Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-287-1072/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-18
Bylos Nr.
eAN2-287-1072/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00486-2026-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
A. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-287-1072/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00486-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) (toliau – ir apeliantas) atstovų advokatės Lolitos Narmontienės ir advokato padėjėjo Jano Zavadskio (Jan Zavadski) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas A. T. atstovo advokato padėjėjo Jano Zavadskio skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5187-2026 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

A. T. Institucijos 2026 m. kovo 2 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad A. T. 2026 m. vasario 7 d. 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip patikrinimo metu po paklaidos nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliaciniu skundu apelianto A. T. atstovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir Institucijos 2026 m. kovo 2 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) skyrimo arba paskirtą terminą sutrumpinti ir paskirti trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl asmeniui skirtinos nuobaudos, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo neįvertintos aplinkybės, kad A. T. dirba pagal verslo liudijimą statybų sektoriuje vykdant mūro darbus. Įvykio dieną jis buvo pakviestas į statybinių medžiagų parduotuvės atidarymą, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes buvo švenčiamas parduotuvės atidarymas. Šios šventės metu A. T. buvo pavaišintas karštu patiekalu bei dviem bokalais alaus. Įvertinęs savo svorį ir tai, kad šventėje bus ne mažiau nei keletą valandų, laikotarpiu nuo 13.20 val. iki 14.30 val. išgėrė du bokalus alaus, tikėdamasis, jog pasibaigus šventei leistinos alkoholio normos tikrai neviršys. A. T. apie 16.00 val. nusprendė važiuoti namo, jis jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nebuvo. Įjungęs „Waze“ navigacijos programėlę matė, kad už kelių kilometrų yra policijos reidas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog alų vartojo prieš pusantros valandos ir jautėsi gerai, niekaip nenuspėjo, jog gali viršyti leistiną alkoholio koncentracijos normą.

Teigiama, kad pirmosios instancijas teismas neįvertino to, jog A. T. važiuodamas greičio neviršijo, jokio autoįvykio nepadarė ir jautėsi gerai. Sustabdžius policijos pareigūnui buvo įsitikinęs, kad neviršys normos, tačiau atsitiko priešingai, antruoju pūtimu buvo nustatytas 0,48 prom. neblaivumas. Po šio įvykio A. T. suprato, kad nusižengimo priežastimi buvo neatsakingas požiūris į vairavimą bei alkoholio vartojimą. A. T. dėl įvykio jaučia gėdą prieš kitus asmenis, dėl administracinio nusižengimo jis padarė išvadas ir nusprendė daugiau nebevartoti alkoholio. Taip pat skunde nurodoma, kad šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju. Pažymima, kad buvo nustatytas tik sąlyginai nedidelis – 0,48 prom. neblaivumas, niekam nepadaryta žala ir nebuvo pažeistų kitų KET reikalavimų, A. T. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas.

Pažymima, kad A. T. jau yra sumokėjęs baudą. Nesutinkama su apylinkės teismo nutarties teiginiais, kad A. T. veiksmai pamačius informaciją apie policijos reidą ir vis tiek nusprendus tęsti kelionę, esą rodo ne atsitiktinį pažeidimo pobūdį, bet atvirą teisės aktų reikalavimų ignoravimą bei sąmoningą rizikos prisiėmimą, kadangi A. T. tuomet jautėsi gerai ir neturėjo pagrindo manyti, kad gali būti viršyta leistina alkoholio koncentracijos norma. Dėl savo darbo A. T. privalo susirasti klientą, nuvykti pas šį į objektą, o sudarius sutartį pristatyti statybines medžiagas bei instrumentus reikalingus darbui atlikti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis negalės atlikti savo pareigų, tokiu būdu neteks pajamų. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo vaikams, siekiant nuvežti anūkus į ugdymo įstaigas bei pačiam A. T. nuvažiuoti į gydymo įstaigas, nes jam yra nustatyti sveikatos sutrikimai. Be to, pažymima, kad A. T. yra teigiamai charakterizuojamas dėl savo darbinės veiklos.

Skunde nurodoma, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus sukeltos neigiamos pasekmės, nes bus prarastas darbas ir pajamos. A. T. neturės iš ko pragyventi, negalės mokėti mokesčių. Privaloma įvertinti tai, kad A. T. anksčiau nėra baustas, teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jis yra vedęs, užaugino du vaikus, turi gyvenamąją vietą, išklausė mokymus apie alkoholio žalą. Administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų ir neskirti A. T. specialiosios teisės atėmimo arba atsižvelgiant į jo padėtį ir charakterizuojančius duomenis pakaktų trumpesnės, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės terminas.

Apeliantas pažymi, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Nėra duomenų apie tai, kad A. T. piktnaudžiauja alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, jis nėra piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas. Yra pagrindas sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant į teismų praktiką ir neskirti administracinės poveikio priemonės arba paskirti iki trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi A. T. dėl darbo pobūdžio vairuoja skirtingus automobilius. Ilgas apribojimų taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui. Manoma, kad šešių mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra teisingas. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jau sukėlė nepatogumų, todėl atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime yra nurodomi šie argumentai:

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartis buvo motyvuota, vien tai, kad asmeniui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, todėl nelaikytina per griežta ar neteisinga. Pažymima, kad asmeniui patikrinimo metu fiksuotas didėjantis neblaivumo laipsnis laikytinas esmine aplinkybe, rodančia, jog alkoholio koncentracija organizme kilo. Dėl to daroma išvada, kad asmuo alkoholį vartojo suvokdamas, kad vairuos, o tai neigiamai charakterizuoja vairuotoją, atskleidžiant jo neatsakingą požiūrį į teisės aktų laikymąsi bei sąmoningą rizikos nepaisymą. A. T. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti asmeniui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet tikrai netaps neįmanomu. Šie nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, A. T. privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. T. atstovų apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu apelianto A. T. atstovai neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar A. T. proporcingai paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti jos terminai.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad A. T. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirtos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).

Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto A. T. administracinio nusižengimo byloje nėra. Šio skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad A. T. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2026 m. vasario 7 d. 16.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu po paklaidos nustatytas 0,48 prom. neblaivumas. Akivaizdu, kad A. T. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus, nepaisant to, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris artimas leistinos normos minimumui. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, A. T. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonės terminai, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti apelianto padėtį – nėra.

Skunde yra nurodomos aplinkybės, kad A. T. nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nepadarė jokių kitų pažeidimų ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. T. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jam skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos A. T. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis dirba, jo darbinė veikla vertinama pozityviai, turi šeimą, anksčiau nėra teistas arba baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio bei kitos skunde nurodomos aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylų, todėl nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog A. T. transporto priemone vežioja šeimos narius ir ja vyksta į gydymo įstaigas bei darbą, negalima. Taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad tokios aplinkybės turėtų būti laikytinos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti A. T. naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Be kita ko, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga svarbiems poreikiams tenkinti arba darbinei veiklai, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones neatima galimybės A. T. aktyviai ieškoti kitokio pobūdžio darbo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. T. galėtų dirbti išimtinai tik tokį darbą, kuriam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nenustatyta. Taip pat apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių įtikinamų motyvų, kurie pagrįstų tai, kad naudojimasis viešojo transporto, pavežėjų arba taksi paslaugomis galėtų pernelyg riboti asmens teises.

Skunde yra nurodomi teiginiai apie tai, kad A. T. įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvės atidarymo šventėje, kur valgė ir išgėrė du bokalus alaus, kadangi praėjus tam tikram laikui jis jautėsi gerai bei nejautė apsvaigimo požymių, jis nusprendė važiuoti namo. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės niekaip nepagrindžia padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą. Priešingai, tai parodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nevertina įstatyme nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones pakankamai kritiškai ir nesupranta tokio administracinio nusižengimo bei alkoholio keliamą pavojų tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams asmenims. Be to, faktinė aplinkybė, kad A. T. vairuodamas automobilį „Waze“ navigacijos programėlėje matė, jog kelyje bus policijos pareigūnai, kurie tikrins asmenų blaivumą ir jis tiesiog tikėjosi, jog neviršys leistinos alkoholio koncentracijos normos, tik parodo jo paties cinišką požiūrį į įstatymais nustatytą tvarką bei lengvabūdišką siekį išvengti galimos teisinės atsakomybės. Net ir būdamas renginyje, kurio metu vartojo alkoholinius gėrimus, po to jis nebandė ieškoti asmenų, kurie galėtų jį parvežti namo. Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. vasario 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. T. iš burnos sklido alkoholio kvapas; A. T. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ kvitų duomenis matyti, kad A. T. 2026 m. vasario 7 d. 16.17 val. buvo nustatytas 0,50 prom. neblaivumas, o 2026 m. vasario 7 d. 16.33 val. buvo nustatytas 0,55 prom. neblaivumas. Nors skunde nurodoma aplinkybė, kad iš esmės antruoju pūtimu A. T. buvo nustatytas mažesnis neblaivumas, tačiau tokį teiginį paneigia prieš tai minėti alkotesterio duomenys. Akivaizdu, kad pareigūnams įvykio dieną tikrinant A. T. neblaivumą, jis tik girtėjo, nes vėlesniu laiku buvo nustatytas didesnis asmens neblaivumas. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. T. alkoholinius gėrimus galėjo vartoti prieš pat vairuojant automobilį, kas didina ir paties A. T. veiksmų pavojingumą. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti skunde nurodomais teiginiais apie alkoholio vartojimo laikotarpį ir A. T. savijautą.

Pažymėtina, kad teigiama A. T. charakteristika, ankstesnės nuobaudos ar jų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą skirtinos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės terminą individualizuoti atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio ANK straipsnio sankcijos ribose, kas ir buvo šiuo atveju padaryta Institucijos priimtame nutarime, kaip jau buvo minėta, A. T. nustatant minimalius tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai pritaikymas įstatyme numatytam terminui, o kartu ir iš to išplaukiantys padariniai (galimas laikinas darbinės veiklos ribojimas) yra sudėtinė nuobaudos ir taikomos poveikio priemonė dalis, natūrali pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Net ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, kad dėl įvykio A. T. jaučia gėdą prieš kitus asmenis, jis nusprendė daugiau nebevartoti alkoholinių gėrimų, tai neleidžia konstatuoti, jog egzistuotų objektyvus pagrindas trumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą. Be kita ko, nors skunde yra nurodoma, kad A. T. jau yra sumokėjęs jam skirtą baudą, tačiau tai taip pat nėra laikytina išskirtine aplinkybe, nes už padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva padarius A. T. inkriminuotą administracinį nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, vadinasi, apeliantui buvo nustatyta ne tik minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, bet ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonių alternatyva. Taip pat negalima daryti išvados, kad A. T. būtų linkęs visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir pavyzdingai vairuoti transporto priemones, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis, A. T. penkerių metų laikotarpiu yra ir anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, t. y. transporto priemonių vairavimą viršijant nustatytą greitį, įvažiavimą į reguliuojamąją sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui bei transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu vairavimą. Apeliantas, prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Kaip minėta, pats A. T., žinodamas, kad kelyje bus policijos reidas, kurio metu pareigūnai tikrins asmenų neblaivumą, sąmoningai vairavo transporto priemonę, iš esmės tiesiog tikėdamasis, jog nebus nustatytas neblaivumas, kuris užtraukia teisinę atsakomybę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos A. T. teigiamai charakterizuojančios ir kitos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę A. T. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonių terminus, tiek apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi atmesdamas skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad apeliantas A. T. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad A. T., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos iš viso neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad A. T. dėl darbo pobūdžio vairuoja skirtingus automobilius, kuriose nėra antialkoholinių variklio užraktų, neįpareigoja teismo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad iki Institucijai priimant sprendimą pats A. T. pasirašė 2026 m. vasario 24 d. sutikimą, kad jam būtų taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Dėl to asmuo galėjo puikiai suprasti jam taikomų apribojimų pobūdį bei aplinkybes ir iš to atsirandančius nepatogumus. Kaip minėta, pats A. T. suprato savo veiksmų pavojingumą ir rizikingumą, tačiau tai neturėjo visiškai jokios įtakos jo elgesiui. Jis žinojo, kad dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti transporto priemonę, nes tikėjosi išvengti visų galimų neigiamų pasekmių. Vien tik A. T. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. T. Institucijos 2026 m. kovo 2 d. nutarimu paskirta ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovų apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) atstovų advokatės Lolitos Narmontienės ir advokato padėjėjo Jano Zavadskio (Jan Zavadski) apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Venckienė