- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-468-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14782-2024-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas
- Atsakovas
- V. Š., T. Š.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2339-1030/2026 pagal pareiškėjo T. Š. patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025, išnagrinėtoje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos, delspinigių priteisimo atsakovams V. Š. ir T. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu prašymu prašė 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 T. Š. atžvilgiu; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, susijusias su T. Š. civiline atsakomybe ir priimti naują sprendimą – ieškinį T. Š. atžvilgiu atmesti; 4) pasiūlyti ieškovei pateikti pareiškimą dėl ieškinio T. Š. atžvilgiu atsisakymo ir bylą T. Š. atžvilgiu užbaigti. Patikslintame prašyme ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose proceso atnaujinimo pagrindais pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktus. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjant bylą, buvo padarytos esminės, akivaizdžios ir lemiamą reikšmę turėjusios materialinės ir procesinės teisės klaidos, dėl kurių: civilinė atsakomybė buvo sukurta asmeniui, su kuriuo ieškovė neturėjo jokio teisinio santykio; buvo ignoruotos pačios ieškovės pateiktos sutarties sąlygos; pati ieškovė kitoje civilinėje byloje jau pripažino, kad T. Š. nėra atsakovas, tik pamiršo atsiimti savo ieškinį praėjusioje civilinėje byloje; teismų sprendimai tapo logiškai prieštaringi. Dėl esminių ir nepašalintų procesinių pažeidimų ir materialinės teisės taikymo klaidų pareiškėjas nurodo ir tai, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog T. Š. yra V. Š. sūnus ir kartu jie sudaro vieną šeimą, iš to buvo kildinama T. Š. civilinė atsakomybė – kaip šeimos nario. Tačiau prie ieškinio pridėtame priede „Nr. 5 Deklaruoti.pdf“ aiškiai nurodyta, kad deklaruotos dvi atskiros šeimos, o ne viena, V. Š. turi 0 (nulį) vaikų. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė ir savo procesiniuose sprendimuose rėmėsi dokumentu – Priedu prie ieškinio „Nr. 5 „Deklaruoti.pdf“, kuriame yra akivaizdžiai melagingi ir pačios ieškovės ieškinį paneigiantys duomenys. Esant tokiam akivaizdžiam prieštaravimui, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tai nebuvo padaryta, todėl procesas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo teisėtai prasidėti. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo pirmiausia patikrinti, ar byla apskritai galėjo būti nagrinėjama iš esmės, tačiau jis netikrino bylos dokumentų turinio, neįvertino akivaizdaus ieškinio ir jo priedo prieštaravimo, praleido privalomą procedūrinę stadiją. Pareiškėjo vertinimu, iš neatlygintino leidimo (dovanos) teismai sukūrė skolą pilnamečiui asmeniui, su kuriuo ieškovė neturėjo jokių sutartinių santykių. Ieškovė sudarė nuomos sutartį tik su V. Š.. Šioje sutartyje pilnametis T. Š. nėra nurodytas kaip nuomininkas ar solidariai atsakingas asmuo. Tačiau sutartyje ieškovė savo iniciatyva ir savo valia įrašė atskirą nuostatą, kuria leido (dovanojo) pilnamečiui T. Š. naudotis patalpomis. Minėtoje sutarties nuostatoje nenustatyta jokia mokėjimo pareiga pilnamečiui T. Š., nenustatyti jokie tarifai, įkainiai ar mokesčiai, nėra pilnamečio T. Š. parašo, nėra jokio įsipareigojimo ar atsakomybės mechanizmo, nėra jokios naudojimosi apskaitos ar kontrolės tvarkos. Naujai paaiškėjusi aplinkybė (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pareiškėjo teigimu, yra ta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-18826-1206/2025 ieškovės naujas atstovas, pasižiūrėjęs turimus įmonės dokumentus ir konstatavęs faktą, kad savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ neturi jokio teisinio ir (ar) juridinio ryšio su T. Š. mažiausiai nuo 2014 m. spalio 17 d. atsisakė T. Š. laikyti atsakovu, nebereikalavo jokios civilinės atsakomybės jo atžvilgiu. Ieškovės procesinė pozicija dėl to paties objekto ir to paties laikotarpio negali būti skirtinga skirtingose bylose. Prašyme pareiškėjas nurodė ir tai, kad ieškovės prieštaringas elgesys pareiškėjui objektyviai paaiškėjo tik 2025 m. gruodžio 24 d., kai pareiškėjo tėvas pranešė, kad jam 2025 m. gruodžio 17 d. yra pateiktas ieškinys kitoje byloje, kuriame ieškovė atsisakė T. Š. laikyti atsakovu, nebereikalavo jokios atsakomybės jo atžvilgiu, faktiškai paneigė savo ankstesnę procesinę poziciją. Aplinkybės, susijusios su priedu prie ieškinio „Nr.5 Deklaroti.pdf“, paaiškėjo 2025 m. gruodžio 2 d. Šios aplinkybės iki tol nebuvo aiškiai ir tiesiogiai nurodytos teismų motyvuose. Esminė materialinės teisės klaida paaiškėjo 2025 m. gruodžio 9 d., kaip buvo įvertinta ieškovės pateikta trečiojo asmens nuomos sutartis. Ankstesni teismų sprendimai buvo grindžiami pasenusiais (1982 m.) ir faktinės patalpų būklės neatitinkančiais kadastro duomenimis dėl patalpų, (duomenys neskelbtini), kurių tikrumas šiuo metu ginčijamas kitoje civilinėje byloje. Prokuratūrai pateiktame skunde prašoma įvertinti galimai neteisėtus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmus, susijusius su pasenusių ar melagingų duomenų teikimu teismams ir pareiškėjo įtraukimu kaip atsakovu. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita byla dėl tų pačių patalpų kadastro duomenų atnaujinimo, kurioje pateikti įrodymai apie faktinę patalpų būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. Š. prašymo atnaujinti procesą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys tenkintas visiškai – priteista solidariai iš atsakovų T. Š. ir V. Š. 1 188,18 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, 44,01 Eur delspinigių, viso 1 232,19 Eur, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1930-803/2025 netenkintas atsakovų T. Š. ir V. Š. apeliacinis skundas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-814-1206/2026 pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl, be kita ko, skolos už gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą; šis ieškinys teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 17 d.
Vertindamas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje reikalavimus pareiškė tik V. Š., teismas pirmiausiai pažymėjo, kad aplinkybė dėl ieškinio pareiškimo tik atsakovui V. Š. atsirado 2025 m. gruodžio 17 d., taigi, ši aplinkybė neegzistavo civilinių bylų Nr. e2-1092-1048/2025 (kurioje teismo sprendimas priimtas 2025 m. vasario 26 d.) ir Nr. e2A-1930-803/2025 (kurioje teismo nutartis priimta 2025 m. rugsėjo 16 d.) nagrinėjimo metu. Vadinasi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka vienos iš kasacinio teismo suformuluotų sąlygų naujai paaiškėjusiai esminei aplinkybei – egzistuoti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir priimant joje sprendimą. Be to, teismas pažymėjo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2-814-1206/2026 pasirinktas teisių gynybos būdas ir atsakovas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip ieškovės, diskrecija, kuria ji naudojasi, nepriklausomai nuo savo pasirinkto teisių gynimo būdo ir atsakovo (-ų) ankstesnėse bylose. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka ir kitos iš kasacinio teismo suformuluotų sąlygų naujai paaiškėjusiai esminei aplinkybei – turėti esminę reikšmę bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
Teismas paminėjo, kad kitos pareiškėjo prašyme aptariamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo faktine gyvenamąja vieta, jos deklaravimu, nuomos sutarties turiniu, buvo nurodytos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Iš pareiškėjo patikslintame prašyme nurodomų argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su anksčiau teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis teisinėmis išvadomis. Pareiškėjo argumentai jau buvo ar galėjo būti keliami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ją peržiūrint apeliacine tvarka, todėl jie negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo ir (ar) galimybės kelti naujus argumentus, kaip antai, kad buvo remiamasi pasenusiais ar faktinės patalpų būklės neatitinkančiais kadastro duomenimis.
Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi. Taigi, pareiškėjo ginčijamas teismo procesinis sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebegali būti keliamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad, nenustačius proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 teisinių prielaidų nėra, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 19 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – jo prašymą atnaujinti procesą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad visi trys teismo motyvai yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Dėl pirmojo motyvo („diskrecijos“) pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovė kitoje byloje atsisakė reikalavimų prieš pareiškėją ne dėl „diskrecijos“, o todėl, kad neturėjo teisinio pagrindo jį traukti atsakovu – tai patvirtina ji pati 2025 m. spalio 14 d. rašte (sutartis sudaryta ne su pareiškėju, nėra jo parašo) ir ieškovės procesinis elgesys kitoje byloje. „Diskrecijos“ konstatavimas padarytas neištyrus jokių įrodymų ir prieštarauja sąžiningumo principui. Dėl antrojo motyvo („registracija jau vertinta“) nurodo, kad senajame procese registracija buvo vertinama kaip vienintelis pagrindas, nes nebuvo jokių priešingų oficialių įrodymų. Dabar pateikta Registrų centro pažyma (2026 m. kovo 12 d.), kuri oficialiai patvirtina, kad registracija neatitinka realybės (pareiškėjas vis dar „gyvena“ patalpose, nors nuo 2024 m. gruodžio 9 d. į jas fiziškai negali patekti). Tai nauja aplinkybė, kurios senasis teismas negalėjo turėti, ir ji paneigia vienintelį pagrindą, kuriuo buvo grįsta atsakomybė. Nes pati deklaracija – melagingas dokumentas. Dėl trečiojo motyvo („apeliacija užkerta kelią atnaujinimui“) nurodo, kad CPK 366 straipsnis nedraudžia atnaujinti proceso vien dėl to, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Toks teismo teiginys neturi jokio teisinio pagrindo ir prieštarauja pačiai proceso atnaujinimo instituto esmei – jis egzistuoja būtent tam, kad būtų ištaisytos klaidos, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesnio proceso metu, nepriklausomai nuo to, ar byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas visiškai neanalizavo: Registrų centro pažymos (2026 m. kovo 12 d.), oficialiai patvirtinančios registracijos neatitikimą realybei, ieškovės prieštaravimo kitoje byloje (2025 m. gruodžio 17 d.) kaip oficialaus pripažinimo, kad pareiškėjas nėra tinkamas atsakovas; skundo savivaldybei (2026 m. kovo 10 d.), kuriuo oficialiai ginčijama registracija nuo 2014 m., ieškovės 2025 m. spalio 14 d. rašto, kuriame ieškovė pripažįsta, kad sutartis sudaryta ne su pareiškėju. Nutartyje nepateikta jokių motyvų, kodėl šie dokumentai nėra reikšmingi, nors jie tiesiogiai paneigia vienintelį faktinį pagrindą, kuriuo rėmėsi senasis teismas – registraciją. Nes registracija akivaizdžiai melagingas dokumentas. Pareiškėjas mano, kad įrodė visas sąlygas procesui atnaujinti. Pareiškėjas paaiškina, kad pareiškėjo registracija bute buvo atlikta 2014 m. spalio 2 d. ir buvo naudojama vieninteliam tikslui – dalyvauti rinkimuose. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti minties, kad dėl šios registracijos jam gali kilti kokia nors civilinė prievolė. Jokia valia prisiimti atsakomybę nebuvo išreikšta. Be to, pati gyvenamosios vietos registracija buvo atlikta neteisėtai. Ieškovė, žinodama, kad pareiškėjas neįsikėlė (perdavimo aktą 2014 m. spalio 17 d. pasirašė tik nuomininkas (tėvas V. Š.)), privalėjo inicijuoti jo išregistravimą, tačiau to nepadarė nei 2014 m., nei 2024 m. (po patalpų grąžinimo), nei vėliau. Todėl byla privalo būti atnaujinta ir peržiūrėta, o pareiškėjas turi būti pašalintas iš atsakovų dėl patalpų (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 18 d. (nuo tos dienos, kai tapo aišku, kad jis neįsikėlė).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo T. Š. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 pareiškėjo atžvilgiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje
Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino jo prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 nurodytų esminių teisiškai reikšmingų argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus laiko nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Kasacinis teismas, pabrėždamas proceso atnaujinimo, kaip instituto, taikymo ribotumą, taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti tokių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 16 punktą; 2024 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024 42 punktą).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, savo praktikoje yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinis apibrėžtumas (tikrumas) – suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Todėl jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas nagrinėti bylą iš naujo. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24; 2011 m. birželio 24 d. sprendimo byloje Giuran prieš Rumuniją, peticijos Nr. 24360/04, par. 28–32; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47).
Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, netinkamo taikymo klausimą.
Dėl šios normos kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).
Susipažinęs su nagrinėjamos bylos duomenimis, įsiteisėjusių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1092-1048/2025 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1930-803/2025 turiniu bei šių bylų duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme (patikslintame prašyme) dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip turinčios visus naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė kitoje Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byla Nr. e2-814-1206/2026 reikalavimus pareiškė tik V. Š., ši aplinkybė dėl ieškinio pareiškimo tik atsakovui V. Š. atsirado 2025 m. gruodžio 17 d., taigi, ši aplinkybė neegzistavo civilinių bylų Nr. e2-1092-1048/2025 (kurioje teismo sprendimas priimtas 2025 m. vasario 26 d.) ir Nr. e2A-1930-803/2025 (kurioje teismo nutartis priimta 2025 m. rugsėjo 16 d.) nagrinėjimo metu. Taigi, ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka vienos iš kasacinio teismo suformuluotų sąlygų naujai paaiškėjusiai esminei aplinkybei – egzistuoti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir priimant joje sprendimą.
CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2001; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Vadovaudamasis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kitoje civilinėje byloje Nr. e2-814-1206/2026 pasirinktas teisių gynybos būdas ir atsakovas yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip ieškovės, diskrecija, kuria ji naudojasi, nepriklausomai nuo savo pasirinkto teisių gynimo būdo ir atsakovo (-ų) ankstesnėse bylose. Taigi, ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka ir kitos iš kasacinio teismo suformuluotų sąlygų naujai paaiškėjusiai esminei aplinkybei – turėti esminę reikšmę bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
Įsiteisėjusiais minėtų teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad atsakovai V. Š. ir T. Š. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti, kad atsakovo T. Š. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. nesutapo su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Todėl esminės reikšmės bylos baigčiai gali turėti tik tos nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant procesinius sprendimus egzistavusios aplinkybės, kurios patvirtintų, jog pareiškėjo T. Š. faktinė gyvenamoji vieta nurodytu laikotarpiu nesutapo su jo deklaruota gyvenamąja vieta.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui jis pateikė 2026 m. kovo 12 d. Registrų centro pažymą, kuri, pareiškėjo nuomone, oficialiai patvirtina, kad registracija neatitinka realybės (pareiškėjas vis dar „gyvena“ patalpose, nors nuo 2024 m. gruodžio 9 d. patalpos yra faktiškai grąžintos ieškovei), 2026 m. kovo 10 d. skundo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kopiją, kuriuo jis ginčija deklaruotos gyvenamosios vietos registraciją nuo 2014 m. Tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija neturi esminės reikšmės bylai, nes viešuosiuose registruose nurodyti duomenys ginčui aktualiu laikotarpiu šio procesinio sprendimo priėmimo dienai nėra nuginčyti. Pareiškėjas nei prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tai, jog pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta aktualiu laikotarpiu nesutapo su jo deklaruota gyvenamąja vieta.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Minėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti visų pirma skirta teismų instancinė sistema, kuria nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, o dėl pastarosios nutarties pareiškėjas kartu su V. Š. buvo pateikę kasacinį skundą, šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą byloje dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos teisės taikymo klaidos neatitinka proceso atnaujinimo instituto tikslų ir paskirties ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tiesų siekia bylos nagrinėjimo iš naujo visa apimtimi, t. y. naujo įrodymų vertinimo byloje, kurioje yra įsiteisėję teismų priimti procesiniai sprendimai.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.