- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-247-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00117-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Tomas Venckus, Rūta Latvelė
- Ieškovas
- „DG VPP vystymas“
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Trečiasis asmuo
- „SPI 1“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“, dėl sprendimų viešajame pirkime Nr. 652650 panaikinimo ir pirkimo nutraukimo, procese išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DG VPP vystymas“ kreipėsi į teismą 2025 m. sausio 29 d. ieškiniu atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, prašydama panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą viešajame pirkime Nr. 652650 dėl pasiūlymų eilės nustatymo, tame tarpe ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ ir laimėtojui UAB „Spi 1“ skirto balo pagal P1 parametrą ir dėl laimėtojui skirto balo pagal P2 parametrą; panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir laimėtojo pasiūlymą atmesti dėl ieškinyje identifikuotų neatitikimų pirkimo reikalavimams ar P1 nepagrįsto vertinimo; pripažinti atsakovės sprendimus dėl informacijos suteikimo dėl laimėtojo pasiūlymo apimties nepagrįstus ir tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, atlikti pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą; nutraukti ginčo pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė UAB „DG VPP vystymas“ ieškinyje, dublike ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su perkančiosios organizacijos Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajame pirkime Nr. 652650 (toliau – ir pirkimas) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu sudaryta pasiūlymų eile ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka (1 vieta – UAB „Spi 1“ – 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“ – 23,95 balai; 3 vieta – UAB „Būsto projektai SPV“ – 20,59 balai; 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ – 13,69 balai ir teigia, jog ieškovei nepagrįstai buvo skirta tik 10,56 balų, o laimėtojui (trečiajam asmeniui) net 17,63 balų pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintą ir vertintą P1 parametrą „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė“.
Nurodė, kad perkančiajai organizacijai ieškovė pateikė pretenzijas: 2024 m. gruodžio 13 d. ikiteisminę pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir pirkimo procedūrų nutraukimo (toliau – pretenzija Nr. 1); 2024 m. gruodžio 20 d. ikiteisminę pretenziją dėl galimai neskaidriai bei tuo pačiu neobjektyviai vykdant pirkimo procedūrą (rengiant motyvus apie pasiūlymo vertinimą jau po sprendimų priėmimo, kt.) (toliau – pretenzija Nr. 2); 2024 m. gruodžio 30 d. ikiteisminę pretenziją dėl sprendimu atlikto vertinimo pagal P1 parametrą, P2 parametrą bei šio pirkimo nutraukimo (toliau – pretenzija Nr. 3); 2025 m. sausio 13 d. ikiteisminę pretenziją dėl sprendimu nepagrįstai nustatytos pasiūlymų eilės panaikinimo, laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atmetimo (ar nepagrįstai suteikto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo pagal parametrus P1 ir P2 perskaičiavimo) (toliau – pretenzija Nr. 4); 2025 m. sausio 13 d. ikiteisminę pretenziją dėl sprendimo pakeitimo (panaikinimo) (dėl nepagrįstai susipažinimui nepateiktų laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentų, taip pat dėl nepagrįstai susipažinimui nepateiktų viešojo pirkimo dalyvių UAB „Amberola“ bei UAB Būsto projektai SPV pasiūlymų) (toliau – pretenzija Nr. 5); 2025 m. sausio 20 d. ikiteisminę pretenziją dėl sprendimo panaikinimo (dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo nepagrįsto vertinimo) (toliau – pretenzija Nr. 6). Visas ieškovės pretenzijas perkančioji organizacija atmetė.
Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas trečiojo asmens pasiūlymui skirti 15 balų pagal P2 parametrą yra nepagrįstas, kadangi į metinį atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energijos kiekį pagal pirkimo sąlygas negalėjo būti įskaičiuota perkama elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Ieškovė, kuri objekte pasiūlė sumontuoti galingą saulės elektrinę, kuri užtikrina nulinį energijos kiekio poreikį iš centralizuotų miesto tinklų per metus, gavo „0“ balų pagal P2 parametrą, o tuo tarpu laimėtojo pasiūlymo atžvilgiu P2 parametro įvertinimas buvo atliktas ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas bei skirta net 15 balų P2 parametrui. Ieškovės pasiūlymo kainodara būtų buvusi iš esmės kitokia (gerokai mažesnė kaina), jei pagal pirkimo dokumentus būtų buvę leista atsinaujinančią energiją pirkti iš trečiųjų šalių ir tokiu būdu atitikti P2 parametrą. Šiuo atveju ieškovės pasiūlymo kainos reikšmingą dalį sudaro saulės elektrinės įrengimo bei eksploatavimo kaštai, kurių laimėtojas pasiūlyme neįskaičiavo.
Pirkimo vykdytojas pateikė vertinimą, kuriame nėra ekspertų vertinimų aritmetinio vidurkio, atliktas vertinimas subjektyvus, neaiškus, dviprasmiškas ir pažeidžiantis pirkimo sąlygas bei pamatinius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Ieškovė pateikė pretenziją Nr. 3 ir prašė sugrįžti į pakartotinį pirkimo dalyvių vertinimą bei perskaičiuoti P1 parametro (K1, K2) balus laimėtojui ir ieškovei pagal pateiktos pretenzijos motyvus, taip pat perskaičiuoti P2 parametro (R1, R2) balus laimėtojui (ir atitinkamai kitiems pirkimo dalyviams, tame tarpe ieškovei) pagal pretenzijos motyvus, o netenkinus prašymų ir neužtikrinant objektyvios vertinimo tvarkos, pirkimą nutraukti. Atsakovė atsakyme pateikė deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius, kurie nepašalino ieškovės identifikuotų ir pagrįstų abejonių dėl pasiūlymų vertinimo subjektyvumo. Ieškovės vertinimu, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip tik pirkimo procedūros nutraukimu.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Spi 1“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl turi būti atmestas: laimėtojo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 2.3 skyriaus „Teritorijos infrastruktūros sukūrimo techniniai reikalavimai“ 5 punkto reikalavimo dalies, Techninės specifikacijos 2 priedėlio „Pastatų, statinių ir teritorijos specifikacijos“ 2 darbalaukio „Teritorija“ reikalavimo dalies, Techninės specifikacijos 2.2 priedėlio „Reikalavimai įrengimui, Šiaulių TI“ skyriaus „Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas“ reikalavimų dalies, Techninės specifikacijos 2 priedėlio „Pastatų, statinių ir teritorijos specifikacijos“ 4 darbalaukio „Pastatų sukūrimas. Priėmimo paskirstymo, virtuvė, sveikatos priežiūra, skalbykla, pasimatymai. Poreikiai“ ir susijusių reikalavimų, 5 darbalaukio „Pastatų sukūrimas. Režimo korpusai, sparnai, aukštai. Poreikiai“ ir susijusių reikalavimų, 6 darbalaukio „Pastatų sukūrimas. Sporto ir gamybos korpusas. Poreikiai“ ir susijusių reikalavimų; laikant, kad pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, turi būti perskaičiuojamas trečiajam asmeniui suteiktas balas pagal parametrą P1.
Ieškovė nurodė, kad jai nepagrįstai apribota teisė susipažinti su esmine trečiojo asmens pasiūlymo informacija ir duomenimis. Ieškovės teigimu, pirkimo vykdytojas, nepateikdamas laimėtojo duomenų, neteisėtai apribojo dalyvio teisę veiksmingai peržiūrėti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atranką, kuri lėmė atitinkamo dalyvio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu. Pirkimo vykdytojas savo veiksmais sukuria situaciją, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos bei sprendimų neįmanoma ginčyti, nes nepateikiami visi aktualūs įrodymai. Pirkimo procedūra tampa nesuderinama su skaidrumo principu, kuomet laimėtojas atrenkamas pagal pirkimo vykdytojo subjektyvų vertinimą, o pirkimo vykdytojo vertinimo neįmanoma realiai bei veiksmingai patikrinti, neturint visų aktualių įrodymų. Viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas reikalauja, kad dalyviai turėtų galimybę susipažinti su esmine laimėtojo pasiūlymo informacija, kuri leidžia įvertinti, ar sprendimas dėl laimėtojo pasirinkimo buvo pagrįstas ir teisėtas.
Ieškovė prašė leisti susipažinti su kitų dalyvių – UAB „Amberola“ ir UAB „Būsto projektai SPV“ pasiūlymais, tačiau pirkimo vykdytojas šio reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė, jog prašoma informacija yra reikalinga teisėtiems dalyvio interesams ginti. Kitų dalyvių pasiūlymų duomenys leistų ieškovei įsitikinti, ar pirkimo vykdytojas pirkimo procedūros eigoje laikėsi skaidrumo, lygiateisiškumo imperatyvų. Tuo pačiu gauta informacija patvirtintų arba paneigtų ieškovės poziciją dėl jos subjektinių teisių pažeidimo, nepagrįstai skiriant P1 ir P2 parametro balus.
Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą toje dalyje, kuria buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei ieškovei ir trečiajam asmeniui skirti balai pagal P1 parametrą. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė, vertindama pasiūlymus pagal P1 parametrą, nesilaikė pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos. Be to, analogiškos aplinkybės skirtingų tiekėjų atžvilgiu buvo vertinamos nevienodai, taip pažeidžiant pamatinius viešųjų pirkimų principus. Ieškovei nepagrįstai skirtas mažesnis balas, o trečiajam asmeniui – nepagrįstai didesnis balas. Šias aplinkybes, ieškovės teigimu, patvirtina byloje pateiktos P1 parametro vertinimo lentelės (ieškovės dubliko priedai Nr. 4–4.1, 6), specialisto A. L. 2025 m. kovo 5 d. parengtas specialisto vertinimas (ieškovės dubliko priedas Nr. 5) bei į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtraukto statybos eksperto S. M. 2025 m. kovo 3 d. konsultacinė išvada Nr. 25-06B (ieškovės dubliko priedas Nr. 8).
Be to, ieškovė ginčija trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo techninei specifikacijai ir nurodo pateikusi visus įrodymus, patvirtinančius pagrindą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, jo nebevertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Ieškinio IV poskyryje, kituose procesiniuose dokumentuose bei jų prieduose ieškovė pateikė išsamius argumentus dėl reikšmingų pasiūlymo neatitikimų. Ieškovės teigimu, jai atskleistų trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų apimtis patvirtina, kad šis pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Taip pat pažymima, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turi pareigą įrodyti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, nes būtent jie disponuoja visais pasiūlymo dokumentais, tačiau šios procesinės pareigos iš esmės nevykdo ir nepagrįstai siekia jas perkelti ieškovei.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašo panaikinti atsakovės sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui skirto balo pagal P2 parametrą. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą pagal P2 parametrą, nukrypo nuo pirkimo sąlygose nustatytos vertinimo tvarkos ir nepagrįstai į vertinimą įtraukė energijos rodiklius, neatitinkančius pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl trečiajam asmeniui buvo skirtas maksimalus balas. Tokiu būdu, ieškovės vertinimu, buvo pažeisti tiek pirkimo dokumentų reikalavimai, tiek skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Netinkamą P2 parametro taikymą, pažeidžiantį pirkimo dokumentus ir pamatinius principus, ieškovės teigimu, patvirtina ir tai, kad visi pirkimo dalyviai – ieškovė, UAB „Būsto projektai SPV“ ir UAB „Amberola“ – išskyrus patį pirkimo laimėtoją, pateikė ieškinius, ginčydami pagal P2 parametrą skirtus balus.
Ieškovės teigimu, byloje esantys įrodymai, įskaitant P2 parametro vertinimo lenteles (ieškovės dubliko priedas Nr. 9), trečiojo asmens pasiūlymo duomenis bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl netinkamo energijos rodiklių vertinimo, patvirtina, kad atsakovės atliktas vertinimas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Pažymi, kad mažiausiai P2 parametro tikslus atitinkantis trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu būtent pagal šį parametrą, todėl P2 parametro taikymo tikslai tapo formalūs ir faktiškai neįgyvendinti. Taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs nagrinėti ieškovės kasacinį skundą dėl to paties viešojo pirkimo ir to paties 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo (civilinė byla Nr. e3K-3-101-XX/2026), be kita ko, ir dėl ieškovės vertinimo pagal P2 parametrą. Ieškovės vertinimu, tai patvirtina nagrinėjamų klausimų reikšmingumą bei aktualumą.
Ieškovė taip pat prašo nutraukti pirkimo procedūras, nurodydama, kad atsakovės atliktas pasiūlymų vertinimas pagal P1 parametrą buvo subjektyvus ir lyginamasis, t. y. atliktas nesilaikant pirkimo sąlygų 18 priede nustatytos vertinimo tvarkos. Anot ieškovės, tapačios aplinkybės vienų dalyvių pasiūlymuose buvo vertinamos kaip privalumai, o kitų – kaip trūkumai. Šias aplinkybes, ieškovės teigimu, patvirtina atsakovės 2024 m. gruodžio 19 d. pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų palyginimas (ieškinio priedai Nr. 12.1–12.2, 17.1–17.3). Ieškovė pažymi, kad atsakovės 2024 m. gruodžio 19 d. parengti vertinimo motyvai ir informacija dėl P1 parametro akivaizdžiai rodo, jog atsakovė nesilaikė pačios nustatytos vertinimo tvarkos, todėl vienintelė priemonė pašalinti nustatytus viešųjų pirkimų teisės pažeidimus yra pirkimo procedūrų nutraukimas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ieškovė daro išvadą, kad atsakovės atliktas pasiūlymų vertinimas neatitiko nei pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme (toliau – VPAGSSĮ) įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Ieškovės vertinimu, nustatyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką pasiūlymų eilei ir galutiniam pirkimo rezultatui, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą ir nutraukti pirkimo procedūras.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai 25 345,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Spi 1“ 32 629,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažinti pateiktus trečiojo asmens UAB „Spi 1“ brėžinius (2025 m. vasario 7 d. DOK-1500) ir 2026 m. kovo 10 d. lydraščiu DOK-2428 pateiktus pasiūlymo dokumentus (popierinių dokumentų segtuvas iš 261 lapų) nevieša bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio 2 dalis) ir sprendimui įsiteisėjus, grąžinti nurodytus dokumentus juos pateikusiems asmenims.
Teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo nagrinėjamame viešajame pirkime, pateikė pasiūlymą, kuris atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu buvo įvertintas 13,69 balų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi buvo panaikinęs ankstesnį Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimas, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pripažindamas, jog ieškovė turi subjektinę teisę ginčyti viešojo pirkimo rezultatus.
Nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo trečiasis asmuo pateikė naujus faktinius duomenis, kurie, jo vertinimu, patvirtino ieškovės nesąžiningumą bei reikšmingų aplinkybių neatskleidimą perkančiajai organizacijai. Trečiasis asmuo argumentavo, kad ieškovė atitinka vieną iš VPAGSSĮ nustatytų pašalinimo pagrindų, todėl yra praradusi tiek teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tiek teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo rezultatus. Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 papunktyje buvo numatyta, jog tiekėjas šalinamas iš pirkimo, jeigu jį kontroliuojantis ar atstovaujantis asmuo turi neišnykusį teistumą arba juridinis asmuo yra nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, įskaitant papirkimą ir prekybą poveikiu.
Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, kuria UAB koncernas „MG Baltic“ (dabartinis pavadinimas – UAB „MG grupė“) buvo nuteistas už papirkimą ir prekybą poveikiu. Taip pat buvo atsižvelgta į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) interneto svetainėje paskelbtą informaciją, parengtą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – GP) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) duomenis, kurioje ieškovė buvo nurodyta kaip viena iš UAB „MG grupė“ kontroliuojamų įmonių. Teismas šiuos oficialiai paskelbtus duomenis laikė reikšmingais ir pakankamais nuspręsti, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą, ir vykstant pirkimo procedūroms neatskleidė aplinkybių, susijusių su jos priklausymu UAB „MG grupė“ kontroliuojamų įmonių grupei, nors šios aplinkybės turėjo reikšmės vertinant tiekėjos patikimumą ir galimą pašalinimo pagrindo egzistavimą pagal VPAGSSĮ bei pirkimo sąlygas.
Teismo vertinimu, toks ieškovės faktinės ir teisinės padėties pasikeitimas atitiko pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 papunktyje nustatytą pašalinimo pagrindą, todėl ieškovės pasiūlymas apskritai galėjo būti nebevertinamas, jeigu ši informacija būtų buvusi atskleista perkančiajai organizacijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išsamių argumentų dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos paneigimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovei nebeturėtų būti pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, nes, net ir patenkinus ieškinį, ji nebegalėtų teisėtai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, todėl teismo sprendimas jai nebesukeltų siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškovė prašė atnaujinti praleistą 10 kalendorinių dienų terminą kreiptis į teismą, skaičiuojamą nuo 2025 m. sausio 8 d., t. y. nuo atsakovės atsakymo į pretenziją Nr. 3 išsiuntimo dienos. Ieškovė nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, susijusių su tuo, jog pirkimo procedūros metu atsakovė informaciją ir motyvus dėl pasiūlymų vertinimo teikė etapais ir pavėluotai, todėl ieškovė buvo priversta teikti kelias atskiras pretenzijas ir atitinkamai kelis kartus tikslinti ieškinį.
Teismas pažymėjo, kad pagal VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalį tiekėjas privalo kreiptis į teismą per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos sprendimo ar atsakymo į pretenziją gavimo, o ieškinio senaties instituto paskirtis yra užtikrinti teisinį aiškumą ir operatyvų viešųjų pirkimų ginčų sprendimą. Teismas taip pat akcentavo, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas savaime nepanaikina teisės kreiptis į teismą, tačiau, atsakovui ar kitai ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, ieškinys turi būti atmestas