- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 2-153-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01866-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Jolanta Činčikienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. liepos 13 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 210,24 Eur turtinės žalos, 150,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 2 d. vedžiojant šunį įvyko incidentas, kuriuo metu atsakovui priklausantis šuo užpuolė jos šunį, kuris patyrė įvairius sužalojimus, buvo operuotas. Nurodė, kad šuns gydymas truko mėnesį laiko, buvo patirtos 196 Eur šuns gydymo išlaidos, be to, pačiai teko pirkti vaistus, todėl patirta turtinė žala sudaro 210,24 Eur. Atsakovo atžvilgiu buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, ilgą šuns gydymo procesą – neturinę žalą vertina 150 Eur.
Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies.
2017 m. gruodžio 7 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau dėl atsiradusių nuostolių, mano, kad yra kalta ir ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliucija pareiškimą priėmė, ieškovei nustatė terminą iki 2018 m. sausio 8 d. atsiliepimui į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei papildomiems įrodymams pateikti.
2018 m. sausio 26 d. nutartimi teismas atsakovo R. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jį grindžia tuo, jog ieškovė nesistengė situacijos išspręsti taikiai, be to, ieškovė neinformavo apie patirtas šuns gydymo išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie gyvūno vertę, mano, kad nebuvo tikslinga ieškovės augintinį gydyti. Pateiktos veterinarijos gydytojo sąskaitos nėra detalizuotos, be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtus ilgalaikius sveikatos sutrikimus, liekamąsias pasekmes jos sveikatai, patirtos išlaidos vaistams nėra susijusios su gyvūno gydymu.
Šalies argumentai
Ieškovė S. B. posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko 2017 m. balandžio 2 d. – sekmadienį apie15 val., jai einat su jos augintiniu (vedžiojant jį su pavadėliu) iš namo Nr. 17, esančio Žiburių gatvėje, išbėgo didelis šuo ir čiupo jos augintinį, ji spėjo jį traukti, nes kitaip būtų perkandęs augintinio stuburą. Jai pradėjus šaukti iš kiemo išėjo atsakovas, išėmė jos augintinį iš savo šuns nasrų. Iš atsakovo kiemo pasigirdo kalbos, kad ko čia žmonės vaikšto su šunimis po jų šuns teritoriją. Grįžus namo skambino veterinarijos gydytojams. Atsiliepė tik vienas gydytojas, kuris ir gydė jos augintinį. Gydytojas liepė nuvažiuoti pas atsakovą išsiaiškinti ar atsakovų šuo skiepytas, nuvykus pas atsakovus, jų šuo ir toliau buvo palaidas kieme. Namo grįžo tik po 20 val., po operacijos, naktį nemiegojo, nes šuo buvo neramus. Paaiškino, kad teko daug kartų važinėti į Klaipėdą dėl procedūrų veterinarijos klinikoje. Nurodė, kad atsakovo šuo nuo 2008 metų nebuvo skiepytas. Nurodė, kad jos šuo – ,,pekino“ mišrūnas, atsakovo šuo – ,,labradoro“ mišrūnas. Augintinį jai padovanojo sūnus, šuniui 14 metų. Nurodė, kad su skafandru šuo negalėjo paėsti, todėl jį nuimdavo, pati stebėjo, kad šuo nelaižytų žaizdų. Nurodė, kad kiekvieną kartą džiaugiasi, kad šunelį pavyko išsaugoti, minčių apie kito šuns įsigijimą niekada nebuvo. Dėl neturinės žalos paaiškino, kad sutinka su teismo sprendimu už akių priteistu žalos dydžiu, t. y. sutinka tikslinti reikalavimą ir prašo priteisti 100 Eur neturinės žalos (atsisako 50 Eur neturtinės žalos dydžio).
Ieškovės atstovė advokatė Jolanta Činčikienė posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patikslino reikalavimą dėl neturinės žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jo augintinis yra dviejų veislių mišrūnas. Incidento metu darbavosi kieme, šunį kiemą galimai išleido uošvienė, išgirdęs, jog kažkas vyksta išėjo į gatvę, ieškovės šunį iš savo šuns nasrų ištraukė jis. Kodėl įvyko incidentas nežino. Pažymėjo, kad jo atlikti veiksmai leido išsaugoti ieškovės augintinį. Savo šunį laiko namuose, šuo turi ir voljerą, tačiau jis negali būti izoliuotas, todėl voljere jis būdavo retsykiais. Po įvykio šuo ir toliau su juo buvo kieme. Pažymėjo, kad šuo yra mokytas, klauso komandų, jei jis būtų buvęs šalia, šuo nieko nebūtų užpuolęs, tai yra nelaimingas atsitikimas – atsitiktinumas. Pripažįstą savo kaltę, jog neužtikrino šuns priežiūros. Nurodė, kad ieškovė ignoravo jų prašymus dėl informacijos pateikimo, nederino dėl gydytojų pasirinkimo ir pan., t. y. ieškovė nebendradarbiavo, mano, kad tai tėra ieškovės siekis pasipelnyti. Mano, kad buvo tikslingiau ieškovės augintinį užmigdyti ir ieškovei įsigyti naują augintinį. Nurodė, kad namo teritorija dalinai aptverta, nėra vartų. Šuns vieno neišleidžia, būna kad šuo pabėga, vedžioja su pavadžiu.
Liudytojas I. M. posėdžio metu paaiškino, kad jis yra veterinarijos gydytojas. Ieškovę žinojo iš anksčiau, kadangi ieškovė seniau buvo atvežusi savo augintinį profilaktiniam gydymui (dėl vakcinacijos ir pan.). Įvykio dieną, jam paskambino ieškovė ir pasakė, kad jos šunį sukandžiojo. Nurodė, kad atvyko pas ieškovę, apžiūrėjo šunį, pamatė plėštines žaizdas. Iš karto siūlė ieškovei kreiptis į atsakovą siekiant sužinoti ar jo šuo buvo skiepytas. Nurodė, kad įvertinus ieškovės augintinio amžių buvo sprendžiamas klausimas ar jis išgyvens operaciją ar tikslingiau bus jį gydyti ar užmigdyti, nuspręsta augintinį gydyti. Posėdžio metu paaiškino ieškovės augintinio gydymo istoriją, kuri pateikta byloje. Šiuo metu augintinis yra pasveikęs. Papildomai nurodė, kad ieškovė, siekiant palengvinti augintinio sveikimo procesą, buvo nuėmusi apsauginį skafandrą, to galėjo pakakti, kad augintiniui atsirastų infekcija, dėl to gydymo išlaidos galėjo padidėti 35-50 Eur. Visos sumos nurodytos bendrai. Paaiškino, kad ieškovės augintinio užmigdymas ir utilizavimas būtų kainavęs apie 54 Eur.
Ieškovei išaiškintinos procesinės ieškinio dalies (dėl dalies neturinės žalos dydžio (50 Eur) priteisimo iš atsakovo) atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės. Iš gyvūno (šuns) paso Nr. 167, nustatyta, kad gyvūno – šuns, gimimo data 2005 m. vasario 13 d., savininkė – ieškovė (b. l. 6-7).
Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK atliktas pareiškimo tyrimas ir atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 2 dalį bei administraciniu nurodymu paskirta 25,00 Eur bauda (b. l. 29-35). Iš pateiktų 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų nustatyta, kad ieškovė už šuns gydymą sumokėjo 105,30 Eur ir 90,70 Eur, viso 196,00 Eur (b. l. 8-11). Iš veterinarijos gydytojo išrašo apie gyvūno apžiūrą – gydymą nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d. ieškovės augintiniui padarytos gilios kastinės plėštinės žaizdos, galinėje nugaros srityje, plėštinės kastinės žaizdos prie galinės dešinės kojos ir kiti sužalojimai (b. l. 12). Iš gydytojo išrašo matyti, kad ieškovė kreipėsi į gydytoją, skundėsi nemiga, sprando skausmais, nerimu, ieškovei paskirti vaistai, iš prie ieškinio pridėto vaistinės kvito nustatyta, kad ieškovė už vaistus sumokėjo 14,24 Eur (b. l. 14).
Pateikta foto nuotrauka, patvirtina, kad 2017 m. birželio 1 d. ieškovei buvo siųsta žinutė dėl ieškovės gyvūno įvertinimo atsakovo pasirinktam veterinarijos gydytojui (b. l. 50).
Iš ieškovės pateiktų foto nuotraukų matyti sužalotas ieškovės šuo (b. l. 66-67).
Išrašas apie gyvūno gydymą bei priimtas profilaktines priemones iš gydomų gyvūnų registracijos žurnalo nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., registracijos žurnale Nr. 9, patvirtinta apie ieškovės augintiniui taikytą gydymą (b. l. 89-97).
Į bylą pateiktas I. M. veterinarijos gydyklos, veterinarinių paslaugų kainynas (b. l. 142-143). Pateikta pažyma, kad I. M. verčiasi individualia veikla – veterinarine veikla, pateiktos veterinarijos ir veterinarinės farmacijos praktikos licencijos (b. l. 144-146).
Atsakovas pateikė skelbimų portalo kopijas apie dovanojamus šunis (b. l. 166-169).
Dėl atsakovo atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės šunį užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovas bei jo sutuoktinė A. V.. Šie asmenys yra šio naminio gyvūno savininkai, atsakingi už jo padarytą žalą.
Atsakovui 2017 m. balandžio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį bei administraciniu nurodymu paskirta 25,00 Eur bauda už tai, kad atsakovas laikė palaidą šunį, kuris išpuolė į Žiburių gatvę bei užpuolė ieškovės šunį, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. AV-1111, patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2 straipsnio reikalavimus bei padarė pažeidimą numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. Nr. AV-1111, įsakymu patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.5. punkte numatyta, kad draudžiama išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nagrinėjamu atveju ieškovei vedžiojant šunį, atsakovo šuo išbėgo į gatvę (atsakovo namų teritorija nėra visiškai apverta, nėra vartų) ir sužalojo ieškovės šunį. Taigi šiuo atveju žalos ieškovės augintiniui atsiradimo metu atsakovui tenka atsakomybė už šuns padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdama šuns savininkas ir valdytojas, neužtikrino, kad šuo neišeis iš jo namų teritorijos ir nepadarys žalos. Nagrinėjamu atveju atsakovas to neužtikrino ir jo šuo, išbėgęs į gatvę sužalojo ieškovės augintinį, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).
Dėl turtinės žalos.
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 210,24 Eur turtinės žalos, kurią sudaro už šuns gydymą sumokėti 105,30 Eur ir 90,70 Eur, viso 196,00 Eur ir ieškovės išlaidos už pirktus vaistus, kuriuos paskyrė gydytojai, patirtos 14,24 Eur išlaidos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalį).
Patirtai turtinei žalai pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nurodytu atveju, ieškovės augintinis buvo dovanotas ir jis neturi jokių kilmės dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti jo kainą, tačiau atsakovo vertinimu ieškovės augintinis, kuris įvykio metu buvo dvylikos metų amžiaus, yra išskirtinės vertės neturintis ir pakeičiamas daiktas. Šiuo atveju teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kadangi posėdžio metu liudytoju apklaustas veterinarijos gydytojas patvirtino, kad buvo sprendžiamas klausimas ar ieškovės šuo išgyvens operaciją ar jį reikės užmigdyti, tačiau augintiniui operacija pavyko, jis pasveiko, todėl šiuo atveju vertinti atsakovo teiginių apie ieškovės šuns gydymo ar užmigdymo naudingumą ir ekonomiškumą nėra pagrindo. Atsakovo pateikti skelbimų portalo skelbimai apie dovanojamus šunis nieko nepagrindžia, kadangi atsakovas stengiasi sulyginti naujo augintinio įsigijimą su augintiniu, kuris šeimoje auginamas, prižiūrimas daugiau nei keturiolika metų, todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atmestini taip pat atsakovo R. V. argumentai, jog dėl ieškovės netinkamos priežiūros, ieškovės šuniui teko atlikti papildomą operaciją. Pažymėtina, jog pirminė bei papildoma ieškovės šuns operacija buvo atlikta dėl atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) - šuns nepriežiūros. Šiuo atveju, ieškovė privalo įrodyti dėl atsakovo veikos kilusius nuostolius. Atsakovas privalo įrodyti ieškovės nurodytų nuostolių (ar dalies nuostolių) nepagrįstumą. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai (aplaidžiai bei nerūpestingai) gydė savo augintinį ir dėl to atsirado papildomų gydymo išlaidų.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. šuns laikymo taisyklių pažeidimo, ieškovė patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sukandžiotas jai priklausantis šuo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis), todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas iš atsakovo priteisti 210,24 Eur turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog buvo sužalotas jos šuo ji patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovė patyrė daug streso, neigiamų išgyvenimų, kankino nemiga, pergyveno dėl ilgamečio šeimos augintinio, kuris jos šeimoje gyvena 14 metų.
Atsakovo kaltė vertinama kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas. Taip pat atsižvelgtina ir į atsainų ir nejautrų atsakovo požiūrį į įvykį ir teismo posėdyje primigtinai reiškiant poziciją, jog ieškovės augintis tėra mažavertis daiktas, kurį vertėjo užmigdyti ir įsigyti naują, nereiškiant noro bent atsiprašyti ieškovės už jos patirtas neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, ieškovės reikalavimas tenkinamas priteisiant 100 Eur neturtinės žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos.
Ieškovė byloje reiškė du atskirus ieškinio reikalavimus. Pirmas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, antras reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, jog pagrinde ginčas vyko dėl turtinio reikalavimo, dėl šio ieškinio reikalavimo bylos nagrinėjimo teisme metu šalys teikė papildomus rašytinius dokumentus, kvietė apklausai liudytoją, buvo surengtas teisminės mediacijos procesas, buvo surengti šeši teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašymas tenkinamas visiškai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 15,72 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 210,24 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos ir 620 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,72 Eur išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.