- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-24
- Bylos Nr.
- e2-279-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- T. K.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Dalius Mecelica
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo ir nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 20 261,20 Eur nuompinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei palaikė pradinio ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, perduodant jai buto raktus, vienu iš būdų: asmeniškai arba ieškovės įgaliotam atstovui atvykstant į butą, per kiek įmanomą trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; siunčiant buto raktus arba jų padarytus antruosius egzempliorius (tokiu atveju ieškovė atlygintų raktų padirbimo ir siuntimo išlaidas) registruotąja pašto siuntą ieškovės tėvų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini); įteikiant raktus arba jų padarytus antruosius egzempliorius per antstolį (tokiu atveju ieškovė atlygintų raktų padirbimo ir antstolio išlaidas), bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo pradinio ieškinio padavimo ir bylos iškėlimo praėjo nemažai laiko, apklausus byloje liudytojus ir gavus papildomus dokumentus, paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su atsakovo iš nuomos gaunamų nuompinigių dydžiu, todėl ieškovė šioje dalyje teikia pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, t. y. dėl jai priklausančių nuompinigių dydžio ir priteistinų procesinių palūkanų, t. y. dėl ieškinio keliamo reikalavimo, o kiti ieškinyje keliami reikalavimai lieka tokie, kokie nurodyti pradiniame ieškinyje. Nuo 2013-06-03 duomenų apie iš nuomos gaunamą nuompinigių dydį ieškovė neturi. Ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl susisiekti su Bute gyvenančiais nuomininkais (antstolio konstatuota, kad nuomininkė yra A. P.) ji galimybės neturi. Nežiūrint to, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, vidutinės rinkos kainos už tokios pat ar panašios kvadratūros buto nuomą (duomenys neskelbtini) sudaro 427 Eur/mėn. Atsižvelgiant į rinkos svyravimus, į infliaciją, kainų kitimą nuo 2013 metų liepos mėnesio iki šios dienos, ieškovė mano, kad protinga, sąžininga ir teisinga skaičiuoti, jog vidutiniškai laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio 1 d. iki 2021 m. birželio mėnesio 1 d., už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą vidutiniškai atsakovas gavo po 320 Eur/mėn nuompinigių, o bendroje sumoje už visą laikotarpį, t. y. 96 mėnesius - 30 720 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalims Butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, ieškovei ir atsakovui priklauso po 15 360 Eur iš nuomininkų gautų nuompinigių. Pažymėtina, kad tai grynasis pelnas (pajamos), o buto išlaikymui tenkančius mokesčius moka nuomininkai, kas matoma iš pridedamos lentelės (nuomininkų sumokėtos sumos T. K.). Taigi, bendroje sumoje laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 1 d. už Butą buvo gauta 42 417,06 Eur nuompinigių. Ieškovei, kaip bendrasavininkei, priklauso 1/2 dalis šių pajamų, t. y. 21 208,53 Eur. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustačius ir byloje apklausus liudytojus, t. y. A. P., K. R., taip pat gavus papildomus dokumentus, įskaitant bankų išrašus, paaiškėjo aplinkybės dėl atsakovo T. K. iš nuomininkų gaunamo konkretaus nuomos mokesčio dydžio laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2015-11-15. Iš liudytojos A. P. duotų parodymų ir 2023-01-23 banko „Swedbank“ AB rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos iki 2013 metų rugsėjo atsakovas Butą nuomojo G. W. Z. bei M. A. Z. Z. (taip nurodyta sąskaitos išraše), ir nuomininkai atsakovui mokėjo kas mėnesį po 900 litų arba 260,66 Eur/mėn nuomos mokesčio. Už tris pragyventus mėnesius, atliekant 2013-07-01, 2013- 08-06 ir 2013-09-02 bankinius pavedimus, atsakovui buvo sumokėta bendroje sumoje 781,98 Eur (260,66 Eur/mėn x 3)). Iš liudytojo K. R. duotų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų: 2013-08-30 Nuomos sutarties ir „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuomininkas K. R., laikotarpiu nuo 2013-10 iki 2015-11, sumokėjo atsakovui T. K. bendroje sumoje 6 603,36 Eur nuomos mokesčio, t. y. mokėdamas 24 mėnesius po 275,14 Eur kas mėnesį. Nuo 2015-11 mėnesio duomenų apie iš nuomos gaunamą nuompinigių dydį ieškovė neturi. Galimybių sužinoti šį dydį, atsakovui atsisakant jį nurodyti, nėra. Todėl kaip ir pradiniame ieškinyje, ieškovė laikosi pozicijos, kad remiantis rinkos kainomis, vidutiniškai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio 1 d. iki 2021 m. birželio mėnesio 1 d., už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Butą vidutiniškai atsakovas gavo po 320 Eur/mėn nuompinigių, o bendroje sumoje už visą laikotarpį, t. y. 67 mėnesius - 21 440 Eur. Bendroje sumoje, pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos iki 2021 m. birželio 1 d. už Butą buvo gauta 28 825,34 Eur nuompinigių, vietoje pradiniu ieškiniu nurodytų 30 720 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateiktos lentelės – „Nuomininkų sumokėtos sumos į T. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) už buto nuomą adresu (duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2013-06-03, už Butą buvo gauta nuompinigių - 11 697,06 Eur. Taigi, bendroje sumoje laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 1 d. už Butą buvo gauta 40 522,40 Eur (11697,06 Eur + 28 825,34 Eur) nuompinigių. Ieškovei, kaip bendrasavininkei, priklauso 1/2 dalis šių pajamų, t. y. 20 261,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, būtent šią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo patikslintu ieškinio dalyku.