Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2256-925/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: e2A-2256-925/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34271-2025-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jorūnė Pukinskienė, Urmila Valiukienė
Ieškovas: IES1, IES2, IES3
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Humana LT“, UAB Humana

Kategorijos

1.2.2.4.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2256-925/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34271-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.7.4; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių IES1, IES2 ir IES3 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių IES1, IES2 ir IES3 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Humana LT“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK ar darbo ginčų komisija) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimais darbo bylose Nr. APS-103-21528/2025, Nr. APS-103-21522/2025 ir Nr. APS-103-21527/2025 atmetė ieškovių IES1, IES2 ir IES3 (toliau kartu vadinamos ieškovėmis, o kiekviena atskirai – ieškove) prašymus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Humana LT“ (toliau – ir bendrovė ar atsakovė, ar darbdavys) dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

Nesutikdamos su DGK sprendimais, ieškovės IES1, IES2 ir IES3 per atstovę kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Humana LT“, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovės IES1 ir atsakovės UAB „Humana“ 2012 m. balandžio 25 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1895 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES1 į darbą; 2) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovės IES1 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 4) priteisti ieškovės IES1 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti neteisėtu ieškovės IES2 ir atsakovės UAB „Humana“ 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 3282 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES2 į darbą; 6) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 7) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 8) priteisti ieškovės IES2 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 9) pripažinti neteisėtu ieškovės IES3 ir atsakovės UAB „Humana“ 2012 m. balandžio 10 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1878 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negrąžinti ieškovės IES3 į darbą; 10) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 11) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 12) priteisti ieškovės IES3 naudai iš atsakovės UAB „Humana“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 13) priteisti iš atsakovės UAB „Humana“ ieškovių IES1, IES2, IES3 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovės iki jų atleidimo iš darbo, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d., dirbo rūšiuotojų pareigose. Ieškovių, kaip rūšiuotojų, darbo funkcijos apėmė lengvus, pasikartojančius ir standartizuotus veiksmus, skirtus dėvėtų drabužių ir tekstilės gaminių atrinkimui bei jų paskirstymui pagal nustatytus kriterijus. Ieškovių darbo funkcijos nereikalavo didelių fizinių pastangų. UAB „Humana“ 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu patvirtintas UAB „Humana“ darbuotojų pareigybių, kurioms privalomas išankstinis ir periodinis profilaktinis sveikatos tikrinimas, sąrašas, kuriuo rūšiuotojo darbo pareigoms nustatyti yra šie profesinės rizikos veiksniai ir darbo pobūdis: augalinės ir gyvulinės kilmės dulkės 13 pr. 2 lent. 1.27.3 p.; kitos pavojingos cheminės medžiagos 13 pr. 2 lent. p. 1.69.; krovinių tvarkymas rankomis 13 pr. 2 lent. 4.2.1 p.; stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai 13 pr. 2 lent. 4.2.2 p.; darbo poza 13 pr. 2 lent. 4.2.3 p. Ieškovė IES1 2025 m. liepos 15 d. siuntimu Nr. 195 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei IES1 praėjus šį neeilinį sveikatos patikrinimą 2025 m. rugpjūčio 8 d. konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg), pasikartojančius rankų judesius, įtampą; laikytis darbo – poilsio režimo; dirbti triukšme tik su klausos asmeninės apsaugos priemone (toliau – AAP).

Ieškovė IES2 2025 m. rugpjūčio 4 d. siuntimu Nr. 213 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad jai nustatytas darbingumo lygis 55 proc. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ji negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris yra didesnis nei 10 kg; dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais. Ieškovei IES2, 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikus sveikatos patikrinimą, konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai, rekomenduota vadovautis Netekto darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) apribojimais; riboti sunkių krovinių kėlimą >10 kg; priverstinius liemens palenkimus; pasikartojančius rankų judesius; įtampą; darbą nepalankios šiluminės aplinkos sąlygomis; triukšme dirbti su klausos AAP.

Ieškovė IES3 2025 m. liepos 22 d. siuntimu Nr. 202 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. liepos 2 d. ji buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei IES3 praėjus šį neeilinį sveikatos patikrinimą 2025 m. rugpjūčio 8 d. konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg); priverstinius liemens palenkimus; nuolatos pasikartojančių rankų judesius; įtampą; laikytis darbo ir poilsio režimo. Atsižvelgiant į gydytojo išvadas, UAB „Humana“ Grupės teisės ir bendrųjų reikalų direktorė DIR1 priėmė 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo, pagal kuriuos darbo sutartys, sudarytos su ieškovėmis buvo nutrauktos DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nutrūkus darbo santykiams su atsakove, ieškovės sveikatos priežiūros įstaigose praėjo gydytojų sveikatos komisijas, kurios buvo sudarytos iš daugelio gydytojų specialistų. Ieškovėms buvo atlikti nurodyti tyrimai, po kurių ieškovių medicininėse knygelėse gydytojai nurodė: 1) 2025 m. rugsėjo 9 d. ieškovei IES1 VĮ Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos gydytoja GYD1 įrašė: rūšiuotoja nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje dirbti gali ir papildomai gydytoja nurodė rekomendaciją – ribotai: negali kilnoti rankomis > 10 kg; 2) 2025 m. spalio 1 d. ieškovei IES2 VĮ Centro poliklinikos gydytoja GYD2 įrašė: dirbti gali ir gydytojos rekomendacija, ką reikėtų riboti: vengti dirbti triukšme >80 dB, kai šiluminė aplinka neatitinka norminių verčių; kelti ne daugiau kaip 10 kg; nedirbti darbo, susijusio su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais; 3) 2025 m. spalio 6 d. ieškovei IES3 VĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja GYD3 įrašė: „nurodytų rizikos veiksnių poveikyje dirbti gali“, papildomai gydytoja nurodė, kad „Apribojimai nebetaikomi“.

Šalies argumentai

Ieškovė IES3 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. birželio 2 d. – 2025 m. liepos 2 d. turėjo nedarbingumą dėl profilaktinės reabilitacijos. Nurodė, jog dirbo rūšiavime, kur turi darbo vietą, robotas atvažiuodavo ir į bunkerį įmesdavo rūbus, ji juos turėjo išimti ir išrūšiuoti. Rūbus surišdavo į ryšulėlį ir turėjo mesti į konteinerį. Ryšulėlis sverdavo apie 3-5 kg. Po 2025 m. sausio mėn. naujų diagnozių jai nebuvo nustatyta. Birželio mėnesį buvo pas klinikinį neurologą, šis jai nieko nenustatė. Rugpjūčio mėnesį jokie tyrimai nebuvo atlikti. Daugiau nei 10 kg darbe nekilnojo. Maišus, kurie svėrė apie 45 kg, išnešdavo vaikinai.

Ieškovė IES1 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbas nesunkus, bet blogos sąlygos, trūko konteinerių. Rūbus teko dėti į maišus ir tai trukdė darbui, prašė pagerinti darbo sąlygas. Patvirtino, jog nuo 2025 m. balandžio10 d. iki gegužės 9 d. jai buvo paskirta reabilitacija, mankšta dėl peties skausmo, nežino, dėl ko kilo problema. Patvirtino, kad netenka kilnoti maišų, sveriančių daugiau nei 10 kg. Paaiškino, kad per dieną perrūšiuodavo 800-900 kg rūbų.

