Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) SUA3 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – SUA3 , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinė įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Po motinos mirties pareiškėja jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė 25 metus. Pati aplinkybė, kad pareiškėja buvo pas notarę kartu su ja, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, ir ji dėl palikimo priėmimo jokių veiksmų neatliko, t. y. neinicijavo jokios procedūros, nors buvo notarės kabinete, savaime patvirtina jos valingą veiksmą nepriimti motinos palikimo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti iki (duomenys neskelbtini), t. y. per šešis mėnesius po M. P. mirties, todėl prašė taikyti palikimo priėmimo senatį. Pareiškėjos pridedami mokėjimo dokumentai vertintini kritiškai. Pareiškėjos pateikiamame bylos priede „(duomenys neskelbtini) Fotofiksacija 2“ neaišku kada ir kokiomis priemonėmis darytos motinos daiktų nuotraukos ir pačios pareiškėjos nurodytas įrašas, jog ji daiktus priėmė 2000 m. Šiuo atveju pateikiamos fotofiksacijos pagrindžia tik jose nurodytų daiktų egzistavimą nuotraukų darymo metu, jos niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo tą turtą valdyti per 6 mėnesius po motinos mirties. Tas pats pasakytina ir apie priedą „Gintariniai papuošalai (1).“ bei kitas fotofiksacijas, kurios nepatvirtina jų padarymo datos ar aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo motinos turtą valdyti per 6 mėnesius po jos mirties. Pažymėjo, jog ji niekada nesutiko ir prieštaravo, kad pareiškėja imtų motinos asmeninius daiktus, išvardintus pareiškime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, nepagrįstai suabsoliutino pirminę procesinę poziciją ir neįvertino ypatingosios teisenos specifikos. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o nukrypimas nuo šios taisyklės galimas tik nustačius akivaizdų interesų priešingumą, kuris privalo išlikti iki pat bylos pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė 2026 m. kovo 9 d. patikslintu atsiliepimu aiškiai nurodė sutinkanti su pareiškimu. Taigi, bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigoje materialinio teisinio ginčo tarp šalių neliko. Pati pareiškėja patikslintame pareiškime konstatavo, jog apeliantė niekada nereiškė jokių pretenzijų į paveldimą turtą. Tai patvirtina, kad tarp šalių nebuvo esminio interesų konflikto, o pradinės abejonės buvo sąlygotos pareiškėjos pasirinktos komunikacijos formos.

Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad apeliantės dalyvavimas procese buvo ne tik teisė, bet ir teismo nustatyta procesinė pareiga. Nesuprantama, kokiu būdu teismas, ypatingosios teisenos procese, padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens procesinis elgesys buvo netinkamas ar pareigos atliktos nesąžiningai. Suinteresuotas asmuo, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė pirminį atsiliepimą, o vėliau, kvalifikuotai įvertinęs situaciją, operatyviai patikslino savo poziciją į sutikimą. Teismas neatskleidė, kur čia įžvelgiamas suinteresuoto asmens nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju esminė bylos atsiradimo priežastimi yra ne suinteresuoto asmens kokie nors veiksmai, o pačios pareiškėjos 25 metus trukęs neveikimas. Motina M. P. mirė dar (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2025 m., t. y. praėjus 25 metams po palikimo atsiradimo. Net ir tuo atveju, jei apeliantė būtų iš karto pritarusi pareiškimui, pareiškėja vis tiek būtų turėjusi rengti procesinius dokumentus ir mokėti žyminį mokestį, nes notaras, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, neturėjo teisinių įgaliojimų išduoti paveldėjimo teisės liudijimo be teismo nustatyto juridinio fakto. Todėl išlaidos už pirminio pareiškimo parengimą (1 200 Eur) ir žyminį mokestį (107 Eur) yra tiesioginė pačios pareiškėjos delsimo pasekmė.

Vertinant šalių elgesį iki proceso, pažymėta, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog iki kreipimosi į teismą būtų bandžiusi klausimą spręsti bendradarbiavimo būdu, pavyzdžiui, kviesdama apeliantę vykti pas notarą sutikimui duoti. Šiuo atveju ne apeliantės reakcija į netikėtą teisminį reikalavimą, o pačios pareiškėjos dešimtmečius trukęs pasyvumas ir nesugebėjimas užtikrinti tinkamos ikiteisminės komunikacijos tapo išlaidų susidarymo pagrindu. Teismas, nevertindamas šio priežastingumo ryšio, nepagrįstai suabsoliutino laimėjusios šalies principą, kuris ypatingojoje teisenoje įprastai nėra taikomas.

Pažymėtina kad pareiškėjos prašomos ir priteistos išlaidos už procesinių prašymų parengimą (prašymo ypatingosios teisenos byloje pateikimą) neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Kadangi prašymas buvo teikiamas ne ginčo tvarka, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už tokius prašymus taikomas 0,4 koeficientas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio, todėl, šiuo atveju, maksimali suma už vieną prašymą – 971,04 Eur.

Nors teismas nurodė, kad atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendime nėra aptariami jokie faktiniai bylos duomenys, pagrindžiantys tokio dydžio užmokesčio priteisimo būtinybę. Pabrėžta, kad civiliniame procese galiojantis rungtyniškumo principas įpareigoja pačias šalis pagrįsti savo reikalavimus. Teismas nepasisakė, kuo standartinė ypatingosios teisenos byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (paveldėjimo tikslu) buvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių teisinių žinių. Sprendime nėra motyvų, kodėl 25 metus trukęs pačios pareiškėjos pasyvumas turėtų būti vertinamas kaip faktorius, didinantis paslaugų kompleksiškumą. Priešingai – vėlyvas kreipimasis į teismą yra pačios pareiškėjos rizika, kuri neturi būti apmokama apeliantės sąskaita (Rekomendacijų 2.2, 2.11 punktai). Byloje nėra duomenų apie advokatės būtinybę vykti į kitą vietovę (Rekomendacijų 2.4 punktas) ar kitas išskirtines laiko sąnaudas, kurios viršytų įprastą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktiką.

Byloje pateiktos sąskaitos (Nr. ASSK2025/033 ir Nr. ASSK2026/007) rodo, kad pareiškėjos advokatė kaip savarankiškas paslaugas išskyrė „susipažinimą su dokumentais“. Nors pagal teismų praktiką už tokį atskirą veiksmą nėra priteisiama bylinėjimosi išlaidų. Susipažinimas su kitos šalies procesiniais dokumentais yra neatsiejama ir būtina pasirengimo atstovauti ar rengti patikslintus dokumentus dalis, tačiau ji neturi savarankiškos vertės be galutinio rezultato – atstovavimo teisme ar procesinio dokumento pateikimo. Priteisdamas atskirą užmokestį už šiuos „pasirengimo“ veiksmus, teismas faktiškai leido pareiškėjai dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidų sumą, nors Rekomendacijų 2 ir 11 punktai reikalauja, kad priteistinos išlaidos būtų protingos ir būtinos.

Šioje standartinėje paveldėjimo byloje nebuvo jokio objektyvaus pagrindo taikyti maksimalius įkainius, todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas nepakankamai motyvuotu.

Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad šioje byloje susidariusi situacija reikalavo nukrypti nuo formalaus išlaidų paskirstymo principo tam, kad būtų išlaikyta teisinga šalių interesų pusiausvyra. Apeliantė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmuo, turintis didelių sveikatos problemų (diagnozuota onkologinė liga, byloje yra pateikti medicininiai ligos išrašai), kas tiesiogiai riboja jos galimybes aktyviai dalyvauti procese, gilintis į pareiškėjos problemas, bei generuoti pajamas bylinėjimosi išlaidoms padengti. Gydytojų specialistų rekomendacijos nedalyvauti posėdžiuose dėl sveikatos pablogėjimo rizikos buvo pateiktos byloje, tačiau teismas jų nevertino. Apeliantės pirminė reakcija į pareiškimą nebuvo piktavališkas siekis vilkinti bylą, o natūrali gynybinė reakcija į pareiškėjos vaikų reikalavimus, pateiktus nepagarbiu būdu. Priteista 2 395,40 Eur suma iš pensinio amžiaus ir rimtų sveikatos problemų turinčio asmens už teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą byloje, kuri buvo inicijuota tik dėl pačios pareiškėjos neveikimo, yra neproporcingai didelė. Teismas, priteisdamas maksimalią sumą iš asmens, kuris bylos pabaigoje bendradarbiavo ir kurio turtinė bei sveikatos padėtis yra objektyviai sunki, pažeidė bendruosius teisingumo principus. Toks sprendimas neatitinka proporcingumo reikalavimo ir sukuria šiuo metu nepakeliamą finansinę naštą apeliantei.

Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens SUA3 , tinkamai vertino šalių išreikštą poziciją dėl reikalavimo dalyko, šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, ir pagal priežasties teoriją tinkamai įvertino aplinkybes, kas yra atsakingas dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmens SUA3 2025 m. spalio 31 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame aiškiai nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo pareiškimą atmesti. 2025 m. gruodžio 16 d. raštu, suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodė, kad savo poziciją yra nurodžiusi atsiliepime. Tik 2026 m. kovo 9 d. suinteresuotas asmuo pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareikštais reikalavimais sutinka.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo iš pradžių su pareiškimu nesutiko, pagrįstai sprendė, jog šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, suinteresuotas asmuo turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir priklausomai nuo šioje byloje priimto sprendimo galėjo gauti materialinės ar kitokios naudos rezultatą. Aplinkybė, kad vykstant teismo procesui, apeliantė savo poziciją pakeitė ir 2026 m. kovo 9 d. pateiktame patikslintame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareikštais reikalavimais sutinka, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių interesai nagrinėjamoje byloje buvo priešingi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį.

Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikšminga ne tik pareiškėjos elgsena, bet ir tai, ar suinteresuotas asmuo savo veiksmais prisidėjo, kad teisminio proceso būtų išvengta. Atsisakymas pripažinti pareiškėjos teises į paveldimą turtą, padalyti pagrįstai vertintinas kaip aplinkybė, nulėmusi teisminio proceso būtinybę. Atsižvelgdamas į tai, kad teisminio proceso buvo galima išvengti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Pažymėta, kad asmens amžius ar sveikatos būklė savaime neatskleidžia jo turtinės padėties ir nesudaro pagrindo daryti išvadas apie asmens finansines galimybes. Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią apeliantės turtinę ar finansinę padėtį. O tai, kad apeliantė naudojasi privataus advokato paslaugomis ir nesikreipia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, leidžia abejoti teiginiais apie sunkią jos turtinę padėtį.

Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra procesinis dokumentas, ir nepatenka į „kitų dokumentų“ sąvoką, todėl Rekomendacijų 8.16 punktas netaikytinas, o taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas. Atitinkamai maksimalus priteistinas dydis už pareiškimą galėjo sudaryti 5 844,25 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1200,00 Eur sumą už pareiškimo atitinka Rekomendacijas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai vyko 2025 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. kovo 13 d. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už konsultacijas, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimali galima priteistina suma už 1 val. yra: 2026 m. gruodžio 18 d.— 238,70 Eur; 2026 m. kovo 13 d. - 242,76 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos prašoma priteisti suma - 150 Eur už 1 val. yra ženkliai mažesnė.

Aplinkybė, jog sąskaitoje buvo detalizuoti darbai, sudarantys pasirengimo teismo posėdžiui apimtį, nesudaro pagrindo teigti, kad atlygis už teisines paslaugas buvo dirbtinai padidintas. Procese dalyvavo ir teikė atsiliepimus ne tik suinteresuotas asmuo SUA3, todėl akivaizdu, kad rengiantis teismo posėdžiui objektyviai buvo būtina susipažinti bei įvertinti visų byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, pasirengimas teismo posėdžiui be abejonės pareikalavo daugiau darbo laiko sąnaudų. Pasirengimas 2026 m. kovo 13 d. teismo posėdžiui taip pat pareikalavo didesnių darbo laiko sąnaudų, kadangi atidedant bylos nagrinėjimą ir skiriant kitą teismo posėdžio datą, teismas nutarė pripažinti SUA3 dalyvavimą byloje būtinu, bei apklausti pareiškėjos pakviestus liudytojus. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėjo aiškintis, kokias aplinkybes pareiškėja ketina įrodinėti liudytojų pagalba, kokias konkrečias aplinkybes pareiškėjos kviečiamas liudytojas galėtų paliudyti ir, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją, pasirengti suinteresuoto asmens bei liudytojų apklausai.

Pareiškėja pasisakydama dėl apeliantės bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese pažymėjo, kad apeliantė kartu su skundu pateikė susitarimą dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dokumentų, pagrindžiančių, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina, nėra pateikusi. Vien susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nėra dokumentus, patvirtinantis, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Atkreipė dėmesį, kad žyminis mokestis neturėjo būti mokamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose paskirstymo proceso šalims, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingoji teisena paprastai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, minėta, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 59 punktą).

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju pareiškėjos ir apeliantės interesai buvo priešingi, o apeliantė turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir priklausomai nuo šioje byloje priimto sprendimo galėjo gauti materialinės ar kitokios naudos rezultatą, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Pirmiausia paminėtina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Taigi ginčo atveju, kadangi apeliantė buvo pasikreipusi į notarę dėl motinos M. P. palikimo priėmimo, t. y. laikytina priėmusia palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nebuvo išduotas, todėl egzistavo galimybė neteismine tvarka pareiškėjai priimti motinos palikimą. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą buvo būtinas ir neišvengiamas.

Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad paveldėjimo klausimas apeliantei buvo iškeltas dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Kreipimosi faktą patvirtina ir pačios apeliantės patikslintame atsiliepime ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie pareiškėjos vaikų pokalbį su apeliante dėl palikimo. Todėl vien atskiro rašytinio kvietimo vykti pas notarą nebuvimas nepaneigia išvados, kad paveldėjimo klausimą buvo siekiama išspręsti iki teisminio proceso. Apeliantės nurodomas pokalbio supratimas ir bendravimo pobūdžio vertinimas nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia nustatyto jos nesutikimo.

Apeliantei neišreiškus sutikimo, pareiškėja neturėjo kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prasidėjus procesui, apeliantė 2025 m. spalio 31 d. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutiko, o 2025 m. gruodžio 16 d. raštu šią poziciją palaikė. Vadinasi, prieštaravimas buvo išreikštas ne tik iki proceso, bet ir pakartotinai patvirtintas nagrinėjant bylą. Šios aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjos ir apeliantės interesų priešingumą bei CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties taikymą. Apeliantės 2026 m. kovo 9 d. patikslintu atsiliepimu pareikštas sutikimas su pareiškimu savaime nepanaikina iki tol buvusio interesų priešingumo ir pareiškėjos jau patirtų pagrįstų išlaidų atlyginimo galimybės. Sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, vertinama visa proceso eiga, todėl negalima remtis tik paskutine apeliantės procesine pozicija. Vėlesnis sutikimas reikšmingas vertinant tolesnio atstovavimo būtinumą ir apimtį, tačiau nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjos ir apeliantės interesai sutapo viso proceso metu. Nagrinėjamu atveju dėl pareikštų prieštaravimų pareiškėjos atstovei teko rengti pareiškimą, susipažinti su apeliantės procesiniais dokumentais, pasirengti bylos nagrinėjimui ir jai atstovauti.

