Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas K. Š. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 17 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3323-2026 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

K. Š. Institucijos 2026 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad K. Š. 2026 m. balandžio 2 d. 15.37 val. adresu, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, taip pat vairuodama transporto priemonę kairiąja ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14, 20 punktų reikalavimus. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartimi Institucijos 2026 m. balandžio 17 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė K. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti K. Š. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, paliekant galioti paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) bei paskirtą draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui bei priėmė pagrįstą sprendimą. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo nurodytas aplinkybes bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktai K. Š. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. K. Š. administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos minimaliems terminams ir skirta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

K. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartimi, Institucijos 2026 m. balandžio 17 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog K. Š., padariusiai ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ginčijamos administracinio poveikio priemonės netaikymas, neskatintų apeliantės laikytis įstatymų ir KET reikalavimų. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo K. Š. yra tinkamai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi, už K. Š. padarytą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įstatymas numato, jog yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Būtent minėtas imperatyvus reikalavimas yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas minėtą reglamentavimą skirti tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, įvertindamas, jog vairavimas esant neblaiviam yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad K. Š. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirtos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).

Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apeliantės K. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra. Šio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad K. Š. buvo pripažinta kalta dėl to, kad ji 2026 m. balandžio 2 d. 15.37 val., adresu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Akivaizdu, kad K. Š. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus, nepaisant to, kad jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris artimas leistinos normos minimumui. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, K. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonės terminai, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti apelianto padėtį – nėra.

Skunde yra nurodomos aplinkybės, kad K. Š. nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nepadarė jokių kitų pažeidimų ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog K. Š. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jai skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad K. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemone lanko pacientus Joniškio rajono vietovėse, šiuo metu studijuoja bei kitos skunde nurodomos aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylų, todėl nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog K. Š. transporto priemone vežioja šeimos narius ir ja vyksta į gydymo įstaigas bei darbą, negalima. Taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad tokios aplinkybės turėtų būti laikytinos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti K. Š. naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Net ir įvertinus tai, kad šiuo konkrečiu atveju K. Š. turi neįgalų sūnų, teigdama, kad ji vienintelė jį prižiūri, nesudaro pagrindo panaikinti administracinio poveikio priemonę, juolab, kad už vaiko priežiūrą atsakingi abu tėvai, o iš skundo akivaizdu, kad ir D. Š. vairuoja automobilį. Be kita ko, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga svarbiems poreikiams tenkinti arba darbinei veiklai, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad K. Š. galėtų dirbti išimtinai tik tokį darbą, kuriam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nenustatyta.

Šio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal 2026 m. balandžio 2 d. neblaivumo nustatymo aktą Nr. 26299280490 duomenis matyti, kad K. Š. 2026 m. balandžio 2 d. 15.43 val. buvo nustatytas 0,54 prom. neblaivumas, o 2026 m. balandžio 2 d. 16.00 val. buvo nustatytas 0,62 prom. neblaivumas. K. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Tokios aplinkybės, kad apeliantė įvykio metu iš esmės girtėjo, objektyviai didina ir jos veiksmų pavojingumą. Kaip matyti pagal apeliantės teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, įvykio dieną šventė draugės gimtadienį, pietavo, nepagalvojo, kad gali būti neblaivi. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai parodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nevertina įstatyme nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones pakankamai kritiškai ir nesupranta tokio administracinio nusižengimo bei alkoholio keliamo pavojaus tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams asmenims. Vien tai, kad anksčiau apeliantė nebuvo padariusi tokio pobūdžio administracinio nusižengimo, niekaip nemažina jos padarytų veiksmų pavojingumo bei neatsakingumo.

Pažymėtina, kad teigiama K. Š. charakteristika, ankstesnės nuobaudos ar jų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą skirtinos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės terminą individualizuoti atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio ANK straipsnio sankcijos ribose, kas ir buvo šiuo atveju padaryta Institucijos priimtame nutarime, kaip jau buvo minėta, K. Š. nustatant minimalius tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai pritaikymas įstatyme numatytam terminui, o kartu ir iš to išplaukiantys padariniai (galimas laikinas darbinės veiklos ribojimas, patiriami nepatogumai šeimoje) yra sudėtinė nuobaudos ir taikomos poveikio priemonė dalis, natūrali pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva padarius K. Š. inkriminuotą administracinį nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, vadinasi, apeliantui buvo nustatyta ne tik minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, bet ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonių alternatyva. Taip pat negalima daryti išvados, kad K. Š. būtų linkusi visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir pavyzdingai vairuoti transporto priemones, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis, K. Š. penkerių metų laikotarpiu yra anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Skunde yra nurodomos aplinkybės apie tai, kad apeliantė galėjo būti nubausta administracine tvarka už jos sutuoktinio padarytus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju buvo pateiktas D. Š. 2026 m. liepos 17 d. pareiškimas, tačiau nors jame ir nurodoma, jog jis dalį administracinių nusižengimų padarė naudodamasis apeliantės vardu registruotomis transporto priemonėmis, tačiau šie duomenys nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertinami kritiškai. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė skunde pripažįsta tai, jog ji yra anksčiau taip pat bausta už administracinius nusižengimus. Dėl to tokios aplinkybės iš esmės kategoriškai nekeičia skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju K. Š. buvo nubausta ne vien už tai, kad ji būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, tačiau ir dėl to, jog ji vairuodama transporto priemonę kairiąja ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantė, prieš darydama administracinius nusižengimus, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos K. Š. teigiamai charakterizuojančios ir kitos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę K. Š. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai apeliantės ir jos šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonių terminus, tiek apylinkės teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi atmesdamas skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apeliantės atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad apeliantė K. Š. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad K. Š., vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, nesukėlė eismo įvykių, nepadarė žalos kitiems asmenims, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos iš viso neskirti. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė buvo nubausta ne vien tik pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau įvykio metu ji padarė ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Kaip minėta, pati K. Š. suprato savo veiksmų pavojingumą ir rizikingumą, tačiau tai neturėjo visiškai jokios įtakos jos elgesiui. Ji žinojo, kad dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti transporto priemonę. Vien tik K. Š. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad K. Š. Institucijos 2026 m. balandžio 17 d. nutarimu paskirta ir skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą ir K. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.