Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-915-1195/2026 pagal ieškovės Z. C. ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovui A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės Z. C. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys dėl žalos atlygino atmestas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliaciniame skunde iškeltų naujų reikalavimų ir naujų įrodymų ne(priėmimo)

Ieškovė Z. C. apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti 151,70 Eur kasmėnesines periodines išmokas šuns priežiūrai ir gydymui. Nurodo, kad jos prašymas priteisti iš atsakovo periodines išmokas būsimai turtinei žalai (tęstinėms išlaidoms) atlyginti yra pagrįstas 2026 m. kovo 9 d. veterinaro pažyma, kurioje konstatuoti negrįžtami sveikatos pakitimai ir nustatyta nuolatinė skysto maisto dieta visam likusiam gyvūno gyvenimui. Suma apskaičiuota pagal 8 kg sveriančiam šuniui gamintojo nustatytą paros normą (1 skardinė / 400 g) ir vidutinę specializuoto ,,Royal Canin“ pašaro kainą (4,99 Eur už vnt.).

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) kopiją; specializuoto maisto išlaidų paskaičiavimą; VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinika“ 2026 m. kovo 9 d. pažymą dėl ligos istorijos patikslinimo; specializuoto maisto kainos pagrindimą.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turiniu, išklausiusi teismo posėdžiuose ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas dėl 151,70 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų šuns priežiūrai ir gydymui priteisimo nebuvo pareikštas nei ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą faktinį pagrindą, šiuo aspektu aplinkybių netyrė ir nevertino. Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašė įpareigoti atsakovą atlyginti būsimą žalą arba priteisti periodines išmokas tolesniam gyvūno gydymui ir priežiūrai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė tokį ieškovės reikalavimą, motyvuojant tuo, kad šis ieškovės reiškiamas reikalavimas buvo nekonkretus, neapibrėžtas, be duomenų apie ateityje neabejotinai patiriamą žalą, jos dydį.

Todėl atsižvelgusi į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde naujai reiškiamo reikalavimo dėl 151,70 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų šuns priežiūrai ir gydymui priteisimo, kadangi toks reikalavimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Kartu pripažintina, jog nėra pagrindo priimti ir ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi šiais įrodymais ieškovė įrodinėja apeliaciniame skunde iškelto naujo reikalavimo pagrįstumą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė Z. C. pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo A. K. 899,24 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė įpareigoti atsakovą atlyginti būsimą žalą arba priteisti periodines išmokas tolesniam gyvūno gydymui ir priežiūrai. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2025 m. kovo 11 d. apie 10.00 val. Vilniaus senamiestyje, Šv. Dvasios g., be pavadėlio ir antsnukio atsakovo agresyvus šuo užpuolė ieškovės augintinį. Ieškovės šuniui buvo padaryti sunkūs sužalojimai, dėl kurių atliktos šešios operacijos. Šuo liko invalidu ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Ieškovė dėl įvykio patyrė stiprų (duomenys neskelbtini). Po įvykio ieškovė turėjo lankytis pas gydytojus, buvo išrašyti vaistai. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas tvirtino, kad geranoriškai jau sumokėjo už ieškovės sužaloto šuns gydymą 1 525,84 Eur, o ieškovė, prašydama priteisti jos papildomai patirtas išlaidas, pagrindė išlaidų realumą, bet visiškai nenurodė jokių aplinkybių, o tuo labiau nepateikė jokių jas pagrindžiančių įrodymų, kurios leistų spręsti apie tai, jog visos patirtos išlaidos, kurias ji prašo priteisti iš atsakovo, buvo būtinos ir protingos. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovės šuns sužalojimą nulėmė ne tik atsakovo neteisėti veiksmai, kurių metu jis šunį paliko be pavadėlio ir antsnukio, bet ir pačios ieškovės elgesys, kurio metu ji, galėdama sukontroliuoti savo agresyviai besielgiančius šunis su pavadėliais, nesiėmė veiksmų atitraukti juos nuo ieškovo šuns. Tokia susiklosčiusi situacija ir pačios ieškovės pasyvus elgesys nepatraukiant savo agresyviai besielgiančių šunų nuo atsakovo šuns, atsakovo vertinimu, turi būti vertinamas ieškovės dideliu neatsargumu. Įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl gyvūno sužalojimo. Ieškovė teigdama, kad šuns sužalojimas sąlygojo jos konkrečias ligas, turi nurodyti šias konkrečias aplinkybes ir jas įrodyti pagrįsdama, jog jas nulėmė būtent šuns sužalojimo faktas. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs egzistuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ir priteisė ieškovei iš atsakovo 899,24 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priteistino 899,24 Eur turtinės žalos dydžio, nurodė, kad nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas, kaip įvykio kaltininkas, būtų atlyginės ieškovei 1 348,84 Eur, ieškovė byloje pareiškė reikalavimą 899,24 Eur turtinės žalos ribose, todėl bylai neturint viešo intereso elemento, pirmosios instancijos teismas veikia pagal dispozityvumo principą ir neperžengia šalių suformuluotų reikalavimų ribų. Priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgė į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į ieškovės įvardintus išgyvenimus, ieškovės byloje pateiktus medicininius dokumentus apie jos sveikatos būklę, tačiau vertino, kad negalima besąlygiškai spręsti, jog byloje nagrinėjamas įvykis buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės sveikatos būkle ir yra priežastiniame ryšyje su jos apsilankymais pas gydytojus. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nors tenkintas iš dalies, priskirtinas prie tenkintų ieškovės naudai, todėl ieškinys tenkintas 67 proc. (du iš trijų reikalavimų), ir priteisė iš ieškovės atsakovui 260 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis grindžiamas trijų grupių argumentais: dėl ieškovės pareikšto ir skundžiamu sprendimu tenkinto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, priteistos neturtinės žalos dydžio ir priteistų iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovės pareikšto ir skundžiamu sprendimu tenkinto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė tik 899,24 Eur turtinės žalos, nors byloje esantys įrodymai (kvitai ir sąskaitos) pagrindžia 1 348,48 Eur sumą. Ieškovė argumentuoja, kad ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo sūnus J. C., turintis teisinį išsilavinimą, tačiau visą profesinę karjerą dirbęs policijoje eiliniu patruliu (šiuo metu pensijoje) ir niekada nedalyvavęs teismo posėdžiuose kaip procesinis atstovas. Posėdžio metu buvo padaryta žmogiška klaida įvardijant sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas, matydamas akivaizdų neatitikimą tarp bylos medžiagos ir žodinio pareiškimo, nepadėjo šalims ištaisyti šios techninės klaidos, taip pažeisdamas CPK 8 straipsnio įtvirtintą teismo pareigą bendradarbiauti. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas, be kitų teisių, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Nagrinėjamos bylos duomenys apie proceso eigą pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad pareikštu ieškiniu, kuris po trūkumų šalinimo buvo priimtas 2025 m. birželio 26 d. teisėjo rezoliucija, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 899,24 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2025 m. rugpjūčio 4 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės 2025 m. liepos 28 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir žalos tikslinimo, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad po ieškinio pateikimo ieškovės augintiniui prireikė dar vienos – septintos operacijos, susijusios su ankstesnėmis sunkiomis traumomis, taip pat buvo patirta papildomų išlaidų transportui ir gydymui, todėl papildomai pridedamais dokumentais pagrįsta 457,11 Eur dydžio turtinė žala (pagal veterinarijos klinikos sąskaitas faktūras – 420,16 Eur, pagal transporto išlaidų sąskaitas faktūras – 36,95 Eur).

2025 m. lapkričio 11 d. parengiamajame posėdyje ieškovė bylą vedė savarankiškai. Šio posėdžio metu teisėja uždavė klausimą ieškovei, ar ši palaiko savo reikalavimus pilna apimtimi. Ieškovė atsakė, kad palaiko. Į teisėjos klausimą, kokie yra jūsų reikalavimai, ieškovė atsakė, kad tokie, kokie yra nurodyti ieškinyje. Teisėja nurodė, kad ieškinyje yra nurodytas reikalavimas dėl 899,24 Eur turtinės žalos priteisimo, ir perklausė, ar palaikote šį reikalavimą. Ieškovė atsakė, kad palaiko jį pilna apimtimi. 2025 m. lapkričio 11 d. parengiamasis posėdis buvo atidėtas, be kita ko, suteikiant galimybę ieškovei pasirūpinti teisiniu atstovavimu. 2026 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovę atstovavo jos sūnus J. C., turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jis taip pat nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus dėl 899,24 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paaiškino, kad ieškovės į bylą pateiktos tik tos sąskaitos faktūros, kurios nėra atsakovo apmokėtos, tačiau negalėjo detaliai paaiškinti, pagal kokias sąskaitas faktūras apskaičiavo prašomą priteisti sumą, nes sąskaitų faktūrų kopijas parengė tik atsakovui ir teismui, o ieškovei kopijų nepaliko. Atsakovo atstovas siūlė pirmosios instancijos teismui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kad ieškovė surašytų vientisą ieškinį, nes dar yra žalos tikslinimas 457,11 Eur sumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjama byla pareikštame ieškinyje apibrėžta ieškinio suma – 899,24 Eur. Ieškovė ir jos atstovas tam neprieštaravo ir jokių prašymų pirmosios instancijos teismui nereiškė. Todėl 2026 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pereita į teismo posėdį ir bylą buvo išnagrinėta iš esmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas akivaizdų neatitikimą tarp bylos medžiagos ir žodinio ieškovės ir jos atstovo pareiškimo, nepadėjo jiems ištaisyti šios techninės klaidos, taip pažeisdamas CPK 8 straipsnio įtvirtintą teismo pareigą bendradarbiauti.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateiktu 2025 m. liepos 28 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo ir žalos tikslinimo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo padidino 457,11 Eur suma. Tačiau toks procesinis veiksmas nelaikytinas ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme. Faktinės aplinkybės, kuriomis pirmiausia buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (kad dėl atsakovo šuns užpuolimo ieškovės šuniui buvo padaryti sunkūs sužalojimai, dėl kurių atliktos operacijos, taikomas gydymas bei priežiūra ir ieškovė patyria išlaidas), nebuvo pašalintos iš faktinio ieškinio pagrindo, t. y. šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir toliau buvo remiamasi įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o padidintam ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti nurodytos papildomos faktinės aplinkybės.

Be to, net ir vertinant, jog buvo pakeistas ieškinio dalykas arba pagrindas, iš proceso eigos matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. teisėja rezoliucija ieškovės 2025 m. liepos 28 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir žalos tikslinimo priėmė ir nurodė išsiųsti gautą prašymą atsakovui į darbovietę. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad su šiuo dokumentu atsakovas ir jo atstovas turėjo galimybę susipažinti, nes 2026 m. vasario 10 d. parengiamajame posėdyje (iki pereinant į teismo posėdį) pats atsakovo atstovas atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į ieškovės byloje pateiktą turtinės žalos tikslinimą 457,11 Eur sumai, taigi bet kuriuo metu atsakovas galėjo pareikšti tiek savo poziciją dėl naujų įrodymų, tiek pateikti įrodymus, paneigiančius šiuos įrodymus. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat išdėstė savo poziciją dėl papildomos 457,11 Eur turtinės žalos priteisimo nepagrįstumo. Todėl spręstina, kad, jeigu būtų vertinama, jog buvo pakeistas ieškinio dalykas arba pagrindas, net ir ne visiškai tiksliai įgyvendinus CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimą, procesinio lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjau atveju esant susiklosčius tokiai procesiniai situacijai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), yra pagrindas priteisti ieškovei visą pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo, kaip įvykio kaltininko, ieškovei neatlygintą 1 348,84 Eur sumą, kurios atsakovas nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 899,24 Eur iki 1 348,84 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur neturtinė žala yra neteisinga, nepagrįstai nutolusi nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-611/2015, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1365-560/2016; Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-454/2021), prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams ir neatitinkanti realios ieškovės patirtos skriaudos. Ieškovės įsitikinimu, jos neįgalumas ir pensinis amžius yra esminiai veiksniai, kurie padidina žalos atlyginimo dydį, nes tas pats stresas neįgaliam pensininkui padaro nepataisomai didesnę žalą nei jaunam, sveikam žmogui, be to, ji patyrė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, apskųsto sprendimo turinys ir apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ir nesivadovavo nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis. Sprendimo motyvuose įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį šioje konkrečioje situacijoje (tarp jų ir ieškovės nurodyti išgyvenimai ir pateikti medicininiai dokumentai apie jos sveikatos būklę). Neturtinės žalos atlyginimo nustatymą individualizavus pagal jos nustatymo kriterijus, buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per mažas. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Šiuo atveju teisėjų kolegijai nepavyko rasti apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos teismų praktikos, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl draudiko pareigų, draudiminio ir nedraudiminio įvykio, gaisro kilimo priežasčių ir nebuvo keliamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį, rėmėsi teismų praktiką, suformuota panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose – kai vienas šuo užpuola kitą šunį savininkų (laikytojų, valdytojų) akivaizdoje, priteisiamos 100 –300 Eur neturtinės žalos sumos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje 2A-248-513/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1572-413/2016, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56-372/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1618-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-560/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-1042/2023 ir kt.).

Dėl priteistų iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę apmokėti dalį atsakovo advokato išlaidų. Ieškovės įsitikinimu, tai prieštarauja teisingumo principui, kai nukentėjusioji ieškovė faktiškai tampa skolinga žalą padariusiam asmeniui. Atmesdama kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina priešingas aplinkybes. Iš skundžiamos sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nagrinėjamai bylai aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 36 punktas). Šiuo atveju nors pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo (priteisė 300 Eur vietoj prašytų 10 000 Eur), tačiau, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, jis netaikė proporcingumo pagal pareikštus ir tenkintus reikalavimus taisyklės, o laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ieškovės naudai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinys tenkintas 67 proc. (tenkinti du iš trijų reikalavimų: tenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atmestas reikalavimas dėl būsimos žalos ar periodinių išmokų tolesniam gyvūno gydymui ir priežiūrai priteisimo). Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies (patenkinta 67 proc. reikalavimų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 219 Eur bylinėjimosi išlaidų (326,98 Eur (ieškovės sumokėtas žyminis mokestis) × 0,67), o iš ieškovės atsakovui – 479 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 452 Eur (advokato pagalbos išlaidų) × 0,33). Įskaitęs šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui pagrįstai priteisė 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir šias teisės normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 899,24 Eur iki 1 348,84 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju nors skundžiamas sprendimas pakeičiamas, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 899,24 Eur iki 1 348,84 Eur sumos, ši aplinkybė išvados, kad ieškinys tenkintas 67 proc., nekeičia. Laikoma, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 1 348,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris tenkintas pilna apimtimi. Bendra apeliacinio skundo suma yra 10 149,60 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas 33 proc. (reikalavimas dėl atmestos 449,60 Eur turtinės žalos tenkintas, o reikalavimas dėl atmestos 9 700 Eur neturtinės žalos atmestas, naujas reikalavimas dėl 151,70 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų šuns priežiūrai ir gydymui priteisimo nenagrinėtas). Apeliacinis skundas atmestas 67 proc. Ieškovė pateikė įrodymus, kad paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 326,98 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2026 m. balandžio 3 d. patyrė 484 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv.) = 3 284,84 Eur), todėl, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 107,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (326,98 Eur ×0,33), o iš ieškovės atsakovo naudai – 324,28 Eur, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (484 Eur × 0,67). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 216,38 Eur bylinėjimosi išlaidos (324,28 Eur – 107,90 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei Z. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 899,24 Eur iki 1 348,84 Eur sumos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės Z. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,38 Eur (du šimtus šešiolika eurų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.