- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-56-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01866-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-904/2019 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo – A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 210,24 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 2 d. jos šunį, kurį vedėsi už pavadėlio nuošalios gatvės pakraščiu, užpuolė palaidas be pavadžio atsakovui priklausantis šuo. Pažymėjo, jog jos augintiniui buvo padarytos gilios kąstinės ir plėštinės žaizdos, kiti sužalojimai, kurie buvo gydomi veterinarijos klinikoje nuo 2017-04-02 iki 2017-05-18. Ieškovė nurodė, kad už augintiniui suteiktą gydymą buvo sumokėta 105,30 Eur ir 90,70 Eur; dėl patirto streso pačiai teko kreiptis į gydytoją, jai buvo skirti 14,24 Eur vertės vaistai; iš viso padaryta 210,24 Eur dydžio turtinė žala.
3. Ieškovė nurodė, kad patyrė stresą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl gyvūno sužalojimo, jo slaugymo, atsakovo atsainaus požiūrio į sužaloto gyvūno gyvybę ir sveikatą. Dėl patirtų išgyvenimų prašė iš atsakovo priteisti 150 Eur neturtinės žalos.
4. A. R. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie sužaloto gyvūno būklę, galimas gydymo išlaidas, atliktas ir planuojamas atlikti gydymo procedūras. Pažymėjo, jog laiko šunį, turi voljerą, tačiau tuo metu, kai įvyko incidentas, šuo buvo netyčia išleistas į kiemo. Atsakovo vertinimu, ieškovė ieškiniu siekia pasipelnyti, kadangi po įvykio nebendradarbiavo, ignoravo prašymus dėl informacijos pateikimo, nederino su atsakovu dėl gydytojo pasirinkimo ir pan.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad ieškovė gyvūno gydymo laikotarpiu neinformavo apie jo gydymo eigą, protingai neįvertino galimų išlaidų daikto, kuris neturi vertės, atstatymui, be to – nepateikė įrodymų, kad dėl įvykusio incidento ji patyrė ilgalaikį sveikatos sutrikdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės S. B. ieškinys tenkintas visiškai; teismas nusprendė priteisti iš atsakovo R. V. 210,24 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos ir 620 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. B.; 15,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas nurodė, kad atsakovui tenka atsakomybė už šuns padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovo šuo išbėgo į gatvę ir sužalojo ieškovės šunį; atsakovas, būdama šuns savininkas ir valdytojas, neužtikrino, kad šuo neišeis iš jo namų teritorijos ir nepadarys žalos; tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai (aplaidžiai bei nerūpestingai) gydė savo augintinį ir dėl to atsirado papildomų gydymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. šuns laikymo taisyklių pažeidimo, ieškovė patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sukandžiotas jai priklausantis šuo, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas iš atsakovo priteisti 210,24 Eur turtinės žalos.
9. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė vertinama kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas. Teismas atsižvelgė į atsakovo požiūrį į įvykį, teismo posėdyje išdėstytą poziciją, jog ieškovės augintinis tėra mažavertis daiktas, kurį vertėjo užmigdyti ir įsigyti naują, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti ir priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino ieškovės veiksmų, kuriais ji ignoravo prašymą pateikti savo augintinį nešališko veterinarijos gydytojo apžiūrai, kad būtų įvertintas gyvūno sužalojimų pagrįstumas; kad būtų įsitikinta, ar teisingai pateiktas ieškovės pasirinkto veterinarijos gydytojo gyvūno gydymo aprašas ir sąskaitos už gyvūno gydymą (pateiktos sąskaitos nėra detalizuotos, nėra aišku, ar jos išrašytos teisingai ir pagrindžia gydymo išlaidas).
10.2. Ieškovė pateikė ieškinį teismui net nebandydama konfliktą spręsti taikiai, nei teisėjas, nei ieškovė nepasiūlė mediacijos.
10.3. Ieškovės advokatė byloje neatliko jokių esminių veiksmų ir nepateikė papildomų įrodymų, kurie turėtų įtakos bylos nagrinėjimui iš esmės; ieškinį surašė ir su papildomais dokumentais pateikė pati ieškovė, byla nesudėtinga, jai nebūtinos specifinės teisinės žinios bei advokatės pagalba, kuri pasireiškė tik atvykimu į teismo posėdžius, be to neaišku, kodėl atstovavimo sutartis buvo sudaryta su advokate, kuri praktikuoja P. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų, todėl neturėjo būti priteisiamos.
10.4. Ieškovės veiksmai, siekiant bet kokia kaina išsaugoti mažavertį turtą, nusižengia tiek etikos normoms, tiek bendriems visuomenės vystymosi dėsniams bei civilizacijos raidai. Ieškovės augintinio nebuvo prasmės gydyti ir už gydymą mokėti neprotingą ir nepagrįstai didelę sumą, kai augintinio utilizavimas būtų atsiėjęs daug mažiau. Gyvūnas įvykio metu buvo dvylikos metų amžiaus ir tai yra išskirtinės vertės neturintis ir pakeičiamas daiktas. Teismas nesprendė klausimo dėl naudingumo ir ekonomiškumo, todėl priėmė šališką sprendimą.
10.5. Neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o ieškovės galimai patirtas stresas dėl augintinio sužalojimo buvo laikinas ir nesukėlė jokių išliekamųjų pasekmių. Be to, ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti dėl kitų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik ieškovės argumentus, motyvavo, kad atsakovas primygtinai įrodinėjo, kad ieškovės šuo yra menkavertis daiktas, tačiau priteista neturtinė žala, viršijanti šuns vertę, ne tik neatitinka teismų suformuotos teisminės praktikos, bet yra nepagrįsta bei neatitinka protingumo, sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė įstatymų, taisyklių, jo laikomas šuo padarė žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Pažymėjo, kad augintinio praradimas ar/ir sužalojimas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų nėra tik turto praradimas ar nuostoliai, tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu, neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų sukėlimu. Ieškovė nurodė, kad šalys bandė tartis taikiai, tačiau susitarti nepavyko; kad įstatyme yra numatyta galimybė turėti byloje atstovą; kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį bei administraciniu nurodymu paskirta 25,00 Eur dydžio bauda. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. 15.10 val. (duomenys neskelbtini) R. V. laikė palaidą savo šunį, kuris išpuolė į (duomenys neskelbtini) bei užpuolė S. B. šunį, tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2. straipsnio reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.
14. Nustatyta, kad užpulto gyvūno (šuns, kurio gimimo data (duomenys neskelbtini) savininkė – ieškovė. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų nustatyta, kad ieškovė už šuns gydymą sumokėjo 105,30 Eur ir 90,70 Eur, iš viso – 196,00 Eur. Iš veterinarijos gydytojo išrašo apie gyvūno apžiūrą – gydymą nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. ieškovės augintiniui padarytos gilios kąstinės plėštinės žaizdos galinėje nugaros srityje, plėštinės kąstinės žaizdos prie galinės dešinės kojos ir kiti sužalojimai. Ieškovės augintiniui buvo taikytas gydymas, tai patvirtina į bylą pateiktas išrašas apie gyvūno gydymą bei priimtas profilaktines priemones iš gydomų gyvūnų registracijos žurnalo nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., Registracijos žurnalas Nr. 39.
15. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į gydytoją, skundėsi nemiga, sprando skausmais, nerimu, ieškovei buvo paskirti vaistai, už kuriuos ieškovė sumokėjo 14,24 Eur.
Dėl ginčo esmės
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai; gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (2 straipsnio 12 punktas). Minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
17. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Viena iš griežtosios deliktinės atsakomybės formų – atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis).
18. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
19. Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. Nr. AV-1111, įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.5. punkte numatyta, kad draudžiama išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas.
20. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio 2 d. atsakovo R. V. šuo užpuolė ieškovės S. B. šunį ir jį sužalojo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2017 m. balandžio 2 d. neužtikrino tinkamos jam priklausančio šuns, kuris ieškovės augintiniui padarė žalos, priežiūros (šuo išbėgo iš atsakovo namų teritorijos); byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės augintiniui žala (sužalojimai) buvo padaryti; kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. T. y. atsakovas iš esmės neginčijo byloje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, atsiradusios žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltės) ir jam tenkančios prievolės atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu bei neturtinės žalos atlyginimu.
21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
22. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 210,24 Eur turtinės žalos, kurią sudaro už šuns gydymą sumokėti 105,30 Eur ir 90,70 Eur, iš viso 196,00 Eur ir ieškovės išlaidos už pirktus vaistus, kurių dydis 14,24 Eur. Patirtai turtinei žalai pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, abejoti jų pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juos paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Dėl byloje nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, pateikė patirtos žalos dydį patvirtinančius įrodymus, todėl padarytą žalą atsakovas (augintinio savininkas ir valdytojas) privalo atlyginti, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl naudingumo ir ekonomiškumo (įsigijusi naują augintinį ieškovė ne tik būtų faktiškai patyrusi mažesnes išlaidas, sugaišusi ženkliai mažiau laiko bei patyrusi mažiau streso), todėl priėmė šališką sprendimą, nagrinėjamu atveju nepaneigia ieškovei padarytos žalos fakto bei patirtos žalos dydžio.
23. Ieškovė ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (6.250 straipsnio 2 dalis).
24. Ieškovė nurodė, kad patyrė stresą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl gyvūno sužalojimo, jo slaugymo, atsakovo atsainaus požiūrio į sužaloto gyvūno gyvybę ir sveikatą; pateikė rašytinius įrodymus, jog dėl sveikatos sutrikimų jai teko kreiptis į medikus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas bylai reikšmingas aplinkybes (nejautrų ir atsainų atsakovo požiūrį į įvykį, išreikštą poziciją ieškovės augintinio atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu), vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodytas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjamu atveju buvo tenkintas pagrįstai.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o ieškovės galimai patirtas stresas dėl augintinio sužalojimo buvo laikinas ir nesukėlė jokių išliekamųjų pasekmių. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui net nebandydama konfliktą spręsti taikiai, pažymėjo, kad nei teisėjas, nei ieškovė nepasiūlė mediacijos. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo sudaryti galimybę šalims susitarti taikiai, nurodė, kad ieškovė nepateikė gyvūno įsigijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, jei šie prašymai nebus tenkinti – reiškia teismui nušalinimą; teismas posėdyje paskelbė pertrauką dėl galimybės šalims bylą užbaigti taikiai, tačiau šalims taikiai išspręsti ginčo nepavyko. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. sausio 24 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl teisminės mediacijos taikymo, kuriame atsakovas prašė teismo suteikti galimybę ginčą išspręsti susitarimo būdu ir paskirti teismo mediatorių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta perduoti ieškovės S. B. ir atsakovo R. V. ginčą teisminei mediacijai. 2019 m. vasario 20 d. byla buvo grąžinta pasibaigus teisminės mediacijos procesui, teisminės mediacijos proceso byloje pasibaigimo pagrindai – šalys pasitraukė iš teisminės mediacijos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje nebuvo sudaryta galimybė išspręsti kilusį ginčą taikiai, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, todėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškovės pasirinkto veterinarijos gydytojo gyvūno gydymo aprašo teisingumo, sąskaitų už gyvūno gydymą pagrįstumo yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
28. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinė teisė bylą vesti per atstovą ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise – byloje turėti advokatę. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (kad ieškovės advokatė byloje neatliko jokių esminių veiksmų, nepateikė papildomų įrodymų, kad nagrinėjamai bylai yra nebūtinos specifinės teisinės žinios bei advokatės pagalba) ieškovės įstatyme numatytos teisės vesti bylą teisme per atstovą nepaneigia, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš ginčo antrosios šalies – atsakovo.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 150 Eur bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 150 Eur sumos sumokėjimą advokatei.
33. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.