Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. N. A.-H. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Jam (pareiškėjui) grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas netrukus buvo pagrobtas, žiauriai kankintas, todėl vėl pabėgo iš (duomenys neskelbtini) į Europą ieškoti prieglobsčio. 2022 m. spalio 15 d. jis prisistatė Marijampolės policijos komisariate ir paprašė prieglobsčio, tačiau buvo uždarytas jam nežinomose patalpose, o po 10 dienų išvežtas atgal į mišką ir išstumtas į Baltarusijos Respubliką (toliau – ir Baltarusija) be maisto ir vandens. Baltarusijoje jis ilgai prabuvo miške, buvo surastas visiškai išsekęs, todėl jį nugabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pagerėjus fizinei būklei pareiškėjas pabėgo ir (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) reikalavimus, 2023 m. rugsėjo 20 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš (duomenys neskelbtini), jo laisvė ir vėl buvo apribota apgyvendinant Pabradės užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Pabradės URC) be judėjimo laisvės.

Abu kartus (tiek 2021 m., tiek 2023 m.) Migracijos departamentas vilkino pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nes, nustačius prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą skubos tvarka, tiek pirminis, tiek paskesnis prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į prašymo išnagrinėjimą per įstatymo nustatytą terminą ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, nes pareiškėjas ilgą laiką išgyveno nuolatinį stresą dėl savo ateities ir neaiškios situacijos, jautė nerimą ir negalėjo miegoti, neteko daug svorio ir patyrė itin neigiamų išgyvenimų.

Nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. daugiau nei 6 mėnesius pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai. Jokia konkreti informacija dėl teisinio statuso pareiškėjui nebuvo teikta, todėl pareiškėjas visiškai nežinojo, kas jo laukia. Tokiu būdu pareiškėjas, kaip ir kiti neteisėtais migrantais įvardijami asmenys, buvo psichologiškai gniuždomas, jį kamavo (duomenys neskelbtini) ir nežinomybė, nesaugumo jausmas. Tai, kad Migracijos departamentas elgėsi netinkamai ir neteisėtai, nepriimdamas individualių sprendimų dėl sulaikymo, konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023, bylos Nr. 10-A/2022 (toliau – ir 2023 m. birželio 7 d. nutarimas) pripažindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatą, kuri leido be individualaus sprendimo įkalinti prieglobsčio prašytojus, neteisėta. Ta aplinkybė, jog Migracijos departamentas, praleidęs 10 darbo dienų prašymo nagrinėjimo terminą, formaliai nepriėmė tai patvirtinančio akto, t. y. nepakeitė procedūros į nagrinėjimą ne skubos tvarka, lėmė, kad pareiškėjas, tuo metu galiojusios neteisėtos Įstatymo normos pagrindu buvo sulaikytas be teismo sprendimo pusę metų. Praėjus 10 darbo dienų terminui ir Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio, tokios aplinkybės iš esmės reiškė, jog pareiškėjo prašymas nagrinėjamas įprasta, ne skubos tvarka. Nagrinėjant prašymą ne skubos tvarka Migracijos departamentas turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvą ir jo apgyvendinimo. Atitinkamai, turėdamas sprendimą dėl jo apgyvendinimo, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę skųsti sprendimą teismui. Tačiau ginčo atveju Migracijos departamentas savo pareigų neatliko tinkamai, todėl pareiškėjas buvo sulaikytas pusę metų be teismo sprendimo, be jokio paaiškinimo ar galimybės teismine tvarka patikrinti sulaikymo pagrįstumą. Tokia situacija taip pat turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklei.

Rūdninkų stovykloje apgyvendinimo sąlygos, pasak pareiškėjo, buvo siaubingos. Pareiškėjas buvo apgyvendintas miške įrengtoje palapinių stovykloje, kuri buvo aptverta spygliuota viela, o aplink perimetrą budėjo pareigūnai su šunimis. Mažoje teritorijoje buvo įkurdinta apie 700 skirtingo amžiaus, kultūros, religijos vyrų, kurių dalis vieni kitų atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikę. Pareiškėjas gavo miegojimo vietą palapinėje kartu su kitais 24 asmenimis, su kuriais turėjo dalintis miegmaišiais, čiužiniais ir paklodėmis, sudedamomis lovomis, nes šių daiktų visiems neužteko. Palapinėje erdvės judėti daugiau nebuvo. Kiekviena palapinė dienai gaudavo 25 litrus vandens, t. y. kiekvienam žmogui buvo skirta po 1 litrą parai, todėl pareiškėjas nuolat jautė troškulį. Vanduo buvo neskaidrus ir smirdėjo, tačiau pareiškėjas neturėjo kito pasirinkimo. Rugsėjo mėnesį sunkino nepalanki (žema) oro temperatūra, pradėjo šalti, nuolat lijo, todėl pareiškėjas, kaip ir kiti uždaryti asmenys, kentė šaltį ir drėgmę. Palapinės buvo nepritaikytos ilgalaikiam nuolatiniam naudojimui tokiomis sąlygomis, todėl balos telkšojo palapinių viduje, o naktį būdavo labai šalta. Maistą pareiškėjas gaudavo tik sauso davinio pavidalu 1 kartą per dieną, taigi ir maisto neužteko. Stovykloje nebuvo šilto vandens nusiprausti, trūko tualetų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (toliau – ir LRK) organizacijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. stebėsenos ataskaitoje užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. stebėsenos metu nustatyta esminių neatitikimų humanitariniams standartams, taip pat užfiksuota aukšta rizika dėl saugumo daliai stovykloje esančių žmonių. Pareiškėjo apgyvendinimo patirtis Rūdninkų stovykloje buvo itin sukrečianti, sukėlusi jam psichologinę traumą.

Atšilus orams, iš Rūdninkų pareiškėjas buvo perkeltas į Kybartų URC, tačiau apgyvendinimo sąlygos beveik nepagerėjo. Pareiškėjas buvo apgyvendintas buvusio kalėjimo patalpose. Pareigūnai šioje stovykloje buvo itin agresyvūs ir nedraugiški, nuolat užgauliodavo ir žemindavo tiek pareiškėją, tiek kitus uždarytus asmenis. Tai dar labiau sunkino ir taip netinkamas apgyvendinimo sąlygas bei psichologinį klimatą. Kybartų URC ilgą laiką nebuvo galimybės įprastai naudotis dušu, nes sanitariniai įrenginiai įrengti kitame pastate, į kurį asmenys vesti tik kartą per savaitę su sargybos palyda, o duše būdavo tik šaltas vanduo. Kybartų URC pareiškėjas buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę, iš pradžių net neturėjo galimybės susikalbėti su kartu apgyvendintais asmenimis. Kameroje nebuvo pakankamai vietos, o kitiems kartu uždarytiems asmenims, kai net nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos, rūkant, dėl to nuolat kildavo konfliktai. Nors Kybartuose buvo tiekiamas šiltas maistas, jo neužtekdavo dėl mažų porcijų, o asortimentas buvo itin skurdus ir neįprastas. Jokio užimtumo nebuvo. Tokia egzistencija pažeidė jo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebematė prasmės gyventi, nusiskuto antakius ir plaukus, nustojo valgyti. Būdamas šioje stovykloje, pareiškėjas keletą kartų buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo. Visiškai išsekęs ir (duomenys neskelbtini), jis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau po mėnesio buvo išrašytas ir toliau gyveno tokiomis pačiomis baisiomis sąlygomis. Neištvėręs situacijos, pareiškėjas palūžo ir ryžosi grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie netinkamas sąlygas Kybartų URC patvirtina viešai 2022 m. sausio 24 d. paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaita dėl apgyvendinimo sąlygų Kybartų URC.

2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą ir apgyvendintas Pabradės URC, tačiau sąlygos stovykloje nebuvo tinkamos dėl prasidėjusių remonto darbų. Pareiškėjas realiai gyveno sulaikymui skirtame pastate ir laisvai judėti centro teritorijoje neturėjo galimybės. Tam, kad galėtų patekti į Pabradės URC teritoriją iš savo sulaikymo kameros, pareiškėjui kiekvieną kartą reikėjo kreiptis į pareigūnus su prašymu atidaryti visas duris, tačiau pareigūnai tam neturėjo nei laiko, nei noro. Kamerose nuolat leisti laiką trūko ploto. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, prašydamas leisti mokytis lietuvių kalbos, leisti dirbti ar užsiimti kokia naudinga veikla, prašė leisti lankyti miestelyje esančią bažnyčią, bet visi prašymai buvo ignoruojami arba atmetami, motyvuojant, kad nėra galimybių. Pabradės URC darbuotojai pasirodydavo kameroje, kai reikėdavo gauti kokį nors parašą, informacijos apie prieglobsčio nagrinėjimo procedūrą ar apie savo teises pareiškėjas nesulaukdavo net ir po daugkartinio kreipimosi. Dėl (duomenys neskelbtini) ilgalaikio kalinimo sąlygomis 2023 m. lapkričio 3 d. jis oficialiai buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau net ir objektyvūs įrodymai VSAT nebuvo įvertinti kaip reikšmingi, o pareiškėjas ir toliau liko faktinio sulaikymo sąlygomis. Tik 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė, kad pareiškėjas gali palikti Pabradės URC teritoriją. Šis laikotarpis pareiškėjui sukėlė itin skaudžių išgyvenimų. Pareiškėjas vis dar jaučia baimę ir nerimą, (duomenys neskelbtini). Kartais psichologinis spaudimas tampa nebepakeliamas ir pareiškėjas reaguoja į aplinką agresyviai, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, kas jam pačiam sukelia neigiamų padarinių. Visa tai yra kalinimo Lietuvoje nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pasekmė.

Kadangi pareiškėjas Rūdninkų stovykloje negalėjo filmuoti / fotografuoti (tai daryti draudžiama, be to, iš pareiškėjo buvo atimtas telefonas), objektyvius jo teiginius pagrindžiančius įrodymus pateikti yra itin sudėtinga, tačiau pareiškėjui žinoma, kad LRK draugija VSAT užsakymu vykdė stebėseną ir teikė neviešas ataskaitas. Šiose ataskaitose yra užfiksuoti objektyvūs duomenys apie situaciją stovykloje. Todėl VSAT turėtų pateikti LRK stebėsenos ataskaitas aktualiais ginčui laikotarpiais. Pareiškėjas negali pats pateikti šių duomenų, nes LRK draugija atsisakė pateikti šiuos duomenis.

Migracijos departamentas nevilkino pareiškėjo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Abu pareiškėjo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėti be nepagrįsto delsimo, o aplinkybę, kad sprendimai buvo priimti per nežymiai ilgesnį terminą, nulėmė objektyvios priežastys – didelis Migracijos departamento darbo krūvis, susidaręs dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš (duomenys neskelbtini) atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką nebuvo sprendžiamas. Be to, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo skubos tvarka pagrindus nustato Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis. Taigi, esant bent vienam iš Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, Migracijos departamentas neturi pagrindo nagrinėti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį iš esmės bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju nei 2021 m., nei 2023 m. prašymo pareiškėjas nepagrindė, o teismai konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Iki pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei faktiškai buvo apribojęs pareiškėjo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Tačiau, praėjus 6 mėnesiams po pareiškėjo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) ir per šį laiką nepriėmus galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64392, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio sprendimo pareiškėjas nepageidavo skųsti ir su juo sutiko, o 2022 m. balandžio 5 d. jis jau buvo apgyvendintas VSAT sprendimu, pasikeitus jo teisinei padėčiai. Jokių kitų sprendimų dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimo Migracijos departamentas nebuvo priėmęs, jų pareiškėjas nenurodo ir skunde. Taigi, Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Įstatymo nuostatomis, o pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, 2023 m., kai pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, jis Lietuvos Respublikoje buvo apgyvendinamas teismų sprendimais, Migracijos departamentas jokių sprendimų, ribojančių pareiškėjo judėjimą, 2023 m. nebuvo priėmęs ir tokio klausimo net nesvarstė. Remiantis Lietuvos teismų sprendimais pareiškėjas buvo apgyvendintas VSAT, taikant tam tikrus ribojimus, o 2024 m. birželio 11 d. teismo sprendimu apgyvendinus jį VSAT be judėjimo ribojimo, pareiškėjas, nelaukdamas galutinio teismo sprendimo dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, pasišalino iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai, neva būtent dėl Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų pareiškėjas neturėjo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją nepatvirtina ir jo cituojamas KT 2023 m. birželio 7 d. nutarimas. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjų įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos minėtu KT nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio tariamai atsiradusios neturtinės žalos buvimo faktą. Vien tai, kad, remiantis pareiškėjo žodžiais, jis patyrė reikšmingų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar tariamo neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Iš užsieniečio turimų bylų akivaizdžiai matyti, jog jam buvo nuolat teikiama informacija apie jo teisinę padėtį, jis buvo supažindintas su jo atžvilgiu priimtais sprendimais jam suprantama kalba (pasitelkiant vertėjus), išaiškintos apskundimo galimybės, terminai bei tvarka, buvo užtikrintas nemokamos teisinės pagalbos teikimas. Taip pat VSAT pareigūnai ar darbuotojai su užsieniečiu bendravo, reaguodami ir į užsieniečio išreikštus pageidavimus pasikalbėti apie jo teisinę padėtį. Pareiškėjas aktyviai teikė skundus dėl jo priimtų sprendimų. Nė viename sprendime, priimtame dėl pareiškėjo, nebuvo konstatuota, kad VSAT pareigūnai būtų atlikę neteisėtus, netinkamus ar draudžiamus veiksmus ar viršiję savo įgaliojimus. Todėl yra nepagrįsta teigti, jog pareiškėjui dėl pareigūnų veiksmų galėjo atsirasti tariama žala. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą, apeliuojant į KT 2023 m. birželio 7 d. nutarimą ir siejant jį su neteisėtais Lietuvos valstybės institucijų veiksmais, neturi teisinio pagrindo.

2021 m. Lietuvos Respubliką hibridinės atakos iš Baltarusijos Respublikos metu užplūdo neteisėtu būdu per valstybės sieną atvykstančių migrantų banga, dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, kuri galioja iki šiol. Tuo metu (2021 m.) galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai, turima infrastruktūra bei resursai buvo pritaikyti tik nedideliems pabėgėlių (neteisėtų migrantų) srautams (paremtiems ankstesne įprasta kasmetine statistika) apgyvendinti, aprūpinti, pamaitinti. 2021 m. susidariusiai situacijai migracijos srityje spręsti reikėjo bent minimalaus laiko koreguoti turimus teisės aktus, užtikrinti bei pritaikyti turimą infrastruktūrą labai dideliam (staigiai išaugusiam) užsieniečių srautui priimti bei užtikrinti jiems būtinas gyvenimo sąlygas.

Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas laikinai gyveno Rūdninkų stovykloje, Šalčininkų r., Rūdninkų k., kuri buvo įrengta Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausančio Rūdninkų mokymų poligono (Šalčininkų r.) teritorijoje ir skirta vienišiems vyrams iš įvairių šalių. Pareiškėjas, kaip ir kiti užsieniečiai, gyveno specializuotose karinėse palapinėse, pagamintose iš atsparių ir impregnuotų medžiagų, kad atlaikytų sudėtingesnes oro sąlygas (drėgmę, vėją ir lietų). Jos (palapinės) turėjo specialias ventiliacijos sistemas, užtikrinančias tinkamą oro cirkuliaciją ir apsaugančias nuo kondensacijos viduje. Rūdninkų stovyklos teritorija buvo aptverta ir išorės perimetras nuolat stebimas, tačiau didžiojoje teritorijos dalyje pareiškėjas galėjo laisvai judėti. Pareiškėjui buvo skirta lova, užtikrintos pagrindinės būtinos sąlygos: higienos priemonės, drabužiai, apklotai, sudaryta galimybė gauti medicininę priežiūrą. Jam buvo suteikta informacija apie teisinę padėtį ir teikiama socialinė pagalba, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad laikinai gyvenant Rūdninkų stovykloje buvo pažeisti jo interesai arba su juo elgtasi nežmoniškai.

Nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Kybartų URC, penkių aukštų pastate – bendrabutyje, kuriame tuo metu laikinai buvo apgyvendinta apie 680 užsieniečių (visi vyrai). Kybartų URC pareiškėjui buvo sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrino jo teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Pareiškėjas buvo apgyvendintas A korpuse (kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais), 2 aukšto 5 kambaryje, gyvenimo sąlygos buvo bendrabučio tipo, kambaryje buvo lovos, patalynė, spintelės asmeniniams daiktams, suolai ir stalai, drabužių kabyklos. Bendrabučio tipo pastate gyvenantis pareiškėjas turėjo galimybę naudotis (aukšte įrengtomis) bendromis tualetų ir prausyklos patalpomis bei virtuvėle. Po Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitos Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Buvo parengtas atskiras planas bei skirti finansiniai asignavimai, kad būtų pagerintos pagrindinės buities, maitinimo, medicininės priežiūros ir laisvalaikio organizavimo problemos ir užsieniečiai galėtų jaustis maksimaliai komfortiškai ir nepatirtų neigiamų emocijų. Kybartų URC pareiškėjui buvo sudarytos jo būtinuosius poreikius užtikrinančios priėmimo sąlygos. Vienučių Kybartų URC nebuvo, todėl pareiškėjas negalėjo būti vienoje iš jų apgyvendintas. Su užsieniečiais buvo elgiamasi bei bendraujama mandagiai, nežeminant jų garbės ir orumo.

Pareiškėjas į URC atvyko 2023 m. rugsėjo 20 d., kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. Į Lietuva grąžintas pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, iš kurio 2024 m. birželio 24 d. išvyko (neteisėtai pasišalino). Kambariuose buvo lovos, stalas, rakinamos spintelės, kėdės. Kambariuose buvo langas, kuris galėjo būti atidaromas ir patalpa vėdinama, veikė šildymas. Pareiškėjas gulėjo išeiti į kiemelį, naudotis bendromis patalpomis, kurios buvo skirtos administracinėms ir bendrosioms reikmėms. Pareiškėjo gyvenamame korpusuose buvo įrengtos erdvios virtuvėlės gamintis ir pasišildyti maistą. Buvo patalpos, kurios naudotos susitikimams su migracijos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ar leisti laisvalaikį. Patalpos ir kambariai nebuvo rakinami. Pareiškėjas buvo izoliuotas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 3 d. bei nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. Užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, vieną kartą per mėnesį buvo išduodamos higienos priemonės. Užsieniečių registracijos centro teritorijoje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praktikuoti religiją, įrengtas maldų kambarys. Statybos ir remonto darbai vyko URC teritorijoje, buvo statomas atskiras naujas pastatas ir renovuojamos patalpos, kuriomis tuo metu pareiškėjas nesinaudojo. Visi darbai buvo vykdomi darbo dienomis bei darbo valandomis, kas įprastai laikoma tinkamu ir teisėtu tokių darbų vykdymo laiku, laikantis galiojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, kiekvieną dieną buvo išduodamas sauso maisto davinys. Taip pat į pareiškėjo laikino gyvenimo vietas (Rūdninkuose) reguliariai atvykdavo mobili parduotuvė ant ratų, kurioje už savo pinigus jis galėjo įsigyti papildomų produktų. Pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, vykdant su maisto tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, pareiškėjui tris kartus per dieną buvo pradėtas tiekti (atvežamas) šviežiai gaminamas maistas. Kasdien į Rūdninkų stovyklą papildomai buvo pristatomas geriamas vanduo, kurį tiekė VSAT, ugniagesių gelbėtojų tarnyba, nevyriausybinės organizacijos bei Lietuvos Respublikos gyventojai. Taip pat buvo įrengtas geriamojo vandens gręžinys. Vanduo atitiko higienos normas.

Kybartų URC ir URC pareiškėjas šiltu šviežiai pagamintu maistu buvo maitinamas tris kartus per dieną. Atsižvelgiant į URC apgyvendintų užsieniečių poreikius dėl kultūrinių ypatumų, maitinimas buvo organizuojamas trimis tipais: tradiciniu, alternatyviu bei vegetariniu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą. Kybartų URC, URC, be tiekiamo maisto, užsieniečiui taip pat buvo sudaryta galimybė pasigaminti maistą pačiam. Kiekviename sektoriuje buvo įrengta virtuvėlė. Papildomai užsieniečius maistu rėmė maisto bankas. URC buvo sudarytos sąlygos įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių daiktų. Socialiniai darbuotojai ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savanoriai padėjo apsipirkti užsieniečiams. Kybartų URC buvo atlikti keli Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai, kurių metu dėl maisto kokybės ir maisto kiekio pažeidimų nebuvo fiksuota.

Tiek pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, Kybartų URC, tiek URC, buvo teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai buvo aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais, kurie finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis. Iškilus nekasdienei situacijai ar staiga pablogėjus užsieniečių sveikatai, visada kviečiama greitoji medicinos pagalba. Užsieniečiui gyvenant VSAT padaliniuose, į pareiškėjo poreikius buvo tinkamai atliepta ir su juo buvo elgiamasi atitinkamai pagal sveikatos priežiūros gaires.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pagrindžia, kad užsienietis jau anksčiau (iki jam patenkant į Lietuvos Respubliką ir į VSAT padalinius) turėjo (duomenys neskelbtini) problemų arba (duomenys neskelbtini) sunkumų. Pareiškėjo teiginiai, kad jo (duomenys neskelbtini) sveikata pakriko dėl gyvenimo sąlygų VSAT padaliniuose, yra tik subjektyvus vertinimas, neįrodantis, kad atsakovo atstovas netinkamai, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliko jam pavestas funkcijas ar netgi atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunde pabrėžtos aplinkybės, kad jis nusiskuto antakius ir plaukus, savaime nėra įrodymas, kad VSAT pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar elgėsi netinkamai. Tokie pareiškėjo veiksmai, atsakovo atstovo vertinimu, yra daugiau asmeninis sprendimas ir neįrodo, kad tai yra susiję su netinkamu ar nederamu atsakovo elgesiu.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu po ilgo laiko tarpo, o nuo kai kurių jo skunde minimų aplinkybių jau praėjo daugiau nei treji metai. Dėl šios priežasties, rengiant atsakymą buvo itin sunku surinkti faktinius duomenis ir įrodymus, atspindinčius pareiškėjo individualią situaciją. Be to, kai kurių individualių faktinių duomenų rinkti ir saugoti VSAT nebuvo privaloma, nes tokių pareigų nebuvo numatyta. Pareiškėjo skunde minimos ataskaitos ir kiti dokumentai apibūdina tik bendrą situaciją tam tikrai dienai ir visiškai neaptaria pareiškėjo individualios situacijos.

Pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo nurodyti išgyvenimai – nežinomybė, kultūriniai skirtumai, prisitaikymo sunkumai, yra daugiau ar mažiau patiriami beveik kiekvieno asmens, atvykusio į svetimą šalį ne turistiniais tikslais. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų VSAT neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Be to, buvimo VSAT padaliniuose metu pareiškėjas nebuvo pareiškęs jokių nusiskundimų dėl netinkamo pareigūnų elgesio ar gyvenimo sąlygų.

Atsižvelgus į tai, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje VSAT pareigūnai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, savo pareigas atliko aplaidžiai ar nerūpestingai, viršijo savo kompetenciją ar priėmė nepagrįstus ar neteisėtus sprendimus, neatsiranda teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II.

2021 m. liepos 15 d. 0.45 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas tarnybines užduotis, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba pastebėjo ties valstybės sienos ženklu Nr. 0514 aštuonis asmenis, kurie tam neskirtoje vietoje neteisėtu būdu kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Pastarieji 2021 m. liepos 15 d. 2.10 val. pareigūnų buvo sulaikyti ir pristatyti į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardą. Vienas iš jų buvo pareiškėjas, kuris su savimi turėjo asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nedisponavo kitais dokumentais, suteikiančiais jam teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. 2021 m. liepos 15 d. VSAT pareigūnai, aptikę pareiškėją, individualiai įvertino jo sveikatos būklę, ėmėsi visų neatidėliotinų veiksmų, kad pareiškėjui būtų suteikta būtinoji humanitarinė pagalba, kad minėtas asmuo galėtų gauti maisto, šiltų rūbų, apsigyventi šiltoje patalpoje, jam būtų suteikta reikiama medicininė pagalba ir pristatė bei laikinai apgyvendino į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardą tol, kol bus tikslinamos aplinkybės.

Dėl neteisėto sienos kirtimo buvo pradėtas įvykio aplinkybių tikslinimas ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį. 2021 m. liepos 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą

Nr. M-5-04-00209-21 buvo konstatuota, kad sienos perėjimas padarytas turint tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 168 straipsnio 1 dalimi, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas galėjo būti skundžiamas 7 dienas, tačiau nėra duomenų, kad jis buvo apskųstas, dėl ko turėtų būti laikoma, kad jis įsiteisėjo 2021 m. liepos 26 d. Įsiteisėjus šiam nutarimui, VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 27 d. atliko pirmines prieglobsčio procedūros veiksmus ir apie tai informavo Migracijos departamentą ir Lietuvos Raudonąjį Kryžių.

Migracijos departamentas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu priėmė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tačiau jo neįleido į Lietuvos Respubliką. Kol sprendėsi užsieniečio teisinė padėtis, nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d. užsienietis laikinai buvo apgyvendintas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardoje, nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. – migrantų stovykloje Rūdninkuose (Rūdninkų stovykla), 2022 m. rugsėjo 21 d. perkeltas į VSAT Kybartų URC. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 nepatenkino pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir užsieniečiui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas Nr. 21S26172 buvo apskųstas: iš pradžių Migracijos departamento direktoriaus sudarytai komisijai, vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-1502-484/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04049-2021-5) ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-1573-629/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04049-2021-5). Po teisminių ginčų pareiškėjo skundo dalis dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo Sprendimu Nr. 21S26172 buvo atmesta, taip pat nuspręsta duomenis dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo dienos įvesti į Šengeno informacinę sistemą.

Sprendimui Nr. 21S26172 įsiteisėjus, užsienietis pareiškė prašymą iš šalies išvykti savarankiškai ir, gavęs už tai vienkartinę 1 000 Eur išmoką, 2022 m. gegužės 31 d. savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau netrukus (tiksli data nei aplinkybės nėra žinomos), nepraėjus nustatytam draudimo atvykti ir apsigyventi terminui, sugrįžo ir keliavo po Europos šalis iki tol, kol buvo aptiktas ir 2023 m. rugsėjo 20 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. Į Lietuvą grąžintas pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, iš kurio 2024 m. birželio 24 d. išėjo ir neteisėtai pasišalino. Šiuo metu VSAT pareiškėjo gyvenamoji vieta nežinoma, sprendžiant iš skundo turinio – pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovų argumentus, byloje pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai – nežinomybė, kultūriniai skirtumai, prisitaikymo sunkumai – yra daugiau ar mažiau patiriami beveik kiekvieno asmens, atvykusio į svetimą šalį ne turistiniais tikslais. Pareiškėjas šią sudėtingą padėtį pasirinko sąmoningai. Jis neteisėtai kirto valstybės sieną, nesilaikydamas teisės aktų ir tvarkos, o jo situacija nėra susijusi su VSAT pareigūnų neteisėtais veiksmais ar aplaidumu.

III.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nuo atvykimo į Lietuvą momento, daugiau nei 5 mėnesius pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto, vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai. Migracijos departamentas pareiškėjui neteikė informacijos, neaiškino ir neatskleidė, kodėl jo laisvė apribota, kiek ilgai tai truks – pusę metų nuo atvykimo pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, jog informacija pareiškėjui buvo teikiama, bet nenurodė, kuo remiantis padarė tokias išvadas. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie tai, teismas padarė menamas klaidingas išvadas. Be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog kai nepriimdamas individualus sprendimas dėl laisvės ribojimo ir tokiu būdu nesudaroma galimybė teismine tvarka ginčyti sulaikymo pagrįstumą, Migracijos departamentas elgiasi netinkamai ir neteisėtai – tokią išvadą padarė KT 2023 m. birželio 7 d., nutarimu pripažindamas Įstatymo nuostatą, kuri leido be individualaus sprendimo įkalinti prieglobsčio prašytojus, neteisėta. Todėl ši pareiškėjo reikalavimo dalis atlyginti neturtinę žalą yra įrodyta.

Pareiškėjas skunde akcentavo, jog visose stovyklose gyvenamojo ploto buvo skirta itin mažai, o sulaikyti asmenys, kaip ir jis pats, neturėjo jokio privatumo. Visose stovyklose nebuvo pakankamai vonios / dušo įrengimų, o galimybė praustis Kybartų stovykloje buvo naudojama kaip spaudimas pareiškėjui ir sudaromos kuo nepalankesnės sąlygos, nuolat primenant, kad pareiškėjas gali grįžti į savo kilmės šalį. URC buvo ignoruojama tautinė bei religinė priklausomybė, todėl pareiškėjas buvo apgyvendintas su asmenimis, su kuriais jis neturėjo galimybės susikalbėti, o religinių apeigų atlikimas trukdė kitiems gyventojams. Visą faktinio sulaikymo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Pareiškėjui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba dėl jo (duomenys neskelbtini). Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kaip ji numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 178 punkte, pareiškėjui buvo reikalinga ir akivaizdžiai nebuvo suteikta.

Ginčo atveju Lietuvos institucijų pareigūnų kaltės konstatavimui faktai yra akivaizdūs – Migracijos departamentas praleido įstatyme nustatytus terminus sprendimams dėl prieglobsčio priimti, VSAT neužtikrino žmogiškų apgyvendinimo sąlygų, šį faktą nustatė ir įrodymais pagrindė LRK draugija, atlikusi vertinimą būtent VSAT užsakymu, bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga, kurios ataskaita laikytina aukštesnės galios rašytiniu įrodymu. Netinkamos apgyvendinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui itin reikšmingų neigiamų išgyvenimų, dėl ko jis susirgo (duomenys neskelbtini) liga, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

Pareiškėjo apgyvendinimas VSAT apgyvendinimo vietose buvo organizuotas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų ir susiklosčiusios situacijos dėl didelio neteisėtų migrantų srauto. Šis apgyvendinimas negali būti tapatinamas su sulaikymu, kadangi nebuvo priimtas individualus administracinis sprendimas dėl laisvės atėmimo, o apgyvendinimo sąlygos pagal faktinius duomenis neprilygo suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimui.

Pareiškėjui buvo suteiktas plotas, atitinkantis tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, asmeniui buvo sudarytos galimybės naudotis sanitariniais mazgais bei higienos priemonėmis nustatyta tvarka, o apribojimai judėti buvo proporcingi ir pagrįsti saugumo bei migracijos kontrolės tikslais. Aprūpinimas maistu atitiko maitinimo normas reglamentuojančius aktus. Pareiškėjo nurodomos LRK ataskaitos savaime nelaikytinos tiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais jo paties, kaip konkretaus asmens, teisių pažeidimą. Jose (ataskaitose) pateikiamos apibendrintos, bendro pobūdžio išvados, kurios nebūtinai taikytinos nagrinėjamu atveju. Be to, teismų praktikoje tokio pobūdžio dokumentai vertinami tik kartu su kitais įrodymais, kurių pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai išplėtė skundo turinį, taip peržengdamas įstatyme nustatytas apeliacijos ribas. Pagal byloje esančius faktinius duomenis, pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 28 d. buvo apgyvendintas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardoje. Pareiškėjas savo skunde nedetalizavo ir neformulavo jokių teiginių ar reikalavimų, susijusių su tuo laikotarpiu, kurį praleido minėtame padalinyje, o būtent nepateikė nei faktinių aplinkybių, nei teiginių apie galbūt netinkamas apgyvendinimo sąlygas ar kitus jo teises galėjusius pažeisti veiksmus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vėliau pateikė prašymą dėl ataskaitos apie šio padalinio veiklą nurodytu laikotarpiu pateikimo, kurį teismas patenkino. Atsakovo atstovo vertinimu, toks pareiškėjo veiksmas turėjo būti laikytinas netiesioginiu bandymu išplėsti pirminio skundo apimtį ar įtraukti naujus reikalavimus į bylą, nors jie nebuvo aiškiai suformuluoti skundo pateikimo metu pirmosios instancijos teismui.

