- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- AN2-305-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01278-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 1.2.5Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo (ANK 9 str.)
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. M. J. 2019 m. rugpjūčio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius) per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau-ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau-Nuostatai) 120, 123, 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „A“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38, 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, todėl surašomas protokolas už finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku. Nuobaudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. J. savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, M. J. nutraukė. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad UAB „A“, kuruos vadovas yra M. J., buvo sudariusi paslaugų sutartį su UAB „A.V.“, kuri privalėjo laiku pateikti VĮ Registrų centrui metinę finansinę ataskaitą, sprendė, kad nėra nustatyta subjektyvioji nusižengimo pusė. Teismo įsitikinimu, M. J. veiksmuose nėra tyčios.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu VĮ Registrų centras prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui M. J. skirti baudą ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodyta subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pareigą laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinius turi įmonės vadovas, kaip tai numatyta Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABI 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pažymi, kad teisės aktais aiškiai įtvirtinta, jog tai yra vadovo pareiga teikti dokumentus. Tai, kad vadovai pasirenka sudaryti sutartis su įmonėmis ir paskui visiškai nekontroliuoja jų atliekamų veiksmų, atsakomybės jiems nešalina. Šios aplinkybės yra susijusios su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu, už kuriuos taip pat atsako bendrovės vadovas (ABI 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), ir šiuo atveju tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Remdamasis teismų praktika, tvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kad yra sudaryta sutartis su buhalterinius dokumentus tvarkančia įmone, vadovai pripažįstami kaltais padarius nusižengimus, nes būtent jiems įstatymu yra nustatyta pareiga teikti finansines ataskaitas ir būtent jie yra atsakingi už jų pateikimą laiku. Mano, kad nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad argumentai, susiję su buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių darbo trūkumais, nepašalina vadovų atsakomybės. Į tokias aplinkybes galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą.
3.2. Nesutinka su teismu, jog M. J. veiksmuose nėra kaltės ir pažymi, kad pagal ANK nebūtinai asmuo turi atsakyti esant jo tyčiai, pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltei. Šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo (ANK 7 straipsnis, 9 straipsnio 1 ir 3 dalys), kadangi bendrovės vadovas perdavęs finansinius dokumentus turėjo pareigą patikrinti, ar finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas Registrų centrui laiku, tačiau to nepadarė, dėl ko buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
6. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
7. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė UAB „A“ vadovo kaltės, nes nustatė, kad jis iš esmės atliko visus reikalingus veiksmus, kad UAB „A“ laiku ir tinkamai pateiktų finansinių ataskaitų rinkinius registro tvarkytojui, t. y. laiku parengė pirminius bendrovės dokumentus ir laiku įteikė juos UAB „A.V.“ darbuotojams, kuriuos buvo įgaliojęs pateikti reikalingus dokumentus VĮ Registrų centrui. Su tokia pozicija nesutinka apeliantas tvirtindamas, kad šis faktas nešalina vadovo kaltės, nes jis privalo kontroliuoti, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų perduoti laiku, todėl jei minėti dokumentai nebuvo pateikti laiku, atsako būtent bendrovės vadovas, kuris gali veikti ir neatsargia kaltės forma.
8. Taigi ginčas yra dėl nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektyvių požymių buvimo M. J. veiksmuose. Ginčo dėl objektyviųjų nusižengimo požymių, nėra. Analizuojamu atveju kilo ginčas, ar galima konstatuoti bendrovės vadovo kaltę (tyčią ar neatsargumą) padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, jei jis buhalterinės apskaitos tvarkymą ir su tuo susijusius kitus veiksmus patikėjo kitai bendrovei ir būtent ji laiku neįvykdė pareigos laiku pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nors bendrovės, kurios ataskaitas turėjo pateikti, vadovas visus reikiamus dokumentus bendrovei, tvarkančiai jos buhalterinius dokumentus, pateikė laiku.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs straipsnio dispoziciją, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla juridinio asmens vadovui. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi atsakyti už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų neatlikimą, turi bendrovės vadovas, šiuo atveju UAB „A.“ vadovas M. J.. Jis yra tinkamas subjektas, dėl to ginčo nėra. Straipsnio dispozicija taip pat suponuoja išvadą, kad atsakyti pagal šį straipsnį asmuo gali nustačius ir esant neatsargiai kaltei.
10. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliantu, jog vien faktas, kad vadovas buvo patikėjęs UAB „A.V.“ VĮ Registrų centrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, savaime nepaneigia vadovo kaltės. Šiuo atveju faktas, kad tinkamai pareigų neatliko bendrovė, su kuria AB „A.“ turi sudaręs apskaitos paslaugų teikimo sutartį, jokios reikšmės sprendžiant vadovo kaltės klausimą neturi.
11. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų neatlikimą atsako būtent bendrovės, kurios duomenys nebuvo pateikti, vadovas. Būtent bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, jis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad visi reikiami duomenys būtų pateikti laiku net ir tuo atveju, jei šią pareigą yra pavedęs atlikti kitam asmeniui. Taigi UAB „A.“ vadovas privalėjo kontroliuoti, kad UAB „A.V.“ laiku pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pateikęs UAB „A.V.“ visus reikiamus buhalterinius dokumentus, būdams rūpestingas vadovas, privalėjo patikrinti, ar jo įgaliotas asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, t. y. ar jis metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikė VĮ Registrų centrui laiku. Pažymėtina, kad nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų netinkamų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktoriaus veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų.
12. Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija, kad šiuo atveju atsakyti turėtų UAB „A.V.“. Nagrinėjamu atveju laiku nebuvo pateiktas UAB „A.“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, todėl būtent jos vadovas ir privalo atsakyti pagal ANK 233 straipsnio 2 dalį. UAB „A.“ sutartiniai santykiai su UAB „A.V.“ nesudaro jokio pagrindo administracinę atsakomybę perkelti UAB „A.V.“. Pažymėtina, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „A.V.“ sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis turi įstatymo galią tik jos šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnis), todėl jų tarpusavio santykiai, tinkamas ar netinkamas sutarties vykdymas, neturi įtakos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir sudaro pagrindą tik pačioms šalis, vadovaujantis sutarties nuostatomis ir įstatymais, spręsti tarpusavio atsakomybės klausimą.
13. Dėl nurodytų priežasčių visiškai sutiktina su apeliantu, jog pasamdytos buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės darbo trūkumai, nepašalina bendrovės, kurios metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas, vadovo kaltės. Šiuo atveju administracinį nusižengimą M. J. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas (ANK 7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad M. J., būdamas UAB „A“ vadovu, laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra M. J. tyčios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatskleidė neatsargios kaltės formos M. J. veiksmuose. Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla nutraukta, naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas naujas nutarimas ir M. J. pripažintinas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo
15. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
16. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimą padarė dėl neatsargumo), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (M. J. pasitikėjo bendrove, su kuria buvo sudaręs apskaitos paslaugų teikimo sutartį, finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti netrukus po pranešimo pateikė, t. y. pažeidimas ištaisytas), M. J. asmenybę (dirbantis, duomenų apie administracines nuobaudas nėra), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, M. J. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 straipsnis.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą.
Išaiškintina M. J., kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.