Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 9 d. pateiktas atsakymas į ieškovės 2026 m. vasario 26 d. paklausimą dėl paslaugų teikimo pradžios datos buvo tas momentas, kai ieškovė galėjo įvertinti Pirkimo sąlygų visumą ir padaryti išvadą, kad sąlygos yra neaiškios bei diskriminacinės. Paaiškinimu perkančioji organizacija pirmą kartą pateikė savo poziciją dėl paslaugų teikimo pradžios nustatymo mechanizmo. Tuo pačiu metu, t. y. 2026 m. kovo 9 d., perkančioji organizacija atliko reikšmingus Pirkimo dokumentų papildymus. Tai, kad perkančioji organizacija vėliau (2026 m. kovo 13 d.) tai pavadino „technine klaida“, nepaneigia objektyvaus fakto, jog buvo paskelbta nauja, patikslinta Pirkimo dokumentų versija su esminės reikšmės pakeitimais. Iki 2026 m. kovo 9 d. Pirkimo dokumentuose: 1) nebuvo nurodyta reisų trukmė (kiekvieno reiso važiavimo laikas minutėmis) – ši informacija buvo pridėta tik 2026 m. kovo 9 d., įterpiant naują stulpelį „Važiavimo laikas (min.)“ į Techninės specifikacijos 1 priedą; 2) nebuvo pateiktas maršrutų kilometrų paskirstymas pagal atskiras stoteles – iki tol buvo nurodytas tik bendras kilometrų skaičius, kuris detaliai išskaidytas tik 2026 m. kovo 9 d. Techninės specifikacijos 2 priede. Šie duomenys yra esminiai tiekėjai rengiant ekonomiškai pagrįstą pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 9 d. dokumente, skirtame visiems Pirkimo dalyviams, nurodė, kad keičiamos esminės Pirkimo sąlygos (Specialiųjų Pirkimo sąlygų versijos Nr. 2 paskelbimo pagrindas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tokio atsakovės pozicijos prieštaringumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai aiškino ieškovės 2026 m. vasario 26 d. paklausimo formuluotę kaip siekį gauti papildomą, galimai palankesnę sąlygą. Tiekėjos paklausimas prašant patikslinti ir konkrečiai nurodyti važiavimo (paslaugų teikimo) pradžios datą bei informuoti, ar ji yra nustatyta, ar planuojama, parodė, kad tiekėja nesuprato, kada turės pradėti teikti paslaugas, t. y. Pirkimo sąlygos šiuo aspektu buvo neaiškios. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama; jei būtų pripažinta, kad tiekėjas privalo ginčyti Pirkimo sąlygas nesuprasdamas jų tikrojo turinio, tai reikštų, kad peržiūros procedūra tiekėjui yra tik formali, bet ne realiai įgyvendinama.

CPK 423² straipsnio 3 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikia tiekėjui teisę ieškinyje ne tik pakartoti pretenzijos argumentus, bet ir pateikti papildomus argumentus dėl ginčo esmės bei dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti nagrinėti pretenziją. Ieškovė procesiniuose dokumentuose pateikė detalesnę argumentaciją dėl kompleksinio pasirengimo proceso, konkrečių veiksmų ir trukmės, tai laikytina to paties ginčo objekto detalizavimu, o ne naujų reikalavimų kėlimu. Perkančiosios organizacijos veiksmai 2026 m. kovo 9 d. – naujų duomenų papildymas, naujos Specialiųjų Pirkimo sąlygų versijos Nr. 2 paskelbimas su perkančiosios organizacijos nuoroda į „esminių sąlygų keitimą“ bei paaiškinimas dėl paslaugų teikimo pradžios mechanizmo – yra momentas, nuo kurio ieškovei tapo aiškus ginčijamų Pirkimo sąlygų turinys ir galimas jos teisių pažeidimas. Atitinkamai, Pretenzijos pateikimo terminas skaičiuotinas nuo 2026 m. kovo 9 d. paaiškinimų pateikimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė, arba juos įvertino netinkamai. Ieškovė pagrindė, kad pasirengimas teikti keleivių vežimo paslaugas yra kompleksinis procesas. Teismas šių įrodymų ir argumentų nevertino, formaliai konstatavęs, kad ieškovė pateikė tik deklaratyvius teiginius. Fizinis neįmanomumas pradėti teikti keleivių vežimo paslaugų iš karto po sutarties įsigaliojimo yra akivaizdus – tam nereikia papildomų įrodymų, tai turėjo būti vertinama vadovaujantis logika. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė, kaip ginčijamos sąlygos pažeidė jos teises ir galimybes konkuruoti su kitais ūkio subjektais, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai. Dėl nenumatyto pasirengimo termino ieškovė negalėjo pateikti ekonomiškai pagrįsto pasiūlymo. Dėl Sutarties įsigaliojimo ir leidimų išdavimo trukmės galimo prasilenkimo ieškovė nežinojo, kada turės pradėti vežti keleivius, negalėjo planuoti pasirengimo veiksmų, tiksliai įvertinti rizikos. Pasirengimo teikti keleivių vežimo paslaugas termino nesuteikimas sutrukdė dalyvauti Pirkime: ieškovė ir nepateikė pasiūlymo Pirkimui, nes paslaugų teikimo pradėti laiku būtų neįmanoma. Sprendime priekaištaujama ieškovei, kad konkretų 2 mėnesių pasirengimo terminą ji deklaratyviai, nepateikdama konkrečių įrodymų, nurodė tik papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktuose teismui 2026 m. birželio 4 d. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nelogiška. Ginčo esmė yra tai, kad pasirengimo terminas Pirkimo sąlygose apskritai nėra numatytas.

Pirmosios instancijos teismas antrosios tiekėjos (UAB „Transporto centras“) pasiūlymo Pirkimui pateikimą įvertino kaip įrodymą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pasirengimo termino Sutarties vykdymui nebuvimas sukėlė situaciją, kai realiai dalyvauti Pirkime galėjo tik esama tiekėja. Ieškovė procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad neaišku, kokiu būdu UAB „Transporto centras“ pateikė pasiūlymą, ar tas pasiūlymas yra realus. Jeigu pasirengimo terminas nenumatytas, kiekvienas naujas tiekėjas, kuris nėra esamas vežėjas, fiziškai negali pradėti teikti paslaugų iš karto – tam reikia autobusų, vairuotojų, leidimų, techninės bazės, kasos aparatų ir daugelio kitų veiksmų. Jeigu UAB „Transporto centras“ formaliai pateikė pasiūlymą, tai nereiškia, kad jis realiai galėtų būti vykdomas be pasirengimo laikotarpio. Ieškovė ginčijo Pirkimo sąlygų trūkumą, dėl kurių jos yra neteisėtos – pasirengimo termino nebuvimą. Ieškovė prašė suteikti pasirengimo terminą, nes jo nėra. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino izoliuotai, ne kartu su VPT išvada. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo, kokiu būdu jai apsunkinta galimybė pateikti pasiūlymą. Ieškovė teigė, kad neįmanoma pradėti teikti keleivių vežimo paslaugų vos tik sutarčiai įsigaliojus ir VPT išvados esminė dalis patvirtina tokią jos poziciją.

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 pritaikė netinkamai. Ieškovei dalyvavimo Pirkime galimybė buvo užkirsta. Pirmosios instancijos teismas neatsakė, kaip tiekėja turėtų pasirengti pradėti vežti keleivius, jeigu pasirengimui neduodama laiko. Ieškovės situacija atitinka esminės sutarties sąlygos pažeidimo riziką: jei tiekėjas, laimėjęs Pirkimą, nepradėtų teikti paslaugų iškart po sutarties įsigaliojimo (kaip reikalauja Pirkimo sąlygos), jis pažeistų sutartį, o tai reikštų sutarties nutraukimą ir sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad Pirkimo sąlygos yra de facto (faktiškai) pritaikytos esamai vežėjai – UAB „Širvintų autobusų parkas“. Šiai tiekėjai nereikalingas pasirengimo laikas – ji gali nepertraukiamai tęsti paslaugų teikimą. Tokia situacija yra diskriminacijos pavyzdys.

Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įvertinti juos ne tik pagal savo vidinį įsitikinimą, bet ir pagrįsti sprendimą aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Ieškovė pateikė įrodymus: Pirkimo sąlygų analizę, leidimų išdavimo trukmės duomenis, viešai prieinamus duomenis apie esamo vežėjo autobusų parką ir Širvintų rajono savivaldybės jam pirktus autobusus, detalius pasirengimo veiksmų ir jų trukmės skaičiavimus, analogiškų keleivių vežimo paslaugų pirkimų pavyzdžius. Teismas neatliko keleivių vežimo paslaugų pasirengimo termino nebuvimo Pirkimo sąlygose proporcingumo analizės: ar tokia priemonė reikalinga tikslui – užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimą, ar nėra mažiau ribojančios alternatyvos ar nesukuriami neproporcingi padariniai – be pasirengimo termino užkertamas kelias naujiems tiekėjams pateikti realius pasiūlymus. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad pirkimo sąlygos, perkeliančios neproporcingą sutarties vykdymo riziką tiekėjams, yra neteisėtos, rizika privalo būti kuo teisingiau padalyta tarp šalių, tačiau pirmosios instancijos teismas tokiu išaiškinimu nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas nutraukęs bylos dalį dėl Pretenzijos termino praleidimo, neįvertino galimo neteisėto veiksmo.

Apeliantė nepagrįstai sutapatina du skirtingus Pirkimo procedūros aspektus – Techninės specifikacijos priedų papildymą informaciniais duomenimis ir ginčijamų Sutarties projekto specialiųjų sąlygų pakeitimą. Tai, kad 2026 m. kovo 9 d. Techninės specifikacijos priedai buvo papildyti duomenimis apie reisų trukmę ir kilometrų paskirstymą pagal stoteles, nereiškia, jog buvo pakeistas paslaugų teikimo pradžios momentas, Sutarties įsigaliojimo sąlygos ar pasirengimo termino reguliavimas. Šie Techninės specifikacijos duomenys nepakeitė Sutarties projekto 4.1 ir 11.1 papunkčių, todėl negali būti laikomi pagrindu iš naujo pradėti skaičiuoti terminą pretenzijai dėl šių sąlygų pateikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne bendrą dokumento formuluotę, o konkrečių Pirkimo sąlygų patikslinimų turinį. Tai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas apeliantės pageidaujamas pasirengimo paslaugų teikimui terminas, nereiškia, kad sąlygos buvo neaiškios ar neteisėtos.

Nesutiktina, kad pasirengimo termino nebuvimas savaime reiškia konkurencijos ribojimą. Kaltinimai dėl perkančiosios organizacijos proteguojamos tiekėjos grindžiami ieškovės prielaidomis. Apeliantė savo poziciją dėl esamo vežėjo pranašumo sieja su transporto priemonių amžiaus reikalavimais ir kokybiniais vertinimo kriterijais, tačiau šie Pirkimo reikalavimai nebuvo šio ginčo dalykas. Veiksmai, kuriuos apeliantė nurodo kaip reikalaujančius atskiro termino (transporto priemonių parengimas, kasos aparatų, grafikų, vairuotojų ir maršrutų organizavimo klausimai), pagal savo pobūdį yra profesionalaus keleivių vežimo paslaugų teikėjo įprastinės veiklos dalis. Apeliantė nepagrindė, kad ginčijamos sąlygos objektyviai eliminavo jos galimybę pateikti pasiūlymą ar nepagrįstai sumažino jos laimėjimo tikimybę. Apeliantės sprendimas neteikti pasiūlymo negali būti tapatinamas su objektyviu negalėjimu dalyvauti Pirkime. VPT įvertino, kad ginčijamos sąlygos buvo aiškios nuo jų paskelbimo, o 2026 m. kovo 9 d. paaiškinimai jų nepakeitė. VPT išvada negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleisto Pretenzijos pateikimo termino.

Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų bylose nereiškia pareigos kiekvienu atveju peržengti ginčo ribas ir nutraukti Pirkimo procedūras. Tokia pareiga galėtų kilti tik esant akivaizdžiam Pirkimo sąlygų neteisėtumui ar esminiam viešųjų pirkimų principų pažeidimui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenutraukė Pirkimo procedūrų ex officio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Širvintų rajono savivaldybės administracija CVP IS 2026 m. vasario 10 d. paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo ID 6464825). Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Numatoma Pirkimo sutarties vertė – 2 900 000 Eur (be PVM). Nustatytas pirminis pasiūlymų pateikimo terminas – 2026 m. kovo 16 d.

Apeliantė laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 17 d. pateikė perkančiajai organizacijai šešis paklausimus: 1) 2026 m. vasario 24 d. (dėl Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo turėti ne mažiau kaip 4 autobusus, ne senesnius kaip 2022 metų pagaminimo, prašydama pagrįsti šio reikalavimo objektyvumą); 2) 2026 m. vasario 26 d. (prašydama patikslinti ir konkrečiai nurodyti paslaugų teikimo pradžios datą bei informuoti, ar ši data yra nustatyta, ar tik planuojama); 3) 2026 m. vasario 27 d. (dėl maršrutų duomenų – reisų trukmės ir kilometrų paskirstymo); 4) 2026 m. kovo 5 d. (dėl miesto maršrutų reisų vykdymo dienų); 5) 2026 m. kovo 10 d. (dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo) ir 6) 2026 m. kovo 17 d. (dėl Pasiūlymo 2 priedo „Keleivių vežimo paslaugų techninė specifikacija“ 21 punkto dėl transporto priemonių talpos).

Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 9 d. pateikė atsakymus (paaiškinimus) į visus tiekėjos iki 2026 m. kovo 5 d. pateiktus paklausimus. Atsakydama į apeliantės 2026 m. vasario 26 d. klausimą dėl paslaugų teikimo pradžios datos, nurodė Pirkimo sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčius ir paaiškino, kad, remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos turės būti pradėtos teikti nuo sutarties įsigaliojimo, gavus leidimą vežti keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Taip pat išdėstė Techninės specifikacijos 21 punkto pagrindimą; Techninės specifikacijos 1 priedas buvo papildytas informacija apie kiekvieno reiso trukmę; Techninės specifikacijos 2 priedo stulpelis „Maršruto ilgis (km)“ buvo papildytas informacija, išskaidant bendrą nurodytą kilometrų ilgį pagal atskiras stoteles. Kiti paaiškinimai nukreipė į galiojančius bei viešai paskelbtus maršrutų tvarkaraščius. Pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas iki 2026 m. kovo 18 d.

Apeliantė 2026 m. kovo 20 d. pateikė perkančiajai organizacijai Pretenziją, kurioje išdėstė savo nesutikimą su 2026 m. kovo 9 d. pateiktais paaiškinimais ir prašė pripažinti neteisėtomis bei panaikinti Pirkimo dokumentų 2026 m. kovo 9 d. sąlygų paaiškinimų sąlygas bei nutraukti Pirkimą ir nustatyti protingą pasirengimo teikti paslaugas terminą. Pretenzijoje išdėstyti nesutikimo su perkančiosios organizacijos atsakymu į 2 klausimą, kuriuo buvo prašoma patikslinti ir konkrečiai nurodyti paslaugų teikimo pradžios datą bei informuoti, ar ši data yra nustatyta, ar tik planuojama, argumentai. Pretenzijoje taip pat pažymėta, kad paaiškinimas į šį klausimą, kartu su kitomis Pirkimo sąlygomis (ekonominio naudingumo kriterijais, specifikacijos sąlygomis dėl konkretaus ir skirtingo amžiaus autobusų – 2016 metų gamybos, specifiškai išskiriant – 2022 metų gamybos autobusus) rodo konkrečios tiekėjos protegavimą.

Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 30 d. sprendimu Pretenziją atsisakė nagrinėti, kaip pateiktą praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą 10 dienų terminą. Sprendime nurodyta, kad tiek paslaugų teikimo pradžios momentas, tiek atskiro pasirengimo paslaugų teikimui termino nebuvimas buvo aiškūs jau nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo CVP IS momento, o 2026 m. kovo 9 d. pateikti paaiškinimai Pirkime nustatytų sąlygų nepakeitė.

Ginčui aktualūs Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiai (Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedas): a) Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 papunktis numato, kad Paslaugų teikimo terminas – 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos; tiekėjas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po Sutarties pasirašymo dienos privalės Pirkėjui pateikti prašymą išduoti leidimą vežti keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, kurie patvirtinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu; b) Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 11.1 papunktis numato, kad ši Sutartis laikoma sudaryta ir įsigalioja, kai (i) ją pasirašo abi Šalys, ir (ii) pateikiamas Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo (kol bus išnaudota Sutarties kaina arba suteiktas maksimalus Paslaugų kiekis, bet bendras Sutarties terminas įskaitant visus galimus pratęsimus negali būti ilgesnis kaip 43 mėnesiai).

Vykdant Pirkimą, Pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas iš viso keturis kartus: 1) po 2026 m. kovo 9 d. atsakymų į paklausimus pratęstas iki 2026 m. kovo 18 d.; 2) tenkinant tiekėjos 2026 m. kovo 10 d. prašymą, terminas pratęstas iki 2026 m. kovo 24 d.; 3) gavus tiekėjos Pretenziją, terminas pratęstas iki 2026 m. kovo 31 d.; 4) po atsakymo į tiekėjos Pretenziją pateikimo terminas pratęstas iki 2026 m. balandžio 8 d.

Pirkime buvo gauti du pasiūlymai – iš UAB „Transporto centras“ ir UAB „Širvintų autobusų parkas“. Apeliantė pasiūlymo nepateikė.

Dėl reikalavimų apimties ir ginčo ribų

Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (per siauriai) identifikavo ginčo esmę, o perkančiajai organizacijai akcentuojant tai, kad tiekėja savo argumentus grindžia plačiu Pirkimo sąlygų kontekstu, skirtingais savo paklausimais ir perkančiosios organizacijos atsakymais į juos, taip nepagrįstai siekdama ginčo ribas išplėsti, teisėjų kolegija pasisakys dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų apimties ir teisme nagrinėjamo ginčo turinio bei ribų.

Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020, 24 punktas). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024).

Šiuo atveju, vertinant nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgtina ir į tai, kad ginčas byloje yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 423² straipsnio 1 dalis). CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Ieškovė, be ieškinyje išdėstytų procesinio pobūdžio prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti įrodymus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (ieškinio V dalies (i), (ii) ir (vi) papunkčiai, išdėstė tokius prašymus: pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) Pirkimo sąlygas, kiek jos susijusios su paslaugų teikimo pradžios momento neapibrėžtumu ir pasirengimo teikti paslaugas termino nenumatomumu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiais bei 2026 m. kovo 9 d. pateiktu jų paaiškinimu) – ieškinio V dalies (iii) papunktis; pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 30 d. sprendimą atmesti tiekėjos 2026 m. kovo 20 d. Pretenziją dėl tariamo pretenzijos pateikimo termino praleidimo – ieškinio V dalies (iv) papunktis; ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) procedūrų nutraukimo – ieškinio V dalies (v) papunktis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio V dalies (iii) ir (iv) papunkčiuose išdėstytų reikalavimų, t. y. pripažinti atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos paskelbto tarptautinės vertės atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo ID 6464825) sąlygas, kiek jos susijusios su paslaugų teikimo pradžios momento neapibrėžtumu ir pasirengimo teikti paslaugas termino nenumatomumu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiais bei 2026 m. kovo 9 d. pateiktu jų paaiškinimu), neteisėtomis ir naikintinomis, taip pat pripažinti atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 30 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Transrevis“ 2026 m. kovo 20 d. Pretenziją, dėl pretenzijos pateikimo termino praleidimo, neteisėtu ir naikintinu; teismas nurodė kitą ieškinio dalį atmetantis.

Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai, nurodyti šio procesinio dokumento V dalies (iii) ir (iv) papunkčiuose, dėl kurių byla pirmosios instancijos teisme buvo nutraukta, yra tiesiogiai susiję ir sudaro vieną bendrą šios bylos ginčo dalyką. Tiek iš Pretenzijos, tiek iš ieškinio turinio akivaizdu, kad tiekėja šioje byloje įrodinėjo, jog perkančioji organizacija neteisėtai ir nesąžiningai nenustatė konkretaus paslaugų teikimo pradžios termino (datos), tuo ieškovė siekė konkretaus materialiojo teisinio rezultato – Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčių sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir iš to sekančių Pirkimo proceso padarinių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 79 punkte teisingai nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 30 d. sprendimą atmesti tiekėjos 2026 m. kovo 20 d. Pretenziją dėl pretenzijos pateikimo termino praleidimo nėra savarankiškas reikalavimas dėl ginčo esmės ir šią išvadą darydamas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 (35, 61 punktais ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Aiškinimas, kad reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriu atsisakyta nagrinėti pretenziją dėl praleisto termino jai pateikti, yra nesavarankiškas išvestinis reikalavimas, išplaukia iš CPK 423² straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės (Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo) būtų turėjęs pasisakyti tik tuo atveju, jei būtų priėjęs prie išvados, kad Pretenzija, priešingai nei teigė perkančioji organizacija, nebuvo pavėluota. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tiekėja terminą Pretenzijai pareikšti praleido, o šiai apeliaciniame skunde teigiant, kad Pretenzijos pareikšti ji nepavėlavo, aptariamas klausimas patenka į apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, o nuo šio klausimo įvertinimo rezultato priklausys tolesnis bylos proceso eigos ir rezultato pirmosios instancijos teisme įvertinimas.

Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodė, kad ji, kaip tiekėja, siekdama šios nutarties 29 punkte aptarto materialiojo teisinio rezultato, turėjo teisę ieškinyje ne tik pakartoti pretenzijos argumentus, bet ir pateikti papildomus susijusius argumentus dėl ginčo esmės bei dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti nagrinėti pretenziją. Šiuo atveju Pretenzijoje tiekėjos kelto klausimo esmė buvo Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo (keleivių vežimo) pradžia, neaiškumas ir neapibrėžtumas. Taigi, ieškovės teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose pateikta detalesnė argumentacija dėl pasirengimo vykdyti sutartį proceso, konkrečių tam reikiamų atlikti veiksmų ir jų galimos trukmės, laikytina to paties ginčo objekto detalizavimu, o ne naujų reikalavimų kėlimu. Tačiau argumentai dėl Techninės specifikacijos duomenų galimo trūkumo, neaiškumo ir pakeitimų (reisų trukmės, maršrutų ilgių, kilometrus paskirstant pagal stoteles, transporto priemonių talpos), tariamai neleidusių tiekėjai apskaičiuoti Pirkimo kainos ir sutrukdžiusių pateikti pasiūlymą, nebuvo nurodyti Pretenzijoje ir yra nauji, nesusiję su reikalavimu pripažinti, kad Pirkimo sąlygos, kuriomis nenustatytas konkretus paslaugų teikimo pradžios momentas, yra neteisėtos, taigi, nepatenka į bylos ribas. Teisėjų kolegija pritaria perkančiosios organizacijos pozicijai ir ją patvirtinusiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiekėja neturėjo teisinio pagrindo remtis argumentais, kurių ji nebuvo nurodžiusi Pretenzijoje, priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėstos viešųjų pirkimų ginčo ribos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-389-933/2023).

Be to, apeliantė ieškinyje buvo išdėsčiusi prašymą teismui ex officio spręsti dėl atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) procedūrų nutraukimo (ieškinio V dalies (v) papunktis). Teisėjų kolegija tokio tiekėjos prašymo taip pat nelaiko savarankišku ieškinio reikalavimu. Tokiu prašymu ieškovė nesiekė savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių. Iš tiekėjos procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad toks reikalavimas ieškinyje suformuluotas iš esmės kaip alternatyvus būdas tiekėjai pasiekti tą patį teisinį tikslą tuo atveju, jei teismas sutiktų su tuo, jog terminas Pretenzijai pareikšti buvo praleistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimas ex officio yra išimtinė teismo teisė, realizuojama nustačius akivaizdžius imperatyviųjų normų pažeidimus ir išplaukianti iš teismo aktyvumo Viešųjų pirkimo bylose pareigos. Net ir tiekėjai iškėlus klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo teismo sprendimu ex officio, o teismui su tuo sutikus, toks teismo veikimas būtų ne tiekėjos reikalavimo patenkinimas, o procesinis padarinys, kylantis teismui nustačius viešojo pirkimo procedūrų pažeidimus ir įvertinus jų pobūdį bei teisines pasekmes. Aptariamą aktyvaus veikimo teisę (ir pareigą), esant pagrindui, teismas įgyvendina nepriklausomai nuo to, ar toks prašymas yra byloje pareikštas, ar ne. Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime pateikus argumentus, dėl kurių jis nurodė neturintis pareigos veikti ex officio, o apeliantei apeliaciniame skunde įrodinėjant, kad tokia pareiga teismui kilo, teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisakys ir šiuo aspektu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla pradėta pagal tiekėjos reikalavimą perkančiajai organizacijai dėl atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) Pirkimo sąlygų, kiek jos susijusios su paslaugų teikimo pradžios momento neapibrėžtumu ir pasirengimo teikti paslaugas termino nenumatomumu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiais bei 2026 m. kovo 9 d. pateiktu jų paaiškinimu) galimo neteisėtumo, o byloje pirmiausia pasisakytina dėl to, ar šis vienintelis savarankiškas ieškinio reikalavimas turėjo būti iš esmės išnagrinėtas.

Dėl bylos nutraukimo

Pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

CPK 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Šiai stadijai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus, išvengiant teismo proceso, bei nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 423² straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą pretenzijos pateikimo termino praleidimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias ir išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio.

Tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, todėl, siekdami efektyviai apginti savo galbūt pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju, jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-866/2026). Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Šiuo atveju tiekėja 2026 m. kovo 20 d. pateikė perkančiajai organizacijai Pretenziją, kurioje išdėstė savo nesutikimą su 2026 m. kovo 9 d. atsakovės pateiktais paaiškinimais ir nurodė prašanti „pripažinti neteisėtomis bei panaikinti Pirkimo dokumentų 2026 m. kovo 9 d. sąlygų paaiškinimų sąlygas“, taip pat nutraukti Pirkimą ir nustatyti protingą pasirengimo teikti paslaugas (vežti keleivius) terminą (datą). Pretenzijoje tiekėja nurodė argumentus dėl perkančiosios organizacijos atsakymo į klausimą, kuriuo buvo prašoma patikslinti ir konkrečiai nurodyti paslaugų teikimo pradžios datą bei informuoti, ar ši data yra nustatyta, ar tik planuojama. Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Pretenziją, kaip pateiktą praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą 10 dienų terminą, motyvuodama tuo, kad tiek paslaugų teikimo pradžios momentas, tiek atskiro pasirengimo paslaugų teikimui termino nebuvimas buvo aiškūs jau nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo CVP IS momento, o 2026 m. kovo 9 d. pateikti paaiškinimai šių Pirkime nustatytų sąlygų nepakeitė.

Teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad tiekėja turėjo teisę pateikti Pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo sužinojimo apie galimą teisių pažeidimą (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis), ginčas kilo dėl to, nuo kada turėjo būti pradėtas skaičiuoti terminas pareikšti Pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžios momentu, galimu neteisėtumu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai, tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018). Aiškindamas šią teisės taisyklę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ji skirta užtikrinti veiksmingumo principui, jog tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, būtų sudaryta galimybė ginti galimai pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą; be to, šios taisyklės tikslas – užtikrinti, kad terminai būtų taikomi taip, jog nesuvaržytų tiekėjų teisių pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tais atvejais, kai perkančioji organizacija aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos ieškiniui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016). Šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl to, kada ir kokiu dokumentu tiekėja buvo tinkamai informuota apie Pirkimo sąlygos, susijusios su paslaugų teikimo pradžia, kurias ji laiko neteisėtomis.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad momentas, nuo kurio tiekėjai tapo aiškus ginčijamų Pirkimo sąlygų turinys ir galimas jos teisių pažeidimas yra 2026 m. kovo 9 d., kuomet perkančioji organizacija pateikė tiekėjai atsakymą į paklausimą su paaiškinimu dėl paslaugų teikimo pradžios mechanizmo ir kai buvo atliktas naujų duomenų papildymas, naujos Specialiųjų Pirkimo sąlygų versijos Nr. 2 paskelbimas su perkančiosios organizacijos nuoroda į „esminių sąlygų keitimą“. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai nustatė Pretenzijos pateikimo pradžios momentą – 2026 m. vasario 10 d., ir, atitinkamai, pabaigos – 2026 m. vasario 20 d. Reikšminga tai, kad ginčijamos Sutarties projekto specialiųjų sąlygų nuostatos (4.1 ir 11.1 papunkčiai), nustatančios paslaugų teikimo terminą bei sutarties įsigaliojimo tvarką, Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos nuo pat Pirkimo paskelbimo pradžios, t. y. šios sąlygos buvo paskelbtos kartu su visomis kitomis Pirkimo sąlygomis 2026 m. vasario 10 d. Konkrečios Pirkimo sąlygos, susijusios su paslaugų teikimo pradžia, nuo Pirkimo paskelbimo liko nepakitusios.

