Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens H. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys H. L., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po (duomenys neskelbtini) mirusios sesers J. R. mirties.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas advokatui Pavelui Ravluševičiui nurodžius ir pateikus teismui Baltarusijos Respublikos notarės 2025 m. rugsėjo 3 d. pavelėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio matyti, kad po byloje buvusio suinteresuoto asmens D. K. mirties 2/3 jos turto paveldėjo byloje suinteresuotu asmeniu esanti H. L. (D. K. dukra). Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nenustačius aplinkybių, kad tokios formos nagrinėjimas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, bei atsižvelgus į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų / nesutikimo dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos.

8. Suinteresuotas asmuo I. K. (I. K.) nurodė, kad paveldėjo 1/3 dalį motinos D. K. turto 2025 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Sužinojęs apie nagrinėjamos bylos procesą ir pareiškimo turinį teigė sutinkantis su pareiškimu ir prašė jį patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.4. D. K. bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė. Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų apie šį faktą neinformavo, nors akivaizdu, kad negalėjo apie jį nežinoti. Suinteresuoti asmenys nuolatos gyvena Lenkijoje.

16. Teismas nurodė, kad nors suinteresuotų asmenų atstovas teikė į bylą rašytinius įrodymus, jo teigimu, patvirtinančius, jog po palikėjos mirties jie ne kartą su pareiškėja bendravo telefonu paveldėjimo klausimais, tačiau pateiktos pokalbių išklotinės tik patvirtina, kad pareiškėja ir H. L. (L.), tiek ir pastarosios motina, bendravo telefonu, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti, koks buvo pokalbių turinys, ir jog pareiškėja pokalbių metu, kaip teigė suinteresuotų asmenų atstovas, aiškiai išreiškė savo valią nesikreipti dėl palikimo priėmimo. Pagaliau ši aplinkybė ir nėra svarbi jai tokią valią išreiškus.

23. Teismas sprendė, kad 2025 m. gruodžio 16 d. teisme gautas suinteresuoto asmens H. L. (L.) vardu jos atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus suformuotas ir pasirašytas prašymas ir pareiškimas, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiu H. L. (L.) 2024 m. spalio 18 d. suformuotą pareiškimą dėl atsisakymo nuo J. R. palikimo priėmimo, teigiant, kad jis suformuotas pareiškėjai ją suklaidinus ir apgavus, t. y. yra ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, šioje ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl termino atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka negali būti nagrinėjamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo H. L. (L.) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti, pripažinti apeliantės 2024 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl J. R. palikimo atsisakymo negaliojančiu, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė nagrinėti apeliantės prašymą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, nors teismas turi ex oficio pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie turi sąsajų su nagrinėjama byla. Apeliantės palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir sietinas su pareiškėjos duotu pažadu nepriimti palikimo, nes tokiu būdu būtų paspartintas notarinio liudijimo išdavimas, t. y. šis liudijimas būtų išduotas iš karto po dokumento apie atsisakymą nuo palikimo iš pareiškėjo gavimo. Neįvertinus aplinkybių dėl kurių apeliantė nepriėmė palikimo, liko neatskleista civilinės bylos esmė (CPK 443 straipsnio 8 dalis), taip pat padarytas procesinis pažeidimas (CPK 443 straipsnio 7 dalis).

24.3. Teismo priteistos iš apeliantės pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos daugiau nei du kartus viršija maksimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

25.3. Nagrinėjamos bylos dalykas yra praleisto termino atnaujinimas ir byla nagrinėjama yra ypatingosios teisenos tvarka. Reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu yra materialinis ginčas, kuris gali būti nagrinėjamas tik ieškinio teisenos tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad toks reikalavimas buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 15 d., kai procesas vyksta nuo 2024 m. gruodžio 2 d. Taigi, apeliantės pozicija dėl vienašalio sandorio negaliojimo dėl suklydimo atsirado po metų bylos nagrinėjimo, galimai išgalvojus šią naują versiją siekiant ginčyti pareiškėjos teises. Todėl atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama yra ypatingosios teisenos tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantės reikalavimą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu.

25.4. Pareiškėja yra Lenkijos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Lenkijoje, todėl į bylą teikti įrodymai buvo lenkų kalba, kuriuos buvo būtina išversti į lietuvių kalbą. Įrodymų vertimus atliko pareiškėjos atstovė advokatė Eleonora Maciejevska. Atsižvelgiant į tarptautinį elementą ir procesinių dokumentų, įrodymų vertimų apimtį, akivaizdu, kad pareiškėjos atstovei teko skirti ženkliai didesnes darbo laiko sąnaudas nei įprastai tokio pobūdžio bylose ir tai laikytina pagrindu nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, trukmę, šalių procesinį elgesį ir pareiškėjos patirtų išlaidų pagrįstumą, teisėtai ir pagrįstai priteisė iš apeliantės pareiškėjai visas jos patirtas 3 197,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo nenagrinėjimo, paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, vaikų neturėjo, deklaruota jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro patvirtinto oficialiojo testamento kopijos duomenimis J. R. 2016 m. birželio 13 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko dukterėčiai H. L. (L.), kuri yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė. Testamentų registro 2024 m. lapkričio 21 d. išrašo duomenimis po palikėjos J. R. mirties palikimą 2024 m. spalio 18 d. priėmė palikėjos sesuo D. K., taip pat ketvirtos eilės įpėdinė, nes testamentinė įpėdinė H. L. (H. L.) 2024 m. spalio 18 d. palikimo po palikėjos J. R. atsisakė (Vilniaus miesto savivaldybės 12-ojo notarų biuro notarės Vykintos Jokantaitės-Birbilienės 2024 m. spalio 18 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 2510)). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė. Terminas J. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidusi įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti vienu mėnesiu ir 4 dienomis.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pripažino svarbiomis ir praleistą terminą atnaujino. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė H. L. (L.) pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra svarbios priežastys atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Be to, teismas nepagristai atsisakė nagrinėti apeliantės prašymą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, nors teismas turi ex oficio pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie turi sąsajų su nagrinėjama byla.

30. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe apie termino palikimui priimti trukmės nežinojimą, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad įpėdinės teisėmis galės pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, kadangi Lenkijoje, kur ji pastoviai gyvena, yra toks terminas palikimui priimti, galvojo, jog toks yra ir Lietuvoje, ji nežinojo, kad terminas palikimui priimti Lietuvoje yra trumpesnis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta palikimo priėmimo procedūra ir jos atlikimo terminas taikomi visiems įpėdiniams ir nėra siejama su teisinio išsilavinimo turėjimu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad vien tai, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo procedūras, jų teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties.

33. Visgi nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido vienu mėnesiu ir keturiomis dienomis, todėl pareiškėjos elgesį vertinti kaip itin nerūpestingą, aplaidų ar nesąžiningą nėra pagrindo. Pareiškėja vos tik sužinojusi apie susiklosčiusią situaciją – kai pareiškėjos dukterėčia 2024 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ją su prašymu pasirašyti pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo – operatyviai kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos: 2024 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, advokatė nedelsdama kreipėsi į Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarę Vykintą Jokantaitę-Birbilienę dėl susipažinimo su paveldėjimo byla, notarės nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 20 d. atvyko susipažinti su ja, o susipažinus su paveldėjimo byla nedelsiant buvo parengtas pareiškimas teismui. Testamentų registro 2024 m. lapkričio 21 d. išrašo duomenimis po palikėjos J. R. mirties palikimą 2024 m. spalio 18 d. priėmė palikėjos sesuo D. K., taip pat ketvirtos eilės įpėdinė, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi palikimo priėmimo klausimai pareiškėjos ir jos sesers D. K. pradėti spręsti vos daugiau kaip mėnesio skirtumu, kadangi į teismą pareiškėja kreipėsi 2024 m. lapkričio 27 d., nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo. Duomenų, kad, pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų paveikti D. K., priėmusios palikimą, įpėdinio I. K. (I. K.) interesai (dėl to esmingai pablogėtų jo turtinė padėtis ar kiltų kiti neigiami padariniai), byloje nėra. Be to, suinteresuotas asmuo I. K. (I. K.) sutinka su pareiškimu ir prašė jį patenkinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkino pagrįstai.

Dėl suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo

35. Nagrinėjamu atveju 2025 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo gautas apeliantės prašymas pripažinti negaliojančiu apeliantės 2024 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo J. R. palikimo priėmimo, teigiant, jog jis suformuotas pareiškėjai ją suklaidinus ir apgavus, t. y. yra ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.

36. CPK 443 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ši įstatymo norma aiškintina sistemiškai su CPK 143 straipsniu. CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje nutartyje išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams, jog šioje ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens prašymas dėl sandorio (palikimo atisakymo) pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtinas. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas ypatingosios teisenos kategorijos bylose negali imtis nagrinėti ir spręsti šalių ginčą dėl sandorio galiojimo/pripažinimo negaliojančiu. Toks ginčas nagrinėtinas tik ginčo teisenos tvarka, pareiškus ieškinį. Kita vertus, suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai pateikti po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, t. y. po CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, ir jo priėmimas vilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodęs, jog atsisako priimti suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti, nes iš esmės buvo teisingai išnagrinėta byla. Šį pirmosios instancijos procesinį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas priimant papildomą nutartį (CPK 277 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

38. Išaiškintina, jog atsisakymas priimti suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą neužkerta kelio jam įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorio (palikimo atisakymo) pripažinimo negaliojančiu.

Dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydžio

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

40. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pareiškėja prašė priteisti 3 197,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 108,92 Eur išlaidos už dokumentų rengimą, t. y. 2024 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl informacijos suteikimo parengimas, susipažinimas su paveldėjimo byla Vilniaus miesto 12-ajame notaro biure, rašytinių įrodymų vertimas iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo rengimas ir pateikimas teismui, 110 Eur išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį ir 2 Eur išlaidos už Testamentų registro išrašo gavimą bei 1 089 Eur išlaidos už pasirengimą dviem teismo posėdžiams, baigiamosios kalbos rengimą.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai priteistos išlaidos yra pagrįstos ir realios, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, kadangi pagal Rekomendacijas už ieškinio (pareiškimo) 2024 m. lapkričio mėnesį parengimą, maksimali priteistina suma yra 5 491 Eur (2 196,40 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.)); už prašymo 2024 m. lapkričio mėnesį parengimą, maksimali priteistina suma yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.)), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 2025 m. sausio ir vasario mėnesiais, kurių bendra trukmė sudarė 6 valandas, maksimali priteistina suma yra 1 342,74 Eur (2 237,90 (bruto) × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) × 6. Taigi, pagal Rekomendacijas pareiškėjai už suteiktas teisines paslaugas maksimali priteistina suma yra 7 712,30 Eur, todėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų bendra suma (3 197,92 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai iš apeliantės 110 Eur žyminį mokestį, nors skundžiama nutartimi pareiškėjai buvo grąžinta 55 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3 142,92 Eur (3 197,92 Eur – 55 Eur už teismo grąžintą žyminio mokesčio permoką).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, ir šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir grąžinęs žyminio mokesčio permoką, grąžintą sumą nepagrįstai priteisė iš apeliantės, be to, padarė procesinės teisės normų pažeidimą skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendęs suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo priėmimo klausimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista, ją papildant procesiniu sprendimu dėl atsisakymo priimti suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu ir patikslinant iš apeliantės pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

47. Kadangi apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pareiškėja S. P. pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 726 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio (971,04 Eur (2 427,60 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 p.)), todėl iš apeliantės pareiškėjai S. P. priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria iš suinteresuoto asmens H. L. (L.) pareiškėjai S. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodant 3 142,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir jos rezoliucinėje dalyje nurodyti:

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens H. L. (L.) savarankišką reikalavimą dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens H. L. (L.), gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjai S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.