Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – H. L. (H. L.) ir I. K. (I. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po 2024 m. liepos 23 d. mirusios sesers J. R. mirties, suinteresuotu asmeniu įtraukdama kitą seserį D. K..

Nurodė, kad 2024 m. liepos 23 d. mirus J. R. liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš karto po sesers mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad įpėdinės teisėmis galės pasinaudoti šešių mėnesių laikotarpyje, kadangi Lenkijoje, kur ji pastoviai gyvena, yra toks terminas palikimui priimti, galvojo, kad toks yra ir Lietuvoje, ji nežinojo, kad terminas palikimui priimti Lietuvoje yra trumpesnis. 2024 m. lapkričio 4 d. pareiškėja sulaukė dukterėčios H. L. (L.), kitos sesers D. K. dukters, skambučio, kad reikėtų nueiti pas notarą ir parašyti pareiškimą, kad palikimo nepriėmė. Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 4 d., Pavelas Ravluševičius atsiuntė pareiškėjai pareiškimą el. paštu. Iš telefoninio pokalbio su dukterėčia pareiškėja nesuprato, dėl kokių priežasčių ji turėtų pasirašyti jai el. paštu atsiųstą pareiškimą, patvirtinant, kad nepriėmė palikimo po sesers J. R. mirties, nes pareiškėja buvo suplanavusi šešių mėnesių laikotarpyje po sesers J. R. mirties kreiptis į atitinkamą Lietuvos notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau po minėto dukterėčios skambučio susisiekus su Lietuvoje teisines paslaugas teikiančia advokatų kontora, paaiškėjo, kad Lietuvoje šis terminas yra ne šeši, o trys mėnesiai. Pareiškėjos atstovei advokatei Eleonorai Maciejevskai susipažinus su paveldėjimo byla, paaiškėjo, kad J. R. 2016 m. birželio 13 d. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarės A. A. (notarinio registro Nr. 3071). J. R. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko H. L. (L.), t. y. pareiškėjos dukterėčiai, kitos sesers D. K. dukrai. Tačiau H. L. (L.) 2024 m. spalio 18 d. Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarei V. J.-B. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, o D. K. tą pačią dieną - 2024 m. spalio 18 d. - pateikė Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarei V. J.-B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja teigė negalinti pasinaudoti paveldėjimo teise, nes jos įgyvendinimui yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sesers J. R. mirties, priimti, nors naudotis tokia teise ji nori. Terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių sąžiningai suklydus, t. y. manant, kad terminas palikimui priimti yra šeši mėnesiai kaip Lenkijoje, kur ji nulatos gyvena, toks, žino, buvo ir Lietuvoje. Pareiškėja manė, jog paveldėjimą galės priimti iki 2025 m. sausio 23 d., buvo pasirengusi atlikti visas paveldėjimo procedūras per šį laikotarpį, laiko tam ji turėjo. Pareiškėja pažymėjo, kad palikimo neatsisako ir neketino atsisakyti, todėl jai el. paštu atsiųsto raštiško pareiškimo dėl palikimo nepriėmimo nepasirašė. Vos tik sužinojusi apie susiklosčiusią situaciją – kai dukterėčia kreipėsi į ją su prašymu pasirašyti pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo – pareiškėja operatyviai kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos: 2024 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, advokatė Eleonora Maciejevska nedelsdama kreipėsi į Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarę V. J.-B. dėl susipažinimo su paveldėjimo byla, lapkričio 20 d. notarės nurodytu laiku atvyko susipažinti su ja, susipažinus su paveldėjimo byla nedelsiant buvo parengtas pareiškimas teismui.

Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji veikė sąžiningai ir aktyviai, tik dėl objektyvių priežasčių nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo laiku. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kita palikėjos ir jos sesuo D. K., žinodama paveldėjimo proceso eigą ir pareiškimo pateikimo terminus, neinformavo pareiškėjos apie būtinybę laiku pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jųdviejų sesers mirties, nors pati jau 2024 m. spalio 18 d. buvo pateikusi pareiškimą dėl paveldėjimo. D. H. L. (L.), skambindama pareiškėjai, aiškiai nepaaiškino palikimo priėmimo termino svarbos, o tik bandė įtikinti ją pasirašyti pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo. Tokie veiksmai galimai rodo, kad pareiškėja buvo tyčia neinformuota apie palikimo priėmimo proceso eigą, kad artimieji ją klaidino.

2024 m. gruodžio 30 d. suinteresuotu asmeniu pagal pareiškimą buvusi D. K. ir į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukta H. L. (L.), pateikė bendrą atsiliepimą į pareiškimą, pasirašytą advokato Pavelo Ravluševičiaus, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti, nurodydamos, kad palikėja sunkiai sirgo, jai buvo itin svarbu, kad bent kas nors iš jos artimųjų giminių būtų šalia jos paskutinėmis akimirkomis ir buvo pasiruoši tam asmeniui palikti savo palikimą. Pareiškėja buvo atvykusi į Vilnių prieš 1,5 mėn. iki J. R. mirties, tačiau išvyko nenorėdama ir negebėdama prižiūrėti sunkiai sergančios sesers J. R.. Pareiškėja pranešė šeimos nariams, kad nedalyvaus sesers J. R. pavedėjime. Pareiškėja minėjo kelis kartus, kad jai nieko nereikia ir paveldėjime dalyvauti nesiruošia. Pareiškėja nedalyvavo mirusios priežiūroje, išskyrus savaitę Vilniuje. Taip pat nedalyvavo ir niekaip neprisidėjo prie laidotuvių organizavimo. Pareiškėja išvengė ne tik sunkiai sergančios sesers priežiūros rūpesčių, laidojimo organizavimo, bet ir su to susijusių finansinių išlaidų. Šis poelgis buvo teisinamas tuo, jog pareiškėja nedalyvauja paveldėjime.

Pažymėjo, kad notarės V. J.-B. 2024 m. spalio 18 d. reikalavimas forminant palikimo priėmimą gauti kitos sesers, t. y. pareiškėjos, rašytinį patvirtinimą dėl palikimo nepriėmimo nėra būtinas pagal galiojančius teisės aktus. Suinteresuoto asmens atstovas neslėpė kitos sesers egzistavimo ir pareiškėją nurodė paveldėjimo dokumentuose. Pareiškėja 2024 m. spalio 18 d. telefonu H. L. (L.), patvirtino, kad nedalyvaus paveldėjime. Pareiškėja nurodė, kad užsirašyti pas notarą jai reikia kelių savaičių ir paklausė, ar nebus per vėlu. H. L. (L.), atskambino atstovui ir pranešė apie tai. Gavus žodinį sutikimą, atstovas įformino palikimo priėmimą D. K. vardu. Po to notarė persiuntė atstovui dokumento formą, kuri jai buvo reikalinga forminant palikimą D. K. vardu. Dokumento forma buvo pateikta lietuvių kalba. Šis tekstas buvo vėliau verčiamas į lenkų kalbą ir persiųstas el. paštu pareiškėjai. Dar kartą buvo su pareiškėja susisiekta įsitikinti, kad siųstas dokumentas gautas ir suprantamas. Pokalbio metu pareiškėja domėjosi buto kainomis Vilniuje. Vėliau bendravo su H. L. (L.), ir irgi domėjosi buto kainomis Vilniuje. Pareiškėja nurodė, jog jos sūnus M. pageidautų įsigyti mirusios sesers butą. 2024 m. lapkričio 26 d. buvo paskambinta pareiškėjai ir pasiteirauta dėl notarinio dokumento, nes keletas savaičių pasibaigė. Pareiškėja informavo, jog jai atsirado sentimentai Vilniui, butui, kuriame ji lankėsi, ten yra investuoti jos tėvų pinigai. Nurodė, kad kreipėsi su ambasados pagalba į advokatą, kuris intensyviai dirba, atstovaujant jos interesus. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjai buvo žinomas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, nes apie tai buvo nuolat mirusiosios kalbama ir pats atstovas minėjo pareiškėjai apie trijų mėnesių terminą paveldėjimui priimti. Pareiškėjos nurodomos priežastys nėra objektyvios, jų negalima pripažinti svarbiomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino. 2025 m. vasario 21 d. teikdamas atskirąjį skundą abiejų suinteresuotų asmenų D. K. ir H. L. (L.) vardu ir prašydamas panaikinti nutartį, jų atstovas advokatas Pavelas Ravluševičius nurodė ir pateikė dokumentus, kad suinteresuotas asmuo D. K. 2024 m. lapkričio 14 d. mirė.

Po gauto suinteresuoto asmens atstovo atskirojo skundo dėl teismo 2025 m. vasario 14 d. priimtos nutarties ir pašalinus atskirojo skundo trūkumus teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikino ir, be kita ko, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl D. K. procesinių teisių perėmimo.

2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas advokatui Pavelui Ravluševičiui nurodžius ir pateikus teismui Baltarusijos Respublikos notarės 2025 m. rugsėjo 3 d. pavelėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio matyti, kad po byloje buvusio suinteresuoto asmens D. K. mirties 2/3 jos turto paveldėjo byloje suinteresuotu asmeniu esanti H. L. (D. K. dukra). Byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nenustačius aplinkybių, kad tokios formos nagrinėjimas pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, bei atsižvelgus į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų / nesutikimo dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos.

2025 m. gruodžio 15 d. gautas I. K. (I. K.) (D. K. sūnus) prašymas įtraukti jį, kaip 1/3 dalies palikimo po motinos D. K. mirties paveldėtoją, į bylos nagrinėjimą. Teismas rezoliucija prašymą tenkino, įtraukė šį asmenį į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, jam neprieštaraujant ir neprašant atidėti dėl to posėdį, sutinkant dėl bylos nagrinėjimo toliau jam nedalyvaujant, posėdis rašytine tvarka nagrinėjamoje byloje nebuvo atidėtas.

Suinteresuotas asmuo I. K. (I. K.) nurodė, jog paveldėjo 1/3 dalį motinos D. K. turto 2025 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Sužinojęs apie nagrinėjamos bylos procesą ir pareiškimo turinį teigė sutinkantis su pareiškimu ir prašė jį patenkinti.

2025 m. gruodžio 15 d. byloje registruoti suinteresuoto asmens H. L. vardu advokato Pavelo Ravluševičiaus pasirašyti papildomi paaiškinimai, kuriuose iš esmės akcentuojami atsiliepimo į pareiškimą momentai, o būtent tai, kad pareiškėja terminą palikimui po sesers J. R. mirties praleido nesant svarbių priežasčių.

2025 m. gruodžio 16 d. byloje registruoti suinteresuoto asmens H. L. vardu jos atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus suformuotas ir pasirašytas prašymas ir pareiškimas, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiu H. L. 2024 m. spalio 18 d. suformuotą pareiškimą dėl atsisakymo nuo J. R. palikimo priėmimo, teigiant, jog jis suformuotas pareiškėjai ją suklaidinus ir apgavus. Teismas rezoliucija nurodė vertinti dokumentą priimant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys buvę gyvi palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 - 5.5 straipsniai). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-162/2008).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai ir viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R., gim. 1938 m. liepos 27 d., mirė 2024 m. liepos 23 d., būdama našle, vaikų neturėjo, deklaruota jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro patvirtinto oficialiojo testamento kopijos duomenimis J. R. 2016 m. birželio 13 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko dukterėčiai H. L. (H. L.), kuri yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi palikimo priėmimo veiksmai, nurodyti CK 5.50 straipsnyje, turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 23 d.

Bylos duomenimis J. R. mirė būdama našle, vaikų neturėjo. Taigi pareiškėja, kaip palikėjos sesuo, yra ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmesnės eilės įpėdinių nėra (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

Byloje dalyvaujančių asmenų atstovas advokatas Pavelas Ravluševičius yra pripažinęs, kad yra J. R. krikšto sūnus, artimai susijęs su mirusiosios J. R. šeima, nagrinėjamos bylos kontekstas ir joje esantys rašytiniai duomenys rodo, jog Pavelas Ravluševičius rūpinosi J. R. laidojimu, tikėtinai apmokėjo dalį išlaidų, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, pripažino, jog mirusioji turėjo lūkestį išreikšti valią dėl buto palikimo jam.

Testamentų registro 2024 m. lapkričio 21 d. išrašo duomenimis po palikėjos J. R. mirties palikimą 2024 m. spalio 18 d. priėmė palikėjos sesuo D. K., taip pat ketvirtos eilės įpėdinė, nes testamentinė įpėdinė H. L. (H. L.) 2024 m. spalio 18 d. palikimo po palikėjos J. R. atsisakymė (CK 5.60 straipsnis) (Vilniaus miesto savivaldybės 12-ojo notarų biuro notarės V. J.-B. 2024 m. spalio 18 d. liudijimas (notarinio registro Nr. 2510)).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. 2024 m. lapkričio 14 d. mirė. Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų apie šį faktą neinformavo, nors akivaizdu, kad negalėjo apie jį nežinoti. Suinteresuoti asmenys nuolatos gyvena Lenkijoje.

Byloje nėra duomenų, kad palikėjos J. R. palikimą priėmė pareiškėja S. P., taip pat nuolatos gyvenanti Lenkijoje. Terminas palikimui priimti baigėsi 2024 m. spalio 23 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. paleidusi įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti vienu mėnesiu ir 4 dienomis.

Byloje nėra ginčo, kad palikėjos testamentinei įpėdinei dukterėčiai H. L. (L.) 2024 m. spalio 18 d. atsisakius palikimo pagal testamentą, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, t. y. įstatyminiams įpėdiniams pagal įstatyme nustatytą eilę – šiuo atveju vienodos ketvirtos eilės įpėdinėms, mirusiosios seserims.

Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjos pareiškime nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys galėtų būti vertinamos kaip svarbios, t. y. sudarančios pagrindą šį terminą atnaujinti, pažymi, kad būtina atsižvelgti į nagrinėjamu atveju susidariusią paveldėjimo teisinių santykių situaciją.

Teismas laiko, jog jai įvertinti yra svarbi situacija, jog palikėjos seserys gyvena ne Lietuvoje. Priešingai nei nurodė suinteresuotų asmenų atstovas, tik pareiškėja rūpinosi savo seserimi J., ją periodiškai ir gana dažnai lankė Lietuvoje, žinojo jos gyvenimo būdą (tai rodo laiškai, rašyti suinteresuotų asmenų advokatui, pareiškėjos telefoninių pokalbių išklotinės ir kt. bylos medžiaga). Byloje nėra jokių duomenų, kad mirusiąją lankytų kita jos sesuo D. ar pastarosios dukra H..

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl skirtingo termino palikimui priimti buvimo Lietuvoje ir Lenkijoje vertintinos kaip sąžiningas pareiškėjos suklydimas dėl teisės priimti palikimą po sesers mirties realizavimas. Priimtinas domėn ir akivaizdus artimų žmonių nebendravimo ar vengimo bendrauti faktas, kuris byloje labiau nei akivaizdus. Sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad sesuo D. ar jos dukra galėjo sąmoningai ją klaidinti nutylėdamos apie tam tikrų faktų buvimą ar sąmoningai neteikdamos paveldėjimui priimti reikšmingos informacijos.

Suinteresuotų asmenų atstovas teikė į bylą rašytinius įrodymus, jo teigimu, patvirtinančius, kad po J. R. mirties jie ne kartą su pareiškėja bendravo telefonu paveldėjimo klausimais. Tačiau teismas pažymi, kad pateiktos pokalbių išklotinės tik patvirtina, jog pareiškėja ir H. L. (L.), tiek ir pastarosios motina, bendravo telefonu, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti, koks buvo pokalbių turinys, ir kad pareiškėja pokalbių metu, kaip teigė suinteresuotų asmenų atstovas, aiškiai išreiškė savo valią nesikreipti dėl palikimo priėmimo. Pagaliau ši aplinkybė ir nėra svarbi jai tokią valią išreiškus.

Byloje pateiktas 2024 m. lapkričio 4 d. advokato Pavelo Ravluševičiaus elektroninis laiškas pareiškėjai, kuriuo jis siuntė jai notarės 2024 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Nurodytas rašytinis įrodymas patvirtina, kad apie galimybę įgyvendinti teisę paveldėti kaip įpėdinė pagal įstatymą pareiškėja sužinojo jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, nors objektyviai vertinant situaciją, apie tai turėjo ir galėjo būti informuota dar esant galiojančiam terminui įstoti į paveldėjimo procesą.

Suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja neprisidėjo prie palikėjos J. R. laidotuvių išlaidų ir jų organizavimo, nėra esminė ir visiškai neįtakoja svarbių termino praleidimo priežasčių. Be to, pareiškėja žinojo apie tai, kad sesuo yra palikusi santaupų, skirtų jos laidotuvėms ir pirmam laikui po to, informavo apie tai Pavelą Ravluševičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad prie laidojimo būtų prisidėjusios palikėjos kita sesuo, kuri tuo metu buvo gyva, ar jos dukra H..

Byloje suinteresuotų asmenų atstovo pateiktas, jo teigimu, J. R. rašytas laiškas, skirtas H. L. (L.), patvirtina mirusiosios valią savo turtą palikti dukterėčiai ir atitinka atliktus J. R. veiksmus – sudarytas oficialusis testamentas, minėtą asmenį nurodant įpėdine. Tačiau nurodyto laiško turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad J. R. aiškiai išreiškė savo valią, kad į jos palikimą, H. L. (L.) jo atsisakius, negalėtų pretenduoti pareiškėja. Jokių apribojimų tam, testamentiniam įpėdiniui atsisakius palikimo, nėra. Pareiškėja nuosekliai pažymėjo, kad palikimo neatsisakė, neatsisako ir neketina atsisakyti, todėl jai el. paštu atsiųsto raštiško pareiškimo dėl palikimo nepriėmimo nepasirašė.

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, svarbu pastebėti ta, kad vos tik sužinojusi apie susiklosčiusią situaciją – kai pareiškėjos dukterėčia kreipėsi į ją su prašymu pasirašyti pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo – pareiškėja operatyviai kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos: 2024 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, advokatė nedelsdama kreipėsi į Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarę V. J.-B. dėl susipažinimo su paveldėjimo byla, notarės nurodytu laiku, t. y. lapkričio 20 d., atvyko susipažinti su ja, o susipažinus su paveldėjimo byla nedelsiant buvo parengtas pareiškimas teismui.

Teismo manymu, visos šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji veikė sąžiningai ir aktyviai, tik dėl objektyvių priežasčių nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo laiku. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kita palikėjos ir jos sesuo D. K., žinodama paveldėjimo proceso eigą ir pareiškimo pateikimo terminus, neinformavo pareiškėjos apie būtinybę laiku pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jųdviejų sesers mirties, nors pati jau 2024 m. spalio 18 d. buvo pateikusi tokį pareiškimą. Pareiškėjos dukterėčia H. L. (L.), skambindama pareiškėjai, aiškiai nepaaiškino jai palikimo priėmimo termino svarbos, o tik bandė įtikinti ją pasirašyti pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo. Tokie veiksmai, teismo manymu, neabejotinai rodo, kad pareiškėja buvo tyčia neinformuota apie palikimo priėmimo proceso eigą ir tyčia klaidinama artimųjų, jiems siekiant sąmoningai eliminuoti ją iš paveldėjimo proceso.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas labai nedaug (šiek tiek virš mėnesio), paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą neišduotas ir paveldėtas turtas neperleistas trečiųjų asmenų nuosavybėn, į paveldėjimą faktiškai įstojo tos pačios (ketvirtos) linijos paveldėtojai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, atnaujinus pareiškėjai nežymiai praleistą terminą, būtų iš esmės pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai.

Dėl virš išdėstyto teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir teisinės prielaidos pripažintina, jog terminas palikimui praleisti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl gauto naujo prašymo.

Teismas laiko, jog byloje 2025 m. gruodžio 16 d. byloje registruotas suinteresuoto asmens H. L. (L.) vardu jos atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus suformuotas ir pasirašytas prašymas ir pareiškimas, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiu H. L. 2024 m. spalio 18 d. suformuotą pareiškimą dėl atsisakymo nuo J. R. palikimo priėmimo, teigiant, jog jis suformuotas pareiškėjai ją suklaidinus ir apgavus, t. y. yra ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, šioje ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dėl termino atnaujinimo CPK 443 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka negali būti nagrinėjamas. Be to, teismas priima domėn ir tą faktą, jog tokia teise buvo mėginama pasinaudoti faktiškai bylos nagrinėjimo rašytine tvarka numatytos dienos išvakarėse.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškimas tenkintas visiškai. Suinteresuoti asmenys turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja prašo priteisti 3197,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja turėjo 3197,92 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš kurių 2108,92 Eur už dokumentų rengimą (t. y. 2024 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl informacijos suteikimo parengimas, susipažinimas su paveldėjimo byla Vilniaus miesto 12-ajame notaro biure, rašytinių įrodymų vertimas iš lenkų į lietuvių k., pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo rengimas ir pateikimas teismui); 100 Eur kompensacija už sumokėtą žyminį mokestį ir 2 Eur už Testamentų registro išrašo gavimą; bei 1089 Eur už pasirengimą dviem teismo posėdžiams, baigiamosios kalbos rengimą.

Įvertinus pareiškėjai suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos trukmę, priešingos šalies elgesį teikiant svarbią informaciją ir reikiamus dokumentus, pagrįstomis pripažįstamos ir išieškomos visos pareiškėjos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Jos priteistinos iš priešingą interesą turėjusio suinteresuoto asmens H. L. (L.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, kuris indeksuojama (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Pareiškėja, teikdama pareiškimą, pateikė duomenis apie sumokėtą 110 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintina 55 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos (sesers) J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2024 m. liepos 23 d., priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti pareiškėjai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens H. L. (H. L.), gim. (duomenys neskelbtini), 3197,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti pareiškėjai S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. lapkričio 27 d., mokėtojas – Advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, juridinio asmens kodas 300556110.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.