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2021-07-16 pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, mano, kad tai dar vieni nepagrįsti reikalavimai, klaidingai nurodomos aplinkybės. Ieškovė yra prasiskolinęs asmuo, kuris nemoka savo skolų, nevykdo savo prievolių, o teikia visiems tik reikalavimus, todėl pareikštas ieškinys yra pripažintinas pareikštu piktnaudžiaujant teise ir atmestinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių ir motyvų. Atsakovas laiko Ieškovę asmeniu, kuris nuolat nedengia įsipareigojimų, palikdama tik visiems skolas. Gyvenamosios vietos adresu Atsakovui nėra malonu nuolat gauti iš trečiųjų asmenų Ieškovei siunčiamus raginimus susimokėti skolas, kurių turinys rodo, kad Ieškovė nuolat didina savo skolas. Pateikiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Nutartis). Iš šios nutarties turinio matyti, kad Atsakovas kreipėsi į teismą dėl Ieškovės nevykdomų sutartinių santykių pagal kitą kredito sutartį, pagal kurią buvo įgytas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Pardavus ginčo šalims gyvenamąjį namą, Ieškovė liko skolinga Atsakovui už dalį neįvykdytos prievolės bankui, kadangi Atsakovas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buvo priverstas vykdyti solidarią sutartinę prievolę vienas. Atsiskaičius su banku ir paskaičiavus Ieškovei tenkančios prievolės dydį, buvo suskaičiuota, kad Atsakovas turi regreso teisę į 23034,14 Eur grąžinto kredito ir su juo susijusių įmokų, 5742,87 Eur palūkanų už paskutinius 5 metus iki ieškinio pateikimo dienos (kiek galima pagal ieškinio senatį), 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolių įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad neva Ieškovė negali realizuoti g savo teisių, kaip savininkės, į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau Ieškovė „pamiršo“ ir pareigas, kurias sukelia jai, kaip savininkei ir skolininkei. Ieškovė „pamiršo“ paminėti, kad ieškinyje nurodomas butas, buvo įgytas skolintomis lėšomis iš banko. Tai reiškia, kad ji turi rūpintis savo prievolių vykdymu taip, kaip nuosavybės teisių ginimu. Tačiau Ieškovė pareigų ir teisių vykdymo sąžiningumą supranta labai skirtingai. Pateikiama pažyma apie mokėjimus patvirtina, kad 2007 m. liepos 13 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdoma Ieškovės ir Atsakovo ir atsakovo tėvų B. K. ir M. K.. Atsakovo tėvai yra priversti padėti Atsakovui vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, kadangi abu jie yra pasirašę laidavimo sutartį dėl kreditavimo sutarties įvykdymo. Tai reiškia, kad Atsakovas neturi jokių galimybių nevykdyti kreditavimo sutarties, kadangi ne tik jam, bet ir jo tėvams kils neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad už banko kreditą buvo nupirktas ne tik butas, bet ir žemės sklypas, kuris liko Ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad šalys buvo gavusios didesnį kreditą, nei buto rinkos vertė, be to, butas buvo nupirktas per patį nekilnojamojo turto kainų pakylimą, o vėliau tokio turto kainos ženkliai sumažėjo. Tokios aplinkybės ir Ieškovės nenoras padengti kredito dalies, už kuria buvo nupirktas žemės sklypas nulėmė, kad butas nėra parduota iki šiol. Kaip matyti iš banko nurodomų duomenų, 2021 m. liepos 13 d. duomenimis, banko įplaukos pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 59 851,65 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi tik 10 693,06 Eur sumą, nors ji privalėjo sumokėti pusę sumos, t. y., 29 925,83 Eur. Ši suma mažintina ieškinyje nurodyta suma, kuri buvo gauta kaip buto nuoma laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2013-06-03. Ieškovė sąmoningai nurodo visiškai klaidingą aplinkybę, kad jai priklauso nuomos mokestis už šį laikotarpį, jeigu ši suma buvo panaudota Ieškovės prievolei mokėti banko kreditą vykdyti. Tačiau įvertinus šią sumą, lieka didelė Ieškovės skola Atsakovui, bet šiuo metu, kredito sutartis nėra baigta vykdyti, todėl tiksli skolos sumas bus žinoma po kreditavimo sutarties įvykdymo. Laisvo raktų komplekto neturi Atsakovas. Atsakovas nesutinka su Ieškovės pozicija, kad jam tenka visa atsakomybė dėl Ieškovės pamestų buto raktą. Atsakovas gali suprasti, kad per beveik 10 metų, Ieškovė galėjo pamesti buto raktus. Tačiau visiškai neaišku, kodėl atsakomybė dėl raktų pametimo kyla Atsakovui. Ieškinyje nėra nurodyti teisės aktai ir teisiniai argumentai, kurie įpareigotų bendraturtį atlikti kito bendraturčio naudai veiksmus, naudingus išimtinai jam, o kitam bendraturčiui tektų tik išlaidos prie jau ir taip didelių bendraturčio skolų. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Ieškovė visiškai klaidingai nurodo aplinkybes, susijusias su raktu. Ieškovė yra teigusi Atsakovui, kad ji yra pametusi raktą ir ji reikalavo iš Atsakovo neatlygintinai perduoti raktus nuo buto. Tai reiškia, kad ieškinyje yra nurodomos klaidingos aplinkybės ar nenurodomos aplinkybės, kad Ieškovė yra buvusi savarankiškai bute ne kartą, vežė įvairius daiktus, tačiau šios aplinkybės yra nepagrįstai nutylimos. Ieškinyje yra nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuvykus su antstoliu buvo rastas asmuo, kuris nuomojasi butą. Tačiau Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Atsakovas siekdamas palengvinti savo finansinę naštą išnuomojo jam priklausančią buto dalį, t. y., vieną kambarį. Joks įstatymas neįpareigoja Atsakovo rūpintis Ieškovės turtu, kada ji nuolatos gyvena užsienyje, visiškai nemoka įmokų pagal kredito sutartį ir nevykdo teismo sprendimo, susijusios su izoliuotos patalpos įrengimu. Ieškovė nevykdo pareigų, rodo asmens piktnaudžiavimą, todėl ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir jis atmestinas. Atsakovas prašo teismo taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senatį vienam iš ieškinio reikalavimų. Iš ieškinio turinio matyti, kad ginčas kyla dėl nuomos mokesčio, kuris turėtų būti mokamas kas mėnesį, t. y., periodiškai ir pagal Ieškovės pozicija, jis nedelsiant turėjo būti perduotas Ieškovei, todėl nuomos mokestis negali būti prilyginamas niekam kitam, nei periodinėms įmokoms. Darytina išvada, kad ginčo dėl ieškinio senaties termino trukmės neturėtų būti. Sprendžiant ginčą ar Ieškovė galėjo suvokti ieškinio senaties termino pradžią, turėtų būti vertinama Ieškovės išsilavinimą, t. y., ji turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką naudojasi advokato paslaugomis. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal taisykles, numatytas CK 1.127 str. 5 d., kuri nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinyje nurodoma, kad nuomos mokestis yra paskaičiuotas už terminą nuo 2009-05-01 iki 2021-06-01. Tai reiškia, kad skaičiuojant 5 metų ieškinio senaties terminą, ieškinio senatis taikytina dėl nuomos mokesčių sumų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2016-06-01.Taigi, manytina, kad ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio atmestinas kaip nepagrįstas, bei taikant ieškinio senatį, o kiti ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir pareikšti piktnaudžiaujant teise, kadangi Ieškovė niekada nesidomėjo butu, jo neišlaikė, juo nesirūpino, o nemokėjo kredito, tikėdamasi, kad Atsakovas nepajėgs vienas mokėti kreditų, o kredito įstaiga perims butą bei nukentės Atsakovas ir jo tėvai, kurie buvo laiduotojai. Nepavykus šiam garsiai deklaruotam planui yra reiškiami kitokie reikalavimai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar buvo santuokoje, kai įsigijo (duomenys neskelbtini) butą investicijai – nuomai. Skyrybų metu teismas padalijo butą po ½ dalį. Buvo bandoma daug metų tą butą parduoti, bet nesėkmingai. Ir dabar nori parduoti butą. Ji bute buvo kelis kartus su T. K., kol jį įrenginėjo, tačiau savo raktų neturėjo. Atsakovas valdo butą ir turi raktus. Nieko nėra gavusi, nuomojant butą, nebuvo jokio susitarimo dėl dalies nuomos mokesčio dengimo kreditui. Ji žinojo apie pačią pirmąją buto nuomą, t. y. 2008 metais, bet greitai buvo atskirta nuo tų buto nuomos teisinių santykių. Gal ir gavo į sutartyje nurodytą banko sąskaitą pirmąjį nuomos mokestį, kol gyveno santuokoje, bet tikrai ne daugiau. Gal tai net buvo paskolinė sąskaita, dabar jau nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
4. Ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį. Teismui konstatavus ieškinio senaties praleidimą, jį prašo atnaujinti. Prašė atsakovo atstovui skirti 2 000 Eur baudą už nesavalaikį įrodymų teikimą procese, pusę sumos priteisiant ieškovės naudai. Byla nagrinėjama 2 metus ir raktai nuo buto iki šiol nėra gauti, nors paskutinio posėdžio metu pateikti duomenys, kad galimai padarytas buto raktas ir išsiųstas ieškovės tėvų adresu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. K. paaiškino, kad būstą įsigijo investicijai. Kreditas Parex banke gautas tiek būstui, tiek žemės sklypui įsigyti. Pirmoji nuoma būsto buvo 2008-06-21. 2014 metais ieškovė atsisakė mokėti už butą kreditą bankui, nors jie yra bendraskoliai. Butas nebuvo ištisai nuomojamas, nes vyko teisminiai procesai. Dengė būsto paskolą padedamas artimųjų šeimos narių. Ieškovės buto dalis yra atskirta ir užrakinta, t. y. miegamasis kambarys. Šiuo metu bute gyvena žmonės ir moka tik komunalinius mokesčius. I. A. buvo paskutinė buto nuomininkė, kiti gyveno panaudos tikslais. Buto spynų nekeitė, nežino, kur ieškovė padėjo buto raktą. Nėra kliūčių buto dalimi naudotis ieškovei.
6. Atsakovo atstovas 2023-04-03 papildomai paaiškino, kad buto rakto antras egzempliorius pagamintas ir prieš 2023-04-03 posėdį išsiųstas pradiniame ieškinyje nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), todėl toje dalyje ieškinys atmestinas ir atsakovui priteistinos rakto gamybos išlaidos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi ieškovė nemokėjo buto išlaikymo išlaidų - kredito įmokų už butą, atsakovas turėjo teisę gauti nuomą ir gauta suma dengti daikto išlaikymo išlaidas. Šioje byloje kilo ginčas dėl pajamų iš bendro turto priteisimo. Pajamos, remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, suprantamos kaip pajamų ir išlaidų santykis.
7. Liudytoja O. K. paaiškino, kad gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini) apie trejus metus, nepamena tiksliai ar nuo 2008, ar nuo 2009 metų. Nepamena nuomos mokesčio dydžio. Nuomojosi visą butą. Matė kažkada ir moterį, bet po to lyg su vyru bendravo dėl nuomos. Komunalinius mokesčius mokėjo paslaugų tiekėjams tiesiogiai.
8. Liudytojas A. K. paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš 13-14 metų. Įsikėlė berods 2008 m. rudenį. Nepamena koks buvo nuomos dydis. Bendravo su dviem vyrais, kurie net persikraustyti į (duomenys neskelbtini) padėjo. Sutartis buvo pasirašyta tarp birželio ir rugsėjo, nes birželį atlaisvino bendrabutį. Buvo viena sutartis. Galėjo gyventi iki 2011 metų.
Šalies argumentai
9. I. A. paaiškino, kad buvo nuomojamas visas (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas iki 2013 metų birželio, po to ji išsikraustė ir paliko jame gyventi draugą G. Nepamena, kiek jis ten dar gyveno, bet gali pažiūrėti duomenis kompiuteryje. Ji pati gyveno 1-2 metus. Bendravo su nuomotoju vyru.
10. Liudytoja S. E. paaiškino, kad gyveno bute su vyru prieš 10 metų. 2-3 metus gal gyveno. 2013-03-31 tikrai nutraukė sutartį, nes nuo balandžio įsikėlė į savo butą. Mokėjo nuomą pavedimu, kaip ir komunalinius mokesčius. Bendravo su T., kaip nuomotoju.
