- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- e2-1400-1219/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00183-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos, atstovui Žydrūnui Bertašiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 , dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:
nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove IES1 ;
nutraukti priteistą D. T. naudai išlaikymą iš ieškovės IES1 , ATS1 , nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento;
priteisti iš ATS1 , sūnaus D. T. naudai išlaikymą, nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas tvarkyti pavedant ieškovei IES1 , išlaikymą priteisiant iki sūnaus D. T. pilnametystės;
priteisti valstybės naudai iš atsakovo ATS1 bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 ieškinyje nurodė:
2017 m. sausio 24 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis ir nustatyta sūnaus gyvenamoji vietą su tėvu, tačiau šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės, pagerėjo ieškovės materialinė ir socialinė padėtis, ji sukūrė naują šeimą, be to, sūnus pageidauja gyventi kartu su mama, tarp jų yra stiprus ir glaudus emocinis ryšys, ieškovės bendravimo su sūnumi metu ir pasibaigus šiam santykiui sūnaus emocinė būklė pablogėja;
atsakovas ir jo sugyventinė (partnerė) niekur nedirba, be to, ieškovės žiniomis, vaikui pas atsakovą gyvenimo sąlygos nėra geros, pvz. miegamajame kambaryje kartu su sūnumi miega vaiko senelis (jo konkretūs asmens duomenys nėra žinomi), taip pat tame pačiame kambaryje ilsisi ir atsakovo partnerės dukra, todėl sūnui sudaryta poilsiui aplinka nėra tinkama;
atsakovo vaikui sudarytos sąlygos gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 2017 m. yra iš esmės pasikeitusios į blogąją pusę ir tai sąlygoja keisti teismo sprendimą ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovės nuomone, tėvas nesugeba užtikrinti vaikui gerų sąlygų, be to, tėvo šeimos gaunamos pajamos – tai tik socialinės išmokos vaikams, be to, jis linkęs vartoti alkoholį, yra įvykdęs teisės pažeidimus (2020 m. sulaikytas neblaivus vairavęs automobilį);
teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas iš ieškovės, tačiau teismui nusprendus, jog vaiko gyvenamoji vieta keistina, turėtų būti nutrauktas išlaikymo išieškojimas iš ieškovės atsakovo naudai ir priteistas išlaikymas iš atsakovo ieškovės naudai sūnui išlaikyti;
ieškovė įvertinusi vaiko poreikius, tėvo bei savo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, mano, jog iš atsakovo ATS1 turėtų būti priteista sūnaus D. T. naudai išlaikymas, nuo sprendimo priėmimo momento, priteisiant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas tvarkyti pavedant ieškovei IES1 .
Atsiliepimas
Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės IES1 visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas ATS1 atsiliepime į ieškinį nurodė:
ieškovė IES1 nenurodė bei nepagrindė absoliučiai jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje numatytų teisinių ir faktinių pagrindų keisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-304/2017 tvirtinant bylos šalių taikos sutartį nustatytąją nepilnamečio sūnaus D. T. gyvenamąją vietą;
iš ieškinyje nurodytų faktinių ginčo aplinkybių matoma, kad aprašomą reikalavimą ieškovė visumoje grindžia tik pačios noru, paremtu nutylimais finansiniais motyvais, o ne vaikui emociškai ir fiziškai saugios bei palankios jo vystymuisi aplinkos sudarymo interesais;
nurodytus ieškinio teikimo motyvus visų prima pagrindžia tai, kad bylos šalių mažametis sūnus D. T. gyvena su savo tėvu žodinės panaudos sutarties pagrindu jo valdomame bute, (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai jau nuo pat gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., kai užmezgusi artimus ir intymius santykius su kitu vyru bei susirinkusi asmeninius daiktus ieškovė paliko šeimą ir bendrą bylos šalių sūnų, juo rūpinasi ir jį prižiūri betarpiškai tik atsakovas;
bylos šalių mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su atsakovu
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. sausio 24 d. Tvirtinant bylos šalių taikos sutartį buvo nustatyta Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko mažametis bylos šalių sūnus su savo tėvu betarpiškai gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Be to sūnus šiuo metu tebelanko greta gyvenamosios vietos esančią (duomenys neskelbtini) progimnaziją;
Šalies argumentai
ieškovės teiginiai, kad su atsakovu ir sūnumi kartu gyvena bei su vaiku miega atsakovo senelis yra visiškai nepagrįstas ir paremtas tik paties sūnaus iniciatyva po jos 2025 m. rugpjūčio 17 d. apsireiškimo praėjus daugiau nei 10 mėnesių;
Žemesnės instancijos teismas
nuo 2018 m. pradžios atsakovas iki šiol palaiko artimus ryšius bei kartu nesudarius santuokos gyvena su ta pačia moterimi, V. V., gimusia (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena ir nesantuokinė V. dukra E. K., gimusi (duomenys neskelbtini).
pagal vaikų fizinės priežiūros poreikį įvairiais laikotarpiais dirbdami pakaitomis kartu su
V. bendromis šeimos pajamomis jie užtikrina visus būtinus abiejų mažamečių vaikų materialiuosius ir nematerialiuosius poreikius, ką pagrindžia pridedamos Sodros pažymos apie jų draudžiamuosius laikotarpius. Abu vaikai visuomet aprengti pagal metų sezoną, neelgetauja, namie visuomet yra maisto, nupirktos visos reikiamos jų ugdymui priemonės, vaikai namuose turi savo individualią aplinką, visuomet yra sumokami komunaliniai mokesčiai bei padengiamos visos vaikų ugdymui būtinos išlaidos, pasirūpinama visais kitais būtinaisiais vaikų poreikiais, kas rodo ir jų gaunamų pajamų iš įvairios, kad ir ne darbo sutartimi pagrįstos, veiklos gaunamas pakankamas šeimai pajamas;
atsakovas yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
per nurodytą itin ilgą laikotarpį tarp bylos šalių sūnaus ir tėvo bei kitų su jais gyvenančių asmenų yra jau susiformavęs artimas ryšys, stabili ir vaiko poreikius užtikrinanti jo gyvenamoji aplinka, poilsio ir mokslo toje pačioje ugdymo įstaigoje režimas, kurie pagal aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką gali būti keičiami nustatant bylos šalių mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove tik dėl išimtinių ir realiai nesudaroma vaikui saugia, būtina jo fizinei bei emocinei raidai aplinka pagrindžiančių priežasčių;
priešingai nei atsakovas, bylos šalių sūnaus materialiais poreikiais ieškovė realiai niekada nesirūpino. Iš pridedamos prie šio atsiliepimo į ieškinį antstolės Gintarės Bandžienės
2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matoma, jog minimą dieną ieškovės prievolės teikti savo sūnui materialinį išlaikymą įsiskolinimas pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė net 3 361,50 Eur. Teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota teikti savo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis tik po 100,00 Eur kas mėnesį, kas vertinant susidariusį ženklų įsiskolinimą rodo, jog ieškovė nuo tokios savo prievolės sūnui vykdymo buvo visiškai nusišalinusi itin ilgą laiką. Ši aplinkybė puikiai charakterizuoja ir pačią ieškovę, parodo jos požiūrį į savo asmeninių ir vaiko interesų santykį, turimas moralines nuostatas savo poreikius iškelti aukščiau vaiko interesų. Be to, ieškinio tenkinimo atveju nustačius bylos šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, jai būtų suteikta teisė administruoti pačios išlaikymo sūnui įsiskolinimo vykdymą, kuris neabejotinai jos iniciatyva būtų nutrauktas, o bylos šalių sūnus prarastų į savo poreikių užtikrinimą susikaupusiu įsiskolinimu, kas akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų;
priešingai nei teigia ieškovė, nuo pat bylos šalių sūnaus gyvenamosios vietos Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatymo su atsakovu ji visiškai nesiekė puoselėti bei kurti su savo vaiku artimų ryšių. Nuo minimo momento ieškovė aplankyti sūnaus atvykdavo tik kartą ar du per metus. Ieškovė aplankydavo savo sūnų tik porai valandų jo namuose, dažniausiai per vaiko gimtadienį ar kokios valstybinės šventės metu. Kurį laiką ieškovės bendravimas su sūnumi buvo net visai nutrūkęs, ką yra konstatavęs Telšių apylinkės teismas tarp tų pačių šalių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas pripažino šioje byloje prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes apie tai, kad ieškovės bendravimas su savo sūnumi niekada nebuvo nuoseklus, ilgą laiką jos bendravimas su sūnumi buvo nutrūkęs bei jos siekis susitikti su savo sūnumi ir bendrauti su juo net daug mažesne nei 2017 m. sausio 24 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta apimtimi atsirado tik nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d., ir tai ne ieškovės, o paties bylos šalių sūnaus iniciatyva dėl kartu gyvenančios mergaitės E. palaikomų gerų santykių ir bendravimo su savo tėvu, kas paneigia sąmoningai pasiremiant tik dalimi bendravimo su sūnumi el. ryšių priemonėmis duomenų, ieškovės mėginamas įteigti aplinkybes apie susiformavusį jos ir sūnaus artimą ryšį bei leidžia daryti išvadą, kad daug gilesnis ir atviresnis vaiko santykis yra tik su tėvu, atsakovu.
atsakovo vertinimu, kilusiam ginčui yra reikšmingos ir kitos pačią ieškovę, jos gyvenimo būdą bei turimas moralines nuostatas charakterizuojančios, taip pat esamos jos gyvenimo sąlygų aplinkybės. Priešingai nei atsakovas, kuris nutrūkus bylos šalių bendram gyvenimui, iki šiol palaiko artimus ryšius ir kartu gyvena tik su viena moterimi, ieškovė jau bylos šalių bendro gyvenimo metu itin mėgo svetimų vyrų draugiją. Dėl tokio pomėgio ji buvo palikusi ne tik atsakovą, tačiau ir savo sūnų, kuriam tuo metu buvo vos 2 metai. Nors dabar ji akcentuoja savo santuoką, tačiau iki jos palaikė artimus ir intymius ryšius su eile vyrų, dėl ko pasiskundus sūnui dėl susitikimų su savo mama metu, kiekvieną kartą jos turimo naujo draugo atsakovas buvo kreipęsis net į išvadą šioje byloje teikiančią instituciją, kurioje, atsakovo žiniomis, ieškovei buvo išaiškintos neigiamą įtaką vaiko brandai darančio jos elgesio pasekmės. Per visą šį laikotarpį ieškovė nuolat keitė savo gyvenamąją vietą. Net ieškinyje nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas šiuo metu nesutampa su jos faktiniu, apie ką atsakovui nurodė pats bylos šalių mažametis sūnus. Be to, dalyje kurių, pvz. (duomenys neskelbtini), po jos išsikraustymo butas buvo paliktas su išdaužtais dalimi langų ir durų stiklais, ką matė pats atsakovas, pasiskundus jam nurodyto buto savininkei. 2019 m. liepos 23 d. ieškovės prašymu tuometinis jos partneris ir kaip matyti kito ieškovės vaiko tėvas, neabejotinai ieškovės prašymu, buvo net sugadinęs atsakovo automobilį. 2023 m. sausio pradžioje po eilės ieškovės kenkimo atsakovui šiai atvykus atsiprašyti bei pamėginti susitaikyti su atsakovu, jo namuose sukėlė triukšmą, sumušė atsakovą. Atsakovas minimo įvykio metu net buvo kreipęsis pagalbos į policijos įstaigą, kuri nepradėjo ieškovės baudžiamojo persekiojimo tik paties atsakovo prašymu sūnaus interesais. Be to, atsakovas iš savo sūnaus žino, kad ieškovė šiuo metu gyvena tokio paties kaip ir jis dydžio, t. y. 2 kambarių bute. Kaip matyti iš pridėtų prie ieškinio rašytinių įrodymų, su ieškove kartu gyvena bei ji augina dar du savo vaikus, vienam kurių nėra net 1 metų amžiaus. Turėdama pareigą prižiūrėti kūdikį bei dar vieną savo vaiką ji tikrai negalės skirti tokio paties dėmesio ir laiko bylos šalių sūnui, kaip atsakovas. Dėl vaikų skaičiaus ir jų amžiaus ieškovės namuose tikrai yra daug triukšmingesnė nei pas atsakovą namų aplinka. Nuo 2025 m. spalio pabaigos ieškovei pradėjus vis intensyviau bendrauti su sūnumi dėl dėmesio jam stokos, tuo nėra patenkintas ir pats vaikas, krito ir jo mokslo pažangumo rodikliai. Galiausiai, kaip matyti iš ieškinio, prie jo pridėtos neteisminės mediacijos pažymos, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovė inicijavo iš karto po pasibaigusios atsakovo inicijuotos tokios pačios procedūros sūnaus prašymu mažinti jo susitikimų su mama mąstą dėl patiriamo didelio nuovargio itin dažnų susitikimų su ja jos namuose metu, taip pat teismo iš ieškovės priteisto akivaizdžiai nebepakankamo materialinio išlaikymo didinimo, kas tik pagrindžia aukščiau nurodytus tikruosius ieškovės kreipimosi į teismą motyvus bei leidžia daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimo keisti vaiko gyvenamąją vietą tenkinimo atveju bylos šalių sūnui kaip tik būtų sudarytos emociškai ir fiziškai daug blogesnės gyvenimo bei jo vystymosi sąlygos nei yra sudaręs jau daugiau nei 11 metų savo namuose atsakovas;
ieškovė taip pat nepagrindė ir reikalavimo keisti Telšių rajono apylinkės teismo
2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinant bylos šalių taikos sutartį iš jos sūnaus išlaikymui priteistą materialinį išlaikymą, nutraukiant jo išieškojimą iš ieškovės bei šį priteisiant iš atsakovo. Toks reikalavimas iš esmės yra tik fakultatyvus, kildinamas iš reikalavimo keisti bylos šalių sūnaus gyvenamąją vietą, šią nustatant su ieškove, ko atsakovas tikrai nemato jokio pagrindo.
Be to, aukščiau nurodyta, kad teikiami rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad toks reikalavimas teismui buvo pareikštas realiai dėl finansinių bei nesuderinamų su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos paskirtimi ir vaiko interesais motyvų, siekiant išvengti esamo teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo savo vaikui padidinimo bei jau susikaupusio per ilgus tokios prievolės nevykdymo metus įsiskolinimo išieškojimo, dėl ko tenkinti tokiais motyvais paremto ieškovės reikalavimo nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė IES1 nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad nesilaiko teismo sprendimo ir trukdo jai bendrauti su vaiku. Nuvažiuoja savo laiku, ir jai niekas nedaro durų. Ji nori pakeisti vietą gyvenamąją vaiko, nes kai buvo pirmas teismas 2017 metais, ji su vaiku ant rankų išėjo į gatvę, neturėjo nei darbo, nei išsinuomojusi buto. Dabar viskas pasikeitė, turi ir išsinuomojusi butą, pajamos jos pastovios ir vaikui gali suteikti viską, ko reikia. Dėl išlaikymo – paprašė po 200 eurų, nemano, kad jis turėtų galimybę daugiau mokėti, kiek žino, jis niekur nedirba. Gyvena ne viena, turi vyrą – gyvena santuokoje, turi sūnų (vieneri metai tuoj bus), 2027 metais grįžta atgal į darbą. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi (2 kambarių butas), gyvena keturiese. Tris vaikus iš viso turi. 2025 metais susituokė su kitu vyru. Sutuoktinio pozicija - jis neprieštarauja, jis už, kad vaikas gyventų su jais. Kreipėsi į teismą, kadangi pagerėjo gyvenimo sąlygos, pradėjo dirbti nuo 2021 metų, su T. gerai sutarė, o dabar ne, todėl ir kreipėsi į teismą. Kartu leisdavo laiką su juo, jo drauge ir jų vaiku. Geresnės sąlygos vaikui gyventi su ja, vaikas būtų laimingesnis, vaikas būtų auklėjamas (ne taip, kaip jį tėtis auklėja), vaikas gyventų laisviau, vaikas galbūt į lauką išeitų dažniau, ne kambariuose būtų uždarytas, turėtų draugų, visai kitaip leistų laiką. Buitinės sąlygos vaikui gyventi puikios, sąlygos visos geriausios, kokias gali suteikti mama, rūbų apipirkimas dažnesnis, avalynės, moka į mėnesį pinigų, perka rūbus. 5 mėnesius negali susitikti su
Žemesnės instancijos teismas
vaiku - atvykta ir jai niekas nedaro durų. Neturi galimybės susitikti su vaiku, neatsiliepia į skambučius, neatrašo, durų neatidaro. Kai matėsi su vaiku prieš 5 mėnesius, jų santykis būdavo labai geras, vaikas būdavo pas ją laimingas, patenkintas, užsiimdavo visokiomis veiklomis, vaikas buvo tikrai laimingas. Su vaiku nebendravo 5 mėnesius, jam su telefonu yra uždrausta, ji jam buvo užrašiusi savo telefono numerį, ji prašė jai paskambinti, iki šiol negavo jokių skambučių. Neturi vaiko kontakto, nes tėtis neduoda, nes ji jam davė savo kontaktus. Vaiko gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ir mieste vaiko niekada nesutinka, vaikas yra į mokyklą lydimas, paimamas, kad jos nematytų. Ji tuomet neturėjo gerų sąlygų jam suteikti, nes tada neturėjo darbo, neturėjo įsinuomojusi būsto, ir tada negalėjo suteikti vaikui geresnės gyvenamosios sąlygos. Paskutinį kartą vaiką matė kovo 5 d., o santykis – viskas gerai, gerai sutardavo, pasiima savo laiku, važiuoja kur nori vaikas, parveža laiku. Prieš tai su vaiku matydavosi antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, sekmadienį, pasirinktinomis dienomis. Jis jau suaugęs berniukas, jam galima keisti gyvenamąją vietą. Per 5 mėnesius bandė bendrauti su vaiku, nuvažiuoja, pastovi prie durų ir viskas. Važiuoja kiekvieną savaitgalį, kiek jai priklauso, važiuoja šeštadienį, sekmadienį, nuo dešimtos ryto, barškina - jos niekas negirdi. Santykį su sūnumi vertina gerai. Dabar 5 mėnesius santykis bus nusilpęs. Atsakovas neprižiūri labai gerai vaiko, ji mato rūbus, vaikui reiktų keisti dažniau, mano, kad vaikas turėtų būti apiperkamas kiekvieną ar kas du mėnesius, o ne kas pusmetį, o ne tik sezoniniais rūbais, o dažniau. Ji negali pasakyti ką jie valgo, ji jų šaldytuvo nežiūri. Ji paklausia ką valgo, sausų pusryčių, sako, ir sriubelės. O ką jie valgo, ji tiksliai nežino. Dėl atsakovo ir jo sugyventinės santykių su jos vaiku nežino, bet kiek teko bendrauti, jo moteris yra agresyvi. Vaiko laimingumas, paskutinį kartą, kai matė, 9 balais vertina. Remiasi vykdomuoju raštu, kuris yra išduotas. Ji vaiką dažniausiai pasiima šeštadieniais (visada) nuo 10 val., nes sekmadienį vaikui reikia ilsėtis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas ATS1 nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, automobilius remontuoja. Pajamos per mėnesį siekia 800-900 Eur. Gyvena su V. V., apie 9 metus. Jos pajamos siekia apie 1000 Eur per mėnesį. Su sūnumi gyvena nuo mažens, gyvena tam pačiame būste 10 metų, lanko šalia mokyklą, turi kieme draugų. Namuose turi žaidimų, įvairiausių užsiėmimų, yra kieme žaidimų aikštelės, turi sesę 10 metų, su kuria namuose žaidžia, linksmai leidžia laiką. Vaikas yra pavalgęs, aprūpintas visais būtinais drabužiais, perkami nauji, vaikas yra mylimas, prižiūrimas, aprūpinamas, kad nieko netrūktų, viską perka. Vaikas gyvena laimingą gyvenimą, džiaugiasi. Ką gali pasakyti apie IES1 - ji vaiku iš viso nesirūpina, nuo 2017 metų vaiką matydavo kelis kartus per metus, būdavo metų, kai iš viso nelankydavo, net nerašydavo, net nebandydavo susisiekti, tiktai, kai pas IES1 atsirado trečias vaikas, tada pareiškė norą bendrauti su vaiku. Pareiškė norą, kad vaikas su ja gyventų, tik dėl to, kad trečias vaikas, prisiteistų „alimentus“, kad gautų valstybinį stažą didesnį, tik dėl to, o šiaip jai vaikas nerūpėdavo, neįdomus būdavo, nesistengdavo, nedalyvaudavo mokyklose, vaiko šventėse. Būdavo krikštynos, ji niekada nedalyvaudavo. Tik dabar susilaukė trečio vaiko, nuo trečio skirtingo vyro, tik tuomet pradėjo teikti norą bendrauti su vaiku. Jai niekas nedraudė bendrauti su vaiku, kiek ji prašydavo, kiek ji sugalvodavo parašyti, ir tada pasiimdavo metuose keletą kartų. Nuo 2023 metų iš viso dingo, ir praktiškai pora metų ji buvo dingusi, tik gimtadienio proga vaikui buvo nupirkusi batus, kelnes. Dar vieną kartą per gimtadienį buvo išsivežusi. Praktiškai jie nebendrauja, „alimentų“ nemoka, įsiskolinimai yra susikaupę didžiausi, „alimentai“ yra išieškomi tik per antstolius, ji pati net nėra mokėjusi „alimentų“. Kai tik pradėjo su vaiku bendrauti, nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, kai pareiškė norą bendrauti, ilgiau pabendravus, vaikas pats pamatė, kas yra per mama, kas vyksta, kad mama yra pikta, agresyvi, „nervota“, vaikas net nenori su ja bendrauti, jie net neranda bendra ryšio, neturi ką kalbėti. Mama tik pasiima iš namų, mašinoje iš karto teiraujasi, ką tėtis veikia, kaip tėtis gyvena, kad tėtis yra alkoholikas, kam tau tėtis reikalingas, geriau gyvenk su manimi, pas mūsų bus daug geriau. Vaikas paskui eiti pas ją nenori, nes ji