Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1270-730/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10550-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6. (S)

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, byloje išvadą teikianti instituciją Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 600 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 17:25 val., (duomenys neskelbtini), atsakovės du dideli ir agresyvūs šunys (pudeliai), būdami palaidi ir be priežiūros (be pavadėlių ir antsnukių), įsibrovė į ieškovės privačią teritoriją ir mirtinai sudraskė ieškovei priklausantį persų veislės katiną ieškovės ir jos šeimos narių akivaizdoje. Ieškovė dėl šio įvykio prašo iš atsakovės priteisti veislinio gyvūno vertę, tai yra 600 Eur ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl šio įvykio patyrė stresą, nerimą, nemigą, prarado saugumo jausmą, po šio įvykio ieškovei teko lankytis pas gydytojus. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė, jog patyrė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą. Ieškovės kartu su pradiniu ieškiniu pateikti duomenys nėra tinkami jos augintinio vertei nustatyti, kadangi užsienyje atitinkamų augintinių kainos yra kitokios nei Lietuvoje, kur ieškovė teigia įsigijusi savo augintinį. Ieškovės pateikti duomenys apie kilmingo persų veislės katino kainą rinkoje neatitinka viešai prieinamų duomenų apie šiuo metu Lietuvoje parduodamų tokių gyvūnų kainą. Patikrinus svetainės www.skelbiu.lt duomenis 2026 m. kovo 5 d., matyti, kad šiuo metu kilmingus persų veislės kačiukus iš veislynų galima įsigyti už 450 – 500 Eur. Atsakovės manymu, nustatant ieškovės katino rinkos vertę, nėra pagrindo remtis parduodamų atitinkamų jaunų augintinių kainomis, o 15 metų amžiaus augintiniai įprastai net nėra pardavinėjami – žmonės tokio amžiaus augintinius dažniausiai dovanoja, dėl įvairių priežasčių, patys nebegalėdami jais pasirūpinti. Dėl neturtinės žalos dydžio, atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė dėl katino praradimo galimai patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau tokie išgyvenimai tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje įvertinti individualios įvykio situacijos bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų neatitinkančia pinigine suma. Taip pat reikalavimą atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą, be kita ko, sieja su neigiamomis jos ir jos šeimos narių (sugyventinio ir dviejų vaikų) emocijomis, kai jų akivaizdoje buvo sudraskytas mylimas augintinis, tačiau neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti tik jai vienai. Dėl šios priežasties vertina, kad prašoma priteisti suma turėtų būti atitinkamai sumažinta, padalinant ją iš šeimos narių skaičiaus. Dėl ieškovės pateikto medicininio išrašo, kuriuo grindžiama padaryta neturtinė žala, nurodo, kad miegas ieškovei sutriko ne pirmą kartą, todėl šis sutrikimas greičiausiai net nebuvo susijęs būtent su ieškinyje aprašytu įvykiu. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi aiškiai apibrėžtos kompetencijos nustatyti individualaus augintinio rinkos vertę ar apskaičiuoti civilinėje byloje reiškiamos žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 600 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai: Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi nustatyta, jog atsakovės skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo atsakovei paskirta 150 Eur bauda už tai, kad ji, 2025 m. rugsėjo 9 d. 19.37 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino savo aptvertoje teritorijoje esančio šuns (šunų) priežiūros sąlygų, todėl jis (jie) be priežiūros pateko į gatvę ir į netoliese esančius gyventojų kiemus, privačioje teritorijoje užpuolė kaimynų kieme esantį katiną ir jį mirtinai sudraskė, buvo atmestas. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 5 d. Tokiu būdu nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovės šunys mirtinai sudraskė ieškovės katiną. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad atsakovė neginčija, jog jos šunys sudraskė ieškovės katiną, byloje nėra duomenų, kad ieškovė įvykio metu pažeidė gyvūnų laikymo taisykles. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo savo šunis, jai buvo paskirta administracine nuobauda, buvo sudraskytas ieškovės katinas, dėl ko ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turtinę žalą vertina 600 Eur suma, o atsakovė 50 Eur suma. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – katino kilmės dokumentą, Lietuvos felinologų draugijos ir ieškovės elektroninius laiškus nustatė, kad ieškovės katinas buvo persų veislės, ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog tokio veislinio katino kaina yra 600 Eur – 1 200 Eur, o atsakovė pateikė skelbimus, jog tokių katinų vertė yra nuo 450 Eur - 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų skelbimų nėra galima nustatyti, jog jie parduodami su kilmės dokumentais, be to, ieškovės katės spalva buvo retesnė, dėl ko teismas nusprendė, jog katino vertė (patirta žala) yra 600 Eur. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo atlyginti 400 Eur neturtinę žalą, kadangi jos mylimas augintinis buvo sudraskytas jos akivaizdoje, ieškovė patyrė stresą, paūmėjo nemiga, nesaugumo jausmas, be to, neturtinės žalos dydis grindžiamas ir atsakovės vykdoma tęstine moraline skriauda. Atsakovė su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, ir prašė neturtinę žalą sumažinti nuo 400 Eur iki 100 Eur. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus nustatė, kad katinas su ieškove gyveno kartu nuo 2010 metų, tai yra 15 metų, kas patvirtina stiprų jų ryšį, tai, kad ieškovė dėl netekto augintinio patyrė išgyvenimus patvirtina ir medicininis išrašas, kuriame fiksuota, kad apie savaitę po patirto buitinio streso sutriko miegas. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė teisminio metu neatsiprašė ieškovės, nevertino savo elgesio kritiškai, menkinančiai atsiliepė apie ieškovės katiną, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose nusprendė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovės 400 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną turtinės ir neturtinės žalos dydį - vietoje 600 Eur ieškovei priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti, vietoje 400 Eur priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad kitą dieną po įvykio, ieškovė gavusi iš policijos atsakovės telefono numerį, prašė SMS žinute pervesti jai 1 000 Eur žalos atlyginimą. Tą pačią dieną atsakovė atsiprašė ieškovės, nurodė, kad tokią didelę sumą galėtų atlyginti tik dalimis, kadangi yra pensijinio amžiaus, tačiau ieškovė pagrasino kreiptis į teismą, taip pat kerštaudama Facebook grupėje skelbė informaciją apie atsakovę ir jos šunis, kurstė neigiamą kaimynų nuomonę. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasi tik ieškovės išdėstyta poziciją, subjektyviais pasvarstymais apie katino gyvenimo trukmę, ignoruojant atsakovės argumentus apie konfliktišką elgesį, gyvūno amžiaus įtaka, jo, kaip civilinės teisės objekto, vertei, neturtinės pobūdžio žalos įrodymų trūkumą.

Dėl 600 Eur turtinės žalos dydžio nurodo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės katinas yra garbaus 15 metų amžiaus, pasiekęs tokios katinų veislės maksimalią gyvenimo trukmę, pažymi, kad atsakovė teikė duomenis apie jaunų katinų kainas (450 Eur – 500 Eur), atkreipdama dėmesį, jog jaunesnių katinų kaina gali būti didesnė dėl jų ateities perspektyvų (dalyvauti parodose, tęsti veislės liniją, gyventi kartu su šeima). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovės pateiktuose skelbimuose varnele pažymėta, jog jie yra su kilmės dokumentais. Teigia, kad žalos dydį privalo įrodyti ieškovė, o šiuo atveju teismas netikrino ar ieškovė, vien remdamasi internetinio tinklalapio duomenimis, kuriuose atsispindi jaunų persų veislės kačiukų kaina, iš tiesų tinkamai apskaičiavo savo prarasto 15 metų augintinio turtinę vertę, neįvertino Felinologų draugijos nurodytų kriterijų, kuriais remdamiesi veislynai įkainoja parduodamus veislinius gyvūnus – sveikatingumo, veislyno vardo garsumo, pasiekimų parodoje ir pan. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės prarasto katino sveikatą, kas galėtų įtakoti jo vertę.

Dėl 400 Eur neturtinės žalos dydžio nurodo, kad nors ieškovė neabejotinai patyrė išgyvenimų, tačiau teismo apskaičiuotas neturtinės žalos dydis neatitinka šioje byloje esančių įrodymų, neturtinės žalos piniginės išraiškos nustatymo principų ir teismų praktikos. Pažymi, kad ieškovė žalą be kita ko grindė šeimos narių išgyvenimais, tačiau žalą prašė priteisti tik jai vienai, dėl ko, atsakovės vertinimu teismas neindividualizavo neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog nemiga atsirado dėl ginčo įvykio, kadangi po įvykio ir diagnozės buvo praėję 10 dienų ir diagnozė dėl sutrikusio miego nustatoma ne pirmą kartą. Mano, kad teismo argumentai, jog atsakovė neigiamai atsiliepė apie ieškovės katiną yra ieškovės pozicijos papildymas, be to, atsakovės vertinimu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, be kita ko pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva surandant papildomų argumentų ieškovės pozicijai pagrįsti, o į atsakovės poziciją, kurią patvirtino byloje esantys kiti įrodymai bei teismų praktika, atsakyta iš esmės nebuvo. Pažymi, kad nors ginčo situacijoje ieškovė yra nukentėjęs asmuo, tai buvo nustatyta administracinio nusižengimo teisenos tvarka. Vis dėlto ši aplinkybė neatleidžia civilinę bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos objektyviai ir teisingai, vadovaujantis CK ir CPK nuostatomis, nustatyti pagrįstą ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nebuvo neutralus, leidžia pagrįstai teigti, kad ši civilinė byla nebuvo išnagrinėta teisingai, kas yra esminė asmens pasitikėjimo teismu sąlyga.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Dėl teismo šališkumo nurodo, kad atsakovės teiginiai apie tariamą pirmosios instancijos teismo tendencingumą, neva nepakankamą neutralumą ar tariamą palankumą ieškovei. Šie teiginiai turi būti vertinami ne retoriškai, o pagal procesinės teisės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus nešališkumo kriterijus. Atsakovė, būdama atstovaujama profesionalios advokatės, pirmosios instancijos proceso metu nereiškė teisėjos nušalinimo. Abejonės dėl nešališkumo iškeltos tik po jai nepalankaus sprendimo. Tokia pozicijos kaita patvirtina, kad nešališkumo retorika apeliaciniame skunde naudojama kaip nesutikimo su rezultatu forma, o ne kaip savarankiškai pagrįstas procesinis pažeidimas.

Dėl 600 Eur turtinės žalos nurodo, kad atsakovės siūloma 50 Eur suma šio tikslo neįgyvendina net ir pagal pačios atsakovės pateiktus rinkos duomenis. Jei atsakovė remiasi 450–500 Eur registruotų kilmingų persų veislės kačiukų kainomis, jos pačios įrodymai paneigia jos pačios susigalvotą ir įrodymais nepagrįstą 50 Eur vertės modelį. Todėl 50 Eur nėra nei rinkos vertė, nei pakaitinė vertė, nei reali restitucijos priemonė. Pažymi, kad identiško objekto rinkoje praktiškai nėra, todėl pagrįstai vertintina pakaitinė arba atkūrimo vertė – kiek nukentėjusiajai kainuotų realiai atkurti prarastą turtinį objektą, t. y. registruotą, kilmingą tos pačios rūšies ir panašios kokybės persų veislės augintinį. Pažymi, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos felinologų draugija nenustatė konkretaus ieškovės gyvūno civilinės rinkos vertės.

Dėl 400 Eur neturtinės žalos nurodo, kad žala kilo dėl paties įvykio, tai yra staigaus, smurtinio ir traumuojančio šeimos augintinio sudraskymo ieškovės privačioje valdoje ieškovei matant. Tai nėra paprastas daikto praradimas - tai ilgai auginto šeimos augintinio smurtinė mirtis savo namų aplinkoje ieškovės akivaizdoje. Atsakovės teiginys, kad neturtinė žala neva nepagrįstai „sudėjo“ šeimos narių išgyvenimus, yra klaidingas. Ieškovė nereikalavo kompensacijos kaip kitų šeimos narių atstovė. Šeimos kontekstas svarbus tik kaip įvykio poveikio intensyvumo ir praradimo realumo kriterijus, nes 15 metų augintas augintinis objektyviai buvo šeimos gyvenimo dalis. Atsakovė ne tik nesutiko tinkamai atlyginti žalos, bet ir teismo procese bei apeliaciniame skunde toliau menkina augintinio vertę, bando ieškovę pavaizduoti kerštinga, konfliktine, neva konfliktuojančiu asmeniu, nors tokių aplinkybių neįrodo. Pažymi, kad atsakovės pateikti palyginimai su sveikatos sužalojimo bylomis taip pat nepagrindžia 100 Eur dydžio. Augintinio netekties neturtinė žala nėra tapatinama su žala žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau tai nereiškia, kad tokia žala gali būti nuvertinta iki simbolinės sumos.

Nurodo, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės praturtėjimo yra nepagrįsti. Teigia, kad toks argumentas žeidžia ir iškraipo žalos atlyginimo esmę. Ieškovė prarado 15 metų šeimos augintinį, kurio grąžinti neįmanoma. 1 000 Eur bendra suma nėra. praturtėjimas, o minimalus piniginis žalos kompensavimas už negrįžtamą praradimą ir sveikatos sutrikdymą bei pasekmes sveikatai. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi daugeliu aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti: tariamu ieškovės kerštu, tariamu neapykantos kurstymu, tariamu nepagarbiu bendravimu, tariamu sumos didinimu, tariamu ieškovės prisidėjimu prie žalos, tariamu teismo šališkumu, 50 Eur katino verte. Tačiau nė viena iš šių aplinkybių nėra patikimai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovė, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad byloje nebuvo pakankamai įrodymų nustatyti ieškovės katino vertę 600 Eur sumai, mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į katino amžių, atsakovės pateiktus įrodymus, jog persų veislės kačiukų kaina yra ne 600 Eur, o 450 Eur – 500 Eur. Nurodo, kad atsakovės pozicija dėl labiau simbolinės ieškovės prarasto gyvūno vertės yra pagrįsta byloje esančiu Lietuvos felinologų draugijos atsakymu į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2026 m. vasario 27 d. paklausimą apie tokio gyvūno vertę. Atsakovė mano, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės paskirtį ir byloje esančius įrodymus atitiktų ne didesnės nei 50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimas.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neužtikrino savo aptvertoje teritorijoje esančių šunų priežiūros sąlygų, todėl jie be priežiūros pateko į gatvę ir į netoliese esančius gyventojų kiemus, privačioje teritorijoje užpuolė kaimynų kieme esantį katiną ir jį mirtinai sudraskė, kurio savininkė yra ieškovė. Atsakovė neginčija, kad pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, ji, kaip naminio gyvūno savininkė, turi atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė apeliaciniu skundu ginčija priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį, mano, kad jis turėtų būti sumažintas iki 50 Eur sumos.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi, žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

CK 6.281 straipsnio, nustatančio žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės taikymo atveju, 1 dalyje nustatyta, kad, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ar kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti nuostolius. CK 6.249 straipsnio, įtvirtinančio žalos ir nuostolių sąvokas, 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

Ieškovė, nurodydama, jog patyrė 600 Eur turtinę žalą dėl prarasto persų kilmės katino pateikė gyvūno kilmės dokumentus, kurie patvirtina faktą, jog ieškovės katinas yra gimęs (duomenys neskelbtini) , persų/persian kilmės, kuris (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas elektroninės tapatybės nustatymo priemonėmis, vakcinuotas. Ieškovė įrodinėdama 600 Eur turtinės žalos dydį pateikė šiuos įrodymus: „Pet4Homes“ skelbimus dėl parduodamų persų veislės katinų 900 – 1000 GBP (1145-1378 Eur) sumomis, www.skelbiu.lt skelbimą dėl parduodamo persų veislės katino 1 000 Eur sumai, internetinio tinklalapio www.dunis.lt straipsnį apie populiariausias kačių veisles, kuriame nurodyta, jog persų veislės vidutinio katino kaina yra nuo 600 Eur iki 1 200 Eur. Atsakovė nesutikdama su ieškovės nurodytu turtinės žalos dydžiu pateikė www.skelbiu.lt skelbimų sąrašo dviejų skelbimų ištraukas apie persų veislės katinų kainą 450 Eur – 500 Eur sumoms.

Lietuvos civiliniame procese taikytinas ne didesnės tikimybės, o pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-933/2026). Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Atsakovė, teigdama jog ieškovės katino vertė yra 50 Eurų iš esmės nurodo, kad ieškovės katinas yra senas (15 metų amžiaus), o pagal Lietuvos felinologų draugijos atsakymą į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paklausimą būtina atsižvelgti į tokius faktorius kaip sveikatingumas, veislyno vardo garsumas, dalyvavimą parodose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatydamas turtinės žalos dydį. Pirmiausia, būtina pažymėti, kad atsakovė nesutikdama su ieškovės turtinės žalos dydžiu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, apie 15 metų amžiaus persų kilmės katino vertę (specialistų (felinologų) išvadų, katinų veislynuose persų kilmės kačių kainų ir pan.). Atsakovė nagrinėjamu atveju pateikė www.skelbiu.lt skelbimų sąrašo dviejų skelbimų ištraukas apie persų veislės katinų kainą 450 Eur – 500 Eur sumomis, iš kurių negalima patikimai daryti išvados, jog iš tiesų minėti du parduodami katinai turėjo kilmės dokumentus, yra tinkami veisimui ir ar pan.. Nors kaip pagrįstai nurodo atsakovė, skelbimuose matyti žalia pažymėta varnelė dėl kilmės dokumentų, tačiau atsakovė pateikė tik katinų skelbimų sąrašo ekrano nuotrauką, nepateikdama šių skelbimų turinio, iš pateikto skelbimo sąrašo ekrano nuotraukos negalima daryti jokios objektyvios išvados dėl minėtų parduodamų katinų sveikatos būklės, amžiaus ir kitų individualių savybių, kurios gali turėti įtakos šio gyvūno vertei.

Ieškovės pateikti įrodymai (skelbimai, straipsnis apie kačių veisles ir jų vidutines kainas) leidžia daryti išvadą, jog persų veislės jaunų katinų su kilmės dokumentais vidutinė kaina yra apie 1 000 Eur, panaši kaina nurodyta ir www.dunis.lt straipsnyje apie populiariausias kačių veisles 2025 metais, kuriame nurodyta, jog persų veislės vidutinė katino kaina yra nuo 600 Eur iki 1 200 Eur. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir neprašo priteisti jai jauno katino vertės, kuri sutinkant su atsakove, gali būti didesnė. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių pateiktus rašytinius įrodymus pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė jokių specialias žinias turinčių felinologų išvadų, apie atitinkamo amžiaus persų veislės galimą kainą, todėl šiuo atveju ginčo katino vertė nustatytina pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus – skelbimų ištraukas, pateiktus internetinius straipsnius ir pan.. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė į bylą taip pat nepateikė duomenų apie augintinio sveikatą, tačiau teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, jog ieškovės katinas neteko gyvybės po atsakovei priklausančių šunų užpuolimo, t. y. dėl ko objektyviai neįmanoma įvertinti žuvusio ieškovės katino sveikatos būklės, į tai, kad atsakovė neprašo tokių duomenų išreikalauti ir (ar) įpareigoti atsakovę juos pateikti su apeliaciniu skundu, minėti argumentai dėl galimos mažesnės ieškovei priklausiusio katino vertės, dėl teorinės jo sveikatos būklės vertintini tik kaip atsakovės subjektyvi interpretacija, kurios nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal šioje byloje pateiktų šalių rašytinių įrodymų visumą – skelbimų ištraukas, internetinius straipsnius vidutinė jauno veislinio persų katino vertė yra apie 1 000 Eur, į tai, jog šiuo atveju ieškovės veislinis katinas buvo vyresnio amžiaus (15 metų), daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur turtinė žala, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), dėl ko nutariama, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį tinkamai taikė proceso teisės normas, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutarė priteisti ieškovei iš atsakovės 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą nurodo, kad teismo apskaičiuotas neturtinės žalos dydis neatitinka šioje byloje esančių įrodymų, neturtinės žalos piniginės išraiškos nustatymo principų ir teismų praktikos, ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reikalavimą atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, be kita ko, siejo su neigiamomis jos ir jos šeimos narių (sugyventinio ir dviejų vaikų) emocijomis, tačiau neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti tik jai vienai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai; kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė katiną įsigijo kelių mėnesių amžiaus, katinas ieškovės namuose nepertraukiamai gyveno visą laiką nuo 2010 m. iki jo žūties, kurį lėmė atsakovės augintinių nepriežiūra (2025 m. rugsėjo 9 d.), tai yra 15 metų. Šiuo atveju bendro gyvenimo kartu laikotarpis, leidžia daryti išvadą, jog dėl kartu ilgą laiką gyvenusio katino žūties ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų. Faktą, jog augintinis buvo svarbi ieškovės ir jos šeimos gyvenimo dalis patvirtina kartu pateiktos įvairios augintinio nuotraukos. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nurodo, kad ieškovės katinas įvykio metu buvo palaidas, tačiau vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarime nurodyta, kad katinas buvo sudraskytas atsakovėms šunims įsibrovus į kaiminio sklypo teritoriją, faktą, kad katinas buvo sudraskytas privataus kiemo teritorijoje patvirtina ir byloje pateiktos negyvo katino nuotraukos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai neprižiūrėjo savo augintinio. Priešingai, katinas buvo privačioje valdoje, kieme ir atsakovės šunys įsibrovė į kiemo teritoriją, kuriame mirtinai sudraskė ieškovės katiną, todėl vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad ne ieškovės katinas įsibrovė į atsakovės sklypą ar buvo užpultas palaidas gatvėje ir ar pan., o būtent atsakovės šunims įsibrovus į privačią kiemo teritoriją ieškovės katinas buvo užpultas ir sudraskytas.

Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į tai, jog ieškovė grįsdama neturtinės žalos dydį pabrėžė ir tai, kad neturtinė žala buvo padaryta ir kitiems šeimos nariams, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Įvertinus ieškovės ieškinio pagrindą ir dalyką, galima daryti išvadą, kad ieškovė apibūdino savo ir šeimoje patirtus neigiamus išgyvenimus dėl netekto augintinio, ieškovė nereikalavo neturtinės žalos kompensacijos kaip kitų šeimos narių atstovė. Atmestini atsakovės argumentai ir dėl netinkamos teismų praktikos taikymo. Pirmiausia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Atsakovė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-248-513/2017, kurioje buvo priteista 150 Eur neturtinė žala, tačiau būtina pažymėti, kad minėtoje civilinėje byloje užpultas augintinis nežuvo, o buvo sužeistas, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu augintinio sužalojimas ir gyvybės netekimas yra iš esmės skirtingos situacijos. Taip pat negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, jog atsakovės kitoje cituojamoje nutartyje, kurioje buvo priteistas 340 Eur neturtinės žalos atlyginimas, augintinių gyvenimo kartu su šeimininkais laikotarpis buvo trumpesnis, kas taip pat objektyviai gali įtakoti neturtinės žalos dydį (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-1042/2023). Atsakovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 taip pat nurodoma skirtinga faktinėmis aplinkybėmis situacija, kai vienas iš augintinių buvo užpultas jį vedžiojant, o ne kiemo valdose. Taigi, nors minėtos situacijos turi panašumų, tačiau jų visiškai laikyti analogiškomis siekiant individualizuoti ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, negalima.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimi šunys užpuolė ir sudraskė ieškovės katiną jos kiemo teritorijoje, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos. Nustatant neturtinės žalos dydį, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad naminis gyvūnas kaip vertybė šiuolaikinėje visuomenėje užima vis svarbesnę vietą, o požiūris į naminius gyvūnus evoliucionuoja – jie emociškai tampa pilnaverčiais šeimos nariais ir emocinio stabilumo šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės įrodytas jos ir augintinio ilgo gyvenimo kartu laikotarpis (15 metų), emocinis ieškovės prisirišimas prie augintinio (pateiktos augintinio nuotraukos), taip pat ir faktas, kad augintinis buvo užpultas kiemo teritorijoje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė patyrė sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl netekto augintinio, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo dalį, dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tendencingas, ieškovės pozicija buvo palaikoma nurodant papildomus argumentus ieškovės pozicijai pagrįsti. Teigia, kad teismo sprendimo argumentai jog atsakovė menkino ieškovės išgyvenimus, įrodinėdama turtinės žalos dydį, taip sukeldama ieškovei papildomą neturtinę žalą, bei argumentai apie tikėtinai didesnę nei vidutinę ieškovės augintinio gyvenimo trukmę, kurių pati ieškovė neįrodinėjo, atsakovės pozicijos ir ją pagrindžiančios teismų praktikos argumentuoto įvertinimo nepateikimas, bylos medžiagai prieštaraujantys teismo sprendimo argumentai apie atsakovės neatsiprašymą, sudaro šią bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo galimo tendencingo palankumo ieškovės atžvilgiu įspūdį. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nebuvo neutralus, atsakovės vertinimu leidžia teigti, kad ši civilinė byla nebuvo išnagrinėta teisingai, kas yra esminė asmens pasitikėjimo teismu sąlyga. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovė neišreiškė atsiprašymo ieškovei dėl prarasto augintinio, tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų - šalių susirašinėjimo medžiagos, kuri patvirtina, jog atsakovė žinute atsiprašė ieškovės dėl netekto augintinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas darydamas minėtą išvadą, sutinkant su atsakove, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino rašytinių įrodymų visumos, tačiau šiuo atveju įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, savaime nereiškia teismo šališkumo buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020). Kita vertus, atmestini atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą nepagrįstai atsižvelgė į galimą ieškovės katino gyvenimo trukmę, ieškovės išgyvenimus. Pažymėtina, jog atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašydama mažintini priteistinos turtinės žalos dydį, be kita ko nurodė ir katino amžių, kaip mažinantį jo vertę faktorių, todėl ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės argumentus nurodė motyvus dėl katino amžiaus įtakos jo vertei, nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių nurodytas aplinkybes ir ar tendencingai tyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja atsakovė ir nebuvo priimtas jai palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai įvertinti netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to teismas nutaria atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.