Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkuras“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Turto bankui dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės akcinės bendrovės Turto banko priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkuras“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Alkuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Turto banko vienašališką 2023 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 23-S1-679 nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės 16 707,60 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) skolą už atliktus darbus, 1 523,73 Eur delspinigius, 95 845,20 Eur (be PVM) skolą už papildomus darbus, 41 216 Eur nuostolius už prastovas, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad buvo pripažinta viešojo pirkimo, vykdyto skelbiamos apklausos būdu, „VP-753 LRV nutarimu nurašytu priskirto nekilnojamojo turto griovimo darbai (Keramzito cechas Nr. 2, (duomenys neskelbtini))“ CVP IS Nr. 690056 (toliau – ir Pirkimas) laimėtoja. Ieškovė su atsakove 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 23-S1-679 (toliau – ir Sutartis) dėl pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), griovimo darbų. Griovimo darbų apimtys buvo numatytos Keramzito cecho Nr. 2 (duomenys neskelbtini) griovimo projekte Nr. 11100/04 (toliau – ir Griovimo projektas). Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. gavo atsakovės pranešimą dėl netinkamo darbų vykdymo ir vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo – atsisakymo atlikti ir užbaigti visus griovimo ir sklypo sutvarkymo darbus, perduoti įvykdymo dokumentaciją ir objektą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

Ieškovė Sutartį vykdė tinkamai, esminių Sutarties sąlygų nepažeidė. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą ieškovė suprato, kaip veikimą Pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis – pagal Griovimo projektą darbų kiekiai buvo tik orientaciniai (apytikriai) ir turėjo būti tikslinami griovimo darbų eigoje. Nustačiusi griovimo darbų apimties ir darbų kiekių padidėjimą, ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė įsipareigojo šiuos darbus atlikti visa apimtimi. Atsakovė neatsižvelgė į objektyvius duomenis dėl faktinių kiekių padidėjimo objekte, į tai, kad Griovimo projektas buvo parengtas neturint objekte griautinų statinių inventorinių bylų (kadastro duomenų), projekte nurodyti galintys susidaryti statybinio laužo ir mišrių atliekų kiekiai objekte orientaciniai (apytikriai), todėl darbų kiekių nebuvo galima objektyviai įvertinti objekto vizualinės apžiūros metu, teikiant pasiūlymą Pirkime. Remdamasi dar 2012 metais Griovimo projekte numatytais orientaciniais statybinių atliekų kiekiais, atsakovė Sutartyje pasirinko fiksuotos kainos (o ne fiksuoto įkainio) kainodarą, tai iš esmės ir lėmė netinkamą darbų organizavimą bei sutrukdė rangovei sutartį įvykdyti visa apimtimi, nepatiriant nuostolių.

Atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu elgėsi netinkamai ir neatsakingai, į ieškovės raštus ilgą laiką neatsakinėjo, ieškovės prašymus dėl sutartinius įsipareigojimus viršijančių griovimo darbų apimčių ir statybos atliekų kiekių peržiūrėjimo ignoravo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio nuostatų pagrindu neinicijavo Sutarties pakeitimų, kuriais, nepažeidžiant VPĮ principų ir VPĮ 89 straipsnio nuostatų, būtų peržiūrėti Sutartyje numatyti rangos darbų apimtys ir kiekiai. Nerasdama bendro sutarimo dėl atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, ieškovė atsakovę 2024 m. rugpjūčio 20 d. įspėjo dėl darbų sustabdymo, situacijai nesikeičiant 2024 m. rugsėjo 10 d. griovimo darbus sustabdė, siekdama nedidinti nuostolių, kol šalys šio klausimo neišspręs abipusio susitarimo būdu. Dėl to, kad atsakovė reikalavo atlikti darbus, viršijančius Sutartyje nustatytas griovimo darbų apimtis ir kiekius, taip pat dėl to, jog nesiėmė veiksmų atlikti VPĮ nuostatas atitinkančius Sutarties pakeitimus papildomiems darbams įsigyti bei tokiems veiksmams teisiškai įforminti, atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos ir atlyginti jai nuostolius.

Atsakovė nesumokėjo skolos pagal 2024 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ALK3302, atliktų darbų aktą Nr. 2 – 16 707,60 Eur (be PVM). Delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus – 1 523,73 Eur. Ieškovė taip pat atliko papildomus darbus, už kuriuos skola pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 sudaro 95 845,20 Eur (be PVM). Atsakovė, be pagrindo atsisakiusi susitarti dėl papildomų darbų, neinicijavusi Sutarties pakeitimo ir neteisėtai nutraukusi Sutartį, taip pat turi atlyginti ieškovei nuostolius už prastovas, kurie sudaro 41 216 Eur.

Atsakovė AB Turto bankas pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB ,,Alkuras“ 3 250 Eur delspinigius, 11 700 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad ieškovė pagal Sutartį, Pirkimo sąlygas ir Griovimo projektą turėjo demontuoti ir nugriauti pastatų (statinių) likusius griuvėsius (pastatų objekte nėra), po griovimo pilnai sutvarkyti teritoriją iki žolės pasėjimo ir parengti darbų užbaigimo dokumentaciją. Sutartyje numatytas griovimo darbų atlikimo ir teritorijos sutvarkymo terminas – 70 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios (statybvietės perdavimo) dienos. Ieškovei statybvietė perduota 2023 m. lapkričio 20 d., todėl griovimo darbus ieškovė turėjo baigti 2024 m. sausio 29 d. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. pateikė raštą, kuriuo atsakovę informavo, kad negali užbaigti griovimo darbų, nes žiemos periodu po sniegu nesimato esama situacija, prašė stabdyti darbus ir atidėti griovimo darbų atlikimo terminą iki 2024 m. balandžio 30 d. Ieškovei iki 2024 m. balandžio 30 d. neatnaujinus griovimo darbų, atsakovė 2024 m. birželio 6 d. pateikė raštą ieškovei, kuriuo prašė nedelsiant informuoti, kada bus baigti darbai, papildomai nurodė, jog už vėlavimą reikalaus netesybų. Ieškovė 2024 m. birželio 12 d. (po Sutarties sudarymo praėjus daugiau negu 7 mėnesiams) informavo atsakovę apie neva padidėjusius griovimo darbų kiekius, kad dėl to negali užbaigti griovimo darbų. Po 12 mėnesių trukusio susirašinėjimo, susitikimų su ieškove ir raginimo užbaigti vykdyti griovimo darbus, atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, nes iš ieškovės elgesio matė, kad nebeturi pagrindo tikėtis Sutarties įvykdymo.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė už fiksuotą 117 000 Eur (be PVM) kainą prisiėmė orientacinių darbų kiekių riziką. Sutarties sąlygose numatyta, kad rangovas turi atsižvelgti į tai, jog tam tikrų darbų ar medžiagų kiekiai, nurodyti Techninėje specifikacijoje ir Griovimo projekte, gali būti orientaciniai, todėl apskaičiuodamas darbų kainą turi įvertinti visas galimas išlaidas, reikalingas darbų rezultatui pasiekti. Be to, tik iš ieškinio paaiškėjo, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo surašiusi atliktų darbų aktą Nr. 3 (toliau – ir aktas Nr. 3) ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3 (toliau – ir pažyma Nr. 3), kurie iki ieškinio pateikimo nebuvo pateikti nei techniniam prižiūrėtojui, nei atsakovei. Akte Nr. 3 nurodyta papildomų darbų suma pagal ieškovės (vienašališkai) išskaičiuotą 1 t kainą – 95 845,20 Eur be PVM. Pažymoje Nr. 3 nurodyta, kad vykdyti griovimo darbai, teritorijos tvarkymas nevykdytas. Ieškovė akte Nr. 3 be objektyvių įrodymų deklaruoja papildomus darbus, kurių kaina 82 proc. viršija fiksuotą Sutarties kainą.

Griovimo projekte (kuris yra ir Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis) buvo nurodyta visa aktuali informacija apie griovimo darbų objektą. Atsižvelgdama į 2012 metais parengtame Griovimo projekte nurodytus duomenis bei į tai, kad per 10 metų daugelis konstrukcijų buvo demontuotos ir išvežtos neoficialiai dirbančių montuotojų (objektas yra laukuose, nesaugomas), atsakovė Sutarties vykdymo riziką dėl darbų kiekių svyravimo perdavė rangovei (ieškovei) ir pasirinko fiksuotos kainos kainodarą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo keisti Sutartį. Pagal Sutarties 2.3 ir 2.7 papunkčius ieškovė už fiksuotą kainą prisiėmė darbų kiekių svyravimo riziką, todėl keisti Sutarties nebuvo pagrindo.

Atsakovės įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl skolos už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 (toliau – ir aktas Nr. 2) bei nuostolių už prastovas priteisimo. Sutartyje buvo numatyta, kad visa Sutartyje nurodyta darbų kaina mokama už visų Sutartyje nustatytų darbų įvykdymą. Ieškovė nebaigė vykdyti Sutarties, todėl atlygis už darbus pagal aktą Nr. 2 jai nepriklauso. Taip pat nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Pati ieškovė vienašališkai savo iniciatyva 2024 m rugpjūčio 26 d. sustabdė griovimo darbus. Be to, ieškovės pateikta vienašališkai surašyta technikos prastovų pažyma negali būti laikoma pakankamu įrodymu, o kitų objektyvių įrodymų nei dėl nuostolių fakto, nei dėl jų dydžio ieškovė nepateikė.

Atsakovės manymu, ieškovei pažeidus Sutartį, ji įgijo teisę reikalauti netesybų už vėlavimą atlikti darbus – 3 250 Eur delspinigių pagal Sutarties 6.3 papunktį (65 kalendorinės dienos x 50 Eur už kalendorinę dieną), taip pat Sutarties 6.3 papunktyje numatytos 10 proc. nuo Sutarties vertės baudos – 11 700 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovei iš ieškovės 11 700 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (11 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 624,92 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs Sutartį ir Pirkimo dokumentus, nustatė, kad ieškovė turėjo demontuoti ir nugriauti pastatų (statinių) likusius griuvėsius (pastatų objekte nėra), po griovimo visiškai sutvarkyti teritoriją iki žolės pasėjimo ir parengti darbų užbaigimo dokumentaciją per 70 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios (statybvietės perdavimo) (iki 2024 m. sausio 29 d.).

Teismas nustatė, kad atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas grindžiamas esminiu jos pažeidimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis) – ieškovės atsisakymu atlikti ir užbaigti visus griovimo ir sklypo sutvarkymo darbus, perduoti įvykdymo dokumentaciją ir objektą. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 6.7 papunktyje nustatyta, jog esminiu sutarties pažeidimu laikomas rangovo netinkamas darbų vykdymas arba darbų neįvykdymas Sutartyje nustatytu terminu, sąlygomis ir tvarka.

Teismas, spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, nustatė, kad ieškovė neatliko visų griovimo ir sklypo sutvarkymo darbų, neperdavė atsakovei objekto ir visos darbų įvykdymo ir atliekų tvarkymo dokumentacijos. Ieškovė darbus atlikti vėlavo, jų neatliko nei Sutartyje numatytu terminu (2024 m. sausio 29 d.), nei iki šalių pratęsto termino pabaigos, nei iki Sutarties nutraukimo. Techninės prižiūrėtojos mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Ekstata“ 2025 m. balandžio 25 d. apžiūros akte nustatyta, kad objekte liko 1 782 kub. m malto betono, 223,4 kub. m nenuardytų betono konstrukcijų bei 300 kub. m sugriautų betono konstrukcijų, taip pat nesutvarkyta teritorija.

Ieškovė 2024 m. sausio 15 d., likus 14 kalendorinių dienų iki Sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pabaigos, pateikė raštą, kuriuo informavo atsakovę, kad negali užbaigti griovimo darbų, nes žiemos periodu po sniegu nesimato esama situacija. Griovimo darbų vykdymas sustabdytas ir atidėtas iki 2024 m. balandžio 30 d. Teismas pažymėjo, kad minėtame rašte apie padidėjusius griovimo darbų kiekius nebuvo užsiminta.

Ieškovės vadovas J. M. 2026 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Alkuras“ vadovu tapo tik 2024 m. gegužės mėn., prieš jį bendrovei vadovavo K. U.. Pasiūlymą Pirkime pateikė buvęs bendrovės vadovas. J. M. prie darbų prisidėjo 2024 m. birželio mėn. Į teismo klausimą, kokie darbai vyko 2024 m. balandžio–gegužės mėn., atsakė, kad darbai vyko vangiai, buvo vienas ekskavatorius, o produkcija, kurią gamino, buvo labai nepaklausi.

Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 6 d. rašte atsakovė ieškovei nurodė nedelsiant informuoti, kada bus baigta vykdyti Sutartis. Ieškovė 2024 m. birželio 12 d. pateikė atsakymą, kad griovimo darbų atlikimą atnaujino 2024 m. balandžio 16 d. Rašte taip pat nurodė, kad teikdama pasiūlymą vadovavosi atsakovės pateikta Technine specifikacija ir Griovimo projekte nurodytais griaunamų konstrukcijų kiekiais, tačiau daugelis konstrukcijų buvo po žeme, anksčiau supiltas statybinis laužas užpiltas gruntu, apaugęs žole ir krūmais, todėl nepradėjus darbų negalėjo įvertinti esamų darbų kiekių. Prašė priimti sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo, jų finansavimo ir Sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovė 2024 m. birželio 21 d. pateikė atsakovei prašymą perkelti griovimo darbų baigimo terminus dėl padidėjusių apimčių iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., o 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė raštą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl padidėjusių darbų kiekių ir griovimo darbų atlikimo termino pratęsimo. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. stabdo griovimo darbus.

Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Sutartyje numatyti ieškovės įsipareigojimai galioja ir iki šiol nėra įvykdyti, ieškovės vienašališki pranešimai apie darbų stabdymą su atsakove nebuvo suderinti, Sutarties vykdymo stabdymas neįformintas Sutartyje nustatyta tvarka ir nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu. Atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu informavo ieškovę, kad 2024 m. spalio 29 d. atsakovės projektų vadovas apsilankė statybvietėje ir užfiksavo, kad griovimo darbai ne tik sustabdyti, bet statybvietėje nėra technikos ar personalo, t. y. ieškovė yra palikusi objektą, vėluoja atlikti griovimo darbus. Atsakovė nurodė kuo skubiau atnaujinti griovimo darbus bei iki 2024 m. lapkričio 15 d. informuoti atsakovę apie numatomą griovimo darbų pabaigą. Atsakovė 2025 m. sausio 22 d. pateikė raštą ieškovei, kuriame nurodė, kad griovimo darbai turėjo būti baigti 2024 m. sausio 29 d., tačiau darbai nebaigti, ieškovė savo iniciatyva sustabdė darbus, apleido statybvietę, pašalino techniką, ieškovės personalas nedirba. Rašte pažymėjo, kad po 2024 m. gruodžio 18 d. įvykusio Sutarties šalių susitikimo nevyksta jokie pokyčiai, negauti papildomi paaiškinimai, nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys reikalavimą sumokėti papildomas lėšas. Atsakovė paragino pradėti griovimo darbų užbaigimą arba pateikti derinimui darbų atlikimo grafiką, informaciją pateikiant iki 2025 m. vasario 1 d. Ieškovė buvo įspėta, kad nevykdant reikalavimų atsakovė bus priversta imtis sankcijų, numatytų Sutartyje – taikyti netesybas, nutraukti Sutartį. Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo.

Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl pasirinkto Sutarties kainodaros tipo, remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad kai šalių rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, laikytina, jog galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Ginčo Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara – ieškovė įsipareigojo visus griovimo darbus atlikti už fiksuotą kainą – 117 000 Eur be PVM (141 570 Eur įskaitant PVM). Sutarties 2.3 papunktyje numatyta, kad į nurodytą darbų kainą yra įskaitytos visos išlaidos, susijusios su darbams atlikti reikalingomis medžiagomis, įrenginiais, gaminiais, rangovo naudojama technika, mechanizmais bei transportu ir kitomis darbams atlikti naudojamomis priemonėmis, kurios būtinos Sutarties įgyvendinimui. Į darbų kainą turi būti įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą. Rangovas turi atsižvelgti į tai, kad tam tikrų darbų ar medžiagų kiekiai (išskyrus perkamų įrenginių / įrangos kiekius), nurodyti Techninėje specifikacijoje (darbų žiniaraščiuose), gali būti preliminarūs, todėl apskaičiuodamas darbų kainą turi įvertinti visas galimas išlaidas, reikalingas darbų rezultatui pasiekti.

Teismas nurodė, kad tik perkančioji organizacija, geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Taigi, ieškovės pasvarstymai, kokia kainodara jos vertinimu turėjo būti įtvirtinta Sutartyje, savaime nepaneigia atsakovės teisės pagal esamą poreikį parengti viešojo pirkimo sutartį, be kita ko, įtraukiant į ją nuostatas dėl fiksuotos kainos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tiekėjai turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, todėl ieškovės argumentai, jog ji vadovavosi išimtinai Technine specifikacija ir Griovimo projektu, teismo įvertinti kritiškai. Sutarties 2.6 papunktyje įtvirtinta, kad rangovas patvirtina, jog prieš pasirašant Sutartį, jis būdamas savo srities profesionalu, išsamiai išanalizavo, patikrino Techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius, susipažino su aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami darbai ir neturi jokių pretenzijų ir (ar) pastabų dėl galimybės atlikti darbus Sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, prieš sudarydama Sutartį, nereiškė jokių pastabų (pretenzijų) dėl jos nuostatų, įskaitant ir nuostatas dėl Sutartimi numatytos kainodaros, Sutarties sąlygų atitikties Griovimo projekto ir (ar) Techninės specifikacijos nuostatoms, nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl Pirkimo dokumentų neaiškumo, netikslumo ar dviprasmiškumo, neginčijo Pirkimo sąlygų. Teismo vertinimu, negali būti toleruojamas ir pateisinamas toks ieškovės elgesys, kai statybos rangovė, būdama savo srities profesionalė, pasiūlymo teikimo stadijoje nurodo mažesnę kainą, bet vėliau, jau vykdydama Sutartį, pradeda reikalauti kainos padidinimo už Sutartyje numatytų darbų atlikimą.

Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad rangovė (ieškovė), teikdama pasiūlymą su fiksuota kaina, įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus darbus už pasiūlyme nurodytą kainą, prisiėmė visą riziką dėl nenumatytų išlaidų. Sutarties 2.7 papunktyje šalys susitarė, kad už darbus, kuriuos rangovas atlieka savavališkai nukrypdamas nuo Sutarties sąlygų, neapmokama.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ginčo Sutartis dėl kainos galėjo būti pakeista taip, jog pakeitimais nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai ir VPĮ 89 straipsnio nuostatos. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama tik tokiu atveju, kai susidaro faktinė situacija, kuri iš anksto pagal įstatyme nustatytus kriterijus viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta kaip sutarties pakeitimo pagrindas. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Sutartis yra fiksuotos kainos, sudaryta viešojo pirkimo būdu, jokia papildoma apmokėjimo tvarka už apskaitomą didesnį darbų kiekį nėra numatyta. Teismas konstatavo, kad nepažeidžiant VPĮ nuostatų ieškovės prisiimta atliekų kiekių pasikeitimo rizika negalėjo būti perkelta užsakovei (atsakovei) Sutarties sąlygų pakeitimo būdu, padidinant darbų kainą ir pratęsiant darbų baigimo laiką.

Teismas, remdamasis ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, viena vertus, kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus dėl atliekų tvarkymo tvarkos nesilaikymo ar atliekų kiekio nepagrįstumo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodomi atliekų kiekiai fiziškai negalėjo būti per vieną dieną pristatomi į kitą vietovę. Nuo 2018 m. sausio 1 d. atliekų apskaita privalo būti vykdoma Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS), joje įkeliant nustatytos formos duomenis, t. y. užpildant atliekų lydraščius, kai atliekų darytojas susidariusias atliekas perduoda atliekų tvarkytojui. Kitos atliekų perdavimo formos teisės aktai nenumato. Atliekų darytojo atsakingas asmuo privalo GPAIS sistemoje užpildyti atliekų lydraštį. Bylos duomenimis, taip pat iš liudytojo E. U. parodymų nustatyta, kad pagal UAB „Alkuras“ ir UAB „Astekas“ sudarytą sutartį UAB „Astekas“ teikė atliekų smulkinimo paslaugas UAB „Alkuras“. UAB „Astekas“ turi mobilųjį smulkinimo įrenginį, kurį 2022 m. rugsėjo 23 d. užregistravo GPAIS sistemoje. Šiuo mobiliuoju smulkinimo įrenginiu galima vykdyti nepavojingų statybinių atliekų smulkinimą ir kituose statybos objektuose. Atsižvelgiant į tai, kad įrenginys yra registruotas Kretingos r. sav., gali susidaryti klaidinga nuomonė, jog visos nepavojingos statybinės atliekos yra vežamos į šią vietą, nors faktiškai statybinių atliekų smulkinimas vykdomas statybos objektuose. Teismas konstatavo, kad priešingai nei teigia atsakovė, bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atliekos turėjo būti smulkinamos ar buvo vežamos į UAB „Astekas“ buveinės registracijos vietą.

Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atliekų kiekių pasikeitimo priežastis buvo nulemta kitų priežasčių nei pačios ieškovės priimti techniniai sprendimai. Griovimo projekte numatyta, kad griovimo darbai vykdomi iki 0,5 metro gylyje pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, griovimo projekte numatyti orientaciniai atliekų kiekiai – 9 964 t. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė vien žodinių paaiškinimų bei liudytojo S. D. parodymų pagrindu teigė, kad vykdyti griovos darbus po žeme, šalinant esančias griaunamo pastato konstrukcijas, tiksliai iki 0,5 metro gylio technologiškai yra neįmanoma. Teismas pažymėjo, kad šiuos teiginius pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti nebuvo, o liudytojo S. D. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, atsižvelgiant į tai, jog liudytoją su UAB „Alkuras“ sieja sutartiniai santykiai.

Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su ieškovės reiškiamomis pretenzijomis ar priėmė ieškovei nepalankius sprendimus, užkirsdama kelią darbų kainos didinimui ar darbų baigimo laiko nuolatiniam pratęsinėjimui, nereiškia, jog ji bendradarbiavimo pareigą vykdė netinkamai.

Teismas, apibendrinęs aptartas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovė, prisiėmusi fiksuotos kainos sutartinius įsipareigojimus, darbus atliks tinkamai ir laiku. Dėl ieškovės Sutarties pažeidimo atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama ginčo Sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o pažeidimas pagrįstai suteikė atsakovei pagrindą nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartyje aptartos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laiku ir tinkamai atsakovei turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to ieškovės sutartinių nuostatų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu, nes jis atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teismas pripažino, kad atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas jos teisių gynimo būdas.

Byloje nustačius, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl skolos už darbus, delspinigių ir papildomų darbų kainos priteisimo.

Konstatavęs, kad atsakovė Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai, teismas pripažino, jog ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė nurodomų nuostolių realumo. Į bylą pateikta ieškovės vadovo surašyta technikos prastovų pažyma negali būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškinyje nurodytų nuostolių už prastovas realumą.

Teismas nurodė, kad ieškovei netinkamai vykdžius Sutartinius įsipareigojimus, atsakovė įgijo teisę į netesybas. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, ketinimo tęsti sutartinius santykius tarp šalių nėra, teismas nusprendė, jog Sutarties 6.3 papunktyje numatyta 10 proc. bauda nuo pradinės sutarties vertės (be PVM), kuri sudaro 11 700 Eur, yra pakankama sankcija ieškovei už netinkamą Sutartimi prisiimtų pareigų vykdymą. Teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl 11 700 Eur baudos priteisimo ir atmetė reikalavimą dėl 3 250 Eur delspinigių priteisimo.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Alkuras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimą, nes nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo teise. Teismas visą įrodinėjimo naštą dėl esminio Sutarties pažeidimo perkėlė ieškovei ir visą civilinę bylą vertino kaip ieškovės, o ne atsakovės pareigą pagrįsti, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai.

MB ,,Ekstata“ apžiūros aktas ne tik nepagrindžia, kad atsakovė neatliko pagal Sutartį prisiimtų atlikti darbų, bet ir apskritai negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas civilinėje byloje, nes neatitiko teisėtumo ir leistinumo kriterijų. Teismas nevertino, kokios aplinkybės apžiūros akte nustatytos, kaip apskaičiuoti nurodomi konstrukcijų, griovimo atliekų kiekiai, teismas neįvertino, jog kiekiai yra tik orientaciniai. Apžiūros akte ieškovės atlikti darbai vertinti ne pagal masę, o tūrį. Prie šio akto pateiktos tik trys nuotraukos, nėra aišku, kada jos atliktos, kokia vieta jose užfiksuota. Teismas nevertino, kaip buvo parengtas apžiūros aktas, ar jį parengęs subjektas (fizinis asmuo) yra nepriklausomas, turi reikiamų statybos, techninių žinių. Ieškovė taip pat nebuvo pakviesta dalyvauti, sudarant aktą. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien apžiūros aktu kaip esminį Sutarties pažeidimą pagrindžiančiu įrodymu, padarė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, kuris turi esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teismas nevertino esminių sutarties pažeidimo nustatymo kriterijų. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ji sutvarkė 18 709 t atliekų, nors pagal Sutartį ji įsipareigojo sutvarkyti 9 964 t atliekų. Tai reiškia, kad pagal Sutartį ieškovė sutvarkė 8 745 t daugiau atliekų. Ieškovė, atlikusi gerokai daugiau statybos darbų, nei nustatė Sutartis, ne tik nepažeidė Sutarties, bet ir sukūrė atsakovei didesnę naudą.

Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę pakeisti sutartį. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad Sutarties sąlygų pakeitimas negali būti atliekamas. Sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl Sutarties pakeitimo galimybės, nustatydamos pakeitimų apimtį ir pakeitimo pagrindus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino Sutartį. Tai, kad Sutartimi ieškovei teko nenumatytų išlaidų pasikeitimo ir atliekų kiekio pasikeitimo rizika, negali paneigti VPĮ ir Sutartyje nustatytos ieškovės teisės reikalauti pakeisti Sutartį. Ieškovė iki realių statybos griovimo darbų pradžios (atliekų tvarkymo pradžios) negalėjo tiksliai įvertinti, kiek ir kokių griovimo darbų reikia atlikti, kad Sutartis būtų įvykdyta visa apimtimi. Teismas nesiaiškino tikrosios Sutarties šalių valios ir nepasisakė dėl VPĮ įstatymo 89 straipsnio 1 dalies ir Sutarties 8.2.5 papunktyje nustatytų jos pakeitimo taisyklių, kilus būtinų papildomų darbų atlikimo poreikiui.

Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį tik iš dalies atsiskaičiusi už Pirkimo dokumentuose nurodytus orientacinius kiekius, nors šie kiekiai buvo aktuoti statybų darbų vykdymo žurnale. Ieškovė pateikė aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė dėl dokumentuose nurodytų atliktų darbų pretenzijų neišreiškė, tačiau už šiuos orientacinių kiekių neviršijančius darbus su ieškove neatsiskaitė. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, atsisakęs nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas ne atmetęs, o apskritai nenagrinėjęs ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, ne tik paneigė jos teisę į teisminę gynybą, bet ir neatskleidė bylos esmės.

Teismas padarė esminį materialiosios normos pažeidimą, patenkinęs atsakovės priešieškinį iš dalies. Netesybos, nustatytos Sutartyje, gali būti taikomos tik nustačius Sutarties pažeidimą. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovė Sutarties nepažeidė, tai savaime reiškia, jog atsakovė neįgijo teisės reikalauti netesybų.

Atsakovė AB Turto bankas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme: 1) akcentuoja atsakovės pareigą keisti Sutartį, nors pirmosios instancijos teisme nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą keisti Sutartį ar įpareigoti atsakovę Sutartį pakeisti; 2) kelia naujus argumentus dėl MB „Ekstata“ apžiūros akto leistinumo, nors pirmosios instancijos teisme ginčas buvo nagrinėjamas dėl Sutarties vykdymo, darbų neužbaigimo, vienašalio darbų sustabdymo ir Sutarties rezultato neperdavimo. Tokie argumentai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nagrinėti negali ir jie turi būti atmesti.

Esminė šios bylos aplinkybė yra ta, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, taikant fiksuotos kainos kainodarą. Fiksuotos kainos kainodara taikoma tada, kai perkančioji organizacija siekia užsifiksuoti galutinę kainą, o rangovas prisiima darbų kiekių ir išlaidų svyravimo riziką. Fiksuotos kainos sutartyje darbų kiekis yra įskaičiuotas į apimtį – ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pasiekti sutartą rezultatą už fiksuotą kainą. Tai yra fiksuotos kainos sutarties esmė. Ieškovės reikalavimas priteisti 95 845,20 Eur už tariamus papildomus darbus pagal jos vienašališkai apskaičiuotą kainą yra teisiškai nepagrįstas.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo keisti Sutartį arba spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas galimas tik griežtai laikantis VPĮ ir Sutarties nuostatų. Pagal Sutarties nuostatas papildomų darbų būtinybė turėjo būti pagrįsta dokumentais ir raštu suderinta su atsakove. Ieškovė Sutarties sąlygas atitinkančio prašymo nepateikė. Aktas Nr. 3, kuriuo grindžiamas reikalavimas dėl 95 845,20 Eur apmokėjimo, nepatvirtina Sutarties pakeitimo ar papildomų darbų suderinimo.

Ieškovė nepagrįstai sutapatina atliekų kiekio deklaravimą su tinkamu Sutarties įvykdymu. Sutarties dalykas buvo ne vien tam tikro atliekų kiekio sutvarkymas ar apskaitymas. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pasiekti galutinį rezultatą – atlikti griovimo darbus, sutvarkyti teritoriją, atlikti užbaigimo procedūras, parengti dokumentaciją ir perduoti objektą atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis rezultatas nebuvo pasiektas. Ieškovės deklaruojami darbų kiekiai, nesant objektyvių įrodymų dėl jų susidarymo priežasčių ir nesant Sutartyje nustatyto pagrindo papildomam apmokėjimui, negali būti laikomi nei tinkamo Sutarties įvykdymo įrodymu, nei pagrindu vienašališkai perskaičiuoti fiksuotą Sutarties kainą.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas Sutarties pažeidimą nustatė remdamasis vien MB „Ekstata“ apžiūros aktu – šią išvadą teismas priėjo, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovės argumentai dėl apžiūros akto tariamo nepatikimumo taip pat yra nenuoseklūs. Viena vertus, ieškovė ginčija techninės prižiūrėtojos apžiūros akto patikimumą, kita vertus, pati remiasi techninės prižiūrėtojos patvirtintais statybos darbų žurnalo duomenimis. Ieškovės argumentai dėl nuotraukų metaduomenų, darbų tūrio ir masės santykio ar apžiūros akto formos yra pertekliniai ir nepaneigia esminių faktinių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Tai, kad ieškovė Sutarties rezultato nepasiekė, papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė buvo priversta šiuos darbus įsigyti iš kito rangovo – UAB „Kaslita“. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovė gavo didesnę naudą, nei buvo numatyta Sutartyje. Priešingai, atsakovė negavo pagrindinio Sutarties rezultato, todėl turėjo organizuoti likusių griovimo, teritorijos tvarkymo darbų įsigijimą bei užbaigimą atskirų sutarčių pagrindu.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jos turtinių reikalavimų. Teismas šiuos reikalavimus įvertino tiek, kiek tai buvo būtina ginčui išspręsti, ir pagrįstai juos atmetė. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad Sutartis nutraukta teisėtai, nebuvo pagrindo tenkinti turtinių reikalavimų.

Reikalavimas dėl 16 707,60 Eur priteisimo pagal aktą Nr. 2 yra nepagrįstas, nes Sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, darbai nebuvo užbaigti, teritorija nebuvo sutvarkyta, o atsakovė šio akto nepatvirtino.

Reikalavimas dėl 41 216 Eur nuostolių taip pat pagrįstai atmestas. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių realias išlaidas, jų dydį ir priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais. Be to, prastovos kilo dėl pačios ieškovės vienašalio sprendimo stabdyti darbus.

Ieškovės argumentai dėl atsakovei priteistos baudos yra išvestiniai iš jos bendros pozicijos, kad Sutarties pažeidimo nebuvo. Kadangi ši pozicija nepagrįsta, nėra pagrindo naikinti ir sprendimo dalį dėl baudos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad atsakovė organizavo Pirkimą, kurio objektas – buvusio Keramzito cecho Nr. 2 pastatų griuvėsių griovimas, teritorijoje esančio statybinio laužo išvežimas pagal Griovimo projektą Nr. 11100/04, esančių (duomenys neskelbtini), (Techninės specifikacijos 1.1.1 papunktis).

Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje pateiktas Pirkimo objekto aprašymas – vadovaujantis Griovimo projektu pastatų griuvėsių nugriovimas, inžinerinių tinklų likučių demontavimas, buvusių vidaus kelių demontavimas, teritorijos sutvarkymas ir apželdinimas. Techninės specifikacijos 4.7 papunktyje numatyta, kad rangovas privalo atlikti visas griovimo užbaigimo procedūras, įskaitant, bet neapsiribojant nugriovimo akto gavimu ir (ar) deklaracijos užpildymu, nugriautų statinių išregistravimu valstybės įmonėje Registrų centre ir naujų sklypo kadastrinių matavimų bylos pateikimu.

Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1 skyriaus ,,Bendrosios nuostatos ir Pirkimo objektas“ lentelėje nurodyta, kad numatoma fiksuotos kainos Sutartis. Su laimėjusiu tiekėju sudaromos Sutarties kaina bus lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai.

Techninės specifikacijos 2.2 papunktyje numatyta, kad rangovo pasiūlymo kaina turi apimti visą reikiamą rangovo įrangą bei mechanizmus darbams atlikti, rangovo personalo darbą, medžiagas, darbų kontrolę ir priežiūrą, netiesiogines išlaidas, rangovo mokamus mokesčius, pelną kartu su pagrįstai numatoma rangovo rizika, prievoles ir įsipareigojimus, apibrėžtus Sutartyje ar atsirandančius ją vykdant. Visi reikalavimai, kuriais būtina vadovautis vykdant griovimo darbus, nurodyti Griovimo projekte, Sutartyje, Techninėje specifikacijoje ir viešojo pirkimo metu perkančiosios organizacijos pateiktuose Pirkimo sąlygų paaiškinimuose (jeigu tokių bus) (Techninės specifikacijos 4.1.1–4.1.4 papunkčiai).

Techninės specifikacijos priedas – UAB ,,Sweco Lietuva“ 2012 m. kovo 14 d. parengtas Keramzito cecho Nr. 2 (duomenys neskelbtini), griovimo projektas Nr. 11100/04.

Griovimo projekto dalyje „Bendrieji duomenys“ nurodyta, kad Griovimo projekto parengimu metu cechas sugriuvęs, buvusių pastatų vietoje yra statybinio laužo ir sustumto grunto sąvartynas. Išlikę pamatai po įrengimais, gelžbetoninės kameros, pavienės kolonos ir požeminiai nenustatytos paskirties statiniai. Šalia sandėliuojamos kompleksinės denginio plokštės (kai kurios suardytos ar suirusios). Keramzito cechui Nr. 2 priklauso keramzito silosai ir gelžbetoninis kaminas „paguldyti“. Plotas apaugęs žole ir pavieniais menkaverčiais medžiais bei krūmais. Arti numatomo griauti pastato gyvenamųjų namų nėra. Iš pietinės pusės yra cecho Nr. 1 griuvėsiai, iš šiaurinės pusės – nebaigtas statyti, bet naudojamas pramoninės (sandėliavimo) paskirties pastatas. Privažiavimo keliai ir aikštelės (kai kurie su asfaltbetonio ar betono danga) išlikę pakankamai geros būklės. Pastato inventorinės bylos neišlikusios, todėl pastato gabaritų nustatyti neįmanoma. Taip pat nėra žinių apie sklype praeinančių tinklų būklę. Šiame projekte numatomas visiškas esamo pastato ir priklausinių nugriovimas, paliekant grunte pamatinę dalį, esančią giliau kaip 0,5 m nuo esamo žemės paviršiaus, visų tuštumų (požeminių talpų, kanalų, šulinių ir kt.) užpylimas vietiniu ar atvežtiniu gruntu, teritorijos išlyginimas (planiravimas) ir apželdinimas (pasėjama žolė). Visos statybinės griovimo atliekos ir statybinės šiukšlės turi būti surinktos ir visiškai pašalintos iš griovimo vietos (teritorijos).

Griovimo projekto priede Nr. 2 „Atliekos“ nurodyti orientaciniai atliekų kiekiai: plytų mūras – 60 kub. m / 108 t; betonas ir gelžbetonis – 3 940 kub. m / 9 456 t; mišrios griovimo atliekos – 12 200 kub. m / 400 t. Iš viso orientacinis kiekis – 9 964 t. Tikslūs atliekų ir užpilti reikalingo grunto kiekiai nustatomi griovimo metu.

Ieškovė UAB „Alkuras“ pateikė pasiūlymą Pirkime, kuriame pasiūlė 117 000 Eur (be PVM) (141 570 Eur su PVM) kainą. Pasiūlymo 3 skyriaus ,,Pasiūlymo kaina“ pastabose nurodyta, kad į kainą įeina visos išlaidos, visi mokesčiai ir visos tiekėjos patiriamos Pirkimo sutarties vykdymu susijusios išlaidos. Pateikusi pasiūlymą, ieškovė patvirtino, kad sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis.

Ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą Pirkimą, ieškovė UAB „Alkuras“ (rangovė) ir atsakovė AB Turto bankas (užsakovė) 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 23-S1-679, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti ir perduoti užsakovei statybos rangos darbus bei ištaisyti darbų defektus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (1.1 papunktis). Sutarties dalykas – pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), griovimo darbai (1.2 papunktis). Darbai vykdomi pagal Techninės specifikacijos ir kitų privalomų dokumentų reikalavimus (1.3 papunktis). Sutartyje susitarta dėl toliau nurodomų pagrindinių sąlygų.

Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (2.1 papunktis). Pradinė sutarties vertė (rangovės pasiūlyta darbų kaina be PVM) – 117 000 Eur; PVM suma – 24 570 Eur; darbų kaina su PVM – 141 570 Eur (2.2 papunktis). Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad užsakovė už visą Sutartyje numatytą Pirkimo objektą (darbus) sumoka Sutarties 2.2 papunktyje nurodytą darbų kainą. Į Sutarties 2.2 papunktyje numatytą darbų kainą yra įskaitytos visos išlaidos, susijusios su darbams atlikti reikalingomis medžiagomis, įrenginiais, gaminiais, rangovės naudojama technika, mechanizmais, transportu ir kitomis darbams atlikti naudojamomis priemonėmis, kurios būtinos Sutarties įgyvendinimui. Į darbų kainą turi būti įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą. Rangovė turi atsižvelgti į tai, kad tam tikrų darbų ar medžiagų kiekiai (išskyrus perkamų įrenginių / įrangos kiekius), nurodyti Techninėje specifikacijoje (darbų žiniaraščiuose), gali būti preliminarūs, todėl apskaičiuodama darbų kainą turi įsivertinti visas galimas išlaidas, reikalingas darbų rezultatui pasiekti (2.3 papunktis).

Jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį reikia atlikti būtinus darbus, kurių rangovė nenumatė arba netinkamai numatė sudarant Sutartį ar rengiant darbų lokalinę sąmatą, bet turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ir jie yra būtini Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo sąskaita ir neturi teisės reikalauti padidinti darbų kainos (2.4 papunktis).

Jeigu dėl aplinkybių, kurių abi šalys negalėjo numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų (Sutartyje nenumatytų, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susijusių), papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais (brėžiniais ir kitais dokumentais), suderintais rangovės ir užsakovės parašais. Neįtrauktų į Sutartį darbų įsigijimas bus vykdomas vadovaujantis VPĮ nuostatomis (2.5 papunktis)

Rangovė patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį, ji, būdama savo srities profesionalė, išsamiai išanalizavo, patikrino Techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius, susipažino su aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami darbai, ir neturi jokių pretenzijų ir (ar) pastabų dėl galimybės atlikti darbus Sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis (2.6 papunktis).

Už darbus, kuriuos rangovė atlieka savavališkai nukrypdama nuo Sutarties sąlygų, neapmokama. Rangovė prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo užsakovės priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovės išlaidos ir rangovei Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis, tačiau rangovei tai nesuteikia teisės sustabdyti Sutarties vykdymo ar šiuo pagrindu atsisakyti Sutarties (2.7 papunktis).

Užsakovė darbus priima kas mėnesį rangovei atlikus darbus pagal Sutartį pagal pasirašomą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Rangovė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą teikia užsakovei užbaigus visus darbus pagal Sutartį. Užsakovė per 5 darbo dienas patikrina darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų atitiktį faktiškai atliktiems darbams ir, nenustačiusi neatitikčių, aktą pasirašo. Už tinkamai atliktus darbus užsakovė sumoka rangovei per 30 kalendorinių dienų nuo tarpinio ar galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (3.1, 3.4 papunkčiai). Rangovė iki galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo privalo pašalinti iš statybvietės visus įrengimus, medžiagų perteklių, šiukšles, laikinuosius statinius (jei tokie buvo) (3.3 papunktis).

Darbų atlikimo terminas – 70 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios (statybvietės perdavimo dienos) (4.1 papunktis). Darbų pradžia – statybvietės (objekto) perdavimo rangovei diena arba diena, nurodyta užsakovės pranešime rangovei pradėti darbus. Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, ištaisyti trūkumai ir (ar) defektai (jeigu bus nustatyti) ir pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas (4.2 papunktis).

Užsakovė, vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į būtinybę, pagal Sutartį turi teisę įsigyti papildomų darbų arba neatlikti (atsisakyti) kai kurių Sutartyje numatytų darbų. Papildomi darbai – Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini Sutarčiai įvykdyti (užbaigti) statybos darbai, ir Sutartyje numatytų darbų apimtys, viršijančios pradinės Sutarties vertę. Susitarimai dėl kiekių (apimties) keitimo turi būti įforminami raštu, pagrįsti dokumentais, šalių suderinti ir yra laikomi sudėtine Sutarties dalimi (8.1 papunktis).

Sutarties 8.2 papunktyje išvardinti atvejai, kuomet gali būti atliekami darbų kiekių (apimties) pakeitimai, be kita ko, kai atsiranda būtinybė įsigyti papildomų darbų ar darbų neatlikti dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus užsakovas negalėjo numatyti, bet iš esmės nesikeičia darbų pobūdis, arba vykdant darbus paaiškėja naujos aplinkybės dėl objekto būklės (8.2.5 papunktis).

Esminiu rangovės Sutarties pažeidimu bus laikomas rangovės netinkamas darbų vykdymas arba darbų neįvykdymas Sutartyje nustatytu terminu, sąlygomis ir tvarka (6.7 papunktis). Sutarties 9.3 papunktyje numatyti atvejai, kuomet užsakovė, nesikreipdama į teismą, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš 15 kalendorinių dienų raštu pranešdama rangovei, be kita ko: kai darbų vykdymo metu tampa akivaizdu, kad darbai atliekami ne pagal teisės aktų reikalavimus ir (ar) rangovė nepašalino trūkumų pagal užsakovės raštu išsakytus raštu pasiūlymus ir pastebėjimus (9.3.2 papunktis); rangovė pažeidė Sutarties sąlygas, kurios laikomos esminėmis, ir per užsakovės nurodytą terminą nepašalina nurodyto Sutarties vykdymo pažeidimo (9.3.8 papunktis).

Sutarties nutraukimo atveju Sutarties 9.3 papunktyje nurodytais pagrindais, užsakovė įgyja teisę reikalauti, kad rangovė sumokėtų 10 proc. baudą nuo pradinės sutarties vertės (be PVM), kuri laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais ir neginčijamais užsakovės nuostoliais.

Statybvietė ieškovei perduota 2023 m. lapkričio 20 d. Griovimo darbų techninę priežiūrą vykdė MB „Ekstata“. Griovimo darbai turėjo būti baigti vykdyti 2024 m. sausio 29 d.

Šalys 2023 m. gruodžio 15 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 1. Akte Nr. 1 nurodyta atliktų darbų dalis per atsiskaitomą laikotarpį sudaro 70 proc. visos Sutarties kainos. Atitinkamai, skaičiuojant nuo fiksuotos Sutarties kainos, deklaruota proporcinga atliktiems darbams vertė 91 897,36 Eur be PVM. Pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad vykdyti griovimo darbai. Akto Nr. 1 pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3165, kurią atsakovė apmokėjo.

Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. raštu informavo atsakovę, kad negali užbaigti griovimo darbų, nes žiemos periodu po sniegu nesimato esama situacija. Griovimo darbų vykdymas sustabdytas ir atidėtas iki 2024 m. balandžio 30 d.

Atsakovė 2024 m. birželio 6 d. pateikė raštą ieškovei, kuriuo prašė nedelsiant informuoti, kada bus baigti darbai, papildomai nurodė, kad atsakovė už darbų vėlavimą reikalaus netesybų.

Ieškovė 2024 m. birželio 12 d. informavo atsakovę, kad darbus atnaujino 2024 m. balandžio 16 d. Nurodė, kad būtina kuo skubiau priimti sprendimą dėl papildomų darbų apmokėjimo ir objekto darbų užbaigimo termino. Nepradėjusi darbų ieškovė negalėjo įvertinti darbų kiekio.

Sutarties šalys 2024 m. birželio 14 d. surengė susirinkimą, kuriame aptarti Sutarties vykdymo klausimai, be kita ko, akcentuotas ieškovės terminų praleidimas, nepakankamas resursų (technikos) buvimas ir naudojimas objekte. Atsakovės ir techninio prižiūrėtojo pažymėta, kad atliekų kiekis turėtų būti mažesnis, ieškovė turėjo galimybę įsivertinti kiekius prieš dalyvaudama Pirkime, tačiau paprašė atsakovės pateikti galbūt padidėjusių apimčių dokumentus.

Ieškovė 2024 m. birželio 21 d. pateikė prašymą perkelti griovimo darbų baigimo terminus dėl padidėjusių apimčių iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. surašė aktą Nr. 2 ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2. Minėtus dokumentus pasirašė ieškovė ir techninis prižiūrėtojas. Akte Nr. 2 nurodyta atliktų darbų dalis per atsiskaitomą laikotarpį sudaro 30 proc. Sutarties kainos. Atitinkamai, skaičiuojant nuo fiksuotos Sutarties kainos, deklaruota proporcinga atliktiems darbams vertė – 16 707,60 Eur be PVM. Pažymoje Nr. 2 nurodyta, kad vykdyti griovimo darbai, teritorijos tvarkymas nevykdytas. Akto Nr. 2 pagrindu ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK3302). Atsakovė šio akto nepatvirtino (nepasirašė).

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. nurodė, kad tvarkant teritoriją po žeme aptiko paslėptas papildomas gelžbetonio konstrukcijas, kurias susmulkino ir perdavė GPAIS, o tai papildomai sudaro 1 687 kub. m. Papildomi darbų kiekiai viršija Sutartyje nurodytus kiekius 55 proc., toliau tvarkant teritoriją papildomai randamos paslėptos gelžbetonio konstrukcijos. Ieškovė informavo, kad stabdo darbus.

Nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė savo iniciatyva sustabdė darbų vykdymą, pasišalino iš statybvietės ir išvežė techniką.

Nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. sausio mėn. vyko šalių komunikacija, susirinkimai.

Ieškovė 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė raštą, nurodydama, kad Sutartyje nustatyti neteisingi darbų kiekiai. Nurodė, kad stabdo griovimo darbus.

Ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. surašė aktą Nr. 3 ir pažymą Nr. 3. Akte Nr. 3 nurodyta papildomų darbų suma pagal ieškovės apskaičiuotą 1 t kainą – 95 845,20 Eur be PVM. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tai yra papildomi darbai pagal Sutartį. Pažymoje Nr. 3 nurodyta, kad vykdyti griovimo darbai, teritorijos tvarkymas nevykdytas. Aktas Nr. 3 ir pažyma Nr. 3 nepasirašyti atsakovės ir techninio prižiūrėtojo. Akto Nr. 3 pagrindu ieškovė 2024 m. rugsėjo 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK3371.

Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Sutartyje numatyti ieškovės įsipareigojimai galioja ir iki šiol nėra įvykdyti, ieškovės vienašališki pranešimai apie darbų stabdymą (2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d.) su atsakove nebuvo suderinti, Sutarties vykdymo stabdymas neįformintas Sutarties nustatyta tvarka ir nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu.

Atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu informavo ieškovę, kad 2024 m. spalio 29 d. atsakovės projektų vadovas apsilankė statybvietėje ir užfiksavo, jog griovimo darbai ne tik sustabdyti, bet statybvietėje nėra technikos ar personalo, t. y. ieškovė yra palikusi objektą, vėluoja atlikti griovimo darbus. Atsakovė nurodė kuo skubiau atnaujinti griovimo darbus bei iki 2024 m. lapkričio 15 d. informuoti atsakovę apie numatomą griovimo darbų pabaigą.

Ieškovė 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad negali tęsti ir užbaigti griovimo darbų, nes atsakovė nesutinka apmokėti už papildomai atliktus griovimo darbus.

Atsakovė 2025 m. sausio 22 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad griovimo darbai turėjo būti baigti 2024 m. sausio 29 d., tačiau darbai nebaigti, nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė savo iniciatyva sustabdė darbus, apleido statybvietę, pašalino techniką, personalas nedirba. Rašte pažymėjo, kad po 2024 m. gruodžio 18 d. įvykusio Sutarties šalių susitikimo nevyksta jokie pokyčiai, negauti papildomi paaiškinimai, nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys reikalavimą sumokėti papildomas lėšas. Atsakovė dar kartą paragino pradėti griovimo darbų užbaigimą arba pateikti derinimui darbų atlikimo grafiką, informaciją pateikiant iki 2025 m. vasario 1 d. Šiuo raštu ieškovė buvo įspėta, kad nevykdant reikalavimų atsakovė bus priversta imtis sankcijų, numatytų Sutartyje, t. y. taikyti netesybas bei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 9.3 papunkčio nuostatas.

Techninė prižiūrėtoja MB „Ekstata“ 2025 m. balandžio 25 d. apžiūros akte nustatė, kad objekte liko 1 782 kub. m malto betono, 223,4 kub. m nenuardytų betono konstrukcijų bei 300 kub. m sugriautų betono konstrukcijų (kiekiai orientaciniai), taip pat nesutvarkyta teritorija (neatlikti žemės darbai – neužvežtas augalinis gruntas).

Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi Sutarties 9.3, 9.3.2 ir 9.3.8 papunkčiais bei CK 6.217 straipsniu, dėl esminio Sutarties pažeidimo (rangovės atsisakymo atlikti ir užbaigti visus griovimo ir sklypo sutvarkymo darbus, perduoti įvykdymo dokumentaciją ir objektą) nuo 2025 m. birželio 10 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Atsakovė pareikalavo sumokėti Sutarties 6.3 papunktyje numatytą 10 proc. baudą (11 700 Eur), skaičiuojamą nuo Sutarties vertės.

Į bylą pateikta 2025 m. rugsėjo 22 d. atsakovės AB Turto banko (užsakovės) ir UAB „Kaslita“ (rangovės) griovimo darbų sutartis Nr. 2025-S1-755, pagal kurią atsakovė įsigijo Keramzito cecho Nr. 2 konstrukcijų likučių griovimo darbus; darbų kaina su PVM – 18 148,79 Eur. AB Turto bankas (užsakovė) ir UAB „Kaslita“ (rangovė) 2025 m. rugsėjo 23 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2025-S1-758, pagal kurią atsakovė įsigijo teritorijos tvarkymo darbus (duomenys neskelbtini); darbų kaina su PVM – 18 148,79 Eur. Dėl konstrukcijų likučių griovimo darbų su UAB „Kaslita“ 2025 m. spalio 7 d. sudarytas statybvietės perdavimo–priėmimo aktas.

Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti atsakovės vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti skolą už atliktus darbus, skolą už papildomus darbus, delspinigius ir nuostolius už prastovas. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti netesybas už Sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, priteisęs iš ieškovės atsakovei 11 700 Eur baudą.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su faktiniu Sutarties vykdymu ir jos keitimo galimybe, netinkamai aiškino ir vertino Sutartį bei neteisingai pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, dėl to neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai pripažino Sutarties nutraukimą teisėtu, atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus ir iš dalies patenkino atsakovės priešieškinį.

Dėl ieškovės atliktų darbų kvalifikavimo ir reikalavimo atsiskaityti už papildomus darbus

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo teisėtumo. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 95 845,20 Eur skolą už atliktus darbus, teigdama, kad vykdant Sutartį paaiškėjo didesni darbų kiekiai, todėl dalis jos atliktų darbų laikytini papildomais darbais, už kuriuos atsakovė privalėjo atsiskaityti. Kadangi būtent nuo šio reikalavimo pagrįstumo priklauso ir kitų šalių reikalavimų, susijusių su Sutarties vykdymu bei jos nutraukimu, vertinimas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako, ar ieškovės nurodomi darbai gali būti pripažįstami papildomais ir ar atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti.

Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi viešojo pirkimo sutarties vykdymo (nutraukimo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja. Atsižvelgus į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami lex specialis, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo (nutraukimo), viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 26 punktas).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentų, šalių sudarytos Sutarties nuostatas bei byloje nustatytas faktines Sutarties vykdymo aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą pagal fiksuotos kainos kainodarą, prisiėmė riziką dėl orientacinių darbų kiekių pasikeitimo, todėl vien didesni faktiškai nustatyti atliekų kiekiai nesudarė pagrindo pripažinti ieškovės atliktų darbų papildomais ar keisti Sutartį. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atliekų kiekio padidėjimą lėmė objektyvios, nuo jos nepriklausančios aplinkybės, o ne pačios ieškovės pasirinkta darbų atlikimo technologija.

Apeliaciniame skunde ieškovė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Ieškovės teigimu, vien aplinkybė, kad Sutartyje buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara, savaime nepaneigia galimybės ją keisti, nes pačioje Sutartyje yra aiškiai numatyti jos keitimo pagrindai. Be to, ieškovė akcentuoja, kad Pirkimo dokumentuose atliekų kiekiai buvo įvardyti kaip orientaciniai, nurodant, jog vykdant darbus jie turi būti tikslinami, todėl, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar konkrečiu atveju buvo susiklosčiusios prielaidos Sutartį pakeisti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė vykdė Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti darbus dėl ginčo pastatų griuvėsių nugriovimo, inžinerinių tinklų likučių demontavimo, buvusių vidaus kelių demontavimo, teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo. Detalūs reikalavimai Pirkimo objektui buvo numatyti Techninės specifikacijos priede – Griovimo projekte. Griovimo projekte aprašyta pastato būklė, pažymint, kad pastato inventorinės bylos neišlikusios, todėl pastato gabaritų nustatyti neįmanoma, taip pat nėra duomenų apie sklype praeinančių tinklų būklę. Griovimo projekto priede Nr. 2 „Atliekos“ nurodyti orientaciniai atliekų kiekiai, akcentuojant, kad tikslūs atliekų ir užpilti reikalingo grunto kiekiai nustatomi griovimo metu (plytų mūras – 60 kub. m / 108 t; betonas ir gelžbetonis – 3 940 kub. m / 9 456 t; mišrios griovimo atliekos – 12 200 kub. m / 400 t. Iš viso orientacinis kiekis – 9 964 t). Taigi, dar Pirkimo dokumentuose buvo atskleista, kad tikslūs statybinių atliekų ir užpilti reikalingo grunto kiekiai iš anksto nėra žinomi, todėl jie buvo įvardyti kaip orientaciniai ir turėjo būti tikslinami darbų vykdymo metu.

Vis dėl to, vien dėl to, kad atliekų kiekiai buvo orientaciniai ir turėjo būti tikslinami vykdant darbus, savaime neatsirado atsakovės pareiga apmokėti už visus dėl to padidėjusius darbų kiekius. Kasacinis teismas dėl tiekėjams tenkančios rizikos yra išaiškinęs, kad tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal Pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Šiuo aspektu kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika. Dėl šių priežasčių kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija toliau vertina, kaip nagrinėjamu atveju rizika dėl galimo darbų ir atliekų kiekių pasikeitimo buvo paskirstyta tarp šalių.

Pirkimo Specialiųjų sąlygų 1 skyriaus lentelėje nustatyta, kad Pirkimui taikoma fiksuotos kainos sutartis. Techninės specifikacijos 2.2 papunktyje nustatyta, kad rangovo pasiūlymo kaina turi apimti visą rangovui tenkančią riziką, prievoles ir įsipareigojimus, o Sutarties 2.3 papunktyje įtvirtinta, jog į darbų kainą įskaičiuojamos visos darbams atlikti būtinos išlaidos. To paties Sutarties papunkčio nuostatose taip pat aiškiai nurodyta, kad Techninėje specifikacijoje pateikti darbų ir medžiagų kiekiai gali būti preliminarūs, todėl rangovė, apskaičiuodama pasiūlymo kainą, privalėjo įvertinti visas galimas išlaidas, būtinas darbų rezultatui pasiekti. Be to, Sutarties 2.6 papunktyje rangovė patvirtino, kad iki Sutarties sudarymo išsamiai susipažino su Technine specifikacija, patikrino joje nurodytus darbų ir medžiagų kiekius, įvertino objekto sąlygas ir neturi pretenzijų dėl galimybės darbus atlikti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.4 ir 2.6 papunkčiais rangovė patvirtino, kad iki pasiūlymo pateikimo susipažino su visa Pirkimo dokumentacija, įvertino faktines objekto sąlygas, atliko objekto apžiūrą ir, būdama savo srities profesionale, prisiėmė riziką dėl darbų, kuriuos galėjo ir turėjo numatyti, atsižvelgdama į Pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Taigi, nors šalys iš anksto suprato, kad faktiniai atliekų kiekiai gali skirtis nuo orientacinių, kartu jos susitarė, jog dėl šios aplinkybės ekonominę riziką prisiima rangovė. Tokios nuostatos dėl šalių rizikos pasiskirstymo atitinka ir fiksuotos kainos kainodaros esmę.

Fiksuotos kainos kainodaros esmė yra ta, kad rangovė, apskaičiuodamas pasiūlymo kainą, įvertina galimą darbų apimties, sąnaudų ir kitų aplinkybių pasikeitimo riziką, o ši rizika iš esmės tenka pačiai rangovei. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.) patvirtintą Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 32 punktą fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai: pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių arba, nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Pažymima, kad bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose taip pat įtvirtinta panaši nuostata, numatanti, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien faktinis orientacinių atliekų kiekių padidėjimas, esant fiksuotos kainos kainodarai, savaime nesukuria rangovei teisės reikalauti papildomo apmokėjimo už padidėjusius darbų kiekius.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė, organizuodama Pirkimą, nepagrįstai pasirinko fiksuotos kainos kainodarą. Perkančioji organizacija, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, turi diskreciją pasirinkti konkrečiam Pirkimui taikytiną kainodaros modelį. Iš bylos duomenų matyti, kad iki pasiūlymo pateikimo ieškovei buvo žinomos visos Pirkimo sąlygos, įskaitant dėl kainodaros modelio, taip pat tai, jog Griovimo projekte nurodyti darbų ir atliekų kiekiai yra orientaciniai. Nepaisydama to, ieškovė pateikė pasiūlymą, patvirtino susipažinusi su Pirkimo dokumentais ir pasirašė Sutartį, kuria išreiškė sutikimą su nustatytu rizikos paskirstymu. Nors teismas, esant pagrindui, ex officio vertina imperatyvių viešųjų pirkimų teisės normų laikymąsi, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog atsakovės pasirinkta fiksuotos kainos kainodara prieštaravo teisės aktų reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neapgrįstus ieškovės argumentus, kuriais kvestionuojamas perkančiosios organizacijos pasirinktas kainodaros modelis vien dėl ieškovei nepalankių ekonominių pasekmių.

Kita vertus, rangovės prisiimta orientacinių darbų kiekių pasikeitimo rizika nėra absoliuti. VPĮ 89 straipsnyje, CK ir pačios Sutarties nuostatose įtvirtintas sutarties (sutarties kainos) keitimo institutas būtent ir yra vienas iš teisinių mechanizmų, leidžiančių įstatyme ir Sutartyje nustatytais išimtiniais atvejais perskirstyti šalių iš anksto prisiimtą sutartinę riziką. Viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygos numatytos VPĮ 89 straipsnyje. Tuo tarpu, galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta ir bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas iš esmės leidžia keisti viešojo pirkimo sutartį, nagrinėjamu atveju tokio pakeitimo prielaidų nebuvo. Teismas nurodė, kad vien padidėję faktiniai darbų ir atliekų kiekiai, esant fiksuotos kainos kainodarai, savaime nesudaro pagrindo keisti Sutartį, nes ieškovės prisiimta orientacinių darbų kiekių pasikeitimo rizika negali būti perkeliama atsakovei didinant Sutarties kainą ar pratęsiant darbų atlikimo terminą.

Apeliaciniame skunde ieškovė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 89 straipsnio ir Sutarties 2.5, 8.1 bei 8.2.5 punktų nuostatas, formaliai konstatavo, kad Sutarties pakeitimas negalimas, tačiau nevertino, ar nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusios konkrečios Sutartyje numatytos jos keitimo prielaidos.

Nustatyta, kad Sutarties 2.5, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose šalys aiškiai susitarė dėl atvejų, kai paaiškėjus papildomų darbų poreikiui Sutartis gali būti keičiama. Sutarties 2.5 papunktyje šalys numatė, kad jeigu dėl aplinkybių, kurių abi šalys negalėjo numatyti, paaiškėja, jog reikia papildomų darbų (Sutartyje nenumatytų, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susijusių), papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais (brėžiniais ir kitais dokumentais), suderintais rangovės ir užsakovės parašais. Pagal Sutarties 8.1 papunktį papildomais darbais laikomi Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susiję ir tinkamam Sutarties įvykdymui būtini darbai, ir Sutartyje numatytų darbų apimtys, viršijančios pradinės Sutarties vertę. Tame pačiame papunktyje numatyta, kad Susitarimai dėl kiekių (apimties) keitimo turi būti įforminami raštu, pagrįsti dokumentais, šalių suderinti ir yra laikomi sudėtine Sutarties dalimi. Sutartyje taip pat išsamiai aptarti atvejai, kada gali būti keičiamas darbų kiekis (apimtis), inter alia (be kita ko), kai atsiranda būtinybė įsigyti papildomų darbų ar darbų neatlikti dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus užsakovas negalėjo numatyti, bet iš esmės nesikeičia darbų pobūdis, arba vykdant darbus paaiškėja naujos aplinkybės dėl objekto būklės (Sutarties 8.2.5 papunktis).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2023 m. lapkričio 20 d. ieškovei buvo perduota statybvietė, o griovimo darbus buvo numatyta baigti iki 2024 m. sausio 29 d. Ieškovei atlikus dalį darbų, 2023 m. gruodžio 15 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 1, pagal kuriuos atsakovė atsiskaitė, sumokėdama 70 proc. Sutarties kainos proporcingai tuo metu atliktiems darbams. Ieškovė 2024 m. sausio 15 d. informavo atsakovę negalinti darbų užbaigti dėl žiemos laikotarpiu susiklosčiusių sąlygų ir paprašė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2024 m. balandžio 30 d. Pažymėtina, kad šiame etape ieškovė nekėlė klausimo dėl papildomų darbų ar papildomo atlyginimo – darbų neužbaigimą ji siejo išimtinai su sezoninėmis oro sąlygomis.

Atsakovei 2024 m. birželio 6 d. pareikalavus informuoti apie darbų užbaigimą ir įspėjus apie galimą netesybų taikymą, ieškovė 2024 m. birželio 12 d. nurodė darbus atnaujinusi 2024 m. balandžio 16 d. bei pirmą kartą pareiškė, kad būtina kuo skubiau priimti sprendimą dėl papildomų darbų apmokėjimo ir darbų užbaigimo termino. Šalių susirinkime, vykusiame 2024 m. birželio 14 d., atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko – buvo aptarti vėluojantys darbai, nepakankami ieškovės ištekliai objekte, o techninis prižiūrėtojas pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę dar iki dalyvavimo Pirkime įvertinti darbų apimtį, nors atsakovės pateikti duomenys ir buvo orientaciniai. Nepaisydama nesutarimo dėl papildomų darbų, ieškovė darbus tęsė ir 2024 m. birželio 21 d. kreipėsi dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, motyvuodama padidėjusia darbų apimtimi.

Byloje nustatyta, kad šalims nepasiekus susitarimo dėl papildomų darbų, ieškovė papildomų darbų klausimą iš esmės sprendė vienašališkai. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir atliktų darbų bei išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2, tačiau atsakovė šių dokumentų nepasirašė, nurodydama, kad darbai objekte nėra baigti. Vėliau, 2024 m. rugpjūčio 20 d., ieškovė pranešė, kad tvarkant teritoriją po žeme aptiko papildomas gelžbetonio konstrukcijas, dėl kurių papildomų darbų kiekis, jos vertinimu, viršijo Sutartyje numatytus kiekius daugiau kaip 55 proc., ir informavo stabdanti darbus. Nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė savo iniciatyva faktiškai sustabdė Sutarties vykdymą, pasitraukė iš statybvietės ir išvežė techniką.

Po darbų sustabdymo ieškovė toliau laikėsi pozicijos, kad Sutartyje buvo neteisingai nustatyti darbų kiekiai, ir 2024 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai surašė atliktų darbų aktą Nr. 3 bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3, kuriuose apskaičiavo 95 845,20 Eur papildomų darbų vertę. Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. raštu nurodė, kad ieškovės vienašaliai pranešimai apie darbų stabdymą nebuvo suderinti, Sutartyje nustatytos papildomų darbų įforminimo tvarkos nebuvo laikytasi, todėl darbų sustabdymas laikytinas nepagrįstu. Nepaisant pakartotinių atsakovės raginimų atnaujinti ir užbaigti darbus, 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovė pareiškė darbų netęsianti tol, kol atsakovė nesutiks apmokėti jos nurodytų papildomų darbų. Iš šalių komunikacijos, be kita ko, šalių susirinkimų protokolų nustatyta, kad atsakovė prašė pateikti ieškovės papildomus paaiškinimus dėl papildomų darbų, dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą sumokėti papildomas lėšas, brėžinius ir kitus dokumentus, imtis veiksmų dėl darbų atnaujinimo, tačiau šių dokumentų negavus, taip pat ieškovei darbų neatnaujinus, atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. raštu informavo ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą.

Šiame kontekste pažymima kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad įprastiniu atveju rangovas, nustatęs, jog kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir, tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos, turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, manydama, jog vykdant Sutartį atsirado didesnės apimties darbų poreikis, nors ir kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų poreikio, tačiau nesulaukusi atsakovės pritarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir (ar) Sutarties pakeitimo, darbus tęsė. Vėliau ieškovė savo iniciatyva apskaičiavo papildomų darbų vertę, vienašališkai surašė jų atlikimą patvirtinančius dokumentus, pareikalavo papildomo apmokėjimo ir tik po to sustabdė darbus. Byloje nėra duomenų, kad iki šių darbų atlikimo buvo laikytasi Sutartyje nustatytos papildomų darbų pagrindimo, suderinimo ir įforminimo tvarkos.

Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad už susidariusią situaciją atsakinga išimtinai atsakovė, nes ji nesutiko keisti Sutarties ir neinicijavo Sutarties pakeitimo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant šalių sutarimo dėl Sutarties pakeitimo, bet kuri iš Sutarties šalių turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, reikalaudama pakeisti Sutartį. Ieškovės pasirinkimas tęsti darbus ir nesikreipti į teismą, kad būtų išspręstas šalių ginčas dėl ieškovės darbų kvalifikavimo kaip įeinančių į Sutarties objektą ir (ar) kainą ar kaip papildomų darbų, dėl kurių turėtų būti sudaromas Sutarties pakeitimas, leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė veikė savo rizika. Be to, ieškovės veiksmai, apie poreikį apmokėti papildomus darbus atsakovę faktiškai informuojant jau po to, kai šie darbai buvo atlikti, neatitiko šalių bendradarbiavimo pareigos ir Sutartyje įtvirtintos papildomų darbų inicijavimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą keisti Sutartį ar įpareigoti atsakovę Sutartį pakeisti. Ieškovė prašo priteisti atlyginimą už jos jau atliktus darbus, kuriuos ji laiko papildomais. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje ir įstatyme nustatyto papildomų darbų inicijavimo ir Sutarties keitimo mechanizmo, išsamus vertinimas, ar faktinės aplinkybės materialiąja prasme galėjo sudaryti pagrindą tokius darbus pripažinti papildomais bei Sutartį pakeisti, nebeturi lemiamos reikšmės šio ginčo išsprendimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas dėl konkrečių aplinkybių, galėjusių lemti darbų apimties padidėjimą, taip pat tai, ar jos galėjo būti laikomos objektyviomis, neaktualus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei 95 845,20 Eur skolą už papildomus darbus. Nors Sutartyje buvo numatyta galimybė ją keisti išimtiniais atvejais, ieškovė, sudarydama fiksuotos kainos Sutartį ir žinodama orientacinį darbų bei atliekų kiekį, prisiėmė su tuo susijusią riziką, o manydama, jog atsirado pagrindas keisti Sutartį, nesilaikė joje ir įstatyme nustatyto papildomų darbų inicijavimo bei Sutarties keitimo mechanizmo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, ar ieškovės nurodytą darbų apimties padidėjimą lėmė objektyvios aplinkybės, ar pačios ieškovės pasirinktas darbų atlikimo būdas ir technologiniai sprendimai, nes, konstatavus, jog ieškovė nesilaikė Sutartyje ir VPĮ nustatyto papildomų darbų inicijavimo bei Sutarties keitimo mechanizmo, šios aplinkybės nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jos reikalavimo priteisti atlyginimą už papildomus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu laikytini pertekliniais, tačiau tai nepaneigia galutinės teismo išvados, kad ieškovės reikalavimas yra netenkintinas, pagrįstumo. Apeliacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, netinkamo Sutarties aiškinimo ir šalių valios nustatymo atmetami.

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo

VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.

Atsižvelgus į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, jog toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė, kad esminiu Sutarties pažeidimu bus laikomas rangovės netinkamas darbų vykdymas arba darbų neįvykdymas Sutartyje nustatytu terminu, sąlygomis ir tvarka (6.7 papunktis). Užsakovė, nesikreipdama į teismą, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš 15 kalendorinių dienų raštu pranešdama rangovei, be kita ko, šiais atvejais: darbų vykdymo metu tampa akivaizdu, kad darbai atliekami ne pagal teisės aktų reikalavimus ir (ar) rangovė nepašalino trūkumų pagal užsakovės raštu išsakytus raštu pasiūlymus ir pastebėjimus (9.3.2 papunktis); rangovė pažeidė Sutarties sąlygas, kurios laikomos esminėmis, ir per užsakovės nurodytą terminą nepašalina nurodyto Sutarties vykdymo pažeidimo (9.3.8 papunktis).

Atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Sutarties 9.3, 9.3.2 ir 9.3.8 papunkčiais bei CK 6.217 straipsniu, dėl esminio Sutarties pažeidimo – rangovės atsisakymo atlikti ir užbaigti visus griovimo ir sklypo sutvarkymo darbus, perduoti įvykdymo dokumentaciją ir objektą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktas; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 56 punktas).

Šiuo aspektu pažymima, kad nors pareiga įrodyti vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumą tenka atsakovei, tai nepaneigia bendrosios CPK 178 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, grįsdama vienašalį Sutarties nutraukimą, privalėjo įrodyti, kad egzistuoja Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, o ieškovė, ginčydama nutraukimo teisėtumą, turėjo įrodyti savo atsikirtimus, t. y. kad Sutarties vykdymą sustabdė teisėtai dėl atsiradusio papildomų darbų poreikio ir atsakovės atsisakymo už juos atsiskaityti. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių aplinkybių pagrįstumą, neperkėlė atsakovei tenkančios įrodinėjimo pareigos ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovė, nepagrįstai sustabdžiusi darbus, Sutartyje nustatytu ir pratęstu terminu neužbaigė darbų, neperdavė objekto bei Sutartyje numatytų dokumentų. Dėl ieškovės Sutarties pažeidimo atsakovė negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama ginčo Sutartį, o pažeidimas pagrįstai suteikė atsakovei pagrindą nesitikėti, kad Sutartis bus tinkamai įvykdyta. Sutartyje aptartos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laiku ir tinkamai atsakovei turėjo esminę reikšmę. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė turėjo sutartinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.217 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

Nustatyta, kad pagal Sutartį griovimo darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. sausio 29 d. Darbų terminas buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d. dėl nepalankių oro sąlygų. Atsakovei 2024 m. birželio 6 d. pareikalavus užbaigti darbus ir įspėjus apie galimas netesybas dėl termino praleidimo, ieškovė informavo, kad darbus atnaujino, tačiau jų užbaigimą siejo su papildomų darbų apmokėjimu ir termino pratęsimu. Kaip minėta, nors šalys nepasiekė susitarimo dėl papildomų darbų, ieškovė 2024 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl papildomų darbų pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. vienašališkai surašė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė, motyvuodama tuo, kad darbai objekte nebuvo baigti. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. informavo atsakovę apie, jos teigimu, aptiktas papildomas gelžbetonio konstrukcijas bei papildomų darbų poreikį, o 2024 m. rugpjūčio 22 d. savo iniciatyva sustabdė darbų vykdymą, pasitraukė iš statybvietės ir išsivežė techniką. Vėliau, 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d., ieškovė pakartotinai nurodė stabdanti darbus ir vienašališkai surašė atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame apskaičiavo papildomų darbų vertę. Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. informavo ieškovę, kad darbų stabdymas nebuvo suderintas ir neatitiko Sutartyje nustatytos tvarkos. Atsakovė, 2024 m. lapkričio 13 d. patikrinusi statybvietę, konstatavo, kad darbai faktiškai nevykdomi, statybvietėje nėra technikos ir darbuotojų, bei pareikalavo nedelsiant atnaujinti darbus. Ieškovė 2024 m. lapkričio 15 d. atsakė, kad darbų netęs tol, kol nebus apmokėti jos papildomais įvardyti darbai. Atsakovė 2025 m. sausio 22 d. dar kartą pareikalavo užbaigti darbus, įspėjo apie galimą vienašalį Sutarties nutraukimą. Techninė prižiūrėtoja MB „Ekstata“ 2025 m. balandžio 25 d. apžiūros akte nustatė, kad objekte liko 1 782 kub. m malto betono, 223,4 kub. m nenuardytų betono konstrukcijų bei 300 kub. m sugriautų betono konstrukcijų (kiekiai orientaciniai), taip pat nesutvarkyta teritorija (neatlikti žemės darbai – neužvežtas augalinis gruntas). Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d., ieškovei nepradėjus vykdyti įsipareigojimų, pranešė apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. birželio 10 d.

Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pasibaigus Sutartyje nustatytam ir vėliau pratęstam darbų atlikimo terminui atsakovė ne kartą ragino ieškovę užbaigti darbus ir įspėjo apie galimas sutartines pasekmes. Ieškovė nurodė darbus tęsianti, tačiau jų užbaigimą siejo su jau atliktų papildomų darbų apmokėjimu ir darbų atlikimo termino pratęsimu. Šalims nesusitarus dėl papildomų darbų, ieškovė sustabdė darbus, vienašališkai surašė atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, o atsakovė, konstatavusi, kad darbai faktiškai nevykdomi, ne kartą pareikalavo juos atnaujinti ir užbaigti, įspėjo apie galimą vienašalį Sutarties nutraukimą ir galiausiai Sutartį nutraukė.

Kadangi, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, ieškovė neturėjo teisės, nesilaikydama Sutartyje ir VPĮ nustatytos tvarkos, vienašališkai atlikti papildomų darbų ir reikalauti jų apmokėjimo, ji taip pat neturėjo teisės dėl šios priežasties vienašališkai sustabdyti darbų. Sutarties 2.7 papunktyje buvo numatyta, kad rangovė prisiima visą riziką dėl to, kad ne nuo užsakovės priklausančių aplinkybių padidės su Sutarties vykdymu susijusios rangovės išlaidos ir rangovei Sutarties vykdymas taps sudėtingesnis, tačiau rangovei tai nesuteikia teisės sustabdyti Sutarties vykdymo ar šiuo pagrindu atsisakyti Sutarties. Todėl ieškovės atsisakymas tęsti darbus laikytinas nepateisinamu ir vertinamas kaip Sutarties pažeidimas, sudaręs atsakovei pagrindą reikalauti tinkamo Sutarties vykdymo, o ieškovei šio reikalavimo nevykdant – pasinaudoti Sutartyje ir įstatyme nustatyta vienašališko Sutarties nutraukimo teise. Pažymima, kad atsakovė, siekdama išsaugoti Sutartį, ne kartą prašė ieškovės pateikti papildomų darbų atlikimą ir jų vertę patvirtinančius dokumentus ir atnaujinti sustabdytų darbų vykdymą – atsakovė laikėsi favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo, bendradarbiavo su ieškove, sutiko su termino įvykdyti sutartį pratęsimais.

