Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1618-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-06
Bylos Nr.: e2A-1618-933/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02030-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas: „If P&C Insurance AS“

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1682-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02030-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6815-960/2020 pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „If P&C Insurance AS“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės BĮ Vilniaus miesto savivaldybės 2 431,40 Eur žalą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog:

1.1. 2018-09-14 ieškovė ir UAB „TELTONIKA“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis „PORSHCE CAYENNE TURBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-05-05 apie 15:41 val., Vilniuje, Šeškinės g. 55A, M. D., vairuodamas nurodytą automobilį, įvažiavo į kelyje esančią duobę, kurios vienas kraštas buvo labai aštrus ir gilus, ko neįmanoma buvo pastebėti iš automobilio, bei apgadino automobilio padangą ir ratlankį. Ženklų, įspėjančių, kad kelyje yra duobė, nebuvo.

1.2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato pranešime nurodyta, jog kelyje automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino ratą. Įvykis užregistruotas, bet netirtas. Ieškovės atstovui apžiūrėjus automobilio apgadinimus nustatyta, jog apgadinti du dešinės pusės ratai: priekinė padanga prakirsta, galinėje padangoje atsirado gumbas, apgadintas ratlankis. Padarytų apgadinimų remonto kaina 2 902,49 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

1.3. Dėl įvykio ieškovė išmokėjo 2 594,55 Eur (2 902,49 Eur - 307,94 Eur padangų nusidėvėjimas - 144 Eur franšizė) draudimo išmoką už atliktus remonto darbus UAB „Prime Auto“ ir 144 Eur kompensuojamą franšizės sumą pervedė UAB „TELTONIKA“. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Atliekant automobilio remonto darbus buvo būtina keisti 4 padangas, nes ant vienos ašies turi būti vienodos padangos. Rinkoje nepavyko rasti tokio pat rašto ir nusidėvėjimo padangų. Išmokėdama draudiminę išmoką, ieškovė nevertino ratlankio ir vožtuvo nusidėvėjimo, kurie sudaro 370,08 Eur ir 101,01 Eur. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė BĮ Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad:

2.1. Atsakovė neginčija, jog yra kelio Vilniuje, Šeškinės g., savininkė. Atsakovė 2018-09-25 sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kurią gatvės valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Pagal sutarties nuostatas UAB „YIT Lietuva“ laikytina gatvės valdytoja pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir UAB „YIT Lietuva“, o ne atsakovė privalo atlyginti žalą. Ieškovė neįrodė, jog būtent dėl nurodyto įvykio buvo padaryta žala automobiliui. Atsakovė tinkamai rūpinosi gatve.

2.2. Vertinant automobilio apgadinimus nepasitelktas atestuotas turto vertintojas, neištirtos įvykio aplinkybės. Byloje neįrodytas ir priežastinis ryšis. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Tai laikytina dideliu neatsargumu ir yra pagrindas žalą sumažinti arba atmesti ieškinį.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovė yra kelio savininkė, todėl atsakinga už padarytą žalą. Trečiajam asmeniui gatvės valdymas neperduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-17 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės BĮ Vilniaus miesto savivaldybės 2 431,40 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 755 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės If P&C Insurance AS“ naudai.

4.1. Teismas nustatė, kad 2018-09-14 ieškovė ir UAB „TELTONIKA“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2018-09-18 iki 2019-09-17 apdraudė transporto priemonę „PORSCHE CAYENNE TURBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas laikė įrodyta, jog 2019-05-05 apie 15:41 val. M. D., važiuodamas automobiliu Vilniuje, Šeškinės g. 55A, įvažiavo į kelyje apie 1 metrą nuo šaligatvio esančią apie 40 cm pločio duobę, dėl ko buvo apgadinta automobilio dešinės pusės priekinė padanga ir ratlankis bei dešinės pusės galinė padanga.

4.2. Teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų, jog nurodyti automobilio apgadinimai atsirado ar galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. UAB „Prime Auto“ 2019-08-13 už automobilio remonto darbų atlikimą išrašė 2 902,49 Eur (be PVM) sąskaitą. Ieškovė, remdamasi sutartimi, apskaičiavo 2 594,55 Eur mokėtiną draudimo išmoką ir 2019-08-18 pavedimu sumokėjo UAB „Prime Auto“ 2 450,55 Eur, o 2019-08-26 pavedimu 144 Eur UAB „TELTONIKA“.