yra agresyvi. Grįžęs namo iš mamos, dažniausiai sako, kad pas mamą įsijungia televizorių, visada sėdi namuose, lauke šalta, negali išeiti, žaidžia telefonu, yra daug keiksmažodžių, reikėjo miegoti, jie vienam kambarį miega, šalia D. miega, kitame kambaryje mama miega, jis su mama ir „leliuku“ turi miegoti. Pas D. lovoje dešros mėtosi, duonos riekučiai mėtose, kambariai nėra tvarkingi. Vaikui reikia priežiūros ir auklėjimo, reikia su juo laiką leisti, važinėti, pasaulį pažinti, vaikui nereikia tokių dalykų matyti, kas vyksta pas jų gyvenime. Išsiskyrusi pasikeitė gyvenimo vietą, vienas vyras ten „pijokaudavo“, langai duždavo, buvo durys išlaužtos, gyveno (duomenys neskelbtini), ten „pijokaudavo“ pastoviai. Mėgsta vyrų dėmenį, mėgsta su vyrais bendrauti. Gyvenimo vietos keičiasi, ten vyksta konfliktai, muštynės, ten baisūs dalykai vyksta, yra jos draugai ir jo automobilį sudaužę, buvo jam padangos išleistos. Užsimano vaiko, turi duoti, o vaikas nenori eiti, sako, kad bijo, nes ant jo yra nuolat šaukiama, jis kaltas yra ar ne. Jeigu jos mažametis kažką padaro, jie visi palieka kalti. Jis turi nuvažiavęs pas mamą su „leliuku“ būti, televizorių žiūri, telefoną duoda, ji sakė iš viso nebendrauja, užsidariusi duris būna, tik kai reikia važiuoti namo sako, kad „aš tavęs labai lauksiu“. Kai pas mamą būna, krenta pažymiai automatiškai, ir davė vaikui papildomai namų darbų, kad pasimokintų kontroliniam darbui, knygą paskaitytų, anglų žodžius pasimokytų. Kai būna pas mamą, jokių namų darbų nedaro, nieko nesiruošia, tik telefoną žiūri. Vaikas neturi ką bendrauti su mama, nes ant jo šaukia. Sakė ant visų vaikų šaukia, net nesiklauso jų, ką sako. Melagingai kviečia pareigūnus, pareigūnai vos neišlaužė durų, nes namuose nieko nebuvo, vaikas buvo su močiute. Pareigūnams meluoja. Pas jo niekas neateina, jau kokie 5 metai - nei rašo, nei skambina. Nenori girdėti vaiko nuomonės, neišklauso, tik savo sako. Mano, kad reikia atmesti ieškinį. Ji „alimentų“ net nemoka, tik per antstolius, ir tai minimalią sumą. Gyvena bute, kuris priklauso N. K.. Ji gyvena užsienyje, o jis yra kaip buto prižiūrėtojas. Moka mokesčius, kad butas būtų tvarkingai prižiūrėtas. Dar planuoja gyventi 1-2 metus. Savininkė Lietuvoje negyvena 20-30 metų. Jeigu nebegalėtų gyventi ten, išsinuomotų kitą butą. Butas - 2 miegamieji. Gyvena 4 žmonės, jis su sūnumi, ir sugyventinė su dukra. Senelis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. 4 asmenys gyvena tame bute apie 10 metų. Vaikas gerai sutaria su V., ji rūpinasi, prižiūri jį jau 8 metus, ji jam atstoja mamą. Būsto buitinės sąlygos, kiek buto savininkė leidžia - skalbimo mašina yra keičiama, šaldytuvas yra pilnas, pasidaro vaikas valgyti, jeigu nori valgyti, yra „skaniukų“, visada šaldytuvas yra pilnas, jie padaro vaikui valgyti. Vaiko laimingumą vertina 10 balų iš 10 balų. Nesikiša, jeigu vaikas nori, gali bendrauti, leidžia rašyti. Vaikas turi mamos telefoną, tegu bendrauja, jis netrukdo, leidžia. Su ieškove neįmanoma susikalbėti, turi vienas kito telefoną, neskambina vienas kitam. Ji elgiasi agresyviai. Nemoka ji su vaiku bendrauti. Paskutinius penkis mėnesius, kad per savo antradienius, ketvirtadienius atvyktų mama pasiimti vaiką, nėra matęs.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą (toliau – ir išvada), kurioje nurodė, kad
D. T., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama IES1 , gimusia (duomenys neskelbtini), neatitinka vaiko interesų. Nurodė, kad pagal informacinės sistemos SPIS duomenis nuo 2019-11-07 ieškovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba - pagalba šeimai. Atvejo vadybą nulėmė tai, kad ieškovė neturėjo nuolatinio būsto, darbo, šeimoje pasitaikydavo krizinių situacijų, ieškovei trūko motyvacijos pasirūpinti šeima, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. 2022-07-27 atvejo vadyba buvo baigta nustačius, jog ieškovės šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos laikotarpiu ieškovės šeimoje buvo nustatyti 3 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. SPIS duomenys patvirtina ir tai, kad nuo 2020-04-15 atsakovo ATS1 šeimai buvo taikyta atvejo vadyba. Atvejo vadybos taikymą nulėmė atsakovo šeimoje pasitaikančios konfliktinės situacijos, alkoholio vartojimo atvejai, šeima neturėjo nuolatinio būsto. 2021-08-04 atvejo vadyba buvo baigta nustačius, jog atsakovo šeima yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2020-04-12 atsakovo šeimoje nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką D. gyvenamosios vietos pakeitimą galėtų nulemti atsakovo nesugebėjimas užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Vertinant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kad nuo 2021 metų atsakovo šeimai netaikoma atvejo vadyba, šiuo laikotarpiu neužfiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Taigi nėra nustatyta, kad atsakovas nesugeba užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaiko gyvenamąją vietą būtina pakeisti. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog ieškovės šeimai atvejo vadyba nutraukta 2022-07-27. Atvejo vadybos procesas patvirtina, jog ieškovei buvo reikalinga pagalba prisiimant atsakomybę už vaiką, saugios ir sveikos aplinkos vaikui sukūrimą. Šiuo metu ieškovė augina kūdikį ir jai būtinos didesnės laiko, dėmesio sąnaudos šio vaiko priežiūrai, sveikatai užtikrinti. Taigi D. apsigyvenimas pas ieškovę nulemtų ieškovei papildomus rūpesčius, nustatytų papildomas pareigas, pareikalautų papildomo dėmesio ir net didesnių materialinių išlaidų. Taigi negalima padaryti išvados, kad ieškovė šiuo metu yra tinkamai pasiruošusi priimti į savo šeimą dar vieną vaiką, tinkamai juo pasirūpinti, užtikrinti vaikui geresnes sąlygas, nei jas suteikia vaiko tėvas. Akivaizdu ir tai, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vertinamas šeimos sąlygų pokytis, vaikas neturi būti perkeltas į blogesnes ar panašias sąlygas. Skyriaus darbuotojas lankėsi ir ieškovės, ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovės šeimos sąlygų tyrimo akto duomenys patvirtina, kad ieškovė nuosavo būsto neturi, ji gyvena nuomojamame 2 kambarių bute. Susipažinus su atsakovo šeimos gyvenimo sąlygomis buvo nustatyta, kad analogiškomis sąlygomis gyvena ir atsakovo šeima. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad D. miega viename kambaryje su atsakovo seneliu ir vaikui nėra galimybės tinkamai pailsėti. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, kad atsakovo senelis atsakovo bute nebegyvena. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė nuomoja tik 2 kambarių butą, D. apsigyvenus pas ieškovę, ieškovės šeimą sudarytų 5 asmenys. Akivaizdu, kad ir ieškovė atskiro kambario D. suteikti neturi galimybės. Sprendžiant dėl ieškovės šeimos sąlygų būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, D. tektų gyventi su patėviu, o santykių sukūrimas šeimoje yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pakeitus D. gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamoji aplinka iš esmės pagerėtų. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo svarbios ir vaiko tėvų asmeninės savybės, jų bruožai, jų gebėjimas pasirūpinti vaiku. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas linkęs daryti teisės pažeidimus, nes buvo baustas administracine tvarka. ANR duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2021 metais, bet vėliau pažeidimų jis nėra padaręs. Akivaizdu ir tai, kad jis buvo nubaustas už pažeidimą, nesusijusį su vaiko teisėmis. Tai patvirtina, kad atsakovas savo elgesiu vaikui žalos nedaro, atsakovo šeimoje nekyla pavojus vaiko dorovei ir moralei. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio pareiškimą nulėmė D. ne kartą ieškovei išsakytas pageidavimas gyventi kartu su mama. D. jo nuomonės išklausymo metu šios aplinkybės iš esmės nepaneigė, konstatavo, kad jam trūksta mamos dėmesio, rūpesčio, jis mamos labai pasiilgsta. Dėl tos priežasties vaikas išsakė pageidavimą jokiu būdu neriboti jo susitikimų su mama. Tačiau vien ta aplinkybė, kad vaikas negyvena su mama, kad vaikui trūksta mamos buvimo šalia, negali nulemti vaiko perkėlimo gyventi pas vaiko mamą. CK 3.161 straipsnyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi šeimoje, su jo biologiniais tėvais. Taigi vaikui geriausiai gyventi su tėvais, tačiau ne dėl vaiko kaltės ieškovė ir atsakovas yra nusprendę gyventi skyrium. Suprantama, kad vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, vaikas jaučia kito iš tėvų trūkumą, ilgesį. Neatmetama galimybė, kad vaikui apsigyvenus pas jo mamą, po kurio laiko vaikas jau jaustų tėvo trūkumą. Galima padaryti išvadą, kad vaiko apsigyvenimas pas vaiko mamą vaiko emocinių problemų neišspręstų, visų jo poreikių dėl bendravimo su tėvais nepatenkintų. Jeigu vaikui trūksta bendravimo su mama, galima būtų spręsti dėl vaiko bendravimo su mama tvarkos pakeitimo, bet dėl šios priežasties nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. T. turi (duomenys neskelbtini) metų ir sugeba pats išsakyti savo pageidavimus, išreikšti savo valią. Išklausant vaiko nuomonę, D. išsakė prašymą šiuo metu jo gyvenamosios vietos nekeisti. Į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad D. prašymas palikti jį gyventi su tėvu prieštarautų vaiko teisėtiems interesams. Taigi be teisėto pagrindo D. gyvenamoji vieta neturi būti keičiama, vaiko mamos ketinimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą negali paneigti vaiko teisės į vaikui saugią, stabilią ir vaikui priimtiną aplinką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaiko tėvas neužtikrina vaikui saugios ir sveikos aplinkos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės IES1 prašymas pakeisti D. gyvenamąją vietą nėra pagrįstas, vaiko gyvenimo sąlygos pas ieškovę iš esmės nepasikeis, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovas Žydrūnas Bertašius nurodė, kad išvadą palaiko. Nurodė išvadoje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės.
Iš D. T., gimusio (duomenys neskelbtini) , Gimimo liudijimo nustatyta, kad D. T. tėvai yra ieškovė IES1 (buvusi pavardė – S.) ir atsakovas ATS1 (Failas 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 8, 41, 42, 43).
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta patvirtinti ieškovės E. S. ir atsakovo ATS1 2017 m. sausio 19 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:
nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu ATS1 jo gyvenamojoje vietoje;
ieškovė E. S. mokės materialinį išlaikymą sūnui D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2017-01-24 iki sūnaus pilnametystės;
šalys susitaria, kad nepilnamečio D. T. turtą - gaunamas išlaikymo išmokas - uzufrukto teise administruos vaiko tėvas atsakovas ATS1 (b. l. 6-7).
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta vaiko motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. T. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka (b. l. 6-7).
(duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. SD-43 apie D. T. mokymąsi mokykloje nurodyta, kad D. T. 2025-2026 m. m. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 80).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. rašte nurodyta, kad D. T., gimusio (duomenys neskelbtini) , vaiko teisių pažeidimų, vaiko situacijos vertinimų nuo 2023 metų užfiksuota nebuvo (b. l. 128).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. labai vertina santykius su mama, jam šie santykiai yra labai svarbūs. Pripažįsta, kad mamos nerimą nulėmė jo rašytos žinutės mamai apie norą kuo greičiau susitikti su ja, apie jo ilgesį. D. įsitikinęs, kad žinučių rašymą nulėmė tai, kad mamos dažnai pasiilgsta, nori su ja pabūti. Po susitikimų su mama jis nusiramina, todėl jokiu būdu nesutiktų, kad jo bendravimas su mama būtų keičiamas ir ribojamas. Šiuo metu susitinka su mama kelis kartus per savaitę ir tai jį tenkina. Mama jam skiria daug dėmesio, su ja jis vyksta į parduotuves, pramogauja, mama nuperka saldumynų, rūbų. Pripažįsta, kad mama turi daug rūpesčių ir jam pas mamą kartais nebūna kuo užsiimti. Su tėvu D. jaučiasi gerai, tėvas juo rūpinasi, leidžia kartu laisvalaikį. Tėvas šeimoje elgiasi tinkamai, namuose nebūna kivirčų, girtavimo atvejų. Tėvas palaiko D. norą sportuoti, kartu jie vyksta į gamtą. Tėvas neatsisako nunešti iš balkono į kiemą D. dviratį. Su tėvu D. vyksta į parduotuves, pramogauja. Su tėvo drauge V. D. palaiko gerus santykius. Ji rūpinasi namais, ruošia valgį. Su broliu D. D. susitinka mokykloje bei pas mamą, mamos bute. Jie pabendrauja, bet artimesnių santykių nepalaiko. D. artimiau nebendrauja su mamos vyru A.. D. nenorėtų, kad jo gyvenamoji vieta būtų keičiama. Šiuo metu jį patenkina gyvenimas su tėvu. D. negalėjo nurodyti, kuo jo gyvenimo sąlygos pagerėtų, jei jis gyventų pas mamą (b. l. 61-63).
Ginčas byloje kilo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove IES1 (minėta).
Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek
CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023, 59 punktas).
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).
Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008;
2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ATS1 gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena daugiabučiame name, 2 kambarių ir virtuvės bute, buto gyvenamasis plotas apie 60 kv. m. Butas naudojamas pagal panaudos sutartį. Butas prižiūrimas, tačiau kambariams reikalingas remontas. Bute yra sumontuota buitinė technika, butui teikiami reikalingi komunaliniai patarnavimai. Bute laikomasi sanitarijos ir higienos reikalavimų, vaikai miega atskirose lovose, tačiau tame pačiame kambaryje (b. l. 59-60).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. T. gerai sutaria su abiem savo tėvais, tačiau D. nenorėtų, kad jo gyvenamoji vieta būtų keičiama. Šiuo metu jį patenkina gyvenimas su tėvu. D. negalėjo nurodyti, kuo jo gyvenimo sąlygos pagerėtų, jei jis gyventų pas mamą (b. l. 61-63) (minėta, žr. aukščiau).
Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išduoti pareiškėjai IES1 vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku D. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), pagal Telšių rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai) 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį, šia apimtimi: „E. S. (dabar – K.) bendraus ir dalyvaus sūnaus D. T. auklėjime, nedalyvaujant atsakovui ATS1 , kiekvieno savaitgalio pirmąją arba antrąją dieną (šeštadienį arba sekmadienį), pasiimdama vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama jį atsakovui jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tos pačios dienos 18 val.; E. S. (dabar – K.) bendraus ir dalyvaus sūnaus D. T. auklėjime, nedalyvaujant atsakovui ATS1 , kas antrą savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienio 10 val. ir grąžindama jį atsakovui jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki sekmadienio 18 val.“
Antstolės Ilonos Girdenienės 2026 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodyta, kad antstoles Ilonos Girdenienės kontoroje 2026-05-08 buvo užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo pagal išieškotojos IES1 prašymą. Išieškotoja nurodė, kad ATS1 nevykdo 2017-01-24 Telšių apylinkes teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties, pasirašytos tarp IES1 (S.) ir ATS1 , dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. T. tvarkos. Laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 7 d. skolininkas ATS1 nevykdo teismo sprendimu patvirtintos E. K. bendravimo su sūnumi tvarkos. E. K. pranešė, kad paskutinį kartą su sūnumi matėsi 2026 m. kovo 5 d. (b. l. 150-151, 176-180).
