Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Edbarta“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

20. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

21. Nagrinėjamu atveju byloje, kaip minėta, nėra ginčo, kad transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 23 d. nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė UAB „Edbarta“, būdama transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

23. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

24. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį ieškovas taip pat moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

25. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

26. Liudytojas Y. B. patvirtino, kad 2023 m. sausio 24 d. dalyvavo abiejuose ieškovo nurodytuose epizoduose, t. y. tiek su automobiliu Audi, tiek su autobusu Scania, tačiau skirtingai aiškina, kad suprato įvykių aplinkybes. Nors byloje atsakovas nesutinka dėl vairuotojo kaltės 2023 m. sausio 24 d. eismo įvykyje su automobiliu Audi A4, taip pat nesutinka, kad 2023 m. sausio 24 d. apskritai įvyko eismo įvykis su autobusu Scania, teismas pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Svarbu pabrėžti, jog atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas).

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas nustatytas remiantis Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro (TRAFIKKFORSIKRINGSFORENINGEN) surinktais duomenimis. Nustatyta, kad Norvegijos transporto priemonių draudikų biuras, žalą paskaičiavo apgadintų transporto priemonių remonto darbų ir medžiagų duomenų (sąmatų) pagrindu bei už autobuso prastovą. Norvegijos transporto priemonių draudikų biuras patvirtinto, kad ieškovui pateiktos išlaidos pagrįstos, prastova taip pat paskaičiuota remiantis bendru Norvegijos autobusų bendrovių ir draudimo sektoriaus susitarimu (1 t. e. b. l. 55). Tokia faktinė situacija CPK 178 straipsnio taikymo aspektu suponuoja atsakovės pareigą paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį.

28. Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo ieškinys buvo pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Ieškovas, be kita ko, pateikė šiai bylai aktualų Norvegijos nacionalinio draudikų biuro nurodytą teisės turinį - Norvegijos kelių eismo taisyklių 5 straipsnį (DOK-85982), Norvegijos nacionalinio draudikų biuro atsakymą, kuriame Norvegijos transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad Norvegijos policija nėra įgaliota spręsti atsakomybės klausimų, ji retai pasirodo eismo įvykio vietoje, o net, jei pasirodo, policija nepriima sprendimų dėl atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad dalyvaujančios šalys neprivalo pasirašyti jokių dokumentų, o jei šalys nesutaria, jos turi surašyti pareiškimą apie tai, kas nutiko, palikdamos bendrovėms spręsti atsakomybės klausimą. Norvegijos biuras yra įgaliotas spręsti atsakomybės klausimą, o taip pat trečiųjų šalių pretenzijas, vadovaujantis Norvegijos įstatymais bei praktika. Pasak, Norvegijos nacionalinio draudikų biuro, jei trečioji šalis nesutiko, ji taip pat turėjo pateikti savo pretenziją kitoms šalims. Nacionalinis biuras arba atitinkama institucija sprendžia atsakomybės klausimą informacijos, kurią jie turi pagrindu (2 t. e. b. l. 52-53).

29. Atsakovas kėlė abejones dėl eismo įvykio deklaracijos netinkamo užpildymo, kad eismo įvykio deklaracija nepasirašyta vairuotojo, taip pat teigė, kad eismo įvykis su autobusu Scania apskritai neįvyko, o dėl eismo įvykio su automobiliu Audi nėra atsakovo vairuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2024 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. V-2057-24-(5.9) nurodyta, kad Norvegijos policija nėra įgaliota spręsti atsakomybės klausimų, ji retai pasirodo eismo įvykio vietoje. Kartais policija pasirodo, kai turi galimybių, iškilus kalbos problemoms, kai reikia išvalyti kelius bendrajam eismo srautui. Net jei ji ir pasirodo, policija nepriima sprendimų dėl atsakomybės. Dalyvaujančios šalys privalo nurodyti savo tapatybes, tačiau neprivalo pasirašyti jokių dokumentų. Išvadoje teigiama, kad 6iuo konkrečiu atveju, vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Y. B. pateikė savo asmens dokumentą. Jei šalys nesusitaria, kiekviena jų turi surašyti pareiškimą apie tai, kas nutiko, palikdamos bendrovėms spręsti atsakomybės klausimą. Norvegijos biuras (Trafikkforsiringsforeningen) yra įgaliotas spręsti atsakomybės klausimą, o taip pat trečiųjų šalių pretenzijas, vadovaujantis Norvegijos įstatymais ir praktika. Kadangi atsakovas nepateikė biurui jokios informacijos apie eismo įvykį ir jos aplinkybes, Norvegijos biuras sprendė atsakomybės klausimą informacijos, kurią jie turi, pagrindu. Vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abiem atvejais išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Vairuotojas Y. B. pažeidė Norvegijos kelių eismo taisyklę Nr. 5 “transporto priemonė turi važiuoti kuo arčiau dešinės pusės”. eismo įvykyje dalyvavo sunkvežimio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) junginys. Kai Norvegijoje eismo įvykis padaromas vilkiko ir priekabos junginiu, už žalą visuomet yra atsakingas vilkiko draudikas (šiuo konkrečiu atveju vilkikas eismo įvykio metu buvo nedraustas). Nagrinėjamu atveju UAB „Edbarta“ vairuotojo kaltę įrodo fotonuotraukos, vaizdo įrašai, elektroninis susirašinėjimas. Liudytojo Y. B. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, atsižvelgiant į kitų surinktų įrodymų visumą, rodo esant labiau tikėtina buvus (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltei dėl eismo įvykių, kurių metu Norvegijoje buvo apgadintos transporto priemonės Audi ir Scania. Surinktų įrodymų visuma yra pakankama sprendžiant kaltės klausimus dėl minėtų eismo įvykių Norvegijoje.

30. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik ieškovas, o atsakovas kelia tik abejones ir esmingų įrodymų nepateikia, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Norvegijos teisės aktų nuostatomis. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškinys pagrįstas kompetentingo subjekto – Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Atsakovas kitokio užsienio teisės turinio, susijusio su Norvegijoje nustatytu žalos faktu ir dydžiu, neįrodinėjo, su tuo susijusių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

31. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo valdytos transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų (kaltės). Atsakovas tai nepaneigiančių leistinų rašytinių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų aktyviai naudojęsis teise dalyvauti žalos administravimo procese, teikti paaiškinimus, prieštaravimus, kuriuos kelia šioje byloje, nors apie eismo įvykį su automobiliu Audi patvirtino žinojusi. Nors apie eismo įvykį su autobusu Scania teigė sužinojęs gavęs ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad per visą šį laiką ėmėsi kokių nors veiksmų Norvegijoje dėl vykusio žalos administravimo proceso.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra išmokėjusi Norvegijos transporto priemonių draudikų biurui 21 653,19 Eur (1 t. e. b. l. 109-111). Žala atlyginta vadovaujantis Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais dokumentais. Atsakovas dokumentų, paneigiančių nurodytą žalos dydį, nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į rungtyniškumo principo nulemtą įrodinėjimo pareigą bei pagrindinį vaidmenį, tenkantį įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, kadangi juose yra pateikti išsamūs duomenys apie žalos turinį, apgadintų transporto priemonių remonto išlaidas, prastovas, sąskaitas.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 653,19 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, nurodė reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei ieškovo Žalų administravimo departamento išvadą su paaiškinimais dėl eismo įvykių aplinkybių ir Norvegijos įstatymų taikymo, taip pat Norvegijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovės darbuotojas. Minėti rašytiniai įrodymai ir juose nurodytos aplinkybės nepaneigtos leistinais įrodymais. Atsakovo nesutikimas su eismo įvykio vertinimu vertintina kaip gynybinė pozicija, kuri atsakovės neįrodyta. Byloje nustatyta, kad atsakovo valdyta transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną nebuvo drausta, atsakovas TPVCAPDĮ numatytos pareigos jos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 21 653,19 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

34. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 653,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 976,30 Eur bylinėjimosi išlaidos – 488 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 488,30 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (361,80 Eur + 62,64 Eur + 63,86 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Teismas patyrė 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Edbarta“ (juridinio asmens kodas 302972399) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) 21 653,19 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 19 ct) nuostolių, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 653,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 976,30 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Edbarta“ (juridinio asmens kodas 302972399) 16,57 Eur (šešiolika eurų ir 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662 (mokėjimo dokumentą būtina pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.