Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui H. H. N. A.-H. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimu nustatyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio H. H. N. A.-H. sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, esant 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. gruodžio 21 d.

9. Teismas nurodė, kad užsienietis teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi užsieniečio skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 užsieniečiui tam tikrą laiko tarpą uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvestas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šiam sprendimui įsiteisėjus, užsienietis pareiškė prašymą iš šalies išvykti savarankiškai ir, gavęs už tai vienkartinę išmoką, išvyko iš Lietuvos Respublikos, bet netrukus vėl sugrįžo į Europą (nepraėjus nustatytam draudimo atvykti ir apsigyventi terminui) ir keliavo po Europos šalis, iki kol buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Austrijos pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis neteisėtai vyko į Vokietiją, Šveicariją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Lichtenšteiną. Priverstinai grąžintas į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad užsienietis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras bei piktnaudžiauti jomis, todėl iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks užsieniečio elgesys suponuoja riziką, jog užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje. <...> užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jo ankstesnis elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje, todėl nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

10. Teismas nurodė, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje įvertinta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusi aplinkybė, jog užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu dėl jo psichinės sveikatos būklės (Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. išvada). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad „<...> užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams. Be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad nustatant jam tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.“

11. Teismas nustatė, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietis šiuo metu prieglobsčio prašytojas, nes neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, taip pat išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės prieglobsčio byloje, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol neįsiteisėjęs dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimtas sprendimas, negalima teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, todėl vertinama, kad šiuo metu aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų.

12. Teismas nurodė, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgus į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus, tačiau, kaip 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, negalima tvirtinti, jog nustatant užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai. Tokių duomenų negauta ir nagrinėjant teikimą dėl užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje. Šiuo metu užsienietis pateikęs skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas nepriimtas, todėl teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

17. Sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje pasiprašė prieglobsčio, tai rodo, jog jis pats yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Be to, jau yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvoje, todėl negalima teigti, jog jo prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti.

18. Užsienietis teigia, kad byloje nėra duomenų, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, piktybiškai nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu. Jo tapatybė yra nustatyta. Užsienietis pasižada, kad neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi čia turi draugų, galimybę dirbti, kuria nori pasinaudoti.

19. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kas yra prilyginama faktiniam jo sulaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

24. Akcentuoja, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. užsienietis buvo grąžintas iš Austrijos į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją, esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, pagal Dublino III reglamentą. Įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui minėtam užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bei išsiųsti jį į kilmės šalį, užsienietis pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pasinaudodamas taikoma vienkartine pinigine išmoka, tačiau ir vėl kartojo neteisėtus veiksmus, neteisėtai atvykdamas į Europos Sąjungą bei reziduodamas šešiose valstybėse narėse. Esant jam sulaikytam ir perduotam į Lietuvos Respubliką, tikėtina tais pačiais motyvais jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Kadangi užsieniečio paskesnis prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas, tačiau šiuo metu yra apskųstas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo, atsižvelgus į užsieniečio prieglobsčio byloje esantį faktą, kad jo atžvilgiu pateikto paskesnio prieglobsčio prašymo sprendimas yra priimtas su tikslu nesuteikti asmeniui prieglobsčio. Šiomis aplinkybėmis remiantis, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir toliau neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

25. Centras pažymi, kad užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas sugrįžti. Paskesnio prieglobsčio pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti pirmo prieglobsčio prašymo metu, leidžia pagrįstai manyti, jog toks prašymas pateiktas tikslu gauti laisvo judėjimo galimybę bei atidėti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra (ir procedūros metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, viena kurių yra laisvo judėjimo galimybė), visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, ir jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra bei pasinaudojo savanoriško grįžimo į kilmės šalį (už vienkartinę piniginę išmoką) procedūra. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį, sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad jo pasakojimas yra nepatikimas, pateikti įrodymai nėra pakankami, kad savaime galėtų įrodyti jo visiškai pagrįstą baimę, grįžus į kilmės valstybę, tapti persekiojimui prilyginamų veiksmų auka. Nurodyta, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Vertina ir tai, kad užsienietis po pirmo neigiamo sprendimo prieglobsčio byloje buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau ir tai jam nesutrukdė ir toliau neteisėtai keliauti po Europos Sąjungos teritorijas.

26. Centras teigia, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 14 mėnesių ir šis ribojimas neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.

27. Centras pažymi, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas neigiamas sprendimas, tačiau jis šiuo metu yra apskundimo stadijoje, negalima teigti, kad užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

28. Užsienietis VSAT Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. pagal VSAT vado 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-153 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, tvarkos aprašą identifikuotas kaip turintis psichikos sutrikimų arba sergantis psichikos liga asmuo bei kaip asmuo galbūt patyręs kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą. Psichologės nurodomose rekomendacijose dėl užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

29. Aplinkybė, susijusi su užsieniečio pažeidžiamumo nustatymu, nebuvo žinoma, kadangi buvo nustatyta po pirmosios instancijos teismo priimto ginčijamo sprendimo, tačiau turi būti vertinama asmens teisės ir jo teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Pagal prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1V-626, 3 priedą, viena iš specialiųjų procedūrinių garantijų, taikomų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu – netaikyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 6 d.). Pažymi, kad Migracijos departamentas, disponuodamas informacija apie užsieniečio pažeidžiamumo faktą, sprendė tęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka. Taigi, užsieniečio pažeidžiamumas nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą.

30. Pažymi, kad užsienietis gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.