11. Liudytojas K. R. paaiškino, kad gyveno bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-12-01. Paskutinis mokėjimas atliktas už 2015 metų spalio mėnesį. Nuomos sutartyje buvo numatytas 950 litų nuomos mokestis. Visada bankiniais pavedimais mokėjo nuomą ir komunalinius mokesčius. Naudojosi visu butu ir bendravo tik su nuomotoju T. K.. Komunalinius mokesčius apskaičiuodavo nuomotojas ir jis jam pervesdavo nurodytą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Iš byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų visumos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (NTR duomenys – priedas prie ieškinio). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, šalys jame pačios negyveno, o pirko investicijai – nuomoti. Iš įsiteisėjusiame 2016-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas) konstatuotų aplinkybių nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių buvo įsigytas pagal (duomenys neskelbtini) banko AB „Citadelė“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (8 teismo sprendimo lapas). Santuokos nutraukimo metu šis butas buvusiems sutuoktiniams padalintas po ½ dalį, paliekant juos abu solidariais skolininkais dėl turtinės prievolės bankui (2016-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-02-08 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškinio priedai). Minėtais teismų sprendimais, sprendžiant šalių santuokos nutraukimo pasekmių klausimus, buvo konstatuotas šalių gyvenimas skyrium nuo 2009-05-05 bei bendro ūkio nebevedimas, nebetvarkymas. Į bylą pateiktas T. K. banko sąskaitos išrašas (ieškinio priedas) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės iki 2013 m. birželio mėnesio skirtingų asmenų skirtingais laikotarpiais buvo pervedamos atitinkamos nuomos sumos bei komunaliniai mokesčiai atsakovui (banko išrašas 2022-10-05 DOK - 162046). Taip pat į bylą buvo pateikti liudytojų duomenys dėl mokėtinų nuompinigių už butą (2023-01-24 DOK - 13589; 2023-03-01 DOK – 36236; 2023-03-01 DOK – 36229). Į bylą pateiktas 2020-10-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame fiksuoti duomenys, kad A. P. bute gyvena penkis metus, butą nuomojasi iš savininko T. K. su kuriuo buvo sudaryta dviejų metų senumo sutartis, o trejus metus gyvena be sutarties (ieškinio priedas). Atsakovas paskutinio teismo posėdžio rytą (2023-04-03) pateikė duomenis, kad 2015-11-16 dėl ½ buto nuomos buvo sudaryta sutartis su M. L. ir A. P. (2023-04-03 DOK – 54845).
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
13. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą priteisti buto nuomos pajamų dalį, bylos nagrinėjimo eigoje pateikė procesinį prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi tokio pobūdžio reikalavimas turėjo būti reiškiamas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovės atstovas su tokia pozicija nesutiko.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad visi su sutuoktinių turtu ir jo teisiniu režimu susiję klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo sprendimas padalinti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog sutuoktiniai nebeturi daugiau bendro turto, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalinimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismo sprendimas turto padalinimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Todėl, įsiteisėjus šalių santuokos nutraukimo byloje priimtam 2016-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimui, pakeistam Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartimi, klausimas dėl šalių turėto bendro turto padalinimo yra laikomas visiškai išspręstu.
15. Antra vertus, kasacinio teismo nutartyse yra pripažįstama, kad praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai užbaigus santuokos nutraukimo bylą paaiškėja, jog šioje byloje buvo padalintas ne visas bendras buvusių sutuoktinių turtas. Tokiu atveju, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, buvęs sutuoktinis, manantis, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ir šis institutas ne visais atvejais yra veiksmingas siekiant apginti buvusių sutuoktinių turtines teises ir užtikrinti jiems teisę į teisminę gynybą, kadangi, sutuoktinių, nutraukusių santuoką ir neišsprendusių visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, galimybė atnaujinti procesą yra apribota civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
16. Vadovaudamasis pirmiau nurodytais išaiškinimais ir plėtodamas praktiką šiuo klausimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, konstatavo, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje (kasacinio teismo nutarties 26 punktas). Tokiu būdu kasacinis teismas nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto, visų pirma, turi būti pasitelkiamas proceso atnaujinimo institutas, savo ruožtu galimybė reikšti tokius reikalavimus savarankiškoje byloje yra taikoma tik tada, jeigu asmuo negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl praleisto naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikšti. Nagrinėdamas tokią savarankišką bylą, teismas, pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, turi įvertinti, ar konkrečiu atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas sutuoktinių turtas ir, be kita ko, nustatyti, ar nutraukiant santuoką toks turtas egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalinti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie jo egzistavimo faktą; dėl kokių priežasčių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalintino turto sąrašą ir kt. Šias aplinkybes teismas turėtų vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, o tuo atveju, jeigu teismas jų nenustatytų, tai sudarytų savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (kasacinio teismo nutarties 32, 34 punktai).Naikinamasis terminas, su kurio pasibaigimu įstatyme yra siejamas galimybės teikti prašymą dėl teismo proceso atnaujinimo pasibaigimas, yra apibrėžtas CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo 2018-02-08, kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas. Tai reiškia, kad šiuo atveju jau yra praleistas įstatyme nustatytas naikinamasis terminas pateikti prašymą atnaujinti teismo procesą santuokos nutraukimo byloje.
17. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė, vertindama, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas bendras buvusių sutuoktinių turtas, turėjo pateikti prašymą atnaujinti procesą, o ne inicijuoti savarankišką bylą. Tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą dėl buvusių sutuoktinių turto (gautų turto pajamų) padalinimo savarankiškoje byloje, šis klausimas išsprendžiamas atskiroje byloje, nesant objektyvios galimybės atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, suėjus 5 metų senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kita vertus, pritartina ieškovės atstovo dėstytai argumentacijai, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl gautų pajamų iš buto nuomos priteisimo, kadangi turėjo aiškų lūkestį, kad atsakovas, panaudodamas minėtas bendras pajamas, įvykdys santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu turėtą prievolę solidariam kreditoriui – bankui. Tačiau atsakovui inicijavus bylą dėl negrąžinto kredito dalies, įvykdžius solidarią prievolę kredito įstaigai (kreditavo kitą nekilnojamojo turto įsigijimą) Alytaus apylinkės teisme, ieškovė reiškia tokio pobūdžio reikalavimą, abejodama, ar nebus reiškiamas regresinis reikalavimas, padengus AS Citadele banka kreditorinį reikalavimą, nepaisant to, kad jis vienas disponavo ir galimai disponuoja iš bendro turto gaunamomis pajamomis. Tokios aplinkybės, ieškovės teigimu, turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, sudarančios pagrindą reikšti reikalavimus dėl santuokos nutraukimo metu nepadalinto turto paskirstymo atskiroje byloje.
19. Remiantis išdėstytu, teismas ginčą nagrinėja iš esmės, nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.
20. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl bendraturčio teisės į bendro daikto (turto) duodamas pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
22. Bylos kontekste aktualu pažymėti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). CK 4.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kito.
23. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo gautą ½ dalį pajamų už buto nuomą laikotarpiu nuo 2009-05-27, t. y. faktiškai iširus santuokai ir sutuoktiniams nebevedant bendro ūkio, kas buvo konstatuota įsiteisėjusiais santuokos nutraukimo klausimą sprendusiais teismų sprendimais, kad santuoka laikoma iširusia nuo 2009-05-05, nurodo, kad su ieškiniu pateikta lentelė bei ją pagrindžianti atsakovo AB Swedbank banko sąskaitos išklotinė (banko išrašas 2022-10-05 DOK – 162046) patvirtina šias faktines aplinkybes. Ginčo dėl to, kad atsakovas gavo ieškovės nurodytą 11 697,06 Eur lėšų sumą laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2013-06-03 byloje nėra.
24. Iš byloje apklaustos liudytojos I. A. duotų paaiškinimų, jos pateiktų rašytinių įrodymų į bylą (2022-11-22 DOK -189103), 2023-01-23 Swedbank banko rašto (2023-01-24 DOK – 13589) visumos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 dienos iki 2013 m. rugsėjo pabaigos buvo mokamas 900 litų nuomos mokestis už viso buto nuomą, t. y. 260,66 Eur/mėn. Atsakovas kitų, šiuos duomenis paneigiančių įrodymų į bylą neteikė (CPK 12, 178 straipsniai) ir šios sumos byloje nekvestionavo.
25. Įrodinėdama buto bendraturčio gautas pajamas iš buto nuomos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio pradžios iki 2015 m. spalio pabaigos, ieškovė šią poziciją grindė liudytojo K. R. parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų visuma (2023-03-01 DOK – 36229, DOK – 36236), kas neginčytinai byloje patvirtina, kad 24 mėnesių laikotarpiu (nuo 2013-10-01 iki 2015-10-31) buvo mokamas 275,14 Eur mėnesinis nuomos mokestis už ginčo butą, buto nuompinigius pervedant į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, iš viso 6 603,36 Eur. Liudytojas K. R. 2023-03-01 teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo susitarę su nuomotoju, jog įvardins pervedamą nuomos mokestį – „skola“, bet ne „nuoma“. Ginčo šioje dalyje dėl skaičiuotinos sumos taip pat nekilo, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo (DOK – 37508).
26. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą dėl gautų pajamų iš buto nuomos priteisimo, gautą nuompinigių sumą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki ieškinio pateikimo dienos (2021-06-01) grindė vidutine rinkos buto nuomos rinkos kaina po 320 Eur/mėn., kadangi atsakovas atsisakė pateikė duomenis apie buvusius buto nuomininkus ir gautas pajamas iš buto nuomos. Galimai gautai buto nuomos kainai pagrįsti, ieškovė teikė 2020 metų rugsėjo mėnesio www.skelbiu.lt portalo duomenis apie panašaus tipo buto nuomos kainas (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas).
27. Atsakovas, siekdamas paneigti gautas pajamas iš buto nuomos aukščiau minimu laikotarpiu, pateikė prieš pat baigiamąjį teismo 2023-04-03 posėdį 2015-11-16 nuomos sutartį, pasirašytą su A. P. ir M. L. (DOK – 54845), nurodant, kad ½ dalies buto nuomos santykiai tęsėsi nuo 2015-11-17 iki 2016-11-17, mokant tik už ½ buto dalį 70,00 Eur nuomos mėnesio mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą 2015-11-16 nuomos sutartį (DOK – 54845), turi pagrįstų abejonių dėl šios sutarties realumo ir tikrumo. Viena vertus, atsakovas, prisiekdamas teismo posėdyje ir duodamas paaiškinimus 2022-11-21 teismo posėdžio metu, nurodė, kad I. A. buvo paskutinė buto nuomininkė, po to butas buvo leidžiamas periodiškai naudotis panaudos sutartimi, apmokant tik komunalinius buto mokesčius ir jokių rašytinių sutarčių į bylą jis pateikti negali, kadangi tokių sudaryta nebuvo ir jų neturi. Kaip matyti iš liudytojos I. A. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų I. A. bute gyveno iki 2013 m. birželio mėnesio, tad 2015-11-16 pateikta nuomos sutartis prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams duotais po priesaika teismo posėdžio metu. Kita vertus, kaip paaiškėjo iš byloje surinktų įrodymų, ir laikotarpiu po I. A. nuomos, visas butas buvo nuomojamas dar G. Z. bei K. R., kai pastarasis taip pat buvo sudaręs rašytinę nuomos mokestį ir ją po paliudijimo teisme pateikė į bylą (2023-03-01 DOK – 36229). Abejones dėl įrodymo objektyvumo sustiprina ir nešališko subjekto antstolio Vitalio Milevičiaus 2020-10-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2020 m. spalio 28 dieną ginčo buto duris atidariusi A. P. paaiškino, kad visą butą, bet ne ½ dalį, nuomojasi jau penkerius metus iš buto savininko T. K., su kuriuo buvo sudaryta ne vienerių, bet dviejų metų rašytinė sutartis, o tris metus gyvena be sutarties (ieškinio priedas).
29. Atsakovo procesinis elgesys byloje neteikti rašytinių įrodymų dėl galimai sudarytų buto rašytinių nuomos sutarčių viso teisminio proceso metu, teismo posėdyje teigiant, kad tokios sutartys sudarytos nebuvo po I. A. nuomos, kaip paskutinės nuomininkės, o prieš pat baigiamąsias kalbas pateikti ½ dalies buto vienerių metų nuomos sutartį, leidžia teismui vertinti tokį rašytinį įrodymą kaip abejotiną savo realumu, objektyvumu, tikrumu. Remiantis išdėstytu, teismas 2015-11-16 nuomos sutarties nevertina kaip patikimo rašytinio įrodymo, sprendžiant dėl gauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 dienos iki 2021 m. birželio 1 dienos, remiantis pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (DOK – 37508).
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas, įvertinęs atsakovo poziciją byloje neteikti rašytinių duomenų apie sudarytas nuomos sutartis bei gautas nuompinigių sumas, nenurodyti nuomininkų (panaudos gavėjų) galimai žinomų gyvenamosios vietos duomenų, kitų kontaktų, iškviečiant juos liudyti į teismo posėdį, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus faktams, kad liudytojai yra išsaugoję nuomos sutartis, beveik visi nuomininkai atsiskaitydavo už viso buto nuomą bankiniais pavedimais, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2021-06-01 yra sąžininga, teisinga ir pagrįsta skaičiuoti vidutinį 320 Eur per mėnesį buto nuomos mokestį už 67 mėnesių laikotarpį, pritaikius contra spoliatorem taisyklę ir atsižvelgus į ieškovės pateiktas nuomos rinkos kainas viešai prieinamame skelbimų portale www.skelbiu.lt. Dar daugiau, už daugiau nei penkerių metų laikotarpį prašoma priteisti mėnesio nuompinigių suma (320 Eur) yra ne daug didesnė nei buvo mokėta 2013-2015 metų laikotarpiu K. R.. Be to, visuotinai žinoma, kad kasmet butų nuomos kainos (duomenys neskelbtini) tendencingai kilo, kas atsispindi ir iš byloje esančių duomenų - už 2009-2015 laikotarpį atsakovo gauti buto nuompinigiai po truputį kas metai didėjo.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad contra spoliatorem yra prezumpcija, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
32. Ginčo nagrinėjimo metu paaiškėję faktai, apklausus liudytojus procese, dėl buvusių rašytinių nuomos sutarčių, bankinių pavedimų į atsakovo banko sąskaitą už buto nuomą, yra pagrindas teigti dokumentus atsisakius pateikti sąmoningai, tyčia, laikotarpiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio su buto nuomininkais bendravus tiesiogiai tik atsakovui.
33. Vertindamas buto nuomos faktą laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2021-06-01, teismas neturi pagrindo abejoti ir į bylą pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotais duomenimis, kad iki 2020-10-28, kai buvo išklausyta duris atidariusi A. P., visas butas buvo nuomojamas.
34. Tai, kad atsakovas teismo procese atsisakė teikti ieškovės prašomus duomenis dėl buto nuomos ar tai panaudos sudarytų sutarčių, kad atsisakė teikti bute gyvenančių asmenų kontaktus jų iškvietimui paliudyti teisme, leidžia daryti labiau tikėtiną, nei netikėtiną išvadą, kad visu ieškovės įrodinėjamu ginčo laikotarpiu butas buvo nuomojamas ir gaunamos viso buto nuomos pajamos. Jokių objektyvių, patikimų įrodymų dėl galimų panaudos sutarčių sudarymo dėl viso buto ar jo dalies atsakovas į bylą neteikė ir tokių faktinių aplinkybių neįrodinėjo ilgo teisminio proceso metu (CPK 12, 178 straipsnis).
35. Remiantis išdėstyta, konstatuotina, kad įvertinus rašytinių įrodymų visumą, liudytojų paaiškinimus, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad atsakovas, būdamas buto bendraturtis, ½ buto dalies savininkas, laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2021-06-01 gavo už viso buto nuomą 40 522,40 Eur sumą, pagrįstą rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais.
36. Atsakovas, esminiai neginčydamas patikslintame ieškinyje (pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo – DOK – 37508) nurodytos gautos buto nuompinigių sumos laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2021-06-01, vienu iš esminių argumentų nurodo, kad šalys, dar būdami santuokoje, susitarė, kad įsigytas butas bus nuomojamas ir gauta nuompinigių suma bus dengiamas kreditas bankui, tokiu būdu mažinant solidarią bendraturčių prievolę.
37. Teismas, vertindamas šį esminį atsakovo argumentą, kad gauti nuompinigiai buvo naudojami solidarios šalių prievolės mažinimui, pažymi, kad AS „Citadele banka“ 2021-07-13 pažyma apie mokėjimus patvirtina, kokią dalį piniginių lėšų, kas yra sumokėjęs, vykdant kreditavimo sutartį (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad gautos lėšos iš nuomos galimai buvo atsakovo panaudotos banko paskolai dengti. Kita vertus, objektyvių duomenų, kad buvęs sutuoktinių susitarimas tokiu būdu mažinti savo solidarius įsipareigojimus bankui būtų pratęstas, šalių aptartas, šalių bendram gyvenimui ir ūkio vedimui nutrūkus dar 2009-05-05, byloje nėra pateikta, ieškovei teismo posėdžio metu paaiškinus, kad ji, gyvendama užsienyje, jokių duomenų, kas yra daroma su bendru butu, nebeturėjo, su buto nuomininkais nekontaktavo ir niekada bute nebesilankė.
38. Kitas esminis atsakovo atstovo argumentas, neigiant ieškinio pagrįstumą, kad bendraturčiai net tik turi teisę į bendro turto pajamas, bet privalo apmokėti ir išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms proporcingai jų turimai nuosavybės daliai (CK 4.76 str.). Todėl sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti bendraturčiui bendro daikto duodamų pajamų dalį, atsižvelgiama ir į patirtas sąnaudas turtui išlaikyti bei pajamoms gauti (mokėtinus mokesčius, rinkliavas, komunalines paslaugas ir kt.). Teismas pažymi, kad atsakovas konkrečių sąnaudų butui išlaikyti ar atliktų pagerinimų byloje neįrodinėjo, tačiau pateikė duomenis, kad 2021-07-13 dienai bankui iš viso buvo sumokėta 59 851,65 Eur suma, iš kurios ieškovė sumokėjo tik 10 693,06 Eur (2021-07-13 banko pažyma – atsiliepimo į ieškinį priedas).
