- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-1102-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00061-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė (pran.)
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- S. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. ir atsakovo S. Z. (S. Z.) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. Z. (S. Z.) dėl išlaikymo priteisimo ir S. Z. (S. Z.) priešieškinį S. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. Z. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant jai (ieškovei) šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise, taip priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaikymo skolos už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėn.
Nurodė, kad teismui pateikta lentelė, kurioje apskaičiuotas vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydis pagal gruodžio–sausio mėn. po pusę mėnesio. Lentelėje neįtrauktos visos išlaidos, nes būna nenumatytų išlaidų. Lentelėje matyti minimali vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžiama suma. Turėdama didesnes galimybes ji vaikui skirtų dar didesnę sumą, bet šiuo metu gali skirti tik tiek. Ji tiek lėšų neturi, todėl padeda jos sutuoktinis ir tėvai. Vaikui per mėnesį išlaidžia maždaug apie 200 Eur maistui, nes maisto kainos kinta, dažnai išvažiuoja su vaiku į kavinę. Darželiui, ugdymui išleidžia apie 100 Eur ir darželyje dabar keliamas klausimas apie mėnesio įmoką, kuri bus apie 10 Eur, nors šiuo metu ji dar nenustatyta. Šiuo metu, kol vyksta jų atvejo vadyba, už darželį mokėti nereikia, bet, po mėnesio ar dviejų pasibaigus atvejo vadybai, už darželį teks mokėti šią sumą. Taip pat nurodė, kad vaikas lanko mokamus būrelius – už du mokama 35 Eur, bet vaikas auga, keičiasi amžiaus grupė, todėl už vieną būrelį reikės mokėti 20 Eur, t. y. nuo rugsėjo mėn. 40 Eur už du būrelius. Pridėtas šių išlaidų 15 Eur mokėjimo čekis, o dar 15 Eur čekio šokių mokytoja neatsiuntė. Taip pat mergaitė lanko baseiną, tam išleidžiama apie 70 ar 80 Eur, nes vienas apsilankymas kainuoja 10 ar12 Eur. Taip pat kiekvieną mėnesį moka apie 9 Eur mergaitės sveikatos draudimo. Vaiko išlaikymui nurodė po 120 Eur dydžio išlaidas jos drabužiams ir avalynei, pritaikant pagal sezoną, nes mergaitė judri ir išsitepa, nesaugo drabužių, todėl dažnai juos reikia pakeisti. Per sezoną vieną mėnesį būtina pakeisti drabužėlius, o sezonai keturi. Patiria išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, t. y. renginiams, dažnai veža dukterį į (duomenys neskelbtini) į žaidimų kambarius, nes jai ten patinka, viena valanda žaidimų kambaryje kainuoja 9 Eur, o jame praleidžiama tikrai ne viena valanda. Be to, duktė dažnai kviečiama į gimtadienius, kurie taip pat vyksta žaidimų kambariuose ir reikia sumokėti, taip pat tenka pirkti ne pigias dovanas. Apskaičiuotos išlaidos kelionėms – 80 Eur. Trumpas poilsis savaitgalį, kai perkamas kuponas visai šeimai, pvz. 280 Eur vertės, į kurį įeina nakvynė, pusryčiai, SPA, baseinai, išvykstama retkarčiais. Apskaičiuotos išlaidos higienai – šampūnai, tam tikros higienos priemonės, nes mergaitė turi problemų dėl šlapinimosi, taip pat išlaidos vaistams – vitaminams, kurie nepigūs, o mergaitė serga dažnai, bent jau kartą per mėnesį. Būsto, komunalinių išlaidų vaikui tenkanti dalis – beveik 43 Eur už praeitą mėnesį, žiemą ši dalis padidėja, apskaičiuojant vertintas sezoniškumas. Išlaidos žaislams, ugdymo priemonėms, kurių nebūtinai reikia kiekvieną mėnesį, bet labai dažnai tenka pirkti spalvinimo priemonių, knygučių, konstruktorių, kuriuos vaikas labai mėgsta, edukacinių žaislų, kurie labai lavina, praktiškai kiekvieną mėnesį tam išlaidos nuo 20 iki 60 Eur, kadangi ji labai mėgsta tyrinėti, todėl gana dažnai juos sulaužo. Teigė, kad išlaidas už transportą apskaičiavo atsižvelgdama tik į jos naudojamo automobilio išlaidas – kiekvieną rytą veža mergaitę į darželį 1-2 km, išskyrus vasarą, taip pat važiuoja į baseiną, prie jūros ar į kitas keliones, pas gydytojus, ir su siuntimais net į (duomenys neskelbtini), pas kardiologą teko važiuoti, todėl 30 procentų automobilio išlaidų – 45 Eur, laiko išlaidomis vaiko poreikiams. Sutuoktiniui priklausančio automobilio išlaidų neskaičiavo. Pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, susijusius su dukters poreikiais, nes kitų vaikų, kuriems 12 m. ir keli mėnesiai, išlaidos skiriasi, todėl ir pirkiniai skirtingi. Tai, ką ji perka dukteriai, perka atskirai. Stengėsi surinkti išlaidų čekius dėl išlaidų tik mergaitės poreikiams. Išlaidų maisto produktams čekiai bendri. Ji gaudavo 923 Eur dydžio išmoką iš Sodros, kuri šiuo metu sumažėjo iki 710 Eur, ją turėtų gauti iki kol vaikui sukaks aštuoniolika mėnesių. Taip pat gauna išmokas vaikui – apie 205 Eur. Atsakovas mokėjo visada 200 Eur, tačiau 2024 m. lapkričio mėn. atsakovas visai nemokėjo išlaikymo, gruodžio mėn. sumokėjo 200 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas 600 Eur, jei būtų skaičiuojama kas mėnesį po 400 Eur. Ji nekilnojamo turto neturi. Turi sutuoktinį ir dar du nepilnamečius išlaikytinius, kuriuos išlaikyti padeda jų tėvai. Ieškovės įsitikinimu, dukters išlaikymui iš viso reikalinga 883,58 Eur suma.
Atsakovas priešieškiniu, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti dukteriai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamą kas mėnesį 300 Eur išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant uzufrukto teise lėšas tvarkyti ieškovei S. J., vaiko išlaikymui neišnaudotą sumą kas mėnesį pervedant į vaiko kaupiamąją sąskaitą; ieškinio reikalavimą dėl 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti 300 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Nurodė, kad moka kiekvieną mėnesį po 250 Eur, moka tiek, kiek dabar gali. Kol kas daugiau mokėti negali, sutinka, kad šią sumą galima didinti iki 275 Eur, iki kol pagerės jo finansinė būklė, tai yra susiras nuolatinį darbą ir gaus stabilias pajamas. Teigė, kad šiuo metu neturi pastovaus darbo. Jis siūlė ieškovei teikti pagalbą ne piniginėmis lėšomis, bet maisto produktais, tą patį siūlė ir jo tėvai, tačiau ieškovė tokios paramos atsisakė ir norėjo tik pinigų. Nesutinka su ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytų išlaidų dydžiu, taip pat su čekiuose nurodytomis išlaidomis. Pagal pateiktus čekius, išlaidos maistui ir kurui bei kitos išlaidos – 100 Eur, darželiui ir vaiko ugdymui mažesnės išlaidos nei 100 Eur, ieškovė už darželį šiuo metu nemoka. Nemano, kad įvairiems pirkiniams ir šventėms būtina ieškovės nurodoma suma. Už būrelius mokama suma – 30 Eur. Mano, kad ieškovė neteisingai nurodo, kad dukters lankymasis baseine kainuoja 70 Eur, nes pateiktame čekyje nurodoma 14 Eur suma keturiems asmenims, vaiko apsilankymas kainuoja 3,60 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apdrausta dukters sveikata ir kokia suma mokama. Nesant nė vieno įrodymo apie dukteriai perkamus drabužius ir avalynę, mano, kad ieškovės nurodoma120 Eur per mėnesį suma yra per didelė, tokios sumos pakaktų 6 mėn. Mano, kad nėra poreikio vaiką vežti į žaidimų kambarius labai dažnai, juo labiau, kad vienos valandos kaina 9 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų apie keliones, kurioms per mėnesį vaikui išleidžia 80 Eur. Mano, kad savaitgaliais vykimas pagal ieškovės nurodomus perkamus kuponus nebūtinai skirtos vaikui, gali būti, kad tai suaugusių poreikiai ir dėl to vyksta ir vaikas. Sutinka, kad vaikui turi būti skiriama lėšų dalyvavimui gimtadieniuose. Taip pat sutinka, kad reikalingos išlaidos higienos priemonėms, tačiau pakaktų ir 25 Eur sumos. Išlaidas būstui ieškovė apskaičiavo pagal žiemos sezoną, tačiau yra ir vasaros sezonas, pagal čekius vaiko išlaidos būstui – 32 per mėnesį. Dėl žaislų ir ugdymo nurodytos 60 Eur dydžio išlaidos yra per didelės, mano, kad pakankamos 30 Eur. Ieškovė į vaikui tenkančią išlaidų automobiliui dalį įskaičiuoja padangas, draudimą, bet šios išlaidos neturėtų būti priskiriamos ir vaikui. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir čekius, išlaikymo suma 245 Eur, be išlaidų automobiliui. Negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nes jo pajamos priklauso nuo to, kiek jis dirba, kiek dienų dirba, kiek valandų – mokamas valandinis atlygis ir jo pajamos svyruoja nuo 2500 iki 4000 svarų, bet didesnę nei nurodytą minimaliai gaunamą sumą uždirba tik dirbdamas 12 val. per dieną ir savaitgaliais, be atostogų. Vidutiniškai realiai jis uždirba 2500 svarų, bankui moka apie 900 svarų kas mėnesį, moka 1000 svarų už būsto nuomą, taip pat moka už komunalines paslaugas vidutiniškai 140-150 svarų. Nekilnojamojo turto neturi, butą nuomojasi, nuomos sutartis kol kas nesurašyta. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes ieškovei paliko du automobilius, telefoną, kurių vertė buvo žymiai didesnė nei ieškovės prašomas įsiskolinimas. Ieškovė – jo vaiko motina, šie daiktai buvo palikti vaikui. Be to, kiekvieną mėnesį mokėjo vaikui išlaikymą, todėl nesupranta, iš kur atsirado įsiskolinimas. Šiuo metu negali įsiskolinimo sumokėti, nes neturi pinigų ir negali susirasti darbo. Šiuo metu jis laisvai samdomas darbuotojas, jį gali bet kada pasamdyti dirbti, o kitą dieną gali ir negauti darbo. Mokesčius moka. Jis dirba visus darbus, kuriuos reikia – statybininku, mechaniku, santechniku, elektriku. Kai dirba, jam vidutiniškai moka 150 svarų už dieną. Teigė, kad žemės sklypą jis perleido pagal sutartį, nes turėjo grąžinti skolas, iš esmės jam sklypas tapo nereikalingu, nes sklype neleido vykdyti statybų, o jis buvo paėmęs paskolą statyboms. Šiuo metu nei Lietuvoje, nei užsienyje jokio turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 27 d. sprendimu priteisė iš S. Z. (S. Z.) išlaikymą dukteriai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą 350 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš S. Z. (S. Z.) S. J. 412 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš S. Z. (S. Z.) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 109 Eur žyminio mokesčio ir 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš S. Z. (S. Z.) į valstybės biudžetą 251,39 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės pateikta išlaidų vaiko išlaikymui detalizacija nesutiko, nurodydamas, kad dauguma ieškovės nurodomų išlaidų neatitinka realios situacijos, išlaidos vaiko maistui, pramogoms, poilsiui, higienos reikmėms, baseino lankymui nurodomos aiškiai per didelės, o automobilio eksploatacijai, komunalinėms paslaugoms tenkanti išlaidų dalis neproporcingai didelė, neatitinka vaiko poreikių, pagal ieškovės pateiktus patirtų išlaidų dokumentus ir čekius, vaikui išlaikyti realiai išleidžiama 245 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų jo nurodomoms aplinkybėms apie galimai mažesnį šalių vaiko išlaikymui reikalingą išlaikymo dydį pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, tame tarpe į vaiko amžių, į tai, kad MMA dydžio suma patenkinami ne tik minimalūs šalių dukters poreikiai, ieškovės nurodomas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu ir nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2025 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. e3K-3-96-684/2025, 22 p.).
Atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, yra pagrindo išvadai, kad atsakovas šiuo metu turi didesnę galimybę teikti vaikui išlaikymą nei ieškovė, kadangi ieškovė augina kelių mėnesių kūdikį. Nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau ieškovė neteikė duomenų apie visas jos šeimos gaunamas pajamas, atsisakė nurodyti kitiems vaikams skiriamų išlaidų dydį ir dėl to nėra galimybės nustatyti tikrąją ieškovės šeimos turtinę padėtį. Atsakovas nors ir teigė, kad nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamos pajamos svyruoja nuo 2500 iki 4000 Eur, turi įsipareigojimų bankui, moka nemažus mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau nepateikė aktualiu laikotarpiu (2026 m.) savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
Atsižvelgus į tai, kad nėra galimybės ir pagrindo vertinti priteistino išlaikymo dydį ieškovės šeimoje ir atsakovo gaunamų pajamų kontekste, į tai, kad abu vaiko tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, ieškovės gaunamas pajamos – vaiko priežiūros išmoka, vadovaujantis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisiama 350 Eur dydžio išmokos kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. sausio 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Mokamo išlaikymo suma indeksuojama nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Atsižvelgus į MMA dydį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 412 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas iš 2024 m. buvusios MMA (708 Eur) atėmus išmoką vaikui (96,25 Eur) ir gautą išlaikymo vaikui sumą padalijus abiem tėvams – po 306 Eur, bei iš apskaičiuotos 306 Eur sumos atėmus 200 Eur dydžio atsakovo 2024 m. gruodžio mėn. sumokėtą išlaikymo sumą.
Byloje ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 5 d. ir 2026 m. vasario 20 d. pažymose esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 754,17 Eur. Ieškinį patenkinus, priešieškinį atmetus, iš atsakovo turi būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos. sprendžiama, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, bylinėjimosi išlaidos iš dalies susidarė dėl to, kad šalys bandė ginčą išspręsti taikiai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas trečdalis byloje nustatytų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 251,39 Eur. Likusi 502,78 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą. Prašo pakeisti 2026 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo sprendimą: pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai M. Z., mokamas 350 eurų dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės ir periodinių išmokų sumą padidinti iki 400 eurų; pakeisti sprendimo dalį, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteistas 412 eurų išlaikymo įsiskolinimas ir šią sumą padidinti iki 600 eurų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikiams reikalingą sumą bei atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai iš vaiko išlaikymui reikalingos sumos atėmė išmoką vaikui ir nenagrinėjo galimybės nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo. Ieškovė pirminiame ir patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad dukters poreikiams reikalinga 800 Eur suma, tačiau bylos nagrinėjimas užtruko vienerius metus. Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė 2026 m. sausio 15 d. pateikė dukters poreikių lentelę, kurioje apskaičiavo 883,58 eurų sumą, kuri reikalinga skirti dukrai per mėnesį, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad vaiko poreikiams pakankama 800 eurų suma, kuri mažesnė už vienos minimalios mėnesinės algos 2026 metais dydį.
Atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera ir nėra jokio pagrindo, priteisiant iš jo išlaikymą, atimti valstybės mokamas išmokas, kurios galėtų būti skiriamos vaiko laisvalaikiui, pramogoms ir lavinimui.
Ieškovė pateikė duomenis, kad jai 2025 m. gruodžio mėn. apskaičiuota išmokėti 923,54 Eur motinystės atostogų išmoka, kuri mažėja. Ji turi dar du išlaikytinius: A. J., gimusį (duomenys neskelbtini) ir B. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto ir kitų pajamų neturi. Nežiūrint į tai, kad ji nepateikė duomenų apie visas jos dabartinės šeimos pajamas, akivaizdu, kad jos asmeninės galimybės gauti didesnes pajamas yra žymiai mažesnės negu atsakovo.
Ieškovė viena rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, o atsakovas vaiką trumpai mato tik 1-2 kartus per metus. Šios aplinkybės, taip pat leidžia nukrypti nuo išlaikymo pareigos lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus bei jų finansinę padėtį ir pagristai nustatė 350 Eur per mėnesį išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, pagal kurį išlaikymas turi būti proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek tėvų turtinei padėčiai.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde nepagristai teigia, kad atsakovo pajamos leidžia mokėti didesnį išlaikymą. Atsakovo pajamos yra nepastovios, priklauso nuo darbo apimties ir nėra garantuotos. Taip pat atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bei kasdienes pragyvenimo išlaidas.
Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami tie patys argumentai, kurie jau buvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Naujų esminių aplinkybių ar įrodymų, kurie pagristų būtinybę keisti sprendimą, nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė išlaikymo dydį įvertinęs vaiko poreikius abiejų tėvu galimybes valstybės mokamas išmokas. Padidinus išlaikymą iki 400 Eur, būtų pažeistas proporcingumo principas ir nepagrįstai padidinta atsakovo finansinė našta.
Ieškovės reikalavimas padidinti tiek periodinį išlaikymą, tiek įsiskolinimą yra nepagrįstas ir neparemtas naujais įrodymais. Pažymėtina, kad vertinant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovės finansinę padėtį bei jos gaunamas pajamas ir išmokas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gauna valstybės mokamas išmokas vaikui, taip pat turėjo pajamas, susijusias su vaiko priežiūros išmoka. Šios aplinkybės mažina ieškovės finansinę naštą ir turi būti vertinamos nustatant išlaikymo dydį. Be to, ieškovė nepateikė išsamių duomenų apie visas savo gaunamas pajamas ir realią finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad visa finansinė našta turi būti perkeliama atsakovui.
Šiuo metu atsakovas dirba užsienyje, tačiau planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą jo pajamos objektyviai sumažės, kadangi darbo užmokestis Lietuvoje yra ženkliai mažesnis nei užsienyje. Dėl šios priežasties išlaikymo dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į dabartinę, bet ir į realiai tikėtiną atsakovo finansinę padėtį ateityje.
Nesutinka su galimu bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovo, kadangi ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovo finansinė padėtis yra ribota, pajamos nepastovios, turi finansinių įsipareigojimų bei kasdienes pragyvenimo išlaidas
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; nustatyti, kad kiekviena šalis padengtų savo patirtas teisinės pagalbos išlaidas; valstybės bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tarp šalių lygiomis dalimis; vaiko išlaikymo įsiskolinimą leisti sumokėti dalimis, išdėstant jį į 4 dalis. Apeliacinio skundo argumentai:
Nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi jų paskirstymas yra neproporcingas.
Byla yra susijusi su vaiko išlaikymu, todėl neturėtų būti visa finansinė našta perkeliama vienai šaliai. Ieškovė pati pasirinko naudotis advokato paslaugomis, todėl šias išlaidas turėtų dengti pati.
Valstybės išlaidos turėtų būti paskirstytos proporcingai tarp šalių.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš atsakovo. Atsiliepimo argumentai:
Atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų prieštaringi ir nėra pakankamai aiškūs. Viena vertus, jis prašo nustatyti, kad kiekviena šalis padengtų savo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kita vertus, bylinėjimosi išlaidas valstybei prašo paskirstyti lygiomis dalimis.
Ieškovei buvo paskirta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista 100 procentų. Asmeninių bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo.
Atsakovas nepateikė duomenų, kad nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei jis būtų atleistas ar, kad turėjo asmeninių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme atsakovas prašymo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo vykdymą nepateikė ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas. Be to, atsakovo reikalavimas nėra pakankamai aiškus. Atsakovas nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kodėl jis negali sumokėti iš jo priteistos santykinai nedidelės 412 eurų išlaikymo įsiskolinimo sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, bei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikiams reikalingą sumą bei atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai iš vaiko išlaikymui reikalingos sumos atėmė išmoką vaikui ir nenagrinėjo galimybės nukrypti nuo išlaikymo lygių dalių principo. Apeliantės argumentai pagrįsti.
Sprendžiant dėl priteistinos išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė 2026 m. sausio 15 d. pateikė dukters poreikių lentelę, kurioje apskaičiavo 883,58 eurų sumą, kuri reikalinga skirti dukrai per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai reikalinga 800 Eur per mėnesį suma, tačiau ieškovės nurodomą išlaikymo sumą sumažino ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ numatyta minimali darbo užmokesčio suma 2024 m. – 924 Eur (bruto) arba apie 708 Eur (neto), 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta suma – 1038 Eur (bruto) arba apie 777 Eur (neto), 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatyta suma – 1153 Eur (bruto) arba apie 846 Eur (neto). Kasacinio teismo pažymėta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
Kaip minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pagrindė, kad šalių dukrai reikalinga 800 Eur per mėnesį suma, o atsakovas, teigdamas, kad vaiko poreikiai yra mažesni negu minimalūs, įrodymų teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi atsižvelgiant tiek į ieškovės pateiktus duomenis, tiek į minimalaus darbo užmokesčio dydį, akivaizdu, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur suma.
Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) paskirta motinystės išmoka – 5113,56 Eur. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad S. J. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Iš Sodros informacijos apie apskaičiuotas išmokas nustatyta, kad S. J., nuo (duomenys neskelbtini) išmokėta vaiko priežiūros išmoka 923,54 Eur dydžio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios išmokos yra paskirtos ryšium su trečio vaiko gimimu. Nekilnojamo turto ir kitų pajamų neturi. Nors teismo sprendime nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie visas jos dabartinės šeimos pajamas, akivaizdu, kad ieškovės asmeninės galimybės gauti didesnes pajamas yra žymiai mažesnės negu atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei byloje paskirta antrinė teisinė pagalba, pasibaigus ankstesnio sprendimo galiojimui ir, įvertinus jos šeimos turtinę padėtį, ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei 100 procentų, taip pat ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista ir 2026 m. balandžio 14 d. VGTPT sprendimu, kuriuo paskirtas advokatas parengti apeliacinį skundą. Taigi šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų apie jo darbo pajamas 2024–2025 m. (darbo užmokestis, pensijos, pelnas ir kt. ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo / gražinimo santraukos (2024–2025 m. mokesčių srautas), savarankiškos veiklos santraukos nustatyta, kad atsakovo 2024–2025 m. iš savarankiškos veiklos turėjo 41 395 svarų pelno, t. y. turėjo darbinių pajamų, nuo kurių mokėjo 11 175 svarų dydžio mokesčius. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad nuolatinio darbo neturi, dirba tik tada, kai darbo rinkoje pakviečiamas dirbti. Iš VĮ Registrų centro išraše esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas. Nors atsakovas nurodė, kad sklypas perleistas už skolas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad per mėnesį „į rankas“ gauna 4000 eurų. Nurodė, kad turi žemės sklypą Vilniaus rajone, ruošiasi statyt namą, kur bus įrengtas kambarys dukrai, sudarė projektavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad dirba be išeiginių, visą dieną, todėl negali bendrauti su dukra nuotoliniu būdu net vakare.
Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo mokėjimo lygiomis dalimis principo, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti 400 Eur sumą, tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo proporcingas šalių turtinei padėčiai ir nepažeis šalių turtinių interesų pusiausvyros bei užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius.
Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą. Atsakovas gyvena ne Lietuvoje, su dukra bendrauja labai retai, to neneigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, nurodydamas, kad labai daug dirba, neturi laiko bendrauti su dukra net vakarais nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kitų vaikų neturi, taigi gali/turi galimybes skirti daugiau laiko darbinei veiklai ir atitinkamai gali gauti žymiai daugiau pajamų negu ieškovė. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Nors atsakovas ir nurodo, kad jo pajamos nepastovios, kad ketina grįžti gyventi į Lietuvą, todėl jo pajamos ateityje sumažės, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė (CPK178, 185 straipsniai). Taip pat, nors atsakovas nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, tačiau kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš Registro duomenų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą. Taigi deklaratyvūs atsakovo teiginiai negali būti pagrindu mažinti reikalingo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Be to, teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios. Jeigu po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 23 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 53 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 38 punktas).
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl šioje dalyje yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir padidinti priteisto kas mėnesį mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 400 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).
Apeliantė taip nesutinka su priteistu 412 eurų išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nes dukros poreikiam tenkinti buvo reikalingas ne mažesnis nei 800 Eur išlaikymas, ir prašo išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti iki 600 eurų. Apeliantės argumentai pagrįsti.
Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą, apskaičiuotą už 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Ieškovė teigė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė 2024 m. lapkričio mėn., o 2024 m. gruodžio mėn. sumokėjo tik 200 Eur. Ieškovė išlaikymo skolą apskaičiavo vertindama, kad atsakovas turėjo teikti dukters išlaikymui 400 Eur dydžio išmokas kas mėnesį.
Pagal CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, vertinama, kada išlaikymo įsiskolinimas atsirado.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo mokamo 200 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma iki 2024 m. lapkričio mėn. akivaizdžiai buvo nepakankama atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į MMA dydį, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, į tai, kad konstatuota, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, į tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir ji turi pareigą ir atsakomybę užtikrinti visus būtinus vaiko poreikius, susijusius ne tik su materialiu aprūpinimu, bet ir ugdymu, auklėjimu ir sveikata, laikytina, kad ieškovo įsiskolinimo suma sudaro 600 Eur ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistą 412 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti iki 600 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ir teigia, kad byla yra susijusi su vaiko išlaikymu, todėl neturėtų būti visa finansinė našta perkeliama vienai šaliai, abi šalys turi dalyvauti bylinėjimosi procese; ieškovė pati pasirinko naudotis advokato paslaugomis, todėl šias išlaidas turėtų dengti pati, valstybės išlaidos turėtų būti paskirstytos proporcingai tarp šalių. Apelianto argumentai atmestini.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc. Asmeninių bylinėjimosi išlaidų ieškovė neturėjo. Advokato darbą apmokėjo Valstybė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri pateikė teismui pažymas apie atstovavimo išlaidas. Šios išlaidos taip pat laikomos valstybės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos CPK 96 straipsnio numatyta tvarka. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei jis būtų atleistas ar kad turėjo asmeninių išlaidų. Kiekvieno asmens teisė yra pasirinkti pačiam vesti bylą ar naudotis teisine pagalba vedant bylą teisme (CPK 51 straipsnis).
Teismas, priteisdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, pažymėjo, kad šios išlaidos iš atsakovo turi būti priteisiamos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Bendra teisinės pagalbos ieškovei išlaidų suma yra 754, 17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį ginčo šalys baigė taikiai, bandė taikiai išspręsti ir visą ginčą, teismas priteisė iš atsakovo tik 1/3 dalį teisinės pagalbos išlaidų sumos - 251,39 eurų, taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs patenkintų reikalavimų dalį, pagrįstai priteisė iš atsakovo 15,86 eurų už dokumentų siuntimą ir 109 eurus žyminio mokesčio. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas CPK nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo nepažeidė.
Atsakovas taip pat prašo vaiko išlaikymo įsiskolinimą leisti sumokėti dalimis, išdėstant jį į 4 dalis.
CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas prašymo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo vykdymą nepateikė ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl pasisakyti šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą dukteriai M. Z., mokamą kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka padidinti nuo 350 Eur iki 400 Eur; priteistą iš atsakovo ieškovei išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti nuo 412 Eur iki 600 Eur; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 24 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 82 straipsnis). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos, kurios atstovaujant ieškovę apeliacinės instancijos teisme sudaro 212,50 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo S. Z. (S. Z.) išlaikymo sumą dukteriai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, padidinti nuo 350 Eur iki 400 Eur.
Priteistą iš atsakovo S. Z. (S. Z.) ieškovei S. J. išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinti nuo 412 Eur iki 600 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. Z. (S. Z.) į Valstybės biudžetą 24 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo S. Z. (S. Z.) į Valstybės biudžetą 212,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).