Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-467-1138/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-08-25
Bylos Nr.: e2-467-1138/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01844-2025-0
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: S. P.
Trečiasis asmuo: ESTO, Raseinių kredito unija, Raseinių rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-467-1138/2026 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01844-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

Šiaulių APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos Vardu2026 m. rugpjūčio 25 d. Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovui S. P., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį (patikslintą) atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų ir atsakovo priešieškinį (patikslintą), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. R., uždaroji akcinė bendrovė „ESTO“, „Raseinių kredito unija“, Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) dėl atsakovo kaltės nutraukti (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardę „P.“; 3) nustatyti, jog jos ir ieškovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.; 4) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį 0,1789 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo stovinčių ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį 0,1789 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemes sklypo stovinčių ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovui turimas transporto priemones: „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „OPEL MERIVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „IGMA IM-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti jai iš atsakovo 2 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusias visas transporto priemones; 7) nustatyti, kad prievolė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „ESTO“ pagal 2025 m. liepos 23 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 71395900695 yra jos asmeninė prievolė; 8) nustatyti, kad atsakovo prievolė pagal 2025 m. sausio 8 d. pasirašytą taikos sutartį su N. R. yra asmeninė atsakovo prievolė; 9) nustatyti, kad prievolė pagal atsakovo vardu 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą Būsto kreditavimo paskolos sutartį su „Raseinių kredito unija“ yra ieškovės ir atsakovo solidari prievolė; 10) priteisti jai iš atsakovo 1 828,97 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtas nuo 2023 m. gegužės 27 d. įmokas pagal Būsto kreditavimo sutartį su „Raseinių kredito unija“; 11) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad atsakovas neprisipažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nors jam yra oficialiai nustatytas (duomenys neskelbtini), net tris kartus yra gydytas nuo (duomenys neskelbtini) stacionaruose, tačiau, vos grįžęs iš ligoninės ištveria tik labai trumpą laiką ir vėl nesaikingai vartojo alkoholį. Maždaug nuo 2018 m. vyras vis dažniau pradėjo išgėrinėti, tuo blogino sveikatos būklę.

1.2. Neblaivus tampa įkyrus, užgaulioja, žemina necenzūriniais žodžiais, pradėjo psichologiškai veikti, kelti triukšmą, agresyviai elgėsi bei savo elgesiu pridarė šeimai nemažai nuostolių. Atsakovas turėjo keletą medžioklinių šautuvų, su kuriais ne kartą yra grasinęs nušauti, naudojo prieš ją fizinį smurtą. Kartą teko kviestis policijos pareigūnus ir jam buvo pritaikytas įspėjimas, tam tikri apribojimai orderiu.

1.3. Faktiškai nuo 2018 metų liepos mėnesio neturi jokių santuokinių ryšių, nors ir gyveno viename name. Vyras faktiškai turėjo mažas pajamas, todėl buvo susitarę, kad jis dengs būsto paskolą, o ji apmokės už elektrą, vandenį, atliekas, namo draudimą ir kitus reikalingus mokesčius įsigyjant buičiai reikalingus daiktus lizingo būdu. Visa buitis gulė ant jos pečių, nes vyras neturėjo laiko per girtavimą. Viena pati iš savo algos, dirbdama dviejose darbovietėse, stengėsi pagerinti šeimos buitį ir mokėjo už lizingu įsigytas prekes buičiai, vyro verslo įrangą. Gaudavo savo tėvų paramą malkomis namo apšildymui. Atsakovas nėra savo lėšomis prisidėjęs prie namo šildymo.

1.4. Girtas atsakovas net du kartus davė girtam asmeniui vairuoti automobilį ir dėl sukeltų eismo įvykių su automobiliu „VW Golf“ šeima patyrė nuostolių. Jai teko apmokėti aikštelės mokestį, kai buvo ten patalpintas automobilis, vėliau pabrango kito automobilio privalomasis draudimas. Šis automobilis yra neatstatytas po sudaužymo.

1.5. Dėl atsakovo girtavimo, neprognozuojamo jo elgesio, psichologinio smurto, nesibaigiančių jos įžeidinėjimų, keliamo triukšmo, sūnui F., gim. (duomenys neskelbtini) m., palūžo sveikata.

1.6. 2025 m. rugpjūčio 18 d. teko išsikraustyti dėl vyro elgesio iš savo namų, paliko sūnų savo namuose, savo kambaryje, tačiau juo visapusiškai rūpinosi. Atsakovas nepagrįstai pateikė melagingą išgalvotą pareiškimą policijai, kad smurtauja prieš jį.

1.7. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. dėl nuolatinio vyro girtavimo nebepajėgė viena pati išlaikyti šeimos, pradėjo eiti kreditorių pranešimai apie įsiskolinimus. Jų su atsakovu bendras ūkis pasibaigė.

1.8. Tyčia šeimos nepaliko, tačiau dėl vyro elgesio nebegalėjo kartu būti su atsakovu. Prašo netaikyti jiems susitaikymui termino, nes tai tik užvilkintų santuokos nutraukimo procesą.

1.9. Yra neregistruotų transporto priemonių, įgytų iš bendrų šeimos lėšų ir esančių atsakovo žinioje: traktorius, automobilis „Škoda Octavia“, nupirktas už jos tėvo pinigus, kuriam yra dabar sugadinta durų spynelė, išlaužta užvedimo spynelė, nes girtas atsakovas pametė automobilio raktus. Taip pat yra nupirktas „Smart“ automobilis. Už šį turtą yra sumokėję apie 10 000,00 Eur. Ji nepretenduoja į šį turtą, tegu šiais daiktais atsakovas naudojasi.

1.10. „VW Golf“ sudaužė girtas vairuotojas, kuriam girtas atsakovas perdavė automobilį. Automobilis iki šiol yra nesuremontuotas. Automobilį „Opel Meriva“ atsakovas įgijo be jos žinios ir yra kažkur išvaręs ar pardavęs. Visų automobilių rinkos vertė gali siekti 5 000,00 Eur, nes vien už mašinos detales supirkėjai superka automobilius už 500,00 – 1 200,00 Eur. Negali savo turtu naudotis dėl atsakovo kaltės, todėl nori sau prisiteisti 2 500,00 Eur piniginę kompensaciją.

1.11. Mano, kad turtas, įgytas santuokos metu, turi būti dalinamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Nekilnojamąjį turtą nori dalyti natūra, po ½ dalį kiekvienam.

1.12. Ginčo dėl namų apyvokos daiktų nekelia. Kiek jai žinoma, sutuoktinis neturi vertybinių popierių, ji taip pat neturi. Sąskaitose esantys pinigai yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.

1.13. Turi kreditorę UAB „ESTO“. 2025 m. liepos 23 d. su kreditore pasirašė Vartojimo kredito sutartį #71395900695 dėl 3 000,00 Eur gavimo. Šį kreditą gavo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl tai yra jos asmeninė prievolė.

1.14. Atsakovas turi pasirašęs taikos sutartį su N. R. dėl 11 400,00 Eur žalos atlyginimo. Prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovas be jos žinios vartojo alkoholį su N. R. ir su juo susitarė be jos žinios suremontuoti automobilį, parsivarė į savo garažą remontui ir netrukus (duomenys neskelbtini) automobilis garaže sudegė. Apdegė ir bendras turtas –garažo vidus. Tik dėl atsakovo neatsargaus elgesio šeima patyrė nuostolius dėl apdegusio garažo. Atsakovas pripažino savo neatsakingą elgesį dėl svetimo automobilio pasiėmimo remontuoti ir pasirašė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Ji nėra susijusi su šiuo sandoriu.

1.15. Būsto statybai atsakovo vardu 2011 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė būsto kreditavimo paskolos sutartį Nr. 11-118 su „Raseinių kredito unija“. Pagal šią sutartį atsakomybė kreditoriui turėtų būti solidari. Kreditorius teismui yra pateikęs įmokų mokėjimo grafiką, iš kurio matosi, kad 2018 sausio 1 d. – 2023 m. gegužės 27 d. laikotarpiu iš viso buvo sumokėta 5 376,74 Eur, už 2023 m. gegužės 27 d. – 2026 m. balandžio 20 d. laikotarpį yra sumokėjusi 3 657,93 Eur. Mano, kad dalį įmokų – 1 828,97 Eur, jai atsakovas turėtų grąžinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; ieškovei priteisti 1/3 nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui 2/3 dalis; transporto priemones „VW GOLF“ ir „OPEL MERIVA“ pripažinti ieškovės nuosavybe, o kitas transporto priemonės atsakovo nuosavybe; UAB „ESTO“ prievoles pripažinti ieškovės asmeninėmis, o N. R. ir „Raseinių kredito unijai“ solidariomis prievolėmis.

3. Trečiasis asmuo „Raseinių kredito unija“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka ir pageidauja, jog iš kredito sutarties kylantys įsipareigojimai išliktų šalių solidariąja prievole, o kredito sutarties vykdymui įkeistas turtas šalims priklausytų asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį teismui nustatytu terminu nepateikė.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašo: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nekilnojamąjį turtą tarp šalių padalinti: ieškovei 1/3 dalį turto, o atsakovui 2/3 dalis arba ieškovei iš atsakovo priteisti 20 000,00 Eur kompensaciją už atsakovo nuosavybe liekantį nekilnojamą turtą ir nustatyti ne mažiau 4 metų jos sumokėjimo terminą; 3) transporto priemones „VW Golf“ ir „Opel Meriva“ pripažinti ieškovės nuosavybe, o kitas transporto priemones atsakovo nuosavybe; 4) UAB „ESTO“ piniginę prievole pripažinti asmenine ieškovės prievole, o prievoles „Raseinių kredito unijai“ ir N. R. solidariomis prievolėmis; 5) priteisti iš ieškovės 6 054,24 Eur kompensaciją už atliktus kredito mokėjimus; 6) 3 200,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir nuo priešieškinio pateikimo dienos po 150,00 Eur kas mėnesį mokamą, Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą, atsakovo išlaikymą; 7) po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo 726,90 Eur mokestį, iš jo 586,18 Eur įsiskolinimą už Raseinių rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

4.1. Nurodė, kad atsakovas patvirtina faktą, jog su ieškove nuo 2018 metų nebevedė bendro ūkio, nes ieškovė pradėjo išvis nebūti namuose. 2022 – 2024 metų laikotarpyje, atsakovo žiniomis, gyveno su kitais vyrais, t. y. buvo neištikima, ir namuose pasirodydavo epizodiškai. Be to, praktiškai nuo 2018 metų ji tinkamai nesirūpino, ne tik tuo metu buvusiu nepilnamečiu sūnumi, bet ir namų išlaikymu, paskolos dengimu ir kitais dalykais. Be to, panašiai nuo 2017 metų ieškovės požiūris į sutuoktinį labai pasikeitė, kai dėl ieškovės tėvo kaltės įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas tapo neįgalus likusiam gyvenimui.

4.2. Su teiginiais, kad šeima iširo tik dėl jo kaltės – pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu, kategoriškai nesutinka. Ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. nevedamas bendras ūkis, o prieš 5-6 metus atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, būdavo priekabus ir pan. Ieškovė painiojasi savo teiginiuose, t. y. bendro ūkio nevedė 7 metus, o problemos su tariamu atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu prasidėjo tik prieš 5-6 metus. Ieškovė pažeidė santuokinio lojalumo – gyveno pas kitus vyrus, buvo neištikima; tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos – nuo 2022 m. paliko šeimą, dar buvusį nepilnametį sūnų, juo iš esmės nesirūpino, nors stengėsi užsiimti automobilių remontu, jokio palaikymo nesulaukė, tik įvairaus pobūdžio priekaištus ir pretenzijas. Vienašališkai dėl santuokos nutraukimo negali būti laikomas kaltu, o priešingai – pati ieškovė pripažintina kalta.

4.3. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę – P..

Atsiliepimas

4.4. Atsakovas mano, kad jam turėtų priklausyti didesnioji nekilnojamojo turto dalis, nes jis vienas, ne tik vedant su ieškove bendrą ūkį, bet ir nuo 2018 metų (kai bendro ūkio nevedė) mokėjo kredito įstaigai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, pati ieškovė kreditą mokėti pradėjo tik 2024 m. rugsėjo mėn. ir iki ieškinio pateikimo teismui bendroje sumoje sumokėjo 3 062,00 Eur, iš kurių 1 720,00 Eur buvo paaukoti kitų žmonių po gaisro. Atitinkamai nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovas kredito įstaigai sumokėjo 12 108,49 Eur – beveik keturis kartus daugiau. Todėl atsakovo įsitikinimu, jo dalis nekilnojamajame turte turėtų sudaryti 2/3 dalis. Be to, atsakovas yra nedarbingas (darbingumas sudaro tik 25 proc.), o gyvenamojo namo vidus yra pritaikytas jo poreikiams. Taip pat, atsakovo nuomone, ieškovė, remdamasi VĮ „Registrų centras“ pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto vertę – 35 436,00 Eur, nepagrįstai klaidina teismą, nes to turto vertė yra apie 60 000,00 Eur. Be to, atsižvelgiant į gyvenamojo namo nusidėvėjimą ir jo būklę, artimiausiais metais yra būtinas viso namo stogo pakeitimas.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovė visas transporto priemones prašo teismo pripažinti atsakovo nuosavybe ir jos naudai iš jo priteisti 2 500,00 Eur kompensaciją. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, nes akivaizdžiai prieštarauja elementariam sąžiningumui. Pati ieškovė taip pat naudojosi „AUDI A6 AVANT“ automobiliu (dabar sugedęs), kurio dabartinė vertė apie 150,00 Eur. Pati daugiausia naudojosi „VW GOLF“ automobiliu, kurį nuvažinėjo, šiuo metu taip pat yra sugedęs ir jo vertė gali būti apie 150,00 Eur. Dar kažkuriuo metu ieškovė reikalavo atsakovo sutvarkyti jai sudaužytą „Opel Meriva“ automobilį. Jo vertė gali siekti apie 200,00 Eur. Be to, atsakovui nesuprantamas ir tų automobilių vertinimas. Pažymėtina ir tai, kad automobilis „Audi A6 Avant“ buvo pirktas pagal tikslinę atsakovui suteiktą kompensaciją dėl jo neįgalumo. Atitinkamai priekaba „IGMA“ gali šiuo metu kainuoti apie 300 Eur. Atsakovas per galinčius padėti žmones, šia priekaba parsiveža malkų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, transporto priemonės, be jokios kompensacijos, po santuokos nutraukimo turėtų būti tarp šalių padalintos: ieškovei „VW GOLF“ ir „OPEL MERIVA“, o atsakovui „AUDI A6“ ir priekaba „IGMA“.

4.6. Šiuo metu, atsakovo žiniomis, ieškovė yra įsigijusi „AUDI Q3“ modelio automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip suprantama, dėl iš anksto planuoto skyrybų proceso, to automobilio savo vardu neregistravo ir jo į dalintino turto sąrašą neįtraukė.

4.7. Ieškovė nesąžiningai reikalauja, kad 11 400,00 Eur žalos atlyginimo prievolė N. R. būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Kaip ir minėta, ši prievolė atsirado dėl garaže, kuris yra abiejų nuosavybė, kilusio gaisro. Apie tai, kad atsakovas stengėsi atlikdamas automobilių remontus užsidirbti pragyvenimui, kaip nurodyta aukščiau, ieškovei buvo kuo puikiausiai žinoma. Tik nebuvo jokio palaikymo. Todėl, atsakovo manymu, ją turėtų prisiimti ir pati ieškovė.

4.8. Dėl kitų finansinių įsipareigojimų pasidalinimo po santuokos nutraukimo, atsakovas ieškovės siūlymams neprieštarauja. Pats atsakovas, išskyrus „Raseinių kredito unija“ ir N. R., kitų kreditorių neturi.

4.9. Ieškovė prašo teismo priteisti 1 531,00 Eur (pusę sumos) kompensaciją už jos nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo datos sumokėtą kredito dalį kredito įstaigai. Atitinkamai pats atsakovas (pagal jo skaičiavimus) nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. kredito įstaigai grąžino 12 108,49 Eur. Pažymėtina, kad dėl galimos kompensacijos už atsakovo atliktus mokėjimus, nėra praėjusi reikalavimo senatis. Todėl atsakovo įsitikinimu pusę šios sumos turėtų būti priteistina iš ieškovės atsakovo naudai ir kas sudarytų 6 054,24 Eur.

4.10. Nekilnojamas santuokos metu įgytas turtas atitinkamai padalintinas: ieškovei 1/3, o atsakovui 2/3. Atsižvelgiant į abiejų šalių dabartinius santykius, atsakovas galėtų įsipareigoti ieškovei už jos turto dalį per 3-4 metų terminą sumokėti apie 20 000,00 Eur kompensaciją.

4.11. Atsižvelgiant į teisinį nepilnamečio vaiko išlaikymo reglamentavimą, jo priteisimo senatį bei į faktines aplinkybes, kad iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. (vaiko pilnametystės) vienas atsakovas rūpinosi sūnumi ir prie jo išlaikymo ieškovė neprisidėjo, yra įsitikinęs, kad iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas už 1 metų ir 4 mėn. terminą ir tas įsiskolinimas sudarytų 200,00 Eur už mėnesį mokama suma. Viso 3 200,00 Eur.

4.12. Atsakovas yra neįgalus, gaunama pašalpa nėra didelė ir jos ne visada atsakovui pakanka būtiniems poreikiams. Teismui nutraukus santuoką su ieškove, iš jos priteistinas kito sutuoktinio išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki atsakovo pensinio amžiaus. Atsakovo manymu, mėnesinis išlaikymo dydis turėtų sudaryti 150,00 Eur.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nesutiko su priešieškinio reikalavimais.

5.1. Savo nesutikimą grindė tuo, kad atsakovas melagingai teikia, kad ji 2022-2024 m. gyveno su kitais vyrais, kad ji nesirūpino nepilnamečio vaiko ir namų išlaikymu, paskolos dengimu ir kitais dalykais. Atsakovas nurodo, kad dėl jos tėvo kaltės 2017 m. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu tapo neįgalus visam gyvenimui. Toks teiginys žeidžia ją, yra neatitinkantis tikrovės. Atsakovas neprisipažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nors jam yra oficialiai nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas jau net tris kartus nuo 2023 metų yra gydytas nuo (duomenys neskelbtini) stacionaruose, tačiau, vos grįžęs iš ligoninės ištveria tik labai trumpą laiką ir vėl nesaikingai vartojo alkoholį.

5.2. Kartu su atsakovu pradėjo gyventi 2001 m. jos tėvų nupirktame bute. (duomenys neskelbtini) pirko garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir vėliau, sukūrę šeimą, garažą pardavė ir pradėjo statytis namą (duomenys neskelbtini). Statybos vyko, sugyveno neblogai.

5.3. Ieškinyje ji nenorėjo viešinti jai skaudžių epizodų iš šeimos gyvenimo, tik epizodiškai parašė, kodėl nori santuoką nutraukti ir nurodė, kad prieš 5-6 metus vyras vis dažniau pradėjo išgėrinėti ir tuo jis blogino savo sveikatos būklę. Atsakovas ne kartą jai buvo grasinęs nušauti, naudojo prieš ją fizinį smurtą. Kartą teko kviestis policijos pareigūnus ir jam buvo pareikštas įspėjimas, o 2025 m. rugpjūčio mėnesį konfiskuoti ginklai, kurie buvo įgyti už šeimos lėšas. Šeima patyrė nuostolius dėl atsakovo kaltės. Girtas atsakovas tris kartus davė girtam asmeniui vairuoti automobilį ir dėl sukeltų eismo įvykių su automobiliu „VW Golf“ šeima patyrė nuostolių. Šis automobilis yra neatstatytas po sudaužymo ir automobilio nėra namuose nuo 2024 m. vasaros. Automobilis sudaužytas tik dėl vyro neatsakingo elgesio.

5.4. Sūnui sulaukus 18 metų, atsižvelgė į jo nuomonę, o kai pati buvo priversta 2025 m. rugpjūčio mėnesį išsikraustyti dėl vyro elgesio iš savo namų, paliko pilnametį sūnų savo namuose, tačiau juo visapusiškai rūpinosi. Vyras savo elgesiu padarė taip, kad buvo priversta išsikraustyti iš savo namų ir turėjo apsigyventi pas tėvus – atsakovas nepagrįstai pateikė melagingą išgalvotą pareiškimą policijai, kad ji smurtauja prieš jį.

5.5. Dar 2022 m. gegužės 10 d. tuometinis kreditorius „B2Kapital“ pranešė, kad S. P. yra skolingas 207,79 Eur pagal asmeninius įsipareigojimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. dėl nuolatinio vyro girtavimo ji nebepajėgė viena pati išlaikyti šeimą, pradėjo iš kreditorių eiti pranešimai apie įsiskolinimus. Jų su atsakovu bendras gyvenimas finansine prasme pasibaigė, šeima iširo galutinai. Atsakovas beveik nebūna blaivus, namą baigia paversti landyne.

5.6. Ji tyčia šeimos nepaliko, toliau moka kredito įmokas už būsto įsigijimą, aprūpina namus malkomis, nes gyvena sūnus, užsimoka kitus reikalingus mokesčius už atliekų išvežimą, sūnaus vandens sunaudojimą, internetą, visada rūpinosi savo sūnumi, apmokėjo lizingo įmokas už vyro verslui įsigytą įrangą iki pat 2022 m. gruodžio 15 d.

5.7. Atsakovas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kad jam priklausytų didesnė santuokinio turto dalis. Sveikatą prarado ne dėl jos kaltės ir dar labiau blogina savo sveikatą besaikiu alkoholio vartojimu. Ji iki šiol moka kreditą už būsto paskolą, nors yra bendraskoliai. Atsakovas prašo net 4 metus atidėti kompensacijos mokėjimą, nors įstatymas tokiais atvejais numato ne ilgesnį nei 2 metų terminą. Ji netiki, kad vyras pradės dirbti, gauti legalias pajamas, todėl jo reikalavimas, kad jis jai sumokėtų 20 000,00 Eur piniginę kompensaciją yra nepagrįstas jo faktine materialine padėtimi. Dabartinė jų nekilnojamojo turto rinkos vertė gali siekti apie 80 000,00 – 120 000,00 Eur, todėl turtą padalijus natūra, tiek jai, tiek atsakovui atitektų vienodos turto dalys. Prašo atmesti jo priešieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto tarp šalių padalijimo. Prašo tenkinti jos reikalavimą priteisti po ½ dalį nekilnojamojo turto.

5.8. Ji neturi jokio kito būsto, namas yra dviejų aukštų, todėl bus nesunku pasidalyti gyvenamuoju plotu, o taip pat ir žemės sklypu. Jai labai svarbu domėtis sūnaus gyvenimu dėl jo psichologinės būsenos, todėl sūnus ramiai galės ir toliau gyventi name. Pagaliau, ji turėtų galimybę sūnų aprūpinti gyvenamuoju būstu, jei pati liktų gyventi pas savo tėvus.

5.9. Jie 2006 m. kovo 31 d. už jos asmenines 15 000,00 Lt lėšas buvo nusipirkę garažą vyro verslui plėtoti. Vėliau šį garažą pardavė ir visus pinigus investavo į šeimos būstą, vėl buvo įrengtas prie namo garažas, pritaikytas vyro verslui – remontuoti automobilius. Garažo kadastrinių matavimų byla suformuota 2024 m. spalio 29 d., nors garažas buvo pilnai pastatytas anksčiau. Deklaracija apie garažo statybos užbaigimą buvo įregistruota tik 2025 m. kovo 12 d. Dėl vyro neatsargaus elgesio alkoholio pasekmėje, garaže sudegė svetimas automobilis, išdegė garažo vidus ir iki šiol yra nesutvarkytas. Nuo 2011 m. ji viena apmokėjo 634,73 Eur namo apdraudimo įmokų.

5.10. Jai nežinoma, kur atsakovas šiuo metu laiko sugedusius automobilius. Prašo atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl transporto priemonių atmesti, patenkinti ieškinio reikalavimą. Dėl atsakovo mokamos piniginės kompensacijos jai už atsakovui paliktus visus šeimos turėtus automobilius palieka spręsti teismui, tačiau visų automobilių rinkos vertė gali siekti 5 000,00 Eur, nes vien už mašinos detales supirkėjai superka automobilius už 500,00 – 1 200,00 Eur.

5.11. Prievolė pagal atsakovo vardu 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą būsto kreditavimo paskolos sutartį Nr. 11-118 su „Raseinių kredito unija“ yra jos ir atsakovo solidari prievolė.

5.12. Reikalavimą prievolę N. R. laikyti solidaria tiek ieškovės, tiek atsakovo prievolėmis, prašo atmesti. Tik dėl atsakovo neatsargaus elgesio šeima patyrė nuostolius dėl apdegusio garažo. Atsakovas pripažino savo neatsakingą elgesį dėl svetimo automobilio pasiėmimo remontuoti ir pasirašė taikos sutartį su N. R. dėl žalos atlyginimo, ji nėra susijusi su šiuo sandoriu. Kaip supranta, atsakovas dar nepradėjo vykdyti pasirašytos taikos sutarties sąlygų.

5.13. Atsakovas prašo priteisti iš jos atsakovo naudai 6 054,24 Eur kompensaciją už atliktus kredito mokėjimus per 2018 m. sausio mėn. – 2024 m. rugsėjo mėn., nors puikiai turi žinoti, kad tuo laikotarpiu, nors ir nepalaikė santuokinių ryšių, tačiau kiekvienas iš jų prisidėjo savo lėšomis prie šeimos išlaikymo, buities daiktų ir verslo įrenginių įgijimo. Jis nurodo, kad tuo laikotarpiu iš viso yra sumokėjęs 12 108,49 Eur. Su tokiu reikalavimu nesutinka. Kreditorius teismui yra pateikęs įmokų mokėjimo grafiką, iš kurio matosi, kad 2018 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu iš viso buvo sumokėta 5 376,74 Eur, o ne 12 108,49 Eur. Ji už 2023 m. gegužės 27 d. – 2026 m. balandžio 20 d. laikotarpį yra sumokėjusi 3 657,93 Eur.

5.14. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nutrūko jų šeimos bendras ūkis, pradėjo kiekvienas iš jų gyventi savarankiškai. Ji moka už sunaudotą vandenį, internetą, nes name gyvena jos sūnus. 2024 m. liepos 16 d. gavo „Raseinių kredito unijos“ raštą, kad už 422 dienas (nuo 2023 m. gegužės 27 d.) yra nesumokėta 1 515,35 Eur. Skolą turėjo padengti iš savo asmeninių lėšų.

5.15. 2024 m. rudenį gavo 650,00 Eur suaukotų pinigų po gaisro jų garaže. Šiuos pinigus panaudojo kredito dengimui.

5.16. Prašo atmesti reikalavimą dėl 3 200,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d., tai yra sūnaus pilnametystės, priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kad vienas pats atsakovas materialiai rūpinosi nepilnamečiu sūnumi. Sūnus buvo materialiai aprūpintas ne tik tėvo pastangomis, bet ir jos finansinėmis lėšomis bei maistu ir visais kitais reikalingais vaikui daiktais. Ji nebegalėjo su atsakovu likti gyventi name nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio. Iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. dar nebuvo pradėję gyventi atskirai.

5.17. Su reikalavimu dėl atsakovo išlaikymo nesutinka. Atsakovas savo elgesiu išardė jų šeimos santykius, girtaudamas pridarė žalos šeimai, nutrūko santuokiniai ryšiai. Atsakovui padėjo savo lėšomis įsirengti garažą verslui, kad galėtų remontuoti automobilius pagal verslo liudijimą, uždirbtų pajamas, kad netektų jai vienai išlaikyti šeimą, tačiau jis nėra turėjęs verslo liudijimo.

6. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu 726,90 Eur mokestį, iš jo 586,18 Eur įsiskolinimą Raseinių rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

6.1. Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (asmeninė, ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), todėl tik atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas generuojamas vieno asmens (savininko) vardu, nurodant gyventojų skaičių nurodytu adresu.

6.2. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1549-289/2021 priteisė iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijai 514,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus 2026 m. birželio 25 d. Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą Nr. (12.101 E) JVS-295, antstolis, už minėtą skolos laikotarpį, iš atsakovo išieškojo 428,23 Eur, 83,42 Eur ir 2,77 Eur, iš viso – 514,42 Eur. Tačiau nuo 2020 m. lapkričio 1 d. atsakovas ir toliau nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs trečiajam asmeniui 586,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 140,72 Eur, iš viso – 726,90 Eur.

6.3. Nekilnojamojo turto objektas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nekilnojamojo turto objekto savininkas yra atsakovas, kurio pareiga yra mokėti rinkliavą, todėl reikalavimas – 586,18 Eur skola, susidariusi nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., po santuokos nutraukimo turėtų būti pripažinta kaip atsakovo asmeninė prievolė, o 140,72 Eur – atsižvelgiant į tai, ar pasikeis nekilnojamojo turto objekto savininkas, ar ne (pasikeitus nekilnojamojo turto objekto savininkui, kaip atsakovo asmeninę prievolę, perskaičiuojant proporcingai nuo 2026 m. sausio 1 d. iki nekilnojamojo turto objekto savininko pasikeitimo dienos).

7. Teismo posėdžio metu ieškovė J. P. nurodė, kad buvo galima išsiskirti mediacijos būdu. Neturi verslų, vaikas yra pilnametis. Reikėjo pasidalinti namą ir garažą. Viską išdėstė labai aiškiai, surinko tiek faktų, kiek galėjo. Apie gyvenimą kartu negali būti kalbos. Yra paminimas faktas apie atsakovo neįgalumą. Nelaimė atsitiko, ji šioje vietoje nevaidina jokios rolės. Nelaimė atsitiko ne dėl jos kaltės, ji joje nedalyvavo. Po nelaimės santuoka būtų buvusi, bet jau pradėdamas išvažinėti į sanatorijas, atsakovas pradėjo girtauti. Sakė, kad gydytoja liepė gerti alų. Kreipėsi į šeimos gydytoją, klausė, kaip padėti. Ji neturėjo jokios galios pakeisti kito žmogaus sprendimus. Prasidėjo skolos, nesutarimai, atsakomybių neturėjimas. 2025 m. atvažiavo policija, jai pritaikytas orderis, kuris buvo melagingas. Kai suprato, kad tai kartosis, išsikraustė. Išsikraustė su pirmuoju orderiu ir negrįžo namo. Atsakovas tris kartus yra gulėjęs ligoninėje dėl alkoholizmo, dėl sukeltų pasekmių. Ji stengėsi dengti visas skolas, rūpintis, niekas neveikė. Tikrai nepamena, kuriais metais, gal buvo už praeitą vasarą, su automobiliu „VW Golf“ sustabdė vyrą ir asmenį, kuris vairavo neblaivus. Automobilis buvo konfiskuotas, turėjo išsipirkti. Problema dėl alkoholio vartojimo prasidėjo po atsakovo traumos. Kažkur nuo 2018 m. tai jau pradėjo trukdyti gyventi. Nelaimė įvyko 2013 m., dirbant miške su jos tėvu. Byla nebuvo užvesta, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Kadangi gyveno kartu, vaikas į mokyklą eina ten, kur (duomenys neskelbtini), namų ruoša, buitis buvo jo atsakomybė. Šeimos ūkis, mano, kad buvo iki tol, kol gyveno name. Išėjo su pirmu orderiu, paskui nebegrįžo. Su sūnumi palaikė ryšį, ką reikėdavo apipirkdavo. Sūnus sąmoningai nuteikiamas. Prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., nuo to laiko buvo prasidėjęs smurtas, jokios ramybės, alkoholizmas, įžeidinėjimai, jokių susitarimų, jokių atsakomybių. Natūraliai sumokėdavo už vandenį, internetą, paskolą, vyras mokėdavo už elektrą. Kai sūnus buvo dešimtokas – dvyliktokas, vaikas buvo su atsakovu, ji pirko maistą, rūbus, visur vežiodavo. Tik vieną yra užfiksavusi, kad kai pasakė, kad bus mediacija, tada prasidėjo subruzdimas, kad reikia būti tėčiu, nuvažiavo į šimtadienį, prasidėjo dirbtinis dėmesio rodymas. Santuoka nutrauktina ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovo, dėl nenorėjimo būti santuokoje, neturėjimo bendrų interesų. Neįsivaizduoja, už ką turėtų mokėti išlaikymą. Žinodavo, kad vyras gaudavo apie 500,00 Eur pašalpos, paskui suma keitėsi. Atsakovas darbingas tik 25 proc. Jo papildomos pajamos būdavo, jeigu kažkiek uždirbdavo garaže. Ant butelio užsidirbdavo, bet pinigų į namus neparnešdavo. Mano, kad naudojimosi tvarką galima nustatyti, kad vienas aukštas vienam, kitas kitam. Natūra padalinti galima, atskiri įėjimai du yra, bet sueina į vieną. Mano, kad atsakovas kredito unijai negalėjo sumokėti vienas tiek pinigų, yra ir jos mokėjimai. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu vaikui. Garažas yra atskiras pastatas, buvo statytas tam, kad būtų dirbama ir vykdoma veikla. Už šeimos pinigus yra pirktas keltuvas, padangų montavimo įranga, viskas paimta lizingu, ji viena mokėjo lizingus. Pretenzijų dėl to nereiškia. Keltuvas yra pastatytas, o įranga tiesiog yra. Iš atsakovo gavo pinigų į jos banko sąskaitą, pinigai vesti už vaistus. Vaistai perkami nuo traumos pradžios. Šiuo metu naudoja tėčio automobilį. Tėtis taip pat naudojasi šiuo automobiliu. Automobilis įgytas pernai vasarą, negali pasakyti, už kokią pinigų sumą. Kredito pinigai automobilio įsigijimui nebuvo panaudoti automobiliui, panaudoti asmeninėms išlaidoms. Iš namų ji pasiėmė tik asmeninius daiktus, baldai, buitinė technika, viskas yra likę. N. R. tik matydavo, kad atvažiuoja. Gana retai matydavo. Kai buvo pradėjus atskirai gyventi, buvo „Erasmus“ projekte (duomenys neskelbtini). Po gaisro gavo pagalbą, yra nurodžiusi sumą, yra pavedimai, išrašai. Nežino, ar įranga po gaisro veikianti, negali atsakyti. Gaisravietė nėra sutvarkyta. Negali pasakyti dėl ko tiksliai kilo gaisras. Mano, kad kažkas su įranga, netinkamai elgėsi. Buvo išvykusi į kelionę (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) su kitu vyru nebuvo nuvykusi. Sūnus nežino apie kitą vyrą, nes to nebuvo. Apie kitus vyrus nesakė parke, kalbėjosi apie skyrybas.

Šalies argumentai

8. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu vienas iš sutuoktinių nenori taikiai skirtis, nori kažko išskirtinio, tokioje situacijoje nieko nelieka, tik kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Atsakovas nenuginčijo, kad pagrindinis šeimos erozijos šaltinis buvo alkoholis. Alkoholio tvaikas ne visiems asmenims yra priimtinas, kartais trūksta kantrybė ir nebesinori kartu gyventi šeimoje. Atsakovo vertinimu, ieškovė yra neištikima, tačiau byloje įrodymų nėra. Vienintelis F. P. nurodė neva mama tai sakė. Vaikas nežino, kad mama dirba dvejose pareigose, vėlyvas grįžimas savaime yra aiškus. Mano, kad teismas vertins į bylą pateiktus visus įrodymus ir prašo, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės jam nevykdant duotos priesaikos žodžio. Atsakovas buvo netolerantiškas, išgalvotais pagrindais iškvietė policiją. Dėl to moteris turėjo išsikraustyti, kad nereiktų ginčyti orderių. Atsakovas negražiai elgėsi su ieškove, mano, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo akivaizdi. Šeimos finansiniai reikalai, akivaizdu, kad buvo palikti vien ant moters pečių. Nuo 2024 m. rugsėjo viena moteris mokėjo kreditą. Lygiai taip pat gautas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Akivaizdu, kad pranešimai buvo siunčiami tik atsakovui, kuris padarė įsiskolinimą. Mano, kad ieškinį reikia tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pagal ieškovės patikslintą ieškinį, ieškovė taip pat prašo pasilikti pavardę P.. Taip pat prašoma nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., iki tol įvairūs finansiniai dalykai buvo sprendžiami iš bendrų lėšų. Prašo padalyti turimą nekilnojamąjį turtą natūra lygiomis dalimis. Nėra jokių išskirtinių priežasčių, dėl ko turėtų būti padalinta ne lygiomis dalimis. Kol vyksta skyrybų procesas, moteris negalėjo pasilikti gyventi name, tačiau tai nereiškia, kad po santuokos nutraukimo nebus galima visiškai atsidalinti namo. Yra du aukštai, dvi atskiros šeimos puikiausiai gali gyventi. Prašo priteisti atsakovui turimas transporto priemones „VW Golf“, „Opel Meriva“, priekabą „Igma-IM1“, „Audi A6 Avant“. „Audi“ stovi pas atsakovo draugą, priekaba yra atsakovo žinioje, „Opel“ yra pas atsakovą, „VW Golf“ yra nevažiuojantis, todėl, kad net du kartus atsakovas yra davęs vairuoti automobilį kitam asmeniui, kuris padarė avarijas. Abu – tiek keleivis, tiek vairuotojas, važiavo neblaivūs. Moters manymu, automobiliai turi likti pas atsakovą, nes dėl jo kaltės automobiliai yra arba nevažiuojantys, arba yra atsakovo naudojami. Prašo priteisti 2 500,00 Eur piniginę kompensaciją, nes mano, kad transporto priemonių vertė yra 5 000,00 Eur. Nei viena, nei kita pusė nėra pateikusi oficialaus vertinimo, tik žodžiai. Neneigia, kad prievolė UAB „ESTO“ yra ieškovės asmeninė prievolė, nieko nereikalauja iš atsakovo. Dėl taikos sutarties su N. R., mano, kad teismas įsigilins, kokiu būdu automobilis atsidūrė sutuoktinių garaže, sudegė atsakovui nerūpestingai elgiantis. Prašyti, kad tai būtų solidari prievolė, neatitinka jokių įstatymų reikalavimų. Prašo nustatyti, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Svetimas automobilis atsidūrė šeimos garaže, galima spėti, kad atsakovas nelegaliai remontuodavo automobilius, dėl tokio elgesio padaryta žala. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. viena ieškovė mokėjo „Raseinių kredito unijai“, užbaigė mokėti visas reikalingas įmokas, šiai dienai nėra tokio kreditoriaus. Mano, kad turi teisę regreso tvarka prašyti priteisti pusę sumokėtos sumos. Dėl priešieškinio, mano, kad dalis reikalavimų tikrai yra nepagrįsti, nesurinkti įrodymai. Pirmiausiai dėl turto dalybų. Tik išimtinais atvejais, nustačius kažkokias aplinkybes, galima turtą dalinti ne lygiomis dalimis. Kai moteris taip pat yra įgijusi tą patį turtą kaip ir atsakovas, tiesiog būtų protingiausia turtą padalinti natūra, lygiomis dalimis, tuo užsibaigtų turto dalybos. Dėl turto įvertinimo, atsakovas turi teisę teikti įrodymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo mediacijos pradžios turto vertinimas pateiktas po metų. Dėl transporto priemonių, mano, kad į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leidžia susidaryti įspūdį, kad dėl atsakovo kaltės automobilis „VW Golf“ buvo apgadintas, „Opel Meriva“ yra atsakovo žinioje, tokioje situacijoje nelabai kas ir lieka, tik palikti transporto priemones atsakovui. F. P. šiai dienai yra pilnametis. Atsakovas teigia, kad ieškovė niekaip neišlaikė sūnaus. Į bylą pateikti ieškovės sąskaitų išrašai, iš kurių matosi, kad mama tikrai neskriaudė sūnaus, juo rūpinosi, atnešdavo maisto, duodavo pinigų. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad betarpiškai sūnui būtų vienas pats teikęs išlaikymą. Civilinis kodeksas numato galimybę, kai nėra sutuoktinio kaltės, kai kitas sutuoktinis reikalingas išlaikymo, galimybę gauti išlaikymą. Atsakovas pasigyrė, kad gauna netoli 2 000,00 Eur per mėnesį. Ieškovės alga yra žymiai mažesnė, išskirtinių aplinkybių, dėl ko žmona turėtų išlaikyti suaugusį vyrą, nemato. Pats sutuoktinis sudarė sąlygas nutraukti santuoką dėl jo kaltės. Skola Raseinių rajono savivaldybei negali būti solidari, rinkliavą numato tam tikri teisės aktai, negali ginčytis, kad visada komunalinių atliekų pranešimai įteikiami namo savininkui, pagal tame name įregistruotus asmenis. Mano, kad pagal faktus žinoma, kad name yra registruoti trys asmenys, taip pat atsakovas ir ieškovė. Už kiekvieną yra paskaičiuota bendra suma, negali būti solidari atsakomybė, kadangi nėra teisinio pagrindo. Teismas gali spręsti apie dalinę atsakomybę, jeigu reikės, sumokės tiek, kiek priklauso. Bylinėjimosi išlaidos yra pateiktos, išaugusios dėl atsakovo proceso vilkinimo. Byla būtų buvusi seniai baigta nagrinėta, būtų apsiribota pirmine suma. Moteris visada siekė bylą baigti taikiai. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad yra matęs meilužį. Dėl kredito unijos, mano, kad į bylą pateikta tiek įrodymų, kad teismas galės padaryti išvadas, kaip šeima tvarkė finansinius reikalus. Dėl N. R. padarytos žalos, tai, kad žmona tuo rūpinosi, nereiškia, kad ji kalta.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. parodė, kad kas liečia namus, nuo 2012 metų praktiškai namuose niekas nebuvo daroma. Kol buvo sveikas, viską darydavo. Namui reikia keisti stogą, katilą, kadangi pastatytas iš naudotų plytų, reikia apšiltinti. Kaimynas prieš pusę metų pardavė namą už 50 000,00 Eur. Nuo 2018 m. pervesdavo visas gautas pajamas į ieškovės sąskaitą. Pradėjus duoti pinigų, pradėjo nenupirkinėti, todėl tai parašydavo sąskaitos išraše. Mano, kad geriausiai būtų kompensacija. Reiktų klausti, kada paskutinį kartą prižiūrėjo namus, jis daug daugiau pinigų investavęs, nei pasakoja. Dėl medienos turi savo mišką. Tai nebuvo nelaimingas atsitikimas, pasirašė taikos sutartį, dovanojo, buvo prižadėta kol gyvas, padės jį išlaikyti, rūpintis. Uošvis ir žmona žadėjo, kad tik pasirašytų atleidimą. Buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas susitaikius. Pripažįsta, kad kurį tarpą daugiau išgėrinėdavo. Jo žiniomis nuo 2020 m. ieškovė su kitu vyru išvažinėdavo, neaišku, kur dėdavo tuos pinigus. Skolų išieškojimo įmonės jį apkraudavo. Šiuo metu sveikata pablogėjus. Po traumos gyveno iš neįgalumo pensijos 400,00 – 500,00 Eur. Šiai dienai – 770,00 Eur. Dirba (duomenys neskelbtini), uždirba 1 184,00 Eur. Alkoholio vartojimas kažkiek buvo padidėjęs, kadangi sunku buvo žinoti, kad ieškovė turi kitą vyrą. Netgi sūnui neslėpdavo, kad turi kitą vyrą. Buvo perskaitęs žinutes, nes pareidavo girta, buvo atrakintas telefonas. Savo kaltės neįžvelgia. Jis pats neturėjo kitų moterų. Garažas buvo pastatytas tikslingai, kad galėtų dirbti ir užsidirbti. Išmoko remontuoti dirbdamas brolio įmonėje. Yra parašęs netgi projektą, išsilaikęs kursą, egzaminą. Jis taupydamas pinigus ryte nuveždavo į darbą, pasikraudavo žvyro, ir per pietus vėl važiuoja, kada pasibaigs pamokos, ir pasikrauna žvyro. Jo tėvas nupirko išorės ir vidaus apdailą. Elektrą išvežiojo pats, daug ką pasidarė pats. Gaisras kilo dėl nelaimingo atsitikimo, dėl reduktoriaus dėl broko daikto, kuris pritaikytas pjaustyti. Tėvas turi išsilavinimą, viską sujungė. Įrenginį naudojo metalui atsipjauti prie ūkio, storą metalą. Užsidėjo kitą degiklį, norėjo pabandyti, įvyko sprogimas. N. R. atvarė automobilį, kad apžiūrėtų, kas galėtų būti. Yra geras draugas, nusprendė padėti tiesiog kaip draugui. Visi automobiliai buvo nupirkti nevažiuojantys su defektais. Garažas buvo statomas tikslingai dėl galimai projekto, ruošė sau darbo vietą. „VW Golf“ stovi nevažiuojantis, mano, kad vertė yra apie 150,00 Eur, kadangi 1995 m. gamybos, stovi pas tėvą. „Audi A6“ stovi pas draugą, mano, kad vertė 150,00 Eur, kadangi yra sugedęs variklis, automobilis suvažinėtas, „Opel Meriva“ nežino, dėl ko ieškovė nori įtraukti yra bendras dalybas, ji yra po autoįvykio, nurašyta draudimo, vertė yra apie 200,00 Eur. Priekaba tikslingai pirkta dirbant (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur). Nuo 2012 metų namais rūpinamasi, viską pasidaryti turėdavo pats. Visos pajamos atitekdavo jai, ji naudodavo tas pajamas kitur, vaikščiodavo po restoranus, viešbučius. Sūnus patvirtins, kad tėtis nuo 15-16 metų išlaikydavo. Šiuo metu sūnų taip pat išlaiko. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, yra nupirkęs sūnui (duomenys neskelbtini). Nesvarbu, kad sūnui 20 metų, be išsilavinimo sunku susirasti darbą. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad buvo mokėta jo vardu už vandenį, elektrą, paskolą mokėdavo, reikia mokėti ir žemės mokestį, daug dalykų, kur reikia papildomai mokėti. Po gaisro ieškovė yra gavusi 1 700,00 Eur, kur padengė būsto kreditą. Dėl pasekmių susilaikydavo (duomenys neskelbtini), visi galvojo, kad nuo alkoholio. Praeitų metų gruodžio 7 d. atlikta echoskopija, pakitimų nerasta. Alkoholizmas yra prielaida, nustatyta niekur nėra. Su „VW Golf“ joks neblaivus asmuo nėra sukėlęs autoįvykio. Ji pati yra pasirašiusi, kad suteikė teisę vairuoti. Dėl leidimo įsivaryti automobilį, tokių klausimų neklausdavo, dėl ko garaže negalėtų apžiūrėti draugo automobilio. Susitarė su N. R. ir leido įvaryti automobilį. Šeima buvo krikščioniška, negali susitaikyti su kito vyro atsiradimu, dėl ko sūnus susirgo (duomenys neskelbtini). Nežino, kas sūnaus raštelyje buvo parašyta. Dėl santuokos nutraukimo kalta žmona, nes atsirado kiti vyrai. Jo pateikti sąskaitos išrašai yra teisingi. Anksčiau negalėjo įsidarbinti, nes sunku vienam išlaikyti namus, sunku buvo pragyventi iš mažų pajamų, todėl nutarė, kad reikia įsidarbinti, be to sūnui reikia mokytis. Gydymo įstaigą pakeitė, nes ieškovė per daug prikalbėjusi gydytojai, šioje gydymo įstaigoje yra viskas vietoje, patogiau, darbas yra šalia. Neįmanoma būsto padalinti pusiau, nėra antro įėjimo padaryta, keliai susikirs. Neįsivaizduoja, kaip reiktų gyventi viename būste su kitu vyru.

Atsiliepimas

10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo vertinimu, visi dokumentai buvo pateikti laiku, tinkamai, vienas posėdis neįvyko dėl atsakovo ligos. Byla susijusi su dviejų žmonių skyrybomis, šalys teigia, kad yra vienas ir kitas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas nurodė, kad laiko, jog pati ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Jo galva, šioje byloje vaikas pilnametis, pasirinko išsakyti tiesą, teisme visą tai ir patvirtino. Ieškovė turi teisę neigti aplinkybes. Tačiau parodymai yra pakankamai svarbūs vertinant ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo kalbant apie nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, atsakovas prašo ieškovei pripažinti 1/3 dalį ir įsipareigoja išmokėti ieškovei 20 000,00 Eur. Pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita rodo, kad turtas yra vertas 55 000,00 Eur. Svarbus dalykas yra, kuri dalis turėtų priklausyti atsakovui. Jis pakankamai ilgą laiką yra neįgalus, pats namas yra pritaikytas jo poreikių tenkinimui. Ieškovė taip pat prašo turimas transporto priemones pripažinti atsakovo nuosavybe. Visos transporto priemonės yra nevažiuojančios, „VW Golf“ buvo pakliuvęs į autoįvykį, buvo sugadintas, vertė neatitinka protingumo kriterijų. Pačios transporto priemonės vertos tiek, kad gali būti atiduotos į metalo laužą. Atsakovas yra nurodęs, kad automobiliai „VW Golf“ ir „Opel Meriva“ priskirtini ieškovei, tokiu atveju neliktų klausimų dėl kompensacijų. Byloje buvo kreditorius N. R., proceso metu gal tik vieną kartą buvo atvykęs į teismo posėdį, formaliai savo pozicijos nėra išsakęs, tačiau pagal visus duomenis, šitas įsipareigojimas pripažintinas solidariu. Raseinių rajono savivaldybės raštas, pateiktas apie įsiskolinimą už rinkliavą, matyti, kad nurodė, jog atsakomybę neša tik turto savininkas. Tačiau įsipareigojimai privalomi vykdyti abiem savininkams, pačiam atsakovui tokie dalykai paaiškėjo apie liepos mėnesį, kuomet gavo iš savivaldybės visus dokumentus. Mano, kad pati ieškovė slėpė informaciją, kad tos rinkliavos nėra apmokėtos. Atsakovas taip pat reiškia pretenziją, susijusią su vaiko išlaikymu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kažkiek prisidėjo prie vaiko išlaikymo, teisme vaikas paliudijo, kad faktiškai gyveno su tėvu. Bendro ūkio šalys nevedė nuo 2018 m. Pateikti banko sąskaitų išrašai rodo, kokius mokėjimus šalys atliko už kreditą. Nuo 2018 m. iki 2024 m. atsakovas turėtų gauti kompensaciją už kreditą. Kalbant apie N. R., pati ieškovė tiek prieš gaisrą, tiek po gaisro su N. R. bendravo. Netgi taikos sutarties tam tikros sąlygos buvo derinamos. Įsiskolinimas N. R. turi būti solidarus, šalys turi nešti tam tikrą finansinę atsakomybę. Dėl paramos priteisimo atsakovui, tai tiek santuokos metu, tiek kartu gyvenant atsakovas buvo neįgalus. Nereiškia, kad jo pajamos bus ilgos ir amžinos. 150,00 Eur suma yra protinga, būtų savotiška parama. Pats liudytas G. Č. išreiškė valią, kad prašys atiduoti S. P., to reikalavimo neteikė patikslintame ieškinyje. Atsakovas sutinka, kad grąžins šiuos pinigus.

11. Trečiasis asmuo N. R. į teismo posėdžius neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, todėl žinojo apie nagrinėjamą bylą, proceso dalyviams neprieštaraujant, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui N. R. nedalyvaujant. Kitų trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai, yra pateikę prašymus bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų UAB „ESTO“, „Raseinių kredito unijos“ ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant.

12. Liudytojas F. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tėvai nesutaria dėl daug dalykų, daug ginčų, dažnai ginčijasi dėl mokesčių, mokėjimų, šeimoje nesutarimai. Nesutarimai prasidėjo gal apie prieš maždaug penkis metus, pastebėjo vis dažnesnį šūkavimą, iš pradžių nepastebėjo dėl ko. Girdėjosi ginčai. Iš pradžių nesigilino, nenorėjo įsivelti, iš šono buvo baisu. Jam gal buvo apie 15-16 metų, o vėliau užsiminimai apie kitą vyrą, paskui patvirtino, mama buvo prieš kokius metus su puse. Buvo nuvykę į parką pakalbėti apie situaciją, mama patvirtino, kad situacija tarp mamos ir tėvo nelabai gera. Iš mamos pusės prasidėjo, nes buvo alkoholio ir gėrė, tėvas pradėjo gerti, nes tas vyras atsirado. Tėvas alkoholį pradėjo vartoti todėl, kad negebėjo susidoroti su situacija. Fizinio smurto nėra matęs, kartais šūkavimai būdavo agresyvūs. Taip jo psichologinė situacija tikrai buvo ne kokia. Iš pradžių bandė ignoruoti, nesiklausyti, nes nelabai buvo smagu klausytis, kai tėvai ginčijosi. Ilgesni laikotarpiai, kad mamos nebūtų namie, prasidėjo maždaug prieš du metus, pusantrų, o kad kasdien – maždaug apie metus atgal. Lengviausiai turtą būtų padalinti per pusę. Žino, kad mama vairuoja baltą „Audi“. Kiek žino, mamos automobilis, kadangi atsirado, kai jau tėvai nelabai bendrauja. Tėtis nevairuoja, negali. Kai kilo gaisras, buvo namie. Dingo elektra, pamatė, kad garaže dega, žino, kad įvyko gedimas, sugedo suvirinimo įrenginys, nutrūko žarnelė. Tėtis remontavo mašinas, čia kaip veikla. Žino, kad liko daug įrankių pažeista, arba visiškai sugadinti, negali pasakyti, ar kas veikia. Didžioji dali sužalota ar sugadinta. Mano, kad tėvams turbūt jau per vėlu susitaikyti. Dabar tėtis truputį išgeria alaus, palyginimui daug mažiau geria. „Smart“ pirko senelis, aštuonioliktam gimtadieniui. Kai mokėsi mokykloje, mama būdavo namuose, bet paskutiniais dvyliktais metais, būdavo, kad vis mažiau namie praleisdavo, nes labai ginčijosi. Vienuoliktoje – dvyliktoje klasėje važinėjo su mama, dažnai parsiveždavo ar senelis namo, ar koks pažįstamas. Priemonės, sąsiuviniai iš mamos, bet labai daug nebuvo. Rūbus pirkdavo pusę per pusę, maistą pirkdavo didesnę dalį iš tėčio. Dabar mokosi, stipendijos negauna. Išlaiko dabar tėtis, į mėnesį duoda gerą sumą 400,00 Eur, perka maistą. Per paskutinius kelis mėnesius su mama važiuoti į parduotuvę atsisakydavo, niekas netrukdė pervesti pinigų. Truputį pervedė prieš savaitę ar dvi, pervedė 100,00 Eur praktikai. Daug rūbų tėtis pirko, bet mama norėjo prisidėti. Iki kokių šešiolikos metų bendravo su mama, bet mama nelabai parodė susidomėjimo jo hobiais, gavosi atmestinė reakcija, bet mamai netiko, turi daryti viską pagal mamą. Kai pradėjo su tėvu dažniau bendrauti, parodė palaikymą ir finansinį palaikymą. Smagiau, gali laisviau pakalbėti, nesulaukiant reakcijos, kad negerai. Mano, kad jam rodoma nuotrauka iš anksčiau, namie sofos nėra, garaže nufotografuotas tėtis. Būdavo, kad alkoholinių gėrimų taros prisikaupdavo garaže. Ginčų metu barniai kildavo, nes mamai nepatikdavo, kad tėtis gerdavo, ir dėl kitų nesutarimų, dėl mokesčių, dėl turto pasidalijimo. Mama dirba mokytoja, apie kitus darbus nežino. Apie meilužius tėtis šiuo metu nelabai kalba, bet kai įsivėlė į ginčus, tėtis norėjo papasakoti, kad išvažinėja. Matęs nėra, bet jeigu taip mama sakė, turbūt tiesa. Per paskutinius kelis mėnesius mama atvežė maišą su keliais užkandžiais. Tėtis sunkiai vaikšto, todėl padeda žolę nupjauti, apsitvarkyti.

13. Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo už elektrą įsiskolinimą, todėl S. P. prašė pinigų. Buvo pasijungę generatorių, labai keistai atrodė. Prašė 700,00 Eur, maždaug prieš tris metus. Ne pirmą sykį buvo jiems elektra atjungta, kad nebuvo sumokėta skola. Nesigilino į tuos dalykus, dėl ko nebuvo sumokėta. Dirba Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyboje Viduklės skyriuje. Apie gaisrą, tai ne jų rajonas, žino, kad buvo kilęs gaisras, priežasčių nežino. Dėl sutuoktinių gyvenimo nesigilino, negali papasakoti. Su S. P. bendrauja nuo vaikystės. Susitikdavo faktiškai kiekvieną dieną. Kartu išgerdavo su S. P., ir su J. P. yra išgėrę. Ji yra namo girtą atvežusi. Per visus laikus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Skola nėra atiduota. Žodinis susitarimas. Pinigus S. P. padavė J. P., kuri buvo prie garažo. Išnešė pinigus į lauką, ką jie kalbėjo, negirdėjo. Dabar nevažinėjama jokiu automobiliu. Vienas, kiek žino, yra gimtame kaime, berods „Golf“, kiti stovi kitur, tame pačiame kaime, kur atsakovo tėvas gyvena. Namuose nėra kur laikyti. Pasibaigę ir techninė apžiūra ir draudimai. Namuose yra buvęs, kai J. P. buvo atvažiavusi, šiais metais. Nežino, kiek pardavę turtą galėtų gauti, mano 40 000,00 Eur – 60 000,00 Eur. Remonto nėra, nieko nėra, nei sutvarkytas sklypas, niekas. Neseniai atvykęs matė, kad sėdėjo S. P. lovoje, viengulė lova. Mano, kad normaliai viskas. Dėl pinigų grąžinimo S. P. atiduos, manė, kad jis turėtų atiduoti. Skolos raštelio nerašė, žodinis susitarimas.

14. Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sesuo. Byla prasidėjo dėl to, kad S. P. pradėjo girtuokliauti, nesirūpino šeima, laiką praleisdavo garaže. Netiesa, kad nuo 2018 m. neveda šeimyninio gyvenimo. Turi įrodymų, kad buvo kartu 2021 metais, kartu šventė gimtadienį. Trys keturi metai atgal buvo S. gimtadienis, atvažiavo pasveikinti. Nėra taip, kad sesuo negyveno, nesirūpino namais. Nuo 2025 m. rugpjūčio sesuo gyvena pas jų tėvus. S. P. grasino J. P. nušauti, kad ramiai negyvens. Pernai buvo sudegintas garažas dėl S. P. kaltės, ieškovė buvo darbe, ji tikrai tame nedalyvavo. Byloje yra daug automobilių, kurių jie nei matė, nei žinojo. Ieškovė visą laiką rūpindavo sūnumi, veždavo į mokyklą, apipirkdavo, veždavo į „A.“, pirko maistą, buvo mokami mokesčiai. Dabar yra manipuliuojama, bandoma palenkti į savo pusę. Prasidėjo viskas nuo garažo pastatymo, nuo to laiko S. P. pradėjo girtuokliauti, pradėjo lankytis neaišku kokie žmonės, praleisdavo ten visą laiką. Kivirčai su laiku stiprėdavo ir rimtėdavo. Kadangi sesę pažįsta, paskambinusi sesė sakė, kad atsakovo pernai 2025 m. vasarą, tiksliai nepamena kada, prieš orderį buvo užpulta, iš karto sakė atvažiuoti sesei. Sesė į policiją nesikreipė, nors siūlė kreiptis. Žino, kas tris kartus gulėjo ligoninėje atsakovas dėl (duomenys neskelbtini). Sūnus per tą laiką nevažiuodavo niekada į ligoninę. Neturėjo šalys su kitais asmenimis romantiškų santykių. Sesuo dirba per du darbus, turėjo ir stovyklas su (duomenys neskelbtini), yra pateikti dokumentai, kad sesuo dirbo darbe. Žino, kad kvietė sesę į gimtadienį, rado sūnaus raštelį nusižudyti, mano, kad dėl tėčio gėrimo, psichologinio smurto. Vaikui pripažinta (duomenys neskelbtini), jis geria vaistus. Sūnaus sveikata rūpinosi tik mama, eidavo su juo visada kartu. Rūpinosi iki pat tos dienos, kol tėtis nenuteikė. Kiek žinoma, vaikui yra pripažinta (duomenys neskelbtini) ir jis geria vaistus. Apie namo vertę tikrai negali pasakyti. Namas šiuo metu, kiek matė paskutinį kartą, yra apleistas, išlaužyti baldai, kvapas, kambaryje stovi lova, vaizdas kaip prie konteinerio. Pats namas normalus, tik kad vidus apleistas. Apie gaisrą sužinojo iš sesės, kuri persiuntė sūnaus nuotrauką, sesuo buvo ne namuose. Dėl ko įvyko, nežino. Žino tik „Audi“ ir „Škoda“, ir dabartinis jos automobilis, kurį ji nusipirko. Dabar sesuo vairuoja „Audi“ automobilį, registruotas tėčio vardu. Kad buvo atsakovas ligoninėje, žinojo iš sesers. Ligoninėje nelankė. Tokio asmens K. nepažįsta. Automobilis registruotas tėčio vardu. Už automobilį mokėjo tėtis ir J. P.. K. Ž. jos vestuvėse nebuvo, su juo Naujų metų nėra šventę.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

15. Byloje nustatyta, kad J. P. ir S. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi sūnų F. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir kiti klausimai nėra sprendžiami.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

17. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl jo alkoholio vartojimo problemos. Ieškovė pateikė nuotraukas bei medicininių dokumentų išrašą, iš kurių galima spręsti, kad atsakovas vartoja alkoholį. Vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Šiuo atveju, atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima. Teismo posėdžio metu apklausiamas šalių sūnus F. P. taip pat nurodė, kad kai jis buvo paauglys, mamos jam buvo užsiminta apie kitą vyrą.

18. Tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, medicininiai dokumentai, pateikta ikiteisminių tyrimų medžiaga. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. S. P. kvietė policijos pareigūnus, nes iš nežinomo asmens gavo žinutę, jog jį nušaus. S. P. buvo nustatytas 3,05 prom. neblaivumas. 2024 m. sausio 23 d. į Raseinių policijos komisariatą kreipėsi J. P., kuri nurodė, kad ketina skirtis su sutuoktiniu S. P., tačiau bijo ryžtis tokiam sprendimui, nes vyras ja manipuliuoja, grasina, kad pasidarys sau galą ir pan. Jau tris metus be perstojo vyras vartoja alkoholį, niekur nedirba. Paminėjo, kad ji turi kitą draugą, apie kurį vyras žino. J. P. prašė pakalbėti su sutuoktiniu dėl netinkamo jo elgesio šeimoje. 2025 m. rugpjūčio 4 d. buvo užfiksuotas įvykis, kuomet atsakovas S. P. iškvietė policijos pareigūnus, nes jam žmona grasino peiliu, stovėjo prie lovos su ginklu ir grasino sužaloti, padurti. Atlikus smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, J. P. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2025 m. rugpjūčio 18 d. užfiksuotas įvykis, kai J. P. kvietė policijos pareigūnus, nes vyras namuose triukšmauja, ją įžeidinėja, grasina smurtu. Ji bijojo vyro, nes jis seife turi šaunamąjį ginklą. S. P. buvo nustatytas 2,48 prom. neblaivumas, jam išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, paimti ginklai ir šaudmenys.

19. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas ne kartą buvo užfiksuotas neblaivus, o ieškovė labiau tikėtina turėti kitą draugą (tai užfiksuota ir policijos komisariato apklausoje). Abu sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, tarp jų kyla konfliktai, grasinimai, abiem sutuoktiniams buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Konfliktai šeimoje taip pat paveikė ir jų sūnaus psichologinę sveikatą. Iš abiejų šalių paaiškinimų matyti, jog jie neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Atsižvelgiant į išdėstytą, į aplinkybes, lėmusias santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20. Ieškovei paliekama santuokinė pavardė „P.“, atsakovui – pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė neprašė priteisti jai išlaikymo iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės po 150,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka.

22. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

23. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas dėl sveikatos problemų turi neįgalumą, jam nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis, 2017 m. liepos 26 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, išrašytas siuntimas dėl techninės pagalbos judėjimo ir apsitarnavimo funkcijoms palaikyti. Kita vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, kad gauna 770,00 Eur dydžio neįgalumo pensiją, yra dirbantis, jo atlyginimas siekia 1 184,00 Eur, turi įgūdžių automobilių remontavimo srityje. Tuo tarpu ieškovės darbo užmokestis 2025 metais sudarė apie 1 515,19 Eur sumą per mėnesį, ji laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., dirbdama pagal verslo liudijimą, teikė neformalaus švietimo mokytojo paslaugas. Be to, šiuo atveju aktualus ir CK 3.72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, numatantis, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad atsakovas, kurio veiksmai taip pat lėmė santuokos nutraukimą, nebuvo nereikšmingi, šiurkščiai pažeidė esmines sutuoktinių tarpusavio pareigas, gauna pakankamas pajamas save išlaikyti, buvusių sutuoktinių išlaikymas atsakovui nėra priteisiamas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms, turto ir prievolių padalijimo

24. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.

25. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

26. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

27. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas vedybinių sutarčių nėra sudarę, sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KR2188), pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2025 m. kovo 12 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-20-250312-02016), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2011 m. birželio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimas Nr. NSP-20110620-00299), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotas S. P. vardu.

28. Pagal atsakovo pateiktą 2026 m. liepos 31 d. parengtą Nekilnojamojo turto ataskaitą, namų valdos, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2026 m. liepos 10 d. siekė 55 000,00 Eur sumą.

29. Šioje byloje, ieškovė prašo nurodytą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, po ½ dalį kiekvienai šaliai. Tuo tarpu atsakovas prašo minėtą nekilnojamąjį turtą padalinti taip: ieškovei 1/3 dalį turto, o atsakovui 2/3 dalis arba ieškovei iš atsakovo priteisti 20 000,00 Eur kompensaciją už atsakovo nuosavybe liekantį nekilnojamą turtą ir nustatyti ne mažiau 4 metų jos sumokėjimo terminą. Atsakovas šį reikalavimą grindžia tuo, kad jis vienas, ne tik vedant su ieškove bendrą ūkį, bet ir nuo 2018 metų (kai bendro ūkio nevedė), mokėjo įmokas už šio nekilnojamojo turto įsigijimo paskolą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kreditą mokėti pradėjo tik 2024 m. rugsėjo mėn. ir iki ieškinio pateikimo teismui bendroje sumoje sumokėjo 3 062,00 Eur, iš kurių 1 720,00 Eur buvo paaukoti kitų žmonių po gaisro. Atitinkamai, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovas kredito įstaigai sumokėjo 12 108,49 Eur – beveik keturis kartus daugiau. Todėl atsakovo įsitikinimu, jo dalis nekilnojamajame turte turėtų sudaryti 2/3 dalis. Be to, atsakovas yra nedarbingas, o gyvenamojo namo vidus yra pritaikytas jo poreikiams. Ieškovės vertinimu, vedant bendrą ūkį ji didesne dalimi prisidėjo prie komunalinių mokesčių mokėjimo, šildymo, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.

30. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023).

31. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad šalims priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėtų būti padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi du aukštus, tai patvirtina ir atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad kiekviename aukšte galima gyventi atskirai (ar įsirengti po atskirą gyvenamąjį būstą). Iš minėtoje vertinimo ataskaitoje pateiktų gyvenamojo namo ir jo priklausinių nuotraukų nematyti, kad name būtų įrengtos specialios techninės pagalbos priemonės (judėjimo pagalbai ir pan.), dėl kurių tam tikros namo erdvės būtų pritaikytos išskirtinai atsakovo poreikiams. Kita vertus, net ir tokių erdvių pritaikymas, įprastai neapriboja galimybių turtą atsidalinti, nustatyti naudojimosi tvarką, įrengti atskirus ėjimus ir pan. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju šalys turi realias galimybes atidalinti bendrą turtą į lygias dalis.

32. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, todėl žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, padalintini po ½ dalį kiekvienam. Sprendžiant priešingai, ieškovė po santuokos nutraukimo liktų be jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos. Be to, atsakovas nurodė, kad kompensaciją galėtų išmokėti tik per ketverius metus, o turtą padalinus lygiomis dalimis, kompensacijos dydis būtų dar didesnis nei nurodė atsakovas ir kompensacijos mokėjimas užtruktų neprotingai ilgą laiko tarpą, atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas pažeistų ieškovės interesus.

33. Sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo ir transporto priemones. Iš AB „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės J. P. vardu registruota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 1995 m. rugpjūčio 29 d., dalyvavimas viešajame eisme 2025 m. vasario 11 d. duomenimis – draudžiamas. Atsakovo S. P. vardu yra registruotos trys transporto priemonės: „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2005 m. lapkričio 30 d., dalyvavimas viešajame eisme 2025 m. vasario 11 d. duomenimis – leidžiamas; „IGMA IM-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2013 m. rugpjūčio 23 d., dalyvavimas viešajame eisme 2025 m. vasario 11 d. duomenimis – leidžiamas; „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2001 m. liepos 26 d., dalyvavimas viešajame eisme 2025 m. vasario 11 d. duomenimis – draudžiamas.

34. Ieškovė prašo visas minėtas transporto priemones priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo 2 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusias transporto priemones. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo transporto priemones „VW Golf“ ir „Opel Meriva“ pripažinti ieškovės nuosavybe, o kitas transporto priemones atsakovo nuosavybe.

35. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonių padalijimo, svarbu paminėti, kad nei viena iš sutuoktiniams priklausančių transporto priemonių nėra nauja, pavyzdžiui, transporto priemonė „VW Golf“ pagaminta 1995 metais, taigi ji jau virš trisdešimties metų senumo. Kitos transporto priemonės taip pat nėra naujos, pagamintos 2001 metais, 2005 metais ir 2013 metais, todėl jų vertė atitinkamai sumažėjusi. Be to, transporto priemonių „VW Golf“ ir „Audi A6 Avant“ dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, o tai pagrindžia ieškovės išsakytus argumentus dėl prastos (nenaudojamos) transporto priemonių būklės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, jog ieškovė minėtų transporto priemonių nenaudojo. Priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliai buvo nupirkti nevažiuojantys, su defektais. Atsakovas teigė, kad automobilis „VW Golf“ stovi nevažiuojantis, pas jo tėvą; automobilis „Audi A6“ stovi pas jo draugą, šiam automobiliui yra sugedęs variklis, automobilis „suvažinėtas“; automobilis „Opel Meriva“ yra po autoįvykio, nurašytas draudimo; priekaba tikslingai pirkta jam dirbant (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. Č. taip pat patvirtino, kad nei vienu iš minėtų automobilių nėra važinėjama. Liudytoja I. T. (ieškovės sesuo) teismo posėdžio metu nurodė, kad jie automobilių nėra matę.

36. Be to, 2024 m. spalio 19 d. Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad vairuotojas V. R., vairuodamas J. P. draustą transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. „Draudimoįvykiai.lt“ portalo ekrano nuotraukoje matyti, kad 2024 m. spalio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala turtui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėtą automobilį atsakovas perdavė vairuoti V. R. be jos žinios. Taip pat nurodė, kad ir 2024 m. spalio 13 d. minėtą automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo perdavęs vairuoti V. R. be jos žinios ir vairuotojas buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui, tačiau duomenų apie tokį eismo įvykį byloje nėra.

37. Atsakovui nurodžius, kad priekaba buvo tikslingai pirkta jam dirbant (duomenys neskelbtini), automobiliams esant atsakovo žinioje, transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „IGMA IM-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

38. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 2 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusias visas transporto priemones. Su ieškovės prašomu priteisti pinginės kompensacijos dydžiu šiuo atveju nėra pagrindo sutikti, kadangi, kaip jau buvo minėta, transporto priemonės yra nevažiuojančios, seno amžiaus, du automobiliai yra po eismo įvykių („VW Golf“ ir „Opel Meriva“), iš esmės neremontuotini, todėl jų vertė yra ženkliai mažesnė nei ieškovės nurodomi 5 000,00 Eur. Ieškovei nepateikus jokių duomenų, pagrindžiančių transporto priemonių vertę, nesant ir duomenų, kad minėtų itin prastos būklės transporto priemonių detales galima parduoti už ieškovės nurodytą sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 400,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitekusias visas transporto priemones (1/2 dalis transporto priemonių vertės). Teismo vertinimu, būtent atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta transporto priemonių vertė („AUDI A6 AVANT“ apie 150,00 Eur, „VW GOLF“ apie 150,00 Eur, „Opel Meriva“ apie 200,00 Eur, priekaba „IGMA“ apie 300 Eur) yra daug labiau tikėtina ir gali būti laikoma realia šių transporto priemonių verte.

39. Ieškovė ir kreditorė UAB „ESTO“ 2025 m. liepos 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 71395900695, kurios pagrindu kreditorė ieškovei suteikė 3 000,00 Eur kreditą 36 mėnesių terminui (iki 2028 m. liepos 15 d.), kredito paskirtis – asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė prašė šią prievolę po santuokos nutraukimo palikti jos asmenine prievole. Dėl šio įsipareigojimo pripažinimo asmenine ieškovės prievole neprieštaravo nei atsakovas, nei kreditorė UAB „ESTO“, todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir prievolė kreditorei UAB „ESTO“ pagal 2025 m. liepos 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 71395900695 pripažintina asmenine ieškovės prievole.

40. 2025 m. sausio 8 d. tarp trečiojo asmens N. R. ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) S. P. priklausančiame garaže, (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu apdegė garaže buvęs remontuojamas N. R. priklausantis automobilis „Hyundai Tuscon“, 11 400,00 Eur vertės (taikos sutarties 1 punktas). Šalys sutarė, kad dėl apdegusio automobilio N. R. patyrė 11 400,00 Eur žalą. S. P. pripažino ir prisiėmė atsakomybę už N. R. padarytą žalą ir sutiko žalą atlyginti gera valia (taikos sutarties 2 punktas). S. P. įsipareigojo atlyginti žalą ir sumokėti N. R. 11 400,00 Eur ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio 30 d. (taikos sutarties 3 punktas).

41. 2024 m. rugsėjo 26 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 14.43 val. buvo gautas pranešimas apie gaisrą, kilusį (duomenys neskelbtini), S. P. priklausančiame garaže. Gaisro metu apdegė garažo vidaus bei garaže buvę daiktai, taip pat ir garaže buvusio N. R. priklausančio automobilio „Hyundai Tuscon“, laikinas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išorė, išdužo langų stiklai, nuo karščio apsilydė ir aprūko automobilio vidus. Labiausiai tikėtina, kad sprogimas įvyko per nesandarų slėgio reguliavimo reduktorių ar žarną nutekėjusio ir su tepaluotais paviršiais sureagavusio deguonies. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.

42. Kaip matyti iš proceso dalyvių parodymų bei rašytinių duomenų, (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui N. R. priklausantis automobilis „Hyundai Tuscon“. Atsakovas 2025 m. sausio 8 d. taikos sutartimi įsipareigojo N. R. atlyginti 11 400,00 Eur dydžio žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas žodinio susitarimo pagrindu sutiko apžiūrėti trečiojo asmens N. R. automobilį, atsakovas pats teismo posėdžio metu nurodė, kad N. R. nusprendė padėti kaip geram draugui. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, ieškovei nei dalyvaujant atsakovui susitariant dėl trečiojo asmens automobilio apžiūros, nei esant 2025 m. sausio 8 d. taikos sutarties šalimi, 11 400,00 Eur įsipareigojimas dėl žalos atlyginimo N. R. pagal 2025 m. sausio 8 d. taikos sutartį pripažintinas asmenine atsakovo S. P. prievole. Teismas pažymi, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisras kilo dėl nelaimingo atsitikimo, dėl įrenginio, kuris pritaikytas pjaustyti, broko, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kreipėsi į įrenginio gamintoją su reikalavimu atlyginti žalą, jog sutikęs apžiūrėti (remontuoti) draugo trečiojo asmens automobilį veikė šeimos interesais (byloje atsakovas apskritai stengėsi įrodyti, kad su ieškove bendro ūkio nevedė net nuo 2018 metų).

43. Atsakovas byloje taip pat prašo prievolę Raseinių rajono savivaldybės administracijai už susidariusią skolą už atliekų tvarkymą pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

44. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija 2026 m. balandžio 9 d. išrašė atsakovui Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10586497, kuriame nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. už atliekas, susidariusias adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 140,72 Eur. Ši suma kartu su 586,18 Eur skola sudaro viso mokėtiną sumą – 726,90 Eur. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos patiekto atsiliepimo ir pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija atsakovui yra paskaičiavusi 586,18 Eur skolą už atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 586,18 Eur skola po santuokos nutraukimo turėtų būti pripažinta kaip atsakovo asmeninė prievolė, o 140,72 Eur – atsižvelgiant į tai, ar pasikeis Nekilnojamojo turto objekto savininkas, ar ne.

45. Atsakovas prašė 586,18 Eur įsiskolinimą Raseinių rajono savivaldybės administracijai pripažinti solidaria šalių prievole. Tuo tarpu ieškovė reikalavimo dėl šios prievolės padalinimo neišreiškė, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name buvo registruoti trys suaugę asmenys, todėl tai yra dalinė prievolė.

46. Sprendžiant dėl prievolės Raseinių rajono savivaldybės administracijai svarbu paminėti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), skolos už atliekų tvarkymą susidarymo laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.) ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo pareigą mokėti už jų nekilnojamajam turtui suteiktas komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytą, bei į tai, kad kreditorė Raseinių rajono savivaldybės administracija neprašė įsiskolinimo pripažinti solidaria šalių prievole, o šalims nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo padalinus po ½ dalį, šalių prievolė Raseinių rajono savivaldybės administracijai dalintina lygiomis dalimis ir nustatytina, kad ieškovės ir atsakovo įsiskolinimas Raseinių rajono savivaldybės administracijai už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudaro po 293,09 Eur (586,18 Eur / 2), o už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. (sprendimo priėmimo) – po 45,69 Eur (140,72 Eur / 365 d. x 237 d. / 2).

47. Byloje taip pat nagrinėjamas klausimas ir dėl finansinio įsipareigojimo – nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti paimtos paskolos – padalinimo.

48. Atsakovas S. P. 2011 m. rugpjūčio 11 d. su trečiuoju asmeniu „Raseinių kredito unija“ sudarė būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 11-118 (LRKU/201108/00029), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) kreditas, kuris turėjo būti grąžintas iki 2026 m. rugpjūčio 20 d. Paskolos paskirtis – (duomenys neskelbtini), esančio būsto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui. Paskolos sutartį pasirašė ir S. P. sutuoktinė J. P.. Įmokoms pagal sutartį gauti atsakovo vardu buvo atidaryta „Raseinių kredito unijos“ sąskaita.

49. 2024 m. liepos 16 d. kreditorė „Raseinių kredito unija“ kreipėsi į šalis su raštu dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, kad buvo vėluojama sumokėti paskolos grąžinimo įmokas 422 dienas, bendra pradelsta sumokėti suma sudarė 1 515,35 Eur.

50. 2025 m. lapkričio 11 d. trečiasis asmuo „Raseinių kredito unija“ pateikė duomenis apie minėtą paskolos sutartį bei nurodė, kad 2025 m. lapkričio 11 d. paskolos likutis sudaro 1 108,14 Eur. Pažymėjo, kad sutinka, jog iš kredito sutarties kylantys įsipareigojimai išliktų S. P. ir J. P. solidariąja prievole, o kredito sutarties vykdymui įkeistas turtas priklausytų asmeninės nuosavybės dalimi – ½ S. P. ir ½ J. P.. 2026 m. balandžio 21 d. „Raseinių kredito unija“ siuntė šalims priminimą apie įsipareigojimų nevykdymą, kuriame nurodė, kad pradelsta skola sudaro 356,17 Eur, o likusi grąžinti kredito suma sudaro 339,48 Eur.

51. Ieškovė 2026 m. liepos 21 d. teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2026 m. birželio 17 d. baigė išmokėti kreditorei „Raseinių kredito unijai“ kreditą – 700,00 Eur, todėl prievolė pagal atsakovo vardu 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. 11-118 su „Raseinių kredito unija“ yra pasibaigusi. Ieškovės pateiktame 2026 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodyme užfiksuota, kad ieškovė pervedė į atsakovo vardu atidarytą „Raseinių kredito unijos“ sąskaitą, skirtą įmokoms pagal būsto paskolos sutartį sumokėti, 700,00 Eur.

52. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad būsto paskola yra visiškai sumokėta, nei ieškovė, nei „Raseinių kredito unija“ nepateikė oficialaus pranešimo ar kitokio patvirtinimo, kad prievolė pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 11-118 (LRKU/201108/00029) yra pasibaigusi, todėl, minėta paskola įsigytą nekilnojamąjį turtą padalinus ieškovei ir atsakovui po ½ dalį natūra, ši prievolė pripažintina šalių solidaria prievole.

53. Šalys, be kita ko, pateikė reikalavimus priteisti viena iš kitos kompensacijas už sumokėtas įmokas būsto paskolai padengti – ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 828,97 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtas nuo 2023 m. gegužės 27 d. įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį su „Raseinių kredito unija“, tuo tarpu atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 6 054,24 Eur kompensaciją už atliktus kredito mokėjimus.

54. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. kredito įstaigai sumokėjo 12 108,49 Eur įmokų. Ieškovė nurodė, kad per 2023 m. gegužės 27 d. – 2026 m. balandžio 20 d. laikotarpį yra sumokėjusi 3 657,93 Eur.

55. Iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė į atsakovo vardu atidarytą „Raseinių kredito unijos“ sąskaitą, skirtą įmokoms pagal būsto paskolos sutartį sumokėti, 2024 m. spalio 31 d. pervedė 1 000,00 Eur, 2024 m. lapkričio 15 d. – 250,00 Eur, 2024 m. lapkričio 20 d. – 89,00 Eur, 2025 m. sausio 3 d. – 230,00 Eur, 2025 m. vasario 10 d. – 110,00 Eur, 2025 m. kovo 25 d. – 236,00 Eur, 2025 m. gegužės 21 d. – 230,00 Eur, 2025 m. birželio 30 d. – 117,00 Eur, 2025 m. liepos 31 d. – 115,00 Eur, 2025 m. rugpjūčio 29 d. – 120,00 Eur, 2025 m. spalio 14 d. – 125,00 Eur, 2026 m. kovo 30 d. – 450,00 Eur, 2026 m. balandžio 24 d. – 351,64 Eur, 2026 m. birželio 17 d. – 700,00 Eur. Taip pat ieškovė 2024 m. rugsėjo 30 d. pavedimu „Raseinių kredito unijai“ pervedė 220,00 Eur sumą (paskirtis – „paskolos dalis S. P.“). Ieškovė 2024 m. spalio 30 d. pavedimu atsakovui pervedė 220,00 Eur sumą (paskirtis – „paskolos dalis S. P.“). Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio gaisro, ieškovei kiti asmenys suteikė paramą, iš viso – 650,00 Eur sumą, kurią ieškovė nurodė panaudojusi būsto paskolos padengimui. Duomenų apie didesnę gautą paramą, byloje nėra.

56. Nagrinėjamu atveju, iš aptartų aplinkybių matyti, kad ne tik atsakovas mokėjo paskolos įmokas „Raseinių kredito unijai“, tačiau ir atsakovė yra atlikusi dalį mokėjimų. Nors, atsižvelgiant į paskolos mokėjimo grafiką, matyti, kad vertinant pagal paskolos mokėjimo laikotarpius, atsakovas sumokėjo daugiau paskolos įmokų, tačiau ieškovė kitais būdais prisidėjo prie šeimos ūkio išlaikymo. Pavyzdžiui, iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad ieškovė atliko įvairius mokėjimus, tarp jų ir maisto bei buities prekių parduotuvėse. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad ir jis atliko įvairius mokėjimus, J. P. pervesdavo pinigus 10,00-100,00 Eur sumomis (kaip teigė atsakovas, už vaistų nupirkimą), ieškovė atsakovui taip pat yra atlikusi pinigų pervedimų 11,00-250,00 Eur sumomis. Atsakovas 2024 m. birželio 2 d. ir birželio 9 d. pervedė ieškovei po 10,00 Eur, nuodydamas, kad tai pinigai sūnaus priežiūrai.

57. Be to, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2026 m. rugpjūčio 16 d. buvo draustas gyventojų turto draudimu. Ieškovė nurodė, kad būtent ji mokėjo už draudimo paslaugas, tai patvirtina ir ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai.

58. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė su UAB „Mokilizingas“ buvo sudariusi tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VJN71218PSBA, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 3 010,00 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2022 m. gruodžio 15 d., įrangos servisui (apsaugos sistemos) įsigijimui. Ieškovė pateikė ir 2006 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji iš vienos sąskaitos į kitą pervedė 15 000,00 Lt sumą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tai jos asmeninės lėšos, už kurias šalys buvo nusipirkę garažą vyro verslui plėtoti. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė taip pat prisidėjo prie šeimos išlaikymo.

59. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinta 2024 m. spalio 19 d. eismo įvykio metu. Atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių, kad šį automobilį jis perdavė vairuoti už eismo įvykį atsakingam asmeniui (galimai neblaiviam) be jos žinios, tokio aplinkybės įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, liudytojų nurodytas aplinkybes yra labiausiai tikėtinos. Perdavęs valdyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį be ieškovės žinios kitam asmeniui, kuris šį automobilį sugadino eismo įvykyje, atsakovas tokiais savo veiksmais sumažino bendrą šeimos turtą.

60. Taigi, nors ieškovas ir sumokėjo didesnę dalį paskolos įmokų, tačiau ieškovei prie šeimos išlaikymo prisidėjus kitais būdais, šalių reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo už sumokėtas įmokas pagal būsto paskolos sutartį, 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą su „Raseinių kredito unija“, netenkinti.

61. Atsakovas priešieškinyje yra pareiškęs reikalavimą dėl 3 200,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovės. Atsakovas šį prašymą grindė tuo, kad jis vienas iki sūnaus pilnametystės 2024 m. rugpjūčio 4 d. rūpinosi sūnumi. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas paskaičiavo už 1 metų ir 4 mėn. terminą po 200,00 Eur už mėnesį mokama suma.

62. Su šiuo reikalavimu ieškovė nesutiko, nurodė, kad sūnus buvo materialiai aprūpintas ne tik tėvo pastangomis, bet ir jos finansinėmis lėšomis bei maistu ir visais kitais reikalingais vaikui daiktais. Ji nebegalėjo su atsakovu likti gyventi name nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio. Iki (duomenys neskelbtini) jie dar nebuvo pradėję gyventi atskirai.

63. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34 punktą).

64. Formuodamas teismų praktiką dėl išlaikymo pareigos vykdymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

65. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodo, kad tik jis vienas išlaikė sūnų iki jo pilnametystės, todėl prašo priteisti iš ieškovės 3 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo priešingai – kad ir ieškovė prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Pavyzdžiui, šalių sūnus F. P. teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, kad mama pirkdavo sąsiuvinius ir kitas priemones, tėvai rūbus pirkdavo per pusę. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) visiškai negyveno kartu su šeima. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, patvirtina pateikti banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., kuriuose užfiksuota, kad ieškovė pirkdavo maisto, buities ir kitas prekes, apmokėdavo už komunalinius patarnavimus, mobiliojo ryšio paslaugas, pervesdavo pinigų ir atsakovui. Nagrinėjamu atveju svarbios ir aukščiau teismo aptartos aplinkybės apie tai, kad ieškovė įvairiais būdais prisidėjo prie šeimos ūkio išlaikymo, o šalys tuo metu vedė bendrą ūkį.

66. Ieškovė taip pat pateikė ir ekrano kopijas, kuriose matyti, kad buvo sumokėta už paslaugas UAB „Raseinių vandenys“ nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2026 m. balandžio 28 d., bei nurodė, kad tai ji atliko mokėjimus už vandens tiekimo paslaugas. Ieškovė sumokėjo ir sąskaitas už UAB „Tele2“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio mėn. iki 2026 m. kovo mėn., kurių dydis svyravo nuo 40,77 Eur iki 132,53 Eur, sumokėjo už interneto paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2026 m. kovo 31 d. Taip pat ieškovė pateikė bankinių mokėjimų nurodymus, kuriais apmokėjo už sūnui perkamus drabužius ir kitas priemones – mokėjimai atlikti 2025 m. gegužės 10 d. (39,21 Eur), 2025 m. birželio 1 d. (90,00 Eur suma), 2025 m. birželio 20 d. (30,46 Eur suma), 2025 m. liepos 5 d. (18,97 Eur suma), 2025 m. liepos 10 d. (23,93 Eur suma), 2025 m. gruodžio 1 d. (30,98 Eur ir 97,79 Eur sumos), 2025 m. gruodžio 8 d. (35,98 Eur, 12,99 Eur, 40,97 Eur ir 9,99 Eur sumos), 2025 m. gruodžio 20 d. (27,68 Eur suma), 2025 m. gruodžio 30 d. (29,05 Eur suma). 2025 m. gegužės 13 d. ieškovė pervedė sūnui 150,00 Eur, 2025 m. gegužės 14 d. – 100,00 Eur, 2025 m. gegužės 9 d., gegužės 25 d., birželio 16 d. ir birželio 25 d. ieškovė pervedė sūnui po 20,00 Eur.

67. Nors aptarti mokėjimai atlikti sūnui jau sulaukus pilnametystės, tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė ne tik iki sūnaus pilnametystės, bet ir vėliau teikia paramą sūnui. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė prisidėjo prie sūnaus išlaikymo iki jo pilnametystės, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 3 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą netenkintinas.

68. Duomenų apie kitas šalių prievoles byloje nėra. Nors apklausiant liudytoju artimas atsakovo draugas G. Č. nurodė, kad atsakovui paskolino 700,00 Eur apmokėjimui už elektrą, tačiau tiek pats G. Č., tiek atsakovas nurodė, kad nėra būtinybės G. Č. į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Atsakovas teigė, kad skolą grąžins pats. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad susitarimas buvo žodinis, ir mano, kad atsakovas šią skolą jam atiduos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje nesant jokių rašytinių įrodymų apie liudytojo nurodytą skolą, jos dydį, apie prievolės grąžinti skolą įvykdymą ar neįvykdymą, taip pat tai, jog G. Č. yra artimas atsakovo draugas, teismas negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados apie būtinybę tokią prievolę paskirstyti tarp šalių. Juolab, kad ir G. Č. kaip kreditoriaus savo procesiniuose dokumentuose nenurodė nei viena iš šalių, o atsakovas teigė, jog šią skolą grąžins pats, ginčo dėl to tarp šalių nekilo.

69. Ieškovė, be kitų reikalavimų, taip pat prašė nustatyti, kad jos ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., atsakovo vertinu, šalys bendro ūkio nevedė dar nuo 2018 m.

70. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-920-1043/2026).

71. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo nustatyti, kad jos ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., nes nuo tada šeimoje prasidėjo problemos (smurtas, alkoholizmas, įžeidinėjimai, atsakomybės nebuvimas). Ieškovė nurodė, kad nuo šios datos šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad su ieškove bendro ūkio nebevedė jau nuo 2018 metų – nuo to laiko ieškovė beveik nebūdavo namie, nesirūpino sūnumi, namų išlaikymu.

72. Kita vertus, pati ieškovė patvirtino, kad ji išsikraustė gyventi atskirai nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. (nuo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo) ir daugiau negrįžo kartu gyventi su atsakovu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai – ieškovės sesuo I. T. teigė, kad ieškovė nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pas jų tėvus, šalių sūnus F. P. patvirtino, kad ilgesni laikotarpiai, kai mamos nebuvo namie, prasidėjo maždaug prieš pusantrų – du metus, o laikotarpis, kai mamos kasdien nėra namie – maždaug prieš metus. Kad šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. patvirtina ir tai, kad praėjus dviem mėnesiams su puse (2025 m. spalio 17 d.), ieškovė galutinai apsisprendė dėl santuokos nutraukimo ir pateikė ieškinį teismui.

73. Be to, ieškovė teigė, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji su atsakovu buvo pasidalinusi mokesčių už komunalinius patarnavimus apmokėjimą (ji sumokėdavo už vandenį, internetą, paskolą, vyras mokėdavo už elektrą), jie abu išlaikė sūnų. Vadinasi, tarp ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimas ir bendro ūkio vedimas tuo metu vis dar vyko. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog mano, kad šeimos ūkis buvo iki tol, kol gyveno name. Ieškovės ir atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018 metų, kuriuose matyti, kad ieškovė ir atsakovas vienas kitam pervesdavo pinigus, taip pat patvirtina, kad šalys nuo 2018 metų nebuvo atsiribojusios viena nuo kitos.

Žemesnės instancijos teismas

74. Teismo vertinimu, šalims nurodant, kad jos pradėjo gyventi atskirus gyvenimus anksčiau nei pradėtas bylos nagrinėjimas, tačiau nesutariant, kuriuo metu sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, įvertinus tai, kad abu sutuoktiniai šiurkščiai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, o CK 3.67 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, taip pat įvertinus tai, kad faktiškai ieškovė iš šalių bendrų namų išsikraustė 2025 m. rugpjūčio mėnesį, o ieškinys teismui buvo pateiktas netrukus po to, yra pagrindas spręsti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. spalio 20 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų

75. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

76. Nagrinėjamu atveju teismas tiek patikslinto ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkina iš dalies: tenkinti ieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo; iš dalies tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, datos, nuo kurios kilo santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės, nustatymo, kompensacijos už atsakovui atitekusius automobilius priteisimo; kiti reikalavimai netenkinti), o taip pat visiškai tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl dviejų prievolių padalijimo; iš dalies tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, transporto priemonių padalijimų, prievolės Raseinių rajono savivaldybės administracijai padalijimo; kiti reikalavimai netenkinti). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas spręsti, kad byloje bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas skirstyti taip, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 75 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 25 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų (įvertinus tai, kad priešieškinio reikalavimai tenkinti mažesnėje dalyje nei ieškinio).

77. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovė patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (300,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą; 700,00 Eur už konsultaciją, procesinių dokumentų ruošimą, atstovavimą teisme pagal 2025 m. vasario 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. 12; 700,00 Eur už konsultaciją, procesinių dokumentų ruošimą, atstovavimą teisme pagal 2025 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 12-1). Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – 1 275,00 Eur (1 700,00 Eur x 75 proc.).

78. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad atsakovas patyrė 1 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą; 950,00 Eur už teisines paslaugas pagal 2026 m. birželio 18 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą; 605,00 Eur už turto vertinimą pagal 2026 m. liepos 9 d. išankstinę sąskaitą N. 49597406-1). Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – 418,75 Eur (1 675,00 Eur x 25 proc.).

79. Ieškovė už patektą ieškinį turėjo sumokėti 603,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau teismas 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atidėjo 303,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Atsakovas už patektą priešieškinį turėjo sumokėti 662,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi atidėjo 542,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Proporcinga žyminio mokesčio dalis, kurią ieškovė turi sumokėti į valstybės biudžetą sudaro 211,25 Eur ((303,00 Eur + 542,00 Eur) x 25 proc. = 211,25 Eur). Proporcinga žyminio mokesčio dalis, kurią atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą sudaro 633,75 Eur ((303,00 Eur + 542,00 Eur) x 75 proc. = 633,75 Eur).

80. Šioje byloje teismas patyrė 59,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų proporcinga dalis, tenkanti ieškovei, sudaro 14,99 Eur, o atsakovui – 44,97 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

81. Iš viso į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina suma sudaro 226,24 Eur (211,25 Eur + 14,99 Eur), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina suma sudaro 678,72 Eur (633,75 Eur + 44,97 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovui S. P. pavardę – „P.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. spalio 20 d.

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

1) ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2) atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

3) atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „IGMA IM-1“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) kompensacijos už atsakovui atitekusias transporto priemones.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole įsipareigojimą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „ESTO“, juridinio asmens kodas 305219905, pagal 2025 m. liepos 23 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 71395900695.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole įsipareigojimą kreditoriui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal S. P. ir N. R. 2025 m. sausio 8 d. sudarytą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole įsipareigojimą kreditorei „Raseinių kredito unijai“, juridinio asmens kodas 110086568, pagal 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 11-118 (LRKU/201108/00029).

Po santuokos nutraukimo pripažinti daline (po ½ dalį) ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole 586,18 Eur dydžio įsiskolinimą už atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. kreditorei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, ir nustatyti, kad ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas Raseinių rajono savivaldybės administracijai už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudaro po 293,09 Eur iš kiekvieno.

Po santuokos nutraukimo pripažinti daline (po ½ dalį) ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole įsiskolinimą už atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. (sprendimo priėmimo) kreditorei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, ir nustatyti, kad ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas Raseinių rajono savivaldybės administracijai už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. (sprendimo priėmimo) sudaro po 45,69 Eur iš kiekvieno.

Priteisti ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 418,75 Eur (keturi šimtus aštuoniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 226,24 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 24 ct) procesinių išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 2222.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 678,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 72 ct) procesinių išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 2222.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei „Registrų centras“, akcinei bendrovei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas