- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-14
- Bylos Nr.
- e2S-1365-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34784-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB Komunalinių paslaugų centras, UAB „B2 Impact“, UAB „Neiminta“, UAB „Nordstreet“, UAB "Turto lizingas", Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė "Kiemeliai"
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Neiminta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordstreet“, „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai“, antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. L. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas atnaujinti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, laikant, kad jis apie antstolio procesinius dokumentus realiai sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., ir pripažinti neteisėtu bei panaikinti antstolio R. V. 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo.
Pareiškėjas nurodė, kad antstolis R. V. 2025 m. lapkričio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo specialiame interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios varžytynės dėl pareiškėjui priklausančių 114/1500 dalies žemės sklypo ir 9/100 dalies gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teigia, kad apie paskelbtas varžytynes sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., kai atsitiktinai elektroninio pašto „šlamšto“ aplankale aptiko antstolio siųstas žinutės, todėl skundo padavimo terminą prašo atnaujinti. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 58 punkte numatyta, jog apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui registruotąja pašto siunta ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki jų paskelbimo; ši nuostata yra imperatyvi ir nėra numatytų jokių išlygų, leidžiančių informaciją apie varžytynių paskelbimą pateikti kitais būdais, kaip nagrinėjamu atveju elektroniniu paštu. Remiantis SVI 61 punktu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui (skolininkui) taip nebuvo tinkamai įteikta informacija apie turto įvertinimą, kurios siuntimas taip pat turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir SVI nuostatų; turto vertinimo rezultatai irgi buvo išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau realiai nepasiekė skolininko, nes pateko į elektroninio pašto „šlamšto“ aplanką. Laiku negavęs minėtos informacijos, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įvirtintos savo teisės surasti turto pirkėjo ir atitinkamai išvengti priverstinio turto pardavimo mažesne kaina. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai antstolio siųsti dokumentai nebuvo tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka jam įteikti, varžytynių paskelbimas negali būti laikomas teisėtu.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad nuo 2025 m. kovo 14 d. vykdo 9 vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) L. L.. Antstolis, vadovaudamasis CPK 605 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nurodoma, jog gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroniniu ryšiu priemonėmis, todėl šiuo atveju, skolininkui raštu paprašius, visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis. Prieš tai siųstiems procesiniams dokumentams elektroniniu būdu skolininkas neteikė skundų. Pareiškėjo teiginiai, jog antstolio siųsti dokumentai pateko į „šlamšto“ aplankalą, nesudaro pagrindo teigti, jog dokumentai nebuvo tinkamai įteikti; pareiškėjas (skolininkas) turi atsakingai vertinti, kur elektroninio pašto dėžutėje patenka svarbūs dokumentai. Šiuo atveju, ne antstolio veiksmai, o paties skolininko aplaidumas / neveikimas panaikino galimybę skolininkui realizuoti savo procesines teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Turto lizingas“ prašė skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 135 179,50 Eur skolos ir 40 193,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko L. L.. Nagrinėjamu atveju iš antstolio informacinės sistemos matyti, jog 2025 m. gegužės 19 d. yra gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo pareiškėjas išreiškė prašymą visus procesinius dokumentus siųsti jo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl antstolis pagrįstai vadovavosi CPK 605 straipsnio 4 dalies nuostata ir procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė tik elektroniniu paštu. Pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų ir pagrįstu argumentų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Šiuo atveju pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia vilkinti procesą, taip pažeisdamas suinteresuoto asmens (išieškotojos) teises.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.
Suinteresuotas asmuo „B2 Impact“, UAB, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys UAB „Neiminta“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai“, UAB „Komunalinių paslaugų centras“, UAB „Nordstreet“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad skundžiamas antstolio 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo (1 varžytynės)“ 2025 m. lapkričio 6 d. išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Antstolis pateikė 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad su vykdomųjų bylų medžiaga susipažinta, teisės ir pareigos išaiškintos, pareiškėjas išreiškė prašymą, kad visi procesiniai dokumentai butų siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo grindė SVI 58 punkto nuostata, jog apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui registruotąja pašto siunta ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki jų paskelbimo. Teismas pažymėjo, kad antstolis, atlikdamas vykdomo veiksmus turi vadovauti ne tik SVĮ, bet ir vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, gavęs 2025 m. gegužės 19 d. skolininko (pareiškėjo) sutikimą dėl dokumentų gavimo nurodytu elektroniniu paštu, antstolis, vadovaudamasi CPK 605 straipsnio 4 dalies nuostatomis, procesinius dokumentus siuntė tik elektroniniu paštu; kaip teisingai antstolis ir nurodė, CPK yra aukštesnės teisinės galios SVĮ. Rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas savo prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo būdo būtų atšaukęs, pakeitęs ar reiškęs prieštaravimus dėl antstolio siunčiamų procesinių dokumentų nurodytu elektroninio pašto adresu, byloje nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas turėjo / turi teisę visą bylos medžiagą peržiūrėti ir susipažinti prisijungdamas www.antstoliai.lt ar atvykęs į antstolio kontorą. Pareiškėjas, išreiškęs pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu būdu, prisiėmė ne tik pareigą naudotis ir tikrinti nurodytą elektroninį paštą, bet ir riziką, kad dėl tam tikrų priežasčių, kaip nagrinėjamu atveju, kai, pareiškėjo teigimu, laiškai pateko į pareiškėjo netikrinamą elektroninio pašto aplanką, pareiškėjas gali laiku nesureaguoti į gautus antstolio siųstus procesinius dokumentus. Viena iš pagrindinių skolininko pareigų priverstinio išieškojimo (vykdymo) metu – aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas), skolininkui akivaizdžiai žinant apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus. Dėl to teismas pareiškėjo motyvus dėl galimai netinkamo antstolio informavimo apie vykdomosios bylos eigą, t. y. netinkamu būdu siunčiamus antstolio patvarkymus, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis, įkainodamas pareiškėjui priklausantį ginčo turtą, rėmėsi teismo eksperto D. G. ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta minėto turto kaina (139 000 Eur). 2025 m. spalio 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytos turto rinkos vertės“ buvo nurodyta, kad negavus prieštaravimų per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, bus pradėta areštuoto turto realizavimo procedūra. Skolininkas nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, t. y. neginčijo nustatytos ginčo turto vertės, nereiškė nušalinimų paskirtam ekspertui, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Skolininkas taip pat nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta jam suteikta teise iki varžytynių pradžios surasti ir pasiūlyti savo pirkėją. Teismas vertino, kad antstolis, remdamasi SVĮ 61 nurodytų terminu, pagrįstai paskelbė varžytynės, nes kaip byloje jau nustatyta, 2025 m. spalio 9 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytos turto rinkos vertės“ skolininkui (pareiškėjui) išsiųstas 2025 m. spalio 9 d., patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo (1 varžytynės)“ priimtas 2025 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus ne mažiau nei 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Visuose procesiniuose dokumentuose buvo išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, tačiau per skolininkas prieštaravimų neteikė, teise teikti per nurodytus terminus skundus, nepasinaudojo. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų pagrindų, dėl kurių antstolio skundžiamas patvarkymas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir naikintinas, išskyrus tai, jog negavo antstolio siunčiamų procesiniu dokumentų. Teismui nutartyje konstatavus, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai, taip pat nenustačius, jog antstolis pažeidė vykdomo procese reglamentuojančius teisės aktus, nuspręsta, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas buvo davęs sutikimą procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu būdu, nors iš 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymo turinio matyti tik bendro pobūdžio pageidavimas dokumentus siųsti elektroniniu paštu, tačiau jame nėra jokios nuorodos į atsisakymą registruotos pašto siuntos tais atvejais, kai toks įteikimo būdas yra privalomas. Teismas taip pat neįvertino esminės bylos aplinkybės, kad pareiškėjas apie varžytynių paskelbimą ir turto vertinimą realiai sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., kai atsitiktinai aptiko antstolio siųstus laiškus elektroninio pašto „šlamšto“ aplanke. Ši aplinkybė patvirtina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo faktiškai įteikti, o vien dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nesukūrė realios galimybės su jais susipažinti. Teismas šią aplinkybę įvertino formaliai ir padarė išvadą, kad dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu savaime laikytinas tinkamu įteikimu. Tokia išvada prieštarauja CPK 605 straipsnio esmei, pagal kurią procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tik tada, kai jie yra faktiškai įteikti adresatui. Vien dokumento išsiuntimas negali būti tapatinamas su įteikimu, jeigu byloje nustatyta, kad asmuo objektyviai neturėjo galimybės su dokumentu susipažinti.
Šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjas ne tik nebuvo informuotas apie varžytynes įstatymo nustatyta tvarka, bet ir faktiškai neturėjo galimybės sužinoti apie vykdomus procesinius veiksmus. Dėl to pareiškėjas negalėjo pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis teisėmis – ginčyti turto vertę, siūlyti pirkėją ar imtis kitų veiksmų, siekiant išvengti turto realizavimo varžytynėse. Kadangi turto realizavimas varžytinėse skolininkui sukeltų neatitaisomą žalą, pareiškėjo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas iš esmės, o ne formaliai vertinant dokumentų išsiuntimo faktą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės rėmėsi tuo, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu, todėl antstolis pagrįstai pasirinko būtent tokį dokumentų įteikimo būdą. Tačiau tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes ji neatsižvelgia į paties pareiškėjo prašymo turinį ir šio prašymo teisinę reikšmę vykdymo procese.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK nuostatos yra aukštesnės teisinės galios nei SVI, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi CPK 605 straipsniu ir neprivalėjo laikytis SVI 58 punkte nustatyto reikalavimo siųsti pranešimą apie varžytynes registruota pašto siunta. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes ji paremta neteisingu teisės normų tarpusavio santykio aiškinimu. SVI 58 punktas nustato aiškią ir konkrečią pareigą antstoliui – apie numatomas skelbti varžytynes skolininkui pranešti registruotąja pašto siunta ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki jų paskelbimo. Ši nuostata nėra alternatyvi ar dispozityvi. Ji yra speciali taisyklė, taikoma būtent varžytynių procedūrai, kuri dėl savo pobūdžio yra viena reikšmingiausių vykdymo proceso stadijų.
Kadangi antstolis pareigos nesilaikė ir registruota pašto siunta pareiškėjui nebuvo siųsta, vadinasi, pareiškėjas apie varžytynes nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks informavimas gali būti laikomas tinkamu vien dėl dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu, neatitinka teisės normų turinio ir paneigia specialiosios normos taikymą. Teismas nepagrįstai ignoravo SVI 58 punkto reikalavimus ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimą, iš esmės apsiribojo tuo, kad dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, ir padarė išvadą, jog to pakanka laikyti įteikimą tinkamu. Tačiau toks vertinimas yra pernelyg formalus ir neatitinka CPK nustatyto įteikimo instituto esmės.
Byloje nustatyta aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad pareiškėjas apie antstolio atliktus veiksmus sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., kai atsitiktinai aptiko antstolio siųstus laiškus elektroninio pašto „šlamšto“ aplanke. Ši aplinkybė rodo, kad iki to momento pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės susipažinti su jam siųstais dokumentais, todėl negalėjo laiku reaguoti į vykdomus procesinius veiksmus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino taip, tarsi ji būtų pareiškėjo rizika, nurodydamas, kad pareiškėjas pats pasirinko gauti dokumentus elektroniniu paštu, todėl privalėjo pasirūpinti jų gavimu. Toks vertinimas nėra pagrįstas, nes procesinių dokumentų įteikimo pareiga tenka antstoliui, o ne proceso dalyviui. Įteikimo tikslas yra užtikrinti, kad informacija pasiektų adresatą, o ne formaliai konstatuoti, kad ji buvo išsiųsta. Tai reikštų, kad pakanka vien dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu, nepriklausomai nuo to, ar jie faktiškai pasiekė adresatą. Tai prieštarauja ne tik CPK 605 straipsnio 2 daliai, bet ir bendriesiems proceso principams, pagal kuriuos proceso dalyviui turi būti sudaryta reali galimybė ginti savo teises. Šiuo atveju tokia galimybė pareiškėjui nebuvo sudaryta. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie turto vertinimą, negalėjo jo ginčyti, nebuvo informuotas apie varžytynių paskelbimą ir negalėjo pasiūlyti pirkėjo ar imtis kitų veiksmų, kurie galėjo turėti esminę reikšmę jo turtinei padėčiai.
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas negalėjo būti skaičiuojamas nuo dokumentų išsiuntimo momento, o turėjo būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas realiai sužinojo apie antstolio veiksmus, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 25 d. Dėl to pareiškėjo pateiktas skundas laikytinas pateiktu nepraleidus termino, o net ir laikant, kad terminas buvo praleistas, yra akivaizdus pagrindas jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Atsisakydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas iš esmės paneigė pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nes pareiškėjas neturėjo realios galimybės laiku apskųsti antstolio veiksmų. Toks formalus termino taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo nei vieno skundžiamoje nutartyje netinkamai taikyto teisės akto, kuris galimai galėtų priimtą teismo nutartį pripažinti naikintina, šiame skunde priešingai teikiama tik subjektyvi jo nuomonė, atkartoja savo teiginius, kurie buvo nurodyti pačiame skunde dėl antstolio veiksmų.
Byloje yra faktas, kad pats pareiškėjas (vykdymo proceso dalyvis) asmeniškai buvo atvykęs į antstolio kontorą ir išreiškė savo valią, t. y. pateikė rašytinį prašymą teikti visus procesinius dokumentus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad yra supažindintas su skolininko teisėmis ir pareigomis. CPK 605 straipsnis reglamentuoja antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdus, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kad gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 605 straipsnio 4 dalies normas yra aukštesnės teisinės galios, todėl antstolio veiksmai (šiuo atveju procesinių dokumentų siuntimas pareiškėjo nurodytu el. paštu) neprieštarauja imperatyvioms teisės akto nuostatoms, priešingai, nei teigia pareiškėjas.
Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Pareiškėjas (skolininkas, įkaito davėjas) yra atsakingas už skolos grąžinimą su kitu skolininku UAB „Neiminta“ įkeisto turto ribose. UAB „Neiminta“ akcininkas ir vadovas yra pats pareiškėjas. Įteikiant procesinius dokumentus, taip pat buvo siunčiama ne tik pareiškėjui jo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), bet ir oficialiu UAB „Neiminta“ registruotu Juridinių asmenų registre el. paštu (duomenys neskelbtini), apie tai patvirtina vykdomosios bylos medžiaga. Toks pareiškėjo, kaip įkaito davėjo ar UAB „Neiminta“ akcininko ir vadovo, teigimas, kad nieko negavo ir nieko nežinojo, neatitinka tikrovės.
Dar 2025 m. spalio 7 d. 12 val. pats pareiškėjas skambino į kontorą, o 2025 m. spalio 8 d. 10.09 val. buvo su juo asmeniškai susisiekta telefono numeriu bei bendrauta su antstolio padėjėja R. A. apie atliktą ekspertizę, apie galimybe pasinaudoti CPK 704 straipsniu ir t. t., todėl visa vykdymo eiga jam buvo žinoma ir suprantama, taip pat apie vykdomųjų bylų eigą, jų vykdomaisiais ir procesiniais dokumentais, bei skolos likučiais galima susipažinti prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos. Pareiškėjas ne kartą bendraudamas su kontoros darbuotojais pažymėdavo, kad nesiųsti jam procesinius dokumentus registruota siunta, nes juos gauti gali artimi giminaičiai, o tai gali sukelti jiems emocines pasekmes, todėl ir pateikė prašymą siųsti korespondenciją jam elektroniniu paštu. Jei pareiškėjas būtų aktyvus procese bei prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos, tai būtų susipažinęs su antstolio priimtais procesiniais dokumentais ar atliktais vykdymo veiksmais, t. y. kad atliktas vertinimas, priimtas patvarkymas nustatytos turto rinkos vertės, paskelbtomis varžytynėmis ir apie tai, kad skelbtos pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.
Pareiškėjo atskirajame skunde kartotinai dėstoma subjektyvi kritika antstoliui ir jo procesiniams dokumentams ir nėra pagrįsta jokiais patikimais, objektyviais įrodymais. Pareiškėjo vardu taip pat vykdomos ir kitos vykdomosios bylos, o jam siunčiama korespondencija (procesiniai dokumentai) registruota siunta nėra priimama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Turto lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Prašymas dėl procesinių dokumentų siuntimo iš pareiškėjo buvo gautas 2025 m. gegužės 19 d., kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreikštas prašymas visus procesinius dokumentus siųsti nurodytu el. paštu. Tai reiškia, kad šiuo atveju toks prašymas apima ir tuos procesinius dokumentus, kurie turi būti įteikiami registruotąja pašto siunta. Ir toks prašymas sukuria privalomą procesinę pasekmę. Be to, rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas savo prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo būdo būtų atšaukęs, pakeitęs ar reiškęs prieštaravimus dėl antstolio siunčiamų procesinių dokumentų nurodytu elektroninio pašto adresu, byloje nėra.
Kaip teigia pareiškėjas, SVI 58 punktas (anot pareiškėjo kaip specialioji teisės norma) turi būti taikomas prioritetu prieš CPK 605 straipsnio 4 dalį (anot pareiškėjo kaip bendroji teisės norma), nes pasak pareiškėjo bendroji norma negali paneigti specialiosios normos. Tačiau toks aiškinimas yra klaidingas. Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad šis principas taikomas tuo atveju, kai konkuruoja tos pačios juridinės galios teisės aktų normos. Šiuo atveju, CPK yra įstatymas, o SVI yra poįstatyminis teisės aktas, kas reiškia, jog teisės aktų hierarchijoje CPK nuostatos yra aukštesnės teisinės galios nei SVI nuostatos, todėl jų tarpusavio santykio aiškinimui aukščiau paminėtas principas negali būti taikomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad poįstatyminiai teisės aktai negali nustatyti tokio reguliavimo, kuris konkuruotų ar prieštarautų įstatyme įtvirtintoms normoms. (inter alia (liet. be kita ko) Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 nutarimai).
Pareiškėjo atskirajame skunde pateikiamas teisės normų aiškinimas nėra suderinamas, nes juo SVI 58 punktui suteikiamas prioritetas, faktiškai paneigiant CPK 605 straipsnio 4 dalies taikymą varžytynių atveju. Sisteminis ir suderinamas teisės normų aiškinimas lemia, kad šios normos turi būti taikomos kompleksiškai. CPK 605 straipsnio 4 dalis įtvirtina teisinį reguliavimą, taikomą esant skolininko prašymui dėl procesinių dokumentų siuntimo elektroniniu paštu, o SVI 58 punktas taikomas tais atvejais, kai tokio prašymo nėra pateikta. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai yra išreikštas skolininko prašymas, dokumentai siunčiami nurodytu el. paštu, o registruota pašto siunta naudojamasi tuo atveju, kai tokio prašymo nėra. Toks aiškinimas leidžia užtikrinti abiejų teisės normų veiksmingumą ir atitinka teisės aktų hierarchijos bei sisteminio aiškinimo principus. Vadinasi, antstolis pagrįstai rėmėsi CPK 605 straipsnio 4 dalies norma, niekaip nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančiu teisės normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo būdu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. gegužės 19 d. yra gautas rašytinis pareiškėjo prašymas, kuriame buvo išreikštas prašymas visus procesinius dokumentus siųsti jo nurodytu el. paštu. Šis prašymas buvo pateiktas anksčiau nei UAB „Turto lizingas“ užvedė vykdomąją bylą (vykdomoji byla užvesta 2025 m. rugpjūčio 7 d.) , kurios atžvilgiu šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Tai reiškia, kad pareiškėjas be UAB „Turto lizingas“, turi / turėjo ir kitų kreditorių / išieškotojų, kurie turi / turėjo galiojančias reikalavimo teises į pareiškėją / skolininką. Vadinasi, antstolis ne tik šioje ginčijamoje vykdomojoje byloje siuntė procesinius dokumentus pareiškėjo nurodytu el. paštu, bet ir kitose vykdomosiose bylose. Dėl to pareiškėjo el. pašto dėžutės patikrinimas, siekiant aktyviai ir tinkamai domėtis vykdymo procesu, turėjo jau būti tapusi įprasta praktika.
Antstolis nuo pat ginčijamos vykdomosios bylos pradžios visus procesinius dokumentus siuntė pareiškėjo nurodytu el. paštu, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ir kiti antstolio siųsti dokumentai šioje vykdomojoje byloje pateko į jo el. pašto šlamšto aplanką. Pareiškėjas antstoliui teiktame skunde yra pridėjęs tik vienintelę ekrano nuotrauką, kurioje matosi, jog į šlamšto aplanką yra patekęs konkrečiai tik 2025 m. lapkričio 7 d. antstolio siųstas laiškas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolis tinkamai įvykdė įteikimo pareigą išsiųsdamas procesinius dokumentus pareiškėjo el. paštu. Tas faktas, kad pareiškėjo el. paštu išsiųstas antstolio patvarkymas dėl varžytynių, kaip pareiškėjas teigia, pateko į „šlamšto“ aplanką, nesudaro pagrindo teigti, jog dokumentas nebuvo įteiktas. Teisės aktai nereikalauja įrodyti, kad adresatas realiai perskaitė dokumentą, tačiau pakanka nustatyti, kad dokumentas buvo įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, kai vykdymo procesas taptų nevaldomas, nes kiekvienas proceso dalyvis galėtų vilkinti vykdomąją bylą teigdamas, jog el. laiško neperskaitė.
Pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų ir pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Priešingai, šiuo atveju pareiškėjas remiasi vien deklaratyviais teiginiais, o taip pat piktnaudžiauja teise, siekia vilkinti vykdymo proceso veiksmus, o tai pažeidžia UAB „Turto lizingas“ interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje pareiškėjo (skolininko, apelianto) L. L. atžvilgiu yra vykdomos kelios vykdomosios bylos. Antstolis 2025 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui priklausančią 9/100 dalį gyvenamojo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 114/1500 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktas skolininkui L. L. 2025 m. rugpjūčio 11 d. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto ekspertizės skyrimo“ paskyrė vykdomosiose bylose ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią atlikti pavedė ekspertui D. G.. 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui 2025 m. rugsėjo 22 d. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas D. G. 2025 m. spalio 8 d. ekspertizės aktu ginčo turtą įvertino 139 000 Eur kaina. Antstolis 2025 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytos turto rinkos vertės“ informavo, jog remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Patvarkymu šalims išaiškinta teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Taip pat išaiškinta, jog vadovaujantis SVĮ 61 punktu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą; skolininkui išaiškino teisę pasiūlyti savo pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Minėtas patvarkymas 2025 m. spalio 9 d. išsiųstas elektoriniu paštu – (duomenys neskelbtini). Per patvarkyme nustatytą terminą skolininkas prieštaravimų nepateikė, todėl antstolis 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo (1 varžytynės)“ informavo, kad skolininkui priklausančio nekilnojamo turto 2025 m. lapkričio 6 d. 13:29:48 specialiame tinklalapyje www.evarzytynes.lt yra paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pradinė turto pardavimo kaina – 111 200 Eur, t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos kainos. 2026 m. lapkričio 6 d. patvarkymas išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas L. L. (atstovaujamas advokato R. P. kontoros advokato padėjėjo B. B.) 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė antstoliui R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atnaujinti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, laikant, kad jis apie antstolio procesinius dokumentus realiai sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., ir pripažinti neteisėtu bei panaikinti antstolio R. V. 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo. Antstolis R. V. 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad antstolis apie vykdomosios bylos eigą pareiškėją tinkamai informavo, taip pat nenustatęs pagrindų atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą procesinį terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo, paskelbiant pirmąsias pareiškėjui priklausančio įkeisto turto varžytines, skundžiama nutartimi skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėjas L. L., nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės yra atkartojami skundo dėl antstolio veiksmų argumentai, papildomai akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą vykdomojoje byloje.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.
Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Ikiteisminė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, t. y. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad antstolio R. V. 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui L. L. 2025 m. lapkričio 7 d. buvo išsiųstas jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo antstolio kontoroje buvo gautas 2025 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo ginčijamo patvarkymo išsiuntimo pareiškėjui dienos. Pareiškėjas teigia, kad apie antstolio vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus jis realiai sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d., kai atsitiktinai aptiko antstolio siųstus laiškus elektroninio pašto „šlamšto“ aplanke. Pareiškėjas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų yra pateikęs kompiuterio ekranvaizdžio nuotrauką, iš kurios matyti elektroninio pašto fragmentas su selektyviai parinktais tam tikrais 2025 m. lapkričio mėn. gautais elektroniniais laiškais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas objektyviai nepatvirtina, kad pareiškėjas apie antstolio siųstus procesinius dokumentus sužinojo tik 2025 m. lapkričio 25 d.. Iš pateikto kompiuterio ekranvaizdžio nuotraukos nėra galimybės identifikuoti nei kam realiai priklauso matoma elektroninio pašto dėžutė (jos fragmentas), nei kokie konkrečiai buvo gauti dokumentai iš antstolio, nei kada pareiškėjo minimas elektroninis laiškas buvo perskaitytas ar kada buvo susipažinta su jo turiniu.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog apie turto įkainojimą ir paskelbtas varžytynes jam buvo pranešta įstatyme nenumatytu būdu – ne registruota pašto siunta, o tik elektroniniu paštu, todėl jis negali būti laikomas tinkamai apie tai informuotu. Dėl to, pareiškėjo nuomone, terminas skundui dėl antstolio veiksmų nebuvo praleistas, o pripažinus priešingai – šis terminas turėjo būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su šiais pareiškėjo argumentais.
Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose. Pagal CPK 604 straipsnį, CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 605 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1R-205 „Dėl Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punkte nustatyta, kad vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas (Aprašo 6 punktas). Elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nurodytus atvejus (Aprašo 9 punktas).
Kasacinis teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti, taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Tačiau tuo pačiu kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).
Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas antstoliui 2025 m. gegužės 19 d. yra pateikęs prašymą, iš kurio turinio matyti pareiškėjo ranka rašytas toks tekstas: „su vykdomųjų bylų medžiaga supažindintas, teisės ir pareigos išaiškintos“, taip pat prašymo apačioje yra prierašas: „prašau visus procesinius dokumentus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).“ Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs antstoliui prašymą visus procesinius dokumentus siųsti jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šį prašymą aiškinti kitaip, kaip pareiškėjo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasis CPK 605 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai visus vykdomosios bylos dokumentus pareiškėjui siuntė jo paties nurodytu elektrinio pašto adresu.
Pareiškėjas L. L. atskirajame skunde nurodo, kad, nepaisant pateikto prašymo, jis nebuvo atsisakęs procesinių dokumentų siuntimo registruota pašto siunta tais atvejais, kai toks įteikimo būdas yra nustatytas teisės aktuose kaip privalomas. Pareiškėjas teigia, kad, skelbdamas apie ginčo turto pardavimą iš varžytinių, antstolis privalėjo jį apie tai informuoti registruota pašto siunta, kaip tai yra numatyta SVI 58 punkte, o ne vadovautis CPK 605 straipsnio 4 dalies nuostata. Tačiau ir su tokiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
SVI 58 punktas numato, kad apie numatomas skelbti varžytynes antstolis praneša skolininkui registruotąja pašto siunta ne mažiau kaip prieš 20 dienų iki jų paskelbimo. Varžytynes antstolis skelbia interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Pagal SVI 60 punktą, varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Tuo tarpu SVI 61 punkte nurodyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui.
Pažymėtina, kad CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ yra įtvirtinanti bendrieji vykdymo proceso principai, reikalavimai, atskirų vykdomųjų bylų kategorijų vykdymo ypatumai, o taip pat ir procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu bei antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdai (CPK 604-605 straipsniai). SVI yra specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės norma, kurios, kaip ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Tačiau SVI, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali paneigti aukštesnę teisinę galią turinčiame teisės akte (CPK) pateiktos procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarkos bei antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdų. SVI, kaip poįstatyminis teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką, o ne jas keisti ar siaurinti. Tai išplaukia ir iš pačios SVI 1 punkto, kuriame nurodyta, kad ji nustato CPK VI dalies normų taikymo tvarką, o ne savarankiškai reglamentuoja vykdymo procesą. Dėl šios priežasties, teismas, spręsdamas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu, turi vadovautis CPK normomis, kaip tą pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstolis visus procesinius dokumentus, įskaitant ir dėl ginčo turto įkainojimo, teisės pasiūlyti savo pirkėją, pirmųjų varžytinių paskelbimo ir kt., vykdymo proceso metu pareiškėjui siuntė jo nurodytu elektroniniu paštu, kaip tą numato CPK 605 straipsnio 4 dalis, t. y. įstatyme numatytu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo būdo būtų atšaukęs, pakeitęs ar reiškęs prieštaravimus dėl antstolio siunčiamų procesinių dokumentų nurodytu elektroninio pašto adresu. Pareiškėjas, teigdamas, kad vykdymo proceso metu antstolio jam siųstus procesinius dokumentus nors ir ne savalaikiai, bet gavo, iš esmės pats pripažįsta faktą, kad antstolio jam siųsti procesiniai dokumentai pasiekė jo elektroninio pašto dėžutę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad antstolio pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai, kaip teigia pareiškėjas, pateko į jo elektroninio pašto dėžutės šlamšto (angl. spam) aplanką, nesudaro pagrindo spręsti, savaime nereiškia, jog antstolis pažeidė CPK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju CPK reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi pareiškėjas gavo antstolio siųstus procesinius dokumentus ne registruotu laišku, o kitu būdu, t. y. jo paties nurodytu elektroniniu paštu, ir toks įteikimas sudarė jam galimybę susipažinti su jų turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus.
Pažymėtina, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Kaip minėta, pareiškėjo atžvilgiu antstolio kontoroje yra užvesta ne viena vykdomoji byla, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pareiškėjui yra žinoma ilgą laiką (išieškojimai antstolio kontoroje yra vykdomi nuo 2024 m.), taigi jis turėjo tikėtis, kad areštuotas turtas bus įvertintas ir bus skelbiamos varžytynės, taip pat privalėjo domėtis vykdomųjų bylų eiga. Pareiškėjas pats yra išreiškęs savo valią gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (nurodytu elektroniniu paštu), vadinasi jam buvo priimtinas toks procesinių dokumentų įteikimo būdas. Pareiškėjas pats patvirtino, kad antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo pristatyti į jo elektroninio pašto dėžutę, todėl vien tai, kad savalaikiai netikrino savo elektroninio pašto adresu gaunamos korespondencijos, netikrino kitų elektroninio pašto esamų aplankų, o, turėdamas pareigą, ir pats nesidomėjo atliekamais vykdymo veiksmais, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad pats pareiškėjas šiuo atveju nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie numatomas skelbti turto varžytynes ir jam buvo sudarytos visos sąlygos pasiūlyti savo turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo internetiniame tinklalapyje dienos.
Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo pasisakyta ir dėl antstolio 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymo teisėtumo bei pagrįstumo, apsiribodamas jam antstolio siųstų procesinių dokumentų įteikimo būdo tinkamumo ginčijimu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskiruoju skundu nustatytų apeliacijos ribų, plačiau dėl antstolio 2025 m. lapkričio 6 d. patvarkymo teisėtumo bei pagrįstumo nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo L. L. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.