4.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog yra kelio, esančio Vilniuje, Šeškinės g., savininkė. Teismas sprendė, jog ieškovė, būdama draudiku ir išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato, kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą padarytą dėl jo sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Nors atsakovė pripažino, jog yra kelio Vilniuje, Šeškinės g., savininkė, tačiau įrodinėjo, jog kelio valdytoju pagal 2018-09-25 sutartį yra trečiasis asmuo, todėl trečiajam asmeniui ir tenka atsakomybė.

4.4. Teismas nustatė, kad 2018-09-25 tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus, o ieškovė įsipareigojo už darbus apmokėti (Pirkimo sutarties 1 punktas). Pirkimo sutarties 16.11 papunktyje šalys nurodė sąlygą, jog trečiasis asmuo įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo gatvių defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti, aptverti ir nedelsiant be atskiro atsakovo užsakymo šalinti bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovą. Trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės ir priežiūros.

4.5. Teismas vertino, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Atsakovė BĮ Vilniaus miesto savivaldybė teismui nepateikė aptarto sprendimo. Teismas sprendė, jog trečiajam asmeniui neperduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, t. y. tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo pagal pirkimo sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus.

4.6. Atsakovė neginčijo ieškovės apskaičiuotų nuostolių sumos, skaičiavimų ir taikytų metodikų pagrįstumo, neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotų nuostolių pagrįstumą. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Vien tai, jog įvykis įvykio šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, įvertinus liudytojo M. D. paaiškinimus, jog duobė buvo posūkyje ir sunkiai matoma bei byloje esančias duobės nuotraukas, neleidžia teismui spęsti, jog M. D. tyčia įvažiavo į kelyje esančią duobę arba jo elgesys įvažiuojant į kelyje esančią nepažymėtą duobę, laikytinas dideliu neatsargumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsakovė BĮ Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės „If P&C Insurance AS“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

5.1. Savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pareigą atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-09-25 su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-18(3.10.21-TD2), kuria UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutartyje. Sutarties 16.11 papunktyje nustatyta, kad UAB „YIT Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be užsakovo raštiško užsakymo. UAB „YIT Lietuva“ nuo 2018-09-25 iki sutarties galiojimo pabaigos turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, todėl privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „YIT Lietuva“, kuri prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Sutarties 16.11 papunkčio pagrindu UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.

5.2. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu, už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Atsakovei sudarius sutartį su UAB „YIT Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, taip pat žemesnių teismų praktika, kurioje buvo nagrinėtos visai kitos faktinės aplinkybės. Bylose, kuriose sprendžiamas žalos atlyginimo automobiliams įvažiavus į gatvėse atsivėrusias duobes klausimas, formuojasi ydinga praktika, kuomet, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, už gatvėse automobiliams padarytą žalą konstatuojama Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė. Teismai nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo analizuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-01-25 sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuri yra nebegaliojanti ir kurioje nebuvo šalių susitarta dėl gatvių valdymo perdavimo. Galiojančiose Vilniaus miesto savivaldybės ir rangovų sudarytose sutartyse daug išsamiau apibrėžtos šalių teisės ir pareigos, rangovams suteikiamos platesnio pobūdžio funkcijos, sutartyse aiškiai susitariama, kam priklauso gatvių valdymas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Aktualioje sutartyje taip pat įtvirtintos išsamios nuostatos, susijusios su gatvių remontu, priežiūra ir valdymo perdavimu.

5.4. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, ar automobilis iki eismo įvykio buvo tinkamas eksploatuoti, nėra automobilio nuotraukų iš eismo įvykio vietos, nėra eismo įvykio schemos. Nesutinka ir su teismo išaiškinimu, kad nėra pagrindo abejoti vairuotojo teikiamais paaiškinimais, kadangi vairuotojas kaip tik yra suinteresuotas interpretuoti eismo įvykio aplinkybes. Nustačius, kad vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykį, žalą turės padengti ir jis. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjo kliūties kelyje. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

Atsiliepimas

6. Ieškovė „If P&C Insurance AS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

6.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas), siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Pagal rangos sutarties nuostatas rangovas prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, o už savarankiškai atliktus ir su savivaldybe nesuderintus darbus atsakovei nemokama. Rangovas sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, be ne savo nuožiūra. Darbai, kuriuos rangovas gali atlikti be savivaldybės sutikimo, susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir rangovo savarankiškumas šioje srityje apsiriboja tik defektų šalinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti savivaldybę. Sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turi savivaldybė, bet ne rangovas.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo pagal rangos sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus

6.3. Atsakovė nenurodė (neįrodė) konkrečių kaltų vairuotojo veiksmų, argumentus dėl vairuotojo kaltės grindė abstrakčiais teiginiais. Atsakovei nepateikus įrodymų dėl vairuotojo didelio neatsargumo, teismui nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar sumažinti žalos atlyginimo sumą. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad vairuotojas teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog gumbas užpakalinėje padangoje atsirado būtent po eismo įvykio. Teismui pateiktose automobilio apžiūros po įvykio metu nuotraukose užfiksuotas galinės padangos gumbas nemažas. Eksploatuojant automobilį su tokiu gumbu būtų buvusi jaučiama automobilio vibracija, todėl jeigu gumbas būtų buvęs iki įvykio, vairuotojas apie jį būtų neabejotinai žinojęs. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra automobilio nuotraukų iš eismo įvykio vietos. Ieškovė teismui pateikė iš policijos gautas patrulių eismo įvykio vietos nuotraukas, kuriose užfiksuota duobė ir sugadintas automobilis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje vyksta ginčas dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės dėl įvykio, įvykusio 2019-05-05 Vilniuje, Šeškinės g. 55A, kurio metu buvo apgadinta UAB „TELTONIKA“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „PORSCHE CAYENNE TURBO“, vairuota M. D., ieškovės (draudikės) „If P&C Insurance AS, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, naudai priteista 2 431,40 Eur žala.

10. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja trimis aspektais, t. y. i) ieškinio reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui (ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsakingas už transporto priemonei padarytą žalą); ii) dėl 2019-05-05 įvykio, kurio metu padaryta žala transporto priemonei yra ir vairuotojo kaltė ir; iii) ieškovė nepagrindė (neįrodė) žalos dydžio.

Dėl subjekto, kuris atsakingas už transporto priemonei padarytą turtinę žalą

11. Bylos duomenimis, transporto priemonė „PORSCHE CAYENNE TURBO S“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „TELTONIKA“. Aptarta transporto priemonė, vairuojama M. D., 2019-05-05 pateko į įvykį, kurio metu transporto priemonė Vilniuje, Šeškinės g. 55A, įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadinta. Apylinkės teismas laikė, kad už įvykio metu sukeltą žalą atsakinga kelio (gatvės) savininkė, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad už įvykio metu sukeltą žalą atsakinga UAB „YIT Lietuva“, kuriai 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) pagrindu buvo perduotas gatvės, esančios Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymas.

12. Pasisakant dėl aukščiau nurodyto atsakovės argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė yra kelio, esančio Vilniuje, Šeškinės g. 55A, savininkė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

13. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Aptartų nuostatų gramatinės konstrukcijos rodo, kad: i) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė (prezumpcija), kad už kelio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako kelio savininkas, t. y. asmuo, kuris kelią valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis); ii) visgi, savininkas neatsako už kelio trūkumų sukeltą žalą tuomet, kai kelio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir joje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

14. Teismų praktikoje pastebėta, kad CK 6.266 straipsnis numato (aptaria) tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020, nutarties 37 punktą). Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (atsakovės) turima kelio (gatvės), esančio Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei (ne)kyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar atsakovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktinių bylos aplinkybių kontekste iš tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į kelią (gatvę).

15. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta viena iš pamatinių privatinės teisės taisyklių, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra. Ta pati CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos gramatinė konstrukcija rodo, kad savininko nuožiūros teisė į nuosavybės įgyvendinimą turi nepažeisti įstatymų.

16. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų (subjektų) turimų teisių turinį skirstomą į privačios nuosavybės teisę ir viešosios nuosavybės teisę. Viešosios ir privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

17. Kadangi Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJĮ) (VSTVNDJĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13–14 dalys). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą neteikti duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti gatvės, esančios Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymą patikėjimo teise kitam subjektui. Tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

18. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Iš esmės analogiška nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.

19. Aptarto teisinio reguliavimo analizė rodo, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartą viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką statinio (bylos atveju – kelio (gatvės)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.

21. Aptariamu atveju, pasisakydama dėl tinkamo atsakovo byloje, atsakovė taip pat remiasi ir su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi, todėl būtina analizuoti ir vertinti, ar atsakovė iš tiesų yra perdavusi kelio (gatvės), esančio Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymo teisę pagal 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) nuostatas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: i) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; ii) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir joje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

22. Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ (UAB YIT Infra Lietuva) 2018-09-25 sudarytą sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties nuostatų turinį, sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas bei kitas reikšmingas aplinkybes):

22.1. nustatyta, kad 2018-09-25 sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) yra viešojo pirkimo sutartis, sudaryta konkurso (viešųjų pirkimų) būdu (CK 6.380–6.382 straipsniai). Tai, kad analizuojama sutartis sudaryta konkurso būdu pagal viešųjų pirkimų įstatymą matyti tiek iš pačios sutarties nuostatų turinio (žr. sutarties 11, 41, 43, 50 punktus ir 17.8, 40.4 papunkčius – nurodytų nuostatų turinyje yra nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymą ir viešojo pirkimo procedūras), tiek iš viešai prieinamos informacijos Centrinės viešųjų pirkimų Informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (žr. http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_authority=&filter_jarcode=188710061&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=122657512&filter_agreement_type=);

22.2. pagal sutarties 1 punktą Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) (rangovė) sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal sutarties 9 punktą, užsakovė sumoka rangovei už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-pardavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais. Sutarties 16.1 papunktyje rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti;

22.3. sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (sutarties 16.12 papunktis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) nuostatos pagrindžia, kad sutarties šalys susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino nesavarankiškai. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB „YIT Lietuva“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija.

24. Vertinant sutarties 16.11 papunkčio nuostatą, kurioje įrašyta sąlyga, jog UAB „YIT Lietuva“ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme pažymėtina, jog tokia sąlyga per se (liet. savaime) dar neįrodo, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog kelio (gatvės), esančios Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas). Atsakovė 16.11 papunktyje nurodė nuorodas ne į bendrąsias valdymo teisės nuostatas, numatytas CK 4 knygoje, o tik į CK 6.266 straipsnį. Jau minėta, kad CK 6.266 straipsnis nereguliuoja valdymo teisės perdavimo klausimų. Sutarties 16.11 papunktyje numatyta nuoroda į CK 6.266 straipsnio nuostatą labiau pagrindžia tai, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.252 straipsnio) tarpusavio teisėms ir pareigoms. Kadangi prievolių teisėje, skirtingai nei daiktinėje teisėje, galioja sutarties uždarumo principas, tai sutarties 16.11 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisės perdavimą CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiūriu, aktuali tik tarpusavio sutarties šalių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolėje apimčiai. Aptarta nuostata nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra. Be to, pirmiau nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos, taip pat ir Šeškinės gatvės (žr. šios nutarties 17 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29715-1097/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23588-2019-7) buvo pripažinta, kad pagal 2018-09-25 su UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva) sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) už transporto priemonei padarytą žalą, atsiradusią dėl kelio (gatvės) trūkumų, atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Iš Centrinės viešųjų pirkimo Informacinės sistemos duomenų bazės nustatyta, kad 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) ir 2018-09-25 sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) sąlygos tokios pačios.

26. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nurodytais išaiškinimais. Apeliantės vertinimu, teismai situacijose, kai žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-7-105-687/2016 išaiškinimus, formuoja ydingą praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai buvo pakartoti ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Vien ta aplinkybė, jog aptariamu atveju sutartis sudaryta su kitu subjektu, ar konkrečioje sutartyje yra naujų sąlygų, kurios nebuvo analizuotos kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016, nereiškia, kad žemesnės instancijos teismas gali nukrypti nuo kasacinio teismo išaiškinimų (CPK 4 straipsnis). Aptariamu atveju aktualūs kasacinio teismo teisės normų taikymo išaiškinimo apsektai, kurie ne mechaniškai, tačiau kiekvienu individualiu atveju analizuojami konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino individualias bylos faktinės aplinkybes ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016 pateikti CK 6.266 straipsnyje numatytos valdytojo sampratos išaiškinimai negalėtų būti taikomi ir šioje byloje. Taip pat vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 laikėsi kitos pozicijos, nei laikomasi šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 sprendimas priimtas vienasmeniškai, šioje byloje teisėjų kolegija laikosi vieningos nuomonės.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas individualias aplinkybes nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentais, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme už įvykio, įvykusio 2019-05-05, metu padaryta žalą atsakovė yra netinkamas atsakovas.

Dėl vairuotojo kaltės (ne)buvimo

28. Apylinkės teismas sprendė, jog transporto priemonės vairuotojo didelis neatsargumas buvo neįrodytas. Atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad: i) transporto priemonės vairuotojas negalėjo patvirtinti, jog gumbas galinėje padangoje atsirado būtent po įvykio; ii) vairuotojas prisėmė riziką, kadangi neapdariai ir neatsargiai vairavo transporto priemonę.

29. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/ 2019, nutarties 19 punktas). Tai reiškia, kad deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

30. Pasisakant dėl nukentėjusio asmens tyčios ir(ar) didelio neatsargumo pažymėtina, kad:

30.1. CK normos expressis verbis (liet. aiškiai žodžiais) neapibrėžia asmens tyčios sampratos, tačiau kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) išaiškinta, kad asmens tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai (žalai) atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011). Atsakovė neįrodinėjo transporto priemonės vairuotojo tyčios, todėl plačiau dėl vienos iš kaltės formų (tyčios) nepasisakoma;

30.2. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, nutarties 67 punktą). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo M. D. būtų elgęsis nerūpestingai. Priešingai, iš bylos įrodymų matyti, kad transporto priemonės vairuotojas už kelių eismo pažeidimus įvykio metu nebuvo nubaustas. Nenustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas važiavo itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodamas. Transporto priemonės vairuotojas transporto priemonę vairavo dienos metu, esant geram matomumui, Vilniaus mieste, asfaltuotoje kelio dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nėra.

31. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad transporto priemonės PORSCHE CAYENNE dešinės pusės galinės dalies rate gumbas atsirado ne dėl įvykio, o kur kas anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovės teiginiai tėra neįrodyta gynybinė versija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; ii) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, nutarties 44 punktas). Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog gumbas transporto priemonės galiniame dešinės pusės rate atsirado būtent dėl 2019-05-05 įvykio, o ne prieš įvykį. Kokių nors įrodymų ar teiginių, kurie leistų svarstyti kitą versiją, t. y. kad gumbas padangoje galėjo atsirasti dar prieš įvykį atsakovė nepateikė.

32. Apibendrinant aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) tyčia ar didelis neatsargumas, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybes ar taikyti civilinę atsakomybė tik iš dalies.

Dėl priteistos žalos dydžio (ne)pagrįstumo

33. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio bei to, ar transporto priemonė iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuoti. Taip pat nurodė, kad nėra transporto priemonės nuotraukų iš eismo įvykio vietos, nėra eismo įvykio schemos.

34. Pasisakant dėl aukščiau nurodytų atsakovės argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žalos dydis buvo įrodinėjamas remonto darbų sąmata ir remonto darbų sąskaita (žr. 9 ir 10 ieškinio priedus). Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kodėl remonto darbų sąmatoje ir remonto darbų sąskaitoje nurodytos sumos neįrodo transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad buvo keistas 1 ratlankis ir 4 padangos, nurodytos tiek medžiagų (detalių), tiek darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys, jog remonto darbų sąmatoje buvo nurodyta remonto kaina 3 528,18 Eur. Remonto sąskaitoje pritaikyta nuolaida ir nurodyta 3 512,01 Eur suma. Pagal ieškovės atliktą žalos paskaičiavimą buvo apskaičiuota 2 594,55 Eur draudimo išmoka (žr. 11 ieškinio priedą) (144 Eur pervesti tiesiogiai UAB „TELTONIKA“, o likusi 2 450,55 Eur suma transporto priemonės remonto darbus atlikusiai bendrovei). Apeliacinės instancijos teismas nei remonto sąmatoje, nei remonto sąskaitoje, nei žalos apskaičiavime akivaizdžių trūkumų ar prieštaravimų nenustatė.

35. Atsakovė nurodė, jog į bylą nebuvo pateiktos įvykio nuotraukos. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuotraukos buvo teiktos į bylą kartu su 8 ieškinio priedu. Susipažinus su į bylą teiktomis nuotraukomis matyti tiek pati transporto priemonė PORSCHE CAYENNE, tiek jai padaryti apgadinimai, tiek užfiksuota ir duobė. Teisėjų kolegija pastebi, jog duobė pakankamai gili, matyti aštrūs asfalto kampai.

36. Bylos duomenys taip pat rodo, kad į įvykio vietą buvo kviesti ir policijos pareigūnai (žr. 6–7 priedus). Byloje yra ir 2020-04-09 policijos raštas elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, jog įvykis buvo registruotas pažymai dėl draudimo gauti, pridėtos ir policijos pareigūnų darytos nuotraukos (el. b. l. 76). Teisėjų kolegija, palyginusi policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas nuotraukas su ieškinio 8 priede pridėtomis nuotraukomis sprendžia, jog duomenys neprieštaringi, o transporto priemonės apgadinimai – akivaizdūs. Nors atsakovė ir nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonė iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuota, tačiau pažymėtina, kad Transporto priemonės techninės apžiūros išrašas patvirtina priešingą aplinkybę (žr. 5 ieškinio priedą). Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, atsakovei, teigiančiai, kad transporto priemonė buvo netinkama eksploatuoti dar iki 2019-05-05 įvykio, teismui turėjo būti pateikti įrodymai, kurie bent tikėtinai galėtų patvirtinti atsakovės nurodytas aplinkybes. Visgi, tokių įrodymu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

37. Apibendrinat aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai priteisė prašomą žalos dydį. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (perteklinės teismų praktikos citavimas bei akcentavimas, teisės normų subjektyvus interpretavimas, bendrojo pobūdžio samprotavimai apie situacijos vertinimą ir pan.) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus