Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. V. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro specialisto 2025 m. sausio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-262-2025 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 625 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gruodžio 4 d. 07.54 val., (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Nutarime taip pat nurodoma, kad vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus (įstatus), UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABI 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

9. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nutartyje atsakė į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundo argumentus, išvadas pakankamai motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutartyje įrodymai aptarti, prieštaravimų nėra. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų nėra nauji, jie kelti ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo įvertinti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl apelianto kaltės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal apeliacinio skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti.

13. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia prieiti išvadą, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateikta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 36-39). Taigi sistemiškai aiškinant aptartų teisės normų nuostatas, tais atvejais, kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

14. Apeliaciniame skunde R. V. nurodo, jog jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai nesieja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos jau kurį laiką visiškai nevykdo ir samdomų darbuotojų neturi. Įmonės akcininkas yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė taip pat jokios veiklos realiai nevykdo. Bendrovė neturi buhalterio, kuris turėtų galimybę suvesti į Juridinių asmenų registrą finansinių ataskaitų duomenis. Apeliantas tokios galimybės neturi, nes neturi finansininko išsilavinimo ir nemoka vesti įmonės buhalterinės apskaitos, o tuo labiau suvesti duomenis į specialų Juridinių asmenų registro portalą. Todėl tvirtina, kad apeliantas negali būti baudžiamas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškas priežastis, dėl kurių, kaip teigia, laiku nepateikė juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio, apeliantas dėstė ir pirmosios instancijos teismui, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo bei skundžiamoje nutartyje į esminius skundo argumentus motyvuotai atsakė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo su sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl to, jog apelianto nesieja darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad jog R. V. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas užima nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir juo yra iki šiol (b. l. 36-39). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo aplinkybės, kad nuo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo pagal VĮ Registrų centras duomenis yra įmonės vadovas. Taigi, pradėdamas eiti įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas bei toliau jas eidamas, apeliantas prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų įmonės vadovo pareigų.

16. Be to, bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

17. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79- 1121/2021, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-503-1023/2023). Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Taigi, įstatymas numato konkrečią vadovo paskyrimo ir atšaukimo (atsistatydinimo) tvarką, užtikrinančią teisinį aiškumą. Vadovo įgaliojimai negali būti suteikti arba pasibaigti nesilaikant įstatyme imperatyviai nustatytos tvarkos ir nesant atitinkamų vadovo įgaliojimų pradžią ar pabaigą lemiančių sprendimų ar juridinių faktų. Todėl darbo sutarties nutraukimas nereiškia vadovo funkcijų, kylančių iš ABĮ (šiuo atveju – bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui), vykdymo pabaigos.

18. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuojamos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos jau kurį laiką visiškai nevykdo ir samdomų darbuotojų neturi, be to, įmonės akcininkas yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė taip pat jokios veiklos realiai nevykdo. Tačiau šios aplinkybės apelianto atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taip pat nešalina. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Aplinkybės, jog įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, sustabdžius įmonės veiklą, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-216-1053/2024). Be to, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantas ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei šias pareigas užima nuo 2017 m. kovo 1 d. Taigi, būtent apeliantas yra asmuo, nuo kurio valios priklauso tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų sudarymo užtikrinimas, tiek ir jų patvirtinimas. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nevykdo veiklos, nėra kliūtis jai priimti sprendimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė yra, metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojamos ir aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi buhalterio, kuris turėtų galimybę suvesti į Juridinių asmenų registrą finansinių ataskaitų duomenis, o apeliantas tokios galimybės neturi, nes neturi finansininko išsilavinimo ir nemoka vesti įmonės buhalterinės apskaitos bei suvesti duomenis į specialų Juridinių asmenų registro portalą. Visgi tokio pobūdžio aplinkybės apelianto administracinės atsakomybės taip pat nešalina. Juolab, kai pats apeliantas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos 2023 m. nevykdė ir balansiniai duomenys yra visiškai nepakitę, todėl Juridinių asmenų registrui tokius duomenis pateikti nėra sudėtinga. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019). Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis minėtos pareigos būtų galima nevykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent apelianto pasirinktas elgesio variantas, pažeidžiantis teisės aktų numatytas pareigas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo ir patvirtinimo įstatymo numatytais terminais, lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Apeliantas nesiėmė veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai organizuoti taip, kad būtų laiku įvykdytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir pateikimo pareigos, todėl būtent jam, kaip šios bendrovės vadovui, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

20. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o R. V. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra nubaustas pagrįstai.

21. Apeliantas prašo tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų taikyti administracinę atsakomybę, administracinės nuobaudos jam neskirti vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Motyvuodamas šį prašymą pabrėžia, kad žala jokiems tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, o pateikti nepakitę UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai už 2023 m. jokios reikšmės Lietuvos ūkio ar finansų sistemoms neturėjo. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Akcentuotina ir tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

22. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

23. Nagrinėjamu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. V. paskirta administracinė nuobauda – artima minimaliai sankcijoje numatyta bauda – buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir apelianto asmenybei (dirbantis, nors praeityje nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau ne tik kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ne kartą baustas už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, baudų už minėtus administracinius nusižengimus nemoka, taip pat ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 2-20), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją keisti nėra pagrindo. Jokių naujų duomenų, kurie būtų reikšmingi sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, kartu su apeliaciniu skundu taip pat nebuvo pateikta.

24. Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę, nenustatyta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.