Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-10 · Administracinė byla Nr. A-1132-1188/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-10
Bylos Nr.
A-1132-1188/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00473-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
Advokatai
Renata Račkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1132-1188/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00473-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. N. A.-H. ir jo atstovei advokatei Renatai Račko,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjui Yasser Ghaowi,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. N. A.-H..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. N. A.-H. (toliau – ir užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Šalies argumentai

2. Centras paaiškino, kad užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 15 d., pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui nepatenkinus jo prašymo, išreiškė pageidavimą grįžti į savo kilmės šalį. Gavęs piniginę kompensaciją, užsienietis 2022 m. gegužės 31 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. rugsėjo 21 d. perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą iš Austrijos.

3. Centras nurodė, kad užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Sprendimą užsienietis apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi užsieniečio skundo netenkino, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo ir nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimą užsienietis apskundė. Užsieniečiui tapus prieglobsčio prašytoju, teismas pakartotinai svarstė sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo ir minėtą priemonę paliko. Nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis – užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl jo prašymo nepriimtas galutinis sprendimas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prašymo motyvų.

4. Centras teigė, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į užsieniečio elgesį – bet kokiais būdais bando atvykti į Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat į tai, jog užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ir ekonominių ryšių, yra pagrindo manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo ir jį įvykdyti. Todėl alternatyvi sulaikymui priemonė turi būti pratęsta.

5. Užsienietis H. H. N A.-H. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, jis turi ryšių Lietuvos Respublikoje – įvairiuose miestuose turi draugų, kurie dirba ir siūlė jam dirbą. Jis turi galimybę dirbti, todėl nenori būti sulaikytas.

6. Užsieniečio atstovė nurodė, kad su teikimu sutinka iš dalies. Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė. Užsieniečio tapatybė nustatyta, Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, todėl visos reikšmingos aplinkybės jau nustatytos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, piktybiškai nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių. Užsienietis patvirtino, kad nori dirbti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, užsieniečiu galima pasitikėti ir leisti jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. N. A.-H. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimu nustatyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. H. N. A.-H. sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, esant 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. gruodžio 21 d.

9. Teismas nurodė, kad užsienietis teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi užsieniečio skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 užsieniečiui tam tikrą laiko tarpą uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvestas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šiam sprendimui įsiteisėjus, užsienietis pareiškė prašymą iš šalies išvykti savarankiškai ir, gavęs už tai vienkartinę išmoką, išvyko iš Lietuvos Respublikos, bet netrukus vėl sugrįžo į Europą (nepraėjus nustatytam draudimo atvykti ir apsigyventi terminui) ir keliavo po Europos šalis, iki kol buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Austrijos pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis neteisėtai vyko į Vokietiją, Šveicariją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Lichtenšteiną. Priverstinai grąžintas į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad užsienietis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras bei piktnaudžiauti jomis, todėl iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks užsieniečio elgesys suponuoja riziką, jog užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje. <...> užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jo ankstesnis elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje, todėl nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

10. Teismas nurodė, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje įvertinta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusi aplinkybė, jog užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu dėl jo psichinės sveikatos būklės (Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. išvada). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad „<...> užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams. Be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad nustatant jam tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.“

11. Teismas nustatė, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietis šiuo metu prieglobsčio prašytojas, nes neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, taip pat išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės prieglobsčio byloje, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol neįsiteisėjęs dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimtas sprendimas, negalima teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, todėl vertinama, kad šiuo metu aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų.

12. Teismas nurodė, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgus į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus, tačiau, kaip 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, negalima tvirtinti, jog nustatant užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai. Tokių duomenų negauta ir nagrinėjant teikimą dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje. Šiuo metu užsienietis pateikęs skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas nepriimtas, todėl teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė trims mėnesiams.

III.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis nurodo, kad tiek nagrinėjant Centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas prieglobsčio prašytojui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį.

16. Užsienietis vertina, kad atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, teismas, spręsdamas jam taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį bei 140¹⁹ straipsnio nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje pasiprašė prieglobsčio, tai rodo, jog jis pats yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Be to, jau yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvoje, todėl negalima teigti, jog jo prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti.

18. Užsienietis teigia, kad byloje nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, piktybiškai nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu. Jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis pasižada, kad neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi čia turi draugų, galimybę dirbti, kuria nori pasinaudoti.

19. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kas yra prilyginama faktiniam jo sulaikymui.

20. Užsienietis teigia, kad įvertinus tai, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat tai, kad jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nustatyta, duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Įstatymo įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina jam pratęsti de facto (faktiškai) griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo. Užsieniečio vertinimu, jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsiliepimas

21. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Centras nurodo, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

23. Centras nurodo, kad byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

Žemesnės instancijos teismas

24. Akcentuoja, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. užsienietis buvo grąžintas iš Austrijos į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją, esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, pagal Dublino III reglamentą. Įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui minėtam užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bei išsiųsti jį į kilmės šalį, užsienietis pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pasinaudodamas taikoma vienkartine pinigine išmoka, tačiau ir vėl kartojo neteisėtus veiksmus, neteisėtai atvykdamas į Europos Sąjungą bei reziduodamas šešiose valstybėse narėse. Esant jam sulaikytam ir perduotam į Lietuvos Respubliką, tikėtina tais pačiais motyvais jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Kadangi užsieniečio paskesnis prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas, tačiau šiuo metu yra apskųstas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo, atsižvelgus į užsieniečio prieglobsčio byloje esantį faktą, kad jo atžvilgiu pateikto paskesnio prieglobsčio prašymo sprendimas yra priimtas su tikslu nesuteikti asmeniui prieglobsčio. Šiomis aplinkybėmis remiantis, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir toliau neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

25. Centras pažymi, kad užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas sugrįžti. Paskesnio prieglobsčio pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti pirmo prieglobsčio prašymo metu, leidžia pagrįstai manyti, jog toks prašymas pateiktas tikslu gauti laisvo judėjimo galimybę bei atidėti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, ir jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra bei pasinaudojo savanoriško grįžimo į kilmės šalį (už vienkartinę piniginę išmoką) procedūra. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį, sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad jo pasakojimas yra nepatikimas, pateikti įrodymai nėra pakankami, kad savaime galėtų įrodyti jo visiškai pagrįstą baimę, grįžus į kilmės valstybę, tapti persekiojimui prilyginamų veiksmų auka. Nurodyta, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Vertina ir tai, kad užsienietis po pirmo neigiamo sprendimo prieglobsčio byloje buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau ir tai jam nesutrukdė ir toliau neteisėtai keliauti po Europos Sąjungos teritorijas.

26. Centras teigia, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 14 mėnesių ir šis ribojimas neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.

27. Centras pažymi, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas neigiamas sprendimas, tačiau jis šiuo metu yra apskundimo stadijoje, negalima teigti, kad užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

28. Užsienietis VSAT Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. pagal VSAT vado 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-153 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, tvarkos aprašą identifikuotas kaip turintis psichikos sutrikimų arba sergantis psichikos liga asmuo bei kaip asmuo galbūt patyręs kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą. Psichologės nurodomose rekomendacijose dėl užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

29. Aplinkybė, susijusi su užsieniečio pažeidžiamumo nustatymu, nebuvo žinoma, kadangi buvo nustatyta po pirmosios instancijos teismo priimto ginčijamo sprendimo, tačiau turi būti vertinama asmens teisės ir jo teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Pagal prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1V-626, 3 priedą, viena iš specialiųjų procedūrinių garantijų, taikomų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu – netaikyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 6 d.). Pažymi, kad Migracijos departamentas, disponuodamas informacija apie užsieniečio pažeidžiamumo faktą, sprendė tęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka. Taigi, užsieniečio pažeidžiamumas nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą.

30. Pažymi, kad užsienietis gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.

Motyvuojamoji dalis

31. Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2024 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, konstatavęs, kad išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje.

34. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai, tarp jų – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

37. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

38. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

39. Nagrinėjamu atveju, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo Centras ir matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, užsieniečiui Migracijos departamento sprendimu nesuteiktas prieglobstis, šį sprendimą užsienietis yra apskundęs apeliacine tvarka Regionų administraciniam teismui, tačiau byla neišnagrinėta ir sprendimas nepriimtas. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nepageidauja grįžti, iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai nelegaliai keliavo po įvairias ES valstybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, nes neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, taip pat išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nepasikeitė. Taigi šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

41. Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

42. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje nagrinėjant užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, ir konstatuota, jog užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams, be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad pratęsiant užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

43. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

44. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

45. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualių teisės aktų nuostatas, yra išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysEgidijus Šileikis