Priešingo vertinimo nesuponuoja apeliantės argumentai, kad paklausimas, prašant patikslinti ir konkrečiai nurodyti paslaugų teikimo pradžios datą bei informuoti, ar ji yra nustatyta, ar planuojama, reiškia, jog tiekėja nesuprato, kada turės pradėti teikti paslaugas, taigi, patvirtina, kad Pirkimo sąlygos šiuo aspektu neaiškios. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra tik subjektyvi tiekėjos pozicija, kuri savaime neįrodo ir nereiškia, kad Pirkimo sąlygos buvo objektyviai neaiškios ar neteisėtos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 56 punktą). Taigi, pirkimo sąlygų aiškumas vertintinas pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus tiekėjo standartą. Tai, kad šiuo atveju Pirkimo sąlygose paslaugų teikimo pradžia apibrėžta ne konkrečia kalendorine data, bet tam tikrų objektyvių aplinkybių atsiradimu, savaime nesuponuoja jų neteisėtumo (tai patvirtina ir išvadą byloje pateikusios VPT pozicija), o taip pat nereiškia jų neaiškumo, dviprasmiškumo ar prieštaringumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paslaugų teikimo pradžia Pirkimo sąlygose apibrėžta aiškiai ir suprantamai, ji yra susieta su objektyviai apibrėžtais įvykiais bei jų seka – sutarties pasirašymu, sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimu, sutarties įsigaliojimu ir leidimo vežti keleivius gavimu. Profesionaliam rinkos dalyviui šios sąlygos turėjo ir galėjo būti suprantamos nuo pat Pirkimo paskelbimo pradžios. Aplinkybė, kad apeliantei tokios sąlygos pasirodė nepriimtinos ar kad 2026 m. vasario 26 d. paklausimu ji siekė, jog būtų nustatyta konkreti paslaugų teikimo pradžios kalendorinė data, nereiškia, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios.

Perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 9 d. atsakymu į tiekėjos paklausimą nebuvo pateikta naujos informacijos ar pakeistas sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžios momentu, turinys, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad tik gavusi atsakymą ji galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjos klausimus, netikslino Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžia, šios Pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos, o išliko tokios, kokios buvo paskelbtos ir apie jas apeliantė sužinojo 2026 m. vasario 10 d., paskelbus Pirkimą. Bet kuris potencialus viešųjų pirkimų dalyvis, taip pat apeliantė, nuo šio momento galėjo ir turėjo domėtis bei suvokti galimą savo teisių pažeidimą. Nors apeliantė nurodė ginčijanti ne tik Pirkimo sąlygas, bet ir perkančiosios organizacijos pateiktame 2026 m. kovo 9 d. atsakyme nurodytą jų išaiškinimą, tai nekeičia faktinės situacijos, kad jokia nauja informacija dėl paslaugų teikimo termino pradžios momento 2026 m. kovo 9 d. rašte nebuvo pateikta. Kadangi Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2026 m. vasario 10 d., o tiekėjos Pretenzija gauta 2026 m. kovo 20 d., todėl akivaizdu, kad buvo praleistas VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 10 dienų terminas Pretenzijai pareikšti.

Tai, kad perkančioji organizacija atliko tam tikrus Pirkimo dokumentų patikslinimus Techninėse specifikacijose apie reisų trukmę, maršrutų ilgį ir vykdymo tvarką (Techninės specifikacijos 1 priedas papildytas nauju stulpeliu „Važiavimo laikas (min.)“ su kiekvieno reiso trukmės duomenimis; Techninės specifikacijos 2 priedo stulpelis „Maršruto ilgis (km)“ papildytas informacija, išskaidant bendrą kilometrų ilgį pagal atskiras stoteles), niekaip nepakeičia aptartos situacijos teisinio vertinimo, nes šie pakeitimai neįtakojo Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžios momentu, dėl kurių tiekėja pateikė Pretenziją ir vėliau iniciavo bylą teisme. Dėl to atmestini apeliaciniame skunde tiekėjo išdėstyti teiginiai, kad jai apie galimą teisių pažeidimą tapo aišku, kai buvo atliktas naujų duomenų papildymas, naujos Specialiųjų Pirkimo sąlygų versijos Nr. 2 paskelbimas. Perkančiajai organizacijai atlikus nurodytas korekcijas, Pirkimo sąlygų turinys, susijęs su paslaugų teikimo pradžia, sutarties įsigaliojimu bei leidimų gavimu (t. y. tos sąlygos, dėl kurių pareikšta Pretenzija) nepasikeitė ir išliko tapatus pradinei Pirkimo sąlygų versijai.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos poziciją patvirtina VPT išvada. Priešingai, VPT išvadoje pažymėta, kad šiuo konkrečiu atveju tiekėja praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą, todėl perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė Pretenziją nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, šiuo atveju susiklostė situacija, kai tiekėja, turėdama objektyvias sąlygas tinkamai ir laiku įvertinti galimą Pirkimo sąlygų neteisėtumą, Pretenziją pateikė praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą terminą, todėl konstatuoja, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė ją nagrinėti.

Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo apimtį ir ieškovės reikalavimų esmę, akcentavo, kad ginčo objektas buvo – Pirkimo sąlygose nepagrįstai ir neteisėtai nenustatytas pasirengimo teikti paslaugas terminas (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiai ir jų paaiškinimas), tačiau pirmosios instancijos teismas, identifikavęs šį ginčo objektą, iš esmės nepasisakė dėl jo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pritaria, kad šiuo atveju ginčo objektas buvo Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžia, galimas neteisėtumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės reikalavimas dėl pasirengimo termino nenustatymo pateiktas pažeidžiant VPĮ procedūras. Nustatęs, kad buvo pažeista privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, praleistas terminas Pretenzijai pateikti, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo iš esmės, dėl to pagrįstai pagal jį pradėtą civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu – ieškovei nesilaikius šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kai ja pasinaudoti nebegalima.

Dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo teismo iniciatyva

Nagrinėjamoje byloje tiekėjos keltas ir teismo įvertintas klausimas dėl pagrindo nutraukti Pirkimą teismo sprendimu. Apeliantė teigė, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principus, dėl to teismas turėjo ex officio, vadovaudamasis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, Pirkimą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė tam pagrindo nenustatęs. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminio klausimo – ar Pirkimo sąlygose nenumatytas pasirengimo terminas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principus, nes šios bylos esmė yra tai, kad pasirengimo terminas Pirkimo sąlygose apskritai nėra numatytas, o tokios Pirkimo sąlygos yra de facto (faktiškai) pritaikytos esamai vežėjai – UAB „Širvintų autobusų parkas“, kuriai vienintelei nereikalingas pasirengimo laikas – ji gali nepertraukiamai tęsti paslaugų teikimą. Pasirengimo termino Sutarties vykdymui nenustatymas sukėlė situaciją, kai realiai Pirkime galėjo dalyvauti tik esama tiekėja, o tai, jog UAB „Transporto centras“ taip pat pateikė pasiūlymą, nereiškia, kad ji realiai būtų galėjusi vykdyti Sutartį be pasirengimo laikotarpio.

Dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę (kartais ir pareigą) ex officio išeiti už ieškinio ribų, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Be to, teismams netaikomi procesiniai apribojimai, aktualūs tiekėjams ikiteisminės ir teisminės ginčų nagrinėjimo stadijų metu (CPK 423² straipsnio 1 dalis, 423³ straipsnio 2, 3 dalys, 423⁸ straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokia teismo teisė ir pareiga grindžiama tuo, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui, t. y. teismui, turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Šių plačių, iniciatyvos reikalaujančių teismo įgaliojimų (teisių) naudojimo galimybė egzistuoja ir sprendžiant dėl tokių perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčo aspektų, kurie nėra sureguliuoti bendrųjų ar specialiųjų teisės normų. Teisinio reguliavimo vakuumo situacija per se (savaime) nesudaro kliūčių, priešingai – įpareigoja teismą jį (viešąjį interesą) ginti. Tokia teismo pareiga – konstitucinė jo priedermė, tiesiogiai kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio – teismai vykdo teisingumą – bei kitų jos nuostatų, inter alia (be kita ko) konstitucinio teisinės valstybės principo. Kita vertus, siekiant proceso operatyvumo ir racionalumo, viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė veikti ex officio, nes galimas viešojo intereso pažeidimas nėra akivaizdus. Pirma, be išsamesnio nagrinėjimo nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nustatant Pirkimo sąlygas buvo apribota tiekėjų konkurencija, tokie teiginiai grįsti tik prielaidomis, kurios turėjo būti išnagrinėtos įprasta tvarka. Pirkimo sąlygos, susijusios su paslaugų teikimo pradžios momentu, nėra akivaizdžiai diskriminacinės, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos ir pagrindo jas panaikinti savo iniciatyva.

Antra, apeliantės teiginiai apie Pirkimo sąlygų pritaikymą esamam vežėjui (UAB „Širvintų autobusų parkas“) ir tuo padarytą VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principų pažeidimą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Deklaratyvus argumentų pateikimas savaime nesuponuoja išvados dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ar esminių Pirkimo dokumentų klaidų, kurių negalima ištaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog Pirkimo sąlygose nebuvo išskirtas atskiras pasirengimo teikti paslaugas terminas, savaime neįrodo akivaizdaus VPĮ 17 straipsnio pažeidimo ir nedaro Pirkimo sąlygų savaime neteisėtomis, juolab kad konkurse dalyvavo ir kita tiekėja – UAB „Transporto centras“. Objektyvių duomenų, kad UAB „Transporto centras“, kaip teigė apeliantė, pasiūlymą pateikė tik formaliai, kad ji realiai negalėtų vykdyti sutarties be pasirengimo laikotarpio, byloje nėra. Net ir vertinant, kad Pirkimo sąlygos, kaip nurodyta VPT išvadoje, galimai palankesnės esamam tiekėjui, nėra pagrindo konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimo tokiu mastu, jog teismas šioje situacijoje turėtų imtis veikimo ex officio.

Trečia, kaip jau minėta, paslaugų teikimo pradžios nenustatymas konkrečia kalendorine data pats savaime nėra neteisėtas. Pirkimo sąlygose paslaugų teikimo pradžia susieta su objektyviais ir numatomais įvykiais bei jų seka. VPT išvadoje nurodė, kad yra galimybė abejoti tokių Pirkimo sąlygų tikslingumu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdaus teisės aktų pažeidimo, kuris leistų teismui peržengti ieškinio ribas, nesant laiku pateiktos Pretenzijos. Nenustačius akivaizdaus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, sąmoningos jos tyčios veikti prieš viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, teismui nebuvo pagrindo ex officio vertinti Pirkimo sąlygų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šioje nutarties dalyje aptartais argumentais prašydama teismo veikti ex officio, iš esmės siekia tų pačių padarinių, kurie galėtų kilti pritarus jos pozicijai dėl Pirkimo sąlygų, susijusių su paslaugų teikimo pradžios momentu, (ne)teisėtumo. Tačiau, kaip minėta, apeliantei laiku nepateikus Pretenzijos dėl šių sąlygų turinio, ji prarado teisę teisme reikalauti jų teisinio įvertinimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neturintis pagrindo šioje byloje veikti ex officio ir nutraukti Pirkimo procedūras teismo sprendimu.

