Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-4344-223/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2-4344-223/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
R. Č.
Advokatai
Inga Radinienė
Civilinė byla Nr.2-4344-223/2015
Pr. Nr.2-08-3-03239-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.5 , 116.4
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui G. P.,Atsakovui R. Č., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. Č., duodančiai išvadą institucijai Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nustatyti, kad R. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini), yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ši jo dukra, nustatyti nepilnametės dukters D. M. gyvenamąją vietą su jos motina J. M., priteisti iš atsakovo R. Č. išlaikymą nepilnametės dukters D. M. naudai 250 EUR išlaikymą iki jos pilnametytės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-08-22 iki ieškinio pateikimo dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos dukters D. M. tėvas, tačiau savo tėvystę geruoju pripažino tik po to, kai buvo iškeltas byla teisme. Atsakovas dukra nuo pat gimimo nesidomėjo, jos neauklėjo, neišlaikė. D. nuo pat gimimo gyveno kartu su ja, buvo ir yra jos auklėjama ir pilnai išlaikoma. Ji šiuo metu su dukra gyvena nuosavybės teise valdomame 2-jų kambarių bute su visais patogumais, kurį įsigijo su paskola. Dukters išlaikymui atsakovas turėtų mokėti po 250 EUR, tačiau galimas ir mažesnis išlaikymas, jei atsakovas sutiktų. Ji šiuo metu dirba, gauna 571 EUR atlyginimo, gauna išmoką vaikui 454 EUR, kuri bus mokama iki 2016-08-22. Kaip jau minėjo, nuosavybės teise turi butą ir automobilį, jokio kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Už buto paskolą moka 130 EUR kas mėnesį, yra paėmusi lizingu baldus, už kuriuos moka 48 EUR kas mėnesį. Butą įsigijo su paskola, kad turėtų su dukra D. savo gyvenamąjį būstą. Vaiko išlaikymui reikia maždaug 400 EUR per mėnesį, ieškinyje ji nurodė sumas konkrečioms vaiko išlaidoms. Šiuo metu vaikui prižiūrėti samdo auklę, kuriai kas mėnesį moka maždaug 200 EUR, yra apdraudusi dukrą kaupiamuoju draudimu, už kurį moka 30 EUR kas mėnesį. Vėliau dukrą leis į darželį, kas taip pat reikalauja tam tikrų išlaidų. Ketina dukrą visokeriopai lavinti, tame tarpe ir muzikos srityje, tam reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas nuo pat dukros gimimo išlaikymo neteikė nei pinigais nei daiktais ar maisto produktais, yra nupirkęs vaiko nešyklę. Jai nėra žinoma kokios yra atsakovo gaunamos pajamos, bet šis yra jai minėjęs, jog (duomenys neskelbtini) uždirba nemažas pinigų sumas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas geruoju pripažino tėvystę ir ginčo dėl to nėra. Ginčo nėra ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas paaiškino, kad nedirba, pajamų neturi, todėl negali teikti dukrai D. tokio dydžio išlaikymą, kokio norėtų ieškovė. Dirbti negali dėl sveikatos problemų, nors neįgalumas jam nėra nustatytas, jis turi kiekvienais metais vykti gydymuisi į (duomenys neskelbtini) kalnus. Gyvena iš pasiskolintų pinigų ir retkarčiais epizodiškai dirba (duomenys neskelbtini). Jis maždaug 4-5 mėnesius būna (duomenys neskelbtini), o ten per mėnesį uždirba 1000-2500 Eur, tačiau dirba ne kiekvieną mėnesį, nes dėl sveikatos problemų gali dirbti ne visus darbus. Vien kelionė į (duomenys neskelbtini) jam kainuoja 600 EUR. Turėjo didelių įsiskolinimų, tačiau šiais metais juos grąžino, nes pardavė vertingą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teise turi butą, kuris įsigytas be paskolos. Mano, kad pagal savo išgales galėtų mokėti dukrai išlaikymą po 120 EUR kas mėnesį. Pripažįsta, kad pastovaus išlaikymo dukrai D. nuo pat jos gimimo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priimtinas su sutrumpintais motyvas (CPK 268 str. 5 d.). Civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (CPK 390 str. 2 p., 293 str. 9 p.).

Byloje iš (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jos motina nurodyta J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), įrašo apie tėvą nėra (b.l. 10 tomas 1). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 103 tomas 1). Iš VĮ Registrų centras išrašų (b.l. 12-14 tomas 1) matyti, kad R. Č. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. M. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą su banko paskola (b.l.10 tomas 2). Ieškovė J. M. nuosavybės teise valdo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 19-21 tomas 1), atsakovas R. Č.- automobilį VOLVO valst. Nr.(duomenys neskelbtini) automobilį HYUNDAI TUCSON valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (registruotas 2015-03-10) ( b.l. 22-24, 83, 138 tomas 1). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad ieškovė J. M. nuo 2015-02-20 priskaičiuota ir išmokėta 766,29 EUR išmoka, 2015 metų rugsėjo mėn. išmokėtas 571,71 EUr darbo užmokestis (b.l. 27 tomas 1, b.l..17 tomas 2). Iš PVM sąskaitų-faktūrų, Vartojimo kredito sutarčių (b.l. 28-60 tomas 1) matyti ieškovės įsipareigojimų apimtis. Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 75 tomas 1) matyti, kad R. Č. diagnozuota plaučių sarkoidozė II stadija ir rekomenduota sveikas gyvenimo būdas. Iš Odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties ir priedų (b.l. 77-79 tomas 1) matyti, kad atsakovui R. Č. buvo įsriegta 11 implantų 2045 EUR sumai. Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus pažymos (b.l. 84 tomas 1) matyti, kad R. Č. registruojamas (su pertraukomis) Darbo biržoje nuo 1994 metų. Iš VSDFV duomenų (b.l. 115-116 tomas 1) matyti, kad duomenų apie R. Č. darbinę veiklą nefiksuota. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos (b.l. 145 tomas 1) matyti, kad R. Č. į skyrių nesikreipė ir jokių išmokų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-06-01 negavo. Iš Panevėžio teritorinės Darbo biržos pažymos (b.l. 147 tomas 1) matyti, kad šiuo metu R. Č. Darbo biržoje neregistruotas, ankstesniais registracijos laikotarpiais atsisakė pildyti prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. IŠ VĮ Registrų centras išrašų (b.l. 117 -135 tomas 1) matyti, kad R. Č. vardu 2005-2014 metų laikotarpiu buvo fiksuotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris perleistas kitiems asmenims; žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris perleistas tretiesiems asmenims; žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie taip pat perleisti kitiems asmenims.

Ieškovė pateiktame ieškinyje kėlė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, t.y. prašė nustatyti, kad atsakovas R. Č. yra jos dukters D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ši jo dukra. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas šį ieškininį reikalavimą palaikė.

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymas numato, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių (CPK 387 str.). Iš teismui naujai pateikto D. M. gimimo liudijimo matyti, kad vaiko tėvu jau yra įrašytas atsakovas R. Č., t.y. atsakovas savo tėvystę pripažino geruoju. Tokiu atveju, kai atsakovas kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu, teismas bylą nutraukia (CPK 390 str. 2 p.). Tokiu būdu, byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (CPK 390 str. 2 p., 293 str. 9 p.).

Taigi, atsakovui pripažinus savo tėvystę ir gimimo liudijime jį įrašius D. M. tėvu, tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. po 250 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 400 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nors D. M. yra vienerių metų ir dviejų mėnesių amžiaus, jos poreikiai, tame tarpe ir specifiniai (individualūs) tokio amžiaus vaikams visai priimtini ir pateisinami. T.y. specialus kūdikiams skirtas maistas, sauskelnės, gana greitai išaugami drabužėliai ir pan. sąlygoja tai, kad vaiko poreikiams turi būti skiriama tam tikra pinigų suma. Kadangi ieškovė dirba, tai išlaidos vaiko auklei taip pat pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis vaiko išlaidomis. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Įvertinus šalių nepilnametės dukters D. amžių, jos poreikius, pateiktus rašytinius įrodymus byloje, paaiškinimus darytina išvada, kad nepilnametės D. M. išlaikymui pakanka 300 Eur mėnesiui. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas (kiekvienas iš jų) turi nuosavybės teise po 2-jų kambarių butą ir automobilius. Skirtumas tame, kad ieškovė yra butą įgijusi su paskola, todėl privalo mokėti banko įmokas, o atsakovo butas - be apsunkinimų. Kas liečia gaunamas pajamas, tai ieškovės gaunamos pajamos yra visiškai aiškios ir fiksuotos rašytiniais įrodymais, abejonių jų dydis nekelia, tuo tarpu atsakovo pajamų dydis ir jų šaltinis kelia tam tikrų abejonių. Nors teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo pajamoms nustatyti, to padaryti nepavyko, nes atsakovas praktiškai darbinės veiklos Lietuvoje nevykdo nuo 1994 metų. Atsiliepime atsakovas nurodė jog gyvena iš pasiskolintų pinigų, o teismo posėdžio metu dar paaiškino, kad epizodiškai dirba (duomenys neskelbtini), bet dėl savo sveikatos problemų ten ilgiau dirbti negali. Surinktų įrodymų visuma ir remiantis vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.), įvertinus atsakovo 2005-2014 metais įgytą ir parduotą brangų nekilnojamąjį turtą, piniginių lėšų jo sąskaitose judėjimą, išlaidas asmeninėms reikmėms (implantai, kasmetinės kelionės į (duomenys neskelbtini) ir pan.), ilgą oficialaus nedarbo laikotarpį (atsakovo teigimu išvis be darbinių pajamų) teismas daro išvada, kad faktinės atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei jis pats teigia. Be to, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus ir turi visas galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas ne tik sau, bet ir savo nepilnametei dukrai D. išlaikyti. Atsakovas tvirtina, jog užsiimti pastovia darbine veikla jam trukdo liga - plaučių sarkoidozė. Tačiau dėl šios (ar kitos) ligos neįgalumas atsakovui nenustatytas, iš medicininių dokumentų matyti, kad sudėtingas gydymas nepaskirtas (rekomenduotas sveikas gyvenimo būdas ir vaistai), ypatingų sąlygų atsakovui dirbti taip pat nereikia (vengti dulkėtos aplinkos) todėl jo teiginys apie negalėjimą dirbti niekuo nepagrįstas ir laikytinas neįrodytu. Ieškovas argumentuotai teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokiu būdu jis ieško darbo ir iš ko pragyvena. Kaip matyti, atsakovas faktiškai nedirba nuo 1994 metų, jokių išmokų iš Socialinės paramos skyriaus negauna (net nesikreipė), todėl manytina, kad jis turi tam tikras pajamas, kurios leidžia ne tik jam pragyventi, bet ir vykti į (duomenys neskelbtini), grąžinti dideles pinigines sumas, kurias ieškovo teigimu jis buvo pasiskolinęs iš savo tėvo ir grąžino po šios bylos iškėlimo teisme (b.l. 58-61 tomas 2). Be abejo, iš dalies atsakovas gali rinktis užsiimti jam darbine veikla ar ne, tačiau atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamosm gauti. Ką jis ir privalo daryti, nes jo konstitucinė ir prigimtinė pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė, augindama vienerių metų vaiką, ėmėsi darbinės veiklos, kad gauti pajamas, o tai rodo, kad ji sąžiningai vykdo savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl atsakovas taip pat turėtų imtis pastangų, kad gauti darbines pajamas. Iš esmės, kad atsakovas tokį ilgą laikotarpį nedirba, jis faktiškai sudarė ir dėl savo pasyvumo (ar nenoro) dirbti ir gauti pajamas. Todėl šioje byloje atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažintina esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pagrindo nukrypti tėvų lygios pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad faktiškai ginčas šioje byloje yra dėl 30 Eur išlaikymo (ieškovė sutinka nusileisti iki 150 Eur išlaikymo, atsakovas sutinka teikti išlaikymą 120 Eur). Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas, jos turimus įsipareigojimus bankui ir gyvenimo kokybę (viena moka komunalinius mokesčius už butą, viena augina ir auklėja vaiką, atsakovas vaiko neišlaiko nuo pat jo gimimo) bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė, visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad 30 Eur ieškovės ir jos dukters biudžete tai yra nemaži pinigai. Duomenų apie tai, kad ieškovas (kuris iš esmės sutiko teikti 120 EUR išlaikymą) negalėtų teikti 30 Eur didesnį išlaikymą byloje nėra. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Didesnis išlaikymas visada atitinka vaiko poreikius, nes vaikui suteikiamas geresnis išlaikymas, ugdymas, jo poreikiai tenkinamai platesne apimtimi, galimas įvairus lavinimas ir pan.

Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2015-04-28 iki vaiko pilnametystės kismet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu išlaikymas turtu ) CK 3.196 str. 1 d. 3 p.) netikslingas taikyti, nes turtas duoda ne tik pajamas, o jį yra būtina išlaikyti, prižiūrėti, mokėti mokesčius, nuoma ne visada pasiteisina, nuomos kainos Panevėžio mieste nėra didelės, o tai ieškovei su nepilnamečiu vaiku gyvenant kitame mieste sukels papildomų nepatogumų, o parduoti turtą, įvertinus jo vertę, gauta suma vaiko išlaikymui iki 18 metų nepakaks. Be to, atsakovas kito būsto neturi, todėl būtina atsižvelgti ir į jo interesus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo- (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 250 EUR kas mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo dukrai D. neteikė nuo pat šios gimimo dienos. Visą laiką nepilnametį vaiką pilnai išlaikė viena ieškovė. Atsakovas pripažino, kad nuo pat vaiko gimimo jo materialiai nerėmė, todėl ši aplinkybė laikytina pilnai įrodyta (CPK 178-179 str., 187 str.). Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti teikiamas mokant konkrečias pinigines sumas arba kitu įstatyme nustatytu būdu (CK 3.196 str.). Vienkartinis piniginių lėšų skyrimas vaikui ar kažkokio tai daikto nupirkimas negali būti laikomas vaiko tinkamu išlaikymu ir prilyginamas vaiko išlaikymui CK 3.192 str. prasme. Kaip matyti šioje byloje visiškai įrodyta, kad atsakovas jokio materialaus išlaikymo ne pinigais nei kitokiu materialiniu būdu neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo – 2014-08-22 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2015-04-27, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 150 EUR kas mėnesį ( CK 3.200 str).

Priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei J. M..

Priimant sprendimą ir priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsakovo turtui- butui taikytinas priverstinis įkeitimas ( CK 3.197 str.). Pagal CK 4.170 str. 1 d. hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 d. hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. Kadangi šioje byloje hipoteka taikytina viešais ir prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti vaiko teises į išlaikymą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (atsakovo ypatingą darbinę veiklą ir sudėtingas pajamas) tai laikytina, kad tai yra neišvengiama būtinybė, kuri iš esmės turėtų drausminti atsakovą ir skatinti jį teikti išlaikymą vaikui. Būtinumas priverstinei hipotekai yra pagrįstas jau anksčiau minėtomis objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas gali būti ir neįvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, manytina, kad priverstinės hipoteka nesuvaržys atsakovo teisių ir interesų labiau, negu yra būtina nepilnamečio vaiko turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nes atsakovui tinkamai vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo, neigiamos pasekmės neturėtų kilti, o atsakovą tai drausmintų ir skatintų imtis visų jam prieinamų priemonių teikti savo nepilnamečiam vaikui pastovų ir stabile išlaikymą.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters D. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių bute su visais patogumais, kur vaikui sudarytos normalios gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametė D. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados (b.l. 150 tomas 1) matyti, jog skyrius rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. M.. Dėl šių aplinkybių, nepilnametės D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str.).

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Laikinosios apsaugos priemonės –laikinas išlaikymas vaikui- naikintinos ( CPK 149-152 str.). Laikinosios apsaugos priemonės- įrašas viešame registre paliktinos galioti iki hiptekos įregistravimo.

Bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovo, nes tėvystę jis pripažino tik po ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo dydis nustatytas teismo naudojantis jam suteikta diskrecijos teise.

Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 str. 1 d. 3–6 p. nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl dėl minėtų aplinkybių ieškovei priteistinos tik advokato atstovavimo išlaidos (b.l..52-56 tomas 2, LAT 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015) ( CPK 88 str., 93 str., 96 str. 98 str.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių ir įvertinus Rekomendacijose nurodytus advokato atstovavimo išlaidų dydžius, ieškovei šios išlaidos priteistinos pilnutinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti (CPK 390 str. 2 p., 293 str. 9 p.)

Nustatyti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina J. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukters D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015 metų balandžio 28 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 metų rugpjūčio 22 d. iki 2015 metų balandžio 27 d. (imtinai) skaičiuojant po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų kas mėnesį), išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)..

Nustatyti R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui 2-jų kambarių butui UN (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos filialui Panevėžio skyriui registravimui hipotekos registre.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikui, pritaikytas teismo 2015 metų liepos 21 d. nutartimi.

Laikinąsias apsaugos priemones-įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovui R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) , perleisti nuosavybės teises į butą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu, pritaikytas teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi, palikti galioti iki hipotekos įregistravimo.

Priteisti iš R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 82 EUR(aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 350 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 54 EUR (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 15,20 EUR ( penkiolika eurų 20 euroct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė