Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1280-894/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-15
Bylos Nr.: e2A-1280-894/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00445-2025-6
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: V. P.
Ieškovas: M. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1280-894/2026 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00445-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. L. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui V. P. (toliau – atsakovas) prašė nustatyti nepilnametės dukters T. P., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – dukra arba vaikas) gyvenamąją vietą kartu su jos motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo T. P. išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atsakovui išlaikymą vaikui pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės asmeninę AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 2 492 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su T. P. tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su dukra kas antrą porinį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaiką motinai.

2. Atsižvelgiant į tėvo užimtumą, darbo grafiką, galimybes, jis gali papildomai trečiadieniais arba penktadieniais nuo 17.00 val. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį 20.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas apie planuojamą paimti vaiką darbo dienomis laiką turi informuoti ieškovę prieš 1 dieną.

3. Nustatyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.

4. Jeigu atsakovas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės, darbinio užimtumo, artimo giminaičio netekties) negali atvykti jam nustatytu savaitgaliu pasiimti dukros ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu arba žinute. Tokiu atveju atsakovas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su dukra aukščiau nurodytu jam skirtu savaitgaliu.

5. Jeigu atsakovas ilgiau negu 1 dieną bendrauja su vaiku ne savo gyvenamojoje vietoje, jis turi informuoti ieškovę trumpąja sms žinute apie vaiko buvimo vietą. Ši informacija reikalinga atsitikus nenumatytam įvykiui, susijusiam su vaiku.

6. Atsakovas privalo užtikrinti ieškovei galimybę bendrauti su dukra telefonu arba internetu, kol vaikas būna pas jį, neribodamas vaiko ir motinos ryšio nenutrūkstamumo.

7. Abu tėvai telefonu trumpąja sms žinute informuoja vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, jei jis serga. Abu tėvai laikantis protingumo kriterijų̨, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol vaikas pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų vaiko sveikatos būklės.

8. Jei vaikas susirgo pas motiną tėvo bendravimo su vaiku dienomis, vaikas tėvui neperduodamas. Jeigu vaikas suserga būdamas pas tėvą, pasibaigus grafike nurodytam bendravimo laikotarpiui (arba jam nepasibaigus) - vaikas abiejų šalių bendru sutarimu perduodamas motinai tolimesniam gydymui. Tuo atveju, jeigu tėvas kreipėsi su sergančia dukra pas gydytojus, jis apie gydytojų nurodymus informuoja motiną.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos (duomenys neskelbtini) gimusios dukters T. P. tėvas. Šalys santuokoje nebuvo. Nuo gimimo vaikas gyvena su ieškove, tarp jų susiklostęs glaudus emocinis ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, geriausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovė su dukra gyvena nuosavame apie 70 kv. m gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Pusė šio namo asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, kita pusė - jos pilnamečiam broliui. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro 907,06 Eur, iš jų – 374 Eur netekto darbingumo – negalios pensija, 357,56 Eur našlaičių pensija, 46 Eur vienišo asmens išmoka. Ieškovė gauna vaikui valstybės mokamus vaiko pinigus - 129,50 Eur. Ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jos galimybės dirbti ir užsidirbti dėl sveikatos būklės yra ribotos. Ji registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau tinkamo darbo rasti negali. Atsakovas yra visiškai darbingas, kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto ir automobilį. Jam priklauso trijų kambarių butas Varėnoje, kurį anksčiau buvo siūloma parduoti už 67 000 Eur, taip pat automobilis BMW X1, įsigytas už 10 900 Eur. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „Homanit Lietuva“, jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 1 931,15 Eur. Ieškovės teigimu, ankstesnėse darbovietėse atsakovas uždirbdavo daugiau – 2200–2500 Eur, o dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi Švedijoje gaudavo apie 2 700–3 450 Eur „į rankas“. Atsakovas sąmoningai pasirinko mažiau apmokamą darbą, nors turi galimybių gauti didesnes pajamas. Ieškovė remiasi teismų praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymą laikomas minimalios mėnesinės algos dydžio vaiko poreikių užtikrinimas, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, jai tenka kasdienė vaiko priežiūros ir materialinio aprūpinimo našta, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Vaikas nuo 2025 m. gruodžio 2 d. lanko šokių būrelį, kuriam skiriama 55 Eur per mėnesį, taip pat patiriamos išlaidos aprangai, avalynei, koncertams ir vaiko vežimui į repeticijas. Nuo 2025 m. birželio mėn. vaikui diagnozuotos dermatologinės ligos, dėl kurių reikalingas tęstinis gydymas, vaistai ir specialūs kremai. Ieškovė nurodė, kad ankstesniais metais atsakovas dukrai skirdavo tik apie 200 Eur per mėnesį, o už jo nupirktus daiktus ar vaistus reikalaudavo iš ieškovės grąžinti dalį pinigų. Ieškovės teigimu, atsakovas jai grasindavo mažinti ar visai nemokėti išlaikymo, jeigu ji nekompensuos jo patirtų išlaidų. Dėl atsakovo daromo psichologinio poveikio ieškovė anksčiau kelis kartus kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau savo ieškinių atsisakydavo. 2019 ir 2020 m. bylos buvo nutrauktos ieškovei atsisakius reikalavimų, o 2021 m. ji taip pat atsisakė teisinių paslaugų ir tolesnio proceso. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki pirminio ieškinio pateikimo dienos. Jos skaičiavimu, 2023 m. susidarė 758 Eur išlaikymo skola, 2024 m. – 1 276 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki balandžio 7 d. – 458 Eur, todėl bendra išlaikymo skola sudaro apie 2 492 Eur. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių nuolat kildavo ginčų dėl atsakovo bendravimo su dukra. Atsakovas vaiką imdavo kada panorėjęs, konkretaus bendravimo grafiko nustatyti nenorėjo ir grasindavo kreiptis į vaiko teises.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su dukra tvarką sutiko. Su reikalavimu priteisti 2 492 Eur išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nesutiko. Nurodė, kad nuo dukters gimimo teikia 200 Eur dydžio išlaikymą, dėl kurio šalys buvo susitarusios raštu, ir šį susitarimą vykdė. Be to, dukra dažnai būna pas atsakovą, kuris tuo metu ją prižiūri ir išlaiko. Todėl, atsakovo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs. Atsakovas iš dalies sutinka su išlaikymo priteisimu, tačiau nesutinka su prašomu 400 Eur dydžiu. Jo teigimu, ieškovė nėra pakankamai pagrindusi faktinių vaiko poreikių ir nepateikė išsamių išlaidų apskaičiavimų. Atsakovas mano, kad šalių teikiamo išlaikymo ir vaiko pinigų pakanka dukters protingiems poreikiams patenkinti, juolab kad jis vidutiniškai apie 8 dienas per mėnesį jis pats prižiūri ir išlaiko dukrą. Atsakovo vertinimu, tokio amžiaus vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti pakanka apie 400–500 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo dydis turėtų būti didinamas dėl vaiko lankomo šokių būrelio, padidėjusios minimaliosios mėnesinės algos ar atlikto vaiko kambario remonto. Jo teigimu, šokių būrelio lankymas buvo žinomas sprendžiant dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, be to, nėra aišku, ar vaikas būrelį faktiškai lanko. Minimaliosios algos padidėjimas savaime negali būti pagrindas didinti išlaikymą, nes padidėjo ir išmokos vaikui. Dėl remonto atsakovas abejoja jo faktu ir apimtimi, nes byloje, jo teigimu, nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie realų jos darbingumo lygio pasikeitimą ar ketinimą jį keisti. Jo teigimu, ieškovė, nors jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ilgą laiką nedirbo ir tik 2025 m. lapkričio 21 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, todėl turėtų dėti pastangas savo pajamoms didinti ir taip prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovo nuomone, šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Ieškovė turi ½ dalį gyvenamojo namo, statinių ir žemės sklypo, o atsakovui priklauso trijų kambarių butas, įsigytas su banko paskola, už kurią kas mėnesį moka apie 220 Eur. Nors atsakovo pajamos didesnės, jis nurodo turintis finansinių įsipareigojimų. Atsakovas prašo atmesti reikalavimą dėl 2 492 Eur išlaikymo įsiskolinimo, o priteisiant išlaikymą atsižvelgti į realius ir įrodytais pagrįstus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį bei atsakovo tiesioginį dalyvavimą dukros priežiūroje ir išlaikyme.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, nustatė T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo išlaikymą T. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atsakovui išlaikymą vaikui pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės asmeninę AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); T. P. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo 2 478,05 Eur išlaikymo T. P. įsiskolinimą; nustatė atsakovo bendravimo su dukra T. P. tvarką:

1.Atsakovas bendrauja su dukra kas antrą porinį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaiką motinai.

2. Atsižvelgiant į atsakovo užimtumą, darbo grafiką, galimybes, atsakovas gali papildomai trečiadieniais arba penktadieniais nuo 17.00 val. paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį 20.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas apie planuojamą paimti vaiką darbo dienomis laiką turi informuoti motiną prieš 1 dieną.

3. Nustatyta, kad atsakovo bendravimas su vaiku telefonu, internetu, kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis neribojamas, tačiau turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus, ugdymo užsiėmimus (pamokų ruošą), miego režimą bei kitus poreikius.

6. Atsakovas privalo užtikrinti ieškovei galimybę bendrauti su dukra telefonu arba internetu, kol vaikas būna pas jį, neribodamas vaiko ir motinos ryšio nenutrūkstamumo.

likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo valstybei 339,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. P.. Vaiko tėvai santuokos sudarę nebuvo. T. P. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Atsakovas nuo 2019 metų gyvena atskirai nuo dukros ir ieškovės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis geriausiais nepilnamečio vaiko interesais, sprendė, kad T. P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Teismas nustatė, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišęs, laiko motinos namus savo namais, o gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko augimui ir vystymuisi. Apklaustas vaikas taip pat patvirtino gerus santykius su motina. Nors abu tėvai gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaikas palaiko ryšį su tėvu, pagrindo keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją aplinką teismo vertinimu, nėra.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas nurodė, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas ieškovės pasiūlytą dukters ir jos tėvo bendravimo tvarką pripažino aiškia, konkrečia ir pakankamai lanksčia, užtikrinančia galimybę palaikyti bei stiprinti jų emocinį ryšį. Atsakovas su pasiūlyta tvarka sutiko, o teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ji prieštarautų vaiko ar tėvų interesams. Teismas patvirtino ieškovės pasiūlytą tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Šalims paliko galimybę dėl konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko susitarti geranoriškai, atsižvelgiant į savo galimybes ir vaiko interesus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl nepilnametės T. P. poreikių dydžio ir iš atsakovo priteistino išlaikymo. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.192 straipsnį abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad turi būti tenkinami ne tik būtiniausi, bet ir vaiko lavinimo, saviraiškos bei laisvalaikio poreikiai. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 846 Eur per mėnesį. Vaikas lanko šokių būrelį, dėl kurio patiriamos išlaidos už užsiėmimus, aprangą, avalynę, koncertus ir keliones į repeticijas. Taip pat patiriamos išlaidos vaiko sveikatai ir vaistams. Teismas įvertino pateiktus įrodymus, tačiau pažymėjo, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos, pavyzdžiui, būsto remontas ir baldų įsigijimas, buvo vienkartinės ir negali būti laikomos nuolatinėmis vaiko išlaikymo išlaidomis. Sveikatos poreikiams teismas pripažino pakankama 50 Eur per mėnesį suma. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2026 m. minimalioji mėnesinė alga po mokesčių sudaro 846 Eur, ir šią sumą pripažino orientaciniu pagrįstų vaiko poreikių dydžiu. Iš pradžių, nesant kitų aplinkybių, kiekvienam iš tėvų tektų po 423 Eur. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad jų galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo nėra vienodos. Ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji registruota Užimtumo tarnyboje, jos mėnesio pajamos sudaro apie 777,56 Eur. Jai priklauso dalis gyvenamojo namo ir senesnis automobilis. Be to, vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl būtent ji kasdien rūpinasi vaiku, jo priežiūra ir poreikių tenkinimu. Teismas nustatė, kad atsakovas yra visiškai darbingas, gauna apie 1700–1900 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį, turi statybininko-apdailininko specialybę ir gali dirbti vairuotoju. Teismas taip pat nustatė, kad anksčiau atsakovas yra uždirbdavęs daugiau. Jam priklauso butas Varėnoje ir automobilis BMW X1, nors jis turi ir kreditorinių įsipareigojimų. Teismas pripažino, kad tėvų turimas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės yra panašios vertės, tačiau jų pajamos ir galimybės jas padidinti iš esmės skiriasi. Ieškovės galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribotos dėl jos darbingumo ir pareigos kasdien rūpintis vaiku, o atsakovas turi geresnes galimybes uždirbti daugiau. Teismas taip pat įvertino 129,50 Eur valstybės mokamą išmoką vaikui. Nurodė, kad atėmus šią sumą iš 846 Eur vaiko poreikių, lieka 716,50 Eur, kuriuos turi padengti tėvai. Nors lygiomis dalimis kiekvienam tektų po 358,25 Eur, teismas, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį ir tai, kad motina viena kasdien rūpinasi vaiku, nusprendė, jog didesnę finansinę naštą turi prisiimti atsakovas. Teismas nusprendė iš atsakovo priteisti po 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas sprendė, ar atsakovas yra skolingas už nepilnametės dukters išlaikymą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 6 d. Nurodė, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti išlaikymą atsiranda tada, kai vienas iš tėvų faktiškai nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2 492 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, jis teigė, kad nuo gimimo mokėjo po 200 Eur per mėnesį, nes dėl tokios sumos buvo susitaręs su ieškove. Teismas nustatė, kad atsakovas iš tiesų reguliariai pervedinėjo ieškovei pinigus – daugeliu atvejų po 200 Eur. Tai patvirtino banko sąskaitų išrašai, tačiau byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kad šalys buvo sudariusios konkretų susitarimą, jog 200 Eur per mėnesį yra galutinis ir pakankamas vaiko išlaikymo dydis. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą siekė, jog atsakovas mokėtų didesnį išlaikymą. Ji kreipėsi į institucijas ir teismą dėl didesnio išlaikymo, tačiau tam tikrais atvejais ieškinius atsiimdavo, tikėdamasi, kad atsakovas pradės mokėti daugiau. Todėl teismas nelaikė pagrįstu atsakovo argumentą, kad 200 Eur suma buvo galutinai suderinta tarp šalių. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė tam tikrą laiką nereikalavo didesnio išlaikymo, nereiškia, kad ji atsisakė vaiko teisės į tinkamą išlaikymą. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu reikšmingą dalį vaiko išlaikymo užtikrino natūra ar kad vaikas faktiškai pusę laiko gyveno pas jį.

Teismas, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimą, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusiu minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu ir iš jo atėmė tuo metu mokėtą išmoką vaikui. Likusi suma buvo laikoma orientaciniu vaiko poreikiams tenkinti reikalingu dydžiu, kurio pusę turėjo padengti atsakovas. 2023 m. MMA sudarė 840 Eur, o atskaičius mokesčius – 633 Eur. Iš šios sumos atėmus 85,75 Eur vaiko išmoką, liko 547,25 Eur. Atsakovui teko pusė – 273,62 Eur per mėnesį. Per metus tai sudarė 3 283,44 Eur. Kadangi atsakovas sumokėjo 2525 Eur, liko 758,44 Eur skola. 2024 m. MMA sudarė 924 Eur, o atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Atėmus 96,25 Eur vaiko išmoką, liko 612,17 Eur, todėl atsakovui teko 306,08 Eur per mėnesį. Per metus tai sudarė 3 672,96 Eur. Atsakovui sumokėjus 2400,50 Eur, liko 1 272,46 Eur skola. 2025 m. sausio 1 d. – balandžio 6 d. MMA sudarė 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – 777 Eur. Atėmus 122,50 Eur vaiko išmoką, liko 654,50 Eur, todėl atsakovui teko 327,25 Eur per mėnesį. Už šį laikotarpį apskaičiuota 1 047,15 Eur suma. Atsakovui sumokėjus 600 Eur, liko 447,15 Eur skola. Teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo: 2023 m. – 758,44 Eur; 2024 m. – 1 272,46 Eur; 2025 m. iki balandžio 6 d. – 447,15 Eur, iš viso – 2 478,05 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti dukrą vykdė tik iš dalies. Nors jis mokėjo pinigines sumas ir prisidėjo prie vaiko išlaikymo, jo teiktas išlaikymas nebuvo pakankamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo galimybes. Atsakovas buvo pajėgus mokėti didesnį išlaikymą, o įrodymų, kad vaiko poreikiai buvo mažesni arba kad atsakovas objektyviai negalėjo mokėti nustatyto dydžio išlaikymo, byloje nenustatyta. Teismas priteisė iš atsakovo 2 478,05 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 6 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, nustatė, kad ieškovė patyrė 3 050 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teismas įvertino bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir kiekį, advokatės darbo sąnaudas bei tai, kad dalis dokumentų galėjo būti pateikta kartu su ieškiniu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nagrinėti klausimai nėra nauji ir dėl jų yra gausu teismų praktikos. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad 3 050 Eur suma yra per didelė, ir ją sumažino iki 2 000 Eur. Nors ieškovės prašytas išlaikymo įsiskolinimas buvo šiek tiek didesnis nei teismo priteistas, teismas nusprendė priteisti visas 2 000 Eur advokato išlaidas, nes skirtumas atsirado iš esmės dėl nedidelės skaičiavimo klaidos nurodant paskutinę įsiskolinimo dieną. Teismas nurodė, kad ieškovė už reikalavimus dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo žyminio mokesčio nemokėjo, todėl jį valstybei turi sumokėti atsakovas. Teismas iš atsakovo valstybei priteisė:164 Eur žyminį mokestį už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimus; 111 Eur žyminį mokestį už vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą; 57 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, iš viso 339,93 Eur. Teismas atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau ir apeliantas) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai nurodė, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pats nustatė, kad, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nebuvo pakankamo pagrindo nustatyti didesnę atsakovo išlaikymo dalį.

Teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė pateikė duomenis apie vaiko poreikius, faktiškai jų tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo. Nurodytos per mėnesį 40 Eur išlaidos batams, 90 Eur drabužiams, 50 Eur vaistams, 60 Eur atostogoms bei 45 Eur klasės komitetui ir nenumatytoms išlaidoms neatitinka protingumo kriterijų ir nebuvo tinkamai pagrįstos įrodymais. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Turi būti vertinami protingi ir konkretaus vaiko poreikiai, o ne formaliai nurodytos išlaidos.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė vaiko išlaikymui nurodė minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio – 846 Eur – sumą, todėl esą nereikia detaliai įrodinėti šių išlaidų. Ši išvada neatitinka byloje esančių įrodymų. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta bendra 820 Eur išlaidų suma, iš kurios, atėmus vaiko pinigus, gaunama 700 Eur suma. Taigi ieškovė neprašė ir nepagrindė 846 Eur mėnesinių vaiko poreikių sumos.

Teismas, nukrypdamas nuo byloje esančių rašytinių įrodymų ir savo išvadą grįsdamas suma, kurios ieškovė nenurodė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė 846 Eur vaiko poreikių dydį, o iš atsakovo priteisė 400 Eur išlaikymą.

Kadangi teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo atsakovui nustatyti didesnę nei pusė vaiko poreikių tenkančią išlaikymo dalį. Ieškovės pajamos sudaro apie 777,56 Eur per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1 100 Eur per mėnesį. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai: UAB „GF bankui“ 146,16 Eur, UAB „Saugus kreditas“ – 219,60 Eur, iš viso 365,76 Eur per mėnesį. Priteisus iš atsakovo 400 Eur išlaikymą, po paskolų ir išlaikymo mokėjimų jam liktų apie 334 Eur per mėnesį. Šios lėšos būtų nepakankamos būtinoms pragyvenimo ir kelionės į darbą išlaidoms padengti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti vertinamos ne tik vaiko reikmės, bet ir realios tėvų finansinės galimybės, jų pajamos, turtas, skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai; teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus, atsakovas, padedamas artimųjų, realiai gali skirti dukros išlaikymui iki 270 Eur per mėnesį, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo turi būti pakeista, nustatant, kad atsakovas dukros išlaikymui moka po 270 Eur per mėnesį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vienas iš tėvų faktiškai nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Apeliantas savo pareigą išlaikyti dukrą vykdė geranoriškai, todėl pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2019 m. pradžios tarp šalių buvo susitarimas dėl dukros išlaikymo, kurį teisme ne kartą patvirtino ir pati ieškovė. Šį susitarimą patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartys: 2019 m. vasario 4 d. nutartis, kuria ieškovė atsisakė ieškinio, nes atsakovas sutiko geranoriškai teikti išlaikymą dukrai; 2020 m. liepos 27 d. nutartis, kuria ieškovė atsisakė ieškinio su atsakovu geranoriškai susitarusi; 2025 m. vasario 20 d. nutartis, kuria užfiksuotas ieškovės prašymas atsiimti ieškinį. Šalių susitarimą dėl 200 Eur dydžio periodinio išlaikymo patvirtina byloje esantys 2024 m. gruodžio 17 d. susitarimai dėl dukters išlaikymo ir bendravimo su ja tvarkos. Nors toks susitarimas nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, jis patvirtina, kad atsakovas savo pareigą vykdė, o šalys buvo susitarusios dėl išlaikymo teikimo tvarkos.

Teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo už 2023–2025 m. laikotarpį, taip pat neįvertino, kokie buvo faktiniai vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis būtent tuo laikotarpiu. Teismas formaliai konstatavo, kad vaiko išlaikymui turėjo būti skiriama pusė tuo metu galiojusios minimaliosios mėnesinės algos, tačiau nenustatė ir nepagrindė, kodėl būtent tokio dydžio išlaikymas buvo būtinas konkrečiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti vertinami vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis konkrečiu laikotarpiu, o pasikeitus šioms aplinkybėms išlaikymo dydis gali būti keičiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Teismas neįvertino šalių susitarimo dėl išlaikymo, atsakovo faktiškai teikto išlaikymo, faktinių vaiko poreikių 2023–2025 m. laikotarpiu ir tuo metu buvusios šalių turtinės padėties. Dėl to nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė ir padarytos nepagrįstos išvados dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti pakeista ir šioje dalyje ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto 400 Eur advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto argumentai, kad 400 Eur dydžio išlaikymas yra per didelis ir neatitinka jo turtinės padėties, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikiai yra realūs, pagrįsti ir laikui bėgant padidėję, jie pagrėsti rašytiniais įrodymais. Be to, dėl sveikatos sutrikimų vaikui reikalingas nuolatinis gydymas, medikamentai ir specialios gydymo priemonės, o tai lemia papildomas išlaidas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant būtiną vaiko išlaikymo dydį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA po mokesčių sudaro 846 Eur, todėl vienam iš tėvų tenkanti orientacinė dalis yra 423 Eur. Teismo priteista 400 Eur suma net nesiekia šio orientacinio dydžio.

Šalies argumentai

Apelianto teiginiai apie jo ribotas finansines galimybes prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kuri objektyviai neleistų mokėti 400 Eur dydžio išlaikymo. Ieškovės galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra objektyviai ribotos dėl jai nustatyto 50 proc. darbingumo lygio. Šalių galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo nėra lygios.

Apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių tėvų dalių principo, atmestinas. Šis principas nėra absoliutus ir turi būti taikomas atsižvelgiant į konkretaus vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes. Nagrinėjamu atveju būtent dėl esminio šalių turtinės padėties ir galimybių skirtumo teismas pagrįstai nustatė didesnę atsakovo dalį, tenkančią vaiko išlaikymui.

Aplinkybė, kad ankstesnėje 2025 m. liepos 11 d. išlaikymo poreikių lentelėje buvo nurodyta 820 Eur bendra mėnesio vaiko poreikių suma, taip pat nepaneigia priteisto išlaikymo dydžio. Patikslinus ieškinį buvo įvertintos aktualios aplinkybės – išaugę vaiko poreikiai, kainos, atsiradusios sveikatos priežiūros ir šokių lankymo išlaidos. Todėl išlaikymo dydis turi būti vertinamas pagal faktinius vaiko poreikius sprendimo priėmimo metu, o ne pagal ankstesnį jų vertinimą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 400 Eur dydžio išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai ir jo realioms galimybėms uždirbti. Priešingai, šios sumos sumažinimas nepagrįstai perkeltų didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei, kurios finansinės galimybės yra akivaizdžiai mažesnės.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginiai, kad nuo 2023 m. jis dukrą augino ir išlaikė lygiaverčiai su ieškove, neįrodyti. Vien aplinkybė, kad atsakovas tam tikrais laikotarpiais pirkdavo dukrai daiktus, vaistus ar patirdavo išlaidų jai būnant jo namuose, savaime nepatvirtina tinkamo ir pakankamo išlaikymo teikimo. Byloje nustatyta, kad dalį tokių išlaidų ieškovė atsakovui kompensuodavo, todėl jos negali būti laikomos atsakovo papildomu indėliu į vaiko išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti ne tik visiškai neteikiant išlaikymo, bet ir teikiant jį nepakankamai, kai neužtikrinami būtini vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovas neįrodė, kad jo faktiškai teiktas išlaikymas atitiko vaiko poreikius ar kad jis objektyviai negalėjo teikti didesnio išlaikymo. Todėl vien jo pervedamos 200 Eur sumos ar pavienių išlaidų vaikui nurodymas nepaneigia susidariusio įsiskolinimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsakovo faktiškai teiktą išlaikymą, pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą ir priteisė iš atsakovo 2 478,05 Eur. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų faktinių aplinkybių ar mažinti priteistą įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas patikslintas ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. P.. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su mama. Atsakovas nuo 2019 m. gyena atskirai nuo nepilnametės dukros.

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas nors ir konstatavo, kad ieškovė pateikė duomenis apie vaiko poreikius, faktiškai jų tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo. Nurodytos per mėnesį 40 Eur išlaidos batams, 90 Eur drabužiams, 50 Eur vaistams, 60 Eur atostogoms bei 45 Eur klasės komitetui ir nenumatytoms išlaidoms neatitinka protingumo kriterijų ir nebuvo tinkamai pagrįstos įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė vaiko išlaikymui nurodė minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio – 846 Eur – sumą, todėl esą nereikia detaliai įrodinėti šių išlaidų. Teismas, nukrypdamas nuo byloje esančių rašytinių įrodymų ir savo išvadą grįsdamas suma, kurios ieškovė nenurodė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė 846 Eur vaiko poreikių dydį, o iš atsakovo priteisė 400 Eur išlaikymą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu (dokumentas numeris DOK-3347), nustatė, kad, kaip teisingai sprendime nurodė teismas, ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymą dukrai, vaiko poreikių dydį aiškiai susiedama su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu – 846 Eur, taip pat patikslino išaugusius vaiko poreikius, susijusius su neformaliu ugdymu, vaiko sveikatos problemomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 153,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700), atskaičius mokesčius – 846 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 423 Eur.

Vadovaudamasis nutarties 19 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju ne ieškovei, o būtent atsakovui, įrodinėjančiam mažesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius šalių vaiko poreikius, teko pareiga tai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų mažesnius, nei nustatė teismas šalių dukros poreikius, atsakovas nėra pateikęs (CPK 12, 178 straipsniai). Vien atsakovo subjektyvus vertinimas dėl to, kad atskiros vaiko poreikių tenkinimui nurodytos sumos turėtų būti mažesnės, nesudaro prielaidų daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teismas įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Ieškovė neturėjo pareigos detaliai įrodinėti visų patiriamų nepilnamečio vaiko poreikių, nes jos nurodyta vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti skiriama suma yra reali, nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteisus iš atsakovo 400 Eur išlaikymą, po paskolų ir išlaikymo mokėjimų jam liktų apie 334 Eur per mėnesį. Šios lėšos būtų nepakankamos būtinoms pragyvenimo ir kelionės į darbą išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus, atsakovas, padedamas artimųjų, realiai gali skirti dukros išlaikymui iki 270 Eur per mėnesį, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo turi būti pakeista, nustatant, kad atsakovas dukros išlaikymui moka po 270 Eur per mėnesį. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Šalių turtinė padėtis vertintina sprendžiant dėl šalių galimybės teikti nustatytą vaikams reikalingo išlaikymo dydį bei kokią dalį iš vaikams reikalingo išlaikymo dydžio turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra nustatytas dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi sąvoka „darbingumo lygis“).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog jis neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Priešingai, kaip teismo posėdyje nurodė pats atsakovas, jis yra įgijęs rinkoje itin paklausia statybininko-apdailininko profesiją, turi teisę vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas V. P. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnametės dukros išlaikymui.

Apelianto teigimu, teismas teisingai nurodė, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pats nustatė, kad, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nebuvo pakankamo pagrindo nustatyti didesnę atsakovo išlaikymo dalį. Tokius atsakovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant konkrečias išlaikymo proporcijas, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, bet ir jų darbingumo lygį, indėlį, susijusį su kasdiene vaiko priežiūra.

Šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje. CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, vienas iš kurių – teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovei, su kuria nustatyta šalių dukros gyvenamoji vieta, tenka kasdienio rūpinimosi vaiku našta, taip pat į ieškovei nustatytą darbingumo lygį (50 proc.), visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos, kas sudarė pagrindą teismui, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, savo iniciatyva nukrypti nuo tėvų lygių dalių išlaikant vaiką principo (CPK 376 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Apelianto teigimu, nuo 2019 m. pradžios tarp šalių buvo susitarimas dėl dukros išlaikymo, kurį teisme ne kartą patvirtino ir pati ieškovė. Šį susitarimą patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartys: 2019 m. vasario 4 d. nutartis, kuria ieškovė atsisakė ieškinio, nes atsakovas sutiko geranoriškai teikti išlaikymą dukrai; 2020 m. liepos 27 d. nutartis, kuria ieškovė atsisakė ieškinio su atsakovu geranoriškai susitarusi; 2025 m. vasario 20 d. nutartis, kuria užfiksuotas ieškovės prašymas atsiimti ieškinį. Šalių susitarimą dėl 200 Eur dydžio periodinio išlaikymo patvirtina byloje esantys 2024 m. gruodžio 17 d. susitarimai dėl dukters išlaikymo ir bendravimo su ja tvarkos. Nors toks susitarimas nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, jis patvirtina, kad atsakovas savo pareigą vykdė, o šalys buvo susitarusios dėl išlaikymo teikimo tvarkos. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų apie buvusį šalių susitarimą, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. V. P. dukrai T. P. teiks 200 Eur/mėn. išlaikymą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovė kelis kartus kreipusis su ieškiniais dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vėliau šių ieškinių atsisakė, pati savaime nepatvirtina atsakovo nurodomo šalių susitarimo egzistavimo. Priešingai, aplinkybės susiję su ieškinių dėl išlaikymo šalių dukrai priteisimo iš atsakovo pateikimu, suponuoja išvadą, kad tarp vaiko tėvų nebuvo bendro sutarimo dėl vaiko tėvo dukrai teiktino išlaikymo dydžio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino šalių susitarimo dėl išlaikymo, atsakovo faktiškai teikto išlaikymo, faktinių vaiko poreikių 2023–2025 m. laikotarpiu ir tuo metu buvusios šalių turtinės padėties. Dėl to nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė ir padarytos nepagrįstos išvados dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinės instacijos teismas tokius atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikių dydį siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, jog kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Pažymėtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių dukters poreikius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 7 d. buvus mažesnius nei minimalioji mėnesinė alga. Atsakovas V. P. taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2025 m. jo turtinė padėtis buvo tokia bloga, kad neleistų šalių vaikui teikti teismo nustatyto išlaikymo dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, bylos duomenys (išrašas iš SoDra registro, liudytojo R. L. parodymai) patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu gaudavo didesnį darbo užmokestį, nei gauna UAB „HOMANIT LIETUVA“, kurioje dirbo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

Teismui nustačius, kad 2023 m. vaiko poreikius atitinkantis atsakovui tenkantis išlaikymo vaikui dydis sudarė 273,62 Eur, 2024 m. – 306,08 Eur, 2025 m. – 327,25 Eur, atsakovo dukrai mokėtas 200 Eur išlaikymas nelaikytinas tinkamu išlaikymo prievolės vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime teismas iš apskaičiuoto atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydžio minusavo atsakovo vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu sumokėtas sumas, todėl priešingai nei nurodo apeliantas, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydis yra nustatytas tinkamai.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymas savo esme yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, pažymi, jog aplinkybė, kad bendravimo su vaiku metu atsakovas patirdavo išlaidas, nesudaro pagrindo spręsti atsakovui tinkamai įvykdžius išlaikymo prievolę laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė dalį atsakovo bendravimo su vaiku metu patirtų išlaidų jam atlygindavo.

Įvertinęs bylos įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, analizavo jų visumą ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka apelianto pozicijos, sprendime nėra aptarti visiškai visi apelianto išdėstyti teiginiai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, atskleidė bylos esmę ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

49. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti 400 Eur jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (dokumentas numeris DOK-13407). Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – banko sąskaitos išrašas.

Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė