Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 1 013,38 Eur turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimu kreipėsi į VRAAD dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų VRAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) pareigūno veiksmų. VRAAD 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1492 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas teigia, kad Agentūroje 2014 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-14.1-347 (AM 097655) (toliau – ir protokolas). Protokole nenurodyta, kas jį surašė. Protokolo dalyje „pažeidimo esmė” aprašyta, kad 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-612 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, valstybinėje žemėje, daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DBNS bendrija) ribose, šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovi metaliniai vartai (tvora), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 126.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjas protokole nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes mano, jog nėra tinkamas asmuo dėl pažeidimo inkriminavimo. Be to, nurodė manantis, kad vartelių pastatymas atitiko teisės aktų reikalavimus, vartelių projektavimo dokumentacija buvo suderinta su reikiamomis institucijomis. Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. R. 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. VR-14.1-947 AM 118166 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėją pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 500 Lt (144,81 Eur) baudą.Nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.II-104-271/2015, 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros Nutarimą, o bylą nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino Nutarimo, įskaitant ir protokolo, neteisėtumą, teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumas negali būti šios nagrinėjamos administracinės bylos vertinimo objektas. Atsakovo pareigūno veiksmų neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio požiūriu pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio/situacijos aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės, dėl to padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Todėl šiuo atveju atsakovo pareigūnas P. R. veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūno veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.Pareiškėjas pažymėjo, kad protokolo pažeidimo esmėje nėra nurodytas subjektas ir nėra nurodyta jokia teisės aktus pažeidžianti veika ar neveikimas. Nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas P. R., kuris ir atliko visą situacijos tyrimą ir procedūrinių dokumentų surašymą, patvirtino, kad pareiškėjas nėra tvoros statytojas, bet nenustatė kitų asmenų, kuriuos galėtų patraukti atsakomybėn. Tiek nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek ir kartu su 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu (atsakymu) Nr. (38-2)-VR-1.7-1492 atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pvz., išrašo iš Nekilnojamojo turto registro ar kito dokumento, patvirtinančio tvoros (vertelių) priklausymą bendrijai. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas bendrijos pirmininku buvo išrinktas tik 2013 m. birželio 13 d., tuo tarpu 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo akto 4 punkte nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Renova“ 2009 m. statybos projekte statytoju yra A. K. ir kiti, t. y. pareiškėjas, kaip bendrijos pirmininkas, nefigūravo 2009 m. statybos projekte, nes tuo metu bendrijos, kaip juridinio asmens, nebuvo, kaip ir tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kada faktiškai tvora (varteliai) buvo pastatyta. Be to, vartelių statybos projektinė dokumentacija buvo suderinta su visomis reikiamomis institucijomis – tai matyti projektinėje dokumentacijoje.Pareiškėjas patirtą žalą kildino iš Agentūros pareigūno veiksmų netinkamai vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už inkriminuotą administracinį pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė. Dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūno veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginti ir įrodinėti savo nekaltumą ir teises bei ginčyti neteisėtą Nutarimą teisme, pasitelkdamas advokato teikiamas paslaugas, kadangi pats neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, dėl ko patyrė tiesioginius piniginius nuostolius. Be to, pažeidimui inkriminuoti buvo praleista senatis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutarime konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas ir nuobauda pareiškėjui paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui, kuris pratęstas nebuvo. Gindamas savo interesus dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir dėl suteiktų teisinių paslaugų patyrė atitinkamas išlaidas – 771,38 Eur turtinę žalą. Be to, pareiškėjo prašymu advokatas parengė 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimą VRAAD. Už šią paslaugą pareiškėjas sumokėjo advokatui 242 Eur sumą. Galutinė patirtos turtinės žalos suma sudaro 1 013,38 Eur.Institucijos pareigūnui surašius protokolą ir Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paskyrus jam baudą, pareiškėjui buvo sutrikdyta dvasinė, emocinė ir psichologinė ramybė. Jis patyrė nepatogumus, objektyvų nerimą, kokios dėl to bus jam teisinės pasekmės. Dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos pareiškėjas turėjo patirti priverstinius nepatogumus – ieškoti jo interesus atstovaujančio advokato ir gaišti laiką institucijoje ir susitikimuose su advokatu ruošdamasis teismo posėdžiams, rinkdamas įrodyti savo nekaltumą, vykdamas į teismo posėdžius ir dalyvaudamas juose, kurių galėjo nebūti, užuot tą laiką ir dėmesį bei rūpinimąsi skyręs savo asmeniniam gyvenimui ir veiklai, susijusiai su vadovavimu Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kurios pirmininku buvo pareiškėjas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimu gerbti ir ginti žmogaus teises, nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią jis vertina 1 500 Eur suma.Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. VRAAD nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas buvo teisėtas, nes buvo nustatytas teisės pažeidimas, t. y. ginčo tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, taip pažeidžiant Specialiųjų sąlygų 126.2 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašoma suma už skundo parengimą, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus, yra akivaizdžiai per didelė, skundas parašytas teisiškai nesudėtingu klausimu, kuris nereikalavo didelių laiko sąnaudų ieškoti naujos teismų praktikos, analizuoti didelį kiekį skirtingų teisės aktų, taip pat skundo apimtis nėra didelė, nebuvo naudotasi specialiomis žiniomis. Be to, VRAAD vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimo VRAAD turinys yra išdėstytas teisiškai nesudėtingais klausimais, apimtis yra labai nedidelė, nagrinėjamas ginčas nėra sudėtingas. Pareiškėjas tiek skundą teismui, tiek 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimą, adresuotą VRAAD, grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisinėmis normomis, todėl prašymas priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų vertintinas kaip visiškai nepagrįstas.