Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25263111301) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2025 m. sausio 3 d. R. M. automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-2064-2025, ROIK: 25263111301 dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, būdamas UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų UAB „D“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Už nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, R. M. pasiūlyta iki 2025 m. vasario 2 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 300 Eur baudą. R. M. baudą sumokėjo 2025 m. sausio 28 d., todėl vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, administracinio nusižengimo teisena ROIK: 25263111301 R. M. atžvilgiu pasibaigė.

2025 m. lapkričio 5 d. Institucijoje buvo gauta R. M. „Užklausa dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25263111301 ir taikyto teisinio pagrindo administracinio nusižengimo protokole“. R. M. prašė pateikti informaciją apie protokolui taikytų teisės aktų redakcijas ir teisinį pagrindą, paaiškinti, ar buvo vadovautasi Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymu, ar buvo atliktas individualus aplinkybių vertinimas bei faktinis tyrimas prieš surašant protokolą, taip pat nurodyti, ar protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu. 2025 m. gruodžio 1 d. Institucija pateikė atsakymą, kuriame išaiškinta, kad administracinio nurodymo institutas skirtas operatyviam ir supaprastintam administracinių nusižengimų nagrinėjimui tais atvejais, kai pažeidimo aplinkybės yra aiškios, o asmuo neginčija pažeidimo fakto ir sumoka paskirtą baudą. Kadangi R. M. 2025 m. sausio 28 d. sumokėjo baudą, administracinis nurodymas buvo laikomas tinkamai įvykdytu, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu – pasibaigusia. Nurodyta, kad pagal ANK 590 straipsnio 2 dalį ir 611 straipsnio 4 dalį protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Be to, pažymėta, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas laikomas trunkamuoju, todėl veika kvalifikuojama pagal teisės aktus, galiojusius pažeidimo nutraukimo ar nustatymo metu, todėl Protokolas buvo surašytas 2025 m. sausio 3 d., taikant tuo metu galiojusią teisės aktų redakciją.

2025 m. gruodžio 3 d. Institucijoje buvo gautas R. M. „Papildomas prašymas pateikti informaciją“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 1 d. Institucijos atsakyme nebuvo atsakyta į esminius jo klausimus dėl administracinio nusižengimo protokolo teisinio pagrindo. Jis pakartotinai prašė pateikti informaciją apie konkrečią Juridinių asmenų registro nuostatų redakciją ir jos galiojimą, teisės aktus bei jų redakcijas, kurių pagrindu buvo vertinama pareiga pateikti 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir surašytas 2025 m. sausio 3 d. protokolas. R. M. prašė paaiškinti, ar buvo atliktas individualus UAB „D“ aplinkybių vertinimas, susijęs su įmonės dydžiu, kapitalo pobūdžiu, filialais ir dalyvių sudėtimi, bei pateikti tokių vertinimų dokumentus arba patvirtinti, kad jie nebuvo atlikti taip pat prašė nurodyti, ar prieš surašant protokolą buvo atliktas faktinis tyrimas, kas jį atliko ir kokie veiksmai buvo atlikti. R. M. nurodė, kad ši informacija reikalinga siekiant tinkamai įgyvendinti ANK numatytas teisių gynimo priemones. 2025 m. sausio 8 d. institucija pateikė atsakymą, kuriame informavo, kad R. M. 2025 m. gruodžio 3 d. prašyme pateikti klausimai iš esmės sutapo su ankstesniame 2025 m. lapkričio 5 d. kreipimesi pateiktais klausimais, į kuriuos jau buvo atsakyta 2025 m. gruodžio 1 d. raštu.

Institucijoje 2026 m. balandžio 30 d. buvo gautas R. M. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Prašyme nurodyta, jog 2026 m. sausio 8 d. Institucijos atsakymas atskleidė naujas aplinkybes: nebuvo pateikti konkretūs taikyti teisės aktai, individualaus vertinimo ar tyrimo duomenys, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad protokolas galėjo būti suformuotas automatiškai, neatlikus konkrečių aplinkybių analizės. Taip pat paaiškėjo, kad atsakomybė galėjo būti taikyta pagal netinkamą teisės aktų redakciją, o veika nepagrįstai kvalifikuota kaip trunkamoji. Šios aplinkybės tapo žinomos tik gavus Registrų centro atsakymą ir sudaro pagrindą prašyti bylos atnaujinimo, nes administracinio nusižengimo įrašas vis dar sukelia teisines pasekmes.

Institucija 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263111301. Nesutikdamas su sprendimu R. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų skundžiama 2026 m. birželio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-361-927/2026, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundas atmestas. Teismas nustatė, kad vien pareiškėjo nesutikimas su Institucijos sprendimu ar 2025 m. gruodžio 1 d. ir 2026 m. sausio 8 d. atsakymuose pateiktais paaiškinimais, negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes minėtuose raštuose nebuvo atskleisti jokie nauji faktiniai duomenys apie padarytą nusižengimą, o priešingai, išdėstyti jau žinomų aplinkybių teisiniai vertinimai. Teismas, sutikdamas su Institucijos pozicija, nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl protokolo neteisėtumo jį suformulavus automatiniu būdu bei nurodant, jog padarytas nusižengimas yra trunkamasis yra nepagrįsti. Teismas, vertindamas kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo buvimu atostogose nusižengimo padarymo metu bei ataskaitų pateikimu per įgaliotą atstovę, pažymi, kad tokio pobūdžio argumentai turėtų būti teikiami iki nutarimo įsiteisėjimo, o ne naudojantis išimtine įstatyme numatyta teise atnaujinti procesą jau įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog R. M. nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės buvo žinomos ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimo metu, negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo R. M. atskirasis skundas atmestinas

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir prašymo argumentus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. atskirąjį skundą apygardos teismui iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, atskirajame skunde nenurodoma. Apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, dėl kurių būtų teisinis pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-346-935/2019, AN2-165-932/2020, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-322-1259/2025, AN2-4-493/2026 ir kt.). Apygardos teismas pažymi, jog proceso atnaujinimas yra specifinis institutas, jis negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą nagrinėti bylą, iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus.

Skunde nurodoma, kad naujos aplinkybės paaiškėjo tik gavus 2025 m. gruodžio 1 d. ir 2026 m. sausio 8 d. Institucijos atsakymus t. y. paaiškėjo, jog Institucija neatskleidžia konkrečių taikytų teisės aktų redakcijų, nepateikia individualaus vertinimo duomenų, nepateikia duomenų apie atliktą tyrimą ir remiasi automatizuotu protokolo formavimu. Tačiau apygardos teismo vertinimu, sutiktina su Institucijos sprendime bei skundžiamoje nutartyje nurodytu, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią ANK 223 straipsnio 2 dalies redakciją, šiame straipsnyje numatytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl atitinkamai ir buvo kvalifikuotas, o ANK 590 straipsnio 2 dalyje bei 611 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę protokolus formuoti automatiniu būdu. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytinos kaip naujai paaiškėjusios be to sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad R. M. nepateikė jokių naujų ar papildomų įrodymų, kurie leistų suabejoti Institucijos atlikto tyrimo objektyvumu ar pagrįstumu.

Skunde taip pat akcentuoja, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, jog R. M. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo neapmokamose atostogose bei nurodo, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „D“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas, tačiau nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su tuo, kas faktiškai organizavo ir vykdė finansinių ataskaitų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Apygardos teismo vertinimu sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio argumentai turėtų būti teikiami iki nutarimo įsiteisėjimo, o ne naudojantis išimtine įstatyme numatyta teise atnaujinti procesą jau įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 p.), metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 p.), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (12 p.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytais terminais, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima šios pareigos nevykdyti. Tuo tarpu praktikoje susiklosčius situacijai, kai nuolatinis bendrovės vadovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) laikinai negali atlikti vadovo funkcijų, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Be kitų būdų, šis klausimas gali būti išsprendžiamas bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-31-378/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikia duomenų, kad savo neapmokamų atostogų laikotarpiu būtų delegavęs kitą atsakingą asmenį, kuris laikinai atliktų UAB „D“ vadovo pareigas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios R. M. nurodytos aplinkybės yra laikytinos subjektyviu teisiniu vertinimu, o ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. įvykdė administracinį nurodymą, t. y. sumokėjo baudą, tik 2025 m. sausio 28 d., ir tai, apygardos teismo vertinimu, parodo, kad pareiškėjas nesumokėjo baudos spontaniškai ir neapgalvotai, bet priešingai, turėjo pakankamai laiko tam, kad visų pirma išsiaiškintų administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu ir jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, o baudos sumokėjimas ir suponuoja išvadą, kad asmuo, visgi pripažino kaltę ir tai patvirtino įvykdydamas administracinį nurodymą. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad R. M. turėjo pareigą būti rūpestingas ir atidus, susipažinti su jam pateiktais dokumentais. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo R. M. skunde nurodytas aplinkybes pripažinti kaip naujai paaiškėjusias, kurių jis negalėjo žinoti iki įvykdydamas administracinį nurodymą.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, jame nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, dėl kurių būtų teisinis pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Juo labiau, apygardos teismo vertinimu, R. M., be kita ko, pateikia ne tik, jo manymu, naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurių pagrindų galėtų būti atnaujinama administracinio nusižengimo byla, tačiau ginčija kaltės klausimą ir surinktų duomenų bei įrodymų patikimumą pateikdamas savo situacijos vertinimą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas ir / ar nesutikimas su priimtu procesiniu sprendimu savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Toks subjektyvus R. M. nepalankaus sprendimo vertinimas nėra nauja, nenagrinėta aplinkybė, atitinkanti ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą bylos atnaujinimo pagrindą, dėl ko yra vertintinas kaip bandymas dar kartą paneigti nepalankaus teismo sprendimo galiojimą, praėjus dagiau nei metams po Institucijos 2025 m. sausio 3 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-2064-2025, ROIK: 25263111301.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.