- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1898-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04192-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jurgita Sujetienė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- UAB „Vivatrans“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dainos Lisaitės ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ ir ieškovės A. C. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-331-558/2026, pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vivatrans“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. C. (toliau – ieškovė, akcininkė) teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vivatrans“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, įmonė) per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei tokią informaciją ir dokumentus:
visų UAB „Vivatrans“ visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių nuo 2023 m. liepos 31 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento, protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai, ir šių dokumentų priedų kopijas;
UAB „Vivatrans“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2024 metus;
sąrašą pagrindinių partnerių, kuriems UAB „Vivatrans“ teikė krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m., 2024 m., 2025 m.;
visų UAB „Vivatrans“ sudarytų transporto priemonių, įskaitant puspriekabes, pirkimo–pardavimo sutarčių, nuomos, subnuomos, panaudos ir kt. sutarčių, sudarytų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas;
visų UAB „Vivatrans“ sudarytų lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių, sudarytų nuo 2018m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas;
visų UAB „Vivatrans“ sudarytų sutarčių (sandorių, kitokių susitarimų) dėl paskolų (tiek gavimo, tiek suteikimo), turto įkeitimo, laidavimo ir kitų finansinių įsipareigojimų, sudarytų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas;
UAB „Vivatrans“ sąskaitų (turėtų ir turimų bankų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių piniginių operatorių sąskaitų ir kitų kredito įstaigų) išrašus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos;
UAB „Vivatrans“ grynųjų pinigų kasos (pateikiant grynųjų pinigų kasos pajamų ir išlaidų orderių kopijas, grynųjų pinigų kasos knygos nuorašą bei kitus dokumentus, kuriais buvo įformintos grynųjų pinigų operacijos (kvitai, žiniaraščiai, prašymai ir pan.)) išrašus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos;
UAB „Vivatrans“ detalią didžiosios knygos (visų operacijų) kopiją Excel formatu už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos;
UAB „Vivatrans“ ilgalaikio turto sąrašo 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. spalio 1 d. stoviui ir teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienai, kopijas;
informaciją apie debitorinius ir kreditorinius UAB „Vivatrans“ įsiskolinimus nuo UAB „Vivatrans“ įsteigimo dienos iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento, nurodant konkrečius UAB „Vivatrans“ debitorius ir kreditorius, jų skolos ar kredito dydį, jų padengimo ar mokėjimo terminus kiekvienų metų sausio 1 d., t. y. 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. spalio 1 d. ir teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dieną;
UAB „Vivatrans“ gautų sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, įskaitant excel formatu;
UAB „Vivatrans“ išrašytų sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, įskaitant excel formatu;
UAB „Vivatrans“ trumpalaikio, ilgalaikio ir viso kito turto inventorizacijos aktų nuo 2015m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas;
UAB „Vivatrans“ sąnaudas pagrindžiančių apskaitos ir kitų dokumentų (nurašymo aktų) bei sąnaudų apskaitos registrą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento;
informaciją apie J. C., kaip UAB „Vivatrans“ akcininkui, vadovui ar darbuotojui, iš UAB „Vivatrans“ sąskaitos (bet kurios turėtos ar turimos banko, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių piniginių operatoriaus sąskaitos) ar UAB „Vivatrans“ grynųjų pinigų kasos išmokėtas lėšas nuo UAB „Vivatrans“ įsteigimo iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus;
darbo sutartis ar kitas sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus, kurie susiję su piniginių lėšų išmokėjimu J. C., kaip UAB „Vivatrans“ akcininkui, vadovui, darbuotojui ir kt.;
UAB „Vivatrans“ konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą;
UAB „Vivatrans“ vadovo nustatytos formos įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos;
UAB „Vivatrans“ darbuotojų, kurie dirbo įmonėje 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d. ir teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dieną, sąrašą;
UAB „Vivatrans“ įgaliotų asmenų pasirašyti pinigų mokėjimo dokumentus sąrašą, nurodant asmenų pareigas, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas;
UAB „Vivatrans“ apskaitos politikos kopiją ir visų UAB „Vivatrans“ įsakymų, susijusių su UAB „Vivatrans“ apskaitos politika, kopijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti ieškovei informaciją ir dokumentų kopijas per teismo nustatytą terminą, A. C. naudai skirti UAB „Vivatrans“ po 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną;
Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8-887/2022, nutraukė ieškovės ir J. C. santuoką ir, be kita ko, padalino lygomis dalimis UAB „Vivatrans“, UAB „Kapitalita“ ir UAB „Automedika“ akcijas, t. y. kiekvienai iš šalių priteisdamas po ½ dalį akcijų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d., Kauno apygardos teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1098-924/2022, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Pasibaigus skyrybų procesui ieškovė buvo įsitikinusi, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 30 proc. atsakovės UAB „Vivatrans“ akcijų, tačiau 2022 m. spalio 21 d. jai tapo žinoma, kad J. C. 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais inicijavo UAB „Vivatrans“ įstatinio kapitalo didinimo procedūrą, kuri akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose ieškovė nedalyvavo, buvo nutarta padidinti įmonės įstatinį kapitalą ir taip sumažinti ieškovei priklausančių UAB „Vivatrans“ akcijų procentinę išraišką (nuo 30 proc. iki 9,10 proc.), atitinkamai sumažinant ir ieškovės valdomo UAB „Vivatrans“ akcijų paketo vertę.
Kitas UAB „Vivatrans“ įstatinio kapitalo didinimo tikslas – sumažinti J. C. priklausančių UAB „Vivatrans“ akcijų procentinę išraišką, nes visas J. C. turtas, įskaitant UAB „Vivatrans“ akcijas, yra areštuotas Alytaus gaisro baudžiamojoje byloje. J. C. gerai suprato, kad nesumažinus jam priklausančios akcijų dalies, ateityje dengiant jo padarytą žalą, kuri sudaro apie 8 mln. eurų, priverstine tvarka bus realizuota 30 proc. UAB „Vivatrans“ akcijų paketo dalis, kas kelia grėsmę UAB „Vivatrans“ kontrolės praradimui. Baudžiamojoje byloje UAB „Vivatrans“ buvo paskirta 500 000 Eur bauda, o iš J. C., UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ solidariai priteista 7 245 628,66 Eur žalos atlyginimo, taip iš dalies patenkinus baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šiuo metu baudžiamoji byla kasacine tvarka yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Be to,iIeškovei yra žinoma, kad J. C., būdamas UAB „Vivatrans“ vadovu, iš įmonės piniginių lėšų tenkino savo asmeninius interesus ir tokiu būdu švaistė (pasisavino) atsakovės pinigines lėšas, dėl ko bendrovė patyrė nuostolius. Ieškovė tris kartus kreipėsi į bendrovę dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kurie reikalingi siekiant realizuoti savo neturtines teises (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str.) ir teisę į teisminę gynybą, taip norint apginti tiek UAB „Vivatrans“, tiek savo, kaip įmonės akcininkės, turtinius interesus, įskaitant teisę kreiptis į teismą dėl UAB „Vivatrans“ juridinio asmens veiklos tyrimo ar jai priklausančių akcijų realizavimo.
2023 m. liepos 31 d. ieškovei buvo pateikta tik dalis informacijos – UAB „Vivatrans“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinių kopijos. Kita prašoma informacija ir dokumentai nebuvo pateikti, atsakovei nurodžius, kad pagal UAB „Vivatrans“ įstatų 20 punktą su visais UAB „Vivatrans“ dokumentais turi teisę susipažinti tik įmonės akcininkai, turintys 50 procentų ir daugiau akcijų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės atsisakymas pateikti reikalaujamą informaciją ir dokumentus (jų kopijas) leidžia manyti, kad atsakovė valdoma neskaidriai.
2026 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas T. P. atsisakė nuo ieškinio 56.1.2 punkte nurodyto reikalavimo – įpareigoti UAB „Vivatrans“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2024 metus, nes šiuos dokumentus ieškovė yra gavusi; taip pat atsisakė nuo 56.1.18 punkte nurodyto reikalavimo – įpareigoti UAB „Vivatrans“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, nes šį sąrašą atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vivatrans“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo prašymus įmonei dėl informacijos pateikimo siuntė elektroniniu paštu, nors pagal bendrijos įstatus komunikacija elektroninių ryšių priemonėmis nėra numatyta. Įstatų 16 punkte įtvirtinta: <...> pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu paštu arba įteikiami pasirašytinai <...>; 19 punkte nurodyta, jog akcininkui pareiškus prašymą suteikti informaciją <..> šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai <…>. Ieškovės prašomos informacijos apimtis parodo, kad taip siekiama gauti ne tik bendrą informaciją apie bendrovę, tačiau ir informaciją, kuri apima daugiau kaip dvidešimties metų laikotarpį, t. y. nuo bendrovės įsteigimo momento. Nors pareiškus ieškinį teisme prašomos informacijos kiekis buvo dalinai sumažintas, tačiau prašomos informacijos laikotarpis vis tiek apima dešimties metų (o kai kuriais atvejais net ir ilgesnį) įmonės veiklos laikotarpį. Be to, prašomos informacijos apimtis kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės deklaruojamų įstatyminių informacijos pateikimo tikslų įgyvendinant kituose teisės aktuose įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kokiems konkrečiai kituose teisės aktuose nustatytiems imperatyviems reikalavimams vykdyti reikalinga prašoma informacija.
Ieškovės minimas teisminis procesas dėl neva neteisėto įstatinio kapitalo didinimo buvo užbaigtas taikos sutartimi (žr. teisminį procesą Nr. 2-56-3-00635-2022-6). Atsižvelgiant į atsakovės sudarytą konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, ieškovės pareikalauta informacija sudaro UAB „Vivatrans“ komercinę (gamybinę) paslaptį ir laikoma konfidencialia informacija. Tokios informacijos atskleidimas ieškovės reikalaujama apimtimi pažeistų bendrovės teisėtus interesus ir galimai darytų jai žalą arba ženkliai (neproporcingai) padidintų žalos atsiradimo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovės UAB „Vivatrans“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2024 metus ir įmonės konfidencialios informacijos bei komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; kitoje reikalavimų dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei tokią informaciją ir dokumentų kopijas:
Visų UAB „Vivatrans“ visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento, protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai, su visais šių dokumentų priedais, kopijas.
Visas UAB „Vivatrans“ sutartis, pagal kurias buvo teikiamos krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugos 2018 metais, 2019 metais, 2020 metais, 2021 metais, 2022 metais, 2023 metais, 2024 metais, 2025 metais.
Visų UAB „Vivatrans“ sudarytų transporto priemonių, įskaitant puspriekabes, pirkimo-pardavimo sutarčių, nuomos, subnuomos, panaudos ir kt. sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, kopijas.
Visų UAB „Vivatrans“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos sudarytų lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių kopijas.
Visų UAB „Vivatrans“ sudarytų sutarčių (sandorių, kitokių susitarimų) dėl paskolų (tiek gavimo, tiek suteikimo), turto įkeitimo, laidavimo ir kitų finansinių įsipareigojimų, kuriuos UAB „Vivatrans“ sudarė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
Išrašus iš UAB „Vivatrans“ sąskaitų (turėtų ir turimų bankų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių piniginių operatorių sąskaitų ir kitų kredito įstaigų) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
Išrašus iš UAB „Vivatrans“ grynųjų pinigų kasos (pateikiant grynųjų pinigų kasos pajamų ir išlaidų orderių kopijas, grynųjų pinigų kasos knygos nuorašą bei kitus dokumentus, kuriais buvo įformintos grynųjų pinigų operacijos (kvitai, žiniaraščiai, prašymai ir pan.)) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ detalią didžiosios knygos (visų operacijų) kopiją už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ ilgalaikio turto sąrašą nuo 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. spalio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
Informaciją apie debitorinius ir kreditorinius UAB „Vivatrans“ įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento, nurodant konkrečius UAB „Vivatrans“ debitorius ir kreditorius, jų skolos ar kredito dydį, jų padengimo ar mokėjimo terminus, informaciją pateikiant kiekvienų metų sausio 1 d., t. y. 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d., 2025 m. spalio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ gautų sąskaitų – faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ išrašytų sąskaitų – faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ trumpalaikio, ilgalaikio ir viso kito turto inventorizacijos aktų nuo 2018m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ sąnaudas pagrindžiančių apskaitos ir kitų dokumentų (nurašymo aktų) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
Informaciją apie J. C. (kaip UAB „Vivatrans“ akcininkui, vadovui ar darbuotojui) iš UAB „Vivatrans“ sąskaitos (bet kurios turėtos ar turimos banko, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių piniginių operatoriaus sąskaitos) ar UAB „Vivatrans“ grynųjų pinigų kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus.
Darbo sutartis ar kitas sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus, kurie susiję su piniginių lėšų išmokėjimu J. C., kaip UAB „Vivatrans“ akcininkui, vadovui, darbuotojui ir kt. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ vadovo nustatytos formos įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos.
UAB „Vivatrans“ darbuotojų, kurie dirbo UAB „Vivatrans“ 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d., 2022 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d., 2025 m. sausio 1 d. ir teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dieną, sąrašą.
UAB „Vivatrans“ įgaliotų asmenų pasirašyti pinigų mokėjimo dokumentus sąrašus, nurodant asmenų pareigas, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
UAB „Vivatrans“ apskaitos politikos kopiją ir visų UAB „Vivatrans“ įsakymų, susijusių su UAB „Vivatrans“ apskaitos politika, kopijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo dienos.
Neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti išvardintų dokumentų kopijas per teismo nustatytą terminą, teismas nusprendė paskirti UAB „Vivatrans“ po 250 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną A. C. naudai; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 114 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš VĮ Registrų centro 2025 m. spalio 7 d. pateikto akcininkų sąrašo teismas nustatė, kad UAB „Vivatrans“ 11 635 vnt. akcijų arba 60,90 proc. priklauso UAB „Saulvila“ (vadovas A. C. – J. C. brolis, ginčo dėl to nėra), 5 732 vnt. arba 30 proc. priklauso ieškovei A. C., o 1 738 vnt. akcijų arba 9,10 proc. priklauso J. C. (2025-10-17, CBP-5445, Priedas Nr. 7), kuris yra ir UAB „Vivatrans“ direktorius (2025-10-17, CBP-5445, Priedas Nr.15).
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2023 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę (ieškinio priedas Nr. 11), tačiau atsakymo į šį prašymą negavo. 2023 m. liepos 12 d. ieškovė dar kartą elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę suteikimo (ieškinio priedas Nr. 14), kuri iš esmės atitinka ieškinio dalyke nurodytą informaciją. Atsakovė 2023 m. liepos 31 d. raštu atsakė, kad kita prašoma informacija yra susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi bei konfidencialia informacija ir, vadovaujantis bendrovės įstatų 20 punktu numatyta teikti akcininkams ar jų grupei, turintiems ar valdantiems ½ dalį ir daugiau akcijų, jei jie bendrovei pateikia nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Kadangi akcininkės A. C. akcijų dalis sudaro mažiau nei ½ bendrovės akcijų, todėl tokios informacijos suteikti negali (ieškinio priedas Nr. 15). Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, kuriame nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu UAB „Vivatrans“ vadovas ir akcininkas J. C. ir UAB „Vivatrans“, kaip juridinis asmuo, buvo pripažinti kaltais ir nuteisti baudžiamojoje byloje, įskaitant ir dėl dokumentų klastojimo, paskirtos bendrovei baudos ir priteistas žalos atlyginimas, ir dėl to, ieškovės žiniomis, bendrovei priklausančios 35 transporto priemonės buvo perleistos UAB „Autoalva“. Todėl ieškovė pareikalavo tos pačios informacijos ir išdėstė savo prieštaravimus atsakovės argumentams dėl atsisakymo suteikti informaciją (ieškinio priedas Nr. 16). Negavusi atsakymo į šį prašymą, ieškovė 2025 m. spalio 6 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti analogišką informaciją (ieškinio priedas Nr. 17), tačiau atsakymo į šį prašymą taip pat negavo.
Teismas pažymėjo, kad viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Akcininko teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reguliuoja ABĮ 18 straipsnis, kuriame nustatyta akcininko teisė į informaciją apima ir akcininko teisę kopijuoti dokumentus (teisę gauti dokumentų kopijas). Akcininkui teisė į informaciją užtikrina jo galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnį akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, tačiau akcininkui, siekiančiam neribotai susipažinti su visa bendrovės informacija ar dokumentais, tokia teisė turi būti įtvirtinta bendrovės įstatuose.
Teismas nurodė, kad pagal UAB „Vivatrans“ įstatų VI skyriaus „Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo akcininkams tvarka“ nuostatas, teisė gauti komercinę (gamybinę) paslaptį ar konfidencialią informaciją numatyta akcininkams ar jų grupei, turintiems ar valdantiems ½ dalį ir daugiau bedrovės akcijų, jei jie bendrovei pateikia nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Įsipareigojimo formą nustato bendrovės vadovas.
Vadovaudamasis galiojančia ABĮ 18 straipsnio redakcija (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-784) ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl šios teisės normos taikymo ir aiškinimo, teismas pažymėjo, kad akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje ir, skirtingai nuo ankstesnės šio straipsnio redakcijos, nenustato akcininko teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais. Įstatymų leidėjas, panaikinęs nuostatą dėl akcininko arba akcininkų grupės, turinčios ar valdančios 1/2 ir daugiau akcijų, teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais, neįtvirtino analogiškos nuostatos visų akcininkų atžvilgiu, tačiau vietoj visų akcininkų plačios apimties teisės susipažinti su visa bendrovės informacija ir (ar) dokumentais bei gauti šių dokumentų kopijas, įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją ir būtent šios informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtis, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas: pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją (šią bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato kaip minimalią, ji iš principo neturėtų būti priskirtina bendrovės komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui); antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus (šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams, tačiau bet kuriuo atveju įstatuose negali būti susiaurintas įstatyme nustatytos informacijos sąrašas); trečia, informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).
Teismo vertinimu, aptartas ABĮ 18 straipsnio reglamentavimas, nepaisant to, kad atsakovės įstatuose, kurie patvirtinti jau galiojant aukščiau nurodytam įstatymo pakeitimui, įtvirtintas akcininko turimų akcijų skaičius, nuo kurio jis turėtų teisę susipažinti su specialia informacija, prieštarauja ABĮ, atsakovė turi prievolę pateikti, o ieškovė turi teisę gauti visus jos prašomus dokumentus (jų kopijas). Į bylą atsakovė pateikė konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą (2025-12-18 Nr. DOK – 49902, Priedas Nr. 4), kuriuo bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija nuspręsta laikyti visus duomenis apie visą bendrovės finansinę veiklą, išskyrus informaciją, kuri turi būti vieša pagal įstatymus.
Anot teismo, akcininkė (ieškovė), reikalaudama informacijos apie bendrovę, šiuo atveju pakankamai aiškiai nurodė tikslą, kuriam bus naudojama gauta informacija. Ieškovės informacijos gavimo iš bendrovės poreikis grindžiamas būtinumu sekti bendrovės ūkinę veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, vadovo veiklos skaidrumą ir rūpintis, kad atsakovės turtas nebūtų naudojamas neefektyviai ir tuo pačiu nebūtų pažeisti ieškovės, kaip akcininkės, interesai. Paminėtas ieškovės tikslas pagal LAT formuojamą teisės aiškinimą apima akcininkės interesą bei poreikį gauti informaciją ir teisės dalyvauti bendrovės valdyme įgyvendinimą. Todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus esą ieškovė nepagrindė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga.
Teismas pažymėjo, kad šio ginčo kontekste yra aktualu tai, jog tiek atsakovė, kaip juridinis asmuo, tiek ir J. C., kaip įmonės vadovas, yra pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje, kurioje iš jų solidariai yra priteisti milijoniniai ieškiniai (7 245 628,66 Eur) žalai atlyginti, o atsakovei skirta ir 500 000 Eur bauda. Todėl vengimas suteikti reikalaujamo pobūdžio informaciją ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo. Antra, ieškovei reikalinga speciali informacija apie bendrovę tam, kad būtų galima inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad akcininko teisės į juridinio asmens veiklos tyrimą ir teisės į informaciją ryšys yra labai glaudus. Pažeidus akcininko teisę į informaciją, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumo, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai, ir, kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti išsamia ir objektyvia informacija apie įmonės veiklą grindžiamus kolektyvinius su bendrovės veikla susijusius investicinius sprendimus. Todėl siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą pripažįstamas sudarančiu pagrindą akcininkui gauti informaciją ir dokumentų kopijas ir lemia bendrovės pareigos dėl jų pateikimo akcininkui atsiradimą, kadangi informacija ir dokumentai tokiu atveju akcininkui būtini vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 73 p.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovės atsisakymas suteikti ieškovei informaciją būtų siejamas su jos atsisakymu užtikrinti suteikiamų duomenų konfidencialumą (pasirašant rašytinį įsipareigojimą neatskleisti duomenų, kuriuos atsakovė pripažino konfidencialiais arba papildomą susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir pan.). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad tokį įsipareigojimą ji pasirašys, kai tik atsakovė pateiks nustatytos formos tokio pobūdžio įsipareigojimą. UAB „Vivatrans“ įstatų 20 punktas nustato akcininko, prašančio pateikti informaciją, pareigą pateikti bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Tokiu atveju akcininkas įgauna teisę susipažinti su visais atsakovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas kėlė klausimą, kas ieškinio patenkinimo atveju turėtų apmokėti už pateikiamų dokumentų ir/ar kitos informacijos pateikimo sąnaudas. Teismas nurodė, kad į šį klausimą yra atsakyta UAB „Vivatrans“ įstatų (toliau tekste – Įstatai) 21 punkte, kuriame nurodyta, kad tas akcininkas, kuris kreipiasi dėl šios informacijos pateikimo, privalo atlyginti šių dokumentų ir/ar informacijos pateikimo sąnaudas. Todėl tokias išlaidas turėtų padengti pati ieškovė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje prašoma pateikti įvairaus pobūdžio informacija apima įvarius įmonės veiklos laikotarpius: nuo įmonės įsteigimo momento (atlikus paiešką rekvizitai.vz.lt/imone/vivatrans nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ veiklą vykdo daugiau nei 21 metus), kitos informacijos prašoma nuo 2015 metų, dar kitos – nuo 2018 metų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo principo. Todėl ieškovės prašymą pateikti dokumentus už 21 metų ir 11 metų senumo laikotarpius teismas įvertino kaip neproporcingą ir nepagrįstą objektyviu poreikiu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad bendrovė ir jos vadovas buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje dėl 2019 metais įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl to prašomos išreikalauti informacijos (dokumentų) poreikį siejo su laikotarpiu, galinčiu turėti reikšmės šios nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagrįsta suteikti ieškovei teisę susipažinti su bendrovės dokumentais už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimus pateikti informaciją nuo bendrovės įsteigimo momento ir kitus laikotarpius atmetė kaip neproporcingus.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl kitų ieškinio reikalavimų, teismas pabrėžė, kad nei įstatymai, nei Įstatai nenumato tokių bendrovės veiklos dokumentų kaip rašytiniai vadovo paaiškinimai, todėl nepagrįstu pripažino ieškinio reikalavimą, įpareigojantį atsakovę pateikti sąrašą pagrindinių savo partnerių, kuriems bendrovė teikė krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas (ieškinio reikalavimas 56.1.3.) ir šį reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei visas sutartis, pagal kurias UAB „Vivatrans“ teikė krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugas 2018 metais, 2019 metais, 2020 metais, 2021 metais, 2022 metais, 2023 metais, 2024 metais, 2025 metais. Teismas iš dalies atmetė kaip nepagrįstą ieškinio 56.1.15 p. reikalavimą dėl sąnaudų apskaitos registro pateikimo, kadangi tokio registro, kaip patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, bendrovė nesudarinėja, įpareigodamas atsakovę pateikti sąnaudas pagrindžiančių apskaitos ir kitų dokumentų (nurašymo aktų) kopijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo faktinio įvykdymo momento.
Pasisakydamas dėl reikalaujamų pateikti finansinių apskaitos dokumentų formos, teismas nurodė, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino ir pateikė į bylą UAB „Vivatrans“ raštą (2026-04-08, DOK – 13261), kuriame nurodyta, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo neturi galimybės teikti apskaitos informaciją „excel“ formatu, kadangi buhalterinė apskaita bendrovėje vedama naudojant programą „Finvalda“. Kadangi atsakovė neturi pareigos sudarinėti naujų dokumentų („excel“ formatu), o ieškovė turi teisę susipažinti su tais dokumentais, kurie faktiškai egzistuoja, todėl teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimus, nurodytus 56.1.9, 56.1.12, 56.1.13 punktuose, įpareigodamas atsakovę pateikti šių dokumentų kopijas.
Teismas nurodė, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas 7 dienų terminas, per kurį bendrovė turi pateikti dokumentus akcininkui. Teismo nuomone, ieškovės prašomas 7 dienų informacijos (dokumentų) pateikimo terminas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų kiekį ir apimtį, kuris apima aštuonerių metų laikotarpį, yra per trumpas ir sunkiai įvykdomas, todėl teismas nusprendė nustatyti ilgesnį dokumentų pateikimo terminą – 14 darbo dienų. Atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą dėl termino, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, pažeidimo padarinių, taip pat į tai, maksimalaus dydžio baudos skyrimas pirmą kartą baudžiamai atsakovei būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir gali pažeisti atsakovės turtinius interesus, teismas nutarė sumažinti ieškovės prašomą maksimalų baudos dydį iki 250 Eur, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau esminis ieškovės reikalavimas dėl dokumentų išreikalavimo yra patenkintas visiškai, nepaisant to, kad dokumentų sąrašas yra pakoreguotas. Teismas nustatė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 114 Eur žyminio mokesčio (ieškinio priedas Nr. 18) sumokėjimą ir 10 447,40 Eur (įskaitant PVM) dydžio advokato atstovavimo išlaidas, kurios šiuo metu nėra apmokėtos, tačiau iš ieškovės pateikto į bylą 2026 m. kovo 1 d. patvirtinimo matyti, jog ji įsipareigoja atsiskaityti su savo atstovu iki 2026 m. rugsėjo 1 d. (2026-03-02, DOK – 8089, 2026-04-01, DOK – 12374, 2026-04-08, DOK - 13111).
Anot teismo, ieškinys nėra nei sudėtingas, nei didelės apimties, teismų praktika aktualiu teisės klausimu pakankamai išplėtota. Vertindamas ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kainų dydžius atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad jie yra akivaizdžiai užaukštinti. Vadovaujantis Rekomendacijomis, nurodyta 5 082 Eur su PVM ieškinio parengimo kaina yra artima maksimaliai rekomenduotinai kainai (6 069 Eur), nors ieškinys nėra sudėtingas. Tokie veiksmai, kaip 2025 m. lapkričio 18 d. nuomonės rengimas dėl atsakovo prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti visiškai nebuvo reikalingi, t. y. pačios šalies iniciatyva pateikta į bylą nuomonė, kuria teismas nesivadovavo. Tokie veiksmai, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris įrašytas išlaidų apskaičiavime du kartus, negali būti vertinamas atskiru įkainiu, nes bylai pasiruošta ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį bei paruošiamųjų dokumentų būdu ir jo kaina patenka į konkrečios teikiamos teisinės paslaugos apimtį, t. y. ieškinio (dubliko) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas visą laiką dirbo iš savo darbo vietos), ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 6 000 Eur. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų bendra suma yra 6 114 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. C. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 10 447,40 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendime iš esmės apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, tačiau nebuvo atliktas konkretus ir individualizuotas patirtų išlaidų vertinimas. Vien aplinkybė, kad advokatas dirbo iš savo darbo vietos, nėra teisiškai reikšmingas kriterijus bylinėjimosi išlaidų mažinimui, kadangi ieškovė ir neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su kelionės išlaidomis ar kelionėse sugaištu laiku, nes bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose vyko nuotoliniu būdu.
Teismas nenurodė konkrečių kriterijų ar skaičiavimų, kuriais remiantis būtent 6000 Eur suma buvo pripažinta protinga ir pakankama. Sprendime nėra analizuojama, kiek laiko buvo sugaišta rengiant procesinius dokumentus ir rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, dalyvaujant teismo posėdžiuose, analizuojant didelės apimties dokumentus ir teismų praktiką, taip pat nebuvo vertinama, ar prašomos atlyginti išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų orientacinių dydžių. Galiausiai nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovė ilgą laiką neteisėtai vengė pateikti dokumentus ir informaciją, o tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pajamas, jai nėra reikšmingos. Atsakovės procesinis elgesys lėmė didesnes ieškovės bylinėjimosi išlaidas – atsakovė ilgą laiką neteikė informacijos, ginčijo akivaizdžiai pagrįstus ieškovės reikalavimus, teikė didelės apimties procesinius dokumentus, todėl ieškovė buvo priversta skirti daugiau laiko ir resursų savo teisių gynimui. Todėl visų ieškovės realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Byla buvo sudėtinga tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – byloje buvo nagrinėjami akcininko teisės į informaciją, komercinės paslapties, konfidencialios informacijos, juridinio asmens valdymo, teisės į teisminę gynybą bei ABĮ normų taikymo klausimai. Byloje buvo pateikti didelės apimties procesiniai dokumentai, analizuota ginčui aktuali teisminė praktika, vertinti kelių susijusių teisminių procesų ir baudžiamosios bylos duomenys, byla buvo nagrinėjama trijuose teismo posėdžiuose. Ieškinio reikalavimai susidėjo net iš 22 atskirų reikalavimų dėl įvairių dokumentų ir informacijos pateikimo, todėl procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas objektyviai reikalavo ženklių laiko sąnaudų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vivatrans“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:
Šalies argumentai
Sprendime teismas tinkamai įvertino byloje keliamą reikalavimą, bylos sudėtingumą, šalių procesinį elgesį bei pagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog byla buvo sudėtinga tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, tačiau sutiktina su teismo pozicija, jog ieškinyje keliamas teisės klausimas nėra sudėtingas (analizuojamas tik ABĮ 18 straipsnio 1 dalies taikymas), teismų praktika aktualiu teisės klausimu yra išplėtota, todėl tai nesudaro pagrindo kompensuoti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašytų dokumentų sąrašo nurodymas ieškinyje atskirais reikalavimais, jų suskaičiavimas ir įvardijamas kaip savarankiški reikalavimai, nepadidina bylos sudėtingumo, juo labiau, kad jie visi buvo grindžiami tais pačiais bendrais argumentais.
Atsakovės elgesys proceso metu nelėmė ir negalėjo lemti ieškovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovė buvo gavusi vienintelį ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma dar didesnės apimties informacijos/dokumentų už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo ir į kurį, laikydamasi įstatymų nustatytų terminų, atsakovė atsakė bei pateikė ieškovei teiktinus dokumentus. Bylos procesas teisme taip pat vyko sklandžiai (bylos nagrinėjimui pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius), be jokių nepagrįstų atidėjimų ar vilkinimų. Teismo sprendimas, kuriuo ženkliai sumažintas laikotarpis už kurį atsakovė yra įpareigota pateikti informaciją ir dokumentus ieškovei, kaip įmonės akcininkei, patvirtina, jog atsakovės veiksmai buvo teisėti, pagrįsti siekiant apginti atsakovės interesus ir sumažinti galimos žalos atsiradimo riziką įmonei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vivatrans“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pakankamai aiškiai nurodė tikslą, kuriam įgyvendinti reikalinga jos prašoma pateikti informacija. Akcininko teisė gauti tokio pobūdžio informaciją yra grindžiama išimtinai kituose teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymu. Akcininkas negali piktnaudžiauti jam įstatyme suteikta teise dėl informacijos apie bendrovę gavimo, o prašydamas platesnio kiekio konfidencialios informacijos, susijusios su bendrovės veikla ir komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis, privalo aiškiai pagrįsti, jog tokios informacijos pateikimą imperatyviai nustato kiti teisės aktai. Ieškovės prašoma pateikti informacija yra ypatingai didelės apimties, konfidenciali ir sudaro įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį. Atitinkamai, ieškovei, remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kilo pareiga pagrįsti, jog prašoma informacija yra būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Vien tai, kad ieškovė šios informacijos reikalauja reikšdama ieškinį teisme, reiškia, kad bendrovės informacija yra viešai neprieinama jokiems tretiesiems asmenims. Bendrovė, prieš suteikdama informaciją akcininkui, turi dėti maksimalias pastangas apsaugoti įmonės interesus ir prieš pateikiant komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią ir konfidencialią informaciją, privalo įsitikinti, kokiu teisiniu pagrindu akcininkas jos prašo. Teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės nurodomi tikslai yra pakankami suteikti tokio plataus pobūdžio informaciją apie bendrovę.
Vertindamas, ar ieškovė išpildė pareigą įrodyti, kokiems teisės aktų nustatytiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti reikalinga prašoma informacija, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės, kaip bendrovės akcininkės, teisė dalyvauti įmonės valdyme nėra suvaržyta. Ieškovei buvo suteikta informacija, o suteiktos informacijos apimtis leidžia ne tik tinkamai įvertinti bendrovės finansinius rodiklius, tačiau leidžia naudotis ir visomis akcininkui įstatymų suteikiamomis teisėmis. Ieškovė, turėdama šiuos įmonės finansinę būklę atspindinčius dokumentus, nenurodė jokių argumentų, kodėl turimi dokumentai nėra pakankami ir kokia būtent informacija (duomenys), jau įvertinus turimus dokumentus, yra trūkstama ar nepakankama.
Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji bandė inicijuoti, tačiau jos turimų dokumentų nepakako pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Būtent, inicijavus juridinio asmens veiklos tyrimą teismo paskirti ekspertai, turintys reikiamų specialių žinių, esant poreikiui bei kontroliuojant teismui galėtų pareikalauti iš bendrovės pateikti ne ieškovės nurodytus neapibrėžto pobūdžio ir itin plačios apimties dokumentus, o tikrai būtinus atitinkamiems veiksmams atlikti dokumentus, taip užtikrinant minimalią reikalingų dokumentu apimtį ir reikiamą konfidencialumo lygį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, būtų ne tik užtikrinamas informacijos konfidencialumas, tačiau ir bendrovės interesų apsauga, išvengiant žalos atsiradimo rizikos bendrovei. Priimdamas sprendimą teismas nenustatė šių bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atsisakymas suteikti ieškovei prašomą informaciją buvo neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl galimybės suteikti prieigą prie prašomų dokumentų ir neįvertinęs ypatingai didelio prašomos informacijos kiekio nepagrįstai įpareigojo atsakovę per itin trumpą 14 dienų terminą pateikti ieškovei su bendrovės veikla susijusių dokumentų kopijas, nepalinkdamas atsakovei galimybės pasinaudoti alternatyviu informacijos pateikimo būdu.
Teismo paskirtas baudos dydis už teismo sprendimo nevykdymą nėra proporcingas prašomos pateikti informacijos kiekiui. Baudos paskyrimas neatitinka šios piniginės sankcijos taikymo tikslų ir neabejotinai pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės, kaip UAB „Vivatrans“ akcininkės, turtinius interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo bendrovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Akcininko teisė gauti informaciją yra skirta užtikrinti kitų akcininko teisių įgyvendinimą, todėl akcininkas neprivalo kiekvienam prašomam dokumentui nurodyti atskiros materialinės teisės normos ar konkretaus procesinio veiksmo, kuris bus atliktas gavus konkretų įmonės dokumentą. Pakanka, kad akcininkas pagrįstai nurodytų teisėtą tikslą, susijusį su jo, kaip akcininko, teisių įgyvendinimu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė siekį kontroliuoti savo investiciją į bendrovę, vertinti bendrovės vadovo veiksmus, spręsti dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo (CK 2.124 straipsnis), galimų ieškinių dėl žalos atlyginimo teikimo ir akcijų disponavimo, t. y. galimo jų pardavimo, klausimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokie tikslai yra pakankami.
Šalies argumentai
Ieškovė neapsiribojo abstrakčiais teiginiais, bet nurodė, jog neturėdama prašomų dokumentų ji negali įvertinti galimos vadovo atsakomybės, bendrovės turto panaudojimo teisėtumo, sandorių pagrįstumo, verslo perkėlimo į UAB „Autoalva“ aplinkybių ir su tuo susijusios žalos atsakovei dydžio, atlikti atsakovės mokumo ir finansinės būklės vertinimą.
Vien ta aplinkybė, jog tam tikra įmonės informacija gali būti priskiriama konfidencialiai ar komercinę paslaptį sudarančiai informacijai, nesudaro pagrindo jos neteikti akcininkui. ABĮ 18 straipsnis tiesiogiai numato galimybę akcininkui gauti ir tokią informaciją, jei ji būtina jo teisėms įgyvendinti. Esamu atveju tokia informacija yra būtina ieškovės teisėms įgyvendinti, o tos teisės yra aiškiai nurodytos teismo sprendime, kartu nurodant ir teisės aktus, kurių įgyvendinimui yra ieškovei reikalinga atsakovės informacija bei dokumentai. Iš finansinių ataskaitų neįmanoma nustatyti konkrečių sandorių ekonominio pagrįstumo, piniginių lėšų judėjimo, susijusių asmenų naudai atliktų mokėjimų, verslo perkėlimo veiksmų, turto perleidimo sąlygų ar galimų kitų neteisėtų veiksmų, nenaudingų sandorių ar mokėjimų.
Prieš kreipdamasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo akcininkas turi surinkti duomenis galimiems veiklos pažeidimams nustatyti. Atsakovo siūloma logika reikštų, kad akcininkas pirmiausia turi inicijuoti veiklos tyrimą neturėdamas reikalingų duomenų, o tik po to siekti gauti informaciją ir dokumentus. Tokia pozicija paneigtų pačią akcininko teisės į informaciją paskirtį. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kiek dokumentų iš tikrųjų turi būti pateikta, kokie techniniai sunkumai egzistuoja juos pateikiant ir kodėl teismo suteiktas dvigubai ilgesnis nei ABĮ nustatytas terminas dokumentams pateikti objektyviai negali būti įvykdomas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ilgą laiką atsisakė teikti informaciją, ginčas kilo būtent dėl sistemingo informacijos nepateikimo, o sprendimo tinkamas įgyvendinimas apima esmines neturtines akcininko teises į informacijos gavimą, teismas turėjo pagrindą nustatyti realiai veiksmingą poveikio priemonę – baudą. Be to, bauda mokama tik sprendimo nevykdymo atveju, todėl jos dydis priklausytų išimtinai nuo paties atsakovo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8-887/2022, buvo nutraukta A. C. (ieškovės) ir J. C. (atsakovės vadovo) santuoka, padalintas santuokoje įgytas turtas, įskaitant vertybinius popierius, tame skaičiuje ir atsakovės UAB „Vivatrans“ paprastosios vardinės akcijos. VĮ Registrų centro 2025 m. spalio 7 d. duomenimis, UAB „Vivatrans“ 11 635 vnt. arba 60,90 proc. akcijų priklauso kitam juridiniam asmeniui UAB „Saulvila“, kurios vadovas A. C. yra UAB „Vivatrans“ vadovo J. C. brolis; 5 732 vnt. arba 30 proc. akcijų priklauso ieškovei A. C., o 1 738 vnt. arba 9,10 proc. akcijų priklauso buvusiam ieškovės sutuoktiniui J. C..
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-800/2024, atsakovės vadovas bei akcininkas J. C. ir pati atsakovė UAB „Vivatrans“, kaip juridinis asmuo, yra pripažinti kaltais, įskaitant dokumentų klastojimą; UAB „Vivatrans“ skirta 500 000 Eur bauda, iš atsakovės, J. C. ir UAB „Ekologistika“ civiliniams ieškovams solidariai priteista 7 245 628,66 Eur žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-493/2025, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį iš esmės paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-719/2026, nuteistųjų kasacinius skundus atmetė.
Ieškovė 2023 m. vasario 12 d., elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę suteikimo (ieškinio priedas Nr. 11), tačiau atsakymo negavo. 2023 m. liepos 12 d. ieškovė dar kartą elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl analogiškos informacijos suteikimo (ieškinio priedas Nr. 14), į ką atsakovė 2023 m. liepos 31 d. ieškovei raštu atsakė, kad ieškovės prašoma informacija, susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, vadovaujantis Įstatų 20 punktu, gali būti suteikta akcininkams ar jų grupei, turintiems ar valdantiems ½ dalį ir daugiau akcijų, jei jie bendrovei pateikia nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Kadangi A. C. akcijų dalis sudaro mažiau nei ½ bendrovės akcijų, todėl tokios informacijos suteikti negali (ieškinio priedas Nr. 15). Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. pakartotinai elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę suteikimo, laiške, be kita ko, nurodydama, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu UAB „Vivatrans“ vadovas ir akcininkas J. C. ir UAB „Vivatrans“, kaip juridinis asmuo, buvo pripažinti kaltais ir nuteisti baudžiamojoje byloje, įskaitant ir dėl dokumentų klastojimo, bendrovei paskirta bauda ir iš jos priteistas žalos atlyginimas, ieškovės žiniomis, bendrovei priklausančios 35 transporto priemonės buvo perleistos į UAB „Autoalva“, pateikė prieštaravimus, kodėl ji nesutinka su atsakovės argumentais dėl atsisakymo pateikti jos prašomą informaciją apie įmonę (ieškinio priedas Nr. 16). Negavusi atsakymo į šį prašymą, ieškovė 2025 m. spalio 6 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti analogišką informaciją (ieškinio priedas Nr. 17), tačiau atsakymo į šį prašymą taip pat negavo.
Atsakovei nepateikus prašomos informacijos ikiteismine tvarka, ieškovė 2025 m. spalio 17 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per 7 dienas pateikti informaciją (dokumentų kopijas), nurodytą šios nutarties 1.1-1.22 punktuose, o atsakovei nustatytu terminu tokios informacijos nepateikus, paskirti bendrovei ieškovės naudai po 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimų (dėl įpareigojimo atsakovei per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti: 1) UAB „Vivatrans“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už 2024 metus; 2) pateikti UAB „Vivatrans“ konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą) ir šioje dalyje bylą nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei informaciją ir dokumentų kopijas, nurodytus šios nutarties 5.1-5.20 punktuose; nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, paskyrė atsakovei ieškovės naudai po 250 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną; priteisė iš atsakovės ieškovei 6 114 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia tiek ieškovė, tiek atsakovė.
Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas be pagrįsto ir teisėto pagrindo sumažino ieškovės patirtas 10 447,40 Eur atstovavimo išlaidas iki 6 000 Eur.
Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: pirma, teismas netinkamai taikė ir aiškino ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ieškovė aiškiai nenurodė nei tikslo, kuriam įgyvendinti reikalinga jos prašoma informacija, nei kitų teisės aktų imperatyvių reikalavimų, su kurių vykdymu yra susijusi reikalaujama informacija; antra, ieškovės prašoma pateikti informacija yra ypatingai didelės apimties, konfidenciali ir sudaro įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį, dėl to, remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, ieškovei kilo pareiga tinkamai pagrįsti jos prašomos informacijos būtinybę, tačiau to ji nepadarė, o teismas šios aplinkybės nevertino; trečia, ieškovės teisė dalyvauti įmonės valdyme nėra suvaržyta, o jai suteiktos informacijos pobūdis ir apimtis leidžia ne tik tinkamai įvertinti bendrovės finansinius rodiklius, tačiau leidžia naudotis ir visomis akcininkui įstatymų suteikiamomis teisėmis; ketvirta, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų inicijavusi atsakovės veiklos tyrimą, o jos turimų dokumentų tam nepakako; penkta, teismas, tinkamai neįvertinęs ypatingai didelio prašomos informacijos kiekio nepagrįstai įpareigojo atsakovę per itin trumpą 14 dienų terminą pateikti tokią informaciją; šešta, atsakovei paskirtos baudos dydis yra per didelis, neatitinka piniginės sankcijos taikymo tikslų ir pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės, kaip įmonės akcininkės, turtines teises ir interesus.
Dėl akcininko teisės į informaciją
Teisė į informaciją yra viena iš neturtinių akcininko teisių (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Akcininko teisė gauti informaciją įtvirtinta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-445 ir jį keitusio 2017-06-29 įstatymo Nr. XIII-556 redakcijose) galiojusioje ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ir valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė įformina raštu, jeigu akcininkas to reikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Aktualiu (ginčo) laikotarpiu (pirmojo ieškovės 2023 m. vasario 12 d. kreipimosi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę gavimo metu) nuo 2017 m. lapkričio 29 d. galiojo ABĮ 18 straipsnio nauja redakcija, kurios pirmoje dalyje nurodyta, kad, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Taigi, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. įsigaliojusioje naujoje ABĮ 18 straipsnio redakcijoje akcininko teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais jau nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, bet yra siejama su kitomis šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, t. y. akcininko galimybė susipažinti su kita bendrovės informacija, sudarančia bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį ir konfidencialią informaciją, ir (ar) galimybė gauti tokių dokumentų kopijas yra siejama su aplinkybe, kad tokia informacija (dokumentai) akcininkui yra būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos (dokumentų) konfidencialumą.
Juridinių asmenų registre atsakovės Įstatai įregistruoti 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. galiojant naujai (aktualiai) 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-784 (ABĮ 18 straipsnio) redakcijai. Akcininkų teisė į informaciją įtvirtinta Įstatų VI skyriaus atitinkamuose punktuose. Pagal Įstatų 19 punktą, akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Pagal Įstatų 20 punktą, akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas.
Palyginus Įstatų 20 punkto nuostatas su aktualia ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcija, akivaizdu, kad paminėtas Įstatų 20 punktas iš dalies atitinka 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-445 pakeistos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimą, tačiau neatitinka nuo 2017 m. lapkričio 29 d. įsigaliojusios naujos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi akcininko teisė susipažinti su kita bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančia ir konfidencialia informacija (dokumentais) vis dar priklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus, t. y. ne mažiau kaip ½ dalies įmonės turimų akcijų skaičiaus, be to, tokia informacija (dokumentai) akcininkui suteikiama tik susipažinti, bet nenumatyta jo teisė gauti prašomos informacijos (dokumentų) kopijas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji keturis kartus, t. y. 2023 m. vasario 12 d., 2023 m. liepos 12 d., 2024 m. liepos 24 d. ir 2025 m. spalio 6 d., kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti jai rūpimą informaciją apie bendrovę, iš kurių tik į 2023 m. liepos 12 d. kreipimąsi atsakovė atsakė ir pateikė dalį informacijos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė (jos valdymo organas) sąmoningai klaidino ieškovę ir remdamasi ribojančia akcininko teises Įstatų nuostata (nuostatomis), 2023 m. liepos 31 d. savo atsakyme nurodė, kad pagal Įstatų 19 ir 20 punktų reikalavimus teikia ieškovei UAB „Vivatrans“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas ir metinių finansinių atskaitų rinkinių kopijas, nenurodydama laikotarpio, už kurį šie dokumentai yra teikiami. Dėl kitos informacijos paaiškino, kad kita ieškovės prašoma informacija yra susijusi su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Vadovaujantis Bendrovės įstatų 20 punktu, su visais Bendrovės dokumentais turi teisę susipažinti akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ dalį ir daugiau akcijų, ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos. Kadangi akcininkės A. C. šiai dienai turima akcijų dalis sudaro mažiau nei ½ bendrovės akcijų, todėl tokios informacijos suteikti negali.
Taigi, ikiteisminėje ginčo stadijoje atsakovė atsisakė suteikti ieškovei informaciją (dokumentus) apie įmonę vadovaudamasi įstatymų reikalavimams neatitinkančia ir akcininko teises ribojančia Įstatų 20 punkto nuostata, draudžiančia akcininkui, turinčiam mažiau nei ½ bendrovės akcijų, susipažinti su visais Bendrovės dokumentais, sudarančiais komercinę (gamybinę) įmonės paslaptį ir konfidencialią informaciją. Atsakovės pozicija pasikeitė po to, kai ieškovė nusprendė savo teises ginti teismine tvarka. Šiuo atveju atsakovė savo atsisakymą jau grindė naujos redakcijos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodydama, kad ieškovė tinkamai nepagrindė (neįrodė), jog kita bendrovės informacija, sudaranti komercinę (gamybinę) paslaptį ir konfidencialią informaciją, ir su kuria akcininkė nori susipažinti ir (ar) gauti tokių dokumentų kopijas, ieškovei yra būtina vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Taigi, byloje keliamas aptartos teisės normos taikymo ir aiškinimo klausimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aktualų reguliavimą, yra nurodęs, kad būtent informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtį, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją.
37.1. Visų pirma, bendrovė turi suteikti akcininkui visą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytą akcininko reikalaujamą bendro pobūdžio informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas), nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, t. y. bendrovės įstatus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, bendrovės metinius ir tarpinius pranešimus, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymus ar atsiliepimus visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašus, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašus, kitus bendrovės dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus.
37.2. Antra, akcininkas, be informacijos, nurodytos įstatyme, turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus, dėl kurios prieinamumo akcininkams buvo nuspręsta tvirtinant bendrovės įstatus.
37.3. Trečia, akcininkas turi teisę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) gauti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, jeigu akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 30–32 punktai).
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pakankamai aiškiai nurodė tikslą, kuriam bus naudojama gauta informacija. Ieškovės poreikis gauti informaciją grindžiamas būtinumu sekti bendrovės ūkinę veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, vadovo veiklos skaidrumą ir rūpintis, kad atsakovės turtas nebūtų naudojamas neefektyviai ir tuo pačiu nebūtų pažeisti ieškovės, kaip akcininkės, interesai. Pažymėjo, kad paminėtas ieškovės tikslas pagal LAT formuojamą teisės aiškinimą apima akcininkės interesą bei poreikį gauti informaciją ir teisės dalyvauti bendrovės valdyme įgyvendinimą. Todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus esą ieškovė nepagrindė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga.
Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pakankamai aiškiai nurodė tikslą, kuriam įgyvendinti reikalinga jos prašoma informacija. Akcininko teisė gauti atitinkamo pobūdžio informaciją yra grindžiama išimtinai kituose teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymu, atitinkamai, ieškovei, remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kilo pareiga pagrįsti, jog prašoma informacija yra būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Bendrovė, prieš suteikdama informaciją akcininkui, turi dėti maksimalias pastangas apsaugoti įmonės interesus ir prieš pateikiant komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią ir konfidencialią informaciją, privalo įsitikinti, kokiu teisiniu pagrindu akcininkas jos prašo.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, tokie argumentai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi apeliantė nenurodė kokias materialinės teisės normas pažeidė teismas darydamas ginčijamas išvadas, kokias faktines aplinkybes jis vertino netinkamai ar pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kaip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo tokio pobūdžio bylose (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antra, priešingai nei teigia apeliantė, teismas sprendime nurodė kokių teisės normų pagrindu akcininkė kildina savo teisę į bendrovės informaciją (sprendimo 11 psl.), ieškovė aiškiai nurodė, kodėl jai tokia informacija reikalinga (dėl galimai neskaidrios bendrovės veiklos ir jos verslo bei darbuotojų perkėlimo į kitą juridinį asmenį UAB „Autoalva“; dėl žalos įmonei padarymo, konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje; dėl bendrovės valdymo organų (įmonės vadovo) galimo lėšų švaistymo ir netinkamo jų panaudojimo apmokant už asmenines (teisines) paslaugas; ir kt.), teismas nustatė ir aiškiai įvardijimo tikslus, kuriems bus naudojama gauta informacija. Trečia, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikra įmonės informacija gali būti priskiriama konfidencialiai ar komercinę paslaptį sudarančiai informacijai, nesudaro pagrindo jos neteikti akcininkui, kadangi toks aiškinimas prieštarautų aukščiau aptartoms aktualios redakcijos ABĮ 18 straipsnio į dalies nuostatoms, kurios tiesiogiai numato galimybę akcininkui gauti ir tokią informaciją. Pažymėtina, kad akcininko teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais užtikrina jam teisę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-219/2017).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės teisė dalyvauti įmonės valdyme nėra suvaržyta, o jai suteiktos informacijos pobūdis ir apimtis leidžia ne tik tinkamai įvertinti bendrovės finansinius rodiklius, bet ir inicijuoti atsakovės veiklos tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pats apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės teisė dalyvauti įmonės valdyme nėra suvaržyta, prieštarauja faktinei padėčiai, kadangi būtent dėl nepagrįsto ir netinkamai argumentuoto atsakovės elgesio sprendžiant akcininko teisę į informaciją ieškovė buvo priversta ginti savo teises teisme. Vien iš viešai atsakovės deklaruotų finansinių ataskaitų ir akcininkų susirinkimų protokolų spręsti apie įmonės ūkinės komercinės veiklos tinkamumą, jos sudaromų sandorių pagrįstumą negalima. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai pažymėjo, kad akcininko teisės į juridinio asmens veiklos tyrimą ir teisės į informaciją ryšys yra labai glaudus. Pažeidus akcininko teisę į informaciją, jis neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumo, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai, ir, kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti išsamia ir objektyvia informacija apie įmonės veiklą grindžiamus kolektyvinius su bendrovės veikla susijusius investicinius sprendimus. Todėl siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą pripažįstamas sudarančiu pagrindą akcininkui gauti informaciją ir dokumentų kopijas ir lemia bendrovės pareigos dėl jų pateikimo akcininkui atsiradimą, kadangi informacija ir dokumentai tokiu atveju akcininkui būtini vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, 73 p.). Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovo siūloma logika, jog akcininkas pirmiausia turi inicijuoti veiklos tyrimą neturėdamas reikalingų duomenų, o tik po to siekti gauti informaciją ir dokumentus, paneigtų pačią akcininko teisės į informaciją paskirtį.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, tinkamai neįvertinęs ypatingai didelio prašomos informacijos kiekio, nepagrįstai įpareigojo atsakovę per itin trumpą 14 dienų terminą pateikti informaciją, o paskirtos baudos dydis už nesavalaikį įpareigojimų vykdymą yra per didelis ir neatitinka piniginės sankcijos taikymo tikslų, pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės, kaip įmonės akcininkės, turtines teises ir interesus.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę per 14 dienų terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovei informaciją ir dokumentų kopijas, nurodytus šios nutarties 5.1-5.20 punktuose, o nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, paskyrė atsakovei ieškovės naudai po 250 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė duomenų apie reikalaujamos informacijos (dokumentų) kiekį, sudėtį ir formą (ar prašoma informacija/dokumentai nėra skaitmenizuoti), dėl to vadovautis apeliantės deklaratyviais teiginiais apie itin didelę prašomos informacijos apimtį nėra pagrindo. Be to, teismo nustatytas informacijos (dokumentų) pateikimo terminas yra dvigubai ilgesnis už įstatyme nustatytą terminą, teismo sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 28 d., todėl atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, žinodama apie jai nepalankų teismo sprendimą, turėjo pakankamai laiko parengti dokumentus (informaciją), su kuriais nori susipažinti ieškovė. Kaip minėta, atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti ir pateikti ieškovės prašomos informacijos, savo poziciją sąmoningai ir ilgą laiką grindė Įstatų nuostatomis, kurios akivaizdžiai varžė akcininkės teises ir neatitikimo tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo, teismas prašomą priteisti baudą sumažino, atsakovė yra veikiantis juridinis asmuo ir nepateikė duomenų, kad dėl finansinių sunkumų ji būtų nepajėgi mokėti teismo nustatyto dydžio baudos. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šią sprendimo dalį.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
Ieškovė A. C. apeliaciniame skunde nuodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš esmės apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie bylos (ne)sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, tačiau neatliko konkretus ir individualizuoto patirtų išlaidų vertinimo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 561,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 114 Eur žyminio mokesčio ir 10 447,40 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas iš esmės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Vivatrans“ 6 114,00 Eur (114 Eur žyminį mokestį ir 6 000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodoma, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024).
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės ieškinys pats savaime nei sudėtingas, nei didelės apimties, teismų praktika aktualiu teisės klausimu pakankamai išplėtota. Susipažinęs su suteiktų teisinių paslaugų kainų dydžiais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad jie yra akivaizdžiai užaukštinti. Anot teismo, nors pagal Rekomendacijas ieškinio parengimo kaina su PVM 5 082 Eur yra artima maksimaliai rekomenduotinai kainai (6 069 Eur), tačiau ieškinys nėra sudėtingas. Be to, tokie veiksmai, kaip 2025 m. lapkričio 18 d. nuomonės rengimas dėl atsakovo prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti visiškai nebuvo reikalingi, t. y. pačios šalies iniciatyva pateikta į bylą nuomonė, kuria teismas nagrinėjamu atveju nesivadovavo. Be to, pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris įrašytas išlaidų apskaičiavime du kartus, negali būti vertinamas atskiru įkainiu, nes bylai pasiruošta ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį bei paruošiamųjų dokumentų būdu ir jo kaina patenka į konkrečios teikiamos teisinės paslaugos apimtį, t. y. ieškinio (dubliko) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ne visi ieškovės teikti procesiniai dokumentai yra pagrindas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą (pvz. pasiruošimai teismo posėdžiams, bendravimai su klientu dėl strategijos ir pan.) yra jau įskaičiuoti į procesinių dokumentų parengimo, dalyvavimo teismo posėdžiuose kainas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad prašymas dėl atstovavimo dokumentų pateikimo, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, termino pratęsimo yra nulemti pačios šalies veiksmų, todėl kitai šaliai neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas našta, šalies baigiamoji kalba neįtraukiama į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vertintinas kaip techninio pobūdžio dokumentas ir jo parengimas iš šalies nereikalauja specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023; 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024; 2025 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-701/2025; kt.).
Pagal Rekomendacijas maksimali už 2025 m. spalio mėn. parengtą ieškinį priteistina suma yra 5 967,50 Eur (2 387,00 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.); pagal 2026 m. vasario 27 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, už ieškinio parengimą ieškovė turėjo sumokėti 4 200,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM sudaro 882,00 Eur, todėl bendra mokėtina suma buvo 5 082,00 Eur. Taigi, už ieškinio parengimą sumokėta suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio.
Pagal Rekomendacijas maksimali už 2026 m. sausio mėn. parengtą dubliką priteistina suma yra 3 641,40 Eur (2 427,60 Eur bruto × 1,5 (8.3 p.); pagal 2026 m. vasario 27 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, už dubliko parengimą ieškovė turėjo sumokėti 1 600,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM sudaro 336,00 Eur, todėl bendra mokėtina suma buvo 1936,00 Eur. Taigi, už dubliko parengimą sumokėta suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio.
Pagal Rekomendacijas už ieškovės atstovo dalyvavimą 2026 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val., maksimali priteistina suma yra 485,52 Eur (2 427,60 Eur bruto × 2 val. × 0,1 (8.19 p.); pagal 2026 m. vasario 27 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, už ieškovės atstovo dalyvavimą 2026 m. kovo 2 d. teismo posėdyje ieškovė turėjo sumokėti 390,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM sudaro 81,90 Eur, todėl bendra mokėtina suma buvo 471,90 Eur. Taigi, už dalyvavimą šiame posėdyje sumokėta suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio.
Pagal Rekomendacijas už ieškovės atstovo dalyvavimą 2026 m. balandžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val., maksimali priteistina suma yra 505,36 Eur (2 526,80 Eur bruto × 2 val. × 0,1 (8.19 p.); pagal 2026 m. kovo 31 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, už ieškovės atstovo pasirengimą 2026 m. balandžio 1 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame ieškovė turėjo sumokėti 780,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM sudaro 163,80 Eur, todėl bendra mokėtina suma buvo 943,80 Eur. Taigi, už dalyvavimą šiame posėdyje sumokėta suma viršijo Rekomendacijose nustatytą tokių išlaidų dydį, todėl jis mažintinas iki maksimalaus – iki 505,36 Eur dydžio.
Pagal Rekomendacijas už ieškovės atstovo už dalyvavimą 2026 m. balandžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val., maksimali priteistina suma yra 505,36 Eur (2 526,80 Eur bruto × 2 val. × 0,1 (8.19 p.). Pagal 2026 m. balandžio 7 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, už ieškovės atstovo pasirengimą 2026 m. balandžio 8 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame ieškovė turėjo sumokėti 780,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM sudaro 163,80 Eur, todėl bendra mokėtina suma buvo 943,80 Eur. Taigi, už dalyvavimą šiame posėdyje sumokėta suma viršijo Rekomendacijose nustatytą tokių išlaidų dydį, todėl jis mažintinas iki maksimalaus – iki 505,36 Eur dydžio.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtomis ir pagrįstomis atstovavimo išlaidomis laikytina 8 500,62 Eur (5 082,00 Eur + 1 936,00 Eur + 471,90 Eur + 505,36 Eur + 505,36 Eur) suma.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas). Taigi tam tikra prasme galima išskirti du sprendimo dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priėmimo etapus: pirmajame sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, o antrajame – dėl taisyklės „pralaimėjęs moka“ pritaikymo (apskaičiuojamas bylos laimėjimo procentas, jei reikalavimas tenkinamas tik iš dalies ar tenkinama tik dalis reikalavimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1249/2025).
Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, tirtinų įrodymų apimtį ir teisinį ginčo santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjama byla nėra tiek sudėtinga, ar kad egzistavo kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti jas iki 6 000 Eur.
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičiama, padidinant priteistą atstovavimo išlaidų sumą iki 8 500,62 Eur ir priteisiant ieškovei iš viso 8 614,62 Eur (114,00 Eur žyminis mokestis + 8 500,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kiti apeliantų argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 2 420,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Taip pat pateikė teismui patvirtinimą, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovė įsipareigoja atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026, 57 punktas).
Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes už 2026 m. birželio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl, atsižvelgiant į prieš tai paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 420,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašo. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei A. C. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ priteista 6 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti ieškovei A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ (juridinio asmens kodas (300073617) 8 614,62 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų keturiolikos eurų 62 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ (juridinio asmens kodas 300073617) 2 420,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.