Ieškovė IES2 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad turi neįgalumą, 3 grupę. Po turėto nedarbingumo, ji buvo pasiųsta neeiliniam sveikatos patikrinimui. Paaiškino, jog nedarbingumą turėjo dėl kosulio, gėrė antibiotikus, sugrįžus į darbą paūmėjo sveikatos problemos, susirgo bronchitu, todėl vėl teko turėti nedarbingumą. Neįgalumas jai nustatytas dėl onkologinės ligos nuo 2016 m. Nuo 2024 m. jai naujų diagnozių nebuvo nustatyta. Darbas jai buvo viskas – reikėjo bendravimo, nes šeimoje išgyveno dvi netektis.

Ieškovių atstovė advokatė Eleonora Maciejevska teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas), 13 priedo 2 lentelės 1.27.3, 1.69, 4.2.1 – 4.2.3 p., t. y. augalinės ir gyvulinės kilmės dulkės, kitos pavojingos cheminės medžiagos, krovinių tvarkymas rankomis, stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai, darbo poza, ieškovių darbo pareigoms nustatyti rizikos veiksniai. Šio ginčo atveju akivaizdu, kad bendrovė, neturėdama valios atleisti ieškovių iš pareigų, turėjo pareigą tą padaryti, kadangi darbuotojų sveikatos būklė neleidžia joms vykdyti rūšiuotojų darbo funkcijų, kadangi darbas yra neatsiejamas nuo įvardytų kenksmingų faktorių. Pažymėjo, kad darbdavys siekė sudaryti ieškovėms sąlygas likti dirbti, tačiau eliminuoti darbo funkcijų vykdymo esant minėtiems rizikos faktoriams, užimant rūšiuotojo pareigas, yra neįmanoma, todėl ieškovės buvo atleistos iš pareigų dėl sveikatos būklės. Pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotojų darbo vietose yra nurodyti konkretūs profesinės rizikos veiksniai, kurių poveikyje ieškovės dirbti negali pagal jų sveikatos duomenis. Atitinkamai, atsakovė vertino galimybę perkelti darbuotojas į kitas darbo vietas, tačiau pažymėjo tai, kad galimose darbo pozicijose – parduotuvėse – darbuotojų darbo vietose įvertinta profesinė rizika ir nustatyti rizikos veiksniais yra identiški, kaip ir ieškovių darbo vietose. Pažymėjo, kad profesinės rizikos vertinimą darbo vietose atlieka kvalifikuoti specialistai, įvertindami ir darbines operacijas toje darbo vietoje. Darbuotojų sveikatos patikras taip pat atlieka kvalifikuoti medicinos specialistai, kurie vertina darbuotojo galimybes dirbti konkrečių rizikos veiksnių poveikyje. Vadinasi, tiek profesinės rizikos veiksniai įvertinami ir nustatomi, tiek darbuotojų galimybė dirbti atitinkamų profesinės rizikos veiksnių poveikyje nustatoma kvalifikuotų atitinkamos srities specialistų. Esant medicininei išvadai, kad darbuotojas negali dirbti tam tikroje darbo vietoje dėl to, kad toje darbo vietoje esantys profesinės rizikos veiksniai kenkia darbuotojo sveikatai ir, medicinos specialistui įvertinus, kad konkretaus darbuotojo sveikatos būklė jam neleidžia dirbti atitinkamų profesinės rizikos veiksnių poveikyje, darbdavys neturi kito teisinio pasirinkimo, kaip tik nesant galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą (šiuo atveju tokios galimybes nebuvo, kadangi galimose pasiūlyti pozicijose nustatyti tokie patys profesinės rizikos veiksniai), nutraukti darbo santykius nesant šalių valios DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Taigi, darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet taip pat ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių, ko šiuo atveju darbdavys negalėjo užtikrinti ieškovėms einant rūšiuotojų pareigas. Pažymėjo, kad aplinkybė jog ieškovės buvo atleistos ne po penkių darbo dienų po to, kai buvo sužinota apie ieškovių sveikatos būklę, o po trijų, nelemia atleidimo neteisėtumo, kadangi DK 60 straipsnio 2 dalis nustato laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas, t. y. per penkias darbo dienas. Ieškovės ginčo byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės), todėl neturtinė žala apskritai neturėtų būti priteisiama.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė DIR1 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog darbdavys analizuoja darbuotojų saugos darbo sąlygas ir nedarbingumus. Sveikatos priežiūros specialistė pasiūlė surasti įstaigą, kuri turėtų gydytoją, atliekantį darbo medicinos gydytojo paslaugas, kad sumažintų profesinių ligų riziką. Darbo medicinos gydytojų nėra daug. Pasirinktas „Sveikatos ratas“. Darbdavys stebi ilgalaikius nedarbingumus, konsultuojasi su gydytoja ir atliekami neeiliniai sveikatos patikrinimai. Teigia, jog darbuotojos gali dirbti prie rizikos veiksnių, tačiau tuomet darbdavys privalo imtis papildomų veiksmų. Dabar jau yra mankštos, masažai, atleidimo metu to nebuvo. Ergonominio vertinimo išvadų rekomendacijos nuolat keičiasi. 60 laipsnių pasilenkimas yra kritinė riba. Prie esamų ribinių faktorių ieškovės dirbti negali. Rizikos veiksniams mažinti darbo medicinos gydytoja atvyksta pora kartų per mėnesį. Atsakovės bendrovė turi sveikatos specialistę.

Atsakovės atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad rizikos veiksniai yra ne apie negalėjimą. Tai reiškia, jog darbuotojai, jei dirbtų tokiose pats sąlygose, jų sveikata ir toliau blogėtų. Medicininės išvados yra galiojančios ir jos nenuginčytos.

Liudytoja LIU1 teismo posėdyje parodė, kad ji yra UAB „Sveikatos ratas“ dirbanti darbo medicinos gydytoja. Šioje klinikoje dirba 11 metų. Prieš tai 15 metų dirbo Darbo inspekcijoje su darbo ligomis. Paaiškino, kad prieš atlikdama darbuotojo sveikatos patikrinimą, ji susipažįsta su anamneze, išsiaiškina darbuotojo nusiskundimus, sveikatos problemas ir atlieka profesinės rizikos vertinimą. Jei trūksta duomenų, darbuotojas gali būti siunčiamas kitų specialistų konsultacijai, jei duomenų užtenka, ji priima išvadą. Prieš atlikdama neeilinį darbuotojo sveikatos patikrinimą, ji atlieka namų darbus, iš anksto susirinkdama dokumentaciją, o po to patikslina aplinkybes kontakto metu, ar yra nusiskundimų. Patikrinimas gali užtrukti nuo 10 iki 30 min. Paaiškino, kad profilaktinių patikrinimų tikslas yra įvertinti, ar darbuotojas gali dirbti bei pažeidimų poveikį sveikatai. Tai įvertinus, nustatomi apribojimai. Šiuo atveju 2025 m. balandžio mėn. buvo atnaujinti profesinės rizikos vertinimo duomenys. Besikartojančius rankų judesius kaip rizikos veiksnį gali patirti bet kuris darbuotojas, net neturintis sveikatos sutrikimų. Jai žinoma, kad atsakovės darbuotojai aukodavo savo pertraukėles dėl to, kad nuo padaryto darbo kiekio priklauso darbo užmokestis. Išvadose nurodyta, kad ieškovės dirbti gali, bet ribotai, kas reiškia, kad darbe negali būti nurodytų rizikos faktorių. Gydytojas priima sprendimą, ar darbuotojas gali, ar negali dirbti su apribojimais. Tačiau sprendimą dėl atleidimo iš darbo priima darbdavys. Tai reiškia, kad su apribojimais gali dirbti, bet turi būti panaikinamos rizikos. Pasikartojantys rankų judesiai yra rizikos veiksnys, su kuriuo dirbti negalima. Anamnezė ir visi įrašai yra matomi e-sveikatoje. Diagnozės įkeliamos į patikrinimo formą iš e-sveikatos. Diagnozės būna diagnozuotos kitų specialistų. Šiuo atveju siųsti ieškoves pakartotiniam patikrinimui tikslo nebuvo. Dėl diagnozių aktualumo paaiškino, jei jos nustatytos, jos niekur nedingsta, tik turi tendenciją blogėti ar bent jau nesikeisti. Dėl kitų gydytojų išvadų ji negali teikti paaiškinimų, nes nežino, ar kitiems gydytojams buvo žinomi duomenys apie rizikų dydžius. Esant tokioms rizikoms, išvados duodamos 2 metams. Naujų diagnozių nebuvo poreikio nustatinėti, nes ieškovės niekuo nesiskundė. Atsakovės bendrovėje ji reguliariai su sveikatos apsaugos darbuotoju atlieka patikrinimus, apeina darbuotojus, išklauso jų nuogąstavimus apie darbo sąlygas. Teigia, jog reabilitacijos gali padėti darbuotojams sumažinti sveikatos problemas, bet nepanaikinti, nes ieškovių diagnozės yra dėl lėtinių ligų. Dėl darbo sąlygų ieškovių būklė ir toliau blogėtų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovių IES1, IES2 ir IES2 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Humana LT“ 3 811,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, jog nors po 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikto neeilinio sveikatos patikrinimo, padaryta gydytojos išvada, kad ieškovės dirbti gali, tačiau su tam tikrais apribojimais, reiškia, jog ieškovės, atlikdamos darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas, turėtų vengti dirbti veikiamos ergonominių veiksnių, nes jų poveikyje ieškovės negali dirbti, kadangi dėl esamos darbo aplinkos ir sąlygų būtų padarytas neigiamas poveikis darbuotojo sveikatai. Be to, teismas pažymėjo, jog iš esmės tokios pat gydytojų išvados (dėl galimybės dirbti su apribojimais) buvo gautos ir po pakartotinių ieškovių sveikatos patikrinimų jų pačių iniciatyva, tik dėl ieškovės IES3 buvo gauta išvada, jog apribojimai nebetaikomi, tačiau nurodyta, jog sveikatos patikrinimas turėtų būti atliktas po metų, o ne įprasta tvarka. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigė fakto, jog ieškovė IES3 turėjo sveikatos problemų. Be to, dėl ieškovės IES3 pakartotinės gydytojo išvados teismas pastebėjo, kad darbuotojo (ieškovo) sveikatos būklė gali būti, kad pasikeitė po jos atleidimo iš darbo, t. y. kadangi nebuvo įtakojama nuolatinių ergonominių rizikos veiksnių, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. gydytojos išvada nebuvo nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė, ypač atsižvelgus į jos pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas, nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 straipsnis), pagrįstai ja ir joje nustatytais apribojimais ieškovių darbui vadovavosi.

Teismas taip pat nesutiko su ieškovių paaiškinimais, kuriais jos teigia, jog pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos patvirtina, kad jų atliekamas darbas atitiko joms nustatytus sveikatos apribojimus. Teismas pažymėjo, jog ieškovių pateiktose nuotraukose yra užfiksuota rūšiuotojų darbo vieta. Nuotraukos yra statiškos, todėl akivaizdu, jog negalėjo patvirtinti ieškovių atliekamo darbo pobūdžio. Tačiau vaizdo įrašai informatyvūs ir, priešingai ieškovių tvirtinimams, iš vaizdo įrašo puikiai matyti, kaip iki 33 s vaizdo įrašo rūšiuotoja atlieka būtent pasikartojančius rankų judesius, matosi įtampa, to paties vaizdo įrašo 53-59 s matyti atliekamas darbas, susijęs su priverstiniais liemens palenkimais. Todėl teismas nesutiko su ieškovių pozicija, kad rūšiuotojos darbo funkcijos tokio pobūdžio judesių nereikalauja. Ieškovės IES2 ir IES3 negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais, tuo tarpu priverstiniai liemens palenkimai iki 60 proc. kampo laipsniu, profesinės rizikos vertinimo ataskaitoje yra įvardinti ergonominiu rizikos veiksniu rūšiuotojos darbe. Ir nors visos ieškovės tvirtino, jog jų darbas lengvas, tačiau imant domėn tai, jog visos ieškovės turėjo dar iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. išvadų priėmimo diagnozuotų ligų, kurios liudytojos gydytojos LIU1 parodymais niekur nedingsta ir turi tendenciją blogėti ar bent jau nesikeisti, teismas sprendė, jog darbdavys, turėdamas pareigą užtikrinti, kad dėl esamų darbo sąlygų nebūtų padarytas neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, turėjo reaguoti ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias ieškovių sveikatos pablogėjimui.

Teismas pažymėjo, jog nors nedarbingumą ieškovės turėjo ne dėl sveikatos pablogėjimo, bet reabilitaciniais tikslais, tačiau tai nesudarė pagrindo spręsti, jog ieškovių darbo sąlygos joms buvo saugios, kas patvirtino faktą, jog buvo imamasi priemonių, kad ieškovių sveikatos būklė nepablogėtų. Be to, kaip nurodė liudytoja LIU1, reabilitacijos gali padėti darbuotojams sumažinti sveikatos problemas, bet nepanaikinti, nes ieškovių diagnozės yra dėl lėtinių ligų. Teismas taip pat akcentavo, jog nors ieškovės teismo posėdyje tvirtino, jog jų sveikatos būklė yra gera, tačiau būtina pabrėžti, jog jos nebedirba UAB „Humana LT“ nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d., kas reiškė, jog 7 mėnesius nepatyrė ergonominių veiksnių poveikio, todėl spręsti, jog tokia pat gera sveikatos būklė būtų ir tuo atveju, jei ieškovės dirbtų, teismas nenustatė pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo abejonių, jog ieškovių sveikatos būklė bei jų galimybė dirbti rūšiuotojos darbą UAB „Humana LT“ esamomis darbo sąlygomis (veikiant ergonominiams rizikos veiksniams) buvo tinkamai įvertinta, o aplinkybė, jog ieškovių sveikatos patikrinimas buvo atliktas ne gydymo įstaigoje, nesudarė pagrindo kitokiam vertinimui.