Vertindama, ar ieškovės Sutarties pažeidimas buvo esminis, teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad ieškovė nebaigė darbų Sutartyje nustatytu terminu, nors jų atlikimo terminas buvo pratęstas du kartus. Toks elgesys atitiko Sutarties 6.7 papunktyje nustatytą esminio Sutarties pažeidimo atvejį – darbų neįvykdymą Sutartyje nustatytu terminu, sąlygomis ir tvarka. Be to, ieškovei nepašalinus šio pažeidimo per atsakovės nustatytą terminą, atsakovė įgijo teisę Sutartį nutraukti 9.3.8 papunktyje numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, daro išvadą, kad atsakovė ieškovės veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip Sutarties pažeidimą, apibrėžtą Sutartyje, ir dėl to Sutartį pagrįstai nutraukė. Kadangi Sutartis nutraukta joje nustatytais pagrindais, nustačius pažeidimą, kuriuo šalys Sutartyje numatė laikyti esminiu, pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką teismas netikrina, ar Sutartyje įtvirtinti sutarties nutraukimo pagrindai savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (žr. šios nutarties 91 punktą). Pažymima, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas).

Ieškovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams dėl techninės prižiūrėtojos MB ,,Ekstata“ apžiūros akto, teigdama, kad jis negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas civilinėje byloje, nes neatitiko teisėtumo ir leistinumo kriterijų, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien apžiūros aktu, kaip esminį Sutarties pažeidimą pagrindžiančiu įrodymu, padarė esminį įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad ieškovė šio dokumento patikimumą, leistinumą ir jį surašiusio asmens kompetenciją iš esmės pradėjo kvestionuoti tik apeliaciniame skunde, todėl ieškovės naujai reiškiami argumentai prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, minėtas aktas iš esmės fiksuoja faktinę situaciją statybvietėje – kad darbai nebuvo baigti, teritorija nebuvo sutvarkyta, objekte nebuvo technikos ir darbuotojų. Šių aplinkybių pati ieškovė neginčija. Ieškovės procesinė pozicija grindžiama tuo, kad ji savo iniciatyva sustabdė darbus ir atsisakė juos tęsti iki papildomo apmokėjimo klausimo išsprendimo. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl Sutarties pažeidimo grindė ne vien tik MB „Ekstata“ apžiūros aktu, o byloje esančių įrodymų visetu – šalių tarpusavio susirašinėjimu, ieškovės pranešimais apie darbų sustabdymą bei kitais bylos duomenimis. Todėl ieškovės argumentai dėl MB „Ekstata“ atstovo kompetencijos ar apžiūros akto patikimumo, leistinumo ir teisėtumo nepaneigia kitais byloje esančiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių ir neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovė, atlikusi daugiau statybos darbų, nei nustatė Sutartis, ne tik nepažeidė Sutarties, bet ir sukūrė atsakovei didesnę naudą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Sutarties iki galo neįvykdė – neužbaigė visų Sutartyje nurodytų griovimo darbų, nesutvarkė teritorijos ir neperdavė tinkamai užbaigto objekto su Sutartyje numatytais dokumentais, todėl atsakovė buvo priversta dėl likusių darbų užbaigimo sudaryti sutartis su kita tiekėja. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų atsidūrė geresnėje padėtyje ar gavo didesnę naudą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir padarė pagrįstą išvadą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimais dėl skolos priteisimo pagal aktą Nr. 2 ir žalos atlyginimo bei priešieškinio reikalavimu dėl baudos priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atmetė ieškovės reikalavimus dėl 16 707,60 Eur skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą bei 1 523,73 Eur delspinigių priteisimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovė tik iš dalies atsiskaitė už Pirkimo dokumentuose nurodytus orientacinius darbų kiekius, nors šie kiekiai buvo aktuoti statybos darbų vykdymo žurnale. Ieškovė pateikė aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė dėl dokumentuose nurodytų atliktų darbų pretenzijų neišreiškė, tačiau už šiuos orientacinių kiekių neviršijančius darbus su ieškove neatsiskaitė.

Šalys 2023 m. gruodžio 15 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 1 už vykdytus griovimo darbus. Akte Nr. 1 nurodyta atliktų darbų dalis per atsiskaitomą laikotarpį sudaro 70 proc. visos Sutarties kainos (91 897,36 Eur be PVM). Akto Nr. 1 pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3165, kurią atsakovė apmokėjo, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 2. Akte Nr. 2 nurodyta atliktų darbų dalis per atsiskaitomą laikotarpį sudaro 30 proc. Sutarties kainos (16 707,60 Eur be PVM). Pažymoje Nr. 2 nurodyta, kad vykdyti griovimo darbai, teritorijos tvarkymas nevykdytas. Akto Nr. 2 pagrindu ieškovė 2024 m. rugpjūčio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK3302. Atsakovė šio akto nepasirašė.

Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad užsakovė už visą Sutartyje numatytą Pirkimo objektą (darbus) sumoka Sutarties 2.2 papunktyje nurodytą darbų kainą (117 000 Eur be PVM). Užsakovė darbus priima kas mėnesį rangovei atlikus darbus pagal Sutartį pagal pasirašomą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Rangovė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą teikia užsakovei užbaigus visus darbus pagal Sutartį. Užsakovė per 5 darbo dienos patikrina darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų atitikimą faktiškai atliktiems darbams ir, nenustačiusi neatitikimų, aktą pasirašo. Už tinkamai atliktus darbus užsakovė sumoka rangovei per 30 kalendorinių dienų nuo tarpinio ar galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 3.1, 3.4 papunkčiai).

Taigi, Sutarties nuostatose aiškiai įtvirtinta, kad Sutartyje nustatyta visa kaina (117 000 Eur be PVM) sumokama už visą Sutartyje numatytą Pirkimo objektą (darbus). Rangos teisiniuose santykiuose užsakovo pareiga galutinai atsiskaityti už atliktus darbus yra susijusi su rangovo pareiga tinkamai įvykdyti sutartį, užbaigti darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, ieškovė vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą, darbų neužbaigė ir neperdavė atsakovei tinkamai įvykdyto darbų rezultato, todėl atsakovė buvo priversta dėl likusių darbų užbaigimo sudaryti sutartis su kita tiekėja. Priešpriešinės prievolės yra tarpusavyje susijusios, todėl viena sutarties šalis negali reikalauti, kad kita šalis įvykdytų savo prievolę, jeigu pati nėra tinkamai įvykdžiusi savo priešpriešinės prievolės, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovei neužbaigus Sutartyje numatytų darbų ir neperdavus jų rezultato atsakovei, pastarajai neatsirado pareiga galutinai atsiskaityti pagal aktą Nr. 2, kuriame nurodytų darbų vertė sudaro likusius 30 proc. Sutarties kainos, ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl 16 707,60 Eur skolos, teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl 1 523,73 Eur delspinigių priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo už prastovas priteisimo, nustatęs, kad atsakovė Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, atsisakęs nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovės įsitikinimu, teismas ne atmetęs, o apskritai nenagrinėjęs ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, ne tik paneigė jos teisę į teisminę gynybą, bet ir neatskleidė bylos esmės.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius visų jos sąlygų visetą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jos reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį atmetė, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi pripažino, jog atsakovė Sutartį nutraukė teisėtai. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Dėl šios priežasties, nebuvo teisinio pagrindo atskirai vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas paneigė jos teisę į teisminę gynybą ir neatskleidė bylos esmės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės priešieškinį iš dalies ir priteisęs iš ieškovės atsakovei 11 700 Eur baudą, pažeidė materialiosios teisės normas. Šis ieškovės argumentas yra išvestinis iš ieškovės pozicijos, jog ji Sutarties nepažeidė, tačiau šia nutartimi ieškovės pozicija paneigta. Konstatavus, kad ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, suteikusį atsakovei teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Sutartyje numatytą baudą. Kadangi ieškovė nepateikė savarankiškų argumentų dėl baudos dydžio ar jos apskaičiavimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias vienašalį Sutarties nutraukimą, ištyrė ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2026 m. liepos 9 d.) nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. liepos 22 d. buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašymas atnaujinti terminą prašymui pateikti. Atsakovė nurodė, kad ji dėl naujosios Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II (toliau – LITEKO II) sutrikimų nebuvo informuota apie 2026 m. liepos 9 d. paskirtą bylos nagrinėjimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Aiškinant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022).

Atsakovė kartu su prašymu pateikė ekrano kopijas iš savo paskyros Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP), iš kurių matyti, kad atsakovė pranešimą apie įvykį procese – procesinio sprendimo atidėjimą ir paskelbimą, gavo 2026 m. liepos 11 d., o teismo pranešimą apie 2026 m. liepos 9 d. teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, 2026 m. liepos 13 d., nors teismo pranešimas per LITEKO II paskelbtas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir laiku. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu LITEKO II sistemos veikla buvo sutrikusi. Techniniai LITEKO II sistemos sutrikimai yra nuo proceso šalies valios nepriklausančios aplinkybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių techninių nesklandumų sukeltų neigiamų pasekmių perkėlimas proceso šaliai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei nepagrįstai ribotų jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo reikšmingos ir nuo atsakovės valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančius įrodymus.

Nors bendroji taisyklė yra ta, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti sprendžiamas papildomu procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų klausimo atidėjimas spręsti papildomu procesiniu sprendimu būtų perteklinis ir pernelyg formalus. Prašymas pateiktas dar iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui svarbios aplinkybės aiškios, taip pat nėra poreikio atlikti papildomų procesinių veiksmų, todėl klausimo išsprendimas papildomo procesinio sprendimo instituto pagrindu nepagrįstai pailgintų procesą ir lemtų neefektyvų teismo bei bylos šalių procesinių išteklių naudojimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas galutiniame procesiniame sprendime labiau atitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principus bei vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2, 7 straipsniai).

Atsižvelgusi į byloje susiklosčiusią situaciją ir įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija priima atsakovės AB Turto banko po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį išsprendžia šiuo procesiniu sprendimu.

Atsakovė prašo priteisti 3 484,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas).

Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, apmokėta 2026 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2026 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 554,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 320,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, apeliacinės instancijos teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pakartoti šalių argumentai, suformuoti ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nutaria nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, viršijančių Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 320,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priimti atsakovės akcinės bendrovės Turto banko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį patenkinti iš dalies bei priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alkuras“, juridinio asmens kodas 302312279, atsakovei akcinei bendrovei Turto bankui, juridinio asmens kodas 112021042, 3 320,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.