39. Pritartina atsakovo pozicijai, kad solidarūs bendraskoliai yra vienodai atsakingi prieš kreditorių. Nesant byloje duomenų apie tai, kad šalys būtų susitarusios, kokią skolos dalį pagal kredito sutartį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, pagal bendrą prezumpciją laikytina, kad dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, šalių tarpusavio susitarimų, kad atsakovo bankui sumokėta ženkliai didesnė įsipareigojimų dalis (būsto kredito įmokos – atsiliepimo į ieškinį priedas), nei tai padaryta ieškovės, yra dengiama bendro turto duodamų pajamų sąskaita. Vienas santykis yra, asmenims esant santuokoje ir valdant gaunamas pajamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitas santykis yra, asmenims nebevedant bendro ūkio, tačiau gaunant pajamas iš bendrosios nuosavybės teise valdomo turto. Akivaizdu, kad nesant jokio konkretaus žodinio ar rašytinio susitarimo tarp buto bendrasavininkių po 2009-05-05, kai buvo konstatuotas santuokos iširimo faktas, teigti, kad gautos pajamos iš bendro turto – buto, buvo išimtinai naudotas kredito dengimui, nėra pagrindo. Šalys, būdamos solidariosios prievolės bendraskoliai, tarpusavyje gali nustatyti jos vykdymo tvarką nutraukus santuoką, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta, tokių faktų nepatvirtino ir šalys, teikdamos paaiškinimus teismo posėdžių metu.
40. Jeigu atsakovas, gaudamas bendro turto pajamas jas naudojo išimtinai solidarios prievolės įvykdymui, tai turėtų aiškiai atsispindėti šalių tarpusavio įsipareigojimuose, susitarimuose ir kt. Banko pažyma liudijanti, kad atsakovas trečdaliu daugiau yra sumokėjęs nei ieškovė kreditinių įsipareigojimų šio fakto niekaip nepatvirtina. Juolab, kad solidarus skolininkas pagal kredito sutartį įvykdęs didesnę dalį solidarios prievolės nepraranda regreso teisės į kitą bendraskolį, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.
41. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
42. Teismas pažymi, kad teisminio ginčo metu, buvo siūloma apsvarstyti priešieškinio teikimo galimybę, siekiant kartu išspręsti bendraskolio regresinį reikalavimą, remiantis CK 6.9 straipsniu, tačiau šia teise atsakovas nesinaudojo ir tokio reikalavimo šioje byloje nereiškė.
43. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti buto bendraturtei E. R. iš kito buto bendraturčio T. K. gautų bendro turto pajamų dalį, atsakovui nepaneigus byloje gautų pajamų fakto bei neįrodžius buvus konkrečiam bendraturčių susitarimui, nebevedant bendro ūkio nuo 2009 metų gegužės mėnesio, gautas bendras pajamas iš bendro turto naudoti išimtinai bendros solidarios prievolės įvykdymui.
44. Šalių santuokos nutraukimo byloje neišsprendus šio turtinio pobūdžio tarp buvusių sutuoktinių klausimo, teismas sprendžia, kad pajamų dalies priteisimas bendraturtei neužkerta kelio atsakovui pasinaudoti solidaraus bendraskolio teise regresiniam reikalavimui pareikšti, šioje byloje nereiškus priešieškinio bei neįrodinėjus, kokia gautų pajamų dalis buvo panaudota solidariai prievolei įvykdyti, kadangi nustatytų byloje gautų pajamų ir atliktų mokėjimų bankui proporcija nėra akivaizdi ir sutampanti, remiantis 2021-07-13 AS „Citadele banka“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovo argumentai, kad gautos pajamos turi būti vertinamos ir turto išlaikymui skirtų išlaidų kontekste, teismas pažymi, kad CK 4.76 straipsnis taip pat numato bendraturčio teisę į nuostolių atlyginimą, kuriuos jis turėjo, tvarkant ir išlaikant daiktą, atlyginimą, ko šioje byloje atsakovas neįrodinėjo ir tokio pobūdžio savarankiško reikalavimo byloje nereiškė.
45. Kadangi sutuoktiniams (bendraturčiams) kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio (bendraturčio) priimamiems sprendimams, teismas pažymi, kad bendro turto valdymas, naudojimas ir disponavimas turi būti aiškiai šalių aptartas, siekiant ateityje išvengti bet kokių bendraturčių ginčų dėl disponavimo bendru turtu, jo teikiamų pajamų ir patiriamų bendrų išlaidų.
Dėl ieškinio senaties taikymo
46. Atsakovas taip pat ginasi nuo ieškinio reikalavimo, prašydamas taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą 5 metų ieškinio senaties terminą, kadangi reikalaujami priteisti nuompinigiai už laikotarpį nuo 2009-05-05 iki 2021-06-01. Tai reiškia, kad skaičiuojant 5 metų ieškinio senaties terminą, ieškinio senatis taikytina dėl nuomos mokesčių sumų už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2016-06-01.
47. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinis teismas konstatavo, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-4/2011).
48. Ginčo atveju, ieškovės reikalavimas kildinamas iš bendraturčio teisės gauti turto pajamas (apie kurias sužinojo ne jų gavimo metu), o ne iš nuomos teisinių santykių ir mokėtinų periodinių mokesčių nuomotojui nuomininko. Gautos pajamos iš turto, kurių dalies priteisimo reikalaujama, nebūtinai turėjo ir galėjo būti periodinės.
49. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš bendro turto gautas pajamas, mokėtas atsakovui kaip nuompinigius, pagal savo prigimtį yra panašus į reikalavimą dėl nuomos mokesčio dydžio nuostolių ir jam nebūdinga periodinei išmokai taikomų kriterijų visuma, t. y. konkretus mokesčio dydis ir konkretus mokėjimo terminas, periodiškumas. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
50. Teismo vertinimu, teisę ginti savo pažeistas teises ieškovė įgijo tik 2018-05-10, galutinai pasibaigus pirmos ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų apskundimo terminui bei teismams konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009-05-05. Tad 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, skaičiuojant jį nuo 2018-05-10 (atsisakius priimti kasacinį skundą santuokos nutraukimo byloje – Liteko duomenys), o ieškinį pateikus 2021-06-08.
51. Įvertinus 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1/2 gautų pajamų dalis už buto nuomą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 8 dienos iki 2021 m. birželio 8 dienos, t. y. iš viso 17 016,15 Eur (34 032,30/2). Kadangi ieškovė dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 8 d. (Liteko duomenys), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškovė reikalavimui priteisti skolą už gautas bendro turto pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 5 dienos iki 2011 m. birželio 8 d. pateikti praleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d.).
Dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo
52. Ieškovė byloje pareiškė ir negatorinio pobūdžio reikalavimą, siekdama, kad būtų pašalinti pradiniame ieškinyje įvardyti jos teisių pažeidimai, nesusiję su valdymo netekimu, t. y. perduodami buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktai.
53. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju buto dalis) ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.
54. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
55. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.
56. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo buvo padalintas po ½ dalį ieškovei ir atsakovui. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020-05-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta buto naudojimosi tvarka tarp bendraturčių – ieškovės ir atsakovo (ieškinio priedas).
57. Atsakovas, gindamasis nuo tokio pobūdžio reikalavimo, argumentuoja, kad ieškovė turėjo buto raktus, jį įsigijus 2008 metais santuokos metu, bute ne kartą pati lankėsi, o tai, kad šiai dienai jų nebeturi, neleidžia teigti esant atsakovo kaltei, pažeidžiant bendraturtės teises.
58. Teismas iš dalies sutinka, kad ilgas laiko tarpas gali sąlygoti įvairias gyvenimiškas aplinkybes – raktų pametimą, jų neradimą ir pan., tačiau pats atsakovas, davęs priesaiką teisme, teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui nustačius buto naudojimosi tvarką ir paskyrus ieškovei naudotis vieną kambarį, atsakovas jį užrakino ir juo nesinaudoja nei jis, nei kiti bute panaudos sutartimi gyvenantys asmenys.
59. Remiantis šiais atsakovo paaiškinimais bei byloje neginčytinai nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė nuo 2009 metų gyvena ne (duomenys neskelbtini), bendro ūkio su ieškovu nuo 2009 m. gegužės mėnesio nebeveda (įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2018-02-08 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), spręstina, kad ne tik įėjimo į butą rakto neturėjimas, bet ir ieškovei priskirto naudotis kambario užrakinimas atsakovo iniciatyva, apriboja ieškovės patekimą į bendrą su atsakovu turtą – butą bei ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priskirtą naudotis kambarį.
60. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
61. Kadangi tiek ieškiniu formuluojant alternatyvius reikalavimus dėl teisių pažeidimo pašalinimo, tiek teismo posėdžių metu ieškovei siūlius atsakovui geranoriškai nurodyti sumą, kurią būtų reikalinga pervesti atsakovui dėl buto raktų padarymo, teismas sprendžia, kad teisinga, sąžininga ir protinga ieškovės reikalavimą tenkinti, įpareigojant atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei buto raktus per antstolį, ieškovei apmokant išlaidas tiek už pagrindinio buto rakto padarymą, tiek ir už antstolio išlaidas. Esant užrakintam ieškovei priskirtam naudotis kambariui bute, tokio rakto antrąjį egzempliorių atsakovas įpareigojamas perduoti ieškovei neatlygintinai, užrakinus kambarį atsakovo iniciatyva, kaip buvo atsakovo paaiškinta 2022-11-21 teismo posėdžio metu.
62. Teismas taip pat pažymi, kad paskutinio teismo posėdžio rytą (2023-04-03) į bylą buvo pateikti duomenys, kad 2023-04-02 iš (duomenys neskelbtini) pašto adresatui į (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini), burbulinis, kas, anot atsakovo atstovo, patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl buto rakto perdavimo ieškovei, raktus siunčiant jos tėvų gyvenamosios vietos adresu, yra įvykdytas (DOK – 54845).
63. Teismas, vertindamas proceso eigą, kad kelis posėdžius ieškovės atstovas prašė atsakovo atstovui nurodyti sumą už rakto pagaminimą ir jo padarymą, taip pat paskutinio posėdžio rytą atsakovui pateikus neaiškaus turinio siuntos siuntimo įrodymą vienu iš ieškinyje nurodytų adresų, nesuponuoja teismo išvados, esant ieškinio negatorinio reikalavimo tinkamam įvykdymui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad ginčo buto raktas (raktai) buvo perduota vienu iš ieškinyje nurodytų būdų, todėl teismo sprendimu tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl buto ginčo rakto perdavimo per antstolį, ieškovei apmokant rakto padirbimo bei antstolio protingas, pagrįstas, objektyvias išlaidas.
64. Teismas pažymi, kad šalių taikus susitarimas galimas ir po teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 140 str. 4 d.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinis vykdymas taip pat yra ginčo šalių prerogatyva (CPK 586 str. )
65. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
66. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 17 016,15 Eur Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo
67. Ieškovės atstovas paskutinio teismo posėdžio metu prašė teismo skirti 2 000 Eur baudą atsakovui už netinkamą veikimą procese, teikiant papildomus įrodymus likus baigiamųjų kalbų stadijai, bylą nagrinėjus dvejus metus.
68. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
69. Teismas pažymi, kad atsakovo papildomų įrodymų teikimas paskutinio posėdžio rytą, likus išklausyti baigiamųjų kalbų, neatitinka rūpestingo, sąžiningo elgesio standarto procese, tačiau toks vienkartinio pobūdžio veikimas procese šiuo atveju nesąlygojo teismo posėdžio atidėjimo, neužvilkimo bylos išnagrinėjimo, kas teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Netinkamas naudojimąsis procesinėmis teisėmis sukėlė pasekmes pačiam atsakovui, teismui konstatavus neįrodytą savininkės teisių pažeidimo pašalinimą bei pritaikius contra spoliatorem taisyklę įrodymų vertinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai patirtos 1 977,78 Eur bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 552,00 Eur žyminis mokestis, 1 500,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 302,50 Eur už antstolio konstatavimo protokolo surašymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) (2 354,50*84 proc.).
71. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių atstovavimo teisme išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas.
72. Iš atsakovo ir ieškovės lygiomis dalimis valstybei priteistina 48,45 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. R., a. k (duomenys neskelbtini) 17 016,15 Eur (septyniolika tūkstančių šešiolika eurų 15 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (17 016,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 977,78 (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti atsakovą T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei E. R. a. k (duomenys neskelbtini) buto raktus per antstolį, ieškovei apmokant pagrįstas išlaidas tiek už pagrindinio buto rakto padarymą, tiek ir už antstolio išlaidas. Esant užrakintam ieškovei teismo sprendimu priskirtam naudotis kambariui bute, įpareigoti tokio rakto antrąjį egzempliorių perduoti ieškovei neatlygintinai.
Priteisti iš atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,23 Eur (dvidešimt keturis eurus 23 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš ieškovės E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,23 Eur (dvidešimt keturis eurus 23 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.