Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolinę konferencinio ryšio programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „L. C.“ ieškinį atsakovui E. N. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Darbdavys atsakovo Darbo sutarties nutraukimo procedūrą įvykdė laikydamasis visų DK 58 ir 65 straipsnių reikalavimų, taip pat atleidimo dieną su atsakovu visiškai atsiskaitė. DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma, inter alia, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). DK 58 str. 4 d. įtvirtina, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti rašytinio paaiškinimo. Darbuotojui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti raštu.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų. Taip pat konstatuota, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo, padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą

5. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

6. Darbdavys, įvertinęs darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes bei Atsakovo paaiškinimą, konstatavo, kad savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. pateikti teismui kaip tikrus, darbuotojas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir prarado darbdavio pasitikėjimą.

7. Darbdavys, atsižvelgdamas į darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes bei į E. N. paaiškinimą, konstatavo, kad savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. pateikti teismui kaip tikrus, Atsakovas nesivadovavo AB „L. g.“ generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose ir AB „L. C.“ galiojančiose AB „L. g.“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytomis vertybėmis, tokiu būdu tokiu padarė Taisyklių F dalies 1 punkte (Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, ), 2 punkte (Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi), 3 punkte (Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi), numatytus darbo pareigų pažeidimus, taip pat 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

8. Darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus: tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus. Ši veika gali būti kvalifikuojama kaip nusikaltimo požymių turinti veika. DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, t. y. kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma situacija, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog siekiant konstatuoti aptariamame punkte numatytą pažeidimą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, jog atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą. Todėl, darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, neprivalo tokia pat apimtimi, kokią numato baudžiamasis procesas, sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę. Darbdavys neturi kompetencijos vertinti galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamosios teisės normų atžvilgiu, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencija.

9. Ieškovas pažymi, kad nors pagal DK 58 str. 3 d. 6 p. Darbdavys neprivalo sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę tokia pačia apimtimi, kokią numato baudžiamasis procesas, Darbdavys ėmėsi vidinio tyrimo, kurio metu eksperto surinktos medžiagos pakako Darbdaviui konstatuoti tyčinių elektroninių laiškų klastojimą. Taip pat Ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (priedas Nr. 10). Nors dar nėra priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra būtinas, nes kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodė, kad net išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 300 str. numato atsakomybę už veiką, kuri apibrėžiama kaip: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.

11. Remiantis tuo, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad Darbdavys pagrįstai atsakovo veiksmus laikė kaip turinčius minėtos nusikalstamos veikos požymius. Taigi, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, Darbdavys turi teisę mažiau griežtos nei baudžiamosios teisės įrodinėjimo naštos pagrindu taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę. Taigi Darbdavys pagrįstai atsakovo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

12. Darbuotojas paaiškinimuose ir bylos nagrinėjimo metu DGK, pripažino faktus, kad jis modifikavo el. laiškus ir prisegtą lentelę ir pateikė juos Ginčų nagrinėjimo vadovei. Tačiau Atsakovas teigia, norėjęs, jog jo pateikta informacija būtų aiški, todėl nerasdamas kelių laiškų, sutraukė turimą informaciją. Tačiau atsakovas sąmoningai nutyli, jog nei paaiškinimuose Darbdaviui, nei darbo ginčo nagrinėjimo metu neatsakė į klausimą – kokiu tikslu keitė laiško tekstą, kuriame nebuvo jokių užsakymų. Taip pat atsakovas nenurodė, kodėl savavališkai keitė duomenis, nors jo buvo prašoma tik pateikti turimus duomenis, el. laiškus. Tokia atsakovo pozicija ir duomenų slėpimas lėmė Ieškovo nepasitikėjimą Atsakovu.

14. Iš pateikiamų susirašinėjimo laiškų tarp Ginčų nagrinėjimo vadovės V. S. ir atsakovo matyti, kad prašymas pateikti užsakymus buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) ir buvo prašoma surinkti informaciją iki (duomenys neskelbtini). Darbuotojas tą pačią dieną pateikė dalį informacijos, tačiau trūkstamą dalį atsiuntė tik (duomenys neskelbtini), vėliau nei darbdavio nustatytas terminas ir pakartotinai priminus.

15. Nors atsakovas ir gali darbo laiką skirstyti savo nuožiūra, Vadovaujantis Taisyklių E dalies 3 punktu iš darbuotojų, inter alia, tikimasi, kad jie dirbs dorai, sąžiningai, rūpestingai ir kompetentingai, laikysis darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, laiku ir tiksliai vykdys Jiems tiesioginio vadovo ar jo įgaliotų asmenų pavestus darbus ir duotus nurodymus, visą darbo laiką, savo dėmesį ir kompetencijas skirs Grupės įmonės vykdomai veiklai <...>. Atsakovas, suabejojęs, kad spės surinkti ir pateikti informaciją, galėjo informuoti tiesioginį vadovą ar Ginčų nagrinėjimo vadovę V. S. apie tai, kad laiku negalės surinkti ir pateikti informacijos. Be to, Ieškovas pažymi, kad dokumentai, pateikti V. S., teismui buvo pateikti (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymi, kad nepaisant to, ar dokumentai teikiami teismui ar kolegai, jie negali būti modifikuojami ar klastojami. Ir negali būti pateisinamas neteisėtas darbuotojo elgesys vien tuo, jog nežinojo, jog dokumentai pateikiami teismui.

16. Ieškovo atstovių nuomone atsakovas kaip darbuotojas pažeidė savo kaip darbuoto pareigas, ir pažeidimas atitinka visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalingus padarinius, priežastinį ryšį tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių bei kaltę, todėl prašo ieškinį patenkinti visiškai.

19. Teismų praktikoje, darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėn. būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pripažinimą pripažinti šiurkščiu DK 58str.2d.lp. pagrindu. Tačiau^ sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardintos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje. Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas aplamai priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Netgi, darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį, savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, įsigilinti į darbuotojo pasiaiškinimą ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (LAT 2018 12 19 nutartis c.b. Nr.e3K-3-461-695/2018, 49p.). Teismų praktikoje priimta, kad net pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiukščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo (LAT 2018 02 23 nutartis c.b. Nr.e3K-3-55-248/2018, 30p.). Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės parenkant drausminės atsakomybės rūšį, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, tai yra, ar galima darbuotoju pasitikėti.

20. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo pažymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (LAt 2012 06 06 nutartis c.b. Nr.3K-3-265?2012).

21. Pagrindinis elektroninio laiško koregavimo tikslas buvo tai, kad pateikiama informacija būtų labiau aiškesnė ir suprantama (ei.laiške parašyta pagal kokią sutartį, jos datą ir numerį buvo užskytos minėtas atsargas) ir tai, kad palengvintų darbą V. S..

22. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad jo buvo prašoma pateikti užsakymus bei komercinius pasiūlymus. 2021-09-15 jo tiesioginio vadovo el.laiškas „Prašau iki ketvirtadienio darbo pabaigos pateikti visus užsakymus kurie buvo atlikti vadovaujantis žemiau nurodyta sutartimi ir pateikti Viktorijai. Užduotis prioritetinė.“

23. V. S. teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini)apygardos teisme, (duomenys neskelbtini) jam paskambinusi ir norėjusi pasitikslinti ar viskas yra gerai su el. laiškais, ji neklausė ar laiškai koreguoti. Tuo klausimu jis supratęs ar jo pateikta informacija ei.laiškais atitinka tikrovę. Kadangi visos gautos į depą atsargos bei sąskaitos buvo pagal jo užsakymus ei.laiškais, patvirtino, kad viskas tvarkoje, nes jis nežinojęs, kad niekieno nepatvirtintas elektroninis laiškas bus teikiamas teismui kaip oficialus dokumentas. Šiame laiške jokio melo nebuvo, visi duomenys buvo surašyti į vieną laišką tik dėl patogumo renkant informaciją. Sutinka, kad dėl didelio darbo krūvio ir nuovargio bei nesusivokimo V. S. neinformavo apie padarytą modifikaciją, tačiau šiais pakoregavimais jis nesiekė nei asmeninės nei jokios kitos naudos sau, nepadarė jokių finansinių nuostolių bendrovei. Pagrindinis koregavimo motyvas buvo, kad pateikiama informacija būtų labiau aiškesnė ir suprantama ir palengvinanti darbą Ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovei. Tačiau vėliau (po jo nušalinimo nuo darbo, (duomenys neskelbtini)) jis pats skambinęs telefonu V. S. ir jos atsiprašęs už susidariusią situaciją dėl el. laiškų korekcijų ir paaiškinęs jai priežastis, dėl ko taip padaręs. (duomenys neskelbtini)apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB S. B. ir AB „L. C.‘ yra baigta nagrinėti (duomenys neskelbtini) naudai.

24. Užsakymų ir komercinių pasiūlymų koregavimą, pagal pateikiamas sąskaitas atlikęs (duomenys neskelbtini), juos sutraukiant į vieną elektroninį laišką, t. y. iš savo siųstų užsakymų paimant didžiausią užsakymą ir pagal prekių sąrašą atliekant korekciją bei pakoreguojant ir UAB „G. T.“ gautus komercinius pasiūlymus, juos sutraukiant į vieną ei. laišką. Šios korekcijos, t. y. tiek užsakymų, tiek komercinių pasiūlymų santraukos atliktos tuo tikslu, kad būtų lengviau suprasti pateikiamą informaciją, taip pat, kad kelioms pozicijoms savo el. pašte neradęs tiekėjui siųstų užsakymų. Nors jis ir neradęs kelių elektroninių laiškų, kuriais buvo pateikiami užsakymai, tačiau pagal šiuos užsakymus visos prekės yra gautos, apie jų gavimo faktą yra patvirtinantys parašai ne tik jo, bet ir tiesioginio vadovo bei sandėlio darbuotojų. Kadangi visi užsakymai buvo teikiami tik el. paštu, jis padaręs šių užsakymų santrauką.

25. Kadangi iki (duomenys neskelbtini) man nebuvo jokių pastabų tiek iš tiesioginio vadovo, tiek iš V. S. dėl jos siųstos informacijos manęs kad viskas yra tvarkoje.

26. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavęs įsakymą dėl nušalinimo nuo darbo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo (dokumentų klastojimo).

27. (duomenys neskelbtini) jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB L. g. Darbo santykių partnerio A. M. dėl galimai tyčia

28. klastojamų elektroninių laiškų ir prie jų esančių dokumentų bei jų pateikimo AB L. g. (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. bei teismui kaip tikrus, tuo būdu galimai nesivadovaudamas Bendrovės norminių teisės aktų reikalavimams.

29. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikęs paaiškinimą atsakydamas, kad jo veiksmuose nėra tyčios ir nebuvo pažeisti jokie Bendrovės norminiai aktai, nes pateikdamas išsamų paaiškinimą elgiausi dorai ir sąžiningai. Savo veiksmais nesiekęs jokios asmeninės, nei materialinės nei kitokios naudos sau. Dirbęs bendrovės naudai ir el. laiškų sutraukimas į vieną buvo tik noras palengvinti darbą (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S.. Suprasdamas, kad ateityje jam nebėra galimybės likti savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) parašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru nuo (duomenys neskelbtini).Tačiau prašymas tenkintas nebuvo, vietoj to (duomenys neskelbtini) gavęs dar vieną įsakymą dėl nušalinimo nuo darbo termino sutrumpinimo.

30. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo įteiktas įsakymas, kuriame rašoma, jog "tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus " jis nesivadovavęs Bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis ir atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. nuostatas (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).

31. Teigdami, kad "tyčia klastojau elektroninius laiškus", ieškovas įsakyme dėl atleidimo iš darbo, jau konstatavo faktą dėl tyčinio dokumentų klastojimo. Be galo apmaudu ir skaudu, kai pradirbus tiek metų bendrovėje be jokių nuobaudų, jis atleidžiamas iš darbo kompromituojančiu pagrindu, neįvertinus ir neišanalizavus visų aplinkybių.

32. Darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti ir pan.

33. AB L. g. grupėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini)metų, įgijęs didelę darbo patirtį. Per visą šį ilgą laikotarpį dirbęs stropiai, laiku atlikdavęs jam pavestas užduotis, sąžiningai, griežtai laikęsis LG bendrovės visų darbo tvarkos taisyklių ir per visus ilgus darbo metus nei karto nebuvo gavęs drausminės nuobaudos ar kitaip įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimo.

34. Darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti ir pan. Atleidžiant darbuotoją pagal Lietuvos

35. Respublikos Darbo kodekso (toliau -LR DK) 58 str. 2 d. 1 p. darbdavys turi įvertinti pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcingas pažeidimui ar jų visumai. ( LAT 2010-03-30 nutartis civ.b.Nr. 3K-3- 139/2010). Kitaip tariant, net ir esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui tai nebūtinai yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas, darbdavys tik tokiu būdu gali apginti savo interesus ir tai būtų proporcinga - nutraukti darbo sutartį.

36. Pagal Kasacinio teismo praktiką, darbo pareigų pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybė, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai, ar neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienai iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės t.y. atleidimas iš darbo pagal LR DK 58 str. yra neteisėtas.

37. Atsakovo nuomone, jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nesiekė jokios asmeninės naudos sau. Savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių bendrovei, neatsirado jokių pasekmių ar nuostolių. Nematydamas galimybių ateityje ir toliau dirbti šioje bendrovėje, parašiau prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Tačiau nežinia dėl kokių priežasčių, bendrovė neleido išeiti savo noru, bet siekė sužlugdyti, be teismo pripažinti kaltu dėl "dokumentų klastojimo", pažeminti mano orumą, pakenkti dalykinei reputacijai. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyręs neigiamų išgyvenimų, didelį šoką bei pažeminimą. Netikėtai praradęs vienintelį savo pajamų šaltinį, jautėsi neviltyje. Nes atleisdami pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. bendrovė užkirto jam kelią kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios pasekmės yra tai, kad šiuo metu jis net negalii gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir yra visiškai paliktas be pragyvenimo šaltinio bei tiesiogiai patiria materialinę žalą. Aš šiuo metu atsakovas yra bedarbis (nuo (duomenys neskelbtini)), negauna jokios socialinio draudimo išmokos.

38. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją supranta, kad prašyti grąžinti į darbą yra neįmanoma, nes dėl patiriamo mobingo neturės galimybės toliau eiti savo pareigų, tinkamai vykdyti pavestas užduotis. Nuolat jaus spaudimą ir psichologinę įtampą, todėl prašo tik pripažinti atleidimą iš darbo pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu. Tuomet jis turėtų galimybę oriai ieškotis kito darbo, o paieškos metu galėtų gauti nedarbo socialinę draudimo išmoką, kas užtikrintų nors minimalias lėšas pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

40. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas E. N. pas ieškovą dirbo pagal (duomenys neskelbtini) neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis sudaryta su AB „L. g.“, vėliau ieškovas perkeltas į UAB V. (duomenys neskelbtini)). AB „L. g.“ valdybai (duomenys neskelbtini)priėmus sprendimą perleisti (duomenys neskelbtini)vykdomą veiklą, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)buvo perkeltas verslas į AB „L. C.“, įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su veikla susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus.

41. Perleidus iš (duomenys neskelbtini) į AB „L. C.“ verslą, visos teisės ir įsipareigojimai, įskaitant teises ir pareigas pagal sutartis, buvo perleisti AB „L. C.”.Taigi, pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo AB ,,L. C.” (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) darbdavio įgalioto asmens AB „L. g.” HR darbo santykių partnerio A. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl E. N. nušalinimo nuo darbo”, atsakovas vadovaujantis DK 49 str. 3 d. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nušalintas nuo darbo dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo (dokumentų klastojimo), darbdaviui praradus pasitikėjimą darbuotoju. (duomenys neskelbtini) AB „L. g.” HR darbo santykių partneris A. M. įteikė atsakovui Reikalavimą paaiškinti raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iki (duomenys neskelbtini) 12:00 val. paaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių jis galimai tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikė (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. bei teismui kaip tikrus, ir nesivadovavo Bendrovės norminių teisės aktų reikalavimais. (duomenys neskelbtini) atsakovas įteikė darbdaviui paaiškinimą raštu. (duomenys neskelbtini) AB „L. g.“ HR darbo santykių partnerio A. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl E. N. nušalinimo nuo darbo termino sutrumpinimo“ atsakovo nušalinimo nuo darbo terminas sutrumpintas iki (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ E. N. nuo (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., konstatavus, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. tyčia klastodamas elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikdamas (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. pateikti teismui kaip tikrus, nesivadovavo AB „L. g.“ generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose ir AB „L. C.“ galiojančiose AB „L. g.“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytomis vertybėmis, tokiu būdu tokiu padarė Taisyklių F dalies 1 punkte (Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą,), 2 punkte (Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi), 3 punkte (Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi), numatytus darbo pareigų pažeidimus, taip pat 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

42. DK 58 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Remiantis DK 58 str. 3 d. nuostatomis, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi pažeidimai, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (DK 58 str. 3 d. 6 p.).

43. DK 214 str. 3 d. nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

44. Vadovaujantis DK 58 str. 5 d., sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

45. Šis reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 str. 4 d.) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį.

46. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apie darbo pareigų priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Atleidimo iš darbo bylose, pareiga įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą tenka darbdaviui (DK 214 str. 3 d.). Darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.

47. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas (duomenys neskelbtini) įsakymu ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., ieškovui konstatavus, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus bei juos pateikė (duomenys neskelbtini)Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. pateikti teismui kaip tikrus. Minėtame įsakyme ieškovas, naudodamas sąvoką „tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus“ bei nurodydamas, kad atsakovas padarė AB „L. g.“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių F dalies 1 punkte (Darbo sutarties, darbo užduočių, pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą,), 2 punkte (Grupės įmonėje nustatytos darbo tvarkos nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi), 3 punkte (Instrukcijų, procesų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui, atitinkamose darbo vietose ar darbo proceso etapuose nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi), numatytus darbo pareigų pažeidimus, taip pat 13 punkte (Darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką), 15 punkte (Veiksmus, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai), 19 punkte (Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu), 24 punkte (Su Grupės įmonės veikla susijusių dokumentų ir/ar duomenų klastojimą) numatytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, konstatuoja, kad atsakovas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką.

48. Pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas - tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017).

49. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos - kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir 1.1. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

50. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ir atleidimas iš darbo šiuo pagrindu reikštų ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių.

51. Dėl šių priežasčių Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo, numatyto DK (redakcija iki 2017-07-01) 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių (atitinkamai galiojančio DK 58 str. 3 d. 6 p.), turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-440/2012 (S)).

52. Teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad atsakovas tyčia klastojo elektroninius laiškus ir kitus dokumentus, t. y. užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis ir juos pateikdamas (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovei V. S. suvokė/suprato, kad jie kaip tikri bus pateikti teismui.

53. Vertinant (duomenys neskelbtini) Ginčų nagrinėjimo vadovės V. S. el. laiškų turinį atsakovo buvo prašoma surinkti visus užsakymus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį (duomenys neskelbtini)ir sąskaitas. Duomenų, kad minėta informacija bus pateikta teismui, nebuvo nurodyta. Atsakovas, būdamas atsakingas už minėtos sutarties vykdymą bei elektroniniame pašte nerasdamas kelių užsakymų, paėmė iš savo siųstų didžiausią užsakymą (pagal prekių sąrašą) ir šiame el. laiške atliko korekciją, pagal sąskaitas sutraukiant keliolika užsakymų į vieną. Taip pat, analogiškai pakoregavo ir tiekėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gautus komercinius pasiūlymus, juos taip pat sutraukiant į vieną el. laišką. Tai, kad ši informacija buvo koreguota AB „L. g.“ saugos valdymo verslo saugos nustatyta (duomenys neskelbtini) tyrimo ataskaitoje ,,Dėl duomenų ir dokumentų klastojimo“, šių aplinkybių neginčijo ir neginčija atsakovas, tiek (duomenys neskelbtini) paaiškinime, tiek darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme, tiek teismo posėdžio metu, visais atvejais nurodydamas, kad koregavimą atliko siekdamas, kad Ginčų nagrinėjimo vadovei pateikta informacija būtų aiški, detali ir konkreti bei nesitikint, kad ji tokia, kokią ieškovas pateikė, bus pateikta teismui.

54. Ieškovo atstovių nuomone atsakovo veiksmai rodo jo šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, t.y. dokumentų klastojimą.

55. Teismas mano, jog byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškovas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Ginčų nagrinėjimo vadovei pateikta atsakovo koreguota tiek užsakymų, tiek komercinių pasiūlymų informacija neatitinka faktinės tikrovės. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs kokių nors interesų tyčia padaryti pateikiamos informacijos koregavimą, siekiant neteisėtų tikslų. Priešingai, bylos duomenys suponuoja labiau tikėtiną versiją, kad atsakovas, nerasdamas savo elektroniniame pašte kelių užsakymų ir koreguodamas užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenis pagal sąskaitas, siekė, kad Ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovei pateikiama informacija būti aiški ir konkreti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesuprato, kad pakoreguotų užsakymų ir komercinių pasiūlymų duomenys pagal sąskaitas gali būti laikomi dokumentų klastojimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad minėtas duomenų koregavimas nėra ir negali būti laikomas dokumentų klastojimu, kaip tai apibrėžta BK 300 str. ir priskiriamas šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui tokiam, kaip darbo metu ar darbo vietoje padarytam nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai, tačiau laikytinas darbdavio nustatytos vidaus darbo tvarkos pažeidimu.

56. Teismas mano, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl atsakovo LTG Teisės ir atitikties Ginčų nagrinėjimo vadovei pateiktų koreguotų duomenų ieškovas patyrė realius turtinius ar kitokius padarinius.

57. Ieškovo atstovė nurodė tik numatomus padarinius, t. y. kad ieškovo suklastotų dokumentų pateikimas teismui gali būti esminė prielaida teismui priimti nepalankų sprendimą atsakovui, bei, kad faktai apie suklastotus dokumentus kelia atsakovui kaip verslo subjektui reputacinę žalą.

58. Taigi, ieškovas neįrodė, kad atsakovo koreguotų duomenų pateikimas LTG Teisės ir atitikties Ginčų nagrinėjimo vadovei sukėlė atsakovui neigiamus padarinius bei, kad atsakovas būtų elgęsis abejingai padarytų pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti. Atvirkščiai, atsakovas ieškovo vykdomo tyrimo metu teikė išsamų paaiškinimą. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų veikęs priešingai ieškovo interesams ir padaręs jam žalą.

59. Teismo nuomone, kad ieškovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neįvertino, kad atsakovas pas atsakovą dirbo nuo (duomenys neskelbtini), per visą šį ilgą darbo teisinių santykių trukmę jam nei karto nebuvo skirta drausminių nuobaudų ar įspėjimų apie darbo pareigų pažeidimus, todėl iš visumos aplinkybių sprendžia, kad atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė.

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu

60. Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 218 str., pagal kurias neteisėtai iš darbo atleistas darbuotojas gali būti grąžintas į darbą arba ne.

61. Atsakovas prašo pripažinti atleidimą iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir kompensaciją.

62. DK 218 str. 4 d. nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudalytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad galiojant teisės principui ignorantia Iegis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012).

64. DK 139 str. 2 d. 1-5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

65. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pažymos apie gautas pajamas duomenimis atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 69,74 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1464,75 Eur (neatskaičius mokesčių).

66. Atsakovo naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už 97 d. d., sudaro 97 d. d. x 69,74 Eur = 6764,78 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovo naudai taip pat išieškotina po 69,74 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

67. Bylos duomenimis atsakovo faktiniai darbo santykiai pas atsakovą tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), t. y daugiau nei 13 metų, todėl ieškovo naudai pagal DK 218 str. 4 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus išieškotina 6 x 1464,75=8788,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija.

68. Pagal DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalis teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. ( CPK 93str.1d.)

70. Atsakovo atstovė pateikė teismui dėl sąskaitą- faktūrą Nr 8( 151 b.l.) už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą 500 Eur sumai ( 152 b.l.), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo AB „L. C.“ ieškinį atsakovui E. N. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu, atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „L. C.“ atsakovui E. N. 6764,78 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 78 euro centus ) dydžio vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos,t.y. (duomenys neskelbtini) bei po 69,74 Eur ( šešiasdešimt devynis eurus ir 74 euro centus) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Priteisti iš ieškovo AB „L. C.“ 8788,50 Eur( aštuonis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 50 euro centų) piniginę kompensaciją atsakovui E. N..

Priteisti iš ieškovo AB „L. C.“ 500 Eur ( penkis šimtus eurų)atsakovui E. N. už jam suteiktas advokato paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.