas (1 metai), kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, jog pasikeitęs reglamentavimas negali būti aiškinamas kaip panaikinantis teisę ir pareigą, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinės pravaikštos laikotarpis nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2021-11-12 iki 2022-07-27 (šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo diena)) sudaro virš 8 mėnesių, apeliaciniu skundu ieškovė neįrodinėja, kad tokį ilgą priverstinės pravaikštos laikotarpį sąlygojo netinkamas atsakovo procesinis elgesys. Priešingai, jeigu ieškovė nebūtų reiškusi nepagrįsto ieškinio ir Darbo ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas būtų įsiteisėjęs, atsakovo priverstinė pravaikšta būtų tęsusis trumpesnį laikotarpį, todėl atitinkamai ir atsakovui priteista kompensaciją būtų sudariusi mažesnę sumą. Taigi, šiuo atveju pačios apeliantės veiksmai nulėmė atsakovui priteistos kompensacijos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcingas, o apeliantė neįrodinėjo, kad šis dydis jai sukelia sunkių neigiamų padarinių. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo šioje dalyje keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

61. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pagal DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus atsakovui iš ieškovės priteista 8 788,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

62. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė Darbo kodekso normų, reguliuojančių atleidimo iš darbo pagrindus, bei procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, atsakovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus MockevičiusVilija Valantienė