Iš antstolės Ilonos Girdenienės 2025 m. gruodžio 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. liepos 27 d. teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkas – IES1 , išieškotojas:
ATS1 ). Išieškoma suma – 2 978,00 Eur ir 152,00 Eur / mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 85-86, 176-180).
Teismų informacinės sistemos Liteko išraše iš antstolių informacinės sistemos registro nurodyta, kad vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 176-180).
Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nuomos sutarties nustatyta, kad A. K. 2 metams išsinuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad buvo apsilankyta ieškovės IES1 gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal informacinės sistemos SPIS duomenis IES1 šeimai 2019-11-07 buvo inicijuota atvejo vadyba, 2019-11-08 šeimai skirtas atvejo vadybininkas. Atvejo vadyba nustatyta, nes šeima neturėjo nuolatinio būsto, nuolatinių pajamų, trūko motyvacijos, šeimoje pasitaikydavo krizinių situacijų. 2019-11-15 IES1 šeimai skirtos socialinės paslaugos. Nuo 2019-11-04 iki 2021-09-28 šeimoje nustatyti 3 nesmurtiniai D. Ž. teisių pažeidimai. 2022-07-27 priimtas sprendimas nutraukti atvejo vadybą, nebeskirti šeimai socialinės priežiūros paslaugų, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. ANR registre nėra duomenų apie IES1 paskirtas ir galiojančias administracines nuobaudas. Papildomi duomenys apie vaikus: vaikai specialių poreikių neturi, D. lanko mokymosi įstaigą, medicininę pagalbą šeimai teikia VšĮ „Telšių sveikatos priežiūros centras“. Šeima gyvena daugiabučiame name, 2 kambarių ir virtuvės bute, buto gyvenamasis plotas apie
60 kv. m. Butas yra nuomojamas, šeima į butą įsikėlusi neseniai. Butas tvarkingas, bute atliktas remontas, butas šviesus, aplinka maloni. Bute yra sumontuota buitinė technika, butui teikiami reikalingi komunaliniai patarnavimai. Bute laikomasi sanitarijos ir higienos reikalavimų, vaikai miega atskirose lovose. Vaikai gali patenkinti savo poreikius, nes kambariai izoliuoti. Pamokoms ruošti yra atskiras stalas (b. l. 53-56).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. gegužės 4 d. Pažymoje apie darbą įmonėje nurodyta, kad IES1 nuo 2021 m. gegužės 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki 2027 m. rugpjūčio 1 d. IES1 yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos (b. l. 149).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius moka IES1 išmoką (draudimo laikotarpis: nuo 2025-09-23 iki 2027-08-01. Suma: 526,40 Eur) (b. l. 11, 12, 159-168).
ATS1 verčiasi individualia veikla (b. l. 125, 169-172).
ATS1 nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. balandžio 14 d. dirbo
AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 119-123, 124). Anksčiau taip pat dirbo (b. l. 87-92). ATS1 mokama išmoka vaikui (b. l. 93-96).
IES1 neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto (b. l. 181-182). IES1 turi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirma registracija: 2007 m. lapkričio 28 d. (b. l. 153-154).
ATS1 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 183-184, 185-185). ATS1 turi automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) , pirma registracija - 1999 m. liepos 1 d.; (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2004 m. birželio 10 d. (b. l. 155-158).
IES1 turi tris vaikus – D. T., gimimo data: (duomenys neskelbtini) , D. Ž., gimimo data: (duomenys neskelbtini) , ir M. K., gimimo data: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14, 36, 37, 41, 43).
ATS1 yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 82, 83).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko D. T. santykius su mama (ieškove) ir tėvu (atsakovu), vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos keitimo, į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, į atsakovo požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, į ieškovės skolos susidarymo faktą (vaiko D. T. išlaikymui), į tai, jog ieškovė nuomojamame bute šiuo metu gyvena neilgai, šiame bute su dviem nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu, į nepilnamečio vaiko
D. T. aplinką, kurioje vaikas gyvena šiuo metu, teismas daro išvadą, kad nėra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nenustatyta, kad esama aplinka nepilnamečiui vaikui D. T. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas (CK 3.168, 2.14 straipsniai).
Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Ieškovė taip pat prašo nutraukti priteistą D. T. naudai išlaikymą iš ieškovės IES1 , ATS1 , nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento; priteisti iš ATS1 , sūnaus D. T., naudai išlaikymą, nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas tvarkyti pavedant ieškovei IES1 , išlaikymą priteisiant iki sūnaus D. T. pilnametystės (minėta).
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta patvirtinti ieškovės E. S. ir atsakovo ATS1 2017 m. sausio 19 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis: ieškovė E. S. mokės materialinį išlaikymą sūnui D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2017-01-24 iki sūnaus pilnametystės; šalys susitaria, kad nepilnamečio D. T. turtą - gaunamas išlaikymo išmokas - uzufrukto teise administruos vaiko tėvas atsakovas ATS1 (minėta, žr. b. l. 6-7).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas, ieškinys dalyje dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo vaikui priteisimo atmetamas.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo
1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas).
Taigi, teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 2 000 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, konstatuoja, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra būtinos ir pagrįstos.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, iš ieškovės priteisiama atsakovui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-271 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškovės ieškinį atmesti. Iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 000 Eur (du tūkstančius Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.