Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini)piliečiui H. H. N. A.-H. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras Teikime paaiškino, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 15 d., pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui nepatenkinus jo prašymo, išreiškė pageidavimą grįžti į savo kilmės šalį. Užsienietis 2022 m. gegužės 31 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. rugsėjo 21 d. perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą iš Austrijos.

3. Centras nurodė, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Sprendimus, kuriais Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi ir 2024 m. sausio 10 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinių skundų netenkino, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Centras pažymėjo, kad Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėjo ir nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimą užsienietis apskundė. Šiuo metu užsienietis turi yra prieglobsčio prašytojo statusą, nes dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas galutinis sprendimas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prašymo motyvų. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jo tikslas nebuvo prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje, todėl suteikus jam laisvo judėjimo galimybę, jis vėl sieks savo pirminio tikslo ir neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokiu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

5. Centro teigimu, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma švelnesnė, neribojanti judėjimo laisvės alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir sutrukdys Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje.

6. Užsienietis atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Užsienietis ilgą laiką įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Tarptautinės teisės praktika pažeidžiamų asmenų atžvilgiu aiški ir pakankamai kategoriška. Tokie asmenys gali būti sulaikomi tik išsiuntimo atveju ir tik kuo trumpesniam terminui. Pagal suformuotą praktiką, nepateisinamas pratęsimas, jei tikslai nebuvo pasiekti dėl institucijų kaltės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal suformuotą praktiką, apgyvendinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nesudaro pagrindo asmenį sulaikyti. Prašė Teikimo netenkinti, ir ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis H. H. N. A.-H. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nes jo laisvė ribojama metus. Nori likti čia ir dirbti, turi draugų, gyvenančių Vilniuje. Grąžintas iš Austrijos iš karto pasiprašė prieglobsčio. Nori gyventi normalų gyvenimą. Jis nepavojingas žmogus, jo elgesys tinkamas, jis nepažeidžia jokių taisyklių. Negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten jo gyvybei gresia pavojus. Nori būti naudingu šaliai, kurioje jis dabar yra. Turi pasą ir gali dirbti.

II.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

9. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo nustatė taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) X2 skyriaus nuostatos.

10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2023 m. gruodžio 21 d., o to paties teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pratęstas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas. Užsienietis minėtą teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi Užsieniečio skundo netenkino, pažymėjęs, kad yra išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, bei pažymėjo, kad aplinkybė, jog užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje, nagrinėjant užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, ir konstatuota, jog užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams, be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad pratęsiant užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

11. Teismas nustatė, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirta minėta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietis šiuo metu prieglobsčio prašytojas, nes neįsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo, taip pat išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Teismas nesutiko su Užsieniečio atstove, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės prieglobsčio byloje, kadangi tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų.

12. Teismas, įvertinęs Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl pažeidžiamų asmenų sulaikymo, pažymėjo, kad ir pratęsiant Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant Užsieniečio apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, nebuvo konstatuota, kad nustatant Užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai, ir nuo pastarojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo priėmimo situacija nepasikeitė, byloje nėra ir teismo posėdyje nagrinėjant Teikimą dėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tokių duomenų negauta.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, gavęs išmoką ir 2022 m. gegužės 31 d. savanoriškai išvykęs iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, sugrįžo į Europos Sąjungą ir neteisėtai keliavo po ES valstybes, tik 2023 m. rugsėjo 20 d. užsienietis perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą, sprendė, kad išlikęs pagrindas manyti, kad siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvę, ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, atsižvelgus į šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytą jos variantą, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, nekontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvės, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje.

14. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu Užsienietis pateikęs skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas nepriimtas, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė trims mėnesiams.

III.

15. Užsienietis šioje byloje pateikė du apeliacinius skundus.

16. Užsienietis 2023 m. kovo 22 d. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. 21 d. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendimo data – 2024 m. kovo 22 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

16.2. Teismas nepagrįstai kaip esminę aplinkybę nurodė, jog nepasikeitus faktinėms aplinkybėms po 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Užsieniečio atžvilgiu, nėra pagrindo keisti jo laisvę ribojančios priemonės. Teismas padarė neteisingą išvadą, nes tai, kad per 3 mėnesius niekas nepasikeitė ir Užsieniečio byloje nėra jokių naujų duomenų dėl jo prašymo dėl prieglobsčio tolimesnio nagrinėjimo, sudaro pagrindą vertinti, jog Užsieniečio sulaikymas yra savitikslis ir todėl nepateisinamas. Įstatymas numato peržiūrėti sulaikymo pagrindus ne rečiau kaip kas 3 mėn. būtent todėl, kad tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas atitinkamiems sprendimams priimti ir / ar įvykdyti, tačiau šiuo atveju būtent institucijos savo pareigos veikti kruopščiai neįgyvendino. Teismas šiuo požiūriu nevertino, kaip tęstinis ilgalaikis sulaikymas įtakoja pažeidžiamo asmens padėtį.

16.3. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl tarptautinės apsaugos prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Jeigu ši procedūra atliekama nepakankamai kruopščiai, tai asmens sulaikymas pripažįstamas neleistinu pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 5 straipsnio 1 dalies f punktą.

16.4. Ginčo atveju apelianto sulaikymas motyvuotas prieglobsčio motyvų išsiaiškinimu. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), kuris gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nustatytais atvejais. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro nustatytų Sulaikymo gairių 4.1-osios gairės 28 punktas numato: Leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui.

16.5. Apelianto atžvilgiu procedūros dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų patikslinimo nebuvo atliktos itin ilgai, nors Įstatymas aiškiai numato, kad prieglobsčio prašymas skubos tvarka turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Akivaizdu, jog ginčo atveju nesprendžiant apelianto prašymo dėl prieglobsčio per įstatymo nustatytą terminą ir motyvuojant tuo, jog nėra išspręstas jo prieglobsčio prašymas, taikyti faktinį sulaikymą reiškia institucijų piktnaudžiavimą teise ir yra EŽTK 5 straipsnio (teisė į laisvę) grubus pažeidimas.

16.6. Užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą iš Vokietijos su kelionės dokumentu, taigi, ginčo dėl jo tapatybės nėra. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo institucija neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų patikrinti asmens nurodytus duomenis, taigi, akivaizdžiai neveikė tinkamai. Užsienietis neturi galimybės pateikti savo asmens dokumento originalo, tačiau tai nereiškia, kad dėl to jo laisvė gali būti suvaržyta neribotai.

16.7. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija kaip tai įvardinta Įstatyme. Tuo labiau sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, nėra nurodytos užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, todėl ginčo kontekste nėra aktualios

16.8. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

17. Užsienietis 2024 m. kovo 27 d. pateikė antrą apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Šiame apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su Užsieniečio pažeidžiamumu, taikoma alternatyvia sulaikymui priemone siekiami tikslai nėra proporcingi Užsieniečio laisvės ribojimui, ypač atsižvelgiant į jo pažeidžiamumą ir pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimo trukmę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

18. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Užsienietis neapskundė 2024 m. sausio 17 d. Regionų administracinio teismo sprendimo, todėl Migracijos departamento sprendimas Nr.23S202144 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje įsigaliojo ir Užsienietis nebeturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje.

18.2. 2024 m. balandžio 4 d. Centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl tarpininkavimo perduodant raštą (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje dėl kelionės dokumento užsieniečiui išdavimo, o 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu dėl taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo, kadangi Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Teismo posėdis paskirtas 2024 m. balandžio 10 d.

18.3. Pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, galutinis sprendimas apelianto prieglobsčio byloje buvo nepriimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, t. y. tinkamai įvertinęs tuo metu aktualias aplinkybes.

18.4. Apeliantas piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas neigiamas sprendimas, kuris įsigaliojo ir tai jog jis nebendradarbiauja kelionės dokumento gavimo klausimu. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Užsieniečių registracijos centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

18.5. Aplinkybė, susijusi su apelianto pažeidžiamumo nustatymu, buvo žinoma ir vertinama asmens teisės ir jo teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Pagal prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1V-626, 3 priedą, viena iš specialiųjų procedūrinių garantijų, taikomų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu – netaikyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka. Migracijos departamentas, disponuodamas informacija apie apelianto pažeidžiamumo faktą, nusprendė tęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto pažeidžiamumas nebuvo pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant apelianto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą. Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos Užsieniečio poreikiams, be to, Užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad pratęsiant Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

18.6. Apeliantas gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas Centro Teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, konstatavęs, kad išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje.

21. Užsienietis apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti (pakeisti) pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės, bei akcentuoja, kad jis yra pažeidžiamas asmuo.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Teisėjų kolegija patikrins Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. 21 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šio sprendimo priėmimo metu buvusio teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių kontekste.

23. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

24. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai, tarp jų – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

25. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, o aplinkybės, kurių pagrindu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė –nepasikeitė. Bylos medžiaga patvirtina, kad Užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis nepageidauja grįžti, iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai nelegaliai keliavo po įvairias ES valstybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

27. Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

28. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje nagrinėjant užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, ir konstatuota, jog užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ši aplinkybė buvo vertinama ir sprendžiant dėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo bei, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant užsieniečio apeliacinį skundą dėl šios priemonės pratęsimo, nebuvo konstatuota, kad nustatant Užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai, o nuo pastarosios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo situacija nepasikeitė, byloje nėra ir teismo posėdyje nagrinėjant teikimą dėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tokių duomenų negauta. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams, be to, Užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad pratęsiant Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

30. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

31. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo sąlygos Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui taikyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės terminą – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualių teisės aktų nuostatas, yra išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinus skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.