Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-222-926/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-06-17
Bylos Nr.: 1A-222-926/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00409-2025-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Odeta Gruodienė, Marijus Šalčius
Nuteistasis: NUT1
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis: NKA2, NKA1
Ieškovas: Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM (įgaliota atstovė Donata Bugienė)
Prokuroras: Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė
Advokatai: Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, Marija Birutė Židonienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-222-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00409-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 17 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Marijaus Šalčiaus ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei,nuteistajam NUT1, jo gynėjai advokatei Birutei Marijai Židonienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi skirti draudimai bei įpareigojimai:

- įpareigotas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigotas pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti;

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi;

- uždrausta viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš NUT1 133,57 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai ir 57 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo NKA2 baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir priteista NKA2 iš NUT1 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiosios NKA1 baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir priteista NKA1 iš NUT1 125,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiosios NKA1 baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir priteista NKA1 iš NUT1 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš NUT1 NKA2 naudai dalis turėtų išlaidų už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą – 200,00 Eur (du šimtai eurų).

Pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš NUT1 NKA1 naudai dalis turėtų išlaidų už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą – 900,00 Eur (devyni šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis: 2024 m. gruodžio 23 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptų aikštelėje prie įėjimo į laisvalaikio centrą „(duomenys neskelbtini)“, esančią kavinę, adresu, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiajai NKA1 bei aplinkai, grubiai sugriebė NKA1 už užpakalio, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiajai NKA1 sukėlė skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, NUT1 2024 m. gruodžio 23 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 bei aplinkai, tyčia rankomis pastūmė NKA1, dėl ko pastaroji parkrito ir susimušė sėdmenis, nusibrozdino dešinės rankos pirštus bei susimušė galvą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ištraukė nukentėjusįjį NKA2 iš automobilio bei gulinčiam tyčia koja spyrė į veido sritį bei ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė į galvos sritį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiesiems NKA1 ir NKA2 sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendį ir atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, perduodant laiduotojos NPD1 atsakomybei, o neatsiradus pakankamo teisinio pagrindo priimti prašomą sprendimą – pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendį ir NUT1 paskirti baudą be baudžiamojo poveikio priemonių.

Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, neprieštaravo esminėms faktinėms aplinkybėms, neneigė konflikto fakto bei savo netinkamo elgesio, pripažino, kad jo veiksmai buvo neteisėti ir sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiesiems. Šias aplinkybes, nuteistojo vertinimu, patvirtina jo duoti parodymai, kuriuose jis iš esmės sutiko su kaltinime nurodyta įvykių eiga bei prisiėmė atsakomybę už kilusio konflikto metu atliktus veiksmus. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kaltės nepripažinimą ir tuo remdamasis padarė išvadą apie nuoširdaus gailėjimosi nebuvimą ir tokia išvada laikytina nemotyvuota ir neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių, todėl negali būti pagrindu atsisakyti taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo BK 40 straipsnio nuostatose įtvirtintų sąlygų nebuvimą, tačiau iš esmės neatskleidė, kokie konkretūs faktiniai duomenys leidžia daryti tokią kategorišką išvadą. Nuosprendyje nėra atlikta visapusiška BK 40 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių analizė – neįvertintas nuteistojo asmenybės vertinimas, jo elgesys po įvykio, požiūris į padarytą veiką, socialiniai ryšiai bei galimybė būti teigiamai veikiamam laiduotojo. Nuteistojo nuomone, vien ankstesnių atleidimų nuo baudžiamosios atsakomybės ar administracinių nuobaudų faktas savaime nepaneigia galimybės taikyti laidavimą, jeigu kitos reikšmingos aplinkybės rodo, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti be bausmės skyrimo.

Skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys apie NUT1 atžvilgiu buvusias baudžiamąsias bylas patvirtina, jog nuo NUT1 ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo daugiau nei dešimt metų ir per tą laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nuteistojo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog anksčiau NUT1 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nėra pakankama išvadai, kad jis turi atsainų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi ar kad anksčiau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams neturėjo. Skunde sutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog NUT1 yra baustas administracine tvarka, tačiau nurodoma, kad paskirtas baudas nuteistasis yra sumokėjęs, šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Taip pat nurodoma, kad NUT1 padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir sistemingi nusižengimai bei pažymima, kad NUT1 nėra baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ar panašią veiką kuri inkriminuota jam kaltinime. Nuteistojo vertinimu, pastarosios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu daryti išvadą, jog jis sistemingai daro administracinius nusižengimus ir kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką NUT1 padarė būdamas neteistas, kad sistemingai nedaro administracinių nusižengimų, darytina išvada, kad jo padarytas nusikaltimas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio.

Nuteistojo nuomone, visi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, be to, teigiama, kad šis baudžiamasis procesas nuteistajam padarė įtaką ateityje elgtis nepriekaištingai ir nepažeidinėti įstatymų, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant, galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nukentėjusiesiems nebuvo visiškai atlyginta visa padaryta žala. Skunde pažymima, kad įstatymas nereikalauja visiško žalos atlyginimo kaip būtinos sąlygos – pakanka dalinio atlyginimo arba realaus įsipareigojimo ją atlyginti ateityje. Skunde teigiama, kad nuteistasis dalį žalos atlygino dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. savanoriškai ir savo iniciatyva, kas akivaizdžiai rodo jo siekį kompensuoti padarytas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji civilinius ieškinius pateikė tik vėlesnėje proceso stadijoje, o jų dydžiai galutinai paaiškėjo tik teismui priėmus sprendimą, kuriuos pats teismas sumažino ir dėl šių aplinkybių nuteistasis objektyviai neturėjo galimybės atlyginti visos žalos iki nuosprendžio priėmimo, nes galutinis jos dydis nebuvo aiškus.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), o jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, ką patvirtina byloje esanti darbo sutartis bei darbdavio įsakymai dėl komandiruočių. Teigiama, kad nuteistojo darbinė veikla yra nuolatinio pobūdžio, susijusi su mobilumu, ilgesniu buvimu ne gyvenamojoje vietoje bei darbo grafiku, kuris nėra suderinamas su griežtai nustatytu buvimo namuose režimu. Nuteistojo teigimu, paskirta laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, objektyviai apsunkina ne tik bausmės vykdymą, bet ir sudaro realias kliūtis tęsti darbinę veiklą, kas gali lemti darbo praradimą, o tai prieštarauja bausmės tikslams – skatinti asmens socialinę integraciją, užtikrinti jo teisėtą gyvenimo būdą ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Skunde teigiama, kad ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nustatytas nakties metu taikomas buvimo namuose režimas, yra perteklinės ir neproporcingos, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo darbinį užimtumą bei pastangas gyventi socialiai atsakingą gyvenimą. Nuteistojo nuomone, tokie apribojimai ne tik nepadeda siekti resocializacijos tikslų, bet priešingai – gali destabilizuoti jo socialinę padėtį ir sumažinti jo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, įskaitant žalos atlyginimą nukentėjusiesiems.

Nuteistojo nuomone, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti pakeista švelnesne – bauda, neskiriant papildomų baudžiamojo poveikio priemonių. Nuteistojo teigimu, tokia bausmės rūšis būtų adekvatesnė ir labiau atitiktų bausmės tikslus, kadangi leistų užtikrinti nuteistojo atsakomybės realizavimą, tačiau kartu nepaneigtų jo galimybių tęsti darbinę veiklą, išlaikyti socialinį stabilumą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus, įskaitant žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Skunde pažymima ir tai, kad baudos paskyrimas leistų pasiekti prevencinius tikslus, kartu išvengiant perteklinių ir neproporcingų apribojimų, kurie šiuo metu kyla dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei su ja susijusių įpareigojimų.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei NUT1 nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai, tam neprieštaraujama ir apeliaciniu skundu. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų bei su paskirta bausme. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė nuteistajam įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, taip pat netinkamai nustatė nukentėjusiesiems priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuteistojo apeliacinio skundo ribose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai įvertintos baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas netaikė 40 straipsnio nuostatų, konstatavęs, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, t. y. nuteistasis savo kaltę pripažino ne visiškai, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog yra nuoširdus nuteistojo gailėjimasis už padarytus neteisėtus veiksmus. Taip pat pirmosios instancijos teismas trumpai įvertino ir kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nebuvimą, o būtent, kad žala nukentėjusiems visa apimtimi neatlyginta bei kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus aplinkybes, jog nuteistasis praeityje du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais asmenimis dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo esant kvalifikuojantiems požymiams bei yra baustas administracine tvarka.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama tik tokiu atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kitos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu teismo nustatomas laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę, (ateityje) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Remiantis kasacinio teismo praktika, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, nuteistojo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems bei aplinkai, grubiai sugriebdamas nukentėjusiajai už užpakalio bei tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji parkrito ir susimušė sėdmenis, nusibrozdino dešinės rankos pirštus ir susimušė galvą, bei ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio bei jam gulinčiam tyčia koja spyrė į veido sritį bei ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė į galvos sritį.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis, 2025 m. sausio 30 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiajai pasakė komplimentą, dėl kurio nukentėjusioji jam ranka sudavė į žandą, todėl nuteistasis atsiprašė, tačiau prie jo prišoko nukentėjusysis NKA2 bei kitas asmuo, kurie jo atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus. Taip pat nuteistasis nurodė, kad po nurodytų aplinkybių buvo pristatytas į gydymo įstaigą, bet į ją nenuėjo, grįžo į įvykio vietą ir išsitraukė nukentėjusįjį iš automobilio, tuo metu pribėgusią nukentėjusiąją stipriai pastūmė, matė, kad ji parkrito ant sėdmenų, stovinčiam nukentėjusiajam du kartus sudavė į veidą ir jį atvežusiam automobilio vairuotojui atitraukus, nuvažiavo į ligoninę. 2025 m. vasario 12 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nors ir nurodė kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau taip pat nurodė, kad pasilieka prie savo pirminės apklausos metu duotų parodymų ir juos tvirtina. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, kad neatsimena, jog buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiąja, kad praeidamas tiesiog galėjo liesti jos užpakalį, nes buvo daug žmonių, ėjo pro tarpą, kad nukentėjusysis su kitu asmeniu jį suspardė gulintį ant žemės, po to, kerštaudamas, nuteistasis išsitraukė nukentėjusįjį iš mašinos ir sudavė pora smūgių ranka, kad nukentėjusioji prašė atsitraukti ir jis ją pastūmė, ji pačiuožė ant užpakalio ant asfalto. Taigi, aptartų nuteistojo parodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog NUT1 nepripažino sugriebęs nukentėjusiajai už užpakalio bei smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu aikštelėje pripažino ne visa apimtimi, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena būtinų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, o būtent, visiškas nuteistojo kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, todėl apeliacinis skundas, kuriuo prašoma nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetamas. Kaip minėta, teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius egzistuojant būtinos BK 40 straipsnio 2 dalyje 1 punkte įtvirtintos sąlygos, nėra pagrindo vertinti ir apeliacinio skundo argumentų dėl kitų mintoje teisės normoje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Apeliaciniu skundu reiškiamas alternatyvus reikalavimas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir NUT1 paskirti baudos bausmę be baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, padariusiam BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, taip pat nuteistasis įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti ir visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi bei uždrausta viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam NUT1 bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau praeityje buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, baustas administracine tvarka, yra dirbantis, kad psichiatrinio ir priklausomybės lygų gydymo įskaitose neregistruotas. Aptartų tiek įvykdytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos bausmės vidurkiui. Šioje dalyje taip pat įvertina ir tai, kad nors NUT1 nusikalstamą veiką įvykdė būdamas ir neteistas, tačiau ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, tiek dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, tiek dėl viešosios tvarkos pažeidimo, be to, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką įvykdė, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Taigi, akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo atžvilgiu vykę baudžiamieji bei administracinis procesas pakankamai neįtakojo nuteistojo ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, todėl nuteistojo prašomos švelnesnio pobūdžio (baudos) bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Juo labiau, kad nustatytas nusikalstamų veiksmų pavojingumas (sužaloti net du asmenys, kuriems nors ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusioji nuo nuteistojo pastūmimo susimušė galvą, o nukentėjusiajam buvo koja spirta į veido sritį bei ne mažiau kaip tris kartus suduota į gyvybei pavojingą vietą – galvos sritį) rodo, jog nagrinėjamu atveju baudos bausmė NUT1 būtų per švelni ir neatitiktų BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo NUT1 už nusikaltimą paskirta laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per griežta, švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl švelnesnės bausmės – baudos, skyrimo atmetamas.

Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui NUT1 kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti, taip pat draudimą viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tai, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paskirti nuteistajam įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei draudimą viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tuo tarpu įpareigojimas nuteistajam pradėti dirbti arba tęsti darbą, jeigu iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti, taip pat nevertintinas kaip per griežtas ar neproporcingai varžantis nuteistojo teises, juolab, kad nuteistasis yra dirbantis bei privalės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistajam paskirti įpareigojimai bei draudimas yra teisingi, susiję su padaryta nusikalstama veika ir yra pakankami padaryti NUT1 teigiamą įtaką, kad ateityje nusikalstamas elgesys nepasikartotų.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtu įpareigojimu bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, teigiant, jog šis įpareigojimas yra nesuderinamas su darbu, perteklinis ir neproporcingas, galintis destabilizuoti nuteistojo socialinę padėtį ir sumažinti jo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Nors minėti skundo argumentai dėl aptariamo įpareigojimo vertintini kaip deklaratyvūs, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis įpareigojimas NUT1 vis dėlto buvo paskirtas nepagrįstai.

Pažymėtina, kad įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Taip pat įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose įtvirtintas baudžiamojo įstatymo normose, reglamentuojančiose nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, taigi, bausmės vykdymo atidėjimas netaikytas, taip pat nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju asmeniui paskyrus laisvės apribojimo bausmę, gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra, todėl su NUT1 skirta laisvės apribojimo bausme toks įpareigojimas negali būti skiriamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1–2 punktų pagrindu, panaikinant NUT1 skirtą įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi.

Dėl procesinių palūkanų

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiesiems NKA2 neturtinę žalą ir nukentėjusiajai NKA1 turtinę bei neturtinę žalą, taip pat priteisė ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2025 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-4-628/2022).

Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas negalėjo būti priteisiamos nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 10 d., iki nuosprendžio visiško įvykdymo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo šiose dalyse įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. kovo 31 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, už suteiktą advokatės Ramunės Genovaitės Baltrušaitienės antrinę teisinę pagalbą nuteistajam, yra 122,92 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

Baudžiamoji byla apeliacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, kuria remiantis, gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė dalyvavo tik viename 2026 m. balandžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, gavus nuteistojo gynėjos Birutės Marijos Židonienės prašymą, todėl advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl NUT1 atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyse dėl NUT1 kartu su bausme skirtų įpareigojimų bei dėl priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžiu NUT1 kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtą įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi.

Iš NUT1 nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui NKA2 priteistą 5 (penkių) procentų procesinių palūkanų dydį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiajam NKA2 priteistos neturtinės žalos visiško įvykdymo.

Iš NUT1 nukentėjusiajai ir civilinei iškovei NKA1 priteistą 5 (penkių) procentų procesinių palūkanų dydį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalyse dėl nukentėjusiajai NKA1 priteistos turtinės bei neturtinės žalos visiško įvykdymo.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš NUT1 valstybės naudai 122,92 Eur (vieno šimtų dvidešimt dvejų eurų devyniasdešimt dvejų euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. kovo 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėMarijus ŠalčiusAušra Vingilė