- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- A-2523-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00422-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Dainis Burdulis Valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H., ir jo atstovui advokatui Dainiui Burduliui
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikimu prašė pakartotinai svarstyti sprendimą paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir palikti teismo sprendimą paskirti šią priemonę.
2. Pareiškėjas nurodė, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą 2021 m. pabaigoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio, užsienietį išsiųsti į kilmės šalį. Sprendimas buvo įsiteisėjęs. Užsienietis 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą išvykti į kilmės šalį ir išvyko, tačiau 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Austrijos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III Reglamentas). Nustatyta, kad užsienietis neteisėtai vyko ir į kitas Europos Sąjungos valstybes – Vokietiją, Šveicariją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Lichtenšteiną, todėl pagal nustatytą tvarką, užsienietis perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau nei bus užbaigta užsieniečio išsiuntimo procedūra. 2023 m. rugsėjo 26 d. užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino VSAT teikimą, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140²¹ str.).
4. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai 2021 m. liepos 15 d., turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 16 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus užsieniečio apeliacinį skundą. Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešiems mėnesiams. VSAT 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiui išreiškus pageidavimą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą panaikinti Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 p. ir nusprendė užsienietį grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Užsienietis 2022 m. gegužės 31 d. savanoriškai išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Austrijos pagal Dublino III Reglamentą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 21 d. Užsienietis 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.
5. Teismas sprendė, kad užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas, todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kol neįsiteisėjęs dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimtas sprendimas, negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, todėl vertinama, kad šiuo metu aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų.
6. Teismas vertino, kad aplinkybės, jog užsienietis, pateikęs prašymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo ir dėl vienkartinės piniginės išmokos išmokėjimo, 2022 m. gegužės 31 d. savanoriškai išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau tais pačiais metais neteisėtai sugrįžo į Europos Sąjungą ir neteisėtai buvo šešiose Europos Sąjungos valstybėse, iki kol 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą iš Austrijos, sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, vertinamos kaip nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė prielaidą, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje, todėl yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais – pareiškęs prašymą savanoriškai išvykti į savo kilmės šalį ir gavęs vienkartinę išmoką, skirtą asmenims, savanoriškai sugrįžtantiems į (duomenys neskelbtini), išvykęs vėl sugrįžo į Europos Sąjungą ir joje daugiau nei metus keliavo, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus, todėl vertino, kad siekiami tikslai – užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo netrukdomas išnagrinėjimas, gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimą, t. y., VSAT teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Užsienietis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies bei 140¹⁹ straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Užsienietis nurodo, kad jo tapatybė yra nustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie jo prašymo motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, t. y. neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio vertinimu, nėra pagrindo jam taikyti de facto sulaikymą.
11. Įvertinus tai, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat, jog byloje nenustatyta užsieniečio piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių duomenų, taip pat, jog užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, yra žinomi jo vardas, pavardė, gimimo metai ir pilietybė, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, todėl užsienietis mano, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, Įstatymo įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiui apriboti judėjimo laisvę. Atsižvelgus į tai, užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Centro vertinimu, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
14. Centro įsitikinimu, užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. užsienietis buvo grąžintas iš Austrijos į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją, esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, pagal Dublino III Reglamentą. Įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bei išsiųsti jį į kilmės šalį, užsienietis pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės šalį, pasinaudodamas taikoma vienkartine pinigine išmoka, tačiau ir vėl kartojo neteisėtus veiksmus, neteisėtai atvykdamas į Europos Sąjungą bei reziduodamas šešiose valstybėse narėse. Pareiškėjo vertinimu, užsienietis tikėtina tais pačiais motyvais pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Kadangi jo prašymas dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas vertina, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.
Šalies argumentai
15. Centro vertinimu, paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti pirmo prieglobsčio prašymo metu, leidžia pagrįstai manyti, kad toks prašymas pateiktas tikslu gauti laisvo judėjimo galimybę bei atidėti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą. Užsieniečio veiksmai rodo, kad jis piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra, visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, ir jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra bei pasinaudojo savanoriško grįžimo į kilmės šalį (už vienkartinę piniginę išmoką) procedūra.
16. Centras pabrėžia, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 12 mėnesių ir šis ribojimas neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.
17. Centras akcentuoja, kad byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, kad šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Užsieniečių registracijos centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę.
18. Anot pareiškėjo, užsienietis VSAT Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini). Psichologės rekomendacijose pažymėta, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka. Pareiškėjas paaiškina, kad aplinkybė su asmens pažeidžiamumo nustatymu paaiškėjo tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodo, kad užsieniečio pažeidžiamumas nagrinėjamu atveju nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir sulaikymo klausimą. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad užsienietis gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H. N. A.-H. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.
20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Migracijos departamentui priėmus sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir šiam sprendimui įsiteisėjus, užsienietis pateikė prašymą savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) ir išvyko, tačiau tais pačiais metais grįžo į Europą ir neteisėtai keliavo joje, kol 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės laikytinos kaip nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, turėdamas galimybę laisvai judėti, užsienietis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje, todėl yra užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 10 p.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
21. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, atmesti pareiškėjo teikimą ir taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
22. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, todėl užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis.
25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
26. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
27. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 21S26172 užsieniečiui tam tikrą laiko tarpą uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvestas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įsiteisėjus minėtam Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio ir užsieniečiui pareiškus prašymą iš šalies išvykti savarankiškai bei gavus už tai vienkartinę išmoką, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, bet netrukus po to vėl grįžo į Europą (nepraėjus nustatytam draudimo atvykti ir apsigyventi terminui) ir keliavo po Europos šalis, iki kol buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Austrijos pagal Dublino III Reglamentą. Nustatyta, kad užsienietis neteisėtai vyko ir į Vokietiją, Šveicariją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Lichtenšteiną. Priverstinai grąžintas į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.
28. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras bei piktnaudžiauti jomis, todėl iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad toks užsieniečio elgesys suponuoja riziką, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas priimti sprendimą jo prieglobsčio procedūroje.
29. Nors užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jo ankstesnis elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje, todėl nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
30. Byloje taip pat pateikti duomenys (Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. spalio 3 d. išvada), kad užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl (duomenys neskelbtini).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje nebuvo objektyvių duomenų (kompetentingų institucijų išvadų) dėl užsieniečio sveikatos būklės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti minėto užsieniečio kaip pažeidžiamo asmens. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vertintina, ar šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės įtakos šio užsieniečio teisinei padėčiai.
32. Akcentuotina, kad iš pareiškėjo atstovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba teikiama pagal poreikį. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad užsieniečiui, kaip pažeidžiamam asmeniui, Centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams. Be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad nustatant jam tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsienietis apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų išskirtinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas vertinti kitaip.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio H. H. N. A.-H. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.