Šiaulių apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugpjūčio 13 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Kaunas dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Kaunas 789,29 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su B. S. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustasis turtas 2025 m. balandžio 7 d. buvo apgadintas dėl trūkusio vamzdyno name. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (tolia – Namas) administruoja UAB Mano Būstas Kaunas. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 789,29 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdė Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą dėl apdrausto turto apgadinimo dėl trūkusio vamzdyno name.

Atsakovė UAB Mano Būstas Kaunas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugsėjo 15 d. teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė 2025 m. balandžio 7 d. gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų pranešimą apie bėgantį vandenį, buvo iškviesta avarinė tarnyba, nustatyta, jog pratekėjimas įvyko trūkus natūraliai nusidėvėjusiam vandens vamzdynui. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi administratoriaus teises ir pareigas, kad neužtikrino priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo arba neinformavo pastato savininkų apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan.; nėra įrodymų, kad bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos netinkamos būklės/ kad ji nebuvo remontuojama, žalos (iš pateiktų nuotraukų matyti, kad padaryta žala yra nedidelė, minimali, todėl išmoka, atsakovės nuomone, yra neadekvati padarytai žalai, neįvertintas nusidėvėjimas, nėra duomenų – kada bute darytas remontas), priežastinių neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, kaltės. Žalą sukėlusio apliejimo šaltinis nėra daugiabučio namo konstrukcijų trūkumai. Pažymėjo, kad atsakovė kaip administratorė neatsako už namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus, už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos. Administratorė neturėdama informacijos apie butuose/patalpose esančios įrangos būklę, neturi galimybių užkirsti kelią žalos atsiradimui, nes be buto savininko leidimo neturi galimybės patekti į privačios nuosavybės teise valdomą butą /patalpą. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota butuose, todėl savininkai (naudotojai) juos privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir, nagrinėjamu atveju, natūraliai nusidėvėjus vandentiekio vamzdynui, patys gyventojai privalėjo pranešti administratoriui apie vamzdynų būkle bute. Administratorė iš kitų namo gyventojų jokių pranešimų apie bendrojo naudojimo objektų būklę, išskyrus (duomenys neskelbtini) butą, nėra gavusi, be to, kai kurie vamzdžiai yra apdirbti/paslėpti/sunkiai prieinami ir nėra galimybės jų vizualiai apžiūrėti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ (turi būti – UAB Mano Būstas Kaunas) 789,29 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 789,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 523 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 7 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl karšto vandens vamzdžio virtuvėje trūkimo. Pažymėjo, kad karšto vandens vamzdis yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė šios faktinės aplinkybės iš esmės neginčijo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė būdama administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.

Teismas akcentavo, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, t. y. kad ji, kaip administratorė, tinkamai atliko daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, šiuo atveju karšto vandens vamzdžių, priežiūrą. Atsakovė į bylą pateikė daugiabučio gyvenamojo namo kasmetinius apžiūros aktus 2024 – 2025 metų periodu, kuriuose nurodyta, kad vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę ir rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kad buvo siekiama patekti į gyventojų butus ir vizualiai/techniškai įvertinti vamzdynų stovį – byloje nepateikta. Taip pat nepateikta įrodymų, kad kitu būdu atsakovė siekė įvykdyti savo pareigą dėl namo bendrų tinklų tinkamo administravimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pateikti duomenys neįrodo, jog atsakovė dėjo pakankamas pastangas, siekdama įvertinti daugiabučio namo nuotekų vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nenurodė, kaip faktiškai buvo apžiūrėtas nuotekų stovo vamzdis bei įvertinta jo būklė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nebandė dar iki draudžiamojo įvykio patekti į Namo butus ir fiziškai apžiūrėti nuotekų stovo. Pabrėžė, kad atsakovė yra verslininkė, jos profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Atsakovė neatlikdama visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta žalos veiksmų, negalėjo pastebėti korozijos paveikto karšto vandens vamzdžio ir imtis prevencinių veiksmų (pvz., planuoti ir (ar) imtis konkrečių veiksmų dėl stovo keitimo; informuoti apie tai namo gyventojus ir kt.). Pažymėjo, kad atsakovė apžiūros aktuose nurodydavo, kad vamzdžiai yra susidėvėję dėl ilgamečio eksploatavimo ir rekomendavo keisti naujais, tačiau jokių pastangų nedėjo.

Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, jog atsakovė neturi teisės be savininkų sutikimo patekti į butus ir atlikti remonto darbus, nesant savininkų reikalavimo keisti vamzdynus. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 5 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nurodė, kad turėjo sulaukti butų savininkų nusiskundimų, tačiau tokie veiksmai neatitinka teisės aktų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas). Teismas nenustatė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, ir padarė išvadą, kad atsakovė turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinio trūkumų padarytą žalą. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės samprotavimas dėl didelio žalos dydžio, nes iš pateiktų įrodymų, kad esant nedideliam lubų ar sienų pažeidimui, yra būtina remontuoti didesnį plotą tam, kad būtų išlaikoma vienoda sienų/lubų spalva, tekstūra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 789,29 Eur dydžio žala, kurią turto draudikui atlygino ieškovas, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės. Teismas ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo laikė pagrįstu, įrodytu, todėl iš atsakovės priteisė 789,29 Eur žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Mano Būstas Kaunas prašo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. e2-821-838/2026 bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Kaunas atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas visiškai nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, vykusiame teismo posėdyje ignoravo atsakovės atstovę, akivaizdžiai demonstruodamas ieškovo palaikymą, netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir priėmė formalų sprendimą. Teismas surašė formalų ir šablonišką sprendimą nes, kad įžanginėje sprendimo dalyje atsakove yra nurodoma ne UAB Mano Būstas Kaunas, o UAB „Kauno butų ūkis“, rezoliucinėje sprendimo dalyje, motyvuojamos dalies 9 11, 12 punktuose taip pat nurodomas UAB „Kauno butų ūkis“.

Pažymi, kad teismo argumentai (sprendimo 23 punkte), kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos išvengti, t. y. kad ji, kaip administratorė, tinkamai atliko daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, šiuo atveju karšto vandens vamzdžių, priežiūrą, kai į bylą yra pateikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetiniai apžiūros aktai 2024–2025 metų periodu, , yra neįrodyti, neargumentuoti bei prieštaraujantys teisės aktuose numatytoms atsakovės funkcijoms, kadangi nėra nustatyta nei vamzdyno avarinė būklė, nei atsakovės neveikimas ar netinkamas pareigų atlikimas.

Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą, kad trūkęs vamzdis buvo avarinės būklės, kadangi byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – kasmetinės apžiūros aktuose, nėra fiksuota vamzdynų avarinė būklė. Nors kasmetiniuose apžiūros aktuose užfiksuota, jog vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę ir rekomenduojama susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis, tačiau iki ginčo įvykio, specialistų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės. Vertina, kad užfiksuotas vamzdžių dalies nusidėvėjimas dėl ilgos eksploatacijos trukmės negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle, ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Todėl atsakovė neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo keisti senų vamzdynų (ar jų atskirų dalių) naujais, nes tai nėra privalomai atliktinas darbas, priskiriamas priežiūrai pagal privalomuosius reikalavimus.

Pažymi, kad vamzdis trūko, kadangi natūraliai nusidėvėjo. Įstatymų leidėjas numatė tam tikras išimtis, kada namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius neatsako už namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus. Kaip vieną iš minėtų išimčių yra numatyta CK 4.242 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad turto administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą.

Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato pareigos administratoriui vykdyti ne tik vizualią apžiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1- 971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ 38 punkte yra numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jie pašalinti. Pažymi, kad atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, kadangi butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė, o administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Be to, patekimas prie bendrojo naudojimo objektų ir jų priežiūra (stebėjimas) gali būti apsunkinti ir dėl kitų aplinkybių, pvz., vamzdyno uždengimo. Todėl atsakovė bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynų sistemų, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimus apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus ar įvykusius gedimus. Minėtas vandentiekio vamzdžio defektas (natūralus nusidėvėjimas) galėjo būti nustatytas tik pašalinus namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose įrengtas konstrukcijas, dengiančias vamzdyną, todėl atlikti vamzdyno techninę priežiūrą be savininkų valios ir žalos jiems padarymo objektyviai buvo neįmanoma.

Daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo ne pagal projektą uždengtas, paslėptas po konstrukcijomis, vizualiai nematomas, priėjimas prie jo buvo komplikuotas, todėl vamzdyno būklė negalėjo būti pastebėta bei tinkamai įvertinta tiek atsakovės darbuotojų, tiek bute gyvenančių asmenų. Tuo tarpu kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Pabrėžia, kad paaiškėjus, kad šios sistemos pagal namo sprendinius yra įmontuotos (paslėptos), iš namo administratoriaus negali būti reikalaujama neįmanomo, tai yra kartą per metus išgriauti namo (butų) sienas ir atidengti vamzdyną ar/ir elgtis neracionaliai ir išbranginti administracines sąmatas (be gyventojų sutikimo), naudojant specialią įrangą ar samdant specialistus, kurie tikrintų namo konstrukcijų viduje esančius paslėptus vamzdynus.

Pažymi, kad teismo reikalavimas pateikti įrodymus apie siekį pateikti į butus yra perteklinis ir formalus, nes praktinė patirtis rodo, kad gyventojai atsisako ardyti stacionarias konstrukcijas (plyteles, gipso kartono sienas ir kt.) vien dėl prevencinės apžiūros, nesant įtarimų apie avarinę situaciją. Reikalavimas administratoriui atlikti procedūras, kurios nebūtų įgyvendinamos dėl butų savininkų atliekamų neteisėtų bendrojo naudojimo objektų „užmūrijimų“, prieštarauja protingumo principui. Savininkai, uždengdami bendrojo naudojimo vamzdynus stacionariomis konstrukcijomis be revizinių angų, patys sukuria kliūtį administratoriaus funkcijoms vykdyti. Administratorius neturi teisinio sverto priversti savininką griauti privačią nuosavybę be teismo sprendimo, todėl teismo priekaištas dėl to, kad nėra įrodymų, jog buvo siekiama patekti į butus apžiūrėti bendrojo naudojimo objektų yra nepagrįstas.

Teigia, kad teismas sprendime nurodo administratorei neįgyvendinamas funkcijas bei neatsižvelgia į tai, jog bendrojo naudojimo objektų priežiūra yra abipusė prievolė. Teismas reikalauja iš administratorės atlikti simbolinius veiksmus, kurie niekaip nepakeistų fizinės kliūties fakto. Teismas sprendime įpareigoja atsakovę elgtis taip, kaip nenumatyta teisės aktuose – elgtis formaliai. Teismo nurodyti argumentai, kad nėra pranešimų, kuriuose būtų prašoma atlikti prevencinę apžiūrą butuose, yra faktiškai formalus elgesys, kai akivaizdu, kad nei vienas butų savininkas nenori gadinti apdailos vien dėl to, kad būtų atlikta formali apžiūra.

Pastebi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo funkcijas atliko tinkamai ir buvo aktyvi bei visas įmanomas pastangas: iki draudiminio įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, stebėjo namo techninę būklę, vykdė kasmetines apžiūras, šalino defektus lokaliai, informavo butų savininkus apie bendrojo naudojimo objektų būklę. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento 7 skyrių, kuriame detalizuota daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į atsakovę dėl vamzdynų būklės, gedimų, jokie patalpų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Vamzdis trūko toje vamzdyno dalyje, kuri yra uždengta ir vizualiai nematoma bei neprieinama. Kasacinio teismo praktikoje pats vamzdynų nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nurodo, kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Akcentuoja, kad niekur nėra detalizuota kas turėtų prisiimti atsakomybę už konstrukcijų, kurių nėra objektyvios galimybės vizualiai patikrinti, sukeltą žalą.

Pažymi, kad teismų praktikoje, nurodytoje apeliacinio skundo 6.7. punkte yra suformuota taisyklė, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų bei jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovė tikrino nuotekų stovo būklę, nors byloje nustatyta, kad trūko karšto vandens vamzdis, o ne nuotekų stovas.

Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio teismo argumentus, kad vamzdynų būklė keltų pavojų pačiam namui ar jo gyventojams. Teismui pateikta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos už 2024 m. įrodo, kad name nėra masiškai šalinamos avarinės situacijos, susijusios su namo inžinerinėmis sistemomis, todėl namo vamzdynai nėra avarinės ar kitokios būklės, kuri kelia pavojų pačiam namui ar butų savininkams, todėl atsakovė neturi teisės be gyventojų sutikimo keisti vamzdynų.

Pabrėžia, kad teismas visiškai netyrė atsakovės argumentų nurodytų atsiliepime į ieškinį dėl žalos pagrįstumo ir jos dydžio (argumentai nurodyti apeliacinio skundo 9 punkte esančioje lentelėje). Taip pat atsiliepime į ieškinį buvo atkreiptas dėmesys į sąmatoje nurodytus darbų kiekius, tačiau teismas visiškai nesiaiškino nurodytų aplinkybių. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad draudikas būtų nuvykęs į butą ir apžiūrėjęs realias pasekmes. Į bylą taip pat nėra pateikta draudėjo pranešimo – negalima matyti, kaip pats draudėjas įvardina žalos mastą ir kaip pats draudėjas pateikia situaciją.

Pažymi, kad teismas nesiaiškino atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiame bute atlikto remonto datos, nes byloje jokių objektyvių įrodymų apie bute atlikto remonto datą nėra. Teigia, kad buto remonto data yra svarbi, kadangi yra būtina žinoti, nuo kada skaičiuoti nusidėvėjimą. Draudėjui neįrodžius buto remonto darbų atlikimo fakto, faktinis nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į daugiabučio namo statybos ar rekonstrukcijos metus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti ieškovo naudai 500,00 eurų už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad jai taikoma griežtoji atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), tačiau apeliantė net neįrodinėja atleidimo nuo atsakomybės sąlygų. Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarijos priežastis – trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis. Už namo bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą atsakinga atsakovė. Atsakinga už žalos turtui padarymą laikytina atsakovė, kuris netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (789,29 Eur) subrogacijos tvarka.

Pažymi, kad administratorius vykdydamas jam priskirtą uždavinį prižiūrėti namo vamzdynus, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti namo vamzdynus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

Atkreipia dėmesį, kad administratorė, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jos atsakovė buvo nustačiusi defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus, byloje nepateikta. Daro išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo vamzdžio, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo Namo vamzdžiu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Nurodo, kad apeliantė patvirtino, kad jokių sprendimų dėl defektų nustatymo, gyventojų informavimo ir šalinimo nepriiminėjo, nes patys gyventojai nesikreipė į atsakovą su tokiais prašymais. Apeliantė neginčija, kad pagal administravimo nuostatus, pagrindinis administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vertina, kad apeliantės paaiškinimai, kad patys namo gyventojai turi prižiūrėti vamzdynus, yra teisiškai nepagrįsti.

Pastebi, kad atsakovė pripažino, kad niekada nėra apžiūrėjusi aktualių vamzdžių, esančių butų sienose, būklės. Niekada nėra prašiusi leisti juos apžiūrėti. Niekada nėra buvę, kad Namo gyventojai, neleistų apžiūrėti vamzdžių. Atsakovė įrodinėjo, kad neprašė gyventojų, leisti apžiūrėti bendro naudojimo vamzdynus, nes atsakovės vertinimu patys gyventojai turi juos prižiūrėti. Administratorė neinformavo Namo gyventojų apie vamzdynų kritinę būklę, nerengė susirinkimų, neteikė jokių pasiūlymų dėl galimo defektų šalinimo, ir apeliaciniu skundu įrodinėja, kad būtent toks elgesys, yra laikytinas atitinkančiu administruojančiai įmonei keliančius reikalavimus. Ieškovas pritaria teismo išvadoms dėl to, kad būtent administruojanti įmonė, būdama savo srities profesionale, privalo pasirinkti priemones ir išteklius tokiu būdu, kad būtų išvengta žalos.

Akcentuoja, kad atsakovė teigė, kad žalos dydis galėtų būti kažkoks kitoks, tačiau į bylą nepateikė jokio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti atsakovės teiginius apie kitokį žalos dydį. Nors atsakovė įrodinėjo, kad nukentėjusiojo buto paskutinis remontas buvo atliktas kitu laiku, negu nurodė nukentėjęs asmuo ieškovui, t. y. ne 2023 metais, tačiau atsakovė savo teiginio niekaip nepagrindė.

Teigia, kad atsakovės argumentai, kad rūpestinga draudėjas turėtų pateikti remonto darbų atlikimo sąskaitą, t. y. įrodinėja, kad žala negali būti atlyginta pagal sąmatą. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja teisei reglamentuojančiai žalos atlyginimą ir teismų praktikai (nurodytai atsiliepimo į skundą 34 punkte).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje su B. S. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Minėta draudimo sutartimi nustatyta 140 Eur išskaita.

Atsakovė 2025 m. gegužės 2 d. raštu Dėl informacijos pateikimo nurodė ieškovui, kad 2025 m. balandžio 7 d. administratorė gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų pranešimą apie bėgantį vandenį, iškviesta avarinė tarnyba, kuri nuvykusi į įvykio vietą nustatė, jog pratekėjimas įvyko trūkus nusidėvėjusiam vandens vamzdynui.

2025 m. balandžio 7 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 7 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir pridėtos nuotraukos patvirtina, kad 2025 m. balandžio 7 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo užlietas dėl karšto vandens vamzdžio virtuvėje trūkimo.

2025 m. vasario 27 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje (pagal 2024 m. spalio mėnesio kainas) nurodyta, kad Butui draudiminio įvykio metu (užliejimas) padarytos žalos šalinimo darbų kaina – 929,29 Eur arba 1124,44 Eur su PVM. Sąmatoje nurodyti darbai apima: spintelių ardymą ir sustatymą (1 496 Eur), karkasinių apkaltinių iš vienos pusės apkalu apkaltų sienų ardymą (26,11 Eur); lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis (88,67 Eur); lubų gipso plokščių sandūrų užtaisymas spec. juosta ir glaistu (37,55 Eur); lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimas prie paviršių (337,14 Eur), lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) (17,10 Eur); lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) (18,25 Eur); lubų, paruoštų dažymui, labai geras dažymas (29,64 Eur); anksčiau dažytų vidaus paviršių gerasis dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (244,81 Eur); statybinių šiukšlių išvežimas 5 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu (15,06 Eur).

Iš Draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl draudžiamojo įvykio – 2025 m. balandžio 7 d. trūkusio vandentiekio vamzdžio, objekte (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nuostolio dydis – 929,29 Eur, atlikta išskaita – 140 Eur, ieškovas padarė išvadą išmokėti draudėjai B. S. 789,29 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. I2633008 draudėjai B. S. išmokėjo 789,29 Eur sumą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A-854 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo administratoriaus paskyrimo“ pagrindu atsakovė UAB Mano Būstas Kaunas draudiminio įvykio metu teikė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės paslaugas. Ieškovas 2025 m. birželio 6 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad atsakovė, kaip atsakinga už draudiminį įvykį, atlygintu 789,29 Eur sumą.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), periodinė (sezoninė) apžiūra, kurios metu pastebėti defektai – vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę, nurodyta rekomendacija susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Akto priede Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje Pav. 11, užfiksuoti apžiūrimi namo rūsyje esantys vamzdžiai, matomas rūdžių pažeistas vandentiekio vamzdis.

Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. Nr. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), periodinė (sezoninė) apžiūra, kurios metu pastebėti defektai – vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę, nurodyta rekomendacija susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Akto priede Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje Pav. 16, užfiksuoti apžiūrimi namo rūsyje esantys vamzdžiai, matomas rūdžių pažeistas vandentiekio vamzdis.

Dėl daugiabučio namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Nors byloje neginčijama pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 22 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl griežtosios deliktinės atsakomybės (ne)taikymo šioje byloje.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad trūkęs vamzdis nebuvo pripažintas avarinės būklės, o vamzdžių dalies nusidėvėjimas dėl ilgos eksploatacijos trukmės negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų, todėl atsakovė neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo keisti senų vamzdynų (ar jų atskirų dalių) naujais, be to daugiabučio namo gyventojai nesikreipė į atsakovę dėl vamzdynų būklės, gedimų, jokie patalpų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti, vamzdis trūko toje vamzdyno dalyje, kuri yra uždengta ir vizualiai nematoma bei neprieinama. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai skundžiamu sprendimu pripažinta padariusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla civilinė atsakomybė – atlyginti žalą. Mano pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežtosios deliktinės atsakomybės sąlygas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas).

Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Butas buvo užlietas dėl trūkusio bendrojo naudojimo vandens vamzdžio. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog bendro naudojimo vamzdžiai priskiriami inžinerinei sistemai. Byloje nėra nustatyta, kad vamzdis trūko dėl konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje byloje netaikytina kasacinio teismo praktika, suformuota cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės sąlygų, kuomet žala kilo dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų prasiskverbus vandeniui, t. y. žala atsirado dėl statinio trūkumų, o ne dėl daugiabučiame name trūkusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį turtą.

Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį santykį, visgi teismas ex officio (pagal pareigas) privalo aiškintis, ar egzistuoja sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei bendraisiais pagrindais kilti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas byloje įrodinėjo visas deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl visų deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šio ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo pagrindo bei deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo.

Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, kuri draudiminio įvykio metu buvo paskirta Namo, kuriame yra apdraustas butas, administratore, žalos atlyginimą dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio padarytos žalos Butui. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad žala apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė Namo, kuriame buvo apdraustas Butas, bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo, ir jog šiuo atveju visos deliktinės atsakomybės sąlygos egzistuoja. Atsakovė su ieškiniu nesutiko teigdama, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo apdraustam Butui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal galimybes ir buvusias faktines aplinkybes, vykdė Namo priežiūrą, o jos atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tai, jog Namo gyventojai vamzdžius buvo paslėpę po apdaila. Todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 789,29 Eur dydžio žala.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, bendro naudojimo vandens vamzdžio einančio per butus, negalėjo apžiūrėti nes būtų savininkai jį yra uždengę ir įprastai nesutinka atidengti (ardyti) konstrukciją dengiančią vamzdį, todėl žala kilo ne dėl jos kaltės.

Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Draudiminio įvykio metu apeliantė UAB Mano Būstas Kaunas buvo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Taigi, draudžiamojo įvykio kilimo metu būtent apeliantė buvo atsakinga už minėto Namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir vandens sistemos vamzdynų, techninę priežiūrą.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių Nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Pažymėtina, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Taigi, pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorė ne savo iniciatyva atlikusi remonto darbus, kurie nėra skirti statinio privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, be kita ko, yra ir itin didelės materialinės vertės, netektų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir vėliau išsireikalauti iš namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių dėl to patirtas išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar vandens vamzdynas buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų apeliantei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar apeliantė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas).

Remiantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Remiantis Reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastato vamzdynus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog buvo surašomi kasmetinės priežiūros aktai, t. y. tinkamai tvarkomi dokumentai, nepatvirtina, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiam įvykiui bei žalai išvengti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nebandė dar iki draudžiamojo įvykio patekti į Namo butus apžiūrėti vandens vamzdžio, todėl atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti korozijos paveikto karšto vandens vamzdžio ir imtis prevencinių veiksmų (pvz., planuoti ir (ar) imtis konkrečių veiksmų dėl karšto vandens vamzdžio keitimo; informuoti apie tai namo gyventojus ir kt.). Apeliantė skunde teigia, kad ji šiuo atveju tinkamai vykdė administratorės pareigas, o kasmetiniuose apžiūros aktuose užfiksuotas vandentiekio vamzdžių dalies nusidėvėjimas dėl ilgos eksploatacijos trukmės negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle, o tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų.

Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 21 d. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), periodinė (sezoninė) apžiūra, kurios metu pastebėti defektai – vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę, nurodyta rekomendacija susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis. Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. Nr. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikta namo, adresu (duomenys neskelbtini), periodinė (sezoninė) apžiūra, kurios metu pastebėti defektai – vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakarodavę, nurodyta rekomendacija susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis.

Apeliantė teigia, kad iki įvykio Namo vamzdynai specialistų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės ir vamzdžių nusidėvėjimas negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle, ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, tačiau kita vertus, apeliantė neneigia, kad trūkęs vandens vamzdis realiai nebuvo apžiūrėtas, kas sudaro pagrindą pritarti ieškovo argumentui, jog šiuo atveju nėra aišku, ar vamzdis tikrai nebuvo avarinės būklės, nes neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos pareigą rūpintis vamzdžiais šalinanti aplinkybė yra tai, kad butuose konstrukcijomis uždengto vandens vamzdžio stovis galėjo būti nustatytas tik išardžius konstrukcijas, o tai reiškia, kad net patekus į butus, apeliantės darbuotojai vamzdžio nepamatytų ir nustatyti jo būklės objektyviai negalėtų. Pažymėtina, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad jai jokie teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai patekti į gyventojų butus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti, tačiau į bylą apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę apeliantei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Nors apeliantė skunde teigia, kad patys Namo gyventojai turėjo stebėti bendro vandens vamzdžio stovį, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo parengusi informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos būtų informavusi apie tai, kad namo gyventojai apžiūrėtų savo butuose esančius vamzdžius ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuotų, be to, esant paskirtam daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, butų savininkams jokie teisės aktai nenumato pareigos vykdyti administratoriaus pareigą – atlikti bendro naudojimo inžinerinių tinklų (pvz. vandentiekio vamzdžių) realią apžiūrą.

Kaip minėta, kad 2024 m. gegužės 21 d. statinio apžiūros akte ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. statinio apžiūros akte buvo užfiksuoti pastebėti Namo rūsyje esančio vandentiekio vamzdynų defektai, susidarę dėl ilgos eksploatacijos trukmės – vietomis pakarodavę, ir nurodyta rekomendacija susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti naujomis, esant užfiksuotiems akivaizdžiai matomiems vandentiekio vamzdžio dalies, esančios rūsyje, defektams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant užfiksuotiems vamzdyno defektams apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga daugiabučio namo administratorė, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas realiai apžiūrėti visą karšto vandens vamzdį, t. y. ir jo dalis esančias butuose.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, kad apeliantė, būdama Namo administratore, nedėjo realių pastangų ir neatliko jokių tinkamų veiksmų, kad būtų realiai apžiūrėta per butus einanti bendro naudojimo vandens vamzdžio dalis, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti motyvai bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė tinkamai nevykdė daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūros, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko vandens pratekėjimas, ir jų nepašalino.

Tai gi, byloje nustačius, kad apeliantė turėdama informaciją apie Namo rūsyje esančio bendro naudojimo vandens vamzdžio dalies defektus (koroziją), neatliko vandens vamzdžio dalies, einančios per butus realios apžiūros, ir byloje nesant jokių įrodymų, kad šių darbų apeliantė neatliko dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalos kilimą Bute lėmė tai, kad apeliantė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, pripažįsta, kad tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl apeliantės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas), kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtent apeliantės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo Namo bendrojo naudojimo objektais (karšto vandens vamzdžiu) – sąlygojo žalos atsiradimą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir ieškovo apdraustam objektui (butui) padarytos žalos. Atsakingai elgtis yra apeliantės, kaip priskirto administruoti pastato administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės – pareiga atlyginti ieškovui žalą, pastarojo patirtą draudėjai išmokėjus draudimo išmoką.

Dėl žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad esant nedideliam lubų ar sienų pažeidimui, yra būtina remontuoti didesnį plotą tam, kad būtų išlaikoma vienoda sienų/lubų spalva, tekstūra, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog dėl apeliantės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 789,29 Eur dydžio žala.

Apeliantė skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu žalos dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė argumentų nurodytų atsiliepime į ieškinį dėl žalos pagrįstumo ir jos dydžio, nevertino į sąmatoje nurodytus darbų kiekius, neatsižvelgė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad draudikas būtų nuvykęs į butą ir apžiūrėjęs realias pasekmes, kad nėra pateikta draudėjo pranešimo ir dėl to negalima matyti, kaip pats draudėjas įvardina žalos mastą ir kaip pats draudėjas pateikia situaciją, be to byloje nėra jokių įrodymų apie Bute atlikto remonto datą, kuri yra svarbi apskaičiuojant patalpų nusidėvėjimas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

Pažymėtina, kad iš esmės apeliantė skunde nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Ieškovas pateikė į bylą 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. I2633008, iš kurio nustatyta, kad dėl Buto apliejimo padarytos žalos draudėjai išmokėjo 789,29 Eur draudimo išmoką.

Byloje pateikti įrodymai (2025 m. vasario 27 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje (pagal 2024 m. spalio mėnesio kainas) nurodyta, kad Butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos šalinimo darbų kaina – 929,29 Eur. Iš Draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl draudžiamojo įvykio nustatytas nuostolio dydis – 929,29 Eur, atlikus 140 Eur išskaitą, ieškovas (draudikas) priėmė sprendimą išmokėti draudėjai B. S. 789,29 Eur draudimo išmoką. 2025 m. vasario 27 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai apima: spintelių ardymą ir sustatymą (11496 Eur), karkasinių apkaltinių iš vienos pusės apkalu apkaltų sienų ardymą (26,11 Eur); lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis (88,67 Eur); lubų gipso plokščių sandūrų užtaisymas spec. juosta ir glaistu (37,55 Eur); lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimas prie paviršių (337,14 Eur), lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis) (17,10 Eur); lubų paviršių glaistymas gipsiniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) (18,25 Eur); lubų, paruoštų dažymui, labai geras dažymas (29,64 Eur); anksčiau dažytų vidaus paviršių gerasis dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (244,81 Eur); statybinių šiukšlių išvežimas 5 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu (15,06 Eur).

Nors apeliantė nesutinka su sąmatoje nurodytais padarytos žalos šalinimo darbais, teigdama, kad jie nėra būtini arba būtų galima atlikti dalį sąmatoje nurodytų darbų, kelia klausimą dėl nurodytų darbų kiekio, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių duomenų pagrįstų, pvz. sudaryta sąmata, eksperto (specialisto) išvada, atliktais paskaičiavimais, kad ieškovo pateikti duomenys apie žalos šalinimo darbus ir jų kainą yra neobjektyvūs, neatitinka faktinės situacijos ir reikalaujama atlyginti žalos suma yra nepagrįstai didelė.

Iš Draudimo liudijimo Nr.: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad draudimo objektas – Butas apdraustas atkuriamąja draudimo verte.

AAS “BTA Baltic Insurance Company” Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 0801.N1, kurios galioja nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. (toliau – Gyventojų turto draudimo taisyklės) 6.3.1. punkte nustatyta, kad atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo, statybos išlaidas netaikant nusidėvėjimo. Pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

Gyventojų turto draudimo taisyklių 9.10 punkte numatyta, jeigu pastatas buvo apdraustas Atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje vietoje atstatymo, įsigijimo išlaidos. Gyventojų turto draudimo taisyklių 9.11 punkte nustatyta, jeigu pastatas buvo apdraustas Likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje ar panašioje vietoje atstatymo, įsigijimo išlaidos, išskaičiavus nusidėvėjimą.

Tai gi, Butas buvo apdraustas Draudimo sutartimi atkuriamąją verte, todėl atsižvelgiant į Gyventojų turto draudimo taisykles, ieškovas turėdama duomenis, kad Bute remontas buvo atliktas 2023 m., priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo pareigos skaičiuoti nusidėvėjimą.

Taip pat pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų darytų Bute po įvykusio draudiminio įvykio matyti, kad Buto sienų, lubų apdailos darbai atlikti po 1986 m. (Namo statybos metai) ir yra būdingi šiuolaikiniams remonto darbams, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai paskaičiavo žalą remdamasi draudėjo pateiktais duomenimis apie bute 2023 m. atliko remontą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo žalos dydį mažinti.

Dėl klaidingai nurodyto atsakovės pavadinimo

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje, motyvuojamoje dalyse bei rezoliucinėje dalyse nurodant apeliantės (atsakovės) pavadinimą padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, atsakovės kituose procesiniuose dokumentuose atsakove nurodyta UAB Mano Būstas Kaunas, o ne pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta – UAB ,,Kauno butų ūkis“. 2026 m. birželio 28 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvavo atsakovės UAB Mano Būstas Kaunas atstovė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi ir 302 straipsniu, savo iniciatyva ištaiso šį rašymo apsirikimą, padarytą nurodant atsakovės pavadinimą pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje, motyvuojamosios dalies 9, 11, 12 punktuose bei rezoliucinėje dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas atsakovės pavadinimą, kai iš bylos duomenų ir sprendimo turinio matyti, kad skundžiamas sprendimas priimtas tinkamos atsakovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismui ištaisius padarytą rašymo apsirikimą, minėtas padarytas rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė formaliai, neatsižvelgdamas ir neįvertindamas apeliantės argumentų nurodytų teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose.

Dėl įrodymų vertinimo

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai paskirstę įrodinėjimo naštą ir vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas šioje byloje įrodė, jog žala atsirado dėl atsakovės neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.

Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Apeliantės nurodytų aplinkybių nepripažinimas įrodytomis nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje atsakovei taikė griežtąją deliktinę atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), tačiau teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, pagrįstai sprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, kilusią Bute, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 500 Eur išlaidas. Toks išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktą ir 8.11 papunktį rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina visa nurodyta patirtų išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimo įžanginėje dalyje, motyvuojamosios dalies 9, 11, 12 punktuose ir rezoliucinėje dalyje, vietoje sprendime nurodytos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno butų ūkis“ nurodant, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė Mano Būstas Kaunas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės Mano Būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, 789,29 Eur (septinių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 29 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 789,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 523 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės Mano Būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.