Aplinkybė, jog pareiškėjui neva nebuvo teikiama teisinė pagalba, yra paneigtina tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek byloje užfiksuotu pareiškėjo elgesiu teisminių procesų metu. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose, teikė įvairius procesinius dokumentus, reiškė prašymus bei skundus, o tai neabejotinai patvirtina, kad jis naudojosi teisine pagalba. Be to, dalyje procesų pareiškėją atstovavo kvalifikuoti teisininkai, todėl negalima teigti, jog jis buvo paliktas be teisinės pagalbos ar neturėjo galimybės ginti savo teisių. Tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis teisinėmis priemonėmis, ginti savo teises teisminiu keliu ir faktiškai jomis naudojosi, paneigia bet kokį pagrindą konstatuoti, kad jo teisė į teisinę pagalbą buvo pažeista.

Atsakovas pagrindė ir įrodė, jog medikamentinį gydymą ir reikalingus tyrimus, susijusius pareiškėjo sveikata, jis gavo tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Sveikatos priežiūra buvo užtikrinama organizuojant transportą į gydymo įstaigas, bendradarbiaujant su vietos medikais ir reaguojant į realius bei dokumentuotus poreikius. Pareiškėjo teiginiai apie sisteminį sveikatos priežiūros trūkumą yra nepagrįsti.

Pareiškėjo skundas pateiktas 2024 m. rugsėjo 1 d., todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui H. H. N. A.-H. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento ir VSAT, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų Migracijos departamento ar VSAT neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, neįrodė priežastinio ryšio, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, netyrė pateiktų įrodymų, formaliai perrašė atsakovų atsiliepimų tekstą, padarė menamas išvadas, netyrė pareiškėjo pasisakymų dėl laikymo Tribonių užkardoje, pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėja vadovaudamasi į bylą pateiktais įrodymais, kuriuos pateikė pareiškėjas ir atsakovo atstovai. Dėl pirmosios instancijos teismui nenurodytų ir neatskleistų aplinkybių ir nepateiktų įrodymų, dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių ar dėl naujų argumentų apeliaciniame skunde (pavyzdžiui, dėl negalėjimo atsidaryti banko sąskaitą, telefono paėmimo, darbo ir pajamų praradimo, teisinės pagalbos ir t.t.) teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina (ABTĮ 140 str., 142 str., 134 str. 6 d.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Taigi esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

Nagrinėjamu atveju Užsienietis teigia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. birželio 24 d. Užsienietis skunde teismui nurodė, kad jam žalą sukėlusiais neteisėtais veiksmais laikė pirmojo prieglobsčio prašymo užregistravimą ne 2021 m. liepos 15 d., prieglobsčio prašymų išnagrinėjimo terminų nesilaikymą, sprendimų dėl įleidimo ir apgyvendinimo nepriėmimą, laisvės apribojimą be teismo sprendimo nepriimant individualaus sprendimo, neteikimą informacijos apie jo padėtį, apgyvenimą netinkamomis sąlygomis Tribonių užkardoje, Rūdininkų stovykloje, Kybartų URC ir Pabradės URC.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde teismui užsienietis minėjo, kad Lietuvoje buvo 2022 m. spalio 15 d. ir 10 dienų po to (skunde teigiama, kad jis prisistatė į Marijampolės policijos komisariatą, buvo uždarytas jam nežinomose patalpose, po 10 dienų nuvežtas į mišką ir išstumtas į Baltarusijos teritoriją), tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų šiuo aspektu, todėl teisėjų kolegija daugiau dėl šio epizodo nepasisako.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atstovo VSAT argumentus, kad pareiškėjas išplečia ginčo ribas apeliaciniame skunde teikdamas argumentus, susijusius su jo laikymu Tribonių užkardoje, nes ši aplinkybė buvo nurodyta pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas prašė išreikalauti įrodymus apie Tribonių užkardos gyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas tenkino šį prašymą, atsakovo atstovas VSAT pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl šių įrodymų. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose su išreikalautais įrodymais, atsakovo atstovas VSAT užsieniečio reikalavimams dėl žalos atlyginimo už veiksmus, atliktus nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi ginčas šiuo aspektu vyko pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviai turėjo visas galimybes dėstyti savo pozicijas, argumentus, teikti įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinėje instancijoje pažeidžiama ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis.

Dėl atsakovo atstovo VSAT prašymo taikyti ieškinio senatį pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, <...>. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 2 d., prašė priteisti patirtos žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. birželio 24 d. Atsakovo atstovas VSAT prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje nėra įrodymų ir nebuvo nustatytos svarbios priežastys netaikyti ar atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Pareiškėjas nenurodė jokių ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kliudžiusių jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Teisėjų kolegijai tokių aplinkybių taip pat nenustačius, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimų dalis dėl žalos atlyginimo nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atmetama (CK 1.131 str. 1 d.). Taigi toliau teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame nurodytų aplinkybių, įvykusių nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.

Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d. Užsienietis buvo gydomas (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 31 d. užsienietis buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 4 d. etapinės epikrizės duomenimis Užsienietis sutikimus gydytis pasirašė. Nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Užsienietis atliko jam skirtą bausmę pagal 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-530-503/2022 (dvidešimt parų arešto). VSAT nurodė ir Užsienietis nepateikė prieštaravimų, kad nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 24 d. Užsienietis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šie laikotarpiai nustatyti iš VSAT su atsiliepimu į pareiškėjo skundą į bylą pateiktų įrodymų. Užsieniečio reikalavimas šiais laikotarpiais atlyginti jam padarytą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, nes šiais laikotarpiais nenustatyti neteisėti Migracijos departamento ir VSAT veiksmai.

Įstatymo 81 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis buvo pateikęs 2 prašymus suteikti prieglobstį. Byloje nėra ginčo, kad Užsieniečio prašymai suteikti prieglobstį buvo nagrinėjami iš esmės skubos tvarka. Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio skundą sutinka, kad terminus praleido, tačiau pabrėžia, kad nežymiai. Pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo nurodyta, kad pirmasis prašymas pateiktas 2021 m. liepos 27 d., skunde teismui pareiškėjas teigia, kad jis užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr.21S26172 nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus minėtam sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Antrąjį Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 23S168533. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr.23S202144 nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trims metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino buvo nesilaikyta.

Migracijos departamento pateikti paaiškinimai apie migrantų srauto išaugimą, (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimą ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad Migracijos departamentas teisės aktų nuostatas pažeidė ne piktybiškai, specialiai žemindamas pareiškėją, ne dėl aplaidumo ar netinkamo įprastinio darbo organizavimo pažeidimų, o dėl realiai išskirtinės susiklosčiusios situacijos valstybėje. Pažymėtina, kad išskirtinė situacija susiklostė ne dėl Lietuvos valstybės ar jos institucijų kaltės: 2021 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“ Nr. XIV-505 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, konstatavo, „kad Lietuvai nedraugiškos valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką, kurios metu, pažeidžiant tarptautinės teisės normas ir nesilaikant prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, organizuojami nelegaliai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai, siekiant destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir sukelti žalą Lietuvos valstybei, <...>.“ Taip pat byloje nėra ginčo, kad Migracijos departamentas, susidūręs su išskirtine situacija, ėmėsi priemonių situacijai spręsti (įdarbino žmones, telkėsi tarptautines organizacijas ir t.t.).

Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Migracijos departamento veiksmus nagrinėjant Užsieniečio prieglobsčio prašymus, praleidus Įstatyme nustatytus terminus, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyti Migracijos departamento neteisėti veiksmai. Taip pat pažymėtina, kad dėl praleisto termino atsiliepime į Užsieniečio skundą sutinka ir atsakovo atstovas Migracijos departamentas.

Dėl prieglobsčio prašytojo neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo ribojant judėjimo laisvę vadovaujantis Įstatymu nepriimant individualaus sprendimo:

Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Įstatymo 140⁸ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 dalyje buvo inter alia nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose <...>, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <...>

Įstatymo 140⁸ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime, be kita ko, pripažinta, kad: 1) Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija, TAR, 2021-07-22, Nr. 16266) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 8 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui; 2) Įstatymo 140⁸ straipsnio (TAR, 2021-12-30, Nr. 27706) 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui; 3) Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 20 d. redakcija, TAR, 2023-04-26, Nr. 8041, identifikacinis kodas 2023-08041) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iškeltu Europos Sąjungos teisės sampratos klausimu, ar draudžiamas toks nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį, esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien dėl to, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, inicijuotame ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime M. A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, C-72/22 PPU, išaiškinta, kad tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik tada, kai, individualiai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, paaiškėja, kad tai būtina, ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių priemonių; vadinasi, nacionalinės valdžios institucijos gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją tik kiekvienu konkrečiu atveju patikrinusios, ar toks sulaikymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams; tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, nėra vienas iš pagrindų, kuriais galima pateisinti tokio prašytojo sulaikymą; grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pirmojo pareiškėjo buvimo Lietuvoje metu (2021 m. liepos 15 d.–2022 m. gegužės 31 d.) nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. (laikotarpis, kuris vertinamas atmetus reikalavimą atlyginti žalą dėl praleisto ieškinio senaties termino) iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdninkų stovykloje; nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – Kybartų URC. Byloje nėra ginčo, kad nuo atvykimo Užsieniečiui buvo taikomos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos nuostatos ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S64392, kuriuo įleido užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendino asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtame sprendime nurodyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.). Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apylinkės teismui, su šiuo sprendimu Užsienietis supažindintas pasirašytinai, nurodė, kad su juo sutinka, jo skųsti nepageidauja, advokato neprašo.

Kadangi minėtos teisės aktų nuostatos, kurios buvo pagrindas priimti neteisėtais pareiškėjo įvardijamus sprendimus, yra pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsakovo atstovai nagrinėjamoje byloje nenurodė kitų argumentų, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo atlikti skundžiami veiksmai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas spręsdamas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo ribojant judėjimo laisvę vadovaujantis Įstatymu, nepriimant individualaus sprendimo nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki nuo 2022 m. kovo 1 d. (išskyrus nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d. (žr. šios nutarties 30 punktą)) atliko neteisėtus veiksmus.

Migracijos departamento pateikti paaiškinimai apie tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad Migracijos departamentas teisės aktų nuostatas pažeidė ne piktybiškai, specialiai žemindamas ar diskriminuodamas pareiškėją, ne dėl aplaidumo ar netinkamo įprastinio darbo organizavimo pažeidimų, o vykdydamas teisės aktų nuostatas, kurios vėliau Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, jo teisinis statusas pasikeitė, atitinkamai keitėsi ir jam taikytinos teisės normos. Nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Užsienietis buvo gydomas (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 1 d. Užsienietis užpildė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę (atsakovo atstovo VSAT prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateiktas 3 priedo KURC bylos 40–41 p.). 2022 m. balandžio 5 d. (dokumento tekste nurodyta data 2022 m. balandžio 4, bet dokumento metaduomenys patvirtina, kad pasirašyta 2022 m. balandžio 5 d.) VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro viršininkas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalimi, priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. N. A.-H. apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Nr. 13KMURC-1073, kuriuo nuspręsta apgyvendinti Užsienietį VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apylinkės teismui, užsienietis su sprendimu supažindintas 2022 m. balandžio 5 d.

Kadangi šiuo aspektu nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nėra argumentų, patvirtinančių Migracijos departamento ar VSAT neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, šiuo laikotarpiu ir šiuo aspektu neteisėti Migracijos departamento ar VSAT veiksmai neįrodyti.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Migracijos departamento veiksmus sprendžiant dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją klausimą ir apgyvendinimo ribojant judėjimo laisvę vadovaujantis Įstatymu nepriimant individualaus sprendimo nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. vasario 8 d. ir nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. kovo 1 d. (išskyrus nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d.) ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyti neteisėti Migracijos departamento veiksmai. Likusiais laikotarpiais Migracijos departamento ir VSAT neteisėti veiksmai šiuo aspektu neįrodyti.

Pažymėtina, kad antrojo Užsieniečio buvimo Lietuvoje metu (2023 m. rugsėjo 20 d.–2024 m. birželio 24 d.) Užsieniečio atžvilgiu buvo priimami individualūs sprendimai (2023 m. rugsėjo 21 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimas dėl sulaikymo Nr. 23S157837, 2023 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-492-405/2023, 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-510-405/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-616-405/2023, 2024 m. kovo 21 d. Vilniaus Regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-93-405/2024, 2024 m. balandžio 10 d. Vilniaus Regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-133-1156/2024, 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus Regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA20-218-617/2024, 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus Regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eA20-249-405/2024), kurie ne / buvo tikrinami, Užsieniečiui juos skundžiant apeliacine tvarka (2023 m. spalio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2437-968/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2523-552/2023, 2024 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1132-1188/2024, 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1548-415/2024). Pareiškėjo skunde teismui ir apeliaciniame skunde nėra konkrečių argumentų, susijusių su šiuo laikotarpiu ir / ar sprendimų neteisėtumu. Todėl teisėjų kolegija daugiau šiuo aspektu nepasisako.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakovo atstovų informacijos apie užsieniečio padėtį, esamą situaciją, priimamus sprendimus neteikimu:

ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakovo atstovų informacijos apie Užsieniečio padėtį, esamą situaciją, priimamus sprendimus neteikimu, padarė menamas išvadas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsieniečiui nuolat buvo teikiama informacija:

Prie Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr.21S26172 nurodyta, kad jis išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Prie Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64392 nurodyta, kad sprendimas išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1573-629/2022 kopijos yra 2022 m. balandžio 2 d. įrašai (duomenys neskelbtini) kalba.

Prie 2022 m. balandžio 5 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro viršininko sprendimo Nr. 13KMURC-1073 yra vertėjo ir Užsieniečio parašai.

2022 m. balandžio 5 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl piniginės pašalpos prieglobsčio prašytojui nutraukimo“ nurodyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. ji susitiko su Užsieniečiu, dalyvaujant vertėjui suteikė informaciją, paaiškino jo padėtį, jos pokyčius, nurodė, kad jam piniginės išmokos mokėjimas yra nutraukiamas, informavo apie savanoriško grįžimo galimybes, paaiškino apie išsiuntimo procedūrą, papildomai supažindino su jo teisėmis ir pareigomis, informavo apie jo teisę kreiptis asmeniškai į VSAT KURC administraciją ar kitą instituciją jam rūpimu klausimu.

Prie Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo Nr. e1-530-503/2022 yra Užsieniečio ir vyresniojo specialisto parašai.

Prie Migracijos departamento 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr.22S74234 yra Užsieniečio ir vyresniojo specialisto parašai.

2022 m. gegužės 31 d. Vienkartinės piniginės išmokos Užsieniečiui mokėjimo žiniaraštyje Nr. 92-6268KURC yra užsieniečio parašas.

Prie 2023 m. rugsėjo 21 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimo dėl sulaikymo Nr. 23S157837 yra specialistės įrašas „atsisakė“ ir Užsieniečio parašas.

