- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-2111-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01377-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1, ATS2, ATS3
- Kategorijos
- 2.5.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį
- 2.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1, ATS2 ir ATS3 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir dovanojimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams ATS1, ATS2 ir ATS3 (toliau kartu – ir atsakovai), kuriuo prašė: 1) teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminus ieškovas yra praleidęs, atnaujinti senaties terminus, kadangi jie praleisti dėl svarbių priežasčių; 2) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui motinos M. C. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas; 3) pripažinti ieškovui teisę į privalomąją ¼ M. C. palikimo dalį; 4) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po motinos M. C. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti; 5) pripažinti iš dalies negaliojančiu Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės Veronikos Bukevičienės 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto N. P., notarinio registro Nr. 6220, identifikacinis NETSVEP Nr. 1012066401 dėl ¼ dalies turto; 6) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.3334, išduoto atsakovui ATS3, dėl ¼ dalies turto; 7) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-9535 ¼ dalį, kurios pagrindu ATS1 padovanotas turtas; 8) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-5024, ¼ dalį, kurios pagrindu ATS2 padovanotas turtas; 9) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 1998 m. grįžo gyventi pas savo tėvus, M. ir J. C., ir nuo 1998 m. lapkričio 18 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą tėvams priklausiusiame namų ūkyje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namų ūkis). M. ir J. C. santuokoje susilaukė dviejų vaikų, sūnaus – ieškovo IES1 ir dukros N. P..
Ieškovui 2009 m. kovo 17 d. neterminuotai buvo išduotas (duomenys neskelbtini).), 2017 m. spalio 6 d. išduotas (duomenys neskelbtini)), nuo 2022 m. vasario 24 d. neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini).
Ieškovo tėvas J. C. mirė (duomenys neskelbtini) ir ieškovas liko gyventi kartu su savo motina M. C. (toliau – ir motina, palikėja), kuri mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties ieškovo sesuo N. P. pasiėmė visus dokumentus ir tvarkė visus reikalus, susijusius su tėvams priklausiusiu nekilnojamu turtu. Po motinos mirties ieškovas liko gyventi tėvams priklausiusiame namų ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudarė žemės sklypas ir jame esantys pastatai. Ieškovas nuo motinos mirties vienas gyvena ir prižiūri namų ūkį, rūpinasi visu jame esančiu nekilnojamu turtu ir jį išlaiko. Ieškovo sesuo N. P. mirė (duomenys neskelbtini)
Ieškovui 2024 m. balandžio 16 d. gavus nekilnojamojo turto išrašą su istorija paaiškėjo, kad dalis namų ūkio, t. y. žemės sklypo ½ dalis (0,1302 ha) ir gyvenamas namas 2008 m. gruodžio 24 d. Dovanojimo sutarties Nr. 7012 pagrindu padovanota ieškovo seseriai N. P., o kitą namų ūkio dalį ir visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį motinos mirties momentu, ieškovo sesuo N. P. paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6220. Motinai jos mirties dieną nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 352 101 EUR. Mirus ieškovo seseriai N. P. visą iš motinos paveldėtą nekilnojamąjį turtą paveldėjo N. P. sutuoktinis atsakovas ATS3 pagal 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3334.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad apie motinos sudarytą testamentą ir 2008 m. gruodžio 24 d. dovanojimo sutartį ieškovas nežinojo. Po motinos mirties ieškovui nebuvo pranešta apie testamento paskelbimą, jis nežinojo apie testamento egzistavimą ir tuo labiau apie jo turinį. Ieškovas apie motinos sudarytą testamentą sužinojo tik 2024 m. spalio 17 d., o apie testamento turinį sužinojo 2024 m. lapkričio 14 d., kai iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro gavo testamento ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašus. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog motina testamentu visą savo turtą paliko jo seseriai N. P., ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pažymėjo, kad ieškovas motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo priešpensinio amžiaus, jam buvo 59 metai. Ieškovas palikimo atsiradimo dieną buvo netekęs (duomenys neskelbtini) o jo vienintelės gaunamos pajamos buvo (duomenys neskelbtini) Dėl savo amžiaus ir turimų sveikatos problemų ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių gauti didesnių pajamų (užsidirbti). Nurodė, kad minimalioji mėnesinė alga nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 850 Lt (246,20 EUR), į rankas apie 715 Lt (207,08 EUR). Vidutinės vartojimo išlaidos, reikalingos asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti, 2012 m. mieste per mėnesį sudarė 251,80 EUR, skurdo rizikos riba 2012 m. buvo 749 litai (216,92 EUR) per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Taigi ieškovo 2012 m. rugpjūčio 12 d. turtinė padėtis, gaunamos pajamos buvo nepakankamos patenkinti pagrindinius ieškovo poreikius, tokius kaip maistas, būstas ir sveikatos priežiūra, t. y. ieškovo turtinė padėtis buvo žemiau skurdo ribos. Ieškovas jokio gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto palikimo atsiradimo momentu ir vėliau neturėjo ir neįgijo. Ieškovas turėtą sodo sklypą dar 2010–2011 m. pardavė L. K., pinigai ieškovui už sklypą sumokėti dar minėtais 2010–2011 m., tačiau sandorio įforminimas pas notarą užtruko dėl kilusių problemų (nebuvo projekto, nebuvo įregistruotas nebaigtas statyti namas, nebuvo geodezinių matavimų ir kt.). Ieškovo vertinimu, jis atitinka visas teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas, tai reiškia, kad jis turi teisę į motinos palikimo dalį, kuri kiekvienam iš motinos vaikų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).
Nurodė, jog ieškovas namų ūkyje gimė, užaugo, gyveno iki santuokos ir vėliau, nesusiklosčius santuokiniam gyvenimui, 1998 m. lapkričio 18 d. grįžo gyventi pas tėvus, padėjo tėvams tvarkytis namų ūkyje, tvarkė, remontavo visus namų ūkyje esančius pastatus ir prižiūrėjo žemės sklypą. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas liko gyventi kartu su motina ir daugiau kaip 14 metų, net ir (duomenys neskelbtini), pagal galimybes rūpinosi motina iki jos mirties. Ieškovas namų ūkyje nepertraukiamai gyvena daugiau kaip 26 metus, jį prižiūri, išlaiko bei juo rūpinasi. Namų ūkis jam yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ieškovas n(duomenys neskelbtini) Ieškovas nuo motinos mirties vienas gyveno, rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė visą namų ūkį. Kadangi pats negalėjo atlikti daugelio ūkinių darbų, prašė pagalbos svetimų žmonių, kurie padėjo ieškovui tvarkytis. Po motinos mirties ieškovo prašymu žemės sklype daugelį metų S. Š. pjovė žolę, genėjo medžius, vėliau tai darė E. M.. S. J. namų ūkyje esančius pastatus remontavo ir atliko vidaus apdailos darbus. Ieškovas nuo motinos mirties mokėjo visus su namų ūkiu susijusius mokesčius.
Ieškovas (duomenys neskelbtini) ir pats savarankiškai iš namų neišeidavo, todėl sesuo N. P. kiekvieną mėnesį ateidavo pas ieškovą paimti pinigų už komunalinius mokesčius ir juos sumokėdavo, vėliau, seseriai mirus, pinigų paimti ateidavo atsakovas ATS3. Nei sesuo, nei jos sutuoktinis, sumokėję mokesčius, ieškovui jokių kvitų, čekių negrąžindavo, todėl ieškovas jų neturi. Tačiau aplinkybes, kad ieškovas mokėjo visus su namų ūkiu susijusius mokesčius, gali patvirtinti ieškovui buityje ilgus metus padėjusi V. G.. Aplinkybes, kad namų ūkyje ieškovas tvarkėsi vienas ir kitas aplinkybes, gali patvirtinti ir ieškovo pusseserė A. M. bei pusbrolis M. U., kurie dažnai lankėsi namų ūkyje iki ir po motinos mirties.
Pažymėjo, kad Paveldėjimo teisės į palikėjos M. C. turtą liudijimas buvo išduotas tik vienam iš dviejų M. C. vaikų – ieškovo seseriai N. P. (2014 m. gruodžio 22 d. įforminta N. P. nuosavybės teisė į visą palikėjai M. C. priklausantį turtą). N. P. 2014 m. gruodžio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6220 pagrindu įgytą turtą paveldėjo atsakovas ATS3 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3334 pagrindu. Atsakovas ATS3 2022 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-9535 pagrindu padovanojo dukrai ATS1: 624/2499 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8570/34281 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 45254/181017 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovas ATS3 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-5024 pagrindu padovanojo dukrai ATS2: Pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą – šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad ieškovas teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jam tenkančią privalomą palikimo dalį nėra įgyvendinęs. Nustačius, kad ieškovui buvo reikalingas palikėjos išlaikymas, taip pat, kad ieškovas tinkamai ir laiku priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, tam, kad ieškovas galėtų nekliudomai įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais: 1) N. P. išduoto 2014 m. gruodžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, Notarinio registro Nr. 6220, identifikacinis NETSVEP Nr. 1012066401, ¼ dalį; 2) atsakovui ATS3 išduoto 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3334 dalį, kuriais patvirtinta jam nuosavybės teisė į ieškovui priklausančią privalomą paveldėto turto ¼ dalį; 3) 2022 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-9535 dalį, kurios pagrindu ATS1 padovanotas turtas, kurio ¼ dalis patenka į ieškovui priklausančią privalomą paveldėto turto dalį; 4) 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-5024 dalį, kurios pagrindu ATS2 padovanotas turtas. Atitinkamai turi būti pripažinta, kad ieškovui paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu nuosavybės teise priklauso ¼ dalis turto, kurį ieškovas priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti palikimo atsiradimo dieną.
Šalies argumentai
Pasisakydamas dėl senaties termino patikslintame ieškinyje nurodė, kad nežinojo nei apie motinos sudarytą testamentą, nei apie tai, kad dalis namų ūkio yra padovanota seseriai N. P., šios aplinkybės nuo jo buvo slepiamos. Po motinos mirties ieškovui nebuvo pranešta apie testamento paskelbimą, jis nežinojo apie testamento egzistavimą ir tuo labiau apie jo turinį. Ieškovas neatsisakė palikimo. Palikimo atsiradimo metu ieškovas buvo priešpensinio amžiaus, jis buvo (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo visiškai priklausomas nuo informacijos, kurią gaudavo iš aplinkinių. Ieškovas ne tik negalėjo savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, bet ir adekvačiai įvertinti situacijos, kadangi visą informaciją apie tėvų turtą jam teikdavo tik sesuo N. P., kuri tvarkė visus reikalus ir įtikino ieškovą, kad tėvų paliktas turtas jiems priklauso lygiomis dalimis. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti savo seserimi, kadangi po motinos mirties ir toliau liko gyventi namų ūkyje. Sesuo beveik 10 metų (nuo motinos mirties iki pat savo mirties) jokių pretenzijų dėl namų ūkio valdymo, naudojimo ir priežiūros niekada nereiškė, nereikalavo, kad ieškovas išsikeltų. Dar daugiau, sesuo į namų ūkio reikalus visiškai nesikišo, leido ieškovui jaustis namų ūkio savininku, savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su namų ūkiu, ir jokių pretenzijų niekada nereiškė dėl pastatų, tvoros ar patalpose atliekamų remonto darbų.
Visų faktinių aplinkybių kontekste ieškovui buvo sukurta iliuzija, kad sesuo pripažįsta ieškovo, kaip namų ūkio bendrasavininko, teises į palikimo dalį. Po N. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas ATS3 taip pat jokių pretenzijų nereiškė ir nereikalavo ieškovo išsikelti, t. y. ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad yra namų ūkio bendraturtis. Nurodė, kad 2024 m. ieškovas, gavęs iš N. P. dukterų grasinimus dėl elektros energijos atjungimo ir iškeldinimo iš namų ūkio, ir nesuprasdamas tokių pretenzijų pagrindo, pradėjo ieškoti teisinės pagalbos (ėmėsi aktyvių veiksmų) situacijai išsiaiškinti. Ieškovas neturėjo nei vieno nekilnojamojo turto, priklausiusio jo motinai, dokumento. Paveldėjimo dokumentus iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro ieškovas gavo 2024 m. lapkričio 14 d., t. y. šią dieną, ieškovui paaiškinus gautų dokumentų turinį, ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Taigi ieškinio senaties terminai – nei bendrasis, nei sutrumpintas – nepraleisti. Jeigu teismas vis dėlto vertintų, kad ieškovas praleido senaties terminus, tai aukščiau pateikti argumentai ir jų pagrindimui pateikti įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti praleistus terminus. Pažymėjo, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) turintis asmuo, kurį patys artimiausi giminaičiai (atsakovai) siekia išmesti į gatvę. Ieškovas jokio kito gyvenamojo būsto neturi ir neturi lėšų jam įsigyti, todėl jo vienintelė viltis apginti jo pažeistas teises ir tokiu būdu pasiekti teisingumą – gauti tėvų palikimo dalį, kad galėtų oriai toliau gyventi. Todėl šiuo atveju ginčo santykio specifika turi prioritetą prieš teisinių santykių stabilumą.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS1, ATS2 ir ATS3 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė teismo taikyti ieškinio senatį, atmesti jį kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 24 d. Dovanojimo sutarties Nr. 7012 pagrindu ieškovo motina M. C. padovanojo N. P. šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. gruodžio 24 d. N. P. asmeninės nuosavybės teise valdė nurodytą turtą ir juo disponavo. Šis turtas M. C. mirties dieną nebepriklausė ir nebuvo M. C. palikimo dalis. M. C. mirė (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. lapkričio 12 d. N. P. pateikė Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei Veronikai Bukevičienei pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po M. C. mirties, priėmimo. Palikimo priėmimo pagrindas – 2007 m. rugsėjo 10 d. M. C. testamentas, notarinio registro Nr. 5515. N. P. 2012 m. lapkričio 12 d. buvo išduotas Liudijimas apie M. C. palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 3021. N. P. 2014 m. liepos 9 d. buvo išduotas Liudijimas apie M. C., priėmusios J. C. palikimą, palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 4580. N. P. 2014 m. gruodžio 22 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 6220, kurio pagrindu N. P. vardu buvo registruotas jos paveldėtas turtas. Atsakovas ATS3 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3334 pagrindu paveldėjo visą N. P. mirties dieną turimą turtą. Atsakovas ATS3 2022 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-9535 pagrindu padovanojo atsakovei ATS1 po N. P. mirties dalį paveldėto nekilnojamojo turto, ir 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties Nr. SK-5024 pagrindu padovanojo atsakovei ATS2 dalį nekilnojamojo turto.
Atsakovas ATS3 su šeima – sutuoktine N. P. ir dviem dukromis – nuo 1988 m. gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kur 1991 m. gruodžio 12 d. atsakovas ATS3 ir N. P. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ieškovas po mokyklos baigimo išvyko gyventi į Kauną, kur (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje ieškovui gimė du sūnūs. M. C. ir J. C. iki pat jų mirties gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ATS3 su šeima gyveno 1,5 km atstumu nuo M. C. ir J. C.. Tėvais nuolat rūpinosi dukra N. P., dažnai lankydavo anūkės, atsakovas. Po J. C. mirties M. C. liko gyventi viena, ji nepageidavo kraustytis į N. P. namus. N. P. perėmė visus M. C. priežiūros rūpesčius, taip pat prižiūrėjo ir M. C. turtą. Maždaug (duomenys neskelbtini) M. C. ištiko (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) ji neatsistatė ir nebegalėjo pati rūpintis savimi. M. C. nebegalėjo vaikščioti be pašalinių asmenų pagalbos, pati nebegalėjo valgyti, naudotis tualetu, praustis, ji nuolat gulėjo. N. P. ir atsakovas ATS3 tuo metu dirbo, todėl M. C. priežiūrai darbo dienomis darbo valandomis buvo pasamdyta slaugė V. B.. Ji rūpinosi M. C. priežiūra darbo dienomis darbo valandomis. Pasibaigus darbo dienai ir savaitgaliais M. C. priežiūrą visiškai perimdavo N. P.. M. C. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Jos vaistais, slaugytojos atlyginimu, namų priežiūra rūpinosi N. P., ji prižiūrėjo motinos gėlių darželį prie namų, augino jai daržoves.
Ieškovas po santuokos nutraukimo apsigyveno Prienuose kartu su sugyventine I. Z. jos tėvų namuose. Maždaug nuo 2007 m. ieškovas kartu su sugyventine pradėjo važinėti į Ispaniją dirbti sezoninius darbus. Ieškovas į Ispaniją kartu su sugyventine vykdavo automobiliu. Iš uždirbtų pinigų ieškovas savo vardu įsigijo automobilį. Ieškovas Ispanijoje dirbo iki maždaug 2015 m. Paskutinį kartą ieškovas į Ispaniją vyko lėktuvu, nes (duomenys neskelbtini) jam sunku buvo vairuoti. Ieškovas M. C. namuose lankydavosi tik epizodiškai. Jis nesirūpino motina, tiesiog leido laiką jos namuose, gulėjo, žiūrėjo televizorių, eidavo į parduotuvę pirkti sau maisto, gėrimų. M. C., jos laidotuvėmis rūpinosi N. P., jai 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo išmokėta laidojimo pašalpa. Po motinos mirties N. P. priėmė palikimą, likusį po M. C. mirties, ir pradėjo jį valdyti savo nuožiūra. N. P. nuolat mokėjo mokesčius už turtą, jos vardu buvo sudarytos komunalinių paslaugų turtui (duomenys neskelbtini) teikimo sutartys. Po motinos M. C. mirties N. P. pradėjo nuomoti savo turimą turtą tretiesiems asmenims ir gavo nuomos pajamų. Nuomos sutarčių, sudarytų 2014 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gegužės mėn., pagrindu N. P. išnuomojo dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas, nutraukęs santykius su I. Z., kreipėsi į teismą, reikšdamas ieškinį I. Z. dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo. Tuo pačiu metu ieškovas pasiprašė leisti jam pagyventi N. P. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). N. P. leido ieškovui apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytame 2008 m. gruodžio 24 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. Po N. P. mirties visą jos turtą (dovanotą ir paveldėtą) paveldėjo atsakovas ATS3. Atsakovas nuo palikimo atsiradimo momento pradėjo rūpintis turtu kaip savu. Atsakovas savo vardu sudarė komunalinių paslaugų teikimo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo patalpoms adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui paprašius, atsakovas ATS3 leido ieškovui naudotis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis. Ieškovas visada žinojo, kad apsigyveno N. P. dovanotame gyvenamajame name. Ieškovas visada žinojo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po M. C. mirties atiteko N. P. ir niekada tam neprieštaravo. Ieškovas kompensuodavo N. P. mokesčius už komunalines paslaugas, jokių kitų mokesčių ieškovas nemokėjo. Taip pat ieškovas visada žinojo, kad po N. P. mirties visas turtas perėjo atsakovo ATS3, o vėliau – dukrų nuosavybėn. Ieškovas niekada tam neprieštaravo.
Nurodė, kad 2024 m. vasario 4 d. į atsakovus kreipėsi ieškovo sūnus P. C. ir nurodė, kad „...supratus, kad mūsų senelių turtas jau yra perrašytas Jūsų vardu, tėtis jaučiasi paliktas be teisės į savo tėvų turto dalį, bet ir įpareigotas administruoti ne savo turtą, net suvokiant jo ribotas galimybes tą padaryti...“. Nuo 2025 m. kovo 26 d. tarp ieškovo, atstovaujamo sūnaus P. C., ir atsakovės ATS2 vyko derybos dėl Panaudos sutarties, kurios pagrindu ieškovas galėtų naudotis ATS2 turtu, įgytu 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, sudarymo. Šiuo metu ieškovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi atsakovei ATS2 priklausančiu turtu, atsakovė pareikalavo ieškovą išsikraustyti.
Nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas šioje civilinėje byloje ginčija N. P. palikimo, atsiradusio po M. C. mirties, priėmimo teisėtumą. M. C., į kurios palikimo dalį pretenduoja ieškovas, mirė (duomenys neskelbtini) Vienerių metų ieškinio senaties terminas M. C. palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti prasidėjo (duomenys neskelbtini) M. C. mirties dieną ieškovui buvo tik 59 metai, jis turėjo sugyventinę, su kuria važinėdavo į Ispaniją uždarbiauti, vairuodavo automobilį. Todėl laikytina, kad ieškovas buvo veiksnus ir turėjo galimybę pasidomėti savo teisėmis į M. C. palikimą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jau M. C. mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, vadinasi, ieškovas žinojo ir suvokė, kad po M. C. mirties atsirado palikimas, tačiau jokių veiksmų palikimui priimti nesiėmė. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad po M. C. mirties N. P. pasiėmė visus dokumentus ir tvarkė visus reikalus, susijusius su tėvams priklausančiu turtu. Šis ieškovo teiginys taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nelaikė savęs šio turto savininku. Ieškovas taip pat suvokė, kad N. P. tvarko po M. C. atsiradusį palikimą ir rūpinasi visu turtu, tačiau jokių veiksmų ir vėl nesiėmė.
Ieškovas žino savo teises, buvo pareiškęs ieškinį teisme buvusiai sugyventinei I. N., reikalaudamas iš jos 30 000 Lt atlyginimo. Teismo procese ieškovo teises atstovavo advokatas. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad ieškovas turi pakankamai teisinių žinių ir naudojasi profesionalių teisininkų pagalba. Todėl sunkiai tikėtina, kad ieškovas nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. buvo visiškoje nežinioje dėl M. C. palikimo. Taip pat ir 2024 m. vasario 4 d. P. C. rašytas laiškas patvirtina, kad ieškovas visada žinojo, kad turtas, kuriame jis gyvena, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o N. P., o ieškovas šį turtą tiesiog administruoja.
Ieškinyje nurodoma, kad apie palikimo priėmimo faktą jis sužinojo 2024 m. balandžio 16 d. gavus Nekilnojamojo turto išrašą, todėl kreipdamasis į teismą tik 2025 m. balandžio 11 d. ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą mažiausiai 12 metų. Net jeigu ieškovas ir nežinojo apie N. P. priimtą palikimą (duomenys neskelbtini) ieškovas šį faktą tikrai žinojo 2024 m. vasario 4 d., kai P. C. parašė laišką atsakovui. Todėl ieškovas bet kuriuo atveju praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat nesutiko su ieškiniu ir dėl to, kad ieškovas, išvardindamas ieškinio reikalavimuose M. C. palikimą sudarantį turtą, nurodė daugiau turto, negu priklausė M. C. mirties dieną. Ieškovas reikalavimuose nurodo, kad prašo pripažinti 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iš dalies negaliojančiu dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, bendras žemės sklypo plotas 52,1700 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Tačiau 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, kad N. P. paveldėjo tik 78/5217 dalis šio žemės sklypo. Tas pats pasisakytina ir dėl reikalavimų pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu dėl ½ dalies Daikto12, Daikto13 ir Daikto14, nes N. P. paveldėjo tik dalį šių sklypų, bet ne visus žemės sklypus, ir tai yra aiškiai nurodyta 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijime. Taigi, ieškovas net nežino, koks turtas sudaro M. C. palikimą, tačiau teigia, kad M. C. palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Tvirtino, jog M. C. mirties dieną ieškovui nebuvo būtinas išlaikymas. Motinos mirties dieną ieškovas turėjo nekilnojamojo turto, kurį L. K. pardavė tik 2022 m. gegužės 26 d., be kita ko, ieškovui priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovas turėjo transporto priemonių: 2010 m. spalio 26 d. ieškovas įsigijo mopedą, 2011 m. sausio 6 d. – lengvąjį automobilį VOLVO S60, 2012 m. liepos 10 d. – lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, 2012 m. liepos 12 d. – lengvąjį automobilį HUYNDAI TERRACAAN. Ieškovui 1995 m. spalio 17 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, ieškovui 2009 m. kovo 5 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, ieškovui nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, priešingai, negu teigia ieškovas, jis (duomenys neskelbtini) Ieškovas turėjo galiojančias teises ir vairavo. Taip pat ieškovas nuolat savo vardu pirkdavo bei parduodavo transporto priemones. Taigi ieškovas turėjo pakankamai lėšų pragyventi motinos mirties dieną.
Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo (duomenys neskelbtini) M. C. mirties dieną, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovas turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturėjo pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakako būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Ieškovas, (duomenys neskelbtini), įgijo teisę gauti (duomenys neskelbtini) M. C. mirties dieną ieškovas gavo pastovias pajamas – 734,98 Lt (212,86 EUR) dydžio (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) neatskaičius mokesčių sudarė 850,00 Lt (246,20 EUR) sumą, į rankas – 715,00 Lt (207,08 EUR). Taigi, ieškovas per mėnesį gaudavo (duomenys neskelbtini). Oficialios statistikos portalo duomenimis vidutinės piniginės išlaidos, reikalingos asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti 2012 m. miestuose (ne didmiesčiuose) sudarė 227,30 EUR. Dalies išlaidų ieškovas dėl savo sveikatos būklės, gyvenimo būdo negalėjo patirti, todėl jo būtiniems poreikiams patenkinti visiškai pakako gaunamos pensijos. Be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas pinigines santaupas M. C. mirties dieną. Ieškovas vykdavo į Ispaniją uždarbiauti ir tokiu būdu gaudavo papildomų pajamų, kurių dydį ir kilmę jis nuslėpė nuo teismo. Ieškovas į Ispaniją pradėjo važinėti dar 2007 m. ir vykdavo kasmet. M. C. mirties dieną ieškovas turėjo pilnamečius sūnus M. C. ir P. C.. Ieškovas nenurodo aplinkybės, kad jis kreipėsi į savo pilnamečius sūnus prašydamas išlaikymo, todėl ieškovui M. C. mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas.
Nurodė, jog mirus M. C., N. P. priėmė jos palikimą, 2012 m. lapkričio 12 d. paduodama pareiškimą notarui. Notaras 2012 m. lapkričio 12 d. išdavė N. P. liudijimą apie palikimo priėmimą. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. C. palikimą priėmė būtent N. P..
Atsakovai papildomai nurodė, jog ieškovas negalėjo priimti M. C. palikimo gyvendamas N. P. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir jį išlaikydamas. Teismui ieškovo pateikti tik 2024 m. atlikti mokėjimai už suteiktas komunalines paslaugas N. P. gyvenamajam namui. Ieškovas nurodo, kad pinigus duodavo N. P., kuri mokėdavo komunalinius mokesčius, ir tai yra logiška, nes N. P. buvo gyvenamojo namo, kuriame gyveno ieškovas, savininkė. N. P. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas nepateikė duomenų, kaip buvo išlaikomas turtas nuo N. P. mirties iki 2024 m. pradžios. Atsakovų teigimu, ieškovui tiesiog buvo leidžiama naudotis N. P. turtu panaudos pagrindais, todėl jis ir turėjo apmokėti komunalinius mokesčius. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir P. C. 2024 m. vasario 4 d. el. laiškas bei tarp šalių pradėtas oficialios panaudos sutarties derinimas. Ieškovas po M. C. mirties tik epizodiškai lankydavosi jos namuose, kai grįždavo iš Ispanijos į Lietuvą, tuo metu jis turėjo sugyventinę ir gyveno jos namuose Prienuose.
Ieškovui 2022 m. vasario 24 d. nustačius (duomenys neskelbtini), ieškovas sugebėjo pasirašyti 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, kas rodo kad jis nėra/nebuvo (duomenys neskelbtini)
Paaiškino, kad N. P. pati rūpinosi M. C. turtu, kadangi gyveno šalia, kartu su M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdė žemės sklypą ir asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, po M. C. mirties N. P. ir toliau valdė bei disponavo M. C. turtu, ką patvirtina ir N. P. sudarytos nuomos sutartys. Ieškovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog mokėjo žemės mokestį už ½ dalį žemės sklypo. Pabrėžė, kad ieškovas šioje civilinėje byloje įrodinėja, kad M. C. mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas dėl pajamų stokos, ieškovas nurodo, kad jo gaunamų pajamų nepakako save išlaikyti, tačiau tuo pačiu ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad iš karto po motinos M. C. mirties pradėjo rūpintis turtu – ¼ dalimi žemės sklypo ir net 6 statinių kompleksu. Atsakovų vertinimu, ieškovas prieštarauja pats sau ir išlaikymo reikalingumo reikalavimas savaime paneigia faktinio palikimo valdymo nustatymo galimybę, kadangi faktinio palikimo valdymo sudedamoji dalis yra turto išlaikymas – mokėjimai už turtą. Ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami ir turi būti atmesti kaip neįrodyti, nes ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės prieštarauja viena kitai.
Papildomai nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei visi ten esantys pagalbiniai pastatai nuo 2017 m. gegužės 4 d. buvo pastoviai draudžiami ADB Compensa jų savininkų N. P., ATS3 ir ATS2: 2020 m. birželio 11 d. – 2021 m. birželio 10 d. draudimo laikotarpiu buvo gauta draudimo išmoka dėl žalos turtui, kurios suma – 642,51 EUR; draudimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. buvo gauta išmoka dėl žalos turtui, kurios suma – 411,06 EUR. 2020 m. liepos 28 d. N. P. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimo, kadangi buvo sugadinta sklypo teritoriją juosianti medinė tvora – 7 sekcijos po 2 m ilgio ir 1,5 aukščio, iš viso 14 bėginių m. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo 624/2499 dalis N. P. paveldėjo po M. C. mirties, nuomos sutartys, kurias sudarė N. P., o vėliau ir atsakovė ATS1, patvirtina, kad ne ieškovas, bet būtent N. P. bei jos įpėdiniai visada valdė po M. C. mirties likusį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovo 4 796,69 EUR bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo priteisė 22,47 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas yra vienas iš dviejų palikėjos vaikų, palikimo atsiradimo dieną buvo 59 metų amžiaus, iki pensinio amžiaus ieškovui buvo likę 4 metai, buvo netekęs (duomenys neskelbtini), jo gaunamas pajamas palikėjos mirties dieną sudarė (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirbo. Ieškovas palikėjos mirties dieną nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu palikėjos mirties dieną buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis Volvo S60, prieš palikėjos mirtį ieškovas perleido nuo 2011 m. spalio mėn. valdytą mopedą QINGQI QM 50QT-6A (parduotas 2012 m. liepos 4 d.), nuo 2012 m. liepos 10 d. valdė automobilį Audi A6 Avant, kurį pardavė 2012 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. valdė automobilį Audi A3, kurį pardavė 2012 m. spalio 25 d.
Teismas, vertindamas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini), pažymėjo tai, jog ieškovas vykdavo į Ispaniją dirbti, turėjo vairuotojo pažymėjimą, jo vardu registruotas transporto priemones vairavo pats (ir būdamas neblaivus), rašė dokumentų tekstą, dalyvavo teisminiame procese, todėl teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas motinos mirties dieną nebuvo (duomenys neskelbtini), turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti pragyvenimui užsienyje, turėjo galimybes vairuoti automobilį. Nors palikėjos mirties dieną ieškovas oficialiai nedirbo, tačiau ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad objektyviai dirbti jis neturėjo galimybės dėl (duomenys neskelbtini) ir nors jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) tačiau tai netrukdė dirbti ir gauti neoficialias pajamas.
Vertindamas ieškovo turtinę padėtį palikėjos mirties momentu teismas pažymėjo, kad ieškovo gautos pajamos buvo šiek tiek didesnės nei minimalus darbo užmokestis, nes 2012 m. gavo 212,86 EUR (duomenys neskelbtini), o tuo metu minimalioji mėnesinė alga buvo 850 litų (246,20 EUR), atskaičius mokesčius – 207,08 EUR. Be to, ieškovas turėjo savo vardu registruotą transporto priemonę Volvo S60, neseniai buvo pardavęs beveik metus jo vardu registruotą mopedą, taip pat 2012 m. liepos 10 d. įsigijo ir po 3 savaičių pardavė automobilį Audi A6 Avant, neilgai trukus po motinos mirties – (duomenys neskelbtini) – įsigijo ir 2012 m. spalio 25 d. pardavė automobilį Audi A3. Ištirtų įrodymų kontekste teismas priėjo prie išvados, kad jei ieškovo turtinė padėtis būtų buvusi tokia sunki, kad jam būtų reikalingas palikėjos išlaikymas, ieškovas iš gaunamų pajamų, turimų santaupų ir turto nebūtų galėjęs patenkinti būtinųjų savo poreikių, o nurodytos aplinkybės apie perkamus ir parduodamus automobilius suponuoja, kad ieškovui ne tik pakako turimų lėšų būtiniausių poreikių patenkinimui, bet jis ir turėjo finansines galimybes įsigyti keletą automobilių per trumpą laiką. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad ieškovas vykdavo užsidirbti pinigų į Ispaniją. Teismas pažymėjo, kad ieškovo vardu buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurį jis perleido dar 2010 m. už 40 000 litų.
Teismo įsitikinimu, ieškovas aiškiai nepagrindė, kokių kasdienių poreikių jis negalėjo patenkinti, kokių būtinų gyvenimo reikmių jis negalėjo sau užtikrinti motinos mirties dieną – priešingai, matyti, kad ieškovas, oficialiai nedirbęs, turėjo ir nekilnojamojo turto, turėjo automobilių, patvirtino, kad yra dirbęs užsienyje, t. y. gebėjo gauti pajamas, ir kitoje byloje įrodinėjo, kad 2012 m. turėjo nemažai santaupų. Teismo konstatavo, kad ieškovas iš esmės nesutinka su mirusios motinos valia, išreikšta dar 2007 m. testamente palikti visą jai priklausantį turtą ieškovo seseriai N. P., tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl testamento nuginčijimo, o vertinama, ar ieškovas atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus, į kuriuos nepatenka nei palikėjos valios vertinimas, nei šeimos santykių moraliniai aspektai, nei ieškovo finansinė padėtis ir galimybės ją pakeisti šiuo metu ar ateityje.
Teismas priėjo prie išvados, kad motinos M. C. mirties dieną ieškovas neatitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų ir nors ieškovo gautos pajamos ir nebuvo didelės, bet buvo pakankamos patenkinti esminius jo poreikius. Todėl ieškovo reikalavimai paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, ir pripažinti ieškovui teisę į privalomąją ¼ palikimo dalį buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ieškovas po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, kadangi ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, o palikėja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dukrai padovanojo dar iki savo mirties, todėl jis neįėjo į palikėjos palikimo sudėtį.
Atmetus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismas taip pat atmetė ir reikalavimus pripažinti iš dalies negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir dovanojimo sutartis.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas iš byloje esančių el. laiškų nustatė, kad ieškovas jau 2024 m. vasario 4 d. tikrai žinojo, kad jam motina testamentu nepaliko jokio turto. Dėl to ieškovas su ieškinio reikalavimais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir dėl faktinio paveldėto turto valdymo bei sandorių dalių panaikinimo turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2025 m. vasario 4 d. Kadangi ieškinio senaties terminas be objektyvių ir svarbių priežasčių praleistas daugiau nei du mėnesius (ieškinys teismui paduotas tik 2025 m. balandžio 11 d.), o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį teismas atmetė ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nebuvo (duomenys neskelbtini), turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti pragyvenimui užsienyje bei turėjo pakankamai turto bei pajamų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios egzistavo iki ir po palikėjos mirties, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės neturi reikšmės vertinant išlaikymo reikalingumą.
Pirmosios instancijos teismas apskritai neįvertino ir nenustatė reikšmingų aplinkybių, būtinų taikant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, ar ieškovo gyvenimas motinos namuose buvo vienintelė gyvenamoji vieta ir ar ieškovas turėjo kitą gyvenamąją vietą palikėjos mirties momentu.
Teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino ieškovo turtinės padėties ir nenustatė, kokiu realiai turtu ieškovas disponavo būtent (duomenys neskelbtini), o iki ir po šios datos atsiradusios aplinkybės neturi reikšmės nustatant ieškovo turtinę padėtį. Pažymi, kad ieškovo gaunamos pajamos (212,86 EUR) buvo nepakankamos patenkinti pagrindinius ieškovo poreikius, nes buvo žemesnė už vidutines vartojimo išlaidas (254,80 EUR) ir žemiau skurdo ribos (216,92 EUR).
Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas palikėjos mirties metu nebuvo (duomenys neskelbtini), teismas, neturėdamas specialiųjų medicinos žinių, nustatydamas šias aplinkybes netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2013 m. buvo Ispanijoje, nes kitoje byloje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai. Tai, kad dalyvaudamas kitoje byloje ieškovas pasirašė priesaikos tekstą, parašė paskolos raštelio tekstą ar kad vairavo neblaivus, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nebuvo (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu jis buvo po operacijos, kai (duomenys neskelbtini) laikinai buvo pagerėjęs.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti apskritai nevertino reikšmingų aplinkybių, kad ieškovui namų valda yra vienintelė gyvenamoji vieta, jis neturi jokio kito gyvenamojo būsto. Pažymi, kad niekas kitas namų valdoje negyveno ir nereiškė jokių pretenzijų iki 2024 m. Teismas, nepagrįstai susiaurindamas įrodinėjimo dalyką tik iki vieno dovanoto pastato ir ignoruodamas kitų namų valdos objektų faktinį valdymą, nevertindamas reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo sūnaus el. laiške nurodytas aplinkybes su momentu, kada ieškovas sužinojo apie jo pažeistas teises, todėl nenustatė tikslaus ieškovo sužinojimo apie jo pažeistas subjektines teises momento ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido senaties terminą. Teismas, neatnaujindamas senaties termino, neatliko individualaus ir visapusiško vertinimo, kad byloje egzistuoja svarbios priežastys termino atnaujinimui. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo amžių (72 metai), (duomenys neskelbtini), priklausomybę nuo kitų asmenų, ilgalaikę priklausomybę nuo sesers N. P., atsakovų teikiamos informacijos ir elgesio dėl palikimo, sąmoningą informacijos apie testamentą ir dovanojimo sandorį slėpimą bei realų sužinojimo momentą tik 2024 m. lapkričio 14 d., kai ieškovas iš notarų biuro gavo oficialius paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS1, ATS2 ir ATS3 pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Gyvenamosios vietos deklaravimas adresu (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina ieškovo nuolatinio gyvenimo fakto šioje vietoje, o taip pat ir neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos, siekiant pagrįsti, kad visi jo socialiniai, ekonominiai ir kiti interesai visą ginčui aktualų laikotarpį ir buvo būtent šiuo adresu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas šiuo adresu nuolat negyveno – dalį laiko uždarbiavo užsienio valstybėje (Ispanijoje), dalį laiko gyveno kartu su sugyventine I. N. (anuomet I. Z.) jos tėvams priklausančiuose namuose, kitą laiko dalį, esant Lietuvoje, praleisdavo su bičiuliais, buvo netinkamo gyvenimo būdo. Ieškovas taip pat neįrodė ir tariamo rūpinimosi ginčo nekilnojamuoju turtu. Tai paneigia byloje esantys duomenys.
Teismas išsamiai, sugretindamas ir analizuodamas visų byloje surinktų įrodymų visumą, vertino ginčui aktualias aplinkybes, tarp jų ir ieškovo finansinę padėtį, buvusią palikėjos mirties dieną. Nors ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo turtinę padėtį, buvusią iki ir po palikimo atsiradimo (palikėjos mirties), pabrėžia, kad realus ieškovo turtinės padėties įvertinimas negalimas neatsižvelgiant į duomenis, buvusius iki ir po palikimo atsiradimo. Apeliantui turėjus nekilnojamojo turto, kuris neilgai trukus iki palikėjos mirties buvo realizuotas, akivaizdu, kad palikėjos mirties dieną jo turto masyvą sudarė už realizuotą turtą gautos lėšos. Teismas taip pat įvertino ir ieškovo prekybą transporto priemonėmis, keliones į Ispaniją ir pagrįstai sprendė, kad jo gaunamų pajamų pakako save išlaikyti.
Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2013 m. (iki tada, kai dėl vairavimo esant sunkiam girtumui, iš ieškovo buvo atimta teisė vairuoti) ieškovas turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuriam išduoti būtinas kvalifikuoto gydytojo atliekamas sveikatos patikrinimas, kurį, kaip kad teigia ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), šis praeiti sugebėjo. Papildomai pastebėtina ir tai, kad byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog palikėjos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, kokio dydžio jis turėtų būti ir kad jis tokio išlaikymo teikimo būtų kreipęsis į jam artimiausius asmenis. Atsakovų vertinimu, tariamas išlaikymo reikalingumas yra tik šioje byloje atsiradusi strategija, o ne tuometinė faktinė situacija.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) jokių aktyvių veiksmų, susijusių su palikėjos turto priežiūra neatliko ir byloje nėra tai pagrindžiančių dokumentų. Priešingai nei N. P., kuri priėmė palikimą 2012 m. lapkričio 12 d. paduodama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsakovai ir toliau palaiko byloje teiktą poziciją apie tai, kad palikėjos mirties dieną ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) apie savo tariamai pažeistas teises, todėl jo sužinojimo momentas sutampa su palikėjos mirties diena. Tačiau net ir 2024 m. vasario 4 d. ieškovo sūnaus el. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, jog ieškovas žino ir suvokia, kam ir kokiu pagrindu priklauso ginčo turtas. Be to, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas jau anksčiau žinojo bylai svarbias aplinkybes. Todėl nesant svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo atsakovės ATS2 vardu išrašytą sąskaita už objekto (duomenys neskelbtini) šildymą už kovo mėnesį 386,06 EUR sumai ir 2026 m. kovo 17 d. Mokėjimo nurodymą 386,06 EUR sumai, ieškovo apmokėtą už šildymą UAB Prienų šilumos tinklams.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas dėl CPK 314 straipsnio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės apeliacinės instancijos teisme teikti naujų įrodymų. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024; kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų dėl mokėjimo už šildymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikto po skundžiamo sprendimo priėmimo (už 2026 m. kovo mėn.), juolab kad šie įrodymai neturi įtakos sprendžiamam šalių ginčui, dėl to teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties netaiko ir apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKOII duomenimis nustatyta, kad:
Ieškovas IES1 savo gyvenamąją vietą tėvų – J. C., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos M. C., mirusios (duomenys neskelbtini) – gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1998 m. lapkričio 19 d., t. y. dar būdamas santuokoje, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Ieškovas IES1 turi du sūnus: M. C., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. C., gimusį (duomenys neskelbtini) Ieškovo tėvai, be sūnaus ieškovo IES1, gimusio (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą N. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovo sesuo N. P. turėjo dvi dukras: ATS2 ir ATS1, gimusias (duomenys neskelbtini)
Mirus ieškovo tėvui IES1, 2008 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (Notarinio registro Nr. 6912), 2012 m. balandžio 30 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (Notarinio registro Nr. 1782), kurio pagrindu J. C. turtą paveldėjo jo sutuoktinė M. C..
Ieškovo motina M. C. 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai mirties dieną turėjusį priklausyti turtą paliko dukrai N. P. (Notarinio registro Nr. 5515). N. P. 2012 m. lapkričio 12 d. Prienų rajono I- as notarų biuras išdavė Liudijimą apie M. C. palikimo priėmimą (Notarinio registro Nr. 3021); 2014 m. liepos 9 d. taip pat buvo išduotas Liudijimas apie M. C., priėmusios J. C. palikimą, palikimo priėmimą (Notarinio registro Nr. 4580), pagal kurį N. P. paveldėtą turtą sudaro: (i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini); (ii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini); (iii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (iv) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (v) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (vi) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (vii) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (viii) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (ix) šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (x) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (xi) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); (xii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Anykščių r. sav., Peniankų k.; (xiii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (xiv) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (xv) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
M. C. 2008 m. gruodžio 24 d. dukrai N. P. Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi Nr. 7012 padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. spalio 27 d. N. P. išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę M. C. vardu tvarkyti, valdyti, disponuoti (be teisės parduoti) M. C. priklausančiais žemės sklypais, tuo tikslu atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje, savivaldybėje, ministerijose ir kitose įstaigose.
N. P. mirė (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 15 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (Notarinio registro Nr. 3334), prie 2022 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (Notarinio registro Nr. 2943), kurio pagrindu visą N. P. mirties dieną priklausiusį turtą paveldėjo atsakovas ATS3.
Atsakovas ATS3 2022 m. spalio 3 d. atsakovei ATS1 Žemės sklypų dalių dovanojimo sutartimi Nr. SK-9535 padovanojo: 45254/181017 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8570/34281 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 624/2499 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Atsakovas ATS3 2024 m. birželio 21 d. atsakovei ATS2 Žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartimi Nr. SK-5024 padovanojo: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą– garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovo sūnus P. C. 2024 m. vasario 4 d. el. laišku, siųstu visiems atsakovams, nurodė, jog „<...> Visada norėjau pasitikėti tetos asmeniniu sprendimu dėl turto ir kad šis turto perrašymo klausimas bus laikinas. <...> supratus, kad mūsų senelių turtas jau perrašytas Jūsų vardu, tėtis jaučiasi paliktas be teisės į savo tėvų turto dalį, bet ir įpareigotas administruoti ne savo turtą, net suvokiant jo ribotas galimybes tą padaryti. <...>“. Ieškovo sūnus P. C. 2025 m. kovo 28 d. atsakovei ATS2 elektroniniame laiške dėl panaudos sutarties nurodė, jog su tokiomis sąlygomis sutiktų bei turėtų būti taisomas sutarties 2.15 punktas, nes ieškovas negali naudotis informacinėmis technologijomis, pinigus turėtų pasiimti pati atsakovė arba jos įgaliotas asmuo, atsiskaitymo laikotarpis pailgintas iki 10 kalendorinių dienų. Atsakovė ATS2 2025 m. balandžio 5 d. persiuntė pakoreguotą panaudos sutartį, prašė ją pasirašyti iki balandžio 8 d., tačiau ieškovo sūnus P. nurodė, jog sutarties pasirašymo galimybės nemato dėl nepriimtinų sutarties sąlygų, kai parengs, pateiks sutartį su detaliais komentarais; <...> ieškovo sūnus P. 2025 m. balandžio 15 d. el. laiške nurodė, jog IES1 prašo užtikrinti galimybę naudotis tėvų turtu ((duomenys neskelbtini) esančiu namu ir žemės sklypu) tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip jam buvo leista naudotis anksčiau, prašoma nedalinti objekto/patalpų sklypo ir turto, bei panaudos gavėjo neperleisti kitam savininkui, taip pat prašoma leisti apsistoti trečiajam asmeniui, kad būtų prisidedama prie kasdienės ieškovo buities.
Nustatyta, kad notarė Rasa Vidžienė ieškovo atstovei M. C. paveldėjimo dokumentus elektroniniu paštu persiuntė 2024 m. lapkričio 14 d.
Ieškovas į bylą pateikė 2025 m. rugpjūčio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-25-308, kuriuo įrodinėjo, kad prižiūri namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), tvarko namus.
Byloje surinkti duomenys apie ieškovą IES1 patvirtina, kad jam 2009 m. kovo 17 d. neterminuotai išduotas (duomenys neskelbtini), nustatytas ieškovo (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. spalio 6 d. neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. vasario 24 d. neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad pacientas (ieškovas) (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys e.sveikatos išrašo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovui (duomenys neskelbtini) Ieškovui (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovo 2012 m. gautas pajamos – 734,98 Lt (214,54 EUR) (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 1993 m. vasario 9 d. ieškovui IES1 priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). kuris Kauno miesto 18-ajame notaro biure 2022 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas už 6 500 EUR sumą.
Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad ieškovui 1995 m. spalio 17 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones; 2009 m. kovo 5 d. jis buvo pakeistas į naują vairuotojo pažymėjimą. Iš byloje esančio 2013 m. rugpjūčio 30 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 79P-2900261-13 nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. 13 val. 45 min. Prienuose, Žemaitės gatvėje IES1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus (2,71 promilių) girtumo laipsnis, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nustatyta, kad ieškovo vardu buvo registruotos transporto priemonės: nuo 1996 m. birželio 25 d. Ford Sierra, 1999 m. birželio 24 d. išregistruota pardavimui, 1995 m. – VAZ 2105, nuo 1999 m. liepos 13 d. VW Passat, 2010 m. spalio 25 d. parduota, nuo 2011 m. spalio 12 d. mopedas QINGQI QM 50QT-6A, parduotas 2012 m. liepos 4 d., nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. Hyundai Terracan, parduota 2011 m. sausio 6 d., nuo 2011 m. sausio 6 d. Volvo S60, parduota 2012 m. spalio 10 d., nuo 2012 m. liepos 10 d. Audi A6 Avant, parduota 2012 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Audi A3, parduota 2012 m. spalio 25 d.
Byloje esantys duomenys iš Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-403-787/2013 patvirtina, kad 2013 m. vasario 19 d. ieškovas ieškiniu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. Z. 30 000 Lt skolą; ieškinyje nurodoma, kad atsakovė nurodytą sumą iš ieškovo pasiskolino 2012 m. balandžio 10 d. Teismo 2013 m. spalio 1 d. posėdyje ieškovas pats perskaitė priesaikos tekstą, po juo pasirašė; paaiškino, kad ieškovas 2012 m. sausio gale gavo pinigų – ieškovo draugas L. K. nupirko nebaigtą statyti sodo namą, už jį buvo sumokėta 40 000 litų; taip pat ieškovas nurodė, jog 2012 m. balandžio gale su I. Z. nuvažiavo į Ispaniją dirbti, tačiau ieškovui pašlijo sveikata, todėl jis grįžo, I. Z. paliko automobilį Volvo S60, kad ji turėtų kuo į darbą važiuoti; paaiškino, kad automobilį atsakovė pardavė su jo išduotu įgaliojimu; nurodė, kad visada turėjo santaupų, pinigus laikė namuose, daug metų dirbo Ispanijoje, todėl 2012 m. balandžio mėn. turėjo virš 30 000 litų. Teismo 2013 m. spalio 28 d. posėdyje apklaustas liudytojas L. K. nurodė, jog 2012 m. sausio pabaigoje pirko sklypą su namu iš ieškovo, ieškovui 25 000 litų sumokėjo liudytojo tėvas, o likusius 15 000 litų sumokėjo pats L. K. 2013 m. pirmoje pusėje. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas.
Nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas L. K. parodė, jog 2010 m. iš ieškovo pirko sodybą, ieškovas buvo liudytojo tėvo draugas. Dokumentų tuo metu nesusitvarkė, prieš kelis metus nusprendė parduoti sodybą, todėl buvo sutvarkyti dokumentai. Sodybą nurodė pirkęs už 15 000 litų, pinigus gavo dovanų iš savo tėvo, buvo nuvykę pas ieškovą į Prienus ir jo namuose sumokėjo pinigus grynais. Prieš kelis metus liudytojas sodybą pardavė už 6 500 EUR. Patvirtino, kad yra liudijęs ir kitoje byloje ieškovo prašymu, tikėtina, kad 2013 m. bylos nagrinėjimo metu geriau atsiminė, už kiek įsigijo ieškovo turtą.
Byloje liudytoja apklausta I. N. (buvusi I. Z.) parodė, jog su ieškovu susipažino 2003 m. Bendravo apie 10-11 metų. Nurodė, jog kartu su ieškovu negyveno, bet visos šventės, išvykos, kelionės buvo kartu. Liudytojos teigimu, ieškovas pinigų savo poreikiams turėjo, kartais pasiskolindavo, bet greitai grąžindavo, važinėjo brangiais automobiliais. Ieškovas pardavė žemės sklypą Kaune, sodo namą Prienų r., turėjo santaupų, gaudavo pensiją. Savo finansine padėtimi ieškovas niekada nesiskundė, gerai gyveno. (duomenys neskelbtini) ieškovo šlubavo, bet jis nesiskundė, pats vairuodavo automobilį į Ispaniją, ten dirbo – skindavo žiedelius, o tam (duomenys neskelbtini) reikėjo. Į Ispaniją su liudytoja ieškovas važiavo nuo 2007 m. iki 2012 m., penkis sezonus, dirbo po 5 mėnesius, kiekvienas gaudavo 2-2,5 tūkst. EUR atlyginimą per mėn. Ispanijoje už nuomą mokėti nereikėjo, reikėjo pirkti tik maistą. Grįžęs ieškovas pinigus leido savo reikmėms, baliams su kitomis moterimis, automobiliams. Santykiai ieškovo ir liudytojos nutrūko dėl to, kad išgėręs ieškovas buvo agresyvus, neištikimas, santykiai buvo toksiški. Nurodė, kad ieškovo tėvų namuose lankėsi dažnai, ten matydavo N. P., kuri atnešdavo mamai valgyti, vaistus suduodavo, taip pat pas M. C. liudytoja matydavo ir atsakoves. Ieškovas nesirūpino tėvais, dingdavo kelioms dienoms, liudytoja su ieškovo seserimi jo ieškodavo. Ieškovas namus remontavo už tėvų pinigus, prašė tėvų pinigų tai tvorai, tai lentelėms apkalti. Liudytoja kartu su ieškovu važiuodavo pirkti statybinių medžiagų į Kauną, M. C. ieškovui paduodavo pinigus, liudytoja tai matė, likusius pinigus ieškovas pasilikdavo sau. Liudytoja nurodė, jog M. C. (duomenys neskelbtini) buvo tuo metu, kai jie su ieškovu buvo Ispanijoje. Tada ieškovas po 2-3 savaičių išskrido į Lietuvą. Liudytoja nurodė, jog pažįsta S. Š., jis buvo ieškovo sugėrovas, gyvena savo mamos namuose Prienuose. Liudytoja parodė, jog ieškovas žinojo, kad viskas priklauso M. C. ir kad viskas liks N. P., nes jis matė dokumentus namuose, juos vartydavo. Liudytoja su ieškovu santykius nutraukė 2012-2013 m., tuo metu jis nebuvo praradęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą ieškovas prarado, kai girtas važiavo iš liudytojos namų, nes buvo atvažiavęs aiškintis.
Byloje liudytoju apklaustas S. Š. parodė, jog ieškovas – jo draugas, jie susipažino apie 2000 m., dirbo Sodroje, pas IES1 ateidavo per pietus. Didelė teritorija, daug pastatų, liudytojas ieškovo prašymu pjaudavo tame sklype žolę. Liudytojas nurodė apie 10 metų padėjęs ieškovui tvarkytis namų ūkyje, ten ieškovas kaip savininkas elgėsi. N. P. ten tik kartais apsilankydavo, pažiūrėdavo, kaip IES1. Liudytojas nurodė apie trejus metus gyvenęs pas ieškovą, mokėdavo jam nuomos mokestį (gal 200 EUR). Liudytojas taip pat nurodė, kad remontuodavo ieškovo automobilius. Už žolės pjovimą neprašęs pinigų, padėdavo draugiškai. Liudytojas pas ieškovą dar yra matęs S. J., kuris remontus darydavo: gipsą dėjo, špakliavo, tapetavo, dažė.
Byloje liudytoju apklaustas S. J. parodė, jog yra pas ieškovą dirbęs, ieškovą pažįsta 15-17 metų. Kam priklausė turtas, kuriame liudytojas atliko remontus, jis nežino. Liudytojas nurodė, jog yra tuose namuose matęs ieškovą, ieškovo seserį, draugus. Abiejuose namuose liudytojas atliko remontus: užsakydavo ir atsiveždavo medžiagas. Visus darbus užsakinėjo ir su liudytoju atsiskaitinėjo ieškovas. Liudytojas nurodė, jog N. P. ateidavo apžiūrėti darbų, pagirdavo, maisto atnešdavo, aplankydavo ieškovą. Paaiškino, kad ieškovas atsiskaitydavo dalimis, perspėdavo, kad iš karto visos sumos neturi. Liudytojo teigimu, vien darbas apie 10 tūkstančių kainavo, medžiagos – dar panašiai tiek. Liudytojas taip pat nurodė, jog jis pjaudavo žolę ieškovo sklype, vasarą, prieš kokius 4 metus, žolę pjovė liudytojo sūnus. Liudytojas nurodė, jog tvorą jis keitė, anksčiau buvo medinė, buvo keičiama į skardinę. Tvora dar ir dabar nebaigta, bet kiek jau sudėta, kainavo apie 12 tūkstančių. Tvora buvo statoma apie du metus, atsiskaityta maždaug per pusę metų. Liudytojas nurodė matęs, kad ir S. Š. žolę pjovė pas ieškovą. S. Š. pas ieškovą ateidavo 2-3 kartus per savaitę.
Byloje liudytoju apklaustas M. U. parodė, jog labai dažnai lankydavosi M. C. namuose, nes 2-3 kartus per mėnesį. Liudytojas nurodė žinantis, kad IES1 padėdavo tėvams. Liudytojas nurodė, jog tik kelis kartus yra matęs ieškovą išgėrusį. M. C. liudytoją vadindavo vagimi, liudytojo ir M. C. santykiai buvo įtempti. Liudytojas nurodė, jog N. P. yra sakiusi, kad IES1 nieko neperrašys, ruošėsi turtą perrašyti ieškovo sūnui P., P. motina G. ruošė dokumentus 2017 m. turto perrašymui, tačiau 2018 m. mirė. IES1 tvarkytis padėdavo siuvėja, kur nuomojosi patalpas. Ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, jis gyveno iš pensijos, liudytojas padėdavo ieškovui, kuo galėdavo.
Byloje liudytoja apklausta V. G. parodė, jog iki 2024 m. lapkričio mėn. nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini). N. P. prižiūrėjo mamą, valgyti atnešdavo, bet namuose nieko nedirbo. Namus prižiūrėjo ieškovas. Liudytoja nurodė dirbusi ten kasdien, per 20 metų 3-4 kartus yra mačiusi atsakovę ATS2. Liudytoja nurodė, jog M. C. visada sakydavo, kad turtas liks IES1 ir N. P.. N. P. sakydavo – liks P.. Liudytoja nurodė, jog po mamos mirties ieškovas dar matė. Kol mama buvo gyva, ieškovas pats medinę tvorą statė, kol matė, viską pats tvarkė. Liudytoja nurodė padėdavusi ieškovui, nes jis aklas. Liudytojos žiniomis, ieškovas taupiai gyveno, tik pensiją gaudavo, bet remontus pasidarė. Liudytoja mokesčius už patalpų nuomą sudėdavo į voką. Kelis kartus vežė ATS2, paskui – ATS2. Liudytoja patvirtino, kad nuomos sutartį sudarė su N. P., ji viską tvarkydavo. Nurodė, jog ieškovas patalpų nuomos mokesčiais apsimokėdavo komunalinius mokesčius.
Byloje liudytoja apklausta I. P. parodė, jog yra ieškovo pusseserė. Nurodė užeidavusi pas M. C., parodė, jog ji savo turtą prižiūrėjo, buvo valdinga moteris. Po M. C. mirties N. P. tvarkė kompensacijas (šildymui), tai liudytoja suprato, kad IES1 tie namai nepriklauso. Liudytojos nuomone, ieškovas (duomenys neskelbtini) nuo kokių 2010 m. M. prižiūrėjo IES1. Liudytojos nuomone, N. P. su M. C. blogai elgdavosi, po darbo atėjusi ant motinos rėkdavo. Liudytojos žiniomis, ieškovas apie 2005 m. statė medinę tvorą, remontavo mažą namelį.
Byloje liudytoja apklausta V. B. parodė, jog slaugė M. C. iki mirties. (duomenys neskelbtini) kartu gyveno sūnus ir buvo siuvykla. Ieškovas liudytojai padėdavo pakelti M. C. iš lovos. Liudytoja maitino M. C. per zondą, ruošdavo jai maistą. Liudytojos žiniomis, ieškovas turėjo problemų su (duomenys neskelbtini) nes žolę pjaudavo pats.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad ieškovas jo motinos mirties dieną turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį ir po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo, paveldėjimo teisės pagal testamentą ir pagal įstatymą liudijimų bei dovanojimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog motinos mirties dieną ieškovas neatitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų, ieškovo gautos pajamos buvo pakankamos patenkinti esminius jo poreikius, todėl kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovui teisę į privalomąją ¼ motinos palikimo dalį, ir esant galiojančiam motinos 2007 m. rugsėjo 10 d. testamentui, kuriuo visas turtas paliktas jos dukrai (ieškovo seseriai) N. P., kaip nepagrįstą atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą, po motinos mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, bei išvestinius ieškovo pareikštus reikalavimus: pripažinti iš dalies negaliojančiais Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės Veronikos Bukevičienės 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą N. P. dėl ¼ dalies turto ir 2022 m. liepos 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovui ATS3 dėl ¼ dalies turto; pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties ir 2024 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties ¼ dalis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinį taip pat atmetė ir šiuo savarankišku pagrindu.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo netinkamai pritaikius materialinės teisės normas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis), taip pat ir dėl nustatyto ieškinio senaties termino taikymo (CK 5.58 straipsnis) ir pažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 197 straipsnio 2 dalis, 183, 185 straipsniai) sprendžiant išlaikymo reikalingumo, privalomosios dalies nustatymo ir palikimo faktinio valdymo klausimus. Atsakovai, atsikirsdama į apeliacinį skundą, remdamiesi kasacinio teismo praktika, atsiliepime kvestionuoja apelianto argumentus dėl skundžiamo sprendimo ir palaikydami pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, jog palikėjos mirties dieną ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) apie savo tariamai pažeistas teises, todėl jo sužinojimo momentas apie jo deklaruojamą teisę į motinos palikimo dalį sutampa su palikėjos mirties diena, todėl nesant svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti ieškinį ir šiuo pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl to, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį, ir tik nustačius, ar šioje byloje egzistavo savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį suėjus ieškinio senaties terminui, bus aišku, kokia apimtimi teisėjų kolegija pasisakys dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų pagrįstumo.
