Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei S. I., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lloyd‘s Insurance Company S.A., veikianti per UADBB „Colemont draudimo brokeris“, ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui antstolei N. L. dėl nepagrįstų lėšų ir palūkanų priteismo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Lloyd‘s Insurance Company S.A., veikianti per UADBB „Colemont draudimo brokeris“, ieškiniu prašo iš atsakovo J. K. priteisti 100 000,00 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 1 136,99 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Šiuo konkrečiu atveju apie aplinkybę, jog yra be teisinio pagrindo įgijęs turto – piniginių lėšų 113 109,20 Eur sumos ribose – atsakovas galutinai sužinojo 2025-11-04 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Tačiau šių sumų atsakovas negrąžino. Todėl ieškovė, kaip antstolės N. L. privalomosios civilinės atsakomybės draudikas, pervedė 100 000,00 Eur (t. y. tiek, kiek numatyta draudimo suma draudimo liudijime), į BUAB „Teronta“ atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai praturtėjo būtent ieškovės sąskaita, todėl ieškovei turi būti priteista iš atsakovo 100 000,00 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 p.; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 39 p.).

Pasisakydamas dėl septintosios sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė pagrįstai kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti sumą, kurią ieškovė sumokėjo BUAB „Teronta“ kaip antstolės N. L. draudikas ir kuria atitinkamai J. K. praturtėjo be jokio teisinio pagrindo (teismo sprendimu teisinis pagrindas – antstolės patvarkymas buvo pripažintas neteisėtu). Šiuo atveju nei sutarčių, nei deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo ieškovės pažeistų teisių gynimo, todėl šiuo atveju taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, kadangi egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita jos pervesta suma į BUAB „Teronta“, viso 100 000,00 Eur, todėl atitinkamai ieškovei turi būti priteista iš atsakovo tiek, kiek ieškovė sumokėjo BUAB „Teronta“ – 100 000,00 Eur.

Šiuo atveju iš atsakovo priteistinos ieškovei palūkanos, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą bei įstatyminės procesinės palūkanos.

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą paateikto Vilniaus apygardos teismo 2025-05-26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1578-794/2025 matyti, jog šiuo sprendimu teismas BUAB ,,Teronta‘‘ iš atsakovės anstolės N. L. priteisė 113 109,20 Eur žalos atlyginimo BUAB ,,Teronta‘‘ naudai. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1534-779/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „ Teronta “. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. A. N. L. vykdant vykdomąsias bylas, kuriose UAB „Teronta “ yra skolininkas, buvo areštuotas UAB „ Teronta “ priklausantis nekilnojamas turtas, viso įkainotas 2 721 000,00 Eur dydžio sumai. Parduodant turtą iš pirmųjų varžytynių 2023-10-19 - 2023-11-20, pradinė turto pardavimo kaina buvo nusatyta 2 176 800,00 Eur. Laimėjęs dalyvis UAB ,,BET Invest“ į antstolės sąskaitą pervedė varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio mokestį 217 680,00 Eur, tačiau per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą, dėl ko 2024-01-16 antstolės Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vadovaujantis CPK 717 str. 3 d. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Minėtame sprendime nustatyta, kad, neįvykus varžytinėms, antstolė 2024 - 01-17 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojams perimti neparduotą turtą už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse – 2 902 177,00 Eur. 2024-01-30 Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Teronta “, pažymint, jog teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Antstolė 2024-01-30 gavo atsakovo hipotekos kreditoriaus J. K. sutikimą perimti neparduotą turtą, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis CPK 719, 720 straipsniais, jis sutinka perimti neparduotą iš varžytynių turtą už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse – 2 902 177,00 Eur. 2024-02-21 antstolė Vilniaus apygardos teismui civ. byloje Nr. eB2-1534- 779/2024 pateikė prašymą baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, kuriame prašė teismo leisti paskirstyti į antstolės N. L. sąskaitą pervestas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio lėšas 217 680,00 Eur, surašyti CPK nustatyta tvarka Turto perdavimo išieškotojui aktą, leisti paskirstytas lėšas, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Teismas 2024-02-26 nutartimi tenkino antstolės prašymą. Antstolė 2024 m. vasario 28 d. sudarė Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už 2 902 177,00 Eur dydžio sumą BUAB ,,Teronta‘‘ priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojui J. K., 2024 m. balandžio 16 d. buvo priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškota 217 680,00 Eur dydžio suma buvo paskirstyta, t. y. pervesta tik vienam išieškotojui J. K.. Minėtame sprendime teismas pasisakė, kad 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1534-779/2024 aiškiai nurodė, jog įvertinus, kad realizavus turtą, gautos lėšos bus pervestos į kreditorių sąskaitą, yra pagrindas leisti antstolei baigti vykdyti UAB „Teronta“ turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, leidžiant paskirstyti į antstolės N. L. sąskaitą pervestas varžytines laimėjusio varžytinių dalyvio sumokėtas varžytinių dalyvio lėšas - 217 680,00 Eur, surašant CPK nustatyta tvarka turto perdavimo išieškotojui aktą, ir pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervedant į kreditorių sąskaitą (JANĮ 30 straipsnio 3 dalis). Tačiau antstolė, pažeisdama tiek imperatyvias įstatymo nuostatas (JANI 30 straipsnio 3 dalį ), tiek minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimdama 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymą neteisėtai bei nepagrįstai paskirstė lėšas tik į vieno išieškotojo (hipotekos kreditoriaus ) J. K. asmeninę banko sąskaitą. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu antstolė N. L. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su atsakove antstole N. L. buvo sudariusi privalomąją profesinės civilinės atsakomybės sutartį. 2022-12-27 išduotas Anstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapričio 18 d. UADBB ,,Colemont draudimo brokeris”, per kurį Lietuvoje veikia Lloyd‘s Insurance Company S.A., kaip atsakovės antstolės N. L. draudikas, atliko pavedimą į ieškovo BUAB „Teronta“ atsiskaitomąją banko sąskaitą – 100 000,00 Eur. Išduotame anstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime numatyta draudimo suma 100 000,00 Eur kiekvienam įvykiui, kiekvienam apdraustajam. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti sumą, kurią ieškovė sumokėjo BUAB „Teronta“ kaip antstolės N. L. draudikas ir kuria atitinkamai be jokio teisinio pagrindo praturtėjo atsakovas, kai antstolė N. L. nepagrįstai jam pervedė pinigų sumą - 113 109,20 Eur.

Dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo

Nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026), kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas).

Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 27 punktas).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pervedė BUAB ,,Teronta‘‘ 100 000,00 Eur, kurie 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu neteisėtai bei nepagrįstai buvo pervesti į vieno išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) J. K. asmeninę banko sąskaitą ir kurių atsakovas negrąžino. Kadangi šią pingų sumą BUAB ,,Teronta‘‘ pervedė ieškovė, o ne antstolė, atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovės turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo (1, 2, 3 sąlygos).

Ketvirta nepagrįsto praturtėjimo sąlyga numato, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai, ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Atsakovas pinigines lėšas 113 109,20 Eur, iš kurių 100 000,00 Eur BUAB ,,Teronta‘‘ pervedė ieškovė, įgijo 2024 m. balandžio 16 d. antstolės patvarkymo pagrindu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2025-05-26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1578-794/2025 buvo įvertintas nepagrįstu ir neteisėtu.

Penkta nepagrįsto praturtėjimo sąlyga - nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, kas šiuo atveju atitinka nagrinėjamą situaciją. Šešta sąlyga numato, jog šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, o tokių duomenų į bylą pateikta nėra, atsakovas šios sąlygos neginčijo.

Septinta nepagrįsto praturtėjimo sąlyga numato, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kadangi ieškovės ir atsakovo nesieja sutartys ar deliktiniai santykiai, ieškovė neturi kitų būdų apginti savo teises.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 100 000,00 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 136,99 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad atsakovas apie be pagrindo įgytą pinigų sumą sužinojo ne vėliau kaip 2025-11-04 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, o ieškovė draudimo išmoką BUAB „Teronta“ išmokėjo 2025-11-18 d.. Todėl nuo pinigų išmokėjimo datos iki kreipimosi į teismą atsakovas privalo sumokėti 1 136,99 Eur palūkanų, paskaičiuotų ieškinyje nurodytoje lentelėje. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ši palūkanų suma priteistina ieškovei iš atsakovo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius . Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2026-02-26 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir trečiajam asmeniui Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sydaro žyminis mokestis 1733,00 Eur ir 2096,25 Eur išlaidų už advokato pagalbą, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas - 726,00 Eur už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė teismui ieškinį, prašymus, ieškovės atstovas atstovavo ją teismo posėdyje, trečiasis asmuo teikė atsiliepimą į bylą. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo ir trečiojo asmens atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžio trukmę, teismas sprendžia, jog ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1733,00 Eur žyminio mokesčio ir 2096,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, viso 3829,25 Eur, o trečiajam asmeniui – 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 20,36 Eur, ieškinį patenkinus, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei Lloyd‘s Insurance Company S.A. (juridinio asmens kodas 0682.594.839), veikiančiai per UADBB „Colemont draudimo brokeris“ (juridinio asmens kodas 124495055), iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 000,00 Eur (vieną šimtą tūkstantį eurų) nepagrįstai gautų lėšų, 1 136,99 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 99 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2026-02-26 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3829,25 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui antstolei N. L. iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,36 Eur (dvidešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.