Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. spalio 15 d. vagystė), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė) – 30 parų arešto bausme.

Nuteistajam R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „S.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo UAB „B.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai. Iš nuteistųjų R. Č. ir D. R. UAB „B.“ naudai solidariai priteista 167,92 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. Č. valstybės naudai, atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. R., tačiau apeliacinio skundo jo atžvilgiu nėra pateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinis skundas tenkintinas

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, R. Č. pripažino kaltu ir nuteisė pagal 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė) nustačius, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., iš UAB „B.“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė peilių galąstuvus „Fiskars Essential 1023811 Roll Sharp“, kurių vieneto vertė 20,99 Eur, bendra vertė – 167,92 Eur, kuriuos jis įsidėjo į pirkinių krepšelį ir krepšelį su 8 peilių galąstuvais „Fiskars Essential 1023811 Roll Sharp“ paslėpė parduotuvės kilimų skyriuje, po to, D. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš parduotuvės kilimų skyriaus paėmė ir į savo krepšį susidėjo R. Č. paliktus 8 peilių galąstuvus bei išėjo pro kasas už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „B.“ turtą, padarydami UAB „B.“ 167,92 Eur turtinę žalą. Be to, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Č. išteisintas dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. spalio 15 d. vagystė) nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant įrodymų apie sportiniams bateliams nuo pradinės 169,99 Eur kainos taikytos nuolaidos dydį, jų kainą etiketėje, R. Č. negali būti pripažintas kaltu pagrobęs 169,99 Eur dydžio vertės svetimą turtą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti R. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 15 d. vagystė) ir šioje dalyje keliami įrodymų vertinimo klausimai. Nesutinkant dalyje su išteisinamuoju nuosprendžiu nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymų visumą bei, kad įvertinus UAB „S.“ pateiktus duomenis, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, R. Č. charakterizuojančią medžiagą, teismų praktiką ir kitus baudžiamojoje byloje fiksuotus (surinktus) duomenis galima padaryti vienareikšmiškas ir nešališkas išvadas dėl R. Č. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 15 d. vagystė). Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, vertins tik skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą dalyje dėl R. Č. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. spalio 15 d. vagystė).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyvias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad prokuroro skunde išdėstyti argumentai, susiję su R. Č. išteisinimu dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo, yra pagrįsti ir vertinami, kaip pagrindas šioje dalyje panaikinti skundžiamą nuosprendį bei pripažinti R. Č. kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, visi byloje ištirti duomenys tik patvirtina, jog R. Č. 2024 m. spalio 15 d., apie 11.39 val. iš prekybos centre „K.“ esančios parduotuvės P. pagrobė moteriškus treniruočių batus „W NIKE VERSAIR“, kurių vertė 169,99 Eur.

Grįsdama padarytą išvadą, teisėjų kolegija remiasi 2024 m. spalio 15 d., UAB „S.“ pareiškime, 2025 m. sausio 23 d. apžiūros protokole ir 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis. Iš 2024 m. spalio 15 d. UAB „S.“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. parduotuvėje „P.“ išparduotuvėje buvo pastebėtas vyras, kuris įėjo į moterų batų skyrių. Vyras dėvėjo mėlynus džinsus, juodą striukę su oranžiniu kapišonu, juodus batelius ir su savimi ant pečių turėjo juodą kuprinę. Vyras nuėjęs link moterų batelių skyriaus išsirinko moteriškus treniruočių batelius. Apžiūrėjęs batelius, vyras įsikišo batelius po striuke ir pasišalino iš moterų skyriaus. Dar keletą minučių pasivaikščiojęs parduotuvėje, vyras nuėjo link išėjimo ir išeinant iš parduotuvės, supypsėjus apsaugos vareliams, vyras pradėjo bėgti. Darbuotojams išgirdus vartelių pypsėjimą ir pamačius, kad vyras pradėjo bėgti, kilo įtarimas. Dvi darbuotojos nubėgo paskui vyrą, bet pasivyti vyro nepavyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad buvo pavogti moteriški treniruočių bateliai, kurių vertė – 169,99 Eur (1 t., b. l. 4). Iš 2025 m. sausio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad <...> 2024 m. spalio 15 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad į parduotuvės patalpas ateina vyriškis, kuris yra tamsiai apsirengęs su oranžinės spalvos gobtuvu, su savimi ant pečių turintis juodos spalvos kuprinę. <...> vyriškis ateina į moteriškos avalynės skyrių bei ten apžiūrinėja prekes. <...> tuomet paima iš žemiausios lentynos kartotinę dėžę, ją atidaro ir apžiūrinėja. Iš dėžės išėmęs prekę ją užsikiša už striukės <...> ir pasišalina iš parduotuvės <...> (1 t., 90–92). Iš 2025 m. sausio 24 d. vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus gautus vaizdo stebėjimų kamerų įrašus pagal veido bruožus, asmenybę bei kitus ankščiau buvusius įvykius buvo atpažintas R. Č. (1 t., b. l. 93–95). Apygardos teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, koks konkretus daiktas t. y. moteriški treniruočių batai „W NIKE VERSAIR“ ir kokiu būdu R. Č. buvo pagrobtas.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis R. Č. parodė, kad <...> užėjo į parduotuvę, pasižiūrėjo sportinius batus, pamatė kainą, kad tai paskutinė pora, paėmė, susikišo ir išėjo iš parduotuvės. Pripažįsta, kad jie tiek nekainavo, kiek nurodė, nes kainavo iki 150 Eur tikrai, nes jis vagia iki 150 Eur visą laiką. Buvo net po įvykio toje parduotuvėje ir nematė ten tokių „kedų“. Ten buvo stendas, ne nuolaidos, o su paskutine pora, ir tikrai matė, kiek kainuoja, buvo kaina ant dėžutės. Buvo kaina ant dėžutės fiksuota, lipdukas buvo, kainos neprisimena. Stendus matė su nuolaida ir ten buvo parašyta „paskutinė pora“. Dėl kainos tikrai nesuklydo <...> (3 t., b. l 8–12). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, kaip įtariamasis R. Č. parodė, kad 2025 m. vasario 3 d. <...> savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. spalio 15 d., apie 11.30 val. vienas užėjo į parduotuvę P., esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje paėmė vieną porą moteriškų sportinių batų, kurią susikišo po striuke ir išėjo iš parduotuvės. Neprisimena, ar išeinant iš parduotuvės, suveikė vartelių signalizacija. Pavogti batus sugalvojo spontaniškai, nes tuo metu reikėjo pinigų. Batus galimai nepažįstamam asmeniui pardavė Kalvarijų turguje, tiksliai neprisimena. Kiek pinigų gavo, neprisimena, pinigus išleido arba narkotikams arba maistui. Nesutinka dėl nurodytos batų kainos. Kiek prisimena, batų kaina turėjo būti mažesnė. Mano, kad kaina buvo 150 Eur. Žino, kad baudžiamoji atsakomybė yra nuo 150 Eur, todėl jeigu vogdavo, tai vogdavo, kai kaina būdavo iki 150 Eur. Batų kaina turėjo būti mažesnė. Gailisi dėl įvykdytos vagystės. Galimybės atlyginti žalą šiuo metu neturi (2 t., b. l. 10–12). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas, kaip įtariamasis R. Č. parodė, kad 2024 m. spalio 15 d. apie 11 val. užėjo į prekybos centre „K.“ esančią parduotuvę P., esančią (duomenys neskelbtini). <...> Parduotuvės salės gale esančiame dešiniame kampe pamatė batų skyriuje esantį reklaminį stendą, kuriame buvo nurodyta, kad paskutinėms batų paroms yra taikoma akcija. Kokia tuo metu buvo taikoma akcija batams jis neprisimena. Pamačius reklaminį stendą, priėjo prie šiame skyriuje ant parduotuvės lentynų sudėtų „nuolaidinių“ batų, kurie buvo dėžėse. Apžiūrinėjus batus su taikoma nuolaida pastebėjo, kad batai yra pardavinėjami atidarytose dėžutėse ir sudėti poromis. Apžiūrėjęs batus, kuriems buvo taikoma nuolaida, išsirinko būtent tuos batus, kurių kaina su taikoma nuolaida „nesiekia baudžiamosios atsakomybės“. Tai buvo viena pora sportinių moteriškų batų. <...> Prisimena, kad būtent šiems batams tuo metu buvo taikoma nuolaida, kadangi ant pačios batų dėžės šalia pradinės kainos buvo užklijuotas raudonos spalvos lipdukas, kuriame buvo nurodyta kaina su šiems batams pritaikyta nuolaida. Neprisimena kokia būtent buvo nurodyta galutinė kaina, tačiau tikrai atsimena, kad šių batų kaina nesiekė baudžiamosios atsakomybės. <...> Po to, šiuos batus nepažįstamam asmeniui pardavė Kalvarijų turguje, Vilniuje. Sutinka su tuo, kad 2024 m. spalio 15 d. apie 11 val. įvykdė „Nike“ batų vagystę, tačiau nesutinka su nurodyta prekės kaina, kadangi pavogtų batų kaina buvo mažesnė. Tuo metu batų skyriuje buvusiems batams buvo taikoma nuolaida. Dėl šio savo poelgio labai nuoširdžiai galisi (2 t., b. l. 26–28).

Įvertinus nuteistojo R. Č. parodymus, matyti, kad viso proceso metu jis iš esmės pripažino, jog pagrobė svetimą turtą t. y. moteriškus treniruočių batus „W NIKE VERSAIR“, tačiau teigė, kad aptariamiems sportiniams bateliams buvo taikoma nuolaida ir jų kaina nesiekė 150 Eur. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip gynybinę, kaip siekį minimizuoti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nesant įrodymų apie bateliams nuo pradinės 169,99 Eur kainos taikytos nuolaidos dydį, jų kainą etiketėje, R. Č. negali būti pripažintas kaltu pagrobęs 169,99 Eur dydžio vertės svetimą turtą, tačiau apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Išanalizavus baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistojo R. Č. pagrobto turto – moteriškų treniruočių batų „W NIKE VERSAIR“ vertė yra 169,99 Eur.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad baudžiamosiose bylose turto, kaip nusikaltimo dalyko, vertė nustatoma remiantis skirtingais šaltiniais, kurių pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Ir tik kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018, 2K-177-788/2019, 2K-139-719/2022 ir kt.). Teismų praktikoje yra nedviprasmiškai išaiškinta, kad „tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. <...> jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Iš 2024 m. birželio 20 d. sąskaitos faktūros matyti, kad moteriškų treniruočių batų „W NIKE VERSAIR“ kaina su PVM yra 169,99 Eur (1 t., b. l. 87). Be to baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2024 m. spalio 15 d. apie 11 val. vyras, kuris, mato, teismo salėje sėdi su kepure (rodo į kaltinamąjį R. Č.) atėjo į parduotuvę ir pavogė moteriškus batelius. Jos dirbo trise, buvo rytas, klientų nestebėjo ir šio vyro nematė, nes buvo daug rytinių darbų. Viską pamatė, kai šitas vyras, pavogęs batus ėjo pro vartelius ir supypsėjo, nes, matyt, nenuėmė apsaugų. Tuo metu pamatė, kad varteliai pypsi, todėl ji ir kolegė pradėjo bėgti ir gaudyti vyrą, bet jo nepasivijo. Tada atsisuko kamerą ir per kameras buvo aiškiai matyti, kad šitas vyras pavogė moteriškus batelius, kuriuos pasikišo po striuke. Batelių vertė 169,99 Eur. Kai kaltinamasis išėjo pro vartelius, jos buvo prie kasos, atstumo tiksliai nepasakys. Tam vyrui nieko nesakė, jis pradėjo bėgo ir jos iš paskos pradėjo bėgti, nes kilo įtarimas, kad buvo įvykdyta vagystė. Jis į jas nekreipė dėmesio, jis buvo parduotuvės kampe ir pačiame gale, tai jo nematė. Pavogti buvo moteriški bateliai iš moterų skyriaus, paskutinės poros. Dėl nuolaidų, tai pas jas į parduotuvę buvo atvažiavusi pareigūnė, tai ji taip pat ieškojo tų batelių, bet jų jau nebuvo, todėl negalėjo pasakyti, kokia buvo kaina tą dieną, bet pagal sistemą, kuri rodė kainą, tai vertė jų buvo 169,99 Eur. Vyras buvo pavogęs paskutinę porą batų ir atsekti, kokia buvo tikra kaina, šiuo metu nėra galima. Paskutinei porai batų kartais taikomos, bet situacija būna labai įvairi, kartais taikoma jeigu geresni batai, kartais ne, o jeigu labai brangūs batai, kaip šiuo atveju, tai galimai gal ir nebuvo taikoma. Tie batai, kurie yra paskutiniai vienetai, tai jie dedami prie paskutinių porų. Šiuo atveju taip ir buvo, kad vyras pavogė paskutinę porą batelių, kurių šiuo metu jau nėra. Jeigu taikomos nulaidos, tai būna užklijuota raudona kaina, bet vieniems bateliams taikoma nuolaida, kitiems ne, vieniems batams 10 proc. gali būti papildoma pritaikyta, kitiems 50 proc., negali pasakyti, ar tiems bateliams buvo pritaikyta nuolaida, ar ne. Vyras, kur pavogė batus, tai tame stende buvo parašyta, kad nuolaidos iki 60, ar iki 70 proc., bet tiksliai nepasakys, nes pakeitė parduotuvės vietą ir dirba kitoje vietoje. Ar buvo nuolaida taikyta šitiems batams, negalima nustatyti, nes tai priklauso nuo modelio, priklauso, ar bateliai nebrokuoti, būna, kad ir brokuoti batai, tai kokia buvo nuolaida tą dieną pritaikyta, ar iš viso buvo, negali pasakyti, tų batelių nėra, jie buvo vieninteliai. „S.“ pagal sistemą nustatė žalą, kuri rodo batelių kainą. Tai yra batelių didmeninė kaina. Ta nuolaida buvo parašyta, kad nuolaidos iki 60 ar 70 proc., tai „reiškia”, kad ten gali būti ir be nuolaidų, ir su nuolaida. Ar civiliniame ieškinyje nurodyta suma ir kur galėjo būti nurodyta parduotuvės lentynoje kaina sutampa, šiuo atveju negali atsakyti, nes bateliai buvo paskutiniai ir mato tai, ką rodo sistema, t. y. pradinę kaina, ar buvo ji tą dieną pakitusi, negali atsakyti, nes nėra įrodymų. Tie bateliai negalėjo būti brokuoti, nes jeigu jie brokuoti, jie dažniausiai būna pažymimi ir kaina mažiausia, 70 proc. Apie visus brokuotus batelius žino, nes jų yra vienetai, jų yra labai mažai. Sistemos kaina sutampa su etiketės kaina (3 t., b. l. 24–28). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad yra P. išparduotuvės „P.“ (duomenys neskelbtini), vadovė. 2024 m. spalio 15 d. apie 11.35 val. buvo savo darbo vietoje. Tuo metu parduotuvėje P. buvo pastebėtas vyras, kuris įėjęs į parduotuvę nuėjo į moterų batų skyrių. Vyras dėvėjo mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos striukę, kuri buvo su oranžinės spalvos gobtuvu, juodos spalvos batais bei su savimi, ant pečių turėjo juodos spalvos kuprinę. Minėtas vyriškis būdamas moterų batų skyriuje išsirinko moteriškus treniruočių batelius, kuriuos apžiūrėjęs įsikišo po striuke ir pasišalino iš skyriaus. Vėliau vyras dar keletą minučių pabuvęs parduotuvėje išėjo. Vyrui išeinant, supypsėjo praėjimo apsaugos varteliai. Išgirdęs garsą vyriškis pradėjo bėgti. Dvi darbuotojos bandė pasivyti minėtą vyriškį, tačiau pavyti pastarojo nepavyko. Vėliau peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras nustatyta, kad buvo pagrobti moteriški treniruočių bateliai, kurių vertė yra 169,99 Eur (1 t., b. l. 65–67). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad nėra užfiksuota, kokia buvo „nuolaidinė“ batelių kaina. Negali pasakyti, ar įvykio dieną bateliams buvo taikoma nuolaida ir tokios informacijos patikrinti taip pat negali, kadangi tai nėra fiksuojama dokumentuose. Pateikti įrodančių ir patvirtinančių dokumentų apie batelių kainą neturi. Tą dieną moteriškiems batams galėjo būti taikoma nuolaida, kadangi pavogta batų pora buvo paskutinė pora prekyboje. Dažniausiai paskutiniai batų porai taikomos 30 proc. arba 50 proc. nuolaidos, bet kiekvieną kartą nuolaida būna skirtinga. Nuolaidos fiksuojamos ant prekės priklijuojamu lipduku su kaina. Ant batų matosi tik viena kaina su nuolaida. Nuolaidos lipdukas su kaina užklijuojamas ant ankstesnės kainos. Pagal turimus dokumentus – 2024 m. birželio 20 d. sąskaitą faktūrą mato, kad moteriškų batų „W NIKE VERSAIR“ kaina yra 169,99 Eur, todėl tokia kaina buvo nurodyta pareiškime (1 t., b. l. 69–71). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad pavogtiems batams galėjo būti taikoma nuolaida, tačiau kokia tiksliai nurodyti negali, kadangi parduotuvėje esančioms prekėms nuolaida jokiuose dokumentuose nėra fiksuojama. Parduotuvėje parduodamiems batams, kuriems yra taikoma nuolaida, ant batų dėžės, tai yra ant batų dėžės priklijuoto seno baltos spalvos lipduko su jame nurodyta kaina yra klijuojamas raudonas lipdukas, kuriame nurodoma prekės kaina su taikoma nuolaida. Pamačius ant prekės esantį raudonos spalvos lipduką su galutine kaina galima suprasti, kad tam daiktui yra taikoma nuolaida, kadangi lipduke yra matoma galutinė, tai yra „nuolaidinė“ prekės kaina (1 t., b. l. 72–74). Taigi byloje esantys liudytojos A. M. parodymai ir 2024 m. birželio 20 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad moteriškų treniruočių batų „W NIKE VERSAIR“ vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo – 169,99 Eur. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas, nustatytoms bylos aplinkybėms prieštaraujančias, išvadas dėl negalimumo nustatyti pagrobto turto t. y. moteriškų sportinių batelių vertės.

Nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja liudytoja K. K. parodė, kad prisimena, jog būtent šiems batams tuo metu buvo taikoma 60 procentų nuolaida. Tačiau pažymėtina, jog prekybos verslu užsiimančios bendrovės dažnai taiko vienokio ar kitokio pobūdžio nuolaidas, tačiau tai nereiškia, kad būtent tokia yra konkrečios prekės vertė, kadangi prekės kainos sumažinimu verslas siekia įvairių tikslų, pvz. greičiau realizuoti prekę ar optimizuoti pelną, ką nulemia įvairūs veiksniai (prekių perteklius sandėlyje, paklausos mažėjimas, artėjanti galiojimo pabaiga, sezoniškumas, naujo analogiškos prekės odelio atsiradimas, marketingas ir pan.). Vis tik šiuo aspektu jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-245-696/2015 taip pat pažymėta, kad „nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims“. Kitaip tariant, prekės pigiau parduodamos ne nusikalstamą veiką darančiam asmeniui, o teisėtai veikiančiai pirkimo–pardavimo sandorio šaliai. Nors nuolaida (akcija), net jei ir būtų taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu pavogtai prekei, kaip minėta, ji taikoma tik parduotuvės pirkėjams, o pavogto daikto vertę skaičiuoti pagal taikomą akciją prekei sudarytų ydingą praktiką, leidžiančią teisės pažeidimus, nusikaltimus darantiems asmenims manyti, jog nustatydamas pavogto turto vertę teismas turi atsižvelgti į parduotuvės teikiamą nuolaidą (akciją) prekei vagystės momentu, bet ne į jos reguliarią kainą (prekės kainą).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo pagrobta prekė buvo prekybos tinklo prekybos salėje – mažmeninėje prekyboje parduodama prekė, su atitinkamai nurodyta verte. Būtent įvardinta vertė – 169,99 Eur ir yra šios prekės rinkos kaina, t. y. parduodamos prekės vertė pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys ir aptarti įrodymai, tarpusavyje dera ir vieni kitus papildo, iš jų visumos matyti, kad R. Č. pagrobė moteriškus treniruočių batus „W NIKE VERSAIR“, o jų vertė buvo nustatyta remiantis objektyviais duomenimis, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl nuteistajam R. Č. skirtinos bausmės

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad R. Č. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje buvo išteisintas nepagrįstai ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, todėl už minėtos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina bausmė. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo R. Č. už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 dalimis, R. Č. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė) – 30 parų arešto bausme, iš dalies sudedant ir nustatyti R. Č. galutinę subendrintą – 45 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija sutinka.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, jog pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-452/2012, 2K-184-746/2016, 2K-229-628/2020).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Č. bausmę už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikalstama veika buvo padaryta žala), į R. Č. asmenybę – praeityje daug kartų teistas, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 164–199), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertina tai, kad nusikalstamos veikos yra nuteistojo gyvenimo būdas, kaip minėta aukščiau, R. Č. teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad šiuo nuosprendžiu R. Č. pripažįstamas kaltu padaręs ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 15 d. vagystė) numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegija, įvertusi išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą R. Č. nustatytinas arešto bausmės dydis, kuris yra artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 30 parų.

Pirmosios instancijos teismas R. Č. pripažinęs kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė) paskyrė jam 30 parų arešto bausmę. Konstatuotina, kad skirdamas bausmę už šią veiką pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė, iš esmės tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Č. savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus tuose pačiuose BK straipsniuose – BK 178 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir nustatytina galutinė subendrinta – 45 parų arešto bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog R. Č. išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo (2024 m. spalio 15 d. vagystė), UAB „S.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikto nenagrinėtu. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad R. Č. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį išteisintas nepagrįstai ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, todėl klausimas dėl UAB „S.“ pareikšto civilinio ieškinio spręstinas iš naujo. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo UAB „S.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. Č. UAB „S.“ naudai priteisti – 169,99 Eur sumą. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija sutinka.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Iš 2024 m. birželio 20 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad moteriškų treniruočių batų „W NIKE VERSAIR“ kaina su PVM yra 169,99 Eur (1 t., b. l. 87). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad UAB „S.“ žalos dydis yra įrodytas. Turtinė žala kilo dėl nuteistojo R. Č. tyčinių neteisėtų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškovo UAB UAB „S.“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš nuteistojo R. Č. UAB „S.“ naudai priteisiant 169,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. APD-2026-09060 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 170,84 Eur už R. Č. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal prokuroro skundą, o teismas nuteistajam R. Č. paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats nuteistasis su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 3(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. spalio 15 d. vagystė) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 15 d. vagystė), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą (2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystė) – 30 parų arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 30 parų arešto bausme paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. spalio 15 d. vagystė) numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nustatyti galutinę subendrintą – 45 parų arešto bausmę.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo R. Č. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.