Dėl galimų procesinių pažeidimų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko bylos įrodymų vertinimo, sprendimo pakankamai nemotyvavo, be to, nepateikė konkrečių argumentų dėl to, kodėl nesirėmė apeliantės nurodyta teismų praktika.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas).

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 suformuotos praktikos ir jos reikšmės nagrinėjamai bylai, nemotyvuotai pažymėjęs, kad bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodoma horizontalia praktika šioje byloje nereikėjo vadovautis.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1730-924/2020 buvo spręstas klausimas dėl to, ar ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą pretenzijai pateikti. Tačiau, priešingai nei nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas minėtoje byloje nustatė, kad ieškovei tik gavus atsakovės atsakymą dėl Pirkimo sąlygų tapo aiškus paskelbtų Pirkimo sąlygų, kurių sudėtinė dalis yra perkančiosios organizacijos paaiškinimai, turinys, tai lėmė aptariamą bylą nagrinėjusio teismo išvadą, kad tik tuomet ieškovei tapo žinoma apie jos galimai pažeistas subjektines teises. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygos dėl paslaugų teikimo pradžios tiekėjai turėjo būti aiškios nuo pat jų paskelbimo, o apeliantės nurodomas perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 9 d. atsakymas į tiekėjos 2026 m. vasario 26 d. paklausimą jų nepakeitė. Vadinasi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šių bylų ratio decidendi (esminės faktinės aplinkybės) nesutampa, vadinasi nagrinėjamai bylai apeliantės nurodyta Kauno apygardos teismo išnagrinėta byla nėra precedentinė.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 74 punktas). Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 69 punktas). Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius šalių argumentus, kurie buvo reikšmingi teisiniam byloje susiklosčiusios faktinės situacijos įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, atsakė į esminius šalių argumentus, kurie pateko į bylos nagrinėjimo ribas, ir dėl to padarytas išvadas motyvavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, teisingam bylos išsprendimui aktualaus teisinio reglamentavimo aiškinimas ir taikymas, nuomonė dėl nagrinėjamai bylai aktualios teismų praktikos nesutampa su apeliantės pozicija, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliantės ypač šiuo aspektu akcentuotai aplinkybei, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos stoką patvirtina tai, jog, kvalifikuodamas Pirkimo dokumentų patikslinimus Techninėse specifikacijose, kaip nelėmusius esminių Pirkimo sąlygų keitimo, teismas šio savo vertinimo pakankamai nemotyvavo. Šiuo aspektu akcentuotina, kad aplinkybės, susijusios su Techninės specifikacijos pakeitimais (patikslinimais) nepateko į nagrinėto teisminio ginčo ribas, nes dėl jų Tiekėja pretenzijos nereiškė. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamo sprendimo 85 punkte pasisakė tik ypač siauru aspektu – spręsdamas, ar jam yra pagrindas esamoje situacijoje veikti ex officio. Kadangi šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės objektas, taigi ir nenulėmė teisinio bylos išnagrinėjimo rezultato, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pateikti detalaus jų įvertinimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei teisingai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal Tiekėjos reikalavimus Perkančiajai organizacijai pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) Pirkimo sąlygas, kiek jos susijusios su paslaugų teikimo pradžios momento neapibrėžtumu ir pasirengimo teikti paslaugas termino nenumatomumu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1 ir 11.1 papunkčiais bei 2026 m. kovo 9 d. pateiktu jų paaiškinimu), bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2026 m. kovo 30 d. sprendimą atmesti tiekėjos 2026 m. kovo 20 d. Pretenziją dėl tariamo pretenzijos pateikimo termino praleidimo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes, Tiekėjai praleidus įstatymo nustatytą terminą Pretenzijai pateikti, nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje atsisakė veikti ex officio. Dėl to apeliantės pateiktas apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu išsprendžiami byloje pareikšti savarankiški materialieji reikalavimai (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ieškinyje išdėstytą prašymą ex officio spręsti dėl atviro konkurso „Keleivių vežimo Širvintų miesto, rajono ir Vilniaus krypties maršrutais paslaugos“ (pirkimo CVP IS ID 6464825) procedūrų nutraukimo kaip savarankišką ieškinio reikalavimą, dėl to sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė nutraukiantis tik dalį civilinės bylos, o kitą ieškinio dalį atmetantis. Nors šis netikslumas neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įvertinusi tai, kad byloje buvo pareikštas tik vienas savarankiškas reikalavimas, o byla pagal jį nutraukta teisėtai ir pagrįstai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta, nurodant, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei nutrauktina, ir pašalinant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą: „Kitą ieškinio dalį atmesti“. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 3 194,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir prašo priteisti jas iš ieškovės UAB „Transrevis“. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o teisėjų kolegija, įvertinusi šio procesinio dokumento turinį, galimas laiko sąnaudas jį rengiant, apeliaciniu skundu keltų klausimų turinį ir apimtį, laiko jas teisingomis ir protingomis, todėl atsakovės prašymą tenkina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, vietoje šios dalies pirmosios ir antrosios pastraipų nurodant: „Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo ID 6464825 sąlygų pripažinimo neteisėtomis“. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188722373, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, 3 194,40 Eur (trijų tūkstančių šimto devyniasdešimt keturių eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.