Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), pareiškėjo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus užkardos (toliau – ir Tverečiaus užkarda) pareigūnai jį sulaikė 2021 m. liepos 26 d. Pareiškėjas prisistatė esantis iš Sirijos ir išreiškė savo valią dėl prieglobsčio. Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo priimtas ir užregistruotas. Pareiškėjas buvo pristatytas į netoli Ignalinos uždaroje teritorijoje įrengtą palapinių centrą, kur 5 palapinėse buvo apgyvendinti po 9–11 žmonių. Palapinėse nebuvo privatumo, kiekvienam asmeniui skirtas plotas apsiribojo jo gulėjimo plotu. Palapinės buvo aptvertos STOP juosta, o viduje esantys žmonės neturėjo galimybės išeiti už jos ribų. Toks apribojimas itin neigiamai psichologiškai veikė žmones. Pareiškėjas, kaip ir kiti gyventojai, reikalavo galimybės susitikti su advokatu, tačiau teisinė pagalba nebuvo suteikta itin ilgą laiko tarpą. Taip pat iš pareiškėjo buvo paimtas telefonas, todėl jis negalėjo susisiekti su šeima bei pranešti, kad yra gyvas. Tai itin skaudžiai paveikė tiek pareiškėją, tiek jo artimuosius. Apgyvendinimo sąlygos buvo baisios, prilygstančios karo lauko sąlygoms. Pareiškėjas gavo sudedamą lovą, tačiau čiužinių visiems gyventojams neužteko. Pareiškėjui buvo duotas miegmaišis. Visi palapinių gyventojai, tarp kurių buvo ir mažamečių, moterų bei senjorų, beveik 2 mėnesius buvo maitinami tik konservais. Paskutinėmis stovyklos dienomis buvo pradėtas maisto tiekimas vieną kartą per dieną iš Pabradės, tačiau nepaisant to, jog didžioji dalis palapinių gyventojų buvo musulmonai, į stovyklą buvo atvežami būtent kiaulienos patiekalai, kurių pareiškėjas ir kiti asmenys negalėjo valgyti. Pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų dėl virškinimo, dėl savo religinių įsitikinimų negali valgyti kiaulienos, tačiau jokia alternatyva nebuvo suteikta, buvo patiekiama tik konservuota kiauliena. Higienos reikmėms buvo pastatytas konteineris, kuriame buvo du klozetai ir du dušai, tačiau dušų erdvė nebuvo izoliuotai atskirta, todėl, jei kas iš stovyklos gyventojų eidavo praustis, buvo užrakinama visa patalpa ir kiti asmenys negalėjo pasinaudoti tualetu. 2021 m. ruduo prasidėjo itin anksti ir buvo labai šalta, jau rugsėjo mėn. smarkiai atšalus orams palapinių gyventojai pradėjo masiškai sirgti peršalimo ligomis, todėl žmonės buvo pradėti perkelti į stacionarias patalpas. Tačiau pareiškėjas iki 2021 m. lapkričio 22 d. gyveno palapinėje, kurioje nebuvo jokio šildymo. Naktimis lauko temperatūra buvo minusinė, o žmonės jau daugiau nei 3 mėnesius miegojo palapinėse.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą (toliau – ir Centras) ir apgyvendintas konteinerių sektoriuje C. Šioje stovykloje pareiškėjas jautėsi kaip kalėjime, nes teritorija buvo aptverta spygliuota viela, tokiu būdu jam, kaip ir kitiems čia sulaikytiems asmenims, sudarant kalėjimo įspūdį. Konteinerių sektorius buvo atitvertas nuo kitų sektorių su itin mažais tarpais, todėl lauke gyventojai neturėjo nei ką veikti, nei kuo užsiimti. Sanitarinis mazgas taip pat buvo įrengtas konteineryje, tačiau šilto vandens nebūdavo. Visiems sektoriaus gyventojams, kurių buvo apie 90, buvo skirti 5 tualetai. Vienu metu dėl nežinomų priežasčių viename konteineryje nebuvo vandens, todėl visas sektorius turėjo naudotis tik keletu tualetų ir dušų, taigi nusiprausti galima buvo nebent 4 val. nakties. Pareiškėjas gaudavo maistą jau 3 kartus per dieną vienkartiniuose induose, tačiau ir buvo tiekiama kiauliena. Net ir paprašius, darbuotojai meluodavo apie maisto sudėtį, teigdami, kad tai nėra kiauliena. Dėl maisto trūkumo pareiškėjas, kaip ir kiti gyventojai, buvo priverstas valgyti tai, ką gaudavo arba badauti.

2.3. Pareiškėjo sveikatos būklė dėl virškinimo buvo itin pablogėjusi, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl jis kreipėsi į dėl gydytojo apžiūros, tačiau jos nesulaukė. Kad pareiškėjas turėjo akivaizdžių sveikatos problemų, patvirtino išoriškai matomi požymiai, tačiau gydytojas taip ir nebuvo iškviestas.

2.4. Metaliniame konteineryje jis gyveno kartu su 3 kitais užsieniečiais, miegojo dviaukštėje lovoje. Konteineryje dar buvo stalas ir dvi kėdės, kiekvienas gyventojas gavo užklotą, tačiau pagalves turėjo ne visi. Lauke jis galėjo judėti 14 m ilgio ir 4 m pločio tarpais tarp konteinerių, nuolat matydamas spygliuotą vielą, o viduje galėjo būti ankštoje patalpoje su kitais 3 žmonėmis. Pareiškėjui skirtas plotas realiai apsiribojo jo lova. Jokio privatumo, realaus poilsio, sveikatos priežiūros ar normalaus maisto per visą buvimo stovykloje laiką pareiškėjas negavo.

2.5. 2021 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui. 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą ir tik tada gavo laisvę, galėjo pradėti socializuotis ir įsitraukti į normalų gyvenimą. Nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 6 mėn. pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto, vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai.

2.6. Šiuo atveju vien pažeidimo fakto konstatavimas negali būti pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, todėl jis prašė priteisti piniginę kompensaciją. Pareiškėjo apgyvendinimas jį sulaikius 2021 m. liepos 26 d. buvo organizuotas visiškai apgyvendinimui netinkamomis sąlygomis.

2.7. Centre apgyvendinimo sąlygos taip pat nebuvo tinkamos. Centre pareiškėjas buvo laikomas patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis, todėl itin kentėjo dėl oro ir ventiliacijos trūkumo. Nors šiuo atveju nebuvo labai šalta, kitos gyvenimo sąlygos neatitiko reikalavimų. Apgyvendinant Centre buvo ignoruojama tautinė bei religinė priklausomybė, todėl pareiškėjas buvo apgyvendintas su asmenimis, su kuriais jis neturėjo galimybės susikalbėti, o religinių apeigų atlikimas trukdė kitiems gyventojams.

2.8. Dėl netinkamų higienos sąlygų stovyklos gyventojai masiškai sirgo niežais, o savo drabužiams skalbti naudojo tas pačias kriaukles ar skalbimo mašinas. Dėl netinkamų sąlygų vietoje užsieniečiams nebuvo galima gamintis savo maisto, nebent jį pašildyti mikrobangų krosnelėje. Todėl, net turėdami retą galimybę gauti produktų, užsieniečiai negalėjo pasidaryti sau tinkamo maisto. Be to, maisto gavimą administracija ribojo, nurodant, jog atitinkami produktai nėra leistini – jie tiesiog būdavo atimami. Centralizuotai teikiamas maistas dažniausiai jau būdavo atšalęs ir visiškai nepriimtinas, neįprastas pareiškėjui. Vaisių pareiškėjas beveik negaudavo, o pagrindinė daržovė buvo bulvės.

2.9. Be kita ko, visą faktinio sulaikymo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Dėl neįprasto klimato, blogų apgyvendinimo sąlygų jis nuolat peršaldavo, tačiau jokios pagalbos nesulaukė, o prašymai nebuvo fiksuojami. Pareiškėjas turi sveikatos problemų dėl virškinimo, tačiau tai buvo ignoruojama. Neturėdamas galimybės išeiti už Centro ribų, jis negavo galimybės pats už savo lėšas gydytis pagal savo galimybes ir poreikius.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S51976, kuriuo nusprendė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

4.2. Migracijos departamentas nevilkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Tuo metu Lietuvos Respublikoje visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Dėl ko Migracijos departamentas patyrė keliasdešimt kartų didesnį darbo krūvį nei iki tol. Migracijos departamentas sprendimą nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka priėmė, nustatęs įstatyme įtvirtintą pagrindą tokiai procedūrai, ir sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priėmė per 4 mėn., kas, atsižvelgiant į ženkliai padidėjusį darbo krūvį, laikytina protingu ir pagrįstu terminu. Jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtų nagrinėjamas netinkamai ir dėl to pareiškėjas patirtų neigiamus išgyvenimus, skunde nepateikta. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 5 straipsnio nuostatas Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl iki to laiko pareiškėjas nebuvo Migracijos departamento žinioje.

4.3. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad jo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Iš skundo matyti, jog pareiškėjas žalą kildina iš esmės dėl gyvenimo sąlygų, o ne dėl to, kad nebuvo priimtas sprendimas, susijęs su jo apgyvendinimu. Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei faktiškai buvo apribojęs pareiškėjo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Užsienietis prašymą pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d., o sprendimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įstatymo pakeitimo, todėl Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu galiojusiomis įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp tokio tariamo neveikimo ir tariamai atsiradusios žalos, o nesant šių būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, neturtinė žala negali būti priteisiama.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas 2021 m. liepos 29 d. tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais ne tik kad nesiprašė, bet pareiškė, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nenori. Jis paaiškino, kad jo tikslas yra keliauti pas savo giminaičius Vokietijos Federacinėje Respublikoje arba Šveicarijos Konfederacijoje. Apie tai, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nenori, pareiškėjas arabų kalba parašė atsisakymą. 2021 m. liepos 30 d. jis persigalvojo ir žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Tada VSAT pareigūnai atliko pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus ir apie tai informavo Migracijos departamentą bei Lietuvos Raudonąjį Kryžių. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. buvo pristatytas ir apgyvendintas Tverečiaus užkardoje. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. gyveno Tverečiaus užkardos teritorijoje esančioje palapinių stovykloje / miestelyje, kur buvo įrengtos 5 palapinės užsieniečiams gyventi ir miegoti. Palapinės buvo pastatytos 5–8 m atstumu viena nuo kitos pievelėje, tarp jų yra grįsti takeliai. Po stogeliu (palapinių stovyklos / miestelio viduryje) buvo įrengta virtuvė, kur jie galėjo, esant poreikiui, pasigaminti, pasišildyti maistą. Apgyvendintiems užsieniečiams buvo pastatytas ir įrengtas konteineris su dušais, tualetu, kriaukle bei skalbimo mašina, į jį pajungtos nuotekos, kur buvo tiekiamas karštas vanduo. Tiekiamas vanduo atitiko higienos reikalavimus. Tik iš dešinės pusės teritorija buvo atžymėta „STOP“ juosta, ir tai buvo padaryta dėl jų pačių saugumo, siekiant atkreipti dėmesį į Tverečiaus užkardos teritorijoje važiuojantį transportą. Tverečiaus užkardoje saugoma ginkluotė, šaudmenys, specialiosios priemonės, yra sumontuotos vaizdo stebėjimo sistemos, tarnybinis transportas, dėl ko į teritoriją ribojamas pašalinių asmenų patekimas ir ji yra aptverta, o išorės perimetras nuolat stebimas. Teritorija, o būtent žemės sklypo plotas, yra 1,6856 ha, ir didžiojoje jos teritorijos dalyje pareiškėjas galėjo laisvai judėti. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, oro temperatūrai nukritus iki +15°C, nedelsiant buvo sprendžiamas klausimas apie palapinėse gyvenančių užsieniečių perkėlimą į stacionarias patalpas arba perkėlimą į kitus padalinius ar pabėgėlių priėmimo centrus, kas palaipsniui iki 2021 m. rugsėjo mėn. antros pusės buvo atlikta. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. (dienos negali tiksliai nurodyti, nes tokie duomenys yra saugomi vienerius metus) iki 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gyveno Tverečiaus užkardos tarnybinėse patalpose. Pareiškėjui buvo užtikrinti būtinieji poreikiai, tokie kaip lova, miegmaišis, čiužinys, šaltas ir šiltas vanduo, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir kt. daiktai bei priemonės.

6.2. Atvykęs į Centrą pareiškėjas buvo apgyvendintas konteinerių miestelio E sektoriuje, o nuo 2021 m. lapkričio 22 d. perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių, kur gyveno iki išvykimo. Konteinerių miestelyje buvo įkurta visa būtina buities ir gyvenimo sąlygas patenkinanti infrastruktūra, skirta žmonių apgyvendinimui. Visuose sektoriuose buvo apie 30 gyvenamųjų konteinerių, išskyrus E sektorių (jis buvo mažesnis). Pareiškėjas nuo atvykimo į Centrą dienos iki 2021 m. lapkričio 22 d. buvo apgyvendintas karantino patalpose (konteinerių miestelio E sektoriuje), ir minėtu laikotarpiu buvo atliekami procesiniai veiksmai, susiję su užsieniečio teisine padėtimi, teikiamos pagrindinės socialinės paslaugos (konsultavimas, maitinimas). Pareiškėjui buvo teikiama medicininė pagalba, o pagamintas maistas buvo pristatomas į jo gyvenamąją patalpą. Pareiškėjui būnant karantine, jis turėjo galimybę išeiti į lauką / kiemą. Pareiškėjas su buvimo Centre karantino sąlygomis supažindintas pasirašytinai. 2021 m. lapkričio 22 d., gavus Centro Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojos leidimą, jis buvo perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių ir buvo apgyvendintas dar su trimis asmenimis šildomame kambaryje, kurio plotas 15 kv. m (2,5 m x 6 m). Kambaryje buvo dviaukštės lovos, stalas, rakinamos spintelės, pora kėdžių. Kambaryje buvo langas, kuris galėjo būti atidaromas ir patalpa vėdinama. Veikė elektrinis šildytuvas. Kiekviename sektoriuje buvo įrengta patalpa dalinti maistą. Šalia sektorių buvo įrengtas Gydytojų apžiūros kambarys, psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijų kabinetai. Sektoriuje buvo įrengti konteineriai su sanitariniais mazgais, tualetais, praustuvais, veidrodžiais, dušais. Į juos teikiamas šiltas ir šaltas vanduo. Konteinerių miestelius aptarnavo pagal galiojančią sutartį UAB „Arijus“, kuris aprūpindavo gyventojus švariais lovos skalbiniais (paklodėmis, pagalvėmis, antklodėmis, užvalkalais ir dviem rankšluosčiais), teikė valymo paslaugas. UAB „Arijus“ skyrė (teikė) ir priemones pačių gyventojų švarinimuisi. UAB „Arijus“, aptarnaudamas konteinerių miestelį, atsakingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Be kita ko, taip pat ir miestelyje gyvenantys užsieniečiai (įskaitant ir pareiškėją) turėjo pareigą laikytis tvarkos ir švaros. Gyvenimo Centro laikotarpiu pareiškėjas turėjo teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančio sektoriaus teritorijoje, bendrauti su kitais užsieniečiais. Socialiniai darbuotojai bei Centre dirbusios nevyriausybinės organizacijos užsieniečiams organizavo įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Pareiškėjas galėjo naudotis sporto kupole įrengtais treniruokliais. Kiekviename sektoriuje buvo skirta vieta rūkyti, ji buvo įrengta lauke, toliau nuo gyvenamųjų konteinerių. Gyventojams buvo sudaryta galimybė praktikuoti religiją, kiekviename sektoriuje buvo įrengtas maldų kambarys. Tverečiaus užkardoje buvo įrengta atskira stoginė maistui gaminti ir pasišildyti, kuri vėliau buvo perkelta į tarnybines patalpas.

6.3. VSAT pareigūnų pastangomis suorganizuotos mikrobangų krosnelės, viryklės, indai. Palapinėse patogiai pavalgyti buvo skirtos kėdė ir staliukai. Pareiškėjui kas dieną buvo išduodamas sauso maisto davinys, vėliau, kartu su sausu maisto daviniu, pradėtas teikti karštas maistas (1 kartą per dieną). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atskaitoje fiksuota, kad Tverečiaus užkardoje gyvenantys užsieniečiai patys yra nurodę, kad maisto gaminimui produktų VSAT darbuotojai jiems atnešdavo iš namų. Į pareiškėjo laikino gyvenimo vietą reguliariai atvykdavo mobili parduotuvė ant ratų, kurioje už savo pinigus jis galėjo įsigyti papildomų produktų. Tverečiaus užkardoje, vykdant su maisto tiekėju UAB „Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, pareiškėjui kartą per dieną buvo pradėtas tiekti (atvežamas) šviežiai gaminamas maistas. Atsižvelgiant į Centre apgyvendintų užsieniečių poreikius dėl kultūrinių ypatumų, maitinimas buvo organizuojamas trimis tipais: tradiciniu, alternatyviu bei vegetariniu. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą ir jis pasirinko alternatyvų maitinimo tipą (be kiaulienos).

6.4. Egzistavo pagrista rizika, jog neapribojus pareiškėjo judėjimo laisvės, jis galėjo siekti pasišalinti, dar nenustačius jo teisinės padėties. Gyvenimo Centre metu pareiškėjas neprašė (nereikalavo) teisinės pagalbos, susijusios su prieglobsčio procedūromis. Užsieniečiai savo iniciatyva (noru) turi teisę ir galimybę pasitelkti atstovus ir iš išorės. VSAT sudaro sąlygas nekliudomai užsieniečiams susitikti su jais atstovaujančiais ar ketinančiais atstovauti asmenimis, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius bei trukmė neribojami. Gavus advokato prašymą ir užsieniečiui neprieštaraujant, pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę susitikti su teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu.

6.5. Pareiškėjo gyvenimo Tverečiaus užkardoje laikotarpiu jam priklausantis išmanusis telefonas buvo saugomas VSAT pareigūnų. Apgyvendinus migrantus VSAT padaliniuose nuolat buvo nustatomi atvejai, kuomet apgyvendinimo vietose užsieniečiai filmuoja, įrašinėja aplinką, pareigūnus, ir tie vaizdo įrašai patalpinami socialiniuose tinkluose arba kitoje elektroninėje erdvėje. Užsieniečiai (iš įvairių apgyvendinimo vietų) vaizdo įrašų pagalba kurstydavo nesantaiką arba atvirai reikšdavo priešiškumą pareigūnams ir nustatytai tvarkai, organizuodavo užsieniečių būriavimąsi ar vidaus tvarkos taisyklių režimo laikymosi pažeidimus, dėl ko kildavo pagrįsta grėsmė nepaprastosios padėties metu nustatytai tvarkai. Be to, pareiškėjas laikinai buvo apgyvendintas Tverečiaus užkardoje, kuri yra VSAT struktūrinis padalinys, skirtas VSAT funkcijoms įgyvendinti nustatytoje teritorijoje ir joje yra saugomos ir naudojamos tarnybinės priemonės, valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai. Pareiškėjo išmanusis įrenginys buvo laikinai saugomas tarnybos pareigūnų, turint pagrįstus siekius, kad nebūtų fiksuojami ir platinami vaizdai su valstybės sienos apsaugos objektais ir įrenginiais, pareigūnų atvaizdai, ir kad būtų užtikrinta nustatyta tvarka užsieniečių apgyvendinimo vietose ir išvengta neramumų, taip pat tuo tikslu, kad būtų užkardyti galimi asmens duomenų pažeidimai. Pareiškėjas užkardoje esančiu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefonu galėjo naudotis kasdien po keliolika minučių. Pareiškėjo viso buvimo Centre laikotarpiu pastarasis turėjo galimybę nuolatos naudotis savo asmenine ryšio priemone, kurią deklaravo atvykęs į Centrą.

6.6. Pareiškėjo sveikata taip pat buvo prižiūrima ir jam gyvenant Centre. Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojo pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2021 m. lapkričio 18 d. 2021 m. gruodžio 10 d. paimti ir 2021 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centre atlikti tyrimai. Šeimos gydytojui įtarus virškinamojo trakto grybelinės kilmės susirgimą, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. 2021 m. gruodžio 15 d. VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje buvo atliktas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos zondavimas ir pateikta išvada. Pareiškėjas kalbėjo rusų kalba, dėl to gyvenant Tverečiaus užkardoje ir Centre jis turėjo galimybę susikalbėti su darbuotojas bei aiškiai tiek jam, tiek VSAT personalui suprantama kalba išreikšti savo valią, poreikius bei nusiskundimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl jo sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo yra tik subjektyvus vertinimas, neįrodantis, kad VSAT netinkamai, neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliko jam pavestas funkcijas ar netgi atliko neteisėtus veiksmus.

6.7. Pareiškėjas prašymo negrindė nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir jais nustatytomis procedūromis, o savo reikalavimą reiškia daugiau savo subjektyviu supratimu, su prašymu nepateikė įrodomų pagrindžiančių jo teiginius. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Užsienietis taip pat nepagrindė ir kitos būtinos sąlygos, o būtent – neturtinės žalos ir jos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. VSAT vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama.

II.

7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas Tverečiaus užkardoje bei Pabradės Užsieniečių registracijos centre, taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas 04.20 val. kirto Lietuvos valstybės sieną, buvo sulaikytas ir pristatytas į Tverečiaus pasienio užkardą. VSAT 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 156-2507 nurodyta, jog pareiškėjas žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 21S51976 suteikė pareiškėjui pabėgėlio statusą bei išdavė asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

9. Vertindamas sąlygas Tverečiaus pasienio užkardoje teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. tam neskirtoje vietoje (neteisėtu būdu) kirto valstybės sieną, jokių asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Tverečiaus užkardoje įrengtoje palapinėje. Jis bendrais teiginiais nurodė, jog žmonės palapinėje neturėjo jokio privatumo ar savo erdvės, tačiau visiškai nedetalizavo ir nepasisakė dėl to, ar jis jautė nepatogumą, ar jam buvo apribotas privatumas. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundą reiškė dėl jam galbūt neteisėtais institucijų ir / ar jų pareigūnų veiksmais padarytos žalos, todėl bendro pobūdžio teiginiai neįrodo patirtų nepatogumų dėl privatumo. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog teritorijoje buvo 5 palapinės, tarp jų palikti platūs tarpai. Palapinės nėra aptvertos STOP linija, kaip skunde nurodė pareiškėjas, todėl jis Tverečiaus užkardoje galėjo laisvai judėti. Pareiškėjo teiginį apie apribotą judėjimą paneigė byloje esanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita, kurioje nurodyta, jog teritorijos viduje esanti palapinių dalis papildomai neaptverta, žmonės juda po teritoriją, turi tiesioginį kontaktą su pareigūnais. VSAT atsiliepime nurodė, jog teritorija iš dešinės pusės buvo aptverta „STOP“ juosta dėl pačių užsieniečių saugumo, siekiant atkreipti dėmesį į Tverečiaus užkardos teritorijoje važiuojantį transportą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog apgyvendinimas palapinėse neatitiko įstatymuose nustatytų sąlygų.

10. Dėl galimybės susitikti su advokatu teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. pasinaudojo savo teise paprašyti suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog jis 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kodėl anksčiau pareiškėjas nepateikė prašymo, nenurodė nei pareiškėjas, nei atsakovą atstovaujančios institucijos, tačiau šios aplinkybės pareiškėjas nesiejo su teisinių paslaugų teikimu ar jų neteikimu. Prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta, jog pareiškėjas laivai moka rusų kalbą, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisinį reguliavimą, sprendė, jog pareiškėjui informacija apie jo teises ir pareigas buvo žinoma, apribojimų jomis pasinaudoti nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į apgyvendinimo vietą administruojantį pareigūną dėl susitikimo su advokatu. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog jis būtų kreipęsis į Tverečiaus užkardos pareigūnus, o pastarieji būtų atsisakę ar netenkinę jo prašymo suteikti teisinę pagalbą. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nukreipti į visus asmenis, gyvenusius Tverečiaus užkardoje, nekonkretizuoti. Pareiškėjas nenurodė, nei kiek kartų, nei kada kreipėsi dėl advokato suteikimo. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra galima nustatyti, ar pareiškėjui neužteko informacijos apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir teisinė pagalba buvo iš viso reikalinga, nes pareiškėjui prieglobstis buvo suteiktas, todėl garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo reikalinga.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas patirtą žalą sieja ne su telefono paėmimu, bet su negalėjimu susisiekti su šeima. Byloje esanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita patvirtino, jog Tverečiaus užkardoje 2021 m. liepos 15 d. duomenimis susisiekti su artimaisiais galimybės nėra, tokios galimybės nebuvo ir 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo atlikimo metu. Šios organizacijos 2021 m. spalio 27 d. ataskaitoje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojų asmeniniai daiktai yra pareigūnų žinioje (įskaitant ir telefonus). Apie savo būklę pranešti bei susisiekti su artimaisiais žmonės gali užkardoje esančiu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefonu, kuris prieglobsčio prašytojams duodamas kasdien ir juo jie naudojasi pagal eilę po keliolika minučių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog mobiliojo telefono aparatas iš pareiškėjo buvo paimtas nesilaikant nustatytas tvarkos. Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo galimybė susisiekti su artimaisiais Tverečiaus užkardoje buvo apribota nepagrįstai, nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 „Dėl Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių“ patvirtintų Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytų reikalavimų.

12. Iš byloje esančios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitos matyti, jog palapinėje gyvenantiems asmenims buvo suteiktos lovos, pagalvės, antklodės. Skunde pareiškėjas nekonkretizavo, nepateikė jokių duomenų, jog jam apgyvendinimo vietoje būtų nesuteiktas reikalingas inventorius. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo teiginį dėl čiužinių ir miegmaišių išdavimo / neišdavimo.

13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nurodęs, kad byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 16 d. Migrantų maitinimo sauso maisto rinkinių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21-16-429, 2021 m. rugpjūčio 16 d. Migrantų maitinimui sauso maisto rinkinių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21-16-432 ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. Migrantų maitinimui sauso maisto rinkinių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21-16-440 patvirtina, jog migrantų maitinimui tiekiami mėsos (išskyrus kiaulieną) arba žuvies konservai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje užfiksuota, kad Tverečiaus užkardoje yra galimybė maistą gamintis / pasišildyti. Pareigūnų pastangomis suorganizuotos mikrobangų krosnelės, viryklės, indai ir pan. Ataskaitoje pažymėta, jog yra tiekiamas sauso maisto davinys, todėl būtina pradėti organizuoti reguliarų karšto maisto tiekimą (mažiausiai – 1 kartą per dieną). Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog asmenims, apgyvendintiems Tverečiaus užkardoje, buvo suteikiama galimybė apsipirkti papildomai. 2021 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 156-2446 „Dėl sulaikytų Sirijos piliečių“ nurodyta, jog pareiškėjas su savimi turėjo 200 JAV dolerių. Nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs papildomai apsipirkti ar jam būtų pasibaigę pinigai. Byloje esantys VSAT 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 20 d. Atsargų vidinio judėjimo važtaraščiai patvirtino, jog į Tverečiaus užkardą buvo tiekiami daugiausia vištienos konservai; 2021 m. rugsėjo 16 d. jautienos kumpio konservai. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginį, jog į Tverečiaus užkardą buvo teikiama skardinėse dėžutėse konservuota kiauliena arba atvežami kiaulienos patiekalai. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog VSAT, atsižvelgdama į Tverečiaus užkardoje esančius žmones, išduodavo maisto atsargas, kuriose kiaulienos produktų nebuvo. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje nurodyta, jog asmenims, apgyvendintiems Tverečiaus užkardoje, išduodamas sauso maisto davinys, todėl būtina pradėti organizuoti reguliarų karšto maisto tiekimą (mažiausiai – 1 kartą per dieną). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 27 d. ataskaitoje nurodyta, jog teikiamas karštas maistas vieną kartą per dieną ir sausas maisto davinys. Taisyklės įpareigojimo teikti karštą maistą nenumatė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtino, jog asmenims buvo sudaryta galimybė maistą gaminti / šildyti.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o būtent, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. Tverečiaus pasienio užkardoje gyveno 16 asmenų (vyrų), o 2021 m. spalio 27 d. gyveno 15 asmenų (vyrų) sprendė, jog užsieniečių apgyvendinimo vietoje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių, kuriais galėjo naudotis minėtoje vietoje apgyvendinti asmenys. Pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, jog negalėjimas pasinaudoti tualetu buvo nuolatinio pobūdžio, taip pat byloje nebuvo duomenų, jog galimybė pasinaudoti sanitariniais įrenginiais pareiškėjui kokiu nors būdu buvo apribota. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus, jog negali pasinaudoti sanitariniais įrenginiais. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 rugsėjo 14 d. ir 2021 m. spalio 27 d. ataskaitose nurodyta, jog geriamas vanduo yra tiekiamas atskirai. VSAT 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 20 d. Atsargų vidinio judėjimo važtaraščiai patvirtina, jog į Tverečiaus užkardą geriamasis vanduo buvo tiekiamas 1,5 l pakuotėse. Atsižvelgęs tai, pareiškėjo teiginį, jog gerti stovyklos gyventojai galėjo tik iš konteinerio kranų tekantį vandenį, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis iki 2021 m. lapkričio 22 d. gyveno palapinėje, kurioje nebuvo jokio šildymo. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas iš Tverečiaus užkardos pristatytas 2021 m. lapkričio 12 d. Jis Tverečiaus užkardoje buvo apgyvendintas palapinėje, tačiau nenustatyta, kada jis iš palapinės buvo perkeltas į patalpas. Vertindamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. spalio 27 d. ataskaitą, kurioje nurodyta, jog vizito metu Tverečiaus užkardos sulaikymo patalpose gyveno 15 vyrų, teismas sprendė, jog pareiškėjas iš palapinės į Tverečiaus užkardos tarnybines patalpas buvo perkeltas ne vėliau, kaip 2021 m. spalio 26 d. VSAT atsiliepime nurodė, jog nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Tverečiaus užkardoje nebuvo fiksuota neigiama oro temperatūra, o minėtu laikotarpiu kai kuriomis dienomis temperatūra siekė net +15°C - +24°C. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. žemiausia paros temperatūra svyravo nuo -1.9°C (spalio 9, 10 d.) iki 10.3°C (rugsėjo 8 d.). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, jog atsakovo atstovas nepagrįstai vertino aukščiausią dienos temperatūrą ir nevertino žemiausios paros temperatūros. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje nurodyta, jog sparčiai šąlant orams, naktimis be šildytuvų palapinėse itin šalta miegoti, o dieną taip pat nėra kur sušilti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis protingumo principu, darė išvadą, jog apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, esant žemai oro temperatūrai, nebuvo tinkamas.

16. Vertindamas netinkamas sąlygas Pabradės Užsieniečių registracijos centre teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12 d. buvo pristatytas iš Tverečiaus užkardos. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Centro konteinerių miestelio E sektoriuje, o 2021 m. lapkričio 22 d. perkeltas į konteinerių miestelio C sektorių, kuriame gyveno iki išvykimo iš Centro. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog iš viso stovykloje gyveno 558 vyrai, C sektoriuje – 118 asmenų. Sanitarinių mazgų gyventojų skaičiui pakanka. Viename sektoriuje yra keli sanitariniai blokai, kuriuos iš viso sudaro 11 tualetų, 4 pisuarai, 10 dušų ir 17 kriauklių. Pareiškėjo teiginį, jog viename konteineryje nebuvo vandens, teismas atmetė kaip nesusijusį su jo individualia situacija. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog B korpuse neveikė šilto vandens boileris ir skalbimo mašina. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu gyveno C korpuse, skunde nenurodė jokių aplinkybių, koks kitame sektoriuje neveikiančio boilerio ir skalbimo mašinos ryšis su jo situacija. Nėra duomenų apie tai, jog sektoriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebūtų karšto vandens ar trūktų sanitarinių įrenginių.

17. Dėl maisto, kuriame buvo kiaulienos, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pasirinktą maitinimo tipą, tačiau iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje išsakytų paaiškinimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas buvo pasirinkęs maitinimą, kurio sudėtyje neturėtų būti kiaulienos. Apie tokį pareiškėjo pasirinkimą žinoma buvo ir Centrui. Centro Tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio centro viršininko funkcijas, 2024 m. vasario 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog pareiškėjas pasirinko alternatyvų maitinimo tipą (be kiaulienos). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje nurodyta, jog žmonės nesiskundė maisto kokybe, tačiau prašė sudaryti galimybę rinktis tarp tradicinio ir vegetariško meniu. Nustatyta, jog buvo dvejojančių dėl mėsos kilmės arba riebalų pagrindo, ant kurio maistas ruošiamas. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, jog nebuvo sudaryta apribojimų pasirinkti alternatyvų maitinimo būdą. Pareiškėjas nesikreipė į Centro administraciją dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjas skunde pateikė savo samprotavimus apie mėsos kilmę, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjui buvo tiekiama būtent kiauliena, byloje nėra.

18. Pareiškėjo skundo teiginius, jog ne visi turėjo pagalves, teismas atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjama byla. Pareiškėjas skunde nurodė bendro pobūdžio aplinkybes, kurios galbūt nutiko kitiems užsieniečiams, apgyvendintiems Centre, tačiau neturinčias nieko bendro su juo pačiu, taip siekiant sudaryti didesnį neigiamą apgyvendinimą ir priežiūrą teikusios institucijos įvaizdį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas C sektoriuje buvo apgyvendintas su kitais 3 asmenimis konteineryje, kurio plotas buvo 15 kv. m (2,5 x 6 m). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog nustatytas nežymus neatitikimas, nes vienam asmeniui teko 3,37 kv. m ploto. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog Centro C sektoriaus konteineryje tenkantis plotas vienam asmeniui sudarė 3,75 kv. m, t. y. neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 61:2020 „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir HN 61:2020) 24.1 punkte numatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog kiekvienas konteineryje apgyvendintas asmuo turėjo turėti atskirą kėdę, tačiau tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kėdžių skaičių ir jų nepakankamumą, sutapo. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis kėdės neturėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog būtent pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog tarp konteinerių nutiesti guminiai takai. Teritorija apšviesta, yra prožektoriai ir kameros. Kiekviename sektoriuje yra sporto kupolas ir treniruokliai. Be to, kiekviename sektoriuje yra bendri poilsio ir laisvalaikio kambariai. Todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog neturėjo veiklų, atmestos kaip nepagrįstos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti įvairia veikla Centre.

19. Dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų Tverečiaus užkardoje ir Centre teismas pažymėjo, jog iš skundo neaišku, ar sveikatos problemų pareiškėjas turėjo būdamas Tverečiaus užkardoje. Duomenų, jog pareiškėjui būtų buvusi reikalinga būtinoji medicinos pagalba nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 lapkričio 11 d., nenustatyta. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, jog atšalus orams palapinių gyventojai masiškai pradėjo sirgti peršalimo ligomis, atmesti, kaip nesusiję su pareiškėju ir nagrinėjama administracine byla dėl galimai patirtos žalos atlyginimo. Iš byloje esančios Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, jog 2021 m. lapkričio 18 d. atlikta pareiškėjo pirminė sveikatos apžiūra. Nustatyta, jog bendra būklė stabili; įtartas (duomenys neskelbtini) susirgimas; paskirtas gydymas. 2021 m. lapkričio 25 d. buvo pakartotinis vizitas pas gydytoją, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas paskirtus vaistus vartoja 3 k. per dieną. 2021 m. gruodžio 15 d. atliktas virusologinis tyrimas, kurio metu nenustatyti susirgimai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog pareiškėjui sveikatos priežiūra, tiek, kiek ji buvo reikalinga pagal jo sveikatos būklę, buvo suteikta. Pareiškėjas nurodė, jog akivaizdžios sveikatos problemos buvo matomos išoriškai, tačiau, nepaaiškino, kokie ligos ar sveikatos negalavimai buvo matomi išoriškai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtino, jog pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją metu nustatyti su virškinamuoju traktu susiję negalavimai, todėl neaišku, kaip jie galėjo būti išoriškai matomi. Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, patvirtinančių, jog ši liga pareiškėjui diagnozuota, nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiginį, jog jam medicinos priežiūra nebuvo suteikta, atmetė kaip nepagrįstą.

20. Vertindamas Migracijos departamento sprendimą, teismas pažymėjo, jog 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašė, tačiau 2021 m. rugpjūčio 2 d. jis savo valią pakeitė ir žodžiu pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvoje (2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 156-2507). Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo (pirminė) registruota 2021 m. rugsėjo 2 d., kurioje nurodyta, jog prašymas suteikti prieglobstį pateiktas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 18⁴ dalimi bei 5 straipsnio 9 dalimi, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje data laikytina 2021 m. rugpjūčio 2 d., todėl VSAT nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., bei nepagrįstai ilgai neperdavė pareiškėjo prašymo Migracijos departamentui sprendimui priimti. Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, todėl klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjo teiginius, kad dėl Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų neturėjo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, iki 2021 m. gruodžio 23 d. nesprendė ir neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo apgyvendinimas, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Įstatymo nuostatomis, o pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu konstitucinės justicijos byloje Nr. 10-A/2022 pripažinta, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2021 m. liepos 13 d. redakcija, TAR, 2021-07-22, Nr. 16266) tiek, kiek pagal ją prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

21. Nustatęs, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje žodžiu pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S51976, kuriuo nusprendė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teismas sprendė, jog Migracijos departamentas nesilaikė Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.

III.

23. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjui itin reikšmingų klausimų (tiek dėl įleidimo ir apgyvendinimo, tiek dėl prieglobsčio suteikimo) ir tokiu būdu padarė jam žalą. Teismas konstatavo Migracijos departamento kaltę dėl Įstatyme nustatytų terminų pažeidimo, tačiau šio pažeidimo ir padarytos žalos pareiškėjui nevertino kaip reikšmingos, vertos piniginės satisfakcijos. Nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 5 mėn. pareiškėjas buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto, vien dėl to, jog jis atvyko į Lietuvą neteisėtai. Kad pareiškėjo apgyvenimo sąlygos reiškė faktinį sulaikymą patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimas M.A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, C-72/22 PPU. Migracijos departamentas pareiškėjui neteikė informacijos, neaiškino ir neatskleidė, kodėl jis yra uždarytas, o jo laisvė yra apribota, kiek ilgai tai truks, todėl jį kamavo depresija ir nežinomybė, nesaugumo jausmas. Kad nepriimdamas individualaus sprendimo ir tokiu būdu neišaiškindamas situacijos Migracijos departamentas elgėsi netinkamai bei neteisėtai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žala yra visiškai įrodytas. Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, fakto pripažinimas reiškia Migracijos departamento neteisėtų veiksmų toleravimą ir skatinimą, o nukentėjusiam asmeniui nėra tinkamai atlyginama.

24.2. Pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos tiek Tverečiaus užkardoje, tiek Centre prilygo kankinimui pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Pareiškėjui teko ženkliai mažesnis nei nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nebuvo privačios erdvės, buvo per mažai baldų ir kito inventoriaus, buvo itin griežti judėjimo ribojimai, nebuvo galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena, nepakako sanitarinių mazgų, stokojama švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose, nebuvo pakankamos ventiliacijos, maisto pateikimas buvo netinkamas. Pareiškėjas Tverečiaus užkardoje gyveno palapinėje su 9–10 asmenų. Šis skaičius nuolat kisdavo, todėl tikslaus skaičiaus pareiškėjas negali įvardyti, o atsakovas nepateikė tai paneigiančių duomenų. Teismas šiuo atveju nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Į bylą buvo pateikti duomenys, jog Tverečiaus užkardoje tiek 2021 m. liepos 15 d., tiek 2021 m. rugsėjo 14 d. užsieniečiams buvo tiekiamas tik sausas davinys, t. y. itin ilgą laiko tarpą sveikatos problemų turinčiam pareiškėjui buvo teikiamas tik sausas maistas, nors Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai nurodė, jog būtina organizuoti karšto maisto tiekimą bent vieną kartą per dieną. Darbuotojų ir pareigūnų asmeninės iniciatyvos dėka buvo sudaryta galimybė maistą pasišildyti, tačiau pinigai baigėsi ir žmonės objektyviai nebeturėjo galimybės nusipirkti maisto, taigi negalėjo jo patys pasigaminti. Pareiškėjas stovykloje neteko daug svorio, o medikų stovykloje nebuvo. Medikų pagalba buvo teikiama tik visiškai išimtiniais ūmiais atvejais. Pareiškėją perkėlus į Centrą situacija iš esmės nepagerėjo. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje užfiksuota, kad konteinerio plotas yra 13,5 kv. m, o jame gyvena 4 asmenys, todėl minimalus gyvenamojo ploto kriterijus nepasiektas. Nors teismas atmetė pareiškėjo teiginius apie netinkamą maisto pateikimą, šioje ataskaitoje užfiksuota, kad žmonės prašė sudaryti galimybę pasirinkti tarp vegetariško ir tradicinio maisto. Ataskaitoje yra užfiksuota, jog yra problemų su vandens kokybe – prastas kvapas, spalva ir skonis.

24.3. Valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui esant poreikiui turėjo būti suteikta ne tik dėl prieglobsčio klausimo. Teisinė pagalba ar bent jau konsultacijos ir išaiškinimas apie jo situaciją buvo akivaizdžiai reikalingas. Būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog pareiškėjas gavo atitinkamai konsultacijas, o ne atvirkščiai.

24.4. Visą faktinio sulaikymo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Pareiškėjas aiškiai nurodė, jog dėl netinkamų gyvenimo sąlygų palapinėje miegant prie itin žemos temperatūros nuolat sirgo peršalimo ligomis, t. y. jis asmeniškai patyrė sveikatos negalavimus, tačiau jo nusiskundimai nebuvo fiksuoti. Tverečiaus užkardoje nebuvo teikiama medicininė pagalba, o tik esant ypatingiems atvejams buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba. Esant peršalimui, kai asmeniui skauda gerklę, skauda galvą, laužo kaulus, tačiau temperatūra nėra itin aukšta, paprastai nėra kviečiama greitoji pagalba. Pareiškėjas turi sveikatos problemų dėl virškinimo, tačiau tai buvo visiškai ignoruojama. Neturėdamas galimybės išeiti už stovyklos ribų, pareiškėjas negavo galimybės pats už savo lėšas gydytis pagal savo galimybes ir poreikius. Teismas nesigilinęs konstatavo, kad pareiškėjui buvo paskirtas gydymas, ir nevertino, ar paskirtas gydymas realiai susijęs su pareiškėjo susirgimu. Taigi pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, jos nebuvo vertintos rimtai ir pareiškėjas nesulaukė reikalingos pagalbos.

24.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas sulaikymo laikotarpiu gavo tinkamą maitinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo sulaikymo pradžios (2021 m. liepos 26 d.) iki maždaug 2021 m. rugsėjo 14 d.–2021 m. spalio 13 d. pareiškėjas gavo tik sausą maisto davinį – mėsos ar vištienos konservus, kurių dėl religinių įsitikinimų valgyt negalėjo, užpilamus makaronus ir sausainius. Priešingai nei nurodė teismas, pateiktos sutartys dėl maisto tiekimo nepatvirtina tinkamo sutarčių vykdymo. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2021 m. lapkričio 25 d. užsieniečiai prašė galimybės pasirinkti vegetarišką maistą, taigi, akivaizdu, iki tol toks pasirinkimas nebuvo vertinamas arba į jį nebuvo atsižvelgiama. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog ypač didelę nuoskaudą jis jautė ir tebejaučia dėl to, jog, nepaisant jo religinių įsitikinimų, kurie stovyklos ir Centro pareigūnams buvo gerai žinomi, jam, kaip ir kitiems užsieniečiams, buvo duodami kiaulienos konservai ir šį faktą pripažino VSAT. Tverečiaus užkardoje iš visų užsieniečių buvo paimti telefonai, todėl fiksuoti tokio pažeidimo pareiškėjas neturėjo galimybių. Pateikti važtaraščiai ir sąskaitos patvirtina, jog buvo perkami ir tiekiami maisto produktai bei higienos priemonės, bet nepatvirtina, jog užsieniečiams nebuvo perkami ir tiekiami kiaulienos konservai. Be kita ko, VSAT pateikė 2021 m. gruodžio 15 d. atsargų vidinio judėjimo važtaraštį, kai užsieniečių stovykloje jau nebebuvo. Nors pareiškėjas su savimi turėjo 200 Eur ir galėjo nusipirkti maisto, tačiau už šią sumą jis stovykloje turėjo išgyventi daugiau nei 150 dienų, taigi jis per dieną galėjo išleisti tik daugiau nei 1 eurą, o užsieniečiams siūlomos prekės buvo stipriai padidinta kaina.

24.6. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis žmogiškomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas akivaizdžiai patyrė neturtinę (moralinę) žalą dėl atsakovo Lietuvos valstybės institucijų veiksmų (neveikimo).

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalis dėl telefono paėmimo ir negalėjimo susisiekti su šeima, dėl apgyvendinimo palapinėse atšalus orams bei dėl Migracijos departamento sprendimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šiose dalyse atmesti. Taip pat VSAT prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. VSAT neneigia, kad pareiškėjo gyvenimo Tverečiaus užkardoje laikotarpiu jam priklausantis išmanusis telefonas buvo saugomas VSAT padalinyje, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, jog išmanusis telefonas iš pareiškėjo buvo paimtas nesilaikant Taisyklėse nustatytos tvarkos. Taisyklėse nėra numatyta telefonų paėmimo iš apgyvendinimo vietose gyvenančių užsieniečių tvarka. Telefonas iš pareiškėjo, kurio tapatybė ir teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje dar nebuvo nustatyta, buvo paimtas išskirtinai prevencinio pobūdžio tikslais, o būtent iki tol, kol bus neabejotinai nustatyta, kad užsienietis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar vidaus tvarkai, taip pat siekiant palaikyti tvarką migrantų stovykloje, bei įvertinus ankstesnę VSAT padalinių patirtį, kuomet leidus užsieniečiams laisvai / neribotai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, kildavo pagrįsta grėsmė nepaprastosios padėties metu nustatytai tvarkai. Be to, pareiškėjo išmanusis įrenginys buvo laikinai saugomas tarnybos pareigūnų, turint pagrįstus siekius, kad nebūtų fiksuojami ir platinami vaizdai su valstybės sienos apsaugos objektais ir įrenginiais, pareigūnų atvaizdai, ir kad būtų užtikrinta nustatyta tvarka užsieniečių apgyvendinimo vietose ir išvengta neramumų, taip pat tuo tikslu, kad būtų užkardyti galimi asmens duomenų pažeidimai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita patvirtina, kad Tverečiaus užkardoje buvo sudaryta galimybė užsieniečiams, taip pat ir pareiškėjui, palaikyti ryšį su artimaisiais. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistų mobiliosios komandos reguliariai lankydavosi šiame ir kituose pasienio padaliniuose apytiksliai kartą per savaitę (kilus poreikiui – dažniau). Šių vizitų metu buvo teikiamos kompleksinės paslaugos, įskaitant ir skambučius. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2021 m. liepos 15 d. ataskaita patvirtina, kad VSAT dar 2021 m. liepos 15 d. aktyviai sprendė klausimą dėl šeimos ryšių atkūrimo ir nei iš pareiškėjo, nei iš visuomeninių organizacijų negauta priekaištų, taip pat nėra duomenų, kad leidimas pasinaudoti telefonu jam nebuvo duotas, arba tokia galimybė nebuvo suteikta.

26.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. buvo pristatytas ir iki 2021 m. lapkričio 12 d. buvo apgyvendintas Tverečiaus užkardoje. Nelegalūs migrantai buvo apgyvendinti ne paprastose iškylavimui skirtose palapinėse, o specialiai pašiltintose, skirtose karinėms reikmėms, palapinėse, kuriose kariai ir civiliai gali gyventi žiemos sąlygomis, papildomai kiekvienam skiriant itin kokybiškus ir brangius miegmaišius (žieminius), kuriuose galima miegoti esant net esant minusinei temperatūrai, taip pat vėliau buvo gauti šildytuvai. Pareiškėjas palapinėje gyveno tik iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Iškėlus moteris ir nepilnametį asmenį iš Tverečiaus užkardos tarnybinių patalpų, jos buvo nedelsiant sutvarkytos, po ko, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į jas perkelti užsieniečiai, kurie iki tol gyveno palapinėse, tarp jų ir pareiškėjas. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjo perkėlimo gyventi į Tverečiaus užkardos tarnybinės patalpas turėtų būti laikytina ne vėlesnė kaip 2021 m. rugsėjo 30 d., o tuo metu buvusios meteorologinės sąlygos bei apgyvendinimo sąlygos ir tam skirtos priemonės niekaip nesudaro pagrindo teismo padarytai išvadai, kad apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, esant žemai oro temperatūrai, nebuvo tinkamas. Pareiškėjas gyveno palapinėje iki 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos, ir tuo metu oficialiai skelbiamais duomenimis neigiama oro temperatūra nebuvo fiksuota. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Dūkšto automatinė temperatūros matavimo stotis (esanti arčiausiai Tverečiaus užkardos), priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, nebuvo fiksavusi neigiamos oro temperatūros. Minėtu laikotarpiu buvo teigiama oro temperatūra, o kai kuriomis dienomis siekė nuo +15°C iki +24°C. Teismas netyrė ir nenagrinėjo palapinių apšildymo bei kokybės klausimo, o išvadą dėl to, kad pareiškėjas turėjo kęsti šaltį, grindė atsietai nuo kitų aplinkybių apie nelegalių migrantų aprūpinimą.

26.3. Nors teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Įstatymo nustatytu terminu (10 d. d.), ginčijamoje situacijoje, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas nepažeidžiant Įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) numatyto maksimalaus 6 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo termino. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje žodžiu pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir sprendimą priėmė 2021 m. gruodžio 23 d. Šiuo atveju teismas neįvertino, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas ne nustatytu terminu ne dėl Migracijos departamento sąmoningo neveikimo, bet dėl objektyvių priežasčių – dėl didelio darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos bei ribotų resursų.

27. Pareiškėjas M. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo VSAT apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą pagal pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog Taisyklėse nėra numatyta teisė atimti iš sulaikytų asmenų telefonus, ir reiškia nepagrįstą pareiškėjo teisių apribojimą, nes atimti telefoną VSAT pareigūnai galėjo tik turėdami teisėtą teisinį pagrindą, kurio šiuo atveju nebuvo. Atimti iš pareiškėjo telefoną nepakanka teigti, jog turėdami telefonus užsieniečiai kėlė neramumus – VSAT pareigūnai akivaizdžiai piktnaudžiavo teise ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, neleisdami jam naudotis savo asmeniniais daiktais. Ta aplinkybė, jog iš pareiškėjo neteisėtai buvo atimtas telefonas, ilgą laiką atėmė iš jo galimybę susisiekti su artimaisiais ir net pranešti, kad jis gyvas. Pareiškėjas buvo sulaikytas 2021 m. liepos 26 d., ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad iki 2021 m. rugsėjo 14 d. (t. y. ne mažiau nei 50 dienų) jis neturėjo galimybės susisiekti su artimaisiais. Tai, kad vėliau Lietuvos Raudonasis Kryžius suteikė galimybę po keletą minučių per dieną pasinaudoti jų telefonu, nereiškia, kad būtent VSAT nurodytomis aplinkybėmis elgėsi tinkamai.

29. Nors pirmosios instancijos teismui atsakovas teigė, kad nežinoma, kada pareiškėjas buvo perkeltas iš palapinės į pastatą, apeliaciniame skunde jau teigiama, jog pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo perkeltas. Apie tai, kad sparčiai šąlant orams, naktimis be šildytuvų itin šalta miegoti palapinėse, o dieną taip pat nėra kur sušilti buvo konstatuota 2021 m. rugsėjo 14 d., todėl faktinės aplinkybės, jog po to (nežinoma kiek laiko) pareiškėjas dar gyveno nešildomoje palapinėje ir be šildytuvų, neturi įtakos paties pažeidimo fakto konstatavimui – nebent pažeidimo trukmei. Tai, jog Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija nurodė poreikį pateikti šildytuvus jau reiškė iš esmės netinkamą pasirūpinimą apgyvendinimo sąlygomis ataskaitos parengimo metu.

30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde neskundžia teismo išvados dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Centre.

31. Pareiškėjo manymu, VSAT neturi teisės skųsti teismo sprendimą dėl Migracijos departamento sprendimo, nes neatstovauja Lietuvos valstybės prieglobsčio prašymų nagrinėjimo klausimais, taigi nėra kompetentinga institucija teikti apeliacinį skundą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo termino. Be kita ko, VSAT niekaip nepagrindė kodėl ginčo atveju Įstatyme numatytas 10 darbo dienų terminas neturėjo būti taikomas.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skunda prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą (išskyrus dalyse „Dėl telefono paėmimo ir negalėjimo susisiekti su šeima“ ir „Dėl apgyvendinimo palapinėse atšalus orams“, kurios nustatyta tvarka yra apskųstos), palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. VSAT atsiliepime nurodo, kad užsieniečio pagrindiniais baziniais poreikiais buvo rūpinamasi tinkamai. Nei dėl vieno, šioje byloje teikiamo argumento, susijusio su apgyvendinimo sąlygomis, teisinės pagalbos teikimu ir kt., kurios galėjo būti sprendžiamos nedelsiant, savo buvimo Tverečiaus užkardoje bei Centre metu pareiškėjas nereiškė. Priešingai, pareiškėjas noriai bendravo su VSAT pareigūnais, kartu su jais, dalyvavo sportiniuose renginiuose, dėkojo už priėmimą ir akivaizdžiai neatrodė patiriantis fizinį ar dvasinį diskomfortą. Tverečiaus užkardoje (palapinėse ir užkardos patalpose), kurioje didžiąją laiko dalį praleido pareiškėjas, buvo apgyvendinta sąlyginai nedidelis skaičius nelegalių migrantų. Vien dėl nedidelio apgyvendintų užsieniečių skaičiaus ir santykinai nemažo palapinių miestelio ploto, gyvenančiųjų Tverečiaus užkardos apgyvendinimo vietoje padėtis buvo komfortiškesnė nei kitose apgyvendinimo vietose ar įsteigtuose centruose, užsieniečiams netgi sudaryta sąlyga aktyviai sportuoti, tuo jie aktyviai naudojosi, ir tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. VSAT pažymi, jog teisės aktai neįpareigojo detaliai dokumentuoti kiekvienos užsieniečio buvimo apgyvendinimo vietoje dienos ta apimtimi, kiek tai susiję su asmeniui tenkančiu plotu, maitinimu, asmens higienos poreikių tenkinimu, skambinimo telefonu, laisvalaikio praleidimu, ir kt. Be bendro pobūdžio teisės aktų, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas. Nei viename teismui teiktame bendro pobūdžio pasakojime apie gyvenimo sąlygas, užsienietis nenurodo, jog baziniai jo, kaip prieglobsčio prašytojo, poreikiai, nebuvo patenkinti pilna apimtimi (visiškai nesuteikta vieta miegojimui, neišduota patalynė, maistas, nebuvo sąlygų higienos poreikių tenkinimui, neužtikrinta teisė į sveikatos priežiūrą).

34. Atsakovas dėl objektyvios priežasties negali pateikti įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl peršalimo. Nurodyta aplinkybė, kad nusiskundimai nebuvo fiksuojami, tėra tik pareiškėjo pozicija. Atsakovas pagrindė ir įrodė, kad medikamentinį gydymą ir reikalingus tyrimus, susijusius pareiškėjo liga, jis gavo, tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai, o teiginys, kad ligos paūmėjimo priežastis buvo netinkamas maistas Tverečiaus užkardoje, yra išimtinai pareiškėjo nuomonė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėmė teisingą sprendimą, jog pareiškėjui sveikatos priežiūra, tiek, kiek ji buvo reikalinga pagal užsieniečio sveikatos būklę, buvo suteikta.

35. Maitinimas, įskaitant laikinas užsieniečių apgyvendinimo vietas, įrengtas masinio užsieniečių antplūdžio metu, buvo organizuotas taip kaip nustatyta teisės aktuose, leidžiant pasirinkti vieną iš 3 maitinimo tipų (tradicinis, alternatyvus, vegetarinis), užtikrinant būtiną dienos kalorijų normą. VSAT ne tik kad to nedarė, bet ir neturėjo nei motyvo nei tikslo pareiškėjo, bei kitų musulmonų tikėjimo užsieniečių, jei jie nepageidauja, maitinti kiauliena, nei nuolat, nei epizodiškai.

36. Naudotis ar nesinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, visuomeninių organizacijų teikiama teisine pagalba ar privataus advokato paslaugomis, yra prieglobsčio prašytojo teisė, realizuojama per aiškiai išreikštą asmeninę valią tokią pagalbą gauti. Nesant prašymo tokią pagalbą suteikti, atsakovas ne tik kad nežinojo, tačiau ir neturėjo pareigos savo iniciatyva priverstinai ją teikti. Apie teises, kurias turi neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai, juos nustatyta tvarka informavo ne tik atsakovas, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai, periodiškai lankydamiesi užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

37. Nėra pagrindo teigti, jog priimančiosios šalies atsakingi pareigūnai tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) su prieglobsčio prašytoju elgėsi nežmoniškai ar žiauriai ar kad jis buvo kankinamas. Nagrinėjamu atveju apgyvendinimo sąlygų Centre bei Tverečiaus užkardoje negalima prilyginti kalinimo įstaigose nustatytoms apgyvendinimo sąlygoms bei ten taikomam režimui, kadangi skiriasi ne tik šių skirtingų įstaigų vykdomų funkcijų teisinis reguliavimas, bet ir asmenų apgyvendinimu siekiami tikslai, t. y. įkalinimo įstaigose bausmės atlikimo metu siekiama perauklėti teisės pažeidėją, griežtas režimas, pasimatymų, pirkinių ribojimai ir kt., o VSAT apgyvendinimo vietose siekiama laikinai apgyventi užsieniečius, suteikiant jiems tokias gyvenimo sąlygas, kurios nežemintų jų orumo ir garbės, kurios nesitapatintų su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu, kol bus išspręstas jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas. Užsienietis turėjo teisę judėti Centro ir apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, sportuoti, bendrauti su kitais užsieniečiais, atlikti religines apeigas, už savo lėšas įsigyti neribojamą kiekį maisto ir kt. Atsakovas faktiniais įrodymais bei paaiškinimais įrodė ir pagrindė, kad, net ir esant tokiam migracijos spaudimui, kuris viršijo Lietuvos pajėgumus, t. y. išimtinėms aplinkybėms, ypatingos skubos tvarka sugebėjo organizuoti užsieniečio apgyvendinimą Tverečiaus užkardoje taip, kad būtų patenkinti pagrindiniai pareiškėjo poreikiai, su juo buvo elgiamasi gerbiant orumą, o pats priėmimas tokioje situacijoje, kai reikėjo patenkinti keleto tūkstančių asmenų poreikius vienu metu ir labai greitai, atitiko teisės aktais nustatytas minimalias priėmimo sąlygas.

38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, atsiliepime į apeliacinius skundus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o VSAT apeliacinį skundą tenkinti.

39. Migracijos departamentas sutinka su VSAT argumentais, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad mobiliojo telefono aparatas iš pareiškėjo buvo paimtas nesilaikant Taisyklėse nustatytos tvarkos. Taisyklėse nėra ir nebuvo numatyta telefonų paėmimo tvarka iš apgyvendinimo vietose gyvenančių užsieniečių. Telefonas iš pareiškėjo, kurio tapatybė ir teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje dar nebuvo nustatyta, buvo paimtas išskirtinai prevencinio pobūdžio tikslais, o būtent iki tol, kol bus neabejotinai nustatyta, kad užsienietis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar vidaus tvarkai, taip pat siekiant palaikyti tvarką migrantų stovykloje, bei informacija nebūtų platinama socialiniuose tinkluose arba kitoje elektroninėje erdvėje.

40. Migracijos departamento vertinimu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo apgyvendinimu palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, esant žemai oro temperatūrai. Pareiškėjas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas pateikia naujus įrodymus. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį, nes savo iniciatyva neišreikalavo reikiamų dokumentų, neatsižvelgė į VSAT paaiškinimus, kuriose buvo aprašytos faktinės gyvenimo palapinėse sąlygos bei nurodyta, kad pareiškėjas į tarnybines patalpas buvo perkeltas 2021 m. rugsėjo mėn., o savo išvadas iš esmės grindė tik pareiškėjo subjektyviais nusiskundimai.

41. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Iki to laiko pareiškėjas nebuvo Migracijos departamento žinioje ir Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kokius nors sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalį, pažymose dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo pagrįstai nurodyta, kad klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo nėra sprendžiamas. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai, neva būtent dėl Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų pareiškėjas neturėjo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatitinka tikrovės, nes Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo apgyvendinimo klausimų.

42. Migracijos departamento neteisėtų veiksmų nepatvirtina ir Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. T53-A-N6/2023. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas skunde nepateikė.

43. Pareiškėjas prašymą pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d., o Migracijos departamento sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 23 d., t. y. iki Įstatymo pasikeitimo. Taigi Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu galiojusiomis Įstatymo nuostatomis, o pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir tai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

44. Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietose esančių sąlygų nenustato ir nekontroliuoja, nurodyti klausimai Migracijos departamento kompetencijai nepriskirtini ir jokie teisės aktai nesuteikia Migracijos departamentui įgaliojimų nustatyti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietose esančių apgyvendinimo sąlygų. Be to, vien pareiškėjo apgyvendinimo faktas savaime nepatvirtina jo skunde nurodytų teiginių, kad jam buvo padaryta reikšminga neturtinė žala.

45. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamoje byloje jokie pareiškėjo skundo teiginiai nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp tokio tariamo neveikimo ir tariamai atsiradusios žalos, o, nesant šių būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikai, atstovaujamai prie Vidaus reikalų ministerijos veikiančių institucijų – Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, galimai priteistinos neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš neteisėtų šių institucijų veiksmų, apribojusių prieglobsčio prašiusio M. A. laisvę ir neužtikrinusių jo tinkamo apgyvenimo sąlygų bei teisės į teisės aktų nustatytais terminais priimamą Migracijos departamento sprendimą dėl prašomo prieglobsčio suteikimo.

47. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jis patyrė psichologinį gniuždymą, depresiją, nežinomybę ir nesaugumo jausmą, kai, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir joje paprašęs prieglobsčio, buvo Lietuvos pareigūnų sulaikytas ir apgyvendintas pažeidžiant jo teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias asmens laikymo Tverečiaus užkardoje bei Pabradės Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir teisę į teisės aktų nustatytais terminais priimamą Migracijos departamento sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, tokioje situacijoje, kai nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 6 mėnesių buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto vien dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą. Todėl atsakovas turi atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, nes ypač Migracijos departamentas elgėsi netinkamai ir neteisėtai, nepriimdamas individualių sprendimų, nurodomų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023, kuriuo UTPĮ nuostata, leidusi be individualaus sprendimo įkalinti prieglobsčio prašytojus, pripažinta neteisėta. Be to, savarankišką neturtinės žalos atlyginimo pagrindą esą sudaro pareiškėjo apgyvendintas netinkamomis sąlygomis ir faktinis sulaikymas nežmoniškomis sąlygomis.

48. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Migracijos departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Migracijos departamentas, faktiškai ir teisiškai neapribojęs pareiškėjo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ir iš esmės skubos tvarka nagrinėdamas MIGRIS 2021 m. rugpjūčio 31 d. užregistruotą iki to laiko Migracijos departamento žinioje nebuvusio pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir per 4 mėnesius, kaip per protingą ir ženkliai padidėjusiu darbo krūviu pagrįstą terminą, priimdamas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą (taip pat išduoti asmeniui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje) bei iki tol neturėdamas teisinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą pagal tuo metu galiojusio UTPĮ 5 straipsnio nuostatas, nevilkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Tuo laikotarpiu Migracijos departamentas patyrė keliasdešimt kartų didesnį darbo krūvį nei iki tol dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio Lietuvos Respublikoje iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir dėl to Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos. Pareiškėjo laisvė nebuvo ribojama dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o pareiškėjas esą patirtos žalos atlyginimo reikalauja iš esmės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, bet ne dėl to, kad nebuvo priimtas tinkamas sprendimas, susijęs su jo apgyvendinimu.

49. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvykęs pareiškėjas kalbėjo rusų kalba ir dėl to, gyvendamas Tverečiaus užkardoje ir Užsieniečių registracijos centre, galėjo susikalbėti su darbuotojas ir jiems aiškiai išreikšti savo poreikius bei nusiskundimus, tačiau jo skundo teiginiai, pvz., dėl sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo, sudaro subjektyvų vertinimą, negrindžiamą nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir neįrodantį atsakovo netinkamai atliktų funkcijų ar neteisėtai atliktus veiksmus. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo skunde nurodomos patirtos žalos atsiradimo faktą ir jo dydį.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies: 1) vertindamas, kad pareiškėjo skunde pažymimas Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT53-A-N6/2023 reiškia, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl tam tikro teisės akto prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo pareziumuotinas to teisės akto neprieštaravimas Konstitucijai ir jį taikiusios institucijos sprendimo, kuriuo asmeniui nepripažintos tam tikros teisės ar nesuteiktas tam tikras statuso, pasekmių teisėtumas; 2) nuspręsdamas, kad pagal protingumo principą ir byloje esančius duomenis, taip pat žemiausios paros temperatūros svyravimus nuo -1.9°C (2021 m. spalio 9, 10 d.) iki 10.3°C (2021 m. rugsėjo 8 d.) nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d., nebuvo tinkamas pareiškėjo apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas esant žemai oro temperatūrai, ir todėl pripažintinas pareiškėjo teisės į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo (apgyvendinimo) sąlygas pažeidimas; 3) konstatuodamas, kad pareiškėjo, siejančio patirtą žalą su jam priklausiusio telefono paėmimo nulemtu negalėjimu tinkamai susisiekti su šeima, galimybė susisiekti su artimaisiais Tverečiaus užkardoje nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. buvo apribota mobilaus telefono paėmimu, kuriuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 patvirtintų Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių, nors pareiškėjas galėjo apie savo būklę pranešti artimiesiems ir su jais susisiekti užkardoje buvusiu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus telefonu, duodamu pagal eilę keliolikai minučių; 4) vertindamas, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. neprašė prieglobsčio, tačiau 2021 m. rugpjūčio 2 d. pakeitė savo valią, žodžiu prašydamas suteikti jam prieglobstį, todėl: a) pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data laikytina 2021 m. rugpjūčio 2 d.; b) VSAT nepagrįstai nurodė tokio prašymo pateikimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nepagrįstai ilgai neperdavė tokio prašymo Migracijos departamentui; c) pastarajam nusprendus iš esmės skubos tvarka nagrinėti jam perduotą prašymą, nebuvo ir neturėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir judėjimo laisvės ribojimo, tačiau Migracijos departamentas nesilaikė UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl nustatytinas pareiškėjo teisės į teisės aktų nustatytais terminais priimamą Migracijos departamento sprendimą dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį pažeidimas; 5) nepripažindamas pareiškėjo teisės gauti tinkamą medicinos priežiūros suteikimą pažeidimo; 6) atmesdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo; 7) nuspręsdamas, kad pareiškėjo minėtų teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamas šių pažeistų teisių gynimo būdas bei žalos atlyginimo forma, todėl pareiškėjui nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais; 8) priteisdamas iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neišnagrinėti pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo reikalavimams reikšmingi jo įleidimo ir apgyvendinimo bei prieglobsčio jam suteikimo aspektai, konstatuojant Migracijos departamento kaltę dėl Įstatyme nustatytų terminų pažeidimo, tačiau šio pažeidimo ir juo pareiškėjui padarytos žalos nevertinant kaip reikšmingos ir vertos piniginės satisfakcijos. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023 ištirtas įstatymų leidėjo nustatytas ir pareiškėjui pritaikytas užsieniečių apgyvendinimo reglamentavimas ir jį įgyvendinęs Migracijos departamento netinkamas elgimasis su pareiškėju nepriimant dėl jo individualaus sprendimo ir tokiu būdu neišsiaiškinant jo situacijos, taigi konstituciškai įrodytas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą kamuojant depresinei nežinomybei dėl Migracijos departamento neteiktos informacijos apie laisvę ribojančio neindividualaus apgyvendinimo trukmę, pagrįstumas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas ir nekonstatuotas pareiškėjo galimybės gauti tinkamą sveikatos priežiūrą jo faktinio sulaikymo laikotarpiu neužtikrinimas ir pareiškėjo teisės gauti tinkamai suteiktą medicinos priežiūrą šiuo laikotarpiu pažeidimas. Be to, pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos tiek Tverečiaus užkardoje, tiek Centre prilygo kankinimui pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

52. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turėtų būti panaikintos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl pareiškėjui priklausiusio telefono paėmimo ir tuo esą nulemto negalėjimo susisiekti su šeima, taip pat dėl apgyvendinimo palapinėje atšalus orams bei dėl esą nesilaikant terminų priimti Migracijos departamento sprendimą, t. y. turėtų būti priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą šiose dalyse atmesti ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas: 1) pareiškėjui priklausiusio išmanaus telefono paėmimas esą nesilaikant tai reglamentuojančių Taisyklių, tačiau išmaniuoju įrenginiu buvusio telefono paėmimas: a) nepažeidžia Taisyklių, kuriose nėra nustatyta telefonų paėmimo iš apgyvendinimo vietose gyvenančių užsieniečių tvarka; b) atliktas išskirtinai prevencinio pobūdžio tikslais, siekiant išvengti valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių bei juose esančių pareigūnų fiksavimo ir užfiksuotų vaizdų (atvaizdų) platinimo, taip pat jo saugojimo VSAT padalinyje tikslu, pareiškėjo gyvenimo Tverečiaus užkardoje laikotarpiu iki bus neabejotinai nustatyta, kad užsienietis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar vidaus tvarkai; c) vertintinas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kurio specialistų mobiliosios komandos reguliariai lankydavosi Tverečiaus užkardoje apytiksliai kartą per savaitę ir teikė kompleksines (be kita ko, skambučių) paslaugas, 2021 m. rugsėjo 14 d. ataskaita patvirtina Tverečiaus užkardoje sudarytą pareiškėjo galimybę palaikyti ryšį su artimaisiais; 2) esą netinkamas pareiškėjo apgyvendinimas palapinėse atšalus orams; 3) esą nesilaikant terminų priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

53. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

54. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) rusų kalba kalbėjęs pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. nakties metu sulaikytas Lietuvos Respublikoje kaip jos valstybinę sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės neteisėtai kirtęs asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), neturinčiu dokumentų ir turinčiu 200 JAV dolerių, tą pačią dieną buvo pristatytas į Tverečiaus pasienio užkardą ir būdamas joje iki 2021 m. rugsėjo 30 d. kartu su kitais neteisėtai valstybės sieną kirtusiais užsieniečiais apgyvendintas skubiai ir neplanuotai įrengtose karinėms reikmėms skirtose ir specialiai pašiltintose palapinėse, kuriose vėliau pastatyti gauti šildytuvai, nors kariai ir jais nesantys civiliai galėtų jose gyventi žiemos sąlygomis esant minusinei temperatūrai, o nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. perkeltas gyventi iš palapinės į Tverečiaus užkardos tarnybines patalpas, jose iškėlus iki tol gyvenusias moteris ir nepilnametį asmenį, galimai pirmąją minėtą pristatymo į užkardą dieną pareiškė, kad nenori prieglobsčio Lietuvoje, dėl to ranka ir arabų kalba parašydamas atitinkamą atsisakymą, esantį šios administracinės bylos medžiagoje, ir siekia keliauti pas savo giminaičius Vokietijoje ar Šveicarijoje, tačiau netrukus galimai laisva valia pakeitė apsisprendimą, 2021 m. liepos 30 d. paprašydamas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nors toks prašymas užregistruotas MIGRIS tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. sulaukė jam palankaus Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūno tarnybiniu pranešimu inicijuoto ikiteisminio tyrimo rezultato, kad dėl asmens gyvybei, sveikatai, teisėms bei laisvėms grėsusio pavojaus kilmės šalyje iš esmės neturėjo kito pasirinkimo neteisėtai pereidamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kadangi teisėtu būdu to padaryti neturėjo galimybės, o UTPĮ 70 straipsnyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12 d. iš Tverečiaus užkardos pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą ir jame apgyvendintas konteinerių miestelio E sektoriuje ir 2021 m. lapkričio 22 d. perkeltas į konteinerių miestelio KM C sektorių, kur gyveno iki išvykimo iš minėto centro; 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūrėtas Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojos; pasirinko alternatyvų maitinimo tipą (be kiaulienos) ir turėjo galimybę be tiekiamo maisto pasigaminti maistą sektoriuje buvusioje virtuvėlėje ir papildomai gauti maistą, kuriuo užsieniečius rėmė maisto bankas; 3) pareiškėjas gavo Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 21S51976 jam suteiktą pabėgėlio statusą ir išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; 4) pareiškėjas 2021 m. gruodžio 31 d. perkeltas į Pabėgėlių priėmimo centrą.

56. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčijamu jo apgyvendinimo Įstatymo nuostatose nurodytoje apgyvendinimo vietoje laikotarpiu galėjo patirti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Tačiau nesutariama, ar tokia galima neturtinė žala buvo sukelta (padaryta) VSAT ir Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijų, neteisėtais veiksmais, tarp kurių ir tos žalos yra priežastinis ryšys.

57. Bylos esmę sudaro pareiškėjo galimai patirtos neturinės žalos kildinimas ne tik iš automatinio ir neindividualizuoto laisvės ribojimo, įvykusio apgyvendinat (laikant) pareiškėją Tverečiaus užkardoje įrengtoje stovykloje ir apgyvendinant jį Pabradės Užsieniečių registracijos centre be įprastos teisės laisvai judėti (žr. ir plg. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį; administracinė byla Nr. eA-484-1188/2025), bet ir iš netinkamų laikymo ir gyvenimo sąlygų, sukėlusių jam negatyvius išgyvenimus Tverečiaus užkardoje bei Pabradės Užsieniečių registracijos centre.

58. Bylos dalyku tiek pagal pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, tiek pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nėra: 1) pareiškėjo apeliaciniame skunde nebenurodomos jo skunde pirmosios instancijos teismui akcentuotos jo patekimo į Lietuvos Respubliką ir jos pasienyje įvykusio esą dramatiško sulaikymo aplinkybės: „sulaikė pareiškėją dramatiškomis aplinkybėmis, kai pareiškėjas perplaukė pasienio upę ir pareigūnai su tarnybiniais šunimis esą grasino jam ginklais reikalaudami grįžti į Baltarusiją“; 2) pareiškėjo apeliaciniame skunde nebeskundžiamos jo gyvenimo Centre netinkamos sąlygos, t. y. neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada dėl tokių sąlygų Centre vertinimo; 3) pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui atitinkamai pažymėtas kitų Tverečiaus užkardoje įrengtos stovyklos (palapinių) gyventojų masinis sirgimas peršalimo ligomis ir niežais, kuris galėjo sukelti pareiškėjui negatyvius išgyvenimus ir dvasines kančias, taip pat pareiškėjo sveikatos būklės dėl virškinimo pablogėjimo ir dėl to jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini) galimo pradinio susidarymo priežastys ar prielaidos, susijusios su įtakos pareiškėjo sveikatai neabejotinai turėjusiu jo išvykimu iš kilmės valstybės, atvykimu į Baltarusiją ir maitinimusi joje, juo labiau buvimu Baltarusijos valstybės pasienyje ir Lietuvos valstybinės sienos kirtimu tam nenumatytoje vietoje be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tačiau į šias aplinkybes ir su jomis susijusius veiksnius, galėjusius sukelti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą arba jo susidarymo bei išsivystymo prielaidas dar iki kertant Lietuvos valstybės sieną, sistemiškai atsižvelgtina.

59. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje įtvirtintos ir saugomos bei ginamos įvairios pamatinės teisinės vertybės, tarp jų – žmogaus laisvės neliečiamumas (20 str. 1 d.); žmogaus asmens neliečiamumas (21 str. 1 d.); viešoji tvarka ir valstybės saugumas (94 str. 1 d.); visuomenės rimtis (144 str. 1 d.), teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimas (135 str. 1 d.); visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų laikymasis (135 str. 1 d.); Konstitucijos vientisumas (6 str. 1 d.).

60. Be to, pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę. Chartijos 18 straipsnyje garantuojama teisė į prieglobstį.

61. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) bylose dėl prieglobsčio prašytojams taikomų priemonių yra pažymėjęs, kad bet koks trečiosios šalies piliečio sulaikymas yra didelis Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę suvaržymas; sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta; tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra savarankiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, apimanti bet kokią prievartos priemonę, kuria šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant jį nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje; sulaikymas reiškia judėjimo laisvės atėmimą, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą, kuriam būdinga tai, kad atitinkamas asmuo atskiriamas nuo likusių gyventojų apibrėžtoje vietoje; taigi tai yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (žr. ir plg., be kita ko, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Orsz?gos Idegenrendeszeti F?igazgatós?g Dél-alföldi Region?lis Igazgatós?g sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU). Be to, ESTT jurisprudencijoje pažymėta, kad tarptautinės apsaugos prašytojų apgyvendinimas atitinkamoje vietoje, aptvertoje aukšta siena su spygliuota viela, nesudarant galimybės susitikti su šioje teritorijoje negyvenančiais asmenimis (išskyrus jų teisinius atstovus), o jų judėjimą apribojant ir kontroliuojant nuolat šioje teritorijoje ir jos prieigose budinčių viešosios tvarkos pareigūnų, nesiskiria nuo sulaikymo sistemos (žr. ir plg., be kita ko, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Europos Komisija prieš Vengriją byloje C-808/18). Be to, ESTT praktikoje išaiškinta, kad esant specifinei situacijai, susidariusiai dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio, valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti numatytas sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūras, net jei viršijamas keturių savaičių terminas; tačiau valstybei narei nesuteikiama teisė tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų pasibaigus nurodytam keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti numatytų procedūrų (žr., be kita ko, minėtą 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą); nors valstybės narės turi teisę nustatyti priemones, reikalingas jų teritorijoje viešajai tvarkai ir vidaus bei išorės saugumui užtikrinti, tai nereiškia, kad tokioms priemonėms visiškai netaikoma Europos Sąjungos teisė; valstybės narės neturi teisės nukrypti nuo Europos Sąjungos teisės nuostatų paprasčiausiai pasiremdamos joms tenkančia atsakomybe už viešosios tvarkos palaikymą ir vidaus saugumo užtikrinimą (žr. ir plg., be kita ko, 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Europos Komisija prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekijos Respubliką sujungtose bylose C‑715/17, C‑718/17 ir C‑719/17, 144–147 p.). Be to, ESTT jurisprudencijoje akcentuojama, kad nacionalinės valdžios institucijos gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją tik kiekvienu konkrečiu atveju patikrinusios, ar toks sulaikymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams; draudžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją prieš tai neišnagrinėjus šios priemonės būtinumo ir proporcingumo ir nepriėmus administracinio ar teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, dėl kurių nurodoma jį sulaikyti; valstybei narei draudžiama nenumatyti jokio administracinio sprendimo, kuriuo nurodyta sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją, teisėtumo teisminės kontrolės (žr. minėtą 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą).

62. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iškeltu Europos Sąjungos teisės sampratos klausimu, ar draudžiamas toks nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį, esant įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai ar dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien dėl to, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, inicijuotame ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime M. A. prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybą, C‑72/22 PPU, išaiškinta, kad tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik tada, kai, individualiai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, paaiškėja, kad tai būtina, ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių priemonių; vadinasi, nacionalinės valdžios institucijos gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją tik kiekvienu konkrečiu atveju patikrinusios, ar toks sulaikymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams; tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai, nėra vienas iš pagrindų, kuriais galima pateisinti tokio prašytojo sulaikymą; grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui; trečiosios šalies piliečio, kuriam taikoma „alternatyvi“ sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iš šios teritorijos negalint išeiti be leidimo ir palydos, laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės.

63. Be to, pažymėtina, kad asmeniui neteisėtai padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimas ir teisminis priteisimas (išieškojimas), kaip teisės institutas ir asmens teisių gynimo būdas, tiesiogiai garantuojamas Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje: asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (30 str. 1 d.); asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Šių konstitucinių garantijų samprata išsamiai atskleista, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-484-1188/2025).

64. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

65. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios.

66. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

67. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

68. Akcentuotina, kad nors išimtinai teismams priskirtinas teisingumo vykdymas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais ir negali būti grindžiamas politiniais ekonominiais argumentais, tačiau pastarieji gali būti proporcingai susieti su teisiniais argumentais tokioje nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje, kai pareiškėjas bendrai individualizuotinas kaip priskirtinas iš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui neabejotinai keliančios autoritarinės valstybės pusės atvykusių ir neteisėtai Lietuvos valstybės sieną tam nenumatytose vietose kirtusių užsieniečių masiniam antplūdžiui. Pastarasis būtent tokiu netesėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių masiniu antplūdžiu kvalifikuotas Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės teisės aktuose. Atsižvelgimas į šiuos teisės aktus, net jei jie (jų dalis) galbūt priskirtini vadinamajam soft law lygmeniui, nagrinėjamu atveju negali būti pagrįstai vertinamas kaip rėmimasis esą politiniais argumentais. Todėl formalus pareiškėjo akcentuojamo jam priklausiusio išmanaus telefono paėmimo ar apgyvendinimo skubiai įrengtose specialiose palapinėse arba kankinimo (nežmoniško elgimosi) vertinimas nagrinėjamu atveju negali būti objektyviai ir teisingai atsietas (izoliuotas) nuo geopolitinio teisinio konteksto, kuriame susidarė iš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui neabejotinai keliančios autoritarinės valstybės pusės atvykusių ir neteisėtai Lietuvos valstybės sieną tam nenumatytose vietose kirtusių užsieniečių masinis antplūdis.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, viena vertus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas nors ir ištyrė esmines bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus bei gana išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, tačiau tinkamai neįvertino objektyviai ribotų Lietuvos Respublikos materialinių organizacinių ir finansinių išgalių skubiai ir nepriekaištingai apgyvendinti pareiškėją ir tūkstančius kitų valstybės sieną iš Baltarusijos pusės kirtusių užsieniečių analogo neturinčioje užsieniečių masinio ir galimai geopolitiškai hibridinio antplūdžio situacijoje, todėl nepagrįstai ir neteisingai iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimus, nors ir nepriteisdamas iš atsakovo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo nepažeistos jo teisės gauti tinkamą maitinimą ir medicinos priežiūrą, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Konkrečiai teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pakankamo pagrindo: 1) konstatuoti pareiškėjo teisės gauti tinkamą maitinimą ir medicinos priežiūrą pažeidimą; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtos neturinės žalos atlyginimą pinigais.

70. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neišnagrinėti pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo reikalavimams reikšmingi jo įleidimo ir apgyvendinimo bei jam suteikto prieglobsčio užsitęsusio nagrinėjimo aspektai, konstatuojant Migracijos departamento kaltę dėl Įstatyme nustatytų terminų pažeidimo, tačiau šio pažeidimo ir juo pareiškėjui padarytos žalos nevertinant kaip reikšmingos ir vertos piniginės satisfakcijos, pažymėtina, kad iš dalies būtų galima sutikti su minėtais pareiškėjo argumentais tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime iš tikrųjų nėra minėtos pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui pradžioje nurodytos šokiruojančio naktinio plaukimo pasienio upe faktinės aplinkybės vertinimo (pasisakymo dėl jos), tačiau iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentų ir juos pagrindžiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad pareiškėjas jam atsakovo padarytą žalą iš principo kildina iš netinkamų ir žeminančių jo apgyvendinimo sąlygų bei prieglobsčio suteikimo prašymo netinkamo nagrinėjimo. Tokioje procedūrinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas neabejotinai turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą koncentruotis į ginčo esmę, kuri sietina su netinkamu ir žeminančiu apgyvendinimu bei prieglobsčio suteikimo prašymo nagrinėjimu, ir nepasisakyti dėl pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrindžiamos jo abstrakčiai nurodomos dramatiško naktinio plaukimo per upę aplinkybės, kurią pakankamai paneigia byloje esantys atsakovo pateikti duomenys (be kita ko, pareigūnų tarnybiniai pranešimai) apie kitokias pareiškėjo artinimosi iš Baltarusijos link Lietuvos pastebėjimo ir vėlesnio pareiškėjo sulaikymo Lietuvos teritorijoje aplinkybes minėtos pareigūno su šunimi aptiktos brydės aspektu, taip pat pareiškėjo pirminio atsisakymo nuo prieglobsčio prašymo aspektu. Nors pareiškėjas neabejotinai turėjo teisę pakeisti savo pirminę valią dėl prieglobsčio neprašymo, o bylos medžiagoje esantis jo ranka ir arabų kalba parašytas prieglobsčio paprašymo atsisakymo raštelis formaliai neatitinka ABTĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų dėl išvertimo į valstybinę kalbą, tačiau pareikšdamas pirminį atsisakymą nuo prieglobsčio paprašymo iš dalies sudarė procedūrines prielaidas kilti vėlesniems procedūriniams techniniams nesklandumams ar nesusipratimams. Tokioje nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo teisių į tinkamas apgyvendinimo sąlygas ir prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą nustatytais terminais pažeidimą, neabejotinai galėjo pagrįstai ir teisingai vertinti, kad tokių pareiškėjo teisių pažeidimo konstatavimas yra pakankamas šių teisių gynimo būdas, kuris neturi būti besąlygiškai susietas su pareiškėjo reikalaujama pinigine satisfakcija. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami ir pritariama pirmosios instancijos teismo procedūriniam koncentravimuisi į galimai netinkamą ir žeminantį pareiškėjo apgyvendinimą bei jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atitinkamais terminais, taip pat šiame sprendime atliktam piniginės satisfakcijos nebūtinumo įvertinimui, tačiau nepritariama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl esą atsakovo padaryto pareiškėjo tam tikrų teisių pažeidimo, t. y. netinkamai atlikto pareiškėjo apgyvendinimo palapinėje atšalus orams ir jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų aspektu (žr. sekančius šios nutarties punktus).

71. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT53-A-N6/2023 ištirtas įstatymų leidėjo nustatytas ir pareiškėjui pritaikytas užsieniečių apgyvendinimo reglamentavimas ir jį įgyvendinusio Migracijos departamento netinkamas elgimasis su pareiškėju nepriimant dėl jo individualaus sprendimo ir tokiu būdu neišsiaiškinant jo situacijos, taigi konstituciškai įrodytas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą kamuojant depresinei nežinomybei dėl Migracijos departamento neteiktos informacijos apie laisvę ribojančio neindividualaus apgyvendinimo trukmę, pagrįstumas, pažymėtina, kad pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimai buvo grindžiami pareiškėjo apeliaciniame skunde pakartotinai akcentuojamu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT53-A-N6/2023, kuris pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai įvertintas kaip reiškiantis, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimo dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo pareziumuotinas to teisės akto neprieštaravimas Konstituciją ir jo taikymo teisinių pasekmių, kaip antai tam tikrų teisių ar atitinkamo statuso nesuteikimo asmeniui tą teisės aktą taikiusios institucijos sprendimu, teisėtumas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas neabejotinai teisingas. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-484-1188/2025) konstatuota, kad:

71.1. „Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarime, be kita ko, pripažinta, kad: 1) Įstatymo 140⁸ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui (minėto Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas); 2) Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 20 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui (minėto Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas)“. Vadinasi, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tyrė įstatymų leidėjo teisėkūrą ir nustatė jos dalies prieštaravimą Konstitucijai, bet netyrė jam neteismingo tokios teisėkūros taikymo (įgyvendinimo) šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodomu Migracijos departamento veikimu at neveikimu;

71.2. „Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu išnagrinėta konstitucinės justicijos byla pagal vadinamąjį konstitucinį skundą inicijuota asmens, kuris <...> sulaikytas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir <...> pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje <...>. Tokiam asmeniui, kaip pareiškėjui toje konstitucinės justicijos byloje, kyla tiesioginiai minėto Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo padariniai pagal atitinkamas Konstitucijos, ABTĮ, kitų procesinių įstatymų nuostatas.“ Vadinasi, šioje administracinėje byloje pareiškėju esančiam M. A., kuris nebuvo pareiškėju toje konstitucinės justicijos byloje, nekyla tiesioginiai minėto Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo padariniai;

71.3. „Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas: 1) Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (be kita ko, 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2012 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 21 d. sprendimai); 2) iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kyla teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir, kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (be kita ko, 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai, 2019 m. kovo 21 d. sprendimas)“. Vadinasi, pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos sprendime pagrįstai ir teisingai pasiremta Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymima teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija bei iki jos paneigimo Konstitucinio Teismo nutarimu atsiradusių teisinių padarinių teisėtumo samprata;

71.4. „<...> Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje išplėtotas Konstitucijos nuostatų aiškinimas, pagal kurį: 1) Lietuvos Respublikos įstatymai laikytini neprieštaraujančiais Konstitucijai tol, kol tokia įstatymų neprieštaravimo Konstitucijai prezumpcija nėra paneigta Konstitucinio Teismo nutarimu; 2) Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nustatytas įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, iš principo galioja ir sukelia teisinius padarinius (vadinamąjį norminį efektą) tiems santykiams, kurie nėra pasibaigę ar susidarę, t. y. negalioja ir nesukelia teisinių padarinių santykiams, kurie buvo susidarę ir yra pasibaigę iki įstatymo pripažinimo antikonstituciniu.“ Vadinasi, šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamo ankstesnio jo įtraukimo į esą Migracijos departamento administruotus ginčo santykius neteisėtumas negali būti savaime vertintas kaip esą įrodytas ir konstatuotas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu.

72. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas ir nekonstatuotas pareiškėjo galimybės gauti tinkamą sveikatos priežiūrą jo faktinio sulaikymo laikotarpyje neužtikrinimas ir pareiškėjo teisė gauti tinkamai suteiktą medicinos priežiūrą šiame laikotarpyje pažeidimas, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai daromą išvadą dėl pareiškėjui pagal jo sveikatos būklę tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros, be kita ko, tuo aspektu, kad: 1) nėra duomenų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl pareiškėjo turėtų itin grėsmingų sveikatos sutrikimų ir juo labiau jam reikalingos būtinosios medicinos pagalbos Tverečiaus užkardoje nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.; 2) pirminės sveikatos apžiūros atlikimas pareiškėjui užtikrintas 2021 m. lapkričio 18 d., nustatant bendros būklės stabilumą ir įtariant virškinamojo trakto grybelinės kilmės susirgimą bei paskiriant gydymą; 3) pakartotinis vizitas pas gydytoją pareiškėjui užtikrintas 2021 m. lapkričio 25 d., tuo įvertinant, be kita ko, tris kartus per dieną pareiškėjo vartojamus jam paskirtus vaistus; 4) virusologinio tyrimo medicininė paslauga suteikta pareiškėjui 2021 m. gruodžio 15 d., nenustatant susirgimų; 5) pareikėjo nurodoma jam esą diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga nėra patvirtinta pareiškėjo pateiktais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis. Be to, pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradimas ir prielaidų susidarymas negali būti izoliuotai vertinamas vien tik pareiškėjo buvimo minėtoje užkardoje ir/ar Centre laikotarpiu ir neatsižvelgiant į pareiškėjo sveikatai grėsmingą ir su streso sukeliamomis virškinimo sistemos ligomis galimai susijusį jo buvimą Baltarusijos valstybės pasienyje nakties metu ir ekstremalų patekimą į Lietuvos Respubliką nakties metu. Kitaip tariant, pareiškėjo sveikatos būklės dėl virškinimo pablogėjimo susidarymo priežastys ar prielaidos gali būti siejamos su įtakos pareiškėjo sveikatai neabejotinai turėjusiu jo išvykimu iš kilmės valstybės, atvykimu į Baltarusiją ir maitinimusi joje, juo labiau psichologinius išgyvenimus ir emocinius sukrėtimus sukėlusiu atsiradimu Baltarusijos valstybės pasienyje ir Lietuvos valstybinės sienos kirtimu tam nenumatytoje vietoje be jokių asmens pilietybę ar tapatybę patvirtinančių dokumentų. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų nenaudai ir pirmosios instancijos teismo argumentų naudai. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nenustatytas pareiškėjo nurodomos jo patirtos žalos, susijusios su sveikatos pablogėjimu, ir atsakovo veiksmų priežastinis ryšys. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pritartina juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

73. Dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos tiek Tverečiaus užkardoje, tiek Centre prilygo kankinimui pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui, pažymėtina, kad bylos medžiagoje esantys pareiškėjo ir kitų užsieniečių maitinimą ir sveikatos priežiūrą patvirtinantys dokumentai, taip pat Tverečiaus užkardoje darytos užsieniečių sportavimo ir kitokio laisvalaikio praleidimo nuotraukos, kuriose užsieniečiai, be kita ko, įsiamžino su drauge sportavusiais pareigūnais, taip pat iš užkardos galimai išvykstančių ir savo parašus atsisveikinime pareigūnams galbūt laisva valia paliekančių užsieniečių parašai ar užrašai, bei kiti bylos duomenys, taip pat skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo argumentai neabejotinai pakankamai paneigia pareiškėjo abstrakčiais teiginiais nurodomą jo kankinimą ar nežmonišką elgimąsi su juo Tverečiaus užkardoje ir Centre. Be to, minėtos pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui akcentuojamos esą savarankišką neturtinės žalos atlyginimo pagrindą sudarančio pareiškėjo sulaikymo nežmoniškomis sąlygomis faktinės aplinkybės turėtų būti siejamos su pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui pradžioje (1, 2 punkte) nurodytomis jo paties veiksmų, atliktų plaukiant upe nakties metu Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pasienyje, nežmoniškomis ir pareiškėjo sveikatai neabejotinai grėsmingomis aplinkybėmis, iš dalies ir su Lietuvos Respublikos saugumui ir konstitucinei santvarkai neabejotiną rimtą grėsmę sukėlusiu ir analogo 1990 m. atkurto Lietuvos valstybingumo raidoje neturinčiu į Baltarusijos Respubliką masiškai atvykusių ir Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neteisėtai būriais kirtusių užsieniečių antplūdžiu, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė bei kitos valstybės institucijos nuosekliai ir argumentuotai vertino kaip prieš Lietuvos Respubliką tikslingai nukreiptą hibridinę ataką (žr., be kita ko, Seimo 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. XIV-2946 (TAR, 13291) patvirtintos Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos 8.1 punkto nuostatą „2021 m., pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje, Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ šalyje įvesta nepaprastoji padėtis – dėl hibridinės atakos, kurią organizavo Baltarusijos režimas, dirbtinai ir sąmoningai sukeldamas neteisėtos masinės migracijos krizę – instrumentalizuotą migraciją“; Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 (TAR, 15998) patvirtintos Dvidešimtosios Vyriausybės programos 339 punkto nuostatą „sieksime Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotą migrantų įvežimą, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidusį tarptautinę teisę“; minėto Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ Nr. XIV-617 (TAR, 23202) nuostatą „Europos Komisijos Pirmininkas 2021 m. rugsėjo 15 d. savo metiniame pranešime migrantų iš trečiųjų šalių panaudojimą pripažino kaip Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, kuria siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą, o Europos Parlamentas 2021 m. spalio 7 d. rezoliucijoje yra pareiškęs, kad žmonių panaudojimas neteisėtiems tikslams ir Baltarusijos valstybės remiamas neteisėtas sienos kirtimas yra hibridinio karo forma, kuria siekiama įbauginti ir destabilizuoti Europos Sąjungą“), kurios įrodinėjimas, patvirtinimas ar paneigimas nėra šios bylos dalykas, tačiau šis aspektas neabejotinai paminėtinas pareiškėjo procedūrinių reikalavimų, siejamų esą su Lietuvos pareigūnų atliktu jo kankinimu, žeminimu ir nežmonišku elgimusi su juo, kontekste. Pareiškėjas neįrodė jo kankinimo ir nežmoniško elgimosi su juo Tverečiaus užkardoje ir Centre. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pritartina juos paneigusiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

74. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas pareiškėjui priklausiusio išmanaus telefono paėmimas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darytinos vienareikšmės išvados besąlygiškai nesuponuoja: 1) konkretūs LVAT, ESTT ir EŽTT praktikos pavydžiai dėl telefono paėmimo iš prieglobsčio prašytojo teisėtumo vertinimo; 2) JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Rekomenduojami principai ir gairės dėl žmogaus teisių užtikrinimo prie tarptautinių sienų (2014); 3) Jungtinės Karalystės, kuri neturi grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui keliančių kaimyninių autoritarinių valstybių ir todėl yra nepalyginti kitokioje geopolitinėje situacijoje, Aukštojo Teismo (UK High Court) 2022 m. kovo 22 d. sprendimas R (HM and MA and KH) v Secretary of State for the Home Department, kuriame nustatytas ir kritiškai vertintas atvykusių užsieniečių mobiliųjų telefonų automatiškas paėmimas vadovaujantis visuotine tokio paėmimo teisine politika; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (BPK 147 str.) įtvirtintos daiktų paėmimo procesinės prievartos priemonės samprata; 5) UTPĮ nuostatose ir vėliau įstatymų leidėjo patvirtintame šio įstatymo X2 skyriuje, nustatančiame taisykles ekstremaliosios situacijos metu, atskirai nereglamentuojamas užsieniečio daiktų paėmimas; 6) Konstitucinio Teismo doktrina (be kita ko, 2023 m. sausio 24 d. nutarimas) dėl valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai galimo teisinio reguliavimo, pagal kurį situacijai suvaldyti skirtos priemonės detalizuojamos poįstatyminiame akte, nustatant konkrečių pasirinktų priemonių taikymo mastą ir trukmę; 7) pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuotos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 patvirtintos Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklės (TAR, 17549). Atsižvelgimas į šias Taisykles ir pasirėmimas jomis pirmosios instancijos teismo sprendime vertintinas kritiškai. Šios Taisyklės įsigaliojo kitą dieną po jų paskelbimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 15 d., taigi negaliojo ginčo telefono paėmimo momentu 2021 m. liepos 29 d. Be to, šiose Taisyklėse, jei jos būtų sąlygiškai pasitelktos kaip papildomų palyginimų ir jais grindžiamų argumentų pagrindas, nevartojamos sąvokos „telefonas“ ar „išmanusis telefonas“ arba „telefono paėmimas“ ir nenustatomas baigtinis užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo priemonių ir joms taikyti skirtų procedūrinių veiksmų sąrašas. Taisyklių nuostata „Administruojantis asmuo <...> sprendžia kitus su apgyvendinimo vietos administravimu susijusius klausimus“ (5.10 p.) netgi sudarytų pagrindą priešingai išvadai, kad šiose Taisyklėse nenurodytas ir pareiškėjui pritaikytas jam priklausiusio išmanaus telefono paėmimas ir saugojimas neabejotinai svarbiais prevencinio pobūdžio tikslais negali būti pagrįstai vertinamas kaip šių Taisyklių nesilaikymas ar jų pažeidimas, nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendime. Be to, lyginant VSAT ar Migracijos departamento veiklos teisinius pagrindus bei jiems priskirtinus įgaliojimus taikyti administracinio poveikio ir kitokias prevencijos priemones su, be kita ko, bendraisiais policijos veiklos pagrindais ir jiems priskirtinų policijos įgaliojimų taikyti tokio poveikio ir prevencijos priemones pamatinį numatytą įstatymuose bei papildomą detalizavimą žemesnės galios teisės aktuose, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas ir jo teisėkūrą sukonkretinti įgaliotos institucijos pagal konstitucinį teisinės valstybės principą neprivalo įtvirtinti itin detalų ir baigtinį VSAT ar Migracijos departamento arba Policijos departamento pareigūnų administracinio poveikio ir kitokių prevencijos priemonių sąrašą. Jame pažodžiui nenurodyta priemonė, kuria savo esme neabejotinai yra administracinio poveikio ir būtent prevencijos priemonė, negali būti pagrįstai vertinama kaip neteisėta vien dėl jos pažodinio nepaminėjimo tokiame sąraše ar kitokiame tokių priemonių pagrindų reglamentavime bei detalizavime. Todėl neteisėtai valstybės sieną tam nenumatytose vietose, juo labiau iš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui neabejotinai keliančios autoritarinės valstybės pusės, masiškai kertančių užsieniečių, turimų išmaniųjų ar kitokių mobilių telefonų laikinas paėmimas prevencijos tikslais nagrinėjamu atveju negali būti proporcingai individualizuotas ir įvertinamas kaip esą neteisėtas vien dėl jo pažodinio nenurodymo (nepaminėjimo) tuometiniuose teisės aktuose. Be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192; TAR, 2017-12168) ir kituose su šiuo įstatymu susijusiuose teisės aktuose įtvirtintas pasienio teisinio režimo valstybės sienos apsaugos zonoje (pasienio juostoje) institutas suponuoja neteisėtai valstybės sieną kirtusio užsieniečio turimo mobilaus telefono, kuris neabejotinai kelia rimtą grėsmę būti panaudotu filmuoti ar fotografuoti valstybės sienos apsaugos įrenginius ir pareigūnus arba kitaip perduoti informaciją (pvz., SMS žinute) neteisėtai valstybės sieną kertančių užsieniečių masinį antplūdį, pagal mąstą ir grėsmę neturintį analogų Lietuvos Respublikos istorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d., galimai organizuojantiems ar jame galimai dalyvaujantiems užsieniečiams, laikino paėmimo administracinės prevencijos tikslu galimybę ir vėlesnio grąžinimo principinę būtinybę, net jei tokios priemonės taikymas nėra pažodžiui (detaliai) paminėtas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir yra tinkamai užfiksuojamas atitinkamuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ar kitokiuose tarnybiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apskritai ir neproporcingai ilgai visiškai negalėjo susisiekti su artimaisiais, ir yra duomenys apie pareiškėjui bei ir kitiems su juo buvusiems užsieniečiams sudarytas galimybes susisiekti su artimaisiais ginčo situacijoje. Todėl minėtiems atsakovo apeliacinio skundo argumentams pritartina ir paneigtini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl pareiškėjui priklausiusio telefono paėmimo nesilaikant minėtų Taisyklių.

75. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas esą netinkamas pareiškėjo apgyvendinimas palapinėse atšalus orams ir su tuo siejamas pareiškėjo teisės į tinkamas apgyvendinimo sąlygas pažeidimas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darytinos vienareikšmės išvados besąlygiškai nesuponuoja EŽTT išnagrinėtos bylos, susijusios su: 1) prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimu ir akcentuotu problematikos doktrininiu įvertinimu, kad migracijos srautų valdymo problemos, su kuriomis susiduria valstybė, negali pateisinti Konvencijos pažeidimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Hirsi Jamaa ir kt. prieš Italiją (pareiškimo Nr. 27765/09); 2020 m. vasario 13 d. didžiosios kolegijos sprendimą N. D. ir N. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 8675/15, 8697/15); 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą M. D. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 60778/19); 2024 m. spalio 8 d. sprendimą M. A. ir Z. R. prieš Kiprą (pareiškimo Nr. 39090/20); kt.); 2) žalos atlyginimu už netinkamas sąlygas kalinimo įstaigose ir pabrėžtu problematikos doktrininiu įvertinimu, kad aukštas nusikalstamumo lygis, lėšų trūkumas ar kitos struktūrinės problemos nėra aplinkybės, dėl kurių būtų panaikinta ar sumažinta valstybės atsakomybė už nežmoniškas ar žeminančias įkalinimo sąlygas, nes valstybė privalo organizuoti savo bausmių vykdymo sistemą taip, kad tokios sąlygos nesusidarytų, nepriklausomai nuo finansinių ar logistikos sunkumų (žr., pvz., 2003 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Nazarenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 39483/98); 2006 m. birželio 1 d. sprendimą Mamedova prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 7064/05); 2011 m. sausio 27 d. sprendimą Yevgeniy Alekseyenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41833/04); kt.). Atsižvelgiant į šią nuosekliai formuojamą EŽTT praktiką, galima būtų daryti išvadą, kad migracijos srautų padidėjimas ir jų valdymo problemos valstybėje galėtų būti aplinkybė, svarbi nustatant priteistiną žalos dydį, bet ne konstatuojant neteisėtus valstybės veiksmus, kuriais nesilaikyta Konvencijos (taip pat Chartijos) nuostatų. Tačiau, kaip minėta, formalus pareiškėjo akcentuojamo jo netinkamo apgyvendinimo palapinėse net ir atšalus orams vertinimas nagrinėjamu atveju negali būti objektyviai ir teisingai atsietas (izoliuotas) nuo geopolitinio teisinio konteksto, kuriame susidarė iš grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui neabejotinai keliančios autoritarinės valstybės pusės atvykusių ir neteisėtai Lietuvos valstybės sieną tam nenumatytose vietose kirtusių užsieniečių masinis antplūdis. Jis tokiu kvalifikuotas atitinkamuose Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės teisės aktuose. Atsižvelgimas į tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju negali būti pagrįstai vertinamas kaip rėmimasis esą neteisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagal protingumo principą ir byloje esančius duomenis, taip pat žemiausios paros temperatūros svyravimus nuo -1.9°C (2021 m. spalio 9, 10 d.) iki 10.3°C (2021 m. rugsėjo 8 d.) nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. spalio 27 d. atliktas vertinimas, kurio pagrindu nustatytas netinkamas pareiškėjo apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas esant žemai oro temperatūrai, ir pareiškėjo teisės į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas pažeidimas, visiškai nesusietas su specialių palapinių, kurios pritaikytos asmenų buvimui ir nakvynei jose atšalus orams, vertinimu, taip pat Lietuvos valstybės išgalių objektyviu vertinimu jos atkūrimo istorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d. analogų neturinčioje iš Baltarusijos tūkstančiais plūstančių trečiųjų valstybių piliečių skubaus ir kiek galima labiau tinkamo apgyvendinimo inžinierinio techninio ir finansinio sudėtingumo situacijoje. Protingumas, kuris nurodomas minėtoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, ir proporcingumas, kuris toje sprendime dalyje nors nenurodomas, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo apgyvendinimas palapinėje, kurioje nebuvo įrengtas šildymas, esant žemai oro temperatūrai, nebuvo tinkamas, todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į tai, nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu ir pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas apgyvendinimo sąlygas būnant apgyvendintu palapinėje atšalus orams.

76. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas esą nesilaikant terminų priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darytinos vienareikšmės išvados besąlygiškai nesuponuoja: 1) Direktyva 2013/32/ES, kurioje nustatyta, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau (32 str. 2 d.); valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (32 str. 3 d.); valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą (32 str. 3 d. b p.); 2) pastarąją Direktyvos nuostatą aiškinusio ESTT 2025 m. gegužės 8 d. sprendime Zimir, C‑662/23 doktrina, kad valstybių narių galimybė pratęsti šešių mėnesių tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo terminą siejama trimis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis kumuliacinėmis sąlygomis, t. y. pirma, tokios apsaugos prašymai turi būti pateikti „vienu metu“, antra, tokius prašymus turi pateikti „daug“ trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės ir, trečia, tokiu atveju valstybės narės valdžios institucijoms turi būti „praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą“; šias tarpusavyje susijusias sąlygas reikia aiškinti kartu; prieglobsčio prašymai praktiškai retai pateikiami visiškai tuo pat metu, tam, kad ši nuostata neprarastų veiksmingumo, žodžiai „vienu metu“ turėtų būti suprantami kaip reiškiantys „per trumpą laikotarpį“, o tai rodo, kad ši nuostata neapima laipsniško šių prašymų skaičiaus didėjimo per ilgesnį laikotarpį; vertinimas, ar šių prašytojų yra „daug“, turi būti atliekamas atsižvelgiant į įprastą ir numatomą tarptautinės apsaugos prašymų srautą atitinkamoje valstybėje narėje, remiantis dabarties ir praeities tendencijomis; taigi tam, kad būtų galima teigti, jog „vienu metu“ pateikta „daug“ tarptautinės apsaugos prašymų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/32 31 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos b punktą, sprendžiančioji institucija, remdamasi lyginamąja duomenų analize, turi nustatyti, ar per trumpą laiką labai padidėjo minėtų prašymų skaičius, palyginti su įprasta ir numatoma tendencija atitinkamoje valstybėje narėje; laikotarpio, į kurį reikia atsižvelgti aiškinant Direktyvos 2013/32 31 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos b punktą, trukmė negali viršyti laiko, kurio valstybei narei reikia, kad ji suteiktų sprendžiančiajai institucijai daugiau išteklių ir vėl turėtų pakankamai pajėgumų nagrinėti šiuos prašymus pagal šią direktyvą; šis reikalingas laikas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek laiko reikia įdarbinti ir apmokyti darbuotojus, kompetentingus tinkamai ir išsamiai nagrinėti gautus tarptautinės apsaugos prašymus; kai susiklosto nenumatytos aplinkybės, pavyzdžiui, gerokai padaugėja vienu metu pateikiamų prašymų, negalima tikėtis, kad valstybė narė įvykdys įsipareigojimus per reikalaujamą šešių mėnesių terminą, nes iš pradžių numatyti ištekliai gali būti nepakankami ir ši valstybė narė nebūtinai gali nedelsdama patenkinti papildomus dėl tokio padaugėjimo atsiradusius poreikius, ypač kiek tai susiję su darbuotojų poreikiu; nors valstybės narės turi užtikrinti, kad, padaugėjus tarptautinės apsaugos prašymų, būtų padidinti sprendžiančiosios institucijos žmogiškieji ištekliai, negalima tikėtis, kad jos iš karto sugebės patenkinti papildomo personalo poreikius, atsiradusius dėl per trumpą laiką gerokai išaugusio šių prašymų skaičiaus, palyginti su įprasta ir numatoma tendencija atitinkamoje valstybėje narėje; taigi jos turi turėti pakankamai laiko, kad suteiktų sprendžiančiajai institucijai daugiau išteklių ir vėl turėtų pakankamai pajėgumų nagrinėti šiuos prašymus pagal šią direktyvą. Remiantis tokiu ESTT išaiškinimu, galima būtų manyti, kad dėl migrantų antplūdžio Lietuvoje susidariusi ekstremalioji situacija galėtų būti vertinama priteistino žalos atlyginimo dydžio ar jo nepriteisimo aspektu. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. C‑72/22 PPU konstatavo, kad pagal Direktyvos 2013/32 6 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) nurodytoje vietoje; vis dėlto, kaip savo išvados 75 punkte pažymėjo generalinis advokatas, valstybės narės negali tuo naudotis taip, kad praktiškai šiems piliečiams ar kai kuriems iš jų kiltų kliūčių pateikti prašymą arba pateikti jį „kuo greičiau“; aiškinant priešingai, būtų pažeistas Direktyvos 2013/32 tikslas užtikrinti galimybę veiksmingai, lengvai ir greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra ir būtų labai pakenkta teisės prašyti prieglobsčio, kuri pagal šios direktyvos 7 straipsnį pripažįstama kiekvienam trečiosios šalies piliečiui, veiksmingumui. Tuo remiantis būtų galima manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimui esant prieglobsčio prašytojo teisei, bet ne pareigai, nagrinėjamo atvejo aplinkybė, kad pareiškėjas tokio prašymo nepateikė iš karto, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, savaime neturėtų būti laikoma sunkinančia jo padėtį ir / ar paneigiančia jo galbūt patirtą žalą. Neigiamos pasekmės (vertinimas) galėtų atsirasti tuo atveju, jei būtų aiškiai nustatyta, kad tokį prašymą pareiškėjas teikė vien tik siekdamas vilkinti prieglobsčio procedūrą ar išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Aptariamos bylos atveju pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis, taigi tokios aplinkybės nebuvo įrodytos. Tačiau atsakovo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime vertintas pareiškėjo, kuris 2021 m. liepos 29 d. neprašė prieglobsčio, vėliau atliktas jo valios pakeitimas ir prieglobsčio paprašymas žodžiu 2021 m. rugpjūčio 2 d. bei po to VSAT nepagrįstai nurodytas tokio prašymo pateikimas 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nepagrįstai ilgai atliktas tokio prašymo nepardavimas Migracijos departamentui bei pastarojo sprendimo priėmimas 2021 m. gruodžio 23 d. esą nesilaikant UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, nesudaro pakankamo visuminio pagrindo proporcingai konstatuoti pareiškėjo teisės į teisės aktų nustatytais terminais priimamą Migracijos departamento sprendimą pažeidimą nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos specifikos kontekste, kai UTPĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyti ir suponuojami terminai siejami ne tik su 10 darbo dienų terminu (skaičiuotinu nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos), bet ir šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos nulemiamais terminais, kuriais pagrįstai vadovavosi Migracijos departamentas, negalėjęs nesivadovauti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje užregistravimu MIGRIS 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir tuo nulemtu pareiškėjas nebuvimu Migracijos departamento žinioje iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Be to, kaip minėta, nors pareiškėjas turėjo teisę pakeisti savo pirminę valią dėl prieglobsčio neprašymo, o bylos medžiagoje esantis jo ranka ir arabų kalba parašytas prieglobsčio paprašymo atsisakymo raštelis formaliai neatitinka ABTĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų dėl išvertimo į valstybinę kalbą, tačiau pareikšdamas pirminį atsisakymą nuo prieglobsčio paprašymo iš dalies sudarė procedūrines prielaidas kilti vėlesniems procedūriniams techniniams nesklandumams ar nesusipratimams. Todėl minėtiems atsakovo apeliacinio skundo argumentams pritartina ir paneigtini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl esą pažeistos pareiškėjo teisės į nustatytais terminais priimamą Migracijos departamento sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį.

77. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, apeliacinio skundo argumentų, kad panaikintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl pareiškėjui priklausiusio telefono paėmimo ir apgyvendinimo palapinėje atšalus orams bei dėl nesilaikant terminų priimto Migracijos departamento sprendimo, t. y. priimtinas naujas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą šiose dalyse ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad aukščiau paneigus atsakovo padarytus ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, susidaro procedūrinė situacija, kai turi būti priimamas naujas sprendimas, negrindžiamas tokiais pažeidimais ir jų visuma. Todėl minėtiems atsakovo apeliacinio skundo argumentams pritartina ir, naikinant minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimtinas naujas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą šiose dalyse ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

78. Kiti apeliacinių skundų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT ir Migracijos departamento, veiksmų, kuriais apribota M. A. laisvė ir pažeistos jo teisės į tinkamas apgyvendinimo sąlygas Tverečiaus užkardoje ir Centre, išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

79. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo konkrečiu atveju nusprendžiant dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir pareiškėjo teisių pažeidimo atsakovui, atstovaujamam minėtų institucijų, atitinkamai paimant pareiškėjui priklausiusį išmanų telefoną bei nesilaikant nustatytų terminų priimant sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, nepakankamai išsamiai ir individualiai bei teisingai įvertino nagrinėjamą situaciją pagal jai taikytinus teisės aktų reikalavimus, tuo neužtikrindamas objektyvaus ir proporcingo visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo apeliacinis skundą atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl pareiškėjui priklausiusio išmanaus telefono paėmimo bei nesilaikant nustatytų terminų priimto Migracijos departamento sprendimo pakeičiamos šiose dalyse pareiškėjo skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjui priklausiusio išmanaus telefono paėmimo bei nesilaikant nustatytų terminų priimto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo ir šiose dalyse pareiškėjo skundą atmesti.

Kitą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.