Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1129-1102/2024 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams R. B. ir V. B. dėl įpareigojimo nugriauti statinį (pašalinti (nugriauti, išmontuoti) metalinės tvoros elementus) bei atsakovų R. B. ir V. B. priešieškinį ieškovui R. B. bei atsakovei pagal priešieškinį I. B. dėl atraminės sienelės ir ant jos esančios tvoros nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

20. Ieškovas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – antstolio I. G. 2024 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigė statyti stoginę, todėl dabar su apeliaciniu skundu teismui teikia minėtą įrodymą.

21. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naują įrodymą. Pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą naują įrodymą.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų

24. Apeliacinės instancijos teismui 2024 m. lapkričio 8 d. apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą.

25. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 320 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Proceso teisės normos taip pat nenumato teisės teikti rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie pateikti po apeliacinio skundo priėmimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

27. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose, be to, šioje byloje vyko teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2 punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) (1.2.1 papunktis); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 procentai bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

31. STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 8 punkte įtvirtinta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statiniui rekonstruoti rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktas nuotraukas, antstolio I. G. 2022 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, primontuodami medinę-skardinę konstrukciją tiesiogiai prie ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančios Tvoros dalyje Tvoros ilgio (tokiu būdu dalį Tvoros paaukštinant ir „sudvigubinant)“, nepastatė jokio naujo statinio, kuriam būtų reikalingas kaimyninio Sklypo2 savininkų (ieškovo ir jo sutuoktinės) sutikimas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad G. P. 2024 m. kovo 12 d. parengtose teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta: Tvoros betoninio pamato (atraminės sienelės) apatinė dalis, besiliečianti su žemės paviršiumi, 3-14 cm atstumais neatitinka bendros ginčo sklypų ribos – ją kerta ir 3 m² plotu patenka į atsakovams priklausantį sklypą; Tvoros betoninio pamato (atraminės sienelės) viršutinė briauna 2-11 cm atstumais neatitinka bendros ginčo sklypų ribos – ją kerta ir 2 m² plotu patenka į atsakovams priklausantį sklypą; Tvoros medinės lentos taškuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)1-2 cm atstumais neatitinka bendros ginčo sklypų ribos – ją kerta, tačiau į atsakovams priklausantį sklypą patenkantis plotas nesudaro nei vieno kvadratinio metro; Tvoros apvalūs metaliniai stulpai nekerta bendros ginčo sklypų ribos ir nepatenka į atsakovams priklausantį sklypą; Tvoros kvadratinis metalinis stulpas 5 cm atstumais neatitinka bendros ginčo sklypų ribos – ją kerta, tačiau į atsakovams priklausantį sklypą patenkantis plotas nesudaro nei vieno kvadratinio metro. Taigi, kaip matyti, teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad ieškovo pastatyta tvora užima ne mažiau kaip 3 m² atsakovų žemės sklypo. Įvertinus tai, kad Tvora užima ne mažiau kaip 3 m² atsakovų žemės ir yra atsakovų žemės sklypo ribose, todėl laikytina, kad atsakovai ant Tvoros atraminės sienelės pritvirtino skardinę konstrukciją iš esmės savo sklypo ribose. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pagal minėtą galiojantį teisinį reguliavimą pastačius konstrukcijas savo sklypo ribose, nustoja veikti sutikimo teisę reguliuojantis institutas.

33. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su ieškovo argumentais, jog tvoros medinė dalis yra pažeista, tačiau teismas nevertino ieškovo argumentų, kad dėl neteisėtai pritvirtintos skardinės konstrukcijos pasunkėjo jam priklausančios tvoros priežiūra (pvz. dažymas), remontas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, jog įvertinus į bylą pateiktas nuotraukas, I. G. 2022 m. spalio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovų pritvirtintos skardinės konstrukcijos ieškovui apribota galimybė prižiūrėti ir remontuoti jam priklausančią tvorą, juolab, kaip teisingai nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovai skardinę konstrukciją pritvirtino savo sklypo ribose. Atsakovai 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. spalio 28 d. yra davę notarinius sutikimus ieškovui dėl tvoros iki 3 metrų aukščio statybai, o atsakovų sumontuotas paaukštinimas nesiekia 3 metrų (maksimaliame aukštyje sudaro 2,84 m). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abiejų sklypų savininkai pagrįstai galėjo tikėtis tarp sklypų atsirasiant tvorą iki 3 metrų aukščio. Nagrinėjamu atveju atsakovų sumontuotas paaukštinimas nesiekia 3 metrų (maksimaliame aukštyje sudaro 2,84 m). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi galimybę dažyti savo pusėje matomą visą tvorą, įskaitant atsakovų pritvirtintą konstrukciją, ar kitokiu būdu keisti savo pusėję matomos tvoros, įskaitant atsakovų pritvirtintos konstrukcijos, išvaizdą.

34. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su estetinio tvoros vaizdo sugadinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad estetinės savybės kiekvieno subjekto vertinamos individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tvoros estetinis vaizdas yra svarbus, tačiau šio nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingesne aplinkybe laikytina tai, jog ieškovai gali naudoti savo tvorą pagal paskirtį. Be to, kaip jau minėta, ieškovas turi galimybę dažyti savo pusėje matomą visą tvorą, įskaitant atsakovų pritvirtintą konstrukciją, ar kitokiu būdu keisti savo pusėję matomos tvoros ir atsakovų pritvirtintos konstrukcijos išvaizdą. Pažymėtina ir tai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos, jog estetinio tvoros vaizdo pablogėjimas nėra įvertintas kokia nors objektyvia išraiška.

35. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tvoros pažeidimai išeina už vertinimo estetiniu požiūriu ribų, nes šie pažeidimai yra pavojingi ieškovui, jo šeimos nariams, ypač nepilnamečiams vaikams, nes einant pro šalį išlindę aštrūs medvaržčių galai gali suplėšyti drabužį ar net sužeisti žmogaus kūną. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie tikslų išlindusių medvaržčių skaičių, jų padėtį (išsidėstymą), todėl minėtas apelianto argumentas dėl tvoros pažeidimo pavojingumo atmetamas kaip neįrodytas, paremtas tik paties apelianto subjektyviu vertinimu.

36. Pažymėtina, kad vertinant negatorinio ieškinio pagrįstumą, kaip savininko teisių pažeidimą (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti įrodinėjamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Įpareigojimas nugriauti statinį ar kitas konstrukcijas yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

37. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad atsakovai primontavo medinę-skardinę konstrukciją tiesiogiai prie ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančios Tvoros, dalyje Tvoros ilgio, savaime nereiškia, jog faktiškai atsakovų atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu daiktu, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo primontuota konstrukcija/jos dalys patektų į ieškovui priklausantį žemės sklypą, darytų kokią nors realią žalą ieškovo turtui, priešingai, byloje yra duomenys, jog dalis ieškovų Tvoros patenka į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinio tenkinimas įpareigojant atsakovus pašalinti (nugriauti, išmontuoti) metalinės tvoros elementus, įrengtus ant ieškovui priklausančios medinės tvoros, atkuriant buvusią tvoros būklę, būtų neproporcinga priemonė, juolab kai Tvora, kaip minėta ir kaip nustatyta teismo ekspertizės akto išvadose, užima ne mažiau kaip 3 m² atsakovų Sklypo4. Kolegijos vertinimu, ieškovui užėmus ne mažiau kaip 3 m² atsakovų Sklypo4, ieškovas atsakovams padarė gerokai didesnę žalą, nei atsakovai ieškovui, primontavę medinę-skardinę konstrukciją dalyje Tvoros ilgio, tačiau atsakovai apeliacinio skundo neteikia, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. sausio 17 d. atsakovai yra davę sutikimą ieškovui statyti gyvenamąjį namą nesilaikant nustatytų atstumų iki atsakovams priklausančio sklypo, ieškovas šio įrodymo pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes stoginė bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nebuvo pastatyta. Taigi, stoginė (kaip gyvenamojo namo dalis, priestatas) šalia atsakovų sklypo ribos yra pastatyta turint atsakovų sutikimą. Ieškovas šiuo dokumentu siekia įrodyti, kad nei stoginė, nei nuo jos nutekantis lietaus vanduo nepažeidžia atsakovų sklypo ribų. Tai yra įrodymas, kad stoginės egzistavimas niekaip negali suteikti jokio teisėto pagrindo atsakovui pritvirtinti skardines konstrukcijas prie ieškovo tvoros bei pažeisti, apgadinti ieškovo tvorą.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas nurodo, jog minėto įrodymo pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes stoginė bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nubuvo pastatyta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėtą įrodymą ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė kartu su dubliku. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kaip nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų 2020 m. sausio 17 d. duotu sutikimu statyti gyvenamąjį namą nesilaikant nustatytų atstumų iki atsakovams priklausančio sklypo, patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas – Tvora ir ant jos pritvirtinta konstrukcija, tačiau ne gyvenamasis namas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako, nes jis nėra teisiškai reikšmingas ginčo klausimo sprendimui.