Prie 2023 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. A20-492-405/2023 kopijos yra Užsieniečio parašas ir vertėjo komentaras, kad sprendimas išaiškintas Užsieniečiui suprantama kalba ir įteiktas. (duomenys neskelbtini) tekstas išverstas taip: „Aš gerbiu įstatymą, bet noriu skųsti šį sprendimą, nes pageidauju likti Lietuvos Respublikoje. Ačiū Jums labai. Parašas“.

2023 m. rugsėjo 26 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. ji susitiko su Užsieniečiu, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, informavo apie savanoriško grįžimo galimybę, užsienietis nesutiko, įteikė sprendimą, apie užsieniečio norą prašytis prieglobsčio informavo Raudonojo Kryžiaus draugiją, atliko pirminius apklausos veiksmus, išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių.

2023 m. rugsėjo 27 d. Migracijos departamento sprendime priimti prašymą suteikti prieglobstį yra pareiškėjo pasirašyta, nurodyta, kad sprendimas išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą, sprendimas įteiktas ir išaiškintas suprantama kalba.

2023 m. rugsėjo 27 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro rašte „Dėl dokumentų persiuntimo“ nurodyta, kad siunčiami Užsieniečio dokumentai.

2023 m. rugsėjo 28 d. Migracijos departamento prieglobsčio skyriaus rašte „Dėl prašymo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti“ yra Užsieniečio parašas ir prierašas, kad sprendimas išverstas ir išaiškintas suprantama kalba. Minėtame rašte paaiškinta, kad Užsieniečiui bus išduotas pažymėjimas be teisės dirbti, paaiškintos teisės aktų nuostatos.

2023 m. spalio 6 d. kvietime atvykti į apklausą, surašytame lietuvių ir (duomenys neskelbtini) kalbomis, vyresniosios skyriaus specialistės nurodyta „Supažindinau“.

Prie 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo

Nr. A20-510-405/2023 kopijos yra Užsieniečio užrašai (duomenys neskelbtini) kalba.

2023 m. spalio 18 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2023 m. spalio 16 d. ji susitiko su Užsieniečiu, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, informavo apie savanoriško grįžimo galimybę, Užsienietis nesutiko, informavo apie užsakytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apskųsti 2023 m. spalio 5 d. teismo sprendimą, išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių.

Prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2437-968/2023 kopijos yra pareiškėjo parašas.

2023 m. lapkričio 6 d. gautame Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyr. teisininko el. laiške, be kita ko, nurodyta, kad ryt atvyks teikti teisinių konsultacijų Užsieniečiui.

Prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2523-552/2023 kopijos yra pareiškėjo parašas.

Prie 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S202144 yra (duomenys neskelbtini) rašmenų, pareiškėjo parašas, pažymėta, kad su sprendimu nesutinka, ketina jį skųsti, pageidauja nemokamo advokato, nurodyta, kad sprendimas išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą.

2023 m. lapkričio 21 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 17 d. ji susitiko su Užsieniečiu, įteikė 2023 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S202144, išaiškino Užsieniečio teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, užsienietis nesutiko, atsakė į rūpimus klausimus, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių.

2023 m. gruodžio 12 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 11 d. ji susitiko su Užsieniečiu, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, Užsienietis nesutiko, informavo, kad pateikė jo prašymą Migracijos departamentui, atsakė į rūpimus klausimus, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių.

Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo

Nr. A20-616-405/2023 yra Užsieniečio parašas ir vertimas: „noriu skųsti sprendimą ir prisiekiu Jėzumi Kristumi Marijos sūnumi, aš nepabėgsiu iš Lietuvos Respublikos ir dirbsiu Lietuvoje“.

2023 m. gruodžio 22 d. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus raštu „Dėl prašymų“ atsakyta pareiškėjui ir po atsakymu yra Užsieniečio parašas.

Prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1132-1188/2024 kopijos yra pareiškėjo parašas.

2024 m. sausio 12 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2024 m. sausio 11 d. ji susitiko su Užsieniečiu, pokalbyje dalyvavo vertėjas, įteikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį ir ją išaiškino, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, užsienietis nesutiko, informavo, kad pateikė jo prašymą Migracijos departamentui, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių, atsakė į rūpimus klausimus.

2024 m. sausio 17 d. Užsienietis pasirašė, kad Tyrimų skyriaus specialistė grąžino jam dokumentus.

2024 m. vasario 9 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2024 m. vasario 9 d. ji susitiko su Užsieniečiu, pokalbyje dalyvavo vertėjas, pasirašytinai įteikė dokumentus, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, Užsienietis nesutiko, informavo, kad pateikė jo prašymą Migracijos departamentui, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių, atsakė į rūpimus klausimus.

2024 m. kovo 2 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokole Nr. 15K-812 yra Užsieniečio parašas ir paaiškinimai (duomenys neskelbtini) kalba.

Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. A20-93-405/2024 yra Užsieniečio parašas ir vertimas: „Pageidauju skųsti sprendimą“.

2024 m. kovo 27 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2024 m. kovo 21 d. ji susitiko su Užsieniečiu, pokalbyje dalyvavo vertėjas, pasirašytinai įteikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, užsienietis pageidavo teisinės pagalbos jį skundžiant, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, užsienietis nesutiko, informavo, kad pateikė jo prašymą Migracijos departamentui, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių, atsakė į rūpimus klausimus.

2024 m. balandžio 2 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 2 d. ji susitiko su Užsieniečiu, pokalbyje dalyvavo vertėjas, išaiškino jo teisinę padėtį, apgyvendinimo pagrindus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, pasiūlė savanoriško grįžimo galimybę, Užsienietis nesutiko, informavo, kad pateikė jo prašymą Migracijos departamentui, pakartotinai išaiškino rekomendacijas dėl bendro naudojimo patalpose naudojamų priemonių, atsakė į rūpimus klausimus.

Prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1548-415/2024 kopijos yra pareiškėjo parašas.

2024 m. balandžio 25 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl supažindinimo su teisine padėtimi“ nurodyta, kad 2024 m. balandžio 25 d. ji susitiko su Užsieniečiu, pokalbyje dalyvavo vertėjas, aiškinosi Užsieniečio prašymo aplinkybes, Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisingumo, jis negerbs įstatymų, išaiškino, kad vidaus tvarkos taisyklių reikia laikytis ir jas gerbti, išsamiai paaiškino su jo teisine padėtimi susijusius priimtus sprendimus, Užsienietis pasakė, kad neturi laiko ir specialistė jį gaišina ir ateityje jis nenori jos paslaugų, priežasčių nenurodė, paaiškino, kad yra specialistė, nepriima sprendimų, tik juos jam praneša, paaiškina, Užsienietis kaltino specialistę asmeniniais sprendimais jį laikyti, nes visus jau paleido, reikalavo, kad specialistė jam daugiau nieko neneštų ir nesupažindintų.

Ant lapo šalia 2024 m. gegužės 17 d. Užsieniečio registracijos pažymėjimo yra Užsieniečio parašas, kad gavo.

Prie Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus rašto „Dėl prašymo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti“ (data nenurodyta) yra (duomenys neskelbtini) užrašai, lietuviškas užrašas „Noriu skųsti sprendimą“.

Prie 2024 m. gegužės 19 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolo Nr. 15K-1929 kaip priedas pridėtas Užsieniečio paaiškinimas (duomenys neskelbtini) kalba, nupiešta širdelė ir veidukas su širdelėmis vietoj akių, protokole yra Užsieniečio parašas.

Prie 2024 m. sausio 25 d. (ši data teisėjų kolegijos laikoma technine klaida, turėjo būti 2024 m. gegužės 25 d.) Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolo Nr. 15K-2027 kaip priedas pridėtas Užsieniečio paaiškinimas (duomenys neskelbtini) kalba, nupieštas liūdnas veidukas, protokole yra Užsieniečio parašas.

2024 m. gegužės 22 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinis pranešimas Nr. 15K-1977, kuriame nurodyta, kad specialistė susitiko su Užsieniečiu (nurodyta susitikimo data laikytina technine klaida), atsakė į Užsieniečiui rūpimus klausimus.

Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo

Nr. eA20-218-617/2024 kopijos yra užsieniečio parašas.

2024 m. birželio 12 d. Užsieniečio parašas yra dokumente, kad jis supažindintas su VSAT teikimu.

Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo

Nr. A20-249-405/2024 kopijos yra užsieniečio parašas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie gausūs individualizuoti įrodymai patvirtina, kad Užsieniečiui buvo teikiama informacija, atsakoma į jam rūpimus klausimus, jis supažindinamas su savo padėtimi, priimami jo prašymai, į juos atsakoma. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad teismas padarė menamas išvadas, nenurodė byloje esančių įrodymų apie informacijos Užsieniečiui teikimą atmetami. Pažymėtina, kad Užsieniečio teiginiai šiuo aspektu buvo labai nekonkretūs, tik apibendrinti, nenurodant, kada ir kas atliko kokius neteisėtus veiksmus. Migracijos departamento ir VSAT pateikti duomenys yra rašytiniai, patikimi, išsamūs, gausūs ir aiškūs. Juose taip pat yra informacijos apie Užsieniečio nebendradarbiavimą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu Migracijos departamento ar VSAT neteisėtų veiksmų nenustatyta, yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, todėl teisinga ir teisėta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės institucijų netinkamai užtikrintos Užsieniečio galimybės gauti medicinines paslaugas:

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasisako tik dėl Migracijos departamento ir VSAT veiksmų vertinimo, užtikrinant Užsieniečio teisę kreiptis dėl medicininių paslaugų suteikimo, ir nevertina bei nepasisako administraciniams teismams neteismingais klausimais (dėl medicininių paslaugų kokybės ir kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ įrodymų vertinimo taisyklėmis, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl pareiškėjo argumentų, susijusių Migracijos departamento ir VSAT netinkamai užtikrinta galimybe gauti medicinines paslaugas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsieniečiui buvo siūlomos, teikiamos medicininės paslaugos, jis nuvykdavo pas gydytojus, buvo užregistruotas, nuvežtas, palydėtas:

2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) įrašas ligos istorijoje;

2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) įrašas ligos istorijoje;

2022 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) įrašas ligos istorijoje;

2022 m. vasario 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas / siuntimas;

2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus socialinės darbuotojos tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13KMURC-330, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pastaruoju metu Užsieniečiui buvo pasiūlyta medicininė ir psichologinė pagalba, pas medikus Užsienietis lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsisakė, 2022 m. sausio 28 d. apsilankė (duomenys neskelbtini) kabinete, užtruko 2 min. ir išbėgo iš kabineto;

2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas „Dėl NM atsisakymo vykti (duomenys neskelbtini) konsultacijai“ Nr. 13KMURC-347, kuriame nurodyta, kad, reaguojant į socialinės darbuotojos tarnybinį pranešimą ir gydytojo siuntimą, Užsienietis buvo skubiai už registruotas į priėmimą 2022 m. vasario 3 d. 9 val. (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai, tačiau apie 6 val. 45 min. Apsaugos skyriaus specialistui nuvykus į Užsieniečio gyvenamąjį kambarį bei informavus apie jo vykimą į medicinos įstaigą, Užsienietis iš karto tapo agresyvus, pradėjo nervintis, provokuoti pareigūnus žodžiu bei aktyviais veiksmais, nevykdė teisėtų reikalavimų. Buvo nuspręsta leisti Užsieniečiui nurimti, organizuoti jo vykimą į minėtą įstaigą vėliau;

2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojos (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 9–11 d. Užsienietis buvo gydytas (duomenys neskelbtini);

2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Ligos istorijos etapinė epikrizė, kurioje nurodyta, kad Užsienietis nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 16 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje;

2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) gydytojo siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti;

2023 m. lapkričio 3 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės tarnybinis pranešimas, kuriuo Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą;

2024 m. rugsėjo 16 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio Centro viršininko funkcijas tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 15K-3903, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. Užsieniečiui atlikta pirminė (duomenys neskelbtini) gydytojo apžiūra, atlikti greitieji testai, Užsienietis nukreiptas (duomenys neskelbtini) konsultacijoms. (duomenys neskelbtini) konsultacijos suteiktos 2023 m. lapkričio 15 d. ir 2024 m. vasario 12 d., atlikti diagnostiniai tyrimai, paskirtas medikamentinis gydymas. Nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. birželio 25 d. Užsieniečiui buvo reguliariai teikiamos (duomenys neskelbtini) konsultacijos (iš visos suteiktos 27 konsultacijos). 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2024 m. sausio 19 d. Užsienietis buvo konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini). Pablogėjus būklei, Užsienietis nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 24 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Gydymo eigoje Užsienietis atsisakė gydymo ir pageidavo grįžti į centrą. Pagal gydytojo rekomendaciją medikamentinis gydymas buvo tęsiamas Užsieniečiui atvykus į centrą, nuolat stebima jo sveikatos būklė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad susipažino ir įvertino į bylą pateiktose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitose (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugpjūčio 8 d. ataskaita dėl Rūdininkų stovyklos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. ataskaita dėl Rūdininkų stovyklos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 20 d. ataskaita dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos Kybartų užsieniečių registracijos centro, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. vasario 3 d. ataskaita dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos Kybartų užsieniečių registracijos centro, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaita dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos Kybartų užsieniečių registracijos centro, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaita dėl Užsieniečių prieigos prie medicinos paslaugų nuolatinio apgyvendinimo vietose Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos Užsieniečių registracijos centre 2021 m. gruodžio 8 d., Kybartų užsieniečių registracijos centre 2021 m. gruodžio 9 d., Medininkų užsieniečių registracijos centre 2021 m. gruodžio 14 d., Pabėgėlių priėmimo centre (Rukla) 2021 m. lapkričio 30 d., Pabėgėlių priėmimo centre (Naujininkai) 2021 m. gruodžio 2 d. ir Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre 2021 m. gruodžio 14 d.) pateikiamą informaciją, vertina ją kaip vieną iš įrodymų, papildančių situacijos vertinimą, tačiau pirmenybę teikia individualią Užsieniečio situaciją apibūdinantiems duomenims (įrašams apie Užsieniečio konkrečius apsilankymus pas konkrečius gydytojus konkrečiose medicinos įstaigose).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmojo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu gausūs tiesioginiai įrodymai patvirtina, kad VSAT neatliko neteisėtų veiksmų ir Užsieniečiui buvo tinkamai užtikrinta galimybė gauti ir pasinaudoti medicininių paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad Užsieniečio teiginiai (įskaitant, anot pareiškėjo, vėlyvą (duomenys neskelbtini)) šiuo aspektu nekonkretūs, apibendrinti, nenurodant, kada ir kas atliko kokius neteisėtus veiksmus ir nesudarė galimybės Užsieniečiui gauti medicinines paslaugas, kada jis kreipėsi į VSAT pareigūnus dėl medicininės pagalbos poreikio, kad (duomenys neskelbtini) buvo skubus, o pas gydytoją nuvežimas buvo pavėluotas ar kitaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus. VSAT pateikti duomenys, priešingai, yra rašytiniai, patikimi, išsamūs, gausūs ir aiškūs. Juose taip pat yra informacijos apie Užsieniečio atsisakymą nuo medicininių paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrojo užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu VSAT Užsieniečių registracijos centro darbuotojų tarnybiniai pranešimai paneigia Užsieniečio skundo teismui abstrakčius argumentus, kad VSAT atliko neteisėtus veiksmus ir Užsieniečiui nebuvo tinkamai užtikrinta galimybė gauti ir pasinaudoti medicininėmis paslaugomis. Pažymėtina, kad tarnybinių pranešimų duomenys sutampa (skirtingi darbuotojai ar pareigūnai pateikia tą pačią informaciją), išsamūs ir detalūs (nurodyta kada ir kokios paslaugos buvo suteiktos Užsieniečiui), tuo tarpu pareiškėjo paaiškinimai yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Be to, tiek pirmojo buvimo Lietuvoje metu, tiek antrojo yra duomenų, kad užsienietis pats buvo atsisakęs gydymo, gydęsis epizodiškai ir t.t. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu Migracijos departamento ar VSAT neteisėtų veiksmų nenustatyta, yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, todėl teisinga ir teisėta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva Nr. 2013/33/ES), tikslas yra nustatyti tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normas valstybėse narėse (Direktyvos Nr. 2013/33/ES 1 str.). Direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio g punktas nustato, kad materialinės priėmimo sąlygos – priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai. Direktyvos Nr. 2013/33/ES preambulės 19 punkte numatyta, kad gali būti atvejų, kai praktiškai nebus įmanoma sulaikius iš karto užtikrinti tam tikras priėmimo garantijas, pavyzdžiui, dėl geografinės padėties arba specialios sulaikymo centro struktūros. Tačiau bet koks nukrypimas nuo tų garantijų turėtų būti laikinas ir turėtų būti taikomas tik šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis. Nukrypimai turėtų būti taikomi tik išimtinėmis aplinkybėmis ir turėtų būti tinkamai pagrindžiami, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, įskaitant taikomo nukrypimo mastą, jo trukmę ir jo poveikį atitinkamam prašytojui. Direktyvos Nr. 2013/33/ES 18 straipsnio 9 dalies b punkte numatyta, jog tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės ypatinga tvarka kuo trumpesniam laikotarpiui materialinėms priėmimo sąlygoms gali nustatyti kitokius reikalavimus, nei numatyta šiame straipsnyje, kai paprastai turimos apgyvendinimo galimybės yra laikinai išnaudotos. Tokios sąlygos bet kuriuo atveju turi patenkinti pagrindinius poreikius.

Įstatymo 5 straipsnio 7 dalis nustato, kad Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi ir įgyvendindamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu „Dėl Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-346 patvirtino Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose sąlygų ir tvarkos aprašą, kurį pakeitė 2021 m. liepos 5 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-346 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1V-579 ir 2024 m. balandžio 18 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-346 „Dėl Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1V-292.

Pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės (paskelbta Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“), ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos (paskelbta Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“) ir nepaprastoji padėtis (įvesta Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XIV-733 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“, Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Seimo 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. XIV-1044 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“).

Vadovaujantis aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo redakcijos 8 straipsniu, vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo IV skirsnis taip pat reglamentuoja naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas nepaprastąsias priemones, jų nustatymo ir taikymo tvarką nepaprastosios padėties metu

Užsienietis nurodo, kad Rūdninkų stovykloje jam teko ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nebuvo privačios erdvės, patalpos stokojo baldų, įrangos ir kito inventoriaus, buvo nustatyti itin griežti judėjimo ribojimai, stokojo galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena, nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, dušų, bendrojo naudojimo patalpos stokojo švaros ir higienos, buvo nepakankama ventiliacija, netinkamas ir netinkamo maisto pateikimas, geriamo vandens trūkumas ir kita.

Atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą sutinka, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus („pareiškėjo nurodytas apgyvendinimo vietos ploto trūkumas palapinėje, [teismo] neturėtų būti laikytinas esminiu, kadangi jį kompensavo pastarojo galimybė laisvai judėti apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje“), tačiau akcentuoja tai pateisinančias priežastis (migrantų antplūdį, institucijos rūpestį visais, įskaitant pareiškėją, užsieniečiais, galimybę laisvai judėti priskirtoje teritorijoje). Teisėjų kolegija, nesant byloje ginčo dėl apgyvendinimo vietos ploto trūkumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyti VSAT neteisėti veiksmai šiuo aspektu, yra nepagrįsta. VSAT pateikti paaiškinimai apie priežastis, kodėl taip nutiko, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad VSAT teisės aktų nuostatas pažeidė ne piktybiškai, specialiai žemindamas pareiškėją, ne dėl aplaidumo ar netinkamo įprastinio darbo organizavimo pažeidimų, o dėl realiai išskirtinės susiklosčiusios situacijos valstybėje.

Į bylą pateiktos 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitos aprašo situaciją, kuri buvo ginčui neaktualiu laikotarpiu, nes nagrinėjamu atveju vertinamas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Be to, ataskaitose nurodoma, kad situacija kai kuriais klausimais nepakitusi (pvz., pernelyg mažas tualetų ir dušų skaičius ir kt.), o kai kuriais keičiasi (pvz., buičiai skirto vandens kokybė pagerėjusi, padarytos vietinio geriamojo vandens gręžinys ir kt.). Nesant galimybės nustatyti, ar ginčo laikotarpiu situacija buvo tokia pati, ar pakitusi, šiais įrodymais teisėjų kolegija vadovaujasi, tačiau ribotai, pirmenybę teikdama ginčo situacijai aktualiems įrodymams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitos aprašo bendrą situaciją ir pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, ar Užsieniečio patirtis atitiko bendrą aprašymą, ar skyrėsi nuo bendros situacijos.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamas apgyvendinimo sąlygas dėl baldų trūkumo, įrangos ir inventoriaus, galimybių pasirūpinti asmens higiena stokos (nedetalizavo, nenurodė konkrečiai), o atsakovo atstovas VSAT nurodė, kad pareiškėjas, kaip ir kiti užsieniečiai, buvo apgyvendintas didelėse palapinėse su dviaukštėmis lovomis, pareiškėjui buvo skirtas humanitarinis paketas (antklodės, miegmaišiai, šilti drabužiai, drėgnos servetėlės, dezinfekcinis skystis, tualetinis popierius, dantų valymo komplektas ir kiti daiktai), parama įvairiausias daiktais užsieniečiams buvo vežama kasdien, atvykdavo po kelias krovinines transporto priemones per dieną, gavus paramos prekes, atliepiant į VSAT padaliniuose apgyvendintų asmenų poreikius, užsieniečiams būtiniausi daiktai būdavo nedelsiant išdalinami (atiduodami) užsieniečiams, o išduodant / dalinant daiktus Tarnybos padaliniuose laikinai gyvenantiems migrantams, iš jų nebuvo imami parašai, taip pat užsieniečiai neturėjo pareigos juos grąžinti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai.

Kadangi i) atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą sutinka, kad be esančios infrastruktūros buvo įrengta apie 30 sanitarinių mazgų ir tiek pat dušų, ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno apie 740 užsieniečių, ii) į bylą pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodoma, kad buvo fiksuotas pernelyg mažas tualetų ir dušų skaičius esančiam skaičiui žmonių, jis dar labiau sumažėjo, nes dalis infrastruktūros nebeveikia, yra sulaužyta ar pan., pridėtos fotonuotraukos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad neteisėti VSAT veiksmai šiuo aspektu (apgyvendinimo esant per mažam sanitarinių mazgų ir dušų skaičiui) nenustatyti. Pažymėtina, kad VSAT, nors ir nurodė, kad buvo statomi ir įrenginėjami nauji sanitariniai mazgai, nedetalizavo, kada ir kiek naujų įrenginių įrengta, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, kad „pareigūnų teigimu, sanitarinio mazgo plėtra nenumatyta, kol nebus įrengtas ilgalaikiam apgyvendinimui skirtas modulinių namelių miestelis“.

Kadangi atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nieko nenurodė dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų apgyvendinimo sąlygų dėl bendrojo naudojimo patalpų švaros ir higienos stokos, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitos išvadose ir rekomendacijose nurodyta, kad suteikiant žmonėms valymo priemonių, kad būtų užtikrinama švara ir tvarka palapinėse ir sanitariniuose mazguose, tiek prie 2021 m. rugpjūčio 4 d., tiek prie 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitų pridėtos fotonuotraukos iš dalies patvirtina nešvarą ir higienos stoką (pvz., sanitariniai mazgai, dušai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad neteisėti VSAT veiksmai šiuo aspektu (apgyvendinimas sąlygomis, kai bendrojo naudojimo patalpos stokojo švaros ir higienos) nenustatyti.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamas apgyvendinimo sąlygas dėl nepakankamos ventiliacijos, o atsakovo atstovas VSAT nurodė, kad pareiškėjas kaip ir kiti užsieniečiai buvo apgyvendintas specializuotose karinėse palapinėse, pagamintose iš atsparių ir impregnuotų medžiagų, kad atlaikytų sudėtingesnes oro sąlygas (drėgmę, vėją ir lietų), jos turėjo specialias ventiliacijos sistemas, užtikrinančias tinkamą oro cirkuliaciją ir apsaugančias nuo kondensacijos viduje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamas apgyvendinimo sąlygas dėl aukštos saugumo rizikos, nedetalizavo, kada ir kokia grėsmė jam kilo, byloje nėra įrodymų apie Užsieniečio kreipimąsi į Rūdninkų stovyklos administraciją ar kitus asmenis dėl nesaugumo ir / ar pavojų, o atsakovo atstovas VSAT nurodė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Rūdninkų stovykloje, kuri buvo įrengta Viešojo saugumo tarnybai priklausančio Rūdninkų mokymų poligono (Šalčininkų raj.) teritorijoje ir skirta vienišiems vyrams iš įvairių šalių, teritorija aptverta, perimetro apsaugą užtikrino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai.

Užsienietis skunde teismui nurodė, kad Rūdninkų stovykloje buvo netinkamas netinkamo maisto pateikimas, geriamo vandens trūkumas. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nes iki perkėlimo į Kybartų URC, Užsienietis gavo tik sausą maisto davinį – mėsos (kurios dėl religinių įsitikinimų negali valgyti) ar vištienos konservus, užpilamus makaronus ir sausainius. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad pateiktos sutartys dėl maisto tiekimo nepatvirtina tinkamo sutarčių vykdymo. Atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad maitinimas buvo tinkamas. Į bylą pateiktų 2021 m. viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų su UAB „Gelsva“ (sutarties šalių atstovų parašai 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 17 d.), UAB „Rivona“ (sutarties šalių atstovų parašai 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 17 d.), UAB „Sanitex“ (sutarties šalių atstovų parašai 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 18 d.) elektroninių dokumentų nuorašai patvirtina, kad į kiekvieną dieną duoto suaugusio asmens maisto davinį (kurio energetinė norma 8400 kJ/2000 kcal) įėjo: geriamasis vanduo (1,5 l), duona (400 g), džiūvėsiai, traški duona (250g), ilgo tinkamumo vartoti termino sausainiai (200 g), mėsos (išskyrus kiaulieną) arba žuvies konservai (200–250 g), konservuotos daržovės ir vaisiai arba raugintos daržovės (300 g), džiovinti vaisiai (120 g) arba šviežios sezoninės daržovės ir vaisiai (morkos, burokėliai, obuoliai ir pan.) (300 g), cukrus (15 g), arbata (2 pakeliai), vienkartiniai indai: puodelis (karštam gėrimui), šaukštelis ar lazdelė karštam gėrimui maišyti, šaukštas, maišelis produktams sudėti, vienkartinė servetėlė, vienkartinė lėkštė. Į bylą pateiktas Pagaminto maisto tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Sveikos mitybos partneris“ (sutarties šalių atstovų parašai 2021 m. rugsėjo 15 d.), nuorašas patvirtina, kad pagamintas maistas pristatomas ir išdalinamas 3 kartus per parą, kiekvieną savaitės dieną be išeiginių ar švenčių dienų. Tiekėjas, teikdamas maitinimo paslaugą, turi vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“, Lietuvos Respublikos higienos norma HN-15:2005 „Maisto higiena“, Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. Sveikatos apsaugos įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais asmenims apgyvendintiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (pridedama prie sutarties), 10 dienų orientaciniais valgiaraščiais (pridedama prie sutarties) ir kitais norminiuose dokumentuose, teisės aktuose nustatytais reikalavimais maisto tvarkymui, saugai ir maitinimui. Maitinimas turi būti vykdomas 3 būdais: tradicinis maitinimas, kuriame yra kiaulienos ir jautienos mėsa, paukštiena ir žuvis, alternatyvus, kuriame yra jautienos mėsa, paukštiena ir žuvis, vegetarinis maitinimo būdas – be mėsos produktų, su žuvies produktais, orientacija į valgiaraščius (pridedama prie sutarties). Atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kasdien į Rūdnininkų stovyklą buvo papildomai buvo pristatomas geriamas vanduo, kurį tiekė VSAT, ugniagesių gelbėtojų tarnyba, nevyriausybinės organizacijos bei Lietuvos Respublikos gyventojai, buvo įrengtas geriamojo vandens gręžinys, vanduo atitiko higienos normas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, kad buičiai skirto vandens kokybė pagerėjusi, ją lyginant su ankstesne situacija, įrengtas vietinio geriamojo vandens gręžinys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo abstraktumą dėl maitinimo (nėra nei paaiškinimų, nei įrodymų, kokio maisto ar geriamojo vandens negavo ar gavo netinkamą užsienietis), esant į bylą pateiktiems įrodymams apie sudarytas sutartis su maisto tiekėjais (sauso maisto ir pagaminto maisto), įrengtą geriamojo vandens gręžinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, kaip nepatvirtinančius neteisėtų VSAT veiksmų pareiškėjo atžvilgiu šiuo aspektu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad VSAT įrodė, jog ėmėsi neatidėliotinų veiksmų situacijai gerinti, dėjo pastangas, kad Užsienietis gautų tinkamą maitinimą ir geriamąjį vandenį, o šių būtinųjų poreikių patenkinimo nesklandumai / nepatogumai būtų kiek įmanoma laikinesni ir taisomi (sudarytos sutartys su keliais tiekėjais dėl didelių kiekių maisto produktų tiekimo (iš pradžių sauso davinio, vėliau – pagaminto maisto), įrengtas gręžinys ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neteisėtų VSAT veiksmų nebuvimo dėl Užsieniečio apgyvendinimo Rūdninkų stovykloje nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., esant vienam asmeniui per mažam tenkančiam gyvenamajam plotui, stokojant galimybių pasirūpinti bendrojo naudojimo patalpų higiena, nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, dušų yra nepagrįstos ir šiais aspektais konstatuotini neteisėti VSAT veiksmai. Kitais aspektais pareiškėjo nurodyti neteisėti VSAT veiksmai dėl apgyvendinimo Rūdninkų stovykloje pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neįrodytais.

Užsienietis nurodo, kad Kybartų URC pareigūnai buvo itin agresyvūs, nedraugiški, nuolat užgauliodavo ir žemindavo tiek pareiškėją, tiek kitus ten apgyvendintus asmenis, nebuvo galimybės tinkamai naudotis dušu, nes sanitariniai įrenginiai buvo kitame pastate, į kurį asmenys buvo vedami tik kartą per savaitę su sargybos palyda, o duše buvo tik šaltas vanduo, pareiškėjas buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę, iš pradžių net neturėjo galimybės susikalbėti su kartu apgyvendintais asmenimis, kameroje nebuvo pakankamai vietos, kam nors rūkant nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos, nuolat dėl to kildavo konfliktai, nors Kybartų URC buvo tiekiamas šiltas maistas, jo nuolat neužtekdavo dėl mažų porcijų, o asortimentas buvo itin skurdus ir neįprastas, nebuvo jokio užimtumo, pareiškėjas leido laiką ant lovos su telefonu rankose. Tokia egzistencija pažeidė jo (duomenys neskelbtini), nusiskuto antakius ir plaukus, nustojo valgyti. Šioje stovykloje pareiškėjas kelis kartus buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo, jam nežinant apie neva padarytą pažeidimą ar jo esmę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 20 d. ir 2022 m. vasario 3 d. ataskaitose dėl Kybartų URC nurodyta ginčo laikotarpiui aktuali informacija, aprašoma bendra situacija ir pagal byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, ar Užsieniečio patirtis atitiko bendrą aprašymą, ar skyrėsi nuo bendros situacijos. Analogiškai vertinama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaita „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo VSAT Kybartų URC“ Nr. NKP-2021/1-4 ir joje pateikiama informacija. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaitoje dėl Kybartų URC aprašomas laikotarpis, kai Užsienietis nebuvo Kybartų URC, nes nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Užsienietis atliko jam skirtą bausmę pagal 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-530-503/2022 (dvidešimt parų arešto), todėl šia ataskaita teisėjų kolegija vadovaujasi ribotai, pirmenybę teikdama ginčo situacijai aktualiems įrodymams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus bei atsakovo atstovo VSAT poziciją, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų VSAT veiksmų vertinant pareigūnų elgesį (agresyvūs, perkėlė į vienutę be paaiškinimo, nemandagūs ir kt.) Užsieniečio apgyvendinimo Kybartų URC laikotarpiu. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia į bylą pateiktų įrodymų, detalizuojančių konkrečiai pareiškėjo situaciją, turiniu:

Prie Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamajame įsakyme Nr. e1-530-503/2022, be kita ko, nurodyta, kad Užsienietis kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu pasipriešino valstybės tarnautojui, kartu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, Užsienietis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, norėjo nusikalstamai veikti ir taip veikė.

Įvairias pareigas užimančių asmenų tarnybiniai pranešimai, surašyti apgyvendinimo Kybartų URC metu (tą patvirtina dokumentų elektroniniai metaduomenys):

2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus socialinės darbuotojos tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13KMURC-330, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pastaruoju metu Užsienietis elgiasi neadekvačiai ir agresyviai, jam buvo pasiūlyta medicininė ir psichologinė pagalba, pas medikus Užsienietis lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsisakė, 2022 m. sausio 28 d. apsilankė (duomenys neskelbtini) kabinete, užtruko 2 min. ir išbėgo iš kabineto, savo kambaryje virš lovos pakabino plakatus su lietuvišku užrašu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gydytojo gautas skubus siuntimas (duomenys neskelbtini) konsultacijai.

2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų URC Apsaugos skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad apsaugos skyriaus specialistui nuvykus į užsieniečio gyvenamąjį kambarį bei informavus apie vykimą į medicinos įstaigą, Užsienietis iš karto tapo agresyvus, pradėjo nervintis, provokuoti pareigūnus žodžiu bei aktyviais veiksmais, nevykdė teisėtų reikalavimų, tada buvo nuspręsta leisti Užsieniečiui nurimti, organizuoti vykimą į minėtą įstaigą vėliau.

2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų URC Apsaugos skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta Užsienietis aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūno nurodymų, bandė bėgti, buvo panaudotos spec. Priemonės.

2022 m. vasario 24 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos užduotis atlikti objektų tyrimą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad gautas tarnybinis pranešimas, kad 2022 m. vasario 22 d. atėjęs pas gydytoją Užsienietis pradėjo šaukti, todėl pareigūnas nedelsiant užėjo į kabinetą, nurodė Užsieniečiui nusiraminti, tačiau jis nurodymo nevykdė, toliau šaukė, pradėjo elgtis agresyviai, apžiūra buvo nutraukta. Užsienietis gydytoją išvadino rasistu, išeidamas iš kabineto trenkė durimis, į pareigūno nurodymus nusiraminti nereagavo, toliau elgėsi agresyviai, pareigūnui palydėjus Užsienietį ir atidarius duris, staiga sugriebė jaunesniajam specialistui už kaklo rankomis bei smaugdamas stūmė jį, dėl to pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, bet Užsienietis toliau elgėsi agresyviai, į nurodymus nusiraminti nereagavo, jaunesnysis specialistas panaudojo fizinę prievartą, kurios pagalba paguldė Užsienietį, panaudojo spec. priemones antrankius, Užsieniečiui nusiraminus, antrankiai buvo nuimti, jis buvo izoliuotas Kybartų URC kambaryje Nr. 15. Įvykio metu jaunesniajam specialistui Užsienietis sužalojo veido kairįjį antakį ir nutraukė rankinio laikrodžio apyrankę. Užsienietis parodė, kad sulaikymo metu keturi pareigūnai jį mušė, kelis kartus trenkė į krūtinės ir pilvo sritį.

2022 m. balandžio 5 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime „Dėl piniginės pašalpos prieglobsčio prašytojui nutraukimo“, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. ji susitiko su Užsieniečiu, dalyvaujant vertėjui suteikė informaciją, paaiškino jo padėtį, jos pokyčius, nurodė, kad jam piniginės išmokos mokėjimas yra nutraukiamas, informavo apie savanoriško grįžimo galimybes, paaiškino apie išsiuntimo procedūrą, papildomai supažindino su jo teisėmis ir pareigomis, informavo apie jo teisę kreiptis asmeniškai į VSAT KURC administraciją ar kitą instituciją jam rūpimu klausimu.

Gydytojų medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija:

2022 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad su (duomenys neskelbtini);

2022 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini);

2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Ligos istorijos etapinėje epikrizėje, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į šios nutarties 33 punkte nurodytus įrodymus, aktualius ginčo laikotarpiui, įrodančius, kad VSAT pareigūnai teikė Užsieniečiui informaciją, o byloje yra įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio nebendradarbiavimą.

Šie įrodymai (iš teismo, VSAT, medicinos įstaigų ir kt.) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apibendrintus ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius, jog VSAT pareigūnų elgesys (agresyvūs, perkėlė į vienutę be paaiškinimo, nemandagūs ir kt.) su Užsieniečiu buvo netinkamas Užsieniečio apgyvendinimo Kybartų URC laikotarpiu. Be kita ko, byloje pateikti įrodymai, kad buvo priešingai – Užsienietis pasipriešino valstybės tarnautojui, kartu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad esant konkretiems įrodymams, susijusiems su pareiškėjo situacija pareigūnų elgesio su juo Kybartų URC aspektu, teisėjų kolegija nesivadovauja bendro pobūdžio situacija, aprašyta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitose, remiantis užsieniečių pasakojimais, ir kt.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kitame pastate esančiais dušais, šaltu vandeniu dušuose, galimybe nusiprausti kartą per savaitę, atsakovo atstovas VSAT sutinka ir nurodo, kad buvo atskiras dušų kompleksas, kuriose užsieniečiai, pagal nustatytą grafiką, galėjo juo naudotis kartą arba du kartus per savaitę ir dažniau, esant poreikiui ar gyventojų pageidavimu. Atsakovas nesutinka, kad nebuvo šilto vandens, nurodo, kad asmens higienos reikmėms buvo tiekiamas šiltas vanduo, centre visiems užsieniečiams pagal nustatytas normas buvo išduodamos higienos priemonės. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodo, kad ilgainiui aukštuose buvo įrengti dušai, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 20 d. ataskaitoje nurodoma, kad į vadinamą pirtį (dušinę) vedama kartą per savaitę pamainomis. Kitos galimybės nusiprausti šiltu vandeniu šiuo metu nėra. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. vasario 3 d. ataskaitoje nurodoma, kad A korpuse situacija nepakitusi, karštas vanduo prieinamas tik kartą per savaitę. Vykdomi pirkimai karšto vandens tiekimui, tačiau vėluojama. Situacija B korpuse geresnė, ten žmonėms karštas vanduo yra prieinamas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo VSAT Kybartų URC“ Nr. NKP-2021/1-4, be kita ko, nurodyta, kad A korpuse gyvenantys užsieniečiai vieną kartą per savaitę turi galimybę dušinėje maudytis po karštu dušu pagal sudarytą grafiką. Užsieniečiai skundėsi, kad jie maudytis norėtų dažniau. Po 2022 m. sausio 12 d. NVSC atliktos operatyviosios kontrolės NVSC 2022 m. sausio 14 d. rašte konstatavo, kad A korpuse apgyvendintiems užsieniečiams padidintas prausimosi dažnumas – sudarytos sąlygos dušinėje praustis karštu vandeniu du kartus per savaitę (pagal sudarytą grafiką). A korpuso patalpose yra prausyklos patalpų praustuvės, bet į jas neužtikrintas karšto vandens tiekimas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaitoje dėl Kybartų URC nurodyta, kad karštas vanduo dėl remonto darbų B korpuse prieinamas su pertrūkiais. A korpuse karštas vanduo neprieinamas dėl remonto darbų, tačiau sudaryta galimybė dažniau lankytis vadinamosios pirties patalpose (kas 2 dienas) ir nusiprausti. Kadangi pareiškėjas apibendrintai nurodė neteisėtus pareigūnų veiksmus, dalis jų nepasitvirtino (karštas vanduo duše buvo), nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nedetalizavo situacijos, nenurodė ir neįrodė kreipęsis į VSAT dėl poreikio dažniau praustis, o atsakovo atstovas VSAT dėjo pastangas gerinti Užsieniečių padėtį dėl galimybės pasinaudoti dušu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėti VSAT veiksmai šiuo aspektu nenustatyti ir pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai atmesti pareiškėjo argumentai šiuo aspektu.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamas apgyvendinimo sąlygas dėl tautinės bei religinės priklausomybės ignoravimo, nesusikalbėjimo su kambaryje gyvenusiais asmenimis, negalėjimo išeiti rūkant, konfliktų, vietos trūkumo, o atsakovo atstovas VSAT nurodė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Kybartų URC penkių aukštų pastate – bendrabutyje, kuriame tuo metu laikinai buvo apgyvendinta apie 680 užsieniečių (visi vyrai), A korpuse (kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais), (duomenys neskelbtini) (šią informaciją patvirtina ir 2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų URC Apsaugos skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas, 2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų URC Apsaugos skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas. Byloje taip yra duomenų, kad Užsienietis buvo vedamas į B korpusą, kai pasipriešino pareigūnams ir sutrikdė pareigūno sveikatą), gyvenimo sąlygos buvo bendrabučio tipo, kambaryje buvo lovos, patalynė, spintelės asmeniniams daiktams, suolai ir stalai, drabužių kabyklos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Užsienietis šiais aspektais būtų kreipęsis į centro administraciją su prašymais.

Užsienietis skunde teismui nurodė, kad, apgyvendinus jį Kybartų URC, jam neužteko maisto, jis buvo neįprastas. Byloje esančioje 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini)ligoninės Ligos istorijos etapinėje epikrizėje gydytojas (duomenys neskelbtini) taip pat nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde Užsienietis akcentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitų duomenis, kad pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 25 d. užsieniečiai prašė galimybės pasirinkti vegetarišką maistą, nurodo, kad URC porcijos buvo mažos, o racionas skurdus.

Atsakovo atstovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Kybartų URC pareiškėjas šiltu šviežiai pagamintu maistu buvo maitinamas tris kartus per dieną. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai buvo sudaromi ir maitinimas organizuojamas remiantis Rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos vado 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4-289 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į Tarnybos Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių poreikius dėl kultūrinių ypatumų, maitinimas buvo organizuojamas trimis tipais: tradiciniu, alternatyviu bei vegetariniu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą. Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre pareiškėjo gyvenamajame aukšte Tarnybos pastangomis buvo įrengta bendra virtuvė, kurioje buvo buitinė technika, indų ir įrankių, užsieniečiams buvo sudaryta galimybė papildomai patiems gamintis maistą. Taip pat Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje buvo įsteigta parduotuvė, atrinkta viešojo pirkimo būdu. Parduotuvės darbo laikui, joje prekiaujamų prekių asortimentui ar kainoms centro administracija įtakos neturėjo, tačiau joje parduodamų prekių kainos neviršijo kituose prekybos tinkluose esančių prekių kainų. Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre buvo atlikti keli Maisto veterinarijos tarnybos patikrinimai, kurių metu dėl maisto kokybės ir maisto kiekio pažeidimų nebuvo fiksuota.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 20 d. ataskaitoje nurodyta, kad maitinama tris kartus per dieną, tiekiamas šiltas maistas. Maitinimas vykdomas pamainomis KURC esančioje valgykloje (vienu metu aptarnaujančioje daugiau nei 100 asmenų). Taip pat galimas papildomo maisto pasišildymas bendrose patalpose. Gyventojų teigimu, trūksta kaitlenčių, papildomų virdulių ir kt. Užsieniečio skunde kaip priedas į bylą pateiktoje fotografijoje iš Kybartų URC (taip nurodo Užsienietis, byloje dėl to ginčo nėra) jis užfiksuotas patalpoje sėdintis ant lovos, o šalia jo ant spintelės stovi virdulys.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. vasario 3 d. ataskaitoje nurodyta, kad gyventojai skundėsi maisto porcijų dydžiu ir kokybe. Yra alternatyvus maitinimas vegetarams. Trūksta buities įrenginių pasigaminti papildomą maistą. Pažymėta, kad išduota įranga taip pat yra greitai sudėvima / sulaužoma, pasisavinama iš bendrų patalpų į kambarius ir kt.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. gegužės 17 d. ataskaitoje nurodyta, kad mažiausiai keli kalbinti skirtingų kilmės šalių gyventojai teigė, kad maisto kokybė per pastaruosius mėnesius pagerėjo. Vyksta virtuvėlių atnaujinimas visuose A korpuso aukštuose. Gyventojai gali savarankiškai pasigaminti papildomo maisto. Meniu gyventojams pateikiamas įvairiomis kalbomis.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ nurodyta, kad Kybartų URC apgyvendinti užsieniečiai nemokamai maitinami tris kartus per dieną šiltu maistu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. Užsieniečiai maitinami Kybartų URC valgykloje pagamintu maistu ir viešųjų pirkimų būdu atrinkto maisto tiekėjo atvežtu maistu. Iki 2022 m. sausio 7 d. maistą tiekė UAB „Handelshus“ pagal su VSAT 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarytą sutartį Nr. 21-16-547 dėl pagaminto maisto tiekimo (toliau – sutartis su UAB „Handelshus“). Vizito, vykdyto 2021 m. gruodžio 14–16 d., metu nustatyta, kad A korpuso 1 ir 3 aukštų gyventojams (234 asmenims) tiektas Kybartų URC valgykloje pagamintas maistas, o A korpuso 2, 4 ir 5 aukštų bei B korpuso gyventojams (450 asmenims) tiektas UAB „Handelshus“ atvežtas šios įmonės pagamintas maistas. Nuo 2022 m. sausio 7 d. maitinimo paslaugas, be Kybartų URC valgykloje gaminamo maisto, vietoj UAB „Handelshus“ teikia VšĮ „Bruneros“ pagal maitinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-16-12 (toliau – sutartis su VšĮ „Bruneros“). Be kita ko, ataskaitoje nurodyta, kad dauguma kalbintų užsieniečių buvo nepatenkinti tiekiamo maisto skoninėmis savybėmis, teigė, kad maistas labai vienodas. Užsieniečių teigimu, galimybė patiems gamintis maistą, kuris atitiktų jų kultūrinius įpročius, būtų priimtinesnė alternatyva asmenims, kurių Kybartų URC organizuojamas maitinimas netenkina, tačiau tam sąlygos nesudarytos. Patikrinimų metu užsieniečiams patiekiamas maistas (tiek gamintas valgykloje, tiek atvežtinis) atrodė tinkamai, kvapas buvo geras. Maistas buvo tiekiamas daugkartiniuose plastikiniuose induose kartu su metaliniais įrankiais (maistui, pagamintam vietoje) arba vienkartinėse maistui skirtose dėžutėse su skyreliais (maistui, kurį tiekė UAB „Handelshus“).

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2021 m. lapkričio 25 d. užsieniečių prašymais dėl galimybės pasirinkti vegetarišką maistą sudarymo, nes byloje nėra įrodymų ir Užsienietis nenurodė, kad jam, o ne kitiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti valgiaraštį, kad jis prašė VSAT, į jo prašymus nebuvo reaguota ir t. t.

Pažymėtina, kad Užsienietis tik apibendrintai nurodė, kad Kybartų URC buvo mažos porcijos, o racionas skurdus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ nurodyta, kad į užsieniečių racioną neįtraukta produktų, kurie nurodyti Apgyvendinamo užsieniečio apklausos anketos formoje, taip pat alternatyvų ir vegetarinį maitinimą sudarančių produktų sąraše, išdėstytame pirmiau minėtuose Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo VSAT tvarkos prieduose, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo maitinimo trūkumus, tačiau ne tokio masto kaip nurodo Užsienietis (mažos porcijos, racionas skurdus). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. gegužės 17 d. ataskaitoje nurodyta, kad mažiausiai keli kalbinti skirtingų kilmės šalių gyventojai teigė, kad maisto kokybė per pastaruosius mėnesius pagerėjo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad VSAT reaguoja į pavienius trūkumus, taiso nustatytus neatitikimus.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Užsienietis galėjo įsigyti maisto produktų iš parduotuvės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis teikė prašymą dėl piniginės pašalpos išmokėjimo smulkioms išlaidoms bei kad Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo statuso, piniginės pašalpos mokėjimas jam nutrauktas (2022 m. balandžio 5 d. VSAT Kybartų URC Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės pranešimas). Užsieniečio argumentai dėl Užsieniečiui taikomų didesnių parduotuvės kainų atmetami kaip neįrodyti.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamą maitinimą Kybartų URC, nedetalizavo, kada ir kaip maistas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o VSAT pateikė konkrečius paaiškinimus, atsižvelgdama į informaciją, pateikiamą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitose, įvertinusi VSAT pastangas gerinti užsieniečių maitinimo sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai.

Pažymėtina, kad Užsienietis nedetalizavo ir labai abstrakčiai nurodė, kad apgyvendinimo Kybartų URC metu nebuvo užimtumo. VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Užsienietis turėjo teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje bei gyvenamojo korpuso lauko kieme, kuriame buvo įrengtas ir sporto inventorius, galėjo naudotis futbolo bei krepšinio aikštėmis, esančiomis URC stadione, bendrauti su kitais užsieniečiais, užsieniečiams buvo organizuojamos lietuvių ir anglų kalbos pamokos, palaipsniui nupirkti televizoriai, muzikiniai centrai, stalo žaidimai ir kt. Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro socialiniai darbuotojai bei dirbusios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – užsieniečiams organizuodavo įvairius laisvalaikio užsiėmimus.

Užsienietis atsisakė (duomenys neskelbtini) paslaugų (2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus socialinės darbuotojos tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13KMURC-330, (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išrašas gydytojo (duomenys neskelbtini));

2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše / siuntime, (duomenys neskelbtini);

Užsienietis nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 16 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje (2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos etapinė epikrizė);

2022 m. balandžio 25 d. Užsienietis Kybartų URC viršininko paprašė leisti 2022 m. balandžio 28 d. pasimatyti su drauge, kuri atvyks jo aplankyti, nes jo nuotaika bloga, ir šis leidimas jam buvo suteiktas, pasimatymas įvyko.

Šie pareiškėjo atžvilgiu individualizuoti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apibendrintus ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius, jog jo apgyvendinimo Kybartų URC metu nebuvo tinkamo užimtumo. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad Užsienietis atsisakė jam siūlomų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų, o pareigūnai rūpinosi Užsieniečiu, pakartotinai vežė pas gydytojus, pakartotinai siūlė (duomenys neskelbtini) paslaugas, suteikė leidimą pasimatyti su drauge ir kt. Pažymėtina, kad šie konkretūs įrodymai, susiję su pareiškėjo situacija dėl jo užimtumo Kybartų URC, paneigia, kad pareiškėjo situacijai aktualūs bendro pobūdžio situacijos apibūdinimai, pateikti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitose ir Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaitoje.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neteisėti VSAT veiksmai nenustatyti dėl Užsieniečio apgyvendinimo sąlygų neužtikrinimo Kybartų URC.

Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo sąlygos Pabradės URC nebuvo tinkamos dėl prasidėjusių remonto darbų, Užsienietis gyveno sulaikymui skirtame pastate ir laisvai judėti centro teritorijoje neturėjo galimybės net tada, kai buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kamerose trūko ploto, Užsienietis kreipėsi į administraciją prašydamas leisti mokytis lietuvių kalbos, prašydamas leisti dirbti ar užsiimti kokia naudinga veikla, prašė leisti lankyti miestelyje esančią bažnyčią, bet visi prašymai buvo ignoruojami arba atmetami, pareigūnai neteikė informacijos, ateidavo tik pasiimti Užsieniečio parašo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis tik apibendrintai nurodė apgyvendinimą Pabradės URC, pažeidžiant ploto reikalavimus, apgyvendinant pastate, kuris buvo skirtas sulaikytiems asmenims, rakinamose patalpose, o VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė paaiškinimus, kad:

Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Užsienietis gyveno prieglobsčio prašytojų bendrabučio 147 kambaryje, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. perkeltas į bendrabutį užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, keturvietį 312 arba 317 kambarius ir gyveno kartu (atskirais laikotarpiais) su vienu, dviem arba trimis kitais užsieniečiais, nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. gulėjo ligoninėje, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 19 d. gyveno bendrabutyje užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, keturviečiuose 314 arba 317 kambariuose vienas arba kartu (atskirais laikotarpiais) su vienu / dviem kitais užsieniečiais, nuo 2024 m. sausio 19 d iki 2024 m. sausio 24 d. gulėjo ligoninėje, nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. kovo 2 d. gyveno bendrabutyje užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, keturviečiame 317 kambaryje vienas arba kartu (atskirais laikotarpiais) su vienu / dviem kitais užsieniečiais, nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 3 d. izoliuotas prieglobsčio prašytojų bendrabutyje 137 kambaryje, nuo 2024 m. kovo 3 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. gyveno bendrabutyje užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, keturviečiame 317 kambariuose kartu (atskirais laikotarpiais) su vienu/ dviem kitais užsieniečiais, nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. izoliuotas bendrabutyje užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. birželio 13 d. gyveno bendrabutyje užsieniečių, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, keturviečiuose 312 arba 317 kambariuose vienas arba kartu (atskirais laikotarpiais) su dar vienu užsieniečiu, nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. birželio 25 d. perkeltas į prieglobsčio prašytojų bendrabučio 310 kambarį ir gyveno dar su dviem užsieniečiais. Kambariuose buvo lovos, stalas, rakinamos spintelės, kėdės. Kambaryje buvo langas, kuris galėjo būti atidaromas ir patalpa vėdinama. Veikė šildymas. Pareiškėjas galėjo išeiti į kiemelį, naudotis bendromis patalpomis, kurios buvo skirtos administracinėms ir bendrosioms reikmėms. Pareiškėjo gyvenamame korpuse buvo įrengtos erdvios virtuvėlės maisto gamybai, pasišildymui ir arbatos virimui. Buvo patalpos, kurios naudotos susitikimams su migracijos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ar leidžiant laisvalaikį. Patalpos ir kambariai nebuvo rakinami.

Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nesilaikė Pabradės URC vidaus tvarkos taisyklių:

2024 m. kovo 2 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokole Nr. 15K-812 nurodyta, kad Užsienietis pažeidė VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių 28.8 punkto nuostatas (kurstyti ar organizuoti centre tarpusavio nesantaiką, smurtinius veiksmus ir (ar) pažeisti vidaus tvarkos taisykles), t. y. 2024 m. kovo 2 d. apie 14 val. 45 min. sulaikytų užsieniečių bendrabučio 1 aukšte, virtuvėje vykusių užsiėmimų su „Carito“ savanoriais metu, grasino susidorojimu (duomenys neskelbtini) piliečiui, tarp jų įvyko konfliktas ir muštynės. Apsaugos skyriaus specialistė priėmė sprendimą užsienietį, kuris buvo agresyvus, izoliuoti nuo kitų užsieniečių, apgyvendinti Užsieniečių priėmimo punkto patalpose. Protokole yra Užsieniečio parašas ir paaiškinimai (duomenys neskelbtini) kalba, (duomenys neskelbtini) piliečio paaiškinimai (duomenys neskelbtini) kalba. Taip pat „Caritas“ savanorio paaiškinimai: „Šeštadienį 2024 m. kovo 2 d., vykstant susitikimui, su pabėgėliais žaidėme kortų žaidimą. Buvo apie 8 pabėgėliai ir mes du iš „Caritas“ savanoriai. Vienu metu tarp dviejų pabėgėlių prasidėjo diskusija. Jie pradėjo ginčytis ir tonas kažkiek pakilo. Aš stovėjau prie (duomenys neskelbtini) piliečio ir uždėjau ranką jam ant peties ramindamas. Tačiau ginčas vyko toliau. Ir staiga (duomenys neskelbtini) puolė sėdintį (duomenys neskelbtini) ir smogė jam. Visi puolė juos skirti. Bet (duomenys neskelbtini) pripuolęs pradėjo smaugti (duomenys neskelbtini). Greitai pasirodė apsauga ir išvedė (duomenys neskelbtini) iš patalpos. Buvo pakviesta (duomenys neskelbtini)“.

2024 m. gegužės 19 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokole Nr. 15K-1929 nurodyta, kad Užsienietis pažeidė VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių 22.8 punkto nuostatas (laikytis Aprašo IV skyriuje numatytų pareigų), 26.1 punkto nuostatas (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir centro vidaus tvarkos taisyklių), t. y. 2024 m. gegužės 19 d. apie 14 val. permetė pinigus iš A zonos sulaikytų užsieniečių bendrabučio į išorę. Prie protokolo kaip priedas pridėtas Užsieniečio paaiškinimas (duomenys neskelbtini) kalba, nupiešta širdelė ir veidukas su širdelėmis vietoj akių, protokole yra Užsieniečio parašas. Priimtas sprendimas įspėti Užsienietį.

2024 m. sausio 25 d. (šią datą teisėjų kolegija laiko technine klaida) Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokole Nr. 15K-2027 nurodyta, kad Užsienietis pažeidė VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių 22.8 punktą (aprašo 26.5 punktą (nemandagiai elgėsi), t. y. 2024 m. gegužės 25 d. apie 14 val. 56 min. konfliktavo su (duomenys neskelbtini) piliečiu, priimtas sprendimas izoliuoti 48 val. Prie protokolo kaip priedas pridėtas Užsieniečio paaiškinimas (duomenys neskelbtini) kalba, nupieštas liūdnas veidukas, protokole yra Užsieniečio parašas.

Užsieniečio apgyvendinimą prieglobsčio prašytojų bendrabutyje ir pastate, kuriame gyveno užsieniečiai, kurie neturėjo teisės išeiti už Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ribų, (tiek iki pareiškėjo įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tiek po jo) lėmė 2023 m. rugsėjo 21 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimas dėl sulaikymo Nr. 23S157837, 2023 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. A20-492-405/2023 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2437-968/2023 priimtas Užsieniečio atsisakymas nuo apeliacinio skundo), 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas Nr. A20-510-405/2023, paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje

Nr. A-2523-552/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas

Nr. A20-616-405/2023, paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1132-1188/2024, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. A20-93-405/2024, paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje

Nr. A-1548-415/2024. Kitokių argumentų pareiškėjas šiuo aspektu nenurodė nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde. Taigi šiuo aspektu neteisėti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo VSAT veiksmai nenustatyti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. eA20-218-617/2024 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. A20-249-405/2024, nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. birželio 25 d. Užsienietis perkeltas į prieglobsčio prašytojų bendrabučio 310 kambarį ir gyveno dar su dviem užsieniečiais. 2024 m. birželio 24 d. Užsienietis išvyko iš Pabradės URC ir negrįžo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į Užsieniečio skundo abstraktumą apgyvendinimo Pabradės URC suteikiant per mažą plotą aspektu, apeliacinio skundo argumentų nebuvimą, byloje esančius įrodymus, individualizuojančius Užsieniečio situaciją (galimybes judėti, elgesį ir kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų VSAT veiksmų šiuo aspektu.

Kadangi Užsienietis tik apibendrintai nurodė netinkamas apgyvendinimo sąlygas dėl remonto, o atstovas VSAT nurodė, kad statybos ir remonto darbai vyko VSAT Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, buvo statomas atskiras naujas pastatas ir renovuojamos patalpos, kuriomis tuo metu pareiškėjas nesinaudojo, visi darbai buvo vykdomi darbo dienomis bei darbo valandomis, kas įprastai laikoma tinkamu ir teisėtu tokių darbų vykdymo laiku, laikantis galiojančių teisės aktų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu neįrodyti neteisėti VSAT veiksmai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų VSAT veiksmų, ignoruojant Užsieniečio prašymus, atmetant juos, neteikiant informacijos. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (žr. šios nutarties 33 punkte nurodytus įrodymus, aktualius ginčo laikotarpiui, įrodančius, kad VSAT pareigūnai teikė Užsieniečiui informaciją, o byloje yra įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio nebendradarbiavimą), atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio argumentai abstraktaus, o ne konkretaus pobūdžio. Su skundu Užsienietis pateikė 2024 m. gegužės 21 d. bei 2024 m. gegužės 22 d. prašymus leisti dirbti, tačiau atsakovas į bylą pateikė: i) Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus raštą „Dėl prašymo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti“ (data nenurodyta) nurodyta, kad atsakoma į Užsieniečio 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. prašymus, informuojama, kad registracijos pažymėjimas su teise dirbti negali būti išduotas, nurodomi teisės aktai, prie dokumento yra (duomenys neskelbtini) užrašai, lietuviškas užrašas „Noriu skųsti sprendimą“, vyresniosios specialistės 2024 m. birželio 3 d. antspaudas ir parašas su informacija, kad sprendimas išaiškintas ir įteiktas; ii) 2024 m. gegužės 22 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinį pranešimą Nr. 15K-1977, kuriame nurodyta, kad specialistė susitiko su Užsieniečiu (nurodyta susitikimo data laikytina technine klaida), atsakė į Užsieniečiui rūpimus klausimus. Pažymėtina, kad šis tarnybinis pranešimas surašytas po to, kai 2024 m. balandžio 25 d. Užsienietis nurodė specialistei nebesirodyti, nenešti ir nebesupažindinti jo su jokiais priimtais jo atžvilgiu sprendimais.

Pažymėtina, kad dėl maitinimo Pabradės URC pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, tik bendrus teiginius, kad Užsieniečio buvimo Lietuvoje metu jis buvo netinkamai maitinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismui atmetus šiuos pareiškėjo argumentus, apeliaciniame skunde nėra argumentų, susijusių su Užsieniečio maitinimu Pabradės URC, teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyti neteisėti VSAT veiksmai dėl Užsieniečio apgyvendinimo sąlygų neužtikrinimo Pabradės URC.

Apibendrindama Užsieniečio nurodytų Migracijos departamento ir VSAT neteisėtų veiksmų vertinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nenustatyti neteisėti Migracijos departamento veiksmai dėl to, kad sprendimą dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo priėmė praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus, ir dėl to, kad spręsdamas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo ribojant judėjimo laisvę vadovaujantis Įstatymu, nepriėmė individualaus sprendimo nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki nuo 2022 m. kovo 1 d. (išskyrus nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d.) bei neteisėti VSAT veiksmai, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus, esant per mažam sanitarinių mazgų ir dušų skaičiui, sąlygomis, kai bendrojo naudojimo patalpos stokojo švaros ir higienos Rūdninkų stovykloje nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi byloje esančiais įrodymais, šiais aspektais neteisėtus veiksmus nustatė. Visos kitos pirmosios instancijos teismo sprendime dėl Užsieniečio nurodytų Migracijos departamento ir VSAT neteisėtų veiksmų padarytos išvados yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Užsienietis skunde teismui nurodė, kad dėl neteisėtų Migracijos departamento ir VSAT veiksmų jis patyrė žalą: (duomenys neskelbtini), ilgą laiką jaudinosi dėl savo ateities ir neaiškios situacijos, jautė nerimą ir negalėjo miegoti, neteko daug svorio ir patyrė itin neigiamų išgyvenimų, visiškai nežinojo, kas jo laukia, buvo psichologiškai gniuždomas, jį kamavo nežinomybė, nesaugumo jausmas, jautė troškulį, šaltį, kentėjo, (duomenys neskelbtini), nusiskuto antakius ir plaukus, nustojo valgyti, sukėlė itin skaudžių išgyvenimų, kurie sukrėtė, pareiškėjas vis dar jaučia baimę ir nerimą, kurie kartais sukelia haliucinacijas, kartais psichologinis spaudimas tampa nebepakeliamas ir pareiškėjas reaguoja į aplinką agresyviai, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, kas jam pačiam sukelia neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodė, kad teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė lėmė pajamų praradimą ir nebegalėjimą savęs išlaikyti (apsirūpinti būstu, pragyvenimo lėšomis) (šiuo aspektu žiūrėti šios nutarties 22 p.), asmuo jautėsi bejėgis, buvo priverstas gyventi itin sunkiomis sąlygomis, prarado darbą, negalėjo atsidaryti banko sąskaitos, gauti nedarbingumo išmokos ir patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą bei nežinomybę dėl savo teisinės padėties bei ateities. Trejų metų laukimas dėl savo teisinės padėties (terminą pareiškėjas skaičiuoja nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos) ir nežinomybė dėl savo teisinės padėties neigiamai paveikė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būseną, kadangi jis nuolatos išgyveno neigiamas emocijas, stresą. Apgyvendintas nežmoniškomis sąlygomis pareiškėjas susirgo (duomenys neskelbtini), patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Atsakovo atstovai atsiliepimuose į Užsieniečio skundą ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą neigia, kad dėl jų neteisėtų veiksmų Užsieniečiui kilo žala.

Vadovaudamasi šios nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad šioje nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti Migracijos departamento ir VSAT veiksmai (žr. šios nutarties 36 p.) sukėlė Užsieniečio nurodytą neturtinę žalą (žr. šios nutarties 37.1 p.), kurią būtina atlyginti priteisiant Užsieniečiui neturtinės žalos atlyginimą pinigais (pareiškėjo įvardinta suma 100 000 Eur), t. y. nenustatyta, kad neteisėti veiksmai sukėlė Užsieniečio įvardijamą žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su neteisėtais veiksmais. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tiek bendro pobūdžio aplinkybes, būdingas susiklosčiusiai situacijai (hibridinę ataką prieš Lietuvą, išskirtinį migrantų antplūdį per trumpą laiką, valstybės institucijų siekį taisyti situaciją ir realius veiksmus keičiant susidariusią padėtį), tiek individualias aplinkybes, nustatytas šioje konkrečioje byloje (Migracijos departamento ir VSAT veiksmus, jų trukmę, pobūdį, užsieniečio elgesį).

Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad Baltarusijos Respublikos, iš kurios teritorijos neteisėtai kritę valstybės sieną atvyko pareiškėjai, keliama grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907, 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Seimo 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. XIV-2946 (TAR, 13291) patvirtintos Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos 8.1 punkte nurodyta, kad 2021 metais, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje, Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ šalyje įvesta nepaprastoji padėtis – dėl hibridinės atakos, kurią organizavo Baltarusijos režimas, dirbtinai ir sąmoningai sukeldamas neteisėtos masinės migracijos krizę – instrumentalizuotą migraciją. Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 (TAR, 15998) patvirtintos Dvidešimtosios Vyriausybės programos 339 punkte nustatyta, kad siekiama Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotą migrantų įvežimą, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidusį tarptautinę teisę. Europos Komisijos Pirmininkas 2021 m. rugsėjo 15 d. savo metiniame pranešime migrantų iš trečiųjų šalių panaudojimą pripažino kaip Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, kuria siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą, o Europos Parlamentas 2021 m. spalio 7 d. rezoliucijoje yra pareiškęs, kad žmonių panaudojimas neteisėtiems tikslams ir Baltarusijos valstybės remiamas neteisėtas sienos kirtimas yra hibridinio karo forma, kuria siekiama įbauginti ir destabilizuoti Europos Sąjungą (Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ Nr. XIV-617 (TAR, 23202)).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neteisėtų veiksmų trukmė buvo neilga, laikino pobūdžio, valstybės institucijos nesiekė žalos Užsieniečiui (žr. šios nutarties 31.3, 32.9, 35.6.2 p. ir kt.), ėmėsi neatidėliotinų veiksmų taisyti padėtį, gerinti sąlygas, reaguoti į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Seimo kontrolieriaus pastabas (žr. šios nutarties 35.6.9, 35.7.4, 35.7.6.7 p. ir kt.). Pažymėtina, kad situacijos laikinumas buvo nepakankamas, kad nebūtų užfiksuoti neteisėti veiksmai, tačiau pakankamas teisėjų kolegijai padaryti išvadas, kad Užsieniečio įvardinta žala priežastiniu ryšiu nesusijusi su nagrinėjamu atveju nustatytais neteisėtais veiksmais.

Teisėjų kolegija neneigia sudėtingos Užsieniečio (duomenys neskelbtini) būklės, ją patvirtina į bylą pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai, VSAT pareigūnų ir darbuotojų tarnybiniai pranešimai ir kt.). Į bylą pateikta Užsieniečio fotonuotrauka, kurioje pusė Užsieniečio plaukų nuskusta. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo tokios būklės ir nagrinėjamu atveju nustatytų neteisėtų veiksmų (neteisėti Migracijos departamento veiksmai dėl to, kad sprendimą dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo priėmė praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus, ir dėl to, kad spręsdamas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo ribojant judėjimo laisvę vadovaujantis Įstatymu, nepriėmė individualaus sprendimo nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki nuo 2022 m. kovo 1 d. (išskyrus nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 11 d.) bei neteisėti VSAT veiksmai, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus, esant per mažam sanitarinių mazgų ir dušų skaičiui, stokojant galimybių pasirūpinti aplinkos higiena nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d.).

Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, kad dėl neteisėtų Migracijos departamento ir / ar VSAT pareigūnų veiksmų Užsienietis susirgo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis argumentas tėra subjektyvi apeliaciniame skunde dėstoma prielaida. Be to, ji grindžiama tik Užsieniečio paaiškinimais. Užsieniečio paaiškinimus teisėjų kolegija vertina, tačiau atkreipia dėmesį į jų nenuoseklumą ir prieštaringumą, pirmenybę teikdama objektyviems įrodymams. Pavyzdžiui, skunde teismui Užsienietis nurodo, kad (duomenys neskelbtini), plaukus nusiskuto ir t. t. dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų. Įvairiems gydytojams pirmojo buvimo Lietuvoje metu Užsienietis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos etapinė epikrizė). Taip pat socialinei darbuotojai Užsienietis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos etapinė epikrizė). Taip pat pagal byloje pateiktus įrodymus (pažymėtina, kad apie (duomenys neskelbtini) būklę įrodymus pateikė tik atsakovo atstovai, o Užsienietis neteikė) Užsieniečiui buvo siūlomos (duomenys neskelbtini) konsultacijos bei gydymas, tačiau jis jomis naudojosi epizodiškai, ne kartą jų atsisakė, naudojosi, bet išbėgo iš kabineto, užtrukęs jame 2 min. ir pan. (2022 m. vasario 3 d. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus socialinės darbuotojos tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13KMURC-330, 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos etapinė epikrizė, 2024 m. rugsėjo 16 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 15K-3903 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl jis laiko, kad šioje byloje nustatyti (jo nurodyti skunde) Migracijos departamento ir / ar VSAT neteisėti veiksmai lėmė pareiškėjo nurodomą žalą, o ne kitos aplinkybės ar kiti subjektai. Pažymėtina, kad: i) byloje nėra ginčo, jog Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos hibridinės atakos metu, ii) byloje yra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės Gydytojo įrašas), iii) Užsienietis turi (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) gydytojo įrašas), iv) Užsienietis (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įrašas) ir kt., v) byloje esantys įrodymai (Europos Sąjungos biometrinės duomenų bazės, skirtos prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų pirštų atspaudams bei tapatybės duomenims saugoti ir lyginti duomenys) patvirtina, kad laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo Užsieniečio buvimo Lietuvoje Užsieniečio pirštų antspaudai fiksuoti 2022 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 8 d. pareiškėjo pirštų antspaudai buvo fiksuoti (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 7 d. pareiškėjo pirštų antspaudai buvo fiksuoti (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 27 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 25 d. – (duomenys neskelbtini), vi) byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir su (duomenys neskelbtini) pareigūnų palyda (2023 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus raštas Nr. 40PR-73 „Dėl perdavimo pagal Dublino III reglamentą“). Taigi byloje esantys objektyvūs įrodymai (pažymėtina, kad šiuos įrodymus pateikė atsakovo atstovai, o Užsienietis nei savo pateiktų įrodymų, nei atsakovo atstovų pateiktų įrodymų bei nustatytų jo gyvenimo įvykių nepaaiškino) patvirtina, kad Užsienietis neįrodė, jog Migracijos departamento ir / ar VSAT neteisėti veiksmai, o ne kitos jo gyvenimo aplinkybės lėmė pareiškėjo nurodomą žalą.

Teisėjų kolegija, be kitų argumentų, nurodytų šioje nutartyje, vertina ir paties pareiškėjo elgesį buvimo Lietuvoje laikotarpiais. Dėl Užsieniečio sprendimo nesigydyti, gydytis epizodiškai ir t. t. pasisakyta šios nutarties 37.6 punkte ir kt. Taip pat pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-530-503/2022 Užsienietis pripažintas kaltu, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu pasipriešino valstybės tarnautojui, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, Užsienietis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, norėjo nusikalstamai veikti ir taip veikė. 2022 m. balandžio 1 d. Užsienietis užpildė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, 2022 m. gegužės 31 d. jam išmokėta vienkartinė piniginė išmoka 1 000 Eur ir jis savanoriškai išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio prašymai suteikti prieglobstį buvo išnagrinėti priimant sprendimus, be kita ko, nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos pasaugos) (Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr.21S26172, Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 23S202144). Teismai, tikrinę šių sprendimų dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo, atmetė Užsieniečio skundus ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimus nesuteikti prieglobsčio. 2024 m. kovo 2 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas Nr. 15K-812, 2024 m. gegužės 19 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas Nr. 15K-1929, 2024 m. sausio 25 d. (ši data teisėjų kolegijos laikoma technine klaida), Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas Nr. 15K-2027 patvirtina, kad Užsienietis pažeidė VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nuostatas (dalyvavo konflikte, pradėjo muštynes, buvo agresyvus, permetė pinigus iš A zonos sulaikytų užsieniečių bendrabučio į išorę, nemandagiai elgėsi). Taip pat įvairias pareigas užimančių įvairių profesijų asmenų (gydytojų, socialinių darbuotojų, pareigūnų, „Caritas“ savanorių ir kt.) rašytiniuose dokumentuose užfiksuota, kad nemandagiai ir agresyviai elgiasi Užsienietis su kitais prieglobsčio prašytojais, su pareigūnais, su gydytojais, su savanoriais. 2024 m. balandžio 25 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime Nr. 15K-1601 nurodyta, kad Užsienietis gali kelti pavojų (psichologinį ir fizinį) VSAT Užsieniečių registracijos centre dirbantiems darbuotojams. Šie Užsienietį individualiai apibūdinantys duomenys reikšmingai prisideda prie teisėjų kolegijos išvados, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nustatyti neteisėti Migracijos departamento ir VSAT veiksmai teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su Užsieniečio nurodyta neturtine žala.

Apibendrindama Užsieniečio nurodytos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio nagrinėjamoje byloje vertinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad neįrodyta, jog pareiškėjo nurodyta neturtinė žala teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais Migracijos departamento ir VSAT veiksmais, yra pagrįsta.

Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytų su įrodymų vertinimu susijusių argumentų teisėjų kolegija vadovaujasi šios nutarties 33.1 punkte nurodytomis ABTĮ nuostatomis.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodė pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus ir netinkamo įrodymų vertinimo atvejus (dėl dalies neteisėtų veiksmų), kitais aspektais teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs pirmiau įvardytas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad Užsieniečio galimybės rinkti ar pateikti įrodymus buvo tiek sudėtingos, kad Užsienietis neturėjo galimybės pateikti konkrečių duomenų apie pagrindines skunde nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad Užsieniečio prašymas išreikalauti įrodymus, kurių jis negavo pats, pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas (2025 m. balandžio 10 d. teisėjos rezoliucija prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tenkinti, įpareigoti VSAT pateikti turimus su ginčo dalyku susijusius dokumentus, kurį VSAT įvykdė 2025 m. balandžio 17 d. pateikdamas dokumentus, kuriuos teisėja 2025 m. balandžio 17 d. rezoliucija pridėjo prie bylos). Taip pat pažymėtina, kad Užsienietis prie skundo pridėjo dalį dokumentų (dokumentų nuotraukas, savo nuotrauką Kybartų URC, kai kuriuos Migracijos departamento sprendimus ir t. t.) ir nenurodė, kodėl neturi galimybės pateikti kitų įrodymų, nenurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ar valstybės institucijas dėl reikiamų duomenų gavimo ir jam atsisakyta juos pateikti. Byloje yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo ginčo įvykių, ginčo situacijų nefiksavimo gali būti sunku pateikti objektyvius įrodymus (tą patį teigia ir pareiškėjas, ir atsakovas), tačiau šis sunkumas konstatuotinas visiems proceso dalyviams. Taip pat pažymėtina, kad į bylą atsakovas pateikė daug pareiškėjo situaciją individualizuojančių įrodymų, kuriuose užfiksuotos informacijos, pareiškėjas niekaip nepaaiškino ir nepaneigė.

Dėl pareiškėjo paaiškinimų kaip įrodymo vertinimo teisėjų kolegija pakartoja, kad Užsieniečio paaiškinimai kinta, yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl jie vertinami ir į juos atsižvelgiama, tačiau pirmenybė teikiama objektyviems įrodymams.

Dėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitų ir Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos vertinimo teisėjų kolegija jau pasisakė (žr. šios nutarties 34.2, 35.6.3, 35.7.2 ir kt. punktus).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįstas įstatymais, byloje esančių įrodymų vertinimu, skundžiamame sprendime perrašyti atsakovo atstovų atsiliepimų argumentai, t. y. laikosi pozicijos, jog šis sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (sprendimas yra be motyvų).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šiame sprendime nurodytus motyvus, dėl kurių netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai, tačiau atsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjant jo inicijuotą ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra be motyvų. Šiame teismo sprendime pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai koreguojami (dėl neteisėtų veiksmų ir techninės klaidos (žr. šios nutarties 39.4 p.)) ir papildomi atliepiant į apeliacinio skundo argumentus. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, tačiau, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, tai negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, ABTĮ 86 straipsnio, kuris reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Taigi yra nustatomos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios turi bylai esminės reikšmės, o ne apskritai visos aplinkybės, kurias nurodo byloje proceso šalys.

Skundžiamo teismo sprendimo motyvuose yra su nagrinėjama byla nesusijusių faktų (apie pareiškėjo pėdų nušalimą jo neįleidus pirmą kartą), jie šalinami iš skundžiamo teismo sprendimo teksto kaip techninė klaida, nes byloje nėra ginčo, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 15 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-471-602/2025, 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-882-1188/2025, 2025 m. balandžio 28 d., nutartį administracinėje byloje Nr. eA-484-1188/2025, 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023) tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į šioje byloje proceso dalyvių pateiktus ginčo argumentus tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje, ginčo dalyką ir nagrinėjamos bylos ribas, nagrinėjamu atveju nustatytus faktinės situacijos ypatumus (kaip antai, šioje byloje gausiai pateikti individualią Užsieniečio situaciją apibūdinantys įrodymai), tiesioginių ir netiesioginių įrodymų nebuvimą / buvimą.

Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, o keistina pirmosios instancijos teismo motyvų dalis yra nurodyta šioje nutartyje. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo esminių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.