Apeliantės amžius ir sveikatos būklė savaime nesukuria išimties iš bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šios aplinkybės nepanaikina pareiškėjos teisės į pagrįstų išlaidų atlyginimą. Apeliantės nurodyta sunki turtinė padėtis nepagrįsta įrodymais, todėl vien šiuo teiginiu negalima grįsti išvados dėl jos atleidimo nuo išlaidų atlyginimo ar jų mažinimo (CPK 178 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 28 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pats pirminis nesutikimas, o vėlesnis sutikimas su pareiškimu, negali būti laikomas piktnaudžiavimu, nenustačius siekio vilkinti procesą. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymas buvo nulemtas apeliantės nesutikimo su pareiškėjos reikalavimais.

Atsižvelgiant į nustatytą interesų priešingumą, pareiškimo patenkinimą ir proceso eigą, kai apeliantė tik vėliau sutiko su pareikštu pareiškimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš apeliantės. Tačiau išlaidų atlyginimo pagrindo nustatymas ir konkretaus priteistino dydžio nustatymas yra atskirai vertintini klausimai. Pareiškėjos teisė į atlyginimą savaime nereiškia, kad turi būti priteista visa jos sumokėta teisinės pagalbos išlaidų suma.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Be to, šaliai neturėtų tekti atsiskaitymo už teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 63-64 punktai).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Apeliantė teigia, kad prašymas buvo teikiamas ne ginčo tvarka, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už tokius prašymus taikomas 0,4 koeficientas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio, atitinkamai maksimali suma už vieną prašymą – 971,04 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priskirtinas prie Rekomendacijų 8.2 punkto. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrindinis ypatingosios teisenos procesą inicijuojantis dokumentas, kuriuo apibrėžiamas bylos nagrinėjimo dalykas ir išdėstomos prašymą pagrindžiančios aplinkybės bei įrodymai. Nors toks pareiškimas Rekomendacijų 8.2 punkte tiesiogiai neįvardytas, pagal savo procesinę paskirtį jis atitinka ieškinį, todėl už jo parengimą atlygintinų išlaidų maksimalus dydis nustatytinas taikant šiame punkte įtvirtintą 2,5 koeficientą. Pareiškimo vertinimas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą kaip kito procesinio dokumento neatitiktų jo paskirties – inicijuoti savarankiškos bylos nagrinėjimą ir suformuluoti pagrindinį reikalavimą. Tokį vertinimą patvirtina ir teismų praktika, kai pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimui taikytas Rekomendacijų 8.2 punktas (Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-777-413/2026, 44 punktas), taip pat ir kitose ypatingosios teisenos bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-463-924/2026, 43 punktas, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-567-856/2018, 17 punktas ir kt.).

Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: kaip jau minėta, už ieškinį (pareiškimą) – 2,5; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai).

Pareiškėja byloje pateikė įrodymus, kad pagal 2025 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas turėjo 1 200 Eur išlaidų už pareiškimo parengimą, kas neviršija Rekomendacijų 8.2 nustatyto dydžio, t. y. maksimali galima suma sudarytų 5 844,25 Eur (2 337,70 Eur × 2,5); pagal 2025 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas – 550 Eur, kurias sudaro 75 Eur už konsultaciją (30 min.) ir 475 Eur pasirengimą teismo posėdžiui (susipažinimą su pateiktais į bylą šalių atsiliepimais) – 1 val. 30 min, ir atstovavimą teismo posėdyje, viso priskaičiuota laiko 4 val. 20 min.; pagal 2026 m. kovo 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas – 525 Eur, kurias sudaro 225 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (susipažinimą su pateiktu patikslintu atsiliepimu ir pozicijos aptarimą) ir 300 Eur už 2 val. atstovavimą teisme.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki trisdešimties minučių atmetama, trisdešimt ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Nustatyta, kad byloje vyko 2 teismo posėdžiai, 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis truko 49 min., ir 2026 m. kovo 13 d. – 31 min., taigi viso teismo posėdžiai truko 80 min., t. y. 1 val. 20 min. (Rekomendacijų 10 punktas). Atitinkamai pareiškėjai gali būti atlyginama ne daugiau kaip už vieną atstovės atstovavimo teismo posėdyje valandą (Rekomendacijų 9 punktas). Sąskaitose nurodytos didesnės atstovavimo laiko sąnaudos neatitinka faktinės posėdžių trukmės, todėl nėra pagrindo atlyginti visas už šias paslaugas prašomas priteisti išlaidas. Įvertinus bylos pobūdį, nagrinėtų klausimų nesudėtingumą ir pasirengiant posėdžiams atliktų veiksmų apimtį, pagrįstomis ir būtinomis laikytinos po vieną valandą pasirengimo kiekvienam teismo posėdžiui sąnaudos. Atskirai prašomų atlyginti 75 Eur konsultacijos išlaidų pagrįstumas neįrodytas, nes pateikti duomenys neleidžia nustatyti šios konsultacijos turinio, jos ryšio su nagrinėjama byla ir savarankiškumo kitų apmokėtų teisinių paslaugų atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinio teisinio ar faktinio sudėtingumo, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, o buvo sprendžiama dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti nustatymo, teisinių paslaugų teikimas nereikalavo išskirtinių darbo ir laiko sąnaudų. Nagrinėjamu atveju didžioji dalis pasirengimo teismo posėdžiams sudarė susipažinimas su procesiniais dokumentais, kurios pagal kasacinio teismo praktiką laikytinos atitinkamų procesinių dokumentų parengimo sudėtine dalimi ir atskirai neatlygintinos. Kaip minėta dalis sąskaitose nurodyta posėdžių trukmė neatitinka realios faktinės posėdžių trukmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai atlygintinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos nuo 2 275 Eur iki 1 500 Eur. Toks dydis laikytinas proporcingu suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir atitinkančiu protingumo bei teisingumo kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidas ir to, ar jie atitinka Rekomendacijose nustatytus reikalavimus, todėl apeliantės skundas tenkinamas iš dalies pareiškėjai iš apeliantės priteistina 1620,40 Eur (1500 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 107,00 Eur žyminis mokestis + 13,40 Eur išlaidos už duomenų iš VĮ Registrų centras suteikimą) bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų atitiktį Rekomendacijose nustatytiems kriterijams bei neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teisinę pagalbą, todėl apeliacinės skundas tenkintinas iš dalies, t. y. skundžiamas sprendimas keistinas – pareiškėjai iš suinteresuoto asmens SUA3 priteistina 1 620,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Ginčo atveju tenkinus iš dalies apeliacinį skundą, t. y. 32 proc., ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir pareiškėjos interesai apeliacinės instancijos teisme buvo priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis), egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas, 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026, 57 punktas).

Apeliantė byloje pateikė jos atstovės ir apeliantės 2026 m. balandžio 24 d. susitarimą dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas, kuriuo susitarta, kad 2026 m. balandžio 24 d. sąskaita faktūra serija MSP Nr. 2118 už apeliacinio skundo parengimą, bendrai 1 573 Eur, bus apmokėta iki 2026 m. liepos 26 d. Taigi, egzistuojant susitarimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ateityje, kuriuo nustatyta, už kokias konkrečias paslaugas ir kokia konkreti susitarta sumokėti vėliau, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nespręsti dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį. Todėl iš pareiškėjos apeliantei priteistina 503,36 Eur (1 573 x 32 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja byloje pateikė įrodymus, kad turėjo 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kas neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kuris šiuo atveju sudarytų 3 284,84 Eur (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl iš apeliantės pareiškėjai priteistina 1 020 (1 500 – 32 proc.) Eur.

Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš apeliantės pareiškėjai priteistina 516,64 Eur (1 020 Eur - 503,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip skundas dėl procesinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-690/2017; 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-933/2025, CPK 321 straipsnio 3 dalis, 80 straipsnio 2 dalis), todėl suinteresuoto asmens už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo sumokėtas 54 Eur žyminis mokestis grąžintinas apeliantei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisiant pareiškėjai PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš suinteresuoto asmens SUA3 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 620,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš suinteresuoto asmens SUA3 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 516,64 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti SUA3 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.