Teismas sprendė, jog nagrinėtu atveju darbdavys neturėjo galimybės perkelti darbuotojų į kitą darbą, nes kitose galimose pozicijose nustatyti tokie patys profesinės rizikos veiksniai. Ieškovių darbo specifika lemia, kad nėra galimybės pritaikyti jų darbo vietos taip, kad būtų laikomasi ieškovėms darbui taikomų ribojimų. Taigi, teismo vertinimu, egzistavo ir kita DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta darbo sutarties nutraukimo sąlyga – nebuvo galimybės perkelti ieškovių į kitą jų sveikatą atitinkantį darbą, o mankštos ir masažai atsakovės bendrovėje atsirado jau po ieškovių atleidimo iš darbo.

Teismui pripažinus, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atleido ieškoves iš darbo, nėra teisinio pagrindo priteisti joms vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką bei kompensaciją, taip pat konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas sutiko, jog darbo netekimas pats savaime sukuria nemalonius išgyvenimus, tačiau dar kartą pažymėjo, jog atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, teismas atmetė ieškovių reikalavimus priteisti joms neturtinės žalos atlyginimą, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės IES1, IES2 ir IES3 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti iš atsakovės UAB „Humana LT“ ieškovių naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas negali būti įgyvendinama darbuotojų atleidimo būdu. Priešingas aiškinimas iš esmės sudaro prielaidas darbdaviui išvengti šios pareigos, paprasčiausiai nutraukiant darbo santykius su darbuotojais, kuriems nustatyti tam tikri sveikatos apribojimai. Tam tikri apribojimai, jeigu nėra draudimo dirbti darbą, reiškia būtinybę pritaikyti darbo sąlygas, o ne automatinį darbo santykių nutraukimą.

Pažymėtina, kad toleruotina rizika savaime nelemia darbuotojo negalėjimo dirbti. Rizikos veiksniai egzistuoja iš esmės kiekvienoje darbo vietoje – tiek fizinio, tiek protinio darbo atveju. Tuo tarpu darbdavys pagal teisinį reguliavimą privalo šią riziką vertinti, valdyti ir mažinti iki priimtino lygio. Todėl vien tik rizikos veiksnių egzistavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti ieškovių negalėjimą dirbti. Juolab, kad tiek priverstiniai liemens palenkimai, tiek pasikartojantys rankų judesiai, tiek kiti ergonominiai veiksniai ieškovių darbo aplinkoje išliko tokie patys kaip ir ankstesnių sveikatos patikrinimų metu. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovių atleidimas buvo būtinas dėl padidėjusios rizikos, nepagrįstas, nes rizikos pobūdis ir intensyvumas darbo aplinkoje nepasikeitė, išskyrus vieną veiksnį – pasikartojančius rankų judesius, kuris buvo priskirtas toleruotinai rizikai.

Nagrinėjamu atveju gydytojos išvadoje nurodyta, kad ieškovės gali dirbti su tam tikrais apribojimais, t. y. darbo aplinkoje reikia vengti ar sumažinti neigiamą ergonominių veiksnių įtaką. Tokia išvada reiškia, kad darbo funkcijų atlikimas yra galimas, jei darbdavys tinkamai organizuoja darbo procesą. Priešingai nei nurodė atsakovės atstovė DIR1 teismo posėdžio metu, kad gydytoja esą rekomendavo atleisti ieškoves, teismo posėdžio metu pati gydytoja aiškiai patvirtino, jog jos išvada reiškia, kad ieškovės gali dirbti, o darbdavys privalo imtis priemonių darbo krūviui sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos gydytojos LIU1 bendro pobūdžio teiginiais, kad ankščiau diagnozuotos ligos „niekur nedingsta“ ir turi tendenciją blogėti. Tokie teiginiai neatspindi individualios ieškovių sveikatos būklės ir nėra pakankami konstatuoti jų negalėjimą dirbti. Medicininiu požiūriu daugelio ligų (tame tarpe nurodytų ieškovių ligos istorijose) eiga yra kintanti. Darbingumo vertinimas turi būti grindžiamas konkrečių darbo funkcijų atlikimo galimybe, atsižvelgiant į darbuotojo fizines galimybes, aktualias diagnozes, rizikos veiksnių intensyvumą ir prevencines priemones, o ne tik nustatytų per visą ligos istoriją diagnozių buvimu.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo vietos pritaikyti neįmanoma, grindžiama nepagrįstomis prielaidomis ir neatitinka nei medicininių išvadų turinio, nei darbo teisės normų, įpareigojančių darbdavį imtis priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti. Aplinkybę, kad tokios priemonės buvo realiai įmanomos, patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai po ieškovių atleidimo – darbo vietoje pradėtos organizuoti mankštos, įrengtas masažo kabinetas, teikiamos kineziterapeuto paslaugos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad darbdavys turėjo realias galimybes organizuoti darbą taip, kad būtų laikomasi gydytojų nustatytų apribojimų ir užtikrintos saugios darbo sąlygos, tačiau šiomis galimybės nepasinaudojo savalaikiai, o pasirinko kraštutinę priemonę – darbo sutarčių, sudarytų su ieškovėmis nutraukimą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškovės neskundė 2025 m. rugpjūčio 8 d. medicininių išvadų. Pažymėtina, kad ieškovės neginčijo išvadų turinio, kadangi jos buvo joms palankios – jose aiškiai nurodyta, kad ieškovės dirbti gali, nors ir su apribojimais. Taigi gydytojos išvados yra ne draudimas visiškai dirbti, o gairės, kaip saugiai dirbti. Būtent darbdavys, remdamasis šiomis gydytojų išvadomis, jas interpretavo iškreiptai – kaip pagrindą ieškovių atleidimui, nors šių išvadų turinys tokio darbdavio sprendimo nepateisina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė UAB „Humana LT“ prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovių atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Gydytoja teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad išvada „gali dirbti su apribojimais“ reiškia galimybę dirbti tik tuo atveju, jei bus panaikinamos rizikos, ir kad priešingu atveju darbuotojų sveikata ir toliau blogėtų. Taigi gydytojos parodymai patvirtina ne tai, kad ieškovės gali toliau dirbti esamomis sąlygomis, o tai, kad darbo aplinkoje esančios rizikos turi būti pašalintos – o to padaryti nebuvo galimybės, ką patvirtino pirmosios instancijos teismas.

Toleruotina rizika reiškia, kad darbą galima tęsti taikant prevencines priemones darbuotojui, neturinčiam tokių sveikatos problemų, kurias turi ieškovės. Ieškovėms buvo diagnozuotos lėtinės stuburo, sąnarių ir nervų sistemos ligos, kurių atžvilgiu net ir toleruotino lygio ergonominiai veiksniai sukelia pavojų sveikatai. Būtent dėl šios priežasties kvalifikuota darbo medicinos gydytoja, atsižvelgusi į ieškovių ligos istoriją ir darbo aplinkos sąlygas, konstatavo, kad jos darbe gali būti veikiamos šių veiksnių ribotai. Atsakovė pažymi, kad medicinos gydytoja LIU1, liudijusi teismo posėdyje, patvirtino, kad net ir vieno rizikos veiksnio pakitęs vertinimas į toleruotiną turėjo įtakos ieškovių sveikatos vertinimui, todėl ieškovių motyvai dėl pasikeitusio tik vieno rizikos veiksnio mažareikšmiškumo, yra nepagrįsti.

Mankštos ir masažai gali padėti sveikiems darbuotojams išvengti sveikatos problemų ateityje, tačiau negali pašalinti esamų ieškovių ligų ar užtikrinti, kad rizikos veiksnių poveikis joms nebedarys žalos. Tai, beje, patvirtino ir pati gydytoja LIU1, nurodžiusi, kad reabilitacija gali sumažinti problemas, bet nepanaikinti jų, nes ieškovių diagnozės yra lėtinės.

Iš reguliavimo akivaizdu, kad privalomus profilaktinius sveikatos tikrinimus atliekantys darbo medicinos gydytojai įvertina paciento sveikatos duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, vadinasi, ieškovių sveikatos duomenų peržiūra e. sveikatos sistemoje yra ne tik leistina, bet ir privaloma šio tikrinimo procedūros dalis – gydytoja veikė pagal jai taikomą teisinį reguliavimą, o ne savarankiškai ar neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino gydytojos LIU1 parodymus – teismas atsižvelgė tiek į medicininę išvadą, tiek į gydytojos parodymus, tiek į profesinės rizikos vertinimo duomenis ir vaizdo įrašą bei padarė pagrįstą išvadą, atitinkančią byloje surinktų įrodymų visumą. Ieškovių argumentai dėl tariamo duomenų apsaugos pažeidimo ir selektyvaus įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini, todėl apeliacinio skundo II skyriaus B poskyrio argumentai atmetami.

Rūšiuotojos darbe pasikartojantys rankų judesiai nėra atsitiktinis darbo elementas, kurį galima sumažinti ar apriboti nepakeičiant pačios darbo funkcijos esmės. Tai yra pagrindinė ir neišvengiama šio darbo charakteristika – rūšiavimas pagal savo pobūdį reikalauja nuolatinių, pasikartojančių rankų judesių, kaip tai aiškiai matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo ir profesinės rizikos vertinimo dokumentų. Todėl „mažinti pasikartojančių rankų judesių krūvį“ rūšiuotojos darbe iš esmės reikštų keisti pačią darbo funkciją, o ne tik jos atlikimo sąlygas.

Ieškovių argumentas, kad „tos pačios aplinkybės staiga tapo nesuderinamos“, ignoruoja vieną svarbų pokytį – pasikartojančių rankų judesių rizikos perklasifikavimą iš priimtinos į toleruotiną. Nors ieškovės šį pokytį siekia sumenkinti, jis kartu su gydytojos atliktu individualiu ieškovių sveikatos būklės vertinimu sudarė pagrindą konstatuoti, kad tolesnio darbo tęsimas kelia realų pavojų ieškovių sveikatai.

Atsakovė pažymi, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. gydytojos išvados yra galiojantys teisiniai dokumentai, kurių turinys niekada nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 33 punktą, pacientas, nesutinkantis su privalomo sveikatos patikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytą tvarką. Ieškovės šia teise nepasinaudojo. Tai reiškia, kad šios išvados išlieka vieninteliu galiojančiu oficialiu medicininiu dokumentu, apibūdinančiu ieškovių sveikatos būklę ir jos suderinamumą su rūšiuotojos darbo funkcijomis atleidimo metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl jų atleidimo iš darbo UAB „Humana LT“ DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės (ieškovės), nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Nustatyta, kad ieškovės iki jų atleidimo iš darbo 2025 m. rugpjūčio 11 d. dirbo UAB „Humana“ rūšiuotojų pareigose: IES1 (toliau – ir ieškovė1) nuo 2012 m. gegužės 2 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 1895, ieškovė IES2 (toliau – ir ieškovė2) nuo 2016 m. lapkričio 16 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 3282, ieškovė IES3 (toliau – ir ieškovė3) nuo 2012 m. balandžio 10 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 1878.

Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 11 d. atleido ieškoves iš darbo DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nesant darbo sutarties šalių valios – kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Ieškovės ginčija jų atleidimo iš darbo teisėtumą.

Byloje taip pat nustatyta, kad:

28.1. 2024 m. gruodžio 23 d. buvo patikrinta ieškovės IES1 sveikata ir konstatuota, kad ji dirbti pagal nurodytas rizikas gali, taip pat rekomenduota riboti svorio kėlimą iki 10 kg. Ieškovė 2025 m. liepos 15 d. siuntimu Nr. 195 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui, nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. ieškovė IES1 buvo laikinai nedarbinga. Neeilinio sveikatos patikrinimo metu, 2025 m. rugpjūčio 8 d., konstatuota, kad ieškovė IES1 dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota: riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg), pasikartojančius rankų judesius, įtampą; laikytis darbo - poilsio režimo; dirbti triukšme tik su klausos AAP.

28.2. Ieškovei IES2 2024 m. lapkričio 5 d. atlikus sveikatos patikrinimą padaryta išvada, kad ji dirbti gali, bet ribotai pagal NDNT rekomendacijas. Ieškovei 2023 m. gruodžio 29 d. NDNT išvadoje Nr. DPS-1754 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2030 m. birželio 27 d. (netektas darbingumas 45 procentai) bei šie apribojimai: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; dirbti su jonizuojančia spinduliuote; kelti krovinius, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg; dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais; dirbti požeminius darbus; dirbti su mechaniniais įrenginiais; dirbti kai naudojama rankinė pastūma. Ieškovė IES2 2025 m. rugpjūčio 4 d. siuntimu Nr. 213 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad jai nustatytas darbingumo lygis 55 proc. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ieškovė IES2 negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, buvo nedarbinga nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. ir nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. birželio 25 d. Ieškovei IES2 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikus sveikatos patikrinimą, konstatuota, kad ji dirbti gali, bet ribotai, rekomenduota vadovautis NDNT apribojimais; riboti sunkių krovinių kėlimą >10 kg; priverstinius liemens palenkimus, pasikartojančius rankų judesius, įtampą, darbą nepalankios šiluminės aplinkos sąlygomis, triukšme su klausos AAP.

28.3. Ieškovei IES3 sveikata buvo tikrinta 2025 m. sausio 10 d. ir konstatuota, kad dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg), nuolatos pasikartojančių rankų judesius, įtampą. Ieškovė IES3 2025 m. liepos 22 d. siuntimu Nr. 202 buvo siunčiama neeiliniam sveikatos patikrinimui nurodant priežastį, kad nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. liepos 2 d. ji buvo laikinai nedarbinga. Ieškovei IES3 neeilinio sveikatos patikrinimo metu 2025 m. rugpjūčio 8 d. konstatuota, kad ieškovė dirbti gali, bet ribotai ir rekomenduota riboti sunkių krovinių kėlimą (>10 kg), priverstinius liemens palenkimus, nuolatos pasikartojančių rankų judesius, įtampą, laikytis darbo ir poilsio režimo.

29. Vadovaujantis aukščiau aptartomis gydytojos LIU1 2025 m. rugpjūčio 8 d. sveikatos patikrinimo išvadomis, 2025 m. rugpjūčio 11 d. darbo sutartys, sudarytos su ieškovėmis, buvo nutrauktos DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nesutikdamos su gydytojos išvadomis, ieškovės sveikatos priežiūros įstaigose praėjo gydytojų sveikatos komisijas, kurių išvados nurodytos ieškovių medicininėse knygelėse:

29.1. 2025 m. rugsėjo 9 d. ieškovei IES1 VĮ Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos gydytoja GYD1 įrašė, kad rūšiuotoja nurodytų kenksmingų veiksnių poveikyje dirbti gali ir papildomai gydytoja nurodė rekomendaciją - ribotai: negali kilnoti rankomis > 10 kg;

29.2. 2025 m. spalio 1 d. IES2 VĮ Centro poliklinikos gydytoja GYD2 įrašė, kad dirbti gali ir gydytojos rekomendacija, ką reikėtų riboti: vengti dirbti triukšme >80 dB, kai šiluminė aplinka neatitinka norminių verčių, kelti ne daugiau kaip 10 kg, dirbti darbo, susijusio su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais (atsižvelgiant į ANTAA DPS išvadą Nr. 1754);

29.3. 2025 m. spalio 6 d. IES3 VĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja GYD3 įrašė, kad nurodytų rizikos veiksnių poveikyje dirbti gali, papildomai gydytoja nurodė, kad „Apribojimai nebetaikomi“, kontrolė po 1 metų.

30. Ieškovės, gavusios aukščiau nurodytas gydytojų išvadas ir nesutikdamos su jų atleidimais iš darbo, dėl jų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu individualiai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimais darbo bylose Nr. APS-103-21528/2025, Nr. APS-103-21522/2025 ir Nr. APS-103-21527/2025 visų ieškovių prašymų netenkino.

Dėl pagrindo atleisti ieškoves pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą (ne)buvimo

31. DK 60 straipsnis nustato darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindus. Jų įtvirtinimas įstatyme ir darbo sutarties jiems esant nutraukimas grindžiami viešuoju interesu, nagrinėjamu atveju – darbuotojo sveikatos būkle. Pažymėtina, jog DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio. Ši teisės norma sistemiškai su DK 60 straipsnio 2 dalimi aiškintina taip, kad atsiradus joje įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui darbo sutartis privalo būti nutraukta. Darbdavys neturi pasirinkimo teisės nutraukti darbo sutartį ar ne, o gavęs aptariamoje teisės normoje įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimą patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie jį (pagrindą) sužinojęs, turi pareigą nutraukti darbo sutartį ir šią pareigą jis privalo įvykdyti įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos. Už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą darbdaviui taikoma atsakomybė.

32. Pažymėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos išvada yra privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, t. y. išvados pagrindu atsiranda darbdavio pareiga atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Visgi, apeliančių įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tiek darbdavys, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino medicinines pažymas, kuriose, aiškiai nurodyta, kad jos dirbti gali. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nereikalaujama, kad sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą. Svarbu, kad pagal išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, jog darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011).

33. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (DK 158 straipsnio 2 dalis).

34. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

35. Bendrąją profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės) nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (aktuali reakcija galioja nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtinti Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 2 punkte įtvirtinta, jos profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Tų pačių Nuostatų 6 punktas numato, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo.

36. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Humana LT“ 2019 m. rugsėjo 19 d. yra įgyvendinusi aukščiau aptartuose teisės aktuose reglamentuotą pareigą, t. y. atlikusi įmonėje profesinės rizikos įvertinimą, kuris užfiksuotas kortelėje Nr. 5. Minėto profesinės rizikos vertinimo objektu yra Rūšiavimo centras; pagrindinis rūšiavimas, rūšiuotojo darbo vieta prie rūšiavimo linijos roboto (II a.). Šis tyrimas atnaujintas 2025 m. kovo 28 d. ir jo rezultatai užfiksuoti Ergonominių rizikos veiksnių profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 4-E. Pastarojo profesinės rizikos vertinimo objektu taip pat yra Rūšiavimo centras. Numatyta, kad rūšiuotojos darbo vieta pagrindiniame rūšiavime, atliekant prekių rūšiavimą, surištų prekių perkėlimą į maišus, perstūmimą į konteinerius; vyr. rūšiuotojos darbo vieta, atliekant kokybės tikrinimą, naujokų mokymą, prekių perkėlimą. Ieškovių, kaip rūšiuotojų, darbo pareigoms nustatyti šie profesinės rizikos veiksniai: Augalinės ir gyvulinės kilmės dulkės (13 pr. 2 lent. 1.27.3 p.); kitos pavojingos cheminės medžiagos (13 pr. 2 lent. 1.69 p.); krovinių tvarkymas rankomis (13 pr. 2 lent. 4.2.1 p.); stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai (13 pr. 2 lent. 4.2.2 p.); darbo poza - stovint prie rūšiavimo stalo ir rūšiuojant (13 pr. 2 lent. 4.2.3 p.).

37. Pagal sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtintus Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus, vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, moterims negali viršyti 10 kg, o liemens daugkartinių priverstinių palenkimų kampas negali būti didesnis kaip 60 laipsnių; nuolat pasikartojantys rankų judesiai per pamainą negali viršyti 40 000 dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims ir 20 000 – dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims. Nurodyti ribojimai taikomi visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, nustatytas jiems ne visas darbingumas, ar ne; nurodyti ribojimai aktualūs ne tik ieškovėms, bet taip pat ir kitiems atsakovės darbuotojams.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovės dirbo rūšiuotojomis. 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikus ieškovių sveikatos patikrinimą gydytojos LIU1 išvadose nurodyta, kad ieškovės dirbti gali, tačiau su tam tikrais nurodytais apribojimais. Taigi gydytojos išvadose nėra nurodytas draudimas ieškovėms dirbti rūšiuotojomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino rizikos veiksnių egzistavimą su negalėjimu dirbti ir dėl to netinkamai aiškino ir taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą esamoje situacijoje.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių pozicija ir atliekamos darbo funkcijos nereikalavo, kad darbuotojos galėtų kelti didesnį nei 10 kg svorį, taip pat nustatyta, kad ieškovės darbo metu nekėlė didesnių nei 10 kg svorių, taigi ieškovėms gydytojos 2025 m. rugpjūčio 8 d. išvadose nustatyto ribojimai nekelti sunkesnių nei 10 kg krovinių neribojo ieškovių galimybių tinkamai atlikti darbo funkcijas.

40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gydytojos LIU1 išvadas, konstatavo, jog ieškovės negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog rūšiuotojų darbo vietoje nustatyta kartotinių liemens pasilenkimų rizika buvo priimtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik rizikos veiksnio identifikavimas, visiškai nevertinant jo intensyvumo ir reikšmingumo ieškovių darbų funkcijų tinkamam atlikimui, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovių negalėjimą dirbti vien dėl atitinkamo rizikos veiksnio egzistavimo.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek liemens priverstiniai palenkimai, tiek rankų judesiai yra iš esmės neišvengiami tiek kasdienėje buityje, tiek bet kuriame kitame darbe, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę vertinant ieškovėms gydytojos išvadose nustatytus ribojimus, turėtų būti vertinamas priverstinių liemens palenkimų intensyvumas bei palenkimo kampas dirbant rūšiuotojų darbą, taip pat pasikartojančių rankų judesių intensyvumas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad tiek liemens priverstiniai palenkimai, tiek pasikartojantys rankų judesiai ieškovių darbe yra neišvengiami, tačiau visiškai nevertino nei priverstinių liemens palenkimų, nei pasikartojančių rankų judesių intensyvumo (vidutinio tokių judesių skaičiaus per dieną), nei reikalingo liemens palenkimo kampo dirbant rūšiuotojų darbą.

42. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad gydytojos išvadose nurodyti ribojimai, susiję su pasikartojančiais rankų judesiais ar juosmens lankstymu, nereiškia absoliutaus draudimo atlikti šiuos judesius darbo metu, bet iš esmės reiškia būtinybę mažinti tokių judesių intensyvumą, tinkamai organizuoti darbo bei poilsio režimą, kad būtų sumažinta neigiama rizikos veiksnių įtaka darbuotojų sveikatai. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad gydytojos išvadose nustatyti apribojimai ieškovėms nesuderinami su jų darbo funkcijų atlikimu.

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovių sveikatos būklė po 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje joms atlikto sveikatos patikrinimo iš esmės nepakito – gydytoja 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikto sveikatos patikrinimo metu ieškovėms naujų ligų nenustatė; atsakovė byloje neįrodinėjo ir bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovių 2025 m. turėti trumpalaikiai nedarbingumai buvo susiję su darbo sąlygomis ar ergonominiais rizikos veiksniais. Pažymėtina, kad priverstinių liemens palenkimų ir pasikartojančių rankų judesių ribojimai ieškovėms IES2 ir IES2 buvo nustatyti jau ankstesnių sveikatos patikrinimų metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų trukdę ieškovėms tinkamai atlikti joms pavestą darbą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovėms būtų reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai atliekamo darbo iki ieškovių atleidimo 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės įsakymu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei2 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2023-12-04 iki 2030-06-27 (2023 m. gruodžio 29 d. NDNT išvada Nr. DPS-1754; netektas darbingumas 45 procentai); ieškovei2 2004 m. lapkričio 5 d. atlikus sveikatos patikrinimą, jos medicininėje knygelėje nurodyta, kad ieškovė2 dirbti gali, bet ribotai, pagal NDNT rekomendacijas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovei2 nustatytą 55 proc. darbingumo lygį ir dėl to taikomus ribojimus, kartu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei2 dar iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. sveikatos patikrinimo nustatyti ribojimai būtų buvę nesuderinami su ieškovei pavestų darbo funkcijų atlikimu ir / ar trukdę atlikti darbo funkcijas.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po ieškovių 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlikto sveikatos patikrinimo naujų, ieškovių negalėjimą dirbti rūšiuotojų darbą įtakojančių veiksnių neatsirado, tuo tarpu gydytojos LIU1 ieškovių sveikatos patikrinimo metu ieškovėms nustatyti ribojimai atlikti tam tikrus judesius nereiškia draudimo nurodytus judesius atlikti apskritai, priešingai, juos nurodoma tik riboti.

45. Įšanalizavęs ir įvertinęs visus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad darbo vietos pritaikymas gavus nurodytas gydytojos LIU1 išvadas ieškovėms buvo neįmanomas, pripažįsta nepagrįsta, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, jau po ieškovių atleidimo (nuo 2025 m. rugsėjo mėn.) iš darbo atsakovė ėmėsi papildomų priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti: darbo vietoje pradėtos organizuoti mankštos, įrengtas masažo kabinetas, teikiamos kineziterapeuto paslaugos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbdavys turėjo realias galimybes organizuoti darbą taip, kad būtų laikomasi gydytojos LIU1 ieškovėms nustatytų apribojimų ir užtikrintos saugios darbo sąlygos, tačiau vietoj šių priemonių įgyvendinimo, atsakovė nepagrįstai nusprendė nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė byloje neįrodė, kad esant gautoms nurodyto turinio gydytojos išvadoms dėl ieškovių darbui taikomų ribojimų atsakovė neturėjo galimybių organizuoti darbo proceso taip, kad ieškovės darbo funkcijas galėtų atlikti saugiai, laikantis gydytojos rekomendacijų (CPK 178, 185 straipsniai).

46. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam ieškovių 2025 m. rugpjūčio 8 d. sveikatos patikrinimo išvadų vertinimui ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, negalėjo toliau dirbti rūšiuotojų darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių sveikatos būklė ir pagal ją gydytojos LIU1 nurodyti ribojimai ieškovių darbui nesudarė pagrindo ieškovių atleidimui pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsižvelgdama į išdėstytą aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės iš darbo atsakovės 2025 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą atleistos neteisėtai ir nepagrįstai.

47. Ieškovių reikalavimus dėl jų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patenkinus, teismas privalo taikyti DK 218 straipsnyje reglamentuotus sprendimų bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo padarinius. Nagrinėjamu atveju ieškovės neprašė jų grąžinti į buvusį darbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovių poziciją ir išnagrinėtos bylos aplinkybes, laiko, kad nėra pagrindo ir galimybių ieškovių grąžinti į darbą, todėl darbo sutartys su ieškovėmis laikytinos nutrauktomis šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kompensacijų už priverstinę pravaikštą dydžio

48. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį nustačius, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas į buvusį darbą negali būti grąžintas, jam priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Taip pat pažymėjęs, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016).

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti esant išimtinę situaciją, dėl kurios šiuo atveju turėtų būti mažinamas teisės aktuose nustatytos darbuotojams mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis. Byloje nustatyta, kad ieškovė1 pas atsakovę iki darbo sutarties su ja nutraukimo išdirbo daugiau kaip 13 metų, ieškovė2 – beveik 9 metus, ieškovė3 - daugiau kaip 13 metų. Atsakovė neįrodinėjo, kad susiduria su finansiniais sunkumais, jog ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydis gali neigiamai atsiliepti kitiems įmonės darbuotojams.

55. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos reikšmingomis svarstant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo mažinti ieškovėms priteistinos kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką, o įstatyme nurodytas suvaržymas darbdaviui sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, yra adekvati darbuotojų dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti ir atitinka tokios kompensacijos tikslus bei paskirtį.

Ieškovių vidutinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuotinas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo 5.1 punktu, vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 2025 m. gegužės mėn. – liepos mėn. (Aprašo 5.8 punktas). Per šį laikotarpį pagal Aprašo 3.1 punktą ieškovei IES1 priskaičiuota 3 164,55 Eur (1 036,6 Eur + 1 328,47 Eur + 799,48 Eur) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įskaičiuojamų pajamų. Vadovaujantis VSDFV duomenimis ir pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovė dirbo 47 dienas (15 + 19 + 13). Taigi, ieškovės IES1 vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 67,33 Eur (3 164,55 Eur / 47 d. d.) (Aprašo 5.4, 5.8 punktai). Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 413,93 Eur (67,33 Eur x 21 (vidutinis darbo dienų skaičius 2025 metais)) (neatskaičius mokesčių). Ieškovei IES2 tuo pačiu laikotarpiu priskaičiuota 2 282,74 Eur (703,81 Eur+ 705,42 Eur + 873,51 Eur) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įskaičiuojamų pajamų. Vadovaujantis VSDFV duomenimis ir pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovė IES2 dirbo 35 dienas (11 + 10 + 14). Taigi ieškovės IES2 vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 65,22 Eur (2 282,74 Eur / 35 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės IES2 vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 369,62 Eur (65,22 Eur x 21 (vidutinis darbo dienų skaičius 2025)) (neatskaičius mokesčių). Ieškovei IES3 tuo pačiu laikotarpiu priskaičiuota 2 226,17 Eur (1 553,55 Eur + 0 Eur+ 672,62 Eur) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įskaičiuojamų pajamų. Vadovaujantis VSDFV duomenimis ir pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovė IES3 dirbo 32 dienas (21 + 0 + 11). Taigi ieškovės IES3 vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 69,57 Eur (2 226,17 Eur / 32 d. d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės IES3 vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 460,97 Eur (69,57 Eur x 21 (vidutinis darbo dienų skaičius 2025)) (neatskaičius mokesčių).

Nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo momento yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl ieškovėms iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienų metų laikotarpį, t. y. ieškovei IES1 - 16 967,16 Eur (1 413,93 Eur x 12 mėn.), ieškovei IES2 – 16 435,44 Eur (1 369,62 Eur x 12 mėn.), ieškovei IES3 – 17 531,64 Eur (1 460,97 Eur x 12 mėn.) (neatskaičius mokesčių).

Ieškovių atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir jų negrąžinus į darbą, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovėms taip pat priklauso kompensacijos, kurių dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei IES1 priteistina 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sudaranti 8 483,58 Eur, ieškovei IES2 - 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sudaranti 5 478,48 Eur, ieškovei IES3 – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sudaranti 8 765,82 Eur (neatskaičius mokesčių).

Dėl neturtinės žalos

59. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. 60. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala). 61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 59 punktas). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 64 punktas). 62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuomet atsakovė, itin formaliai įvertinusi gydytojos išvadas, nesant objektyvaus pagrindo, nutraukė su ieškovėmis darbo sutartis, kurių pagrindu ieškovės anksčiau gaudavo ir dirbdamos būtų gavusios pagrindines pajamas pragyvenimui, dėl ko ieškovės savo teises privalėjo ginti teisme, neišvengiamai patyrė nepatogumų, išgyvenimus, stresą, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti ieškovių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto atleidimo iš darbo) patirta neturtine žala. 63. Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, t. y. darbo santykių trukmę (iki atleidimo ieškovė1 pas atsakovę išdirbo daugiau kaip 13 metų, ieškovė2 – beveik 9 metus, ieškovė3 - daugiau kaip 13 metų; duomenų, kad ieškovės darbo pas atsakovę laikotarpiu būtų baustos drausminėmis nuobaudomis byloje nėra), taip pat ieškovių teisių pažeidimo aplinkybes ir padarinius (darbo sutarties nutraukimas ieškovėms buvo netikėtas, nes jų sveikatos būklė nuo prieš pusmetį iki darbo sutarties nutraukimo atlikto sveikatos patikrinimo pasikeitusi nebuvo, naujų diagnozių, reikšmingų galėjimui vykdyti darbo funkcijas, ieškovėms nebuvo nustatyta, darbas pas atsakovę ieškovėms buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis ir darbinė veikla, kurių netekus ieškovės patyrė stresą ir neužtikrintumą dėl ateities). Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – po 1 000 Eur kiekvienai ieškovei - adekvatus ir proporcingas ieškovių patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovėms iš atsakovės priteistinos prašomo dydžio neturtinės žalos sumos, t. y. po 1 000 Eur kiekvienai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir aukščiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: pripažintina, kad ieškovės DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atleistos iš darbo neteisėtai; ieškovės į darbą negrąžintinos, laikant, kad darbo sutartys su ieškovėmis nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškovėms iš atsakovės DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienų metų laikotarpį, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darbo ginčą dėl teisės išsprendus ieškovių naudai, joms iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 445,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis, įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija vertinimu, yra pagrįstas, todėl iš atsakovės UAB „Humana LT“ ieškovėms IES1, IES2, IES3 Priteistina 5 445,00 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų suma lygiomis dalimis, tai yra kiekvienai ieškovei po 1 815, 00 Eur. Taip pat atsižvelgiant į ieškovių patenkintus neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus (3 neturtiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (3 x 114 Eur) ir turtiniai reikalavimai, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo ieškovėms priteistų sumų, kurios iš viso sudaro 76 662,12 Eur (tokiu būdu mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 1 375 Eur)), iš atsakovės valstybei priteistina 1 717 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio paduodant ieškinį teismui ieškovės buvo atleistos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Patenkinus ieškovių apeliacinį skundą, jos turi teisę į jų patirtų išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovių patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą pagal į bylą pateiktus duomenis sudaro 2 359,50 Eur, todėl iš atsakovės kiekvienai ieškovei priteistina po 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsižvelgiant į ieškovių patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovės valstybei priteistina 1 717 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio paduodant apeliacinį skundą ieškovės buvo atleistos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovių apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovės IES1 ir atsakovės UAB „Humana LT“ 2012 m. balandžio 25 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1895 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu neteisėtu; negrąžinti ieškovės IES1 į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai iš atsakovės UAB „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 16 967,16 Eur (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 16 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 8 483,58 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 58 ct) kompensaciją (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti ieškovės IES2 ir atsakovės UAB „Humana LT“ 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 3282 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu neteisėtu; negrąžinti ieškovės IES2 į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovės IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai iš atsakovės UAB „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 16 435,44 Eur (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 44 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 5 478,48 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 48 ct) kompensaciją (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti ieškovės IES3 ir atsakovės UAB „Humana“ 2012 m. balandžio 10 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1878 nutraukimą DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu neteisėtu; negrąžinti ieškovės IES3 į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovės IES3, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės UAB „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 17 531,64 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų trisdešimt vieno euro 64 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 8 765,82 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 82 ct) kompensaciją (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 1 717 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų 00) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 2 359,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovėms IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES3, asmens kodas (duomenys neskelbtini), t. y. po 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienai ieškovei.

Priteisti iš atsakovės UAB „Humana LT“, juridinio asmens kodas 304936925, 1 717 (duomenys neskelbtini), nuo kurio ieškovės paduodant apeliacinį skundą buvo atleistos, valstybės naudai.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Loreta BujokaitėJorūnė PukinskienėUrmila Valiukienė