Dėl ieškinio senaties termino, jo pradžios momento ir pagrindo jį atnaujinti (ne)egzistavimo
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senatis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas).
Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 47, 50 punktai; 2025 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2025, 33 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kuris dar nėra įgyvendinęs paveldėjimo teisės ir negali to padaryti nenuginčijęs sesers N. P. palikimo, atsiradusio po ieškovo motinos M. C. mirties, byloje pareiškė pagrindinį ir išvestinius reikalavimus: ieškovas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad turi teisę į privalomąją M. C. palikimo dalį, nes motinos M. C. mirties dieną (duomenys neskelbtini) jam buvo reikalingas išlaikymas, ir po motinos M. C. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais: 2014 m. gruodžio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą jo seseriai N. P., dėl ¼ dalies turto, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduoto atsakovui (sutuoktiniui) ATS3 po ieškovo sesers N. P. mirties, dėl ¼ dalies turto, ir atsakovo ATS3 2022 m. spalio 3 d. ir 2024 m. birželio 21 d. dovanojimo sutartis dukroms (atsakovėms) ATS1 ir ATS2 dėl ¼ turto dalies.
Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020, 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagrindinis ieškinio reikalavimas yra reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas turi teisę į privalomąją M. C. palikimo dalį, kurio sudedamąja dalimi yra ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti, kad motinos M. C. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – jam buvo reikalingas išlaikymas, kaip būtinoji sąlyga teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 16 punktas; kt.). Kiti ieškinio reikalavimai – reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad po motinos M. C. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiais paveldėjimo pagal testamentą ir pagal įstatymą liudijimus bei dovanojimo sutartis, yra neatsiejamai susieti su pagrindiniu ieškinio reikalavimu, t. y. pagrindas juos tenkinti atsirastų tik tada, jei būtų tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalis sieja iš paveldėjimo teisės kylantys materialiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visiems ieškovo ieškinio reikalavimams yra teisinis pagrindas taikyti CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, kurį teismas nepagrįstai sieja su aplinkybe, kada ieškovas sužinojo apie motinos M. C. sudarytą testamentą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovo, kuris siekia įrodyti, kad motinos M. C. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) – jam buvo reikalingas išlaikymas ir dėl to jis turi teisę į privalomąją M. C. palikimo dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas sietinas ne su ieškovo (ne)sužinojimo apie motinos sudarytą testamentą momentu, bet su motinos mirties diena ir aplinkybe, kad tą dieną ieškovas žinojo (negalėjo nežinoti) apie tai, kad jam reikalingas išlaikymas ir nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti savo teisę paveldėti, nors bylos duomenys patvirtina, kad naudojosi advokato pagalba, 2013 m. kreipdamasis į teismą dėl skolos iš I. Z. (dabartinė pavardė – I. N.) priteisimo, todėl sutiktina su atsakovais, kad ieškovas turėjo pakankamai teisinių žinių, kad apgintų savo teises, jeigu po motinos mirties negalėjo patenkinti savo būtiniausių poreikių ir jam buvo reikalingas išlaikymas.
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).
Tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Šiuo atveju ieškovas, kuris teigia, kad motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, per įstatymų leidėjo nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą galėjo ir turėjo sužinoti apie tai, kad motina yra sudariusi testamentą, kuriuo jam nieko nepaliko, nes neabejotinai turėjo šį klausimą spręsti tada, kai jam buvo reikalingas išlaikymas. Apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad ieškovas buvo priklausomas nuo aplinkinių pateikiamos informacijos dėl priešpensinio amžiaus (59 metai) ir (duomenys neskelbtini), paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kaip jau minėta, 2013 m. savo teises teisme gynė pareiškęs ieškinį dėl skolos atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas per ieškinio senaties terminą nuo motinos mirties neturėjo galimybės sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas apie tai, kad jam reikalingas išlaikymas žinojo mirus motinai (duomenys neskelbtini) todėl ne 2024 m. vasario 4 d. (nuo ieškovo sūnaus P. C. rašyto el. laiško), kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo motinos mirties dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes kreiptis į notarą ar profesionalų teisininką (advokatą, advokato padėjėją) ir išsiaiškinti, kad motina jam nepaliko jokio turto, jeigu jam buvo reikalingas išlaikymas, ir reikalauti teisme nustatyti privalomąją palikimo dalį bei faktinį paveldėto turto valdymą (CK 5.8 straipsnis), todėl 2025 m. balandžio 11 d. kreipdamasis į teismą bemaž 12 (dvylika) metų praleido ieškinio senaties terminą.
Pasibaigus ieškinio senaties terminui iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių.
Civiliniame kodekse neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių (ne)buvimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142- 916/2020, 28 punktas; 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktas).
Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis ir dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visą ieškinio senaties terminą ieškovas turėjo galimybę reikalauti išlaikymo ir privalomos palikimo dalies, jeigu po motinos mirties jam buvo reikalingas išlaikymas, tačiau net 12 (dvylika) metų negynė savo teisės, ir net tuomet, kai ieškovo interesais su atsakovu el. laiškais ėmė aktyviai komunikuoti ieškovo sūnus P. C. dėl ieškovo atlygintinės panaudos sutarties sudarymo (nuo 2024-02-04), ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2025 m. balandžio 11 d., nors byloje ieškovo sūnaus P. C. ieškovo vardu 2025 m. balandžio 15 d. rašytame el. laiške nurodoma, jog IES1 prašo užtikrinti galimybę naudotis tėvų turtu ((duomenys neskelbtini) esančiu namu ir žemės sklypu) tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip jam buvo leista naudotis anksčiau, prašoma nedalinti objekto/patalpų sklypo ir turto, bei panaudos gavėjo neperleisti kitam savininkui, taip pat prašoma leisti apsistoti trečiajam asmeniui, kad būtų prisidedama prie kasdienės ieškovo buities (šios nutarties 21.8 punktas), taip iš esmės tėvo vardu pripažindamas, kad motinos mirties momentu neturėjo teisės į išlaikymą, kuri yra privaloma sąlygą teisei į privalomąją palikimo dalį, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neatitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijaus, nes, kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovo gautos pajamos, nors ir nebuvo didelės, bet buvo pakankamos patenkinti esminius ieškovo poreikius.
Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovo akcentuojami socialiniai ir šeimos santykių moraliniai aspektai (ieškovo amžius, (duomenys neskelbtini)), ieškovo finansinė padėtis ir galimybės ją pakeisti šiuo metu ar ateityje nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką dėl CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų ir privalomosios palikimo dalies nustatymo, ir turėtų būti sprendžiami socialinės paramos suteikimo ir socialinio būsto skyrimo lygmeniu, jeigu ji yra būtina, nes ieškovas turi du pilnamečius sūnus, todėl apelianto argumentai dėl (duomenys neskelbtini) turinčio ieškovo teisių ir teisėtų interesų tinkamos apsaugos atmestini kaip nepagrįsti.
Pripažinus, jog nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino pagrindiniam reikalavimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas turi teisę į privalomąją M. C. palikimo dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra faktinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl išvestinių reikalavimų ieškinio senaties termino atnaujinimo (ne)pagrįstumo. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, kurį atsakovų prašymu pagrįstai pritaikė pirmosios instancijos teismas, todėl plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015; kt).
Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, tačiau nustatydamas ieškinio senaties termino pradžios momentą, nepagrįstai jį siejo ne su palikėjos mirties momentu, o su sužinojimu apie testamentą, kuris šiuo atveju bylos rezultatui nėra reikšmingas, teisėjų kolegijai nenustačius pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovai, kurie apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jų naudai iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 057 EUR (su PVM) dydžio suma, pridėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą pagrindžiančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija Rekomendacijų, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl 2 057 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas ir ši suma priteisiama žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjusiai atsakovei ATS2 (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo IES1 apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-115-1186/2026, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 057 EUR (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.