40. Apeliantas nurodo, kad atsakovas priešieškinyje teigia matęs, kaip ieškovas su jam padedančiais asmenimis statė atraminę sienelę ir tvorą, atsakovui vizualiai, pasižiūrėjus ši atraminė sienelė lyg ir buvo statoma ties jų sklypo riba. Atsakovas priešieškinyje taip pat patvirtino, kad sutiko padėti ieškovui ir betonu užpylė tiek ieškovo tvoros pamatus, tiek atraminės sienelės pamatus ir atraminės sienelės klojinius. Ieškovas procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad atraminę sienutę (t. y. ieškovo tvoros betoninę dalį) padėjo statyti pats atsakovas R. B., kaip betonuotojas. Jis matė, kur ji yra statoma, jokių prieštaravimų dėl jos statybos nereiškė. Apelianto vertinimu, abi šalys patvirtino, kad atsakovas aktyviais veiksmais prisidėjo prie atraminės sienutės statybos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio fakto. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

41. Įstatymas numato, kad rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. spalio 28 d. notarinių atsakovų sutikimų turinį, nustatė, kad abiejuose sutikimuose iš esmė atsakovai nurodė, jog sutinka, kad tveriama tvora, įstatymų nustatyta tvarka, ribotųsi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu aukščiau nurodytu žemės sklypu ir jos aukštis būtų iki 3 (trijų) metrų. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėti notariniai atsakovų sutikimai reiškia sutikimą ieškovui ir jo sutuoktinei statyti Tvorą ne „ant“ Sklypo 2 ir Sklypo4 ribos, kaip teigia ieškovas, o „prie“ Sklypo4 ribos ir juo labiau ne Sklypo4 ribose. Pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas R. B. tik bylos eigoje pradėjo užsakinėti tikslius ieškovo tvoros matavimus ir nustatinėti tvoros bei pamatinės sienutės konstrukcijų „įsikišimus“ į jo sklypą, kas suponuoja išvada, kad tvoros statymo metu atsakovų ir ieškovo sklypų ribos vieta galėjo būti pažymėta netiksliai ir atsakovai galėjo nesuprasti, jog tvora statoma ne prie Sklypo4 ribos, o „ant“ Sklypo 2 ir Sklypo4 ribos su įsikišimu į Sklypo4 ribą. Taigi, tai, kad atsakovas betonu užpylė tiek ieškovo tvoros pamatus, tiek atraminės sienelės pamatus ir atraminės sienelės klojinius, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, jog atsakovas žinojo ir suprato, kad tvora bus statoma „ant“ Sklypo 2 ir Sklypo4 ribos su įsikišimu į Sklypo4 ribas. Atsakovo aktyviais veiksmais prisidėjimas prie atraminės sienutės statybos negali būti laikomas sutikimu ieškovui statyti tvorą „ant“ Sklypo 2 ir Sklypo4 ribos, o juo labiau Sklypo4 ribose.

42. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai padarė žalą ieškovo turtui ir kad ieškovo teisės yra pažeistos, neturėjo pagrindo ieškinio atmetimui. Apelianto vertinimu, toks teismo sprendimas yra priimtas netinkamai išnagrinėjus bylą, teismui nepasisakius dėl visų ieškinio pagrindų ir ieškovo nurodytų argumentų, neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, netinkamai aiškinus ir taikius procesines ir materialines teisės normas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

43. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

44. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto apeliaciniame skunde nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

45. Kaip jau minėta, vertinant negatorinio ieškinio pagrįstumą, kaip savininko teisių pažeidimą (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti įrodinėjamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad jei būtų siekiama, jog Tvora nepakliūtų į Sklypą4, nėra galima tokia Tvoros korekcija, kuri nesąlygotų dalies Tvoros nugriuvimo. Apeliantas neginčija, kad Tvora yra naudinga abiejų sklypų savininkams. Kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovams tvoros naudojimas pagal paskirtį nėra apribotas ar kitaip suvaržytas, todėl iš esmės tiek ieškovo ieškinio tenkinimas įpareigojant atsakovus pašalinti (nugriauti, išmontuoti) metalinės tvoros elementus, įrengtus ant ieškovui priklausančios medinės tvoros, atkuriant buvusią tvoros būklę, tiek atsakovų priešieškinio tenkinimas, įpareigojant ieškovą ir jo sutuoktinę jų lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jiems priklausančią atraminę sienelę ir ant jos esančią tvorą taip, kad ji nepatektų į atsakovų žemės sklypą, būtų neproporcingos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, jog ieškovo padaryti pažeidimai dėl atraminės sienelės ir ant jos esančios tvoros pastatymo atsakovų žemės sklype yra žymiai sunkesni ir sukelia žymiai sunkesnes pasekmes (sumažėja atsakovų nuosavybės teise valdomas žemės plotas) atsakovams, nei tai, kad atsakovai savo sklypo ribose prie ieškovo tvoros medinės dalies pritvirtino profiliuotą skardą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovo tvora patenka į atsakovų sklypą, jo teisės ir teisėti interesai nagrinėjamoje byloje negali būti iškeliami aukščiau, nei atsakovų interesai, nes pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria).

46. Nustatytų aplinkybių pagrindu (bei, kaip minėta, nesant atsakovų skundo), teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų pažeidimai Tvorai, padaryti „sudvigubinant“ ir paaukštinant Tvorą, bendrame situacijos kontekste laikytini mažareikšmiais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais šios išvados nepaneigė.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

48. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui R. B. priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.