Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė IES1 pareikštu ieškiniu teismo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4344-223/2015 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo ATS1 jo nepilnametės dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė šias aplinkybes: Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas 150 Eur išlaikymas, praėjo 10 metų. Tuo metu vaikui buvo vos 2 metai ir išlaidos buvo susijusios su būtiniausiais vaiko poreikiais: maisto, sauskelnių, drabužių įsigijimu, vaiko priežiūra namuose. Šiuo metu D. (duomenys neskelbtini) metų, ji yra mokyklinio amžiaus, lanko mokyklą, todėl jos poreikiai ir išlaidos iš esmės pasikeitė, žymiai išaugo. Vaikui augant, atsirado naujų ugdymo, socialinių, laisvalaikio poreikių. Tokiu būdu, dabartinės išlaidos apima ne tik maistą, aprangą, transportą, bet ir mokyklos reikmenis, papildomo ugdymo veiklas: būrelius, meno užsiėmimus, laisvalaikio praleidimą, bendravimą su bendraamžiais, sveikatos priežiūrą, higienos priemones, kitas išlaidas. Todėl dabartinė vaiko tėvo skiriama parama vaikui po 150 Eur per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankama. D. yra gabi, kūrybinga mergaitė, turi išskirtinių muzikinių gebėjimų. Ji lanko muzikos pamokas, groja fleita, kitais instrumentais, mokosi pas įvairius specialistus, aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, ne kartą yra užėmusi prizines vietas. Tai pareikalauja iš ieškovės papildomų lėšų. Dėl to vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 900 Eur sumos. Artimiausiu metu D. bus reikalingas ortodontinis gydymas – breketų sistema, preliminari išlaidų suma – apie 4 500 Eur. Gydymas yra būtinas ir neišvengiamas.

Nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, jam priklauso keli nekilnojamojo turto objektai, kurie nėra įkeisti, vienas iš jų yra įgytas prieš kelis metus. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamų. D. yra vienintelis atsakovo vaikas ir išlaikytinis, todėl jo finansinė našta nėra didelė, jis gali skirti didesnę išlaikymo dalį. Tuo tarpu, ieškovė turi tik 1 butą, kuris yra įkeistas bankui, ji moka paskolą už šį butą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas dukrai D. gali teikti 400 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Toks išlaikymas atitiktų teisingumo, protingumo ir vaiko interesų viršenybės principą, užtikrintų tinkamas sąlygas vaikui vystytis, atitiktų tėvų pareigą materialiai rūpintis savo vaiku pagal jų realias turtines galimybes. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka, kad vaikui augant, atsiranda naujų ugdymo, socialinių ir laisvalaikio poreikių. Vaikas nuo mažens valgo ir jam reikalinga apranga, turi būti ugdomas ir lavinamas, tėvai patiria vaiko ikimokyklinio ugdymo išlaidas, išlaidas pramogoms, žaislams, poilsiui. Vaiko poreikiai su amžiumi keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad jiems patenkinti reikia didesnių išlaidų, kadangi vaikui augant, mažėja išlaidos higienai, nebereikia pirkti sauskelnių, mažėja ugdymo išlaidos, vaiko priežiūrai (auklei). Taip pat nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus: Ieškinyje ieškovė nenurodė jokių papildomų vaiko poreikių, kurių nebuvo per paskutinius kelis metus. Dukra jau mokosi 5-us metus, todėl ieškovė išlaidas mokymosi priemonėms patiria jau keletą metų, ne pirmi metai vaikas lanko muzikos mokyklą. Ji prašo teismo padidinti priteistą išlaikymą dukrai tik atsižvelgdama į pasikeitusią valstybės ekonominę padėtį, išaugusias kainas. Su ieškinyje nurodyta vaiko išlaikymui skirtina suma atsakovas nesutinka, išlaidos yra nepagrįstai išdidintos, deklaratyvios, nepagrįstos įrodymais. Iš vaiko poreikių lentelės matyti, kad vaiko maistui per mėnesį reikia 280 Eur, tačiau dukra pietauja mokykloje, paskui dalyvauja popamokinėje veikloje, todėl pusryčiams ir vakarienei, gaminant namuose, mėnesiui užtektų 150 Eur, o užkandžiams ir gėrimams – 30 Eur. Atsakovas nesutinka, kad per mėnesį vaiko aprangai ir avalynei reikia skirti po 105 Eur arba metams – 1 260 Eur. Kasmet dukra rūbų neišauga ir kiekvienam sezonui nereikia pirkti naujų drabužių. Taipogi atsakovas nesutinka, kad vaistams ir gydytojų konsultacijoms reikia skirti 15 Eur per mėnesį arba 180 Eur per metus, o odontologų paslaugoms apmokėti (ortodontiniam gydymui) mėnesiui 60 Eur. Nėra pateikta įrodymų, kad tokios išlaidos jau yra patirtos, kada jos bus patirtos. Atsakovo žiniomis, gydymas breketais iki 18 metų yra nemokamas, ieškovė nesvarstė dėl valstybinių gydymo įstaigų paslaugų vaikui suteikimo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad tik kreipiantis į privačiai dirbančius specialistus, gali būti tinkamai užtikrinti minėti vaiko poreikiai. Ieškovės nurodytos išlaidos higienos priemonėms 20 Eur per mėnesį arba 240 Eur metams yra per didelės. Kas mėnesį nereikia pirkti dantų pastos, šampūno, dantų šepetėlio, nes jų užtenka ilgesniam laikui. Analogiška situacija yra ir dėl skalbimo priemonių, popierinių rankšluosčių. Minėtų priemonių įsigyti galima ir pigiau, su ženklia nuolaida. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė per metus patiria 300 Eur transporto išlaidų, kurių pusę jis turėtų kompensuoti. Dukra mokosi toje pačioje mokykloje, kur dirba ieškovė, todėl ji dukrą atveža į mokyklą važiuodama į darbą. (duomenys neskelbtini) yra nedidelis miestelis, todėl protingos išlaidos transportui tenkinant dukros poreikius, būtų 10 Eur suma.

Atsakovas sutinka, kad vaikui pagal jo gebėjimus turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, įgyti reikiamas priemones gabumams lavinti, tačiau tokiems vaiko poreikiams patenkinti skirtos lėšos turi būti racionaliai panaudotos. Pažymėjo, jog vasaros metu dukra negroja, galimai nevyksta šokių užsiėmimai. Be to, pasirodymai, koncertai nevyksta kas mėnesį, aprangos, skirtos koncertiniams pasirodymams, šokiams nėra perkamos kasmet. Todėl ieškovės nurodyta suma yra per didelė. Taip pat ieškovė su atsakovu nesitarė ir nederino, kokius būrelius dukra lankys, ar atsakovas turės galimybę prie jų prisidėti lėšomis. Nepateikti duomenys, koks yra mėnesinis mokestis, kokios patirtos išlaidos fleitos priežiūrai. Pati ieškovė yra fleitos mokytoja, profesionalė, gali prižiūrėti fleitą, be to, kartą per metus reikia instrumentą pateikti meistrui ir tokios paslaugos nekainuoja 240 Eur. Mokyklinių prekių įsigijimui didžiausios išlaidos yra pratyboms, sąsiuviniams, piešimo, rašymo priemonėms, kitoms mokyklinėms prekėms būna prieš rugsėjį, jos gali siekti iki 100 Eur, vėliau šios išlaidos būną gerokai mažesnės. Ekskursijoms, mokyklos renginiams, klasės šventėms išlaidos yra patiriamos ne kas mėnesį, tokių išlaidų nebūna vasaros atostogų metu. Todėl per mokslo metus šios išlaidos neturėtų viršyti 120 Eur arba 10 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos dukros laisvalaikiui metams 360 Eur arba mėnesiui 30 Eur, yra neprotingai didelės ir turi būti mažinamos iki 15 Eur. Net suaugę žmonės nepramogauja kiekvieną savaitgalį. Be to, išlaidas knygoms galima sumažinti jų neperkant, o imant jas iš bibliotekos. Atsakovas nesutinka mokėti už dukros atostogas su mama, nes pagal teismų praktiką tokios išlaidos yra paliekamos kiekvienam iš tėvų, su kuriuo vaikas atostogauja. Atsakovas norėtų, kad dukra dalį mokyklinių atostogų praleistų su juo. Būtent ieškovės iniciatyva nutrūko atsakovo bendravimas su dukra, kurį atsakovas norėtų atnaujinti. Sutinka prisidėti prie išlaidų dukros stovykloms apmokėti, ieškovei pateikus pagrindžiančius dokumentus.

Mobilaus telefono aparato su internetu išlaidos, telefono pokalbių išlaidos, kompiuteris ir jo priedai – 40 Eur per mėnesį arba metams 480 Eur, yra neprotingai didelės, dukra paprastai naudodavosi ne nauju telefonu, o atiduotu mamos. Pažymėjo, jog namų internetu naudojosi ne tik dukra, taip pat kompiuteris yra perkamas kas 5-7 metai, o gerą kompiuterį galima nupirkti už 800 Eur. Tai sudarytų 10 Eur per mėnesį, dar po 5 Eur per mėnesį galima skirti kompiuterio priedų (ausinių) įsigijimui, jais naudotis būtų galima ne 1 metus. Ieškovės nurodyti mokesčiai 60 Eur už komunalinius patarnavimus neįrodyti. Išlaidos baldams, užuolaidoms, lempai yra patiriamos kartą per 10 metų. Akivaizdu, kad dukra baldus jau turi, o jų atnaujinimui, patalynei, rankšluosčiams per metus 300 Eur suma yra per didelė. Tokiems poreikiams patenkinti užtektų 12-15 Eur per mėnesį. Išlaidas klasės renginiams ieškovė įtraukė 2 kartus, vaiko gimtadienio šventei, draugų gimtadieniams 30 Eur per mėnesį arba per metus 360 Eur suma yra per didelė, nes draugų gimtadieniai būną ne kiekvieną mėnesį, o dukros gimtadienis – tik kartą per metus. Atsakovas norėtų asmeniškai prisidėti prie šios šventės organizavimo ir tokiu būdu, dalyvauti tokioje šventėje.

Reikalavimas iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 400 Eur per mėnesį neatitinka nei vaiko poreikių, nei atsakovo turtinės padėties. Jis šiuo metu nedirba, jo vidutinės pajamos yra 600 Eur per mėnesį. Atsakovas yra vyresnio amžiaus, jam yra sudėtinga įsigyti naują specialybę. Pagal turimą apdailininko specialybę dirbti visą laiką jis negali dėl sveikatos problemų – plaučių ligos, kadangi negali būti dulkėtoje aplinkoje, taip pat dėl išsiplėtusių kojų venų (lapkričio 24 d. paskirta operacija) negali dirbti sunkaus darbo. Atsakovas turi nedidelį 39 kv. m. butą ir sodą, už kurį pinigus yra sumokėję atsakovo tėvai, 2008 m. gamybos Ford Mondeo automobilį, yra vedęs, sutuoktinė šiuo metu laikinai nedirba, nes yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, atsakovas yra įsipareigojęs ją išlaikyti, kad jai būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Ieškovė papildomai gauna 122,50 Eur per mėnesį išmoką vaikui. Atsakovo per mėnesį teikiamas išlaikymas vaikui pagal jo amžių po 300 Eur yra pakankamas. Ieškovės pajamos yra kelis kartus didesnės nei atsakovo, ieškovė savo noru gali prisidėti ir prie nebūtinų, papildomų dukros poreikių tenkinimo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) patektoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui, jį padidinant iki 400 Eur proporcingai vaiko tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant sąlygas vaikui ne tik minimalių, bet ir visaverčių poreikių patenkinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės pajamas, kurios yra žymiai didesnės nei atsakovo, todėl turi tekti didesnė vaiko išlaikymo dalis. Be to, ieškovės turimas turtas yra daug didesnės vertės.

Mano, kad teismas priteisė iš atsakovo per dideles ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ši byla nėra sudėtinga, keliamas tik vienas reikalavimas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjime dalyvavo nuotoliu, todėl nepatyrė kelionės išlaidų ir negaišo laiko kelionei. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovo turtinę padėtį, ieškovei priteistos atstovavimo išlaidos yra per didelės, todėl prašo jas sumažinti.

Dalis apelianto pateiktų paaiškinimų dėl vaiko poreikių pirmosios instancijos teisme buvo akivaizdžiai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir nelogiški, o rodantys tėvo ATS1 norą bet kokia kaina išvengti vienintelės dukters D. išlaikymo. Pavyzdžiui, apeliantas teigė, jog tokio amžiaus vaikas kaip D. ((duomenys neskelbtini) metų) jau nebeauga ir jai nebereikia įsigyti naujų drabužių ar avalynės, esą pakanka naudoti turimus daiktus. Tuo tarpu byloje yra pateikta nemažai nuotraukų ir kitų duomenų, iš kurių matyti, kad D. yra įprasto savo amžiui ūgio mergaitė, dar nesubrendusi, apie 1,40 m ūgio, ir jokių duomenų apie vaiko augimo sutrikimus ar kitas aplinkybes, kurios pagrįstų tokį apelianto teiginį, byloje nėra. Todėl apelianto teiginiai, kad vaikas nebeauga ir jai nebereikia atnaujinti drabužių ar avalynės, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas detaliai, išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl 900 Eur išlaikymo dydį laiko pagrįstu. Teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas ATS1, nors bylos nagrinėjimo metu ir nesutiko su išlaidų dydžiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo išsakytus prieštaravimus. Tokios pačios strategijos apeliantas laikosi ir teikdamas apeliacinį skundą – vėlgi tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog vaiko išlaikymui reikia 900 Eur per mėnesį, tačiau konkrečių motyvų ir argumentų nepateikia.

Apeliantui priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis šio turto bendra vertė sudaro 49 720 Eur. Tuo tarpu ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaro 41 000 Eur. Be to, ieškovė už šį butą moka paskolą, kadangi butas buvo įsigytas kredito lėšomis. Apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra niekaip apsunkintas – apeliantas neturi skirti lėšų kredito ar kitų skolinių įsipareigojimų vykdymui nė už vieną jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą. Apeliantui ir ieškovei taip pat priklauso po transporto priemonę. Tačiau ieškovės transporto priemonė įsigyta lizingu – faktiškai yra išmokėta tik nedidelė jos vertės dalis, kai tuo tarpu apelianto transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise be jokių apribojimų. Akivaizdu, kad apelianto apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį tuo pagrindu, jog nepilnamečio motinos turimas turtas esą yra „žymiai didesnės vertės“, yra nepagrįstas, nes faktinė situacija yra priešinga - būtent apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė.

Po teismo nutarties dėl laikinojo išlaikymo priteisimo apeliantas reguliariai mokėjo po 300 Eur per mėnesį laikinojo išlaikymo sumą. Be to, po skundžiamo 2025 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo priėmimo apeliantas savanoriškai sumokėjo 400 Eur dydžio išlaikymo sumą, taip faktiškai patvirtindamas, kad turi realias finansines galimybes vykdyti teismo sprendimą ir mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Papildomai nurodė, kad apeliantas verčiasi statybos darbais, t. y. veikla, kuri pagal savo pobūdį sudaro galimybes gauti papildomų, taip pat ir neapskaitytų pajamų. Nors apeliantas teigia patiriantis finansinių sunkumų, jis teismo posėdžio metu patvirtino neturintis jokių skolinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog apelianto faktinė finansinė padėtis yra geresnė, nei jis siekia ją pateikti apeliaciniame skunde.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog tais atvejais, kai vaikas faktiškai gyvena su vienu iš tėvų, būtent šiam tėvui tenka didesnė faktinė vaiko išlaikymo ir kasdienės priežiūros našta. Šioje byloje ši našta ieškovei yra dar labiau padidėjusi, kadangi apeliantas ne tik faktiškai nedalyvauja nepilnametės dukros kasdienėje priežiūroje, bet ir nepatiria jokių papildomų išlaidų, kurios paprastai atsiranda bendraujant su vaiku (atostogų, dovanų, laisvalaikio, kitų su bendravimu susijusių poreikių tenkinimo išlaidų). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar požymių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad ši ilgalaikė situacija artimiausiu metu pasikeis, kadangi apeliantas per pastaruosius kelerius metus nesiėmė jokių realių veiksmų, rodančių siekį atkurti ar palaikyti ryšį su dukra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog visa papildoma finansinė ir organizacinė našta, susijusi su vaiko kasdieniais poreikiais, poilsiu ir socialiniu dalyvavimu, faktiškai tenka ieškovei, o ši aplinkybė turi būti reikšminga nustatant teisingą ir proporcingą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Apibendrinant konstatuotina, kad apelianto ATS1 pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau jame nepateikiama jokių objektyvių ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis jį padidinat, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – nekilnojamojo turto objektų vidutinių rinkos verčių išrašus apie ieškovės ir atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertes. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti šalių ginčą, o kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai nėra esminiai šiai nagrinėjamai bylai. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia ieškovės pateiktų papildomų duomenų nepridėti prie nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamus klausimus spręsti vertinant pagal jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

Nustatyta, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 turi vieną nepilnametę dukrą D. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo nustatyta atsakovo pareiga dukrai teikti materialinį išlaikymą po 150 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti dukrai atsakovo mokamą išlaikymą – priteisti iš atsakovo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo tenkino visiškai konstatavęs, kad vaiko poreikiai per 10 metų išaugo, o ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė su joje nurodytais konkrečiais vaiko poreikiais yra protingo dydžio. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dukros tikruosius poreikius bei atsakovo finansinę padėtį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį, pasikeitė, sprendė, jog yra pagrindas padidinti šalių nepilnamečiam vaikui atsakovo mokamą išlaikymą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas tyrė ir vertino byloje esančius duomenis apie šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, pasisakė dėl šių išlaidų pagrįstumo, ištyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus dėl ieškinyje įvardytų išlaidų ir dėl jų pasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindus dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl skundžiamu sprendimu toliau vertino, koks išlaikymo dydis būtų teisingas, pagrįstas ir labiausiai atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko, kad per 10 metų, kai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4344-223/2015 buvo nustatytas išlaikymo dydis po 150 Eur šalių nepilnametei dukrai, vaiko poreikiai pasikeitė, tačiau nesutiko, kad per mėnesį šios išlaidos sudaro 900 Eur. Atsakovas mano, kad ieškovės pateiktos išlaidos vaikui yra nepagrįstos, per daug išpūstos, todėl sutiktų mokėti po 300 Eur per mėnesį. Vadinasi, nustatyti pagrindai (pasikeitę vaiko poreikiai) pakeisti 2015 metais priteisto išlaikymo dydį jį padidinat, atsižvelgus ne tik į būtinuosius vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą. Nėra abejonių, kad vaikui augant keičiasi jo poreikiai, atsiranda naujų veiklų, būrelių, užsiėmimų, lankomos įvairios ugdymo įstaigos, turi būti skiriamas dėmesys visavertei vaiko mitybai bei tenkinami visapusiškam vystymuisi būtini poreikiai (laisvalaikio leidimo, kelionių, saviraiškos ir pan.).

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nepilnametės dukters poreikių lentelę, kurioje nurodo, jog dukros maitinimui per mėnesį reikia 280 Eur (maistas namuose – 180 Eur, pietūs mokykloje – 60 Eur, užkandžiai, kišenpinigiai, gėrimai mokyklai ir būreliams – 40 Eur); komunaliniams mokesčiams – 60 Eur; aprangai ir avalynei – 105 Eur (sezoninė apranga – 55 Eur, avalynė – 35 Eur, aksesuarai ir apatiniai – 15 Eur); sveikatai ir higienai – 105 Eur (asmeninės higienos priemonės – 20 Eur, skalbimo priemonės – 10 Eur, vaistai, vitaminai, gydytojo konsultacijos – 15 Eur, ortodontinis gydymas – 60 Eur); švietimui ir mokyklai – 35 Eur (mokyklinės prekės – 20 Eur, ekskursijos, mokyklos renginiai, klasės šventės, edukacijos – 15 Eur); mobiliajam telefonui – 15 Eur; muzikiniam ugdymui – 120 Eur (muzikos mokyklos mokestis, privačios pamokos – 50 Eur, fleitos priežiūra – 20 Eur, natos, koncertinė apranga, konkursų mokesčiai, kelionės, apgyvendinimas renginiuose – 50 Eur); šokių pamokoms – 30 Eur, šokių aprangai – 20 Eur; viešajam transportui, kurui kelionėms į būrelius, konkursus, repeticijas – 25 Eur; laisvalaikiui ir kultūrai – 30 Eur; atostogoms ir stovykloms – 83 Eur; baldams ir įrangai vaiko kambariui – 25 Eur; kompiuteriui ir priedams – 25 Eur; neplanuotoms išlaidoms (gimtadieniai, dovanos draugams, klasės renginiai, gimimo dienos organizavimas, netikėti poreikiai) – 30 Eur.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai reikalingos 900 Eur išlaidos kas mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia šių savo teiginių, t. y. nepateikia paaiškinimų, kokios konkrečiai išlaidos jam atrodo per didelės, nenurodo savo vertinimo dėl ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės, nepagrindžia, kodėl laiko, jog dukros poreikius patenkins 300 Eur iš jo priteistas išlaikymas, t. y. 600 Eur per mėnesį iš abiejų tėvų gaunamas išlaikymas. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad atsakovas savo negalėjimą mokėti didesnio nei 300 Eur išlaikymo dukrai iš esmės grindžia prasta savo sveikatos būkle. Taip pat nurodo, kad tam tikros išlaidos nepatiriamos kas mėnesį ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atsakovo teiginiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant sezoninius (žieminius) rūbus ar avalynę, mokslo priemones, o kitais mėnesiais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Nepilnametis vaikas turi poreikį gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 400 Eur išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, kas yra daugiau nei ieškinio pateikimo dienai šalyje nustatytas minimalus mėnesinis atlygis. T. y. ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 900 Eur suma. Ieškinio pateikimo momentu MMA sudarė 1 038 Eur prieš mokesčius (777 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA sudaro 1 153 Eur prieš mokesčius (846 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie dukrai skiriamas lėšas maistui, vaistams, vitaminams, aprangai ir avalynei, išlaidas pavėžėjimo paslaugoms, ugdymo užsiėmimams ir pan. Pažymėtina, kad kasmet pragyvenimo lygis šalyje tik auga, nuolat keičiasi ir MMA, prekių ir paslaugų kainos bei bendra finansinė situacija šalyje. Pavyzdžiui, 2015 metais, kai šalių nepilnametei dukrai priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas, šalyje MMA buvo tik 325 Eur prieš mokesčius, kaip minėta nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA siekia jau 1 153 Eur arba 846 Eur atskaičius mokesčius. Taigi MMA padidėjo net kelis kartus. Vadovaujantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos nei ieškovės prašoma, turi pareigą šį teiginį pagrįsti. Šiuo atveju atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovės pateikti poreikiai yra per dideli, tačiau ieškovės nurodomų dukros poreikių detaliai neanalizuoja bei nepateikia argumentų, su kuria nepilnametės poreikiams skirtų išlaidų dalimi nesutinka.

Pažymėtina, kad remtis vien minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio pokyčiais nėra teisinga, kadangi pats išlaikymo dydis nėra mechaniškai siejamas su MMA rodikliu. Kiekvienoje situacijoje vertinami individualūs vaiko poreikiai bei tėvų galimybės. Šiuo atveju nustatyta, kad D. lanko muzikos pamokas, groja fleita, kitais instrumentais, mokosi pas įvairius specialistus, aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, ne kartą yra užėmusi prizines vietas. Šias aplinkybes ieškovė detaliai pagrindė pateikusi dukros diplomus, padėkas, mokėjimus už užsiėmimus, rezervacijas nakvynei dalyvaujant konkursuose. Kaip minėta apeliaciniame skunde atsakovas detaliai nenurodo, su kokių dukros poreikių išlaidomis nesutinka, tačiau kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, atsakovas ginčija beveik kiekvieną ieškovės nurodytos poreikių lentelės poziciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad dukrai nereikia kas mėnesį pirkti drabužių, avalynės, kad maitinimui taip pat nereikia skirti 280 Eur per mėnesį ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaikas dalyvauja įvairiuose konkursuose, jai reikalinga sceninė apranga, kuri kainuoja nemažus pinigus. Kaip matyti iš pridėtų nuotraukų, šalių dukra skirtinguose renginiuose dėvi skirtingus, renginio tematikai tinkančius drabužius bei avalynę, be to yra dar nesusiformavusi, vis dar auganti asmenybė, todėl išlaidos aprangai nurodytos ne per didelės, protingo dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytos vidutinės mėnesio išlaidos yra racionalios, atitinkančios šių dienų realijas bei tikruosius šalių nepilnametės dukters poreikius. Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad dukrai reikalingi dantų breketai, kurie kainuos daugiau nei 4 000 Eur ir prie šių išlaidų taip pat turi papildomai prisidėti atsakovas.

Svarbu pažymėti, kad atsakovas 10 metų mokėjo dukrai po 150 Eur dydžio išlaikymą, kas apeliacinės instancijos teismo manymu, yra nepakankamas augančiam, sparčiai besivystančiam vaikui. Be to, kaip nurodo ieškovė, atsakovas su dukra ryšių nepalaiko, nepraleidžia su ja atostogų, nedalyvauja dukros gyvenime, nesilanko renginiuose bei prie papildomų išlaidų neprisideda. Šių aplinkybių atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, jas patvirtina ir Skyrius savo išvadoje Nr. 7SD-11669. Skyriaus specialistai bendravo su atsakovu, kuris nurodė, jog teikia nepilnametei dukrai D. M. išlaikymą po 150 Eur, tačiau daugiau niekaip neprisideda prie dukros išlaikymo. ATS1 teigė, kad jis nebendrauja tris metus laiko su dukra, tačiau anksčiau, kai bendraudavo, tai dukrai pirkdavo dovanas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnametė D. M. mokosi (duomenys neskelbtini) menų gimnazijoje, eina į 5A klasę. Taip pat lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą bei VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (neformaliojo vaikų švietimo mokykla). Vaikui lankant ugdymo įstaigą yra patiriamos išlaidos ugdymuisi, reikalingos lėšos mokslo priemonėms, pratyboms, taip pat, ekskursijoms, papildomiems užsiėmimams, būreliams. Akivaizdu, kad augančiam vaikui nuolat tenka atnaujinti visų sezonų rūbus ir avalynę, užtikrinti subalansuotą mitybą, todėl galima teigti, kad lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka vaiko būtiniems poreikiams patenkinti šiai dienai. Natūralu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė, kaip ir pasikeitė šalies ekonominė situacija. Skyriaus vertinimu, šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, nėra pakankamas šalių vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau užtikrinti nepilnamečio interesai. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie vaiko poreikius bei patiriamas išlaidas, darytina išvada, kad ieškovė didžiąja dalimi viena tenkina padidėjusius savo nepilnametės dukros poreikius ir užtikrino vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi patiriamos išlaidos yra daug didesnės nei teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis.

Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties ir jo gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikui teikti tokį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl atsakovas turi imtis priemonių, jog gautų pajamas, užtikrinančias vaiko poreikius.

Nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna su tuo susijusias pajamas bei valstybės mokamą išmoką už vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas nuo 2025 m. spalio 31 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Iki tol atsakovas 2025 metais dirbo įsigijęs verslo liudijimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, po vieną transporto priemonę. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų už įsigytą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę, atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas teismui pateikė 2025 m. lapkričio 4 d. sutikimą, patvirtintą notarine tvarka, kuriuo įsipareigoja suteikti pilną išlaikymą savo sutuoktinei Ukrainos pilietei O. Y., suteikdamas jai gyvenamąjį plotą ir materialiai ją aprūpindamas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2025 m. spalio 27 d., atsakovo atstovė 2025 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės ir tą pačią dieną atsakovas įsiregistruoja į Užimtumo tarnybą kaip darbo ieškantis asmuo, o 2025 m. lapkričio 4 d. sutikimu įsipareigoja materialiai išlaikyti savo sutuoktinę. Teismo vertinimu šie atsakovo veiksmai nelaikytini sąžiningais, kadangi tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo, jis ėmėsi veiksmų pateikti galbūt prastesnę savo finansinę padėtį nei yra iš tiesų. Kita vertus, jei atsakovas prisiėmė atsakomybę išlaikyti darbingo amžiaus savo sutuoktinę, vadinasi savo materialinę padėtį vertina gerai suprasdamas, kad teks papildomai prisidėti ir prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo.

Atsakovo nurodomi argumentai dėl jo prastos sveikatos būklės ir negalėjimo dirbti pagal apdailininko specialybę laikytini deklaratyviais bei neparemtais jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovo teigimu, jo galimybės dirbti visą darbo dieną yra ribotos dėl jam nustatytos plaučių ligos bei išsiplėtusių venų. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo medicininiai dokumentai išduoti 2010–2014 metais, o jokių bylos nagrinėjimo laikotarpiui reikšmingų medicininių duomenų, patvirtinančių realius ir nuolatinius darbingumo apribojimus, apeliantas nepateikė. 2010 m. epikrizėje atsakovui konstatuota (duomenys neskelbtini) ir patariama vengti dulkėtos aplinkos, kai tuo tarpu 2014 m. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ATS1 dabar (duomenys neskelbtini) būdingų nusiskundimų neturi, stebima nedidelė teigiama dinamika (mažiau židinių). Bylai aktualiu laikotarpiu jokių medicininių dokumentų atsakovas nepateikė, todėl galima daryti prielaidą, jog plaučių ligos simptomatika yra gerėjanti, apie kitas ligas, turinčias reikšmės darbingumo sumažėjimui byloje duomenų taip pat nėra. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis atsakovo darbingumas nėra apribotas, jam nėra nustatytas dalyvumo lygis ar kiti apribojimai dirbti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, jog jis turi ribotas galimybes susirasti kitą darbą ir gauti didesnes pajamas, todėl neturi galimybės gauti pakankamų pajamų vaikui išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti jo pareigos išlaikyti dukrą apimtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą (duomenys neskelbtini). Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Nagrinėjamu atveju jau eilę metų ieškovė viena tenkina papildomus dukters poreikius, prie kurių atsakovas neprisideda jokia apimtimi (nei finansiškai, nei organizaciniais veiksmais, nei dalyvaudamas dukters renginiuose, gimtadieniuose, kitose veiklose, neatostogaudamas su dukra), todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą šalių dukrai, nei buvo priteista 2015 metais. Kadangi su ieškove nuolat gyvena šalių dukra, tai neabejotinai jai tenka didesnė našta padengiant nenumatytas išlaidas, rūpintis dukros vežiojimu į ugdymo įstaigas ir užsiėmimus, aprūpinti reikalingais drabužiais, teikti visokeriopą moralinę paramą jai ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nustatė, kad egzistuoja pagrindai padidinti teikiamą atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaiko poreikius ir pagerėjusią šalių turtinę padėtį, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus duomenis, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4344-223/2015.

Dėl pagrindo mažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas

Apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Teigia, jog buvo keliamas tik vienas reikalavimas, byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, ieškovės atstovė dalyvavo nuotoliu, todėl priteistos 1 325 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra per didelės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teisme tenkinus pilna apimtimi, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 325 Eur išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su ieškinio parengimu ir atstovavimu teismo posėdyje. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė: 2025 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2025/57 bei 2025 m. gruodžio 8 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą.

Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 387 Eur, todėl maksimalus atlygis už ieškinio parengimą negali viršyti 5 967,50 Eur (2 387 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 punktas). Taip pat advokatui apmokama už atstovavimą teisme bei dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės byloje pateiktos išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteista 1 325 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Mažinti ar nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, pagrindo nėra.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis), todėl objektyviai per tam tikrą laiką pakitus tėvų galimybei teikti išlaikymą ir (ar) vaiko poreikiams, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai ir objektyviai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 300 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikimą). Tai patvirtina 2026 m. sausio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2026/1 ir 2026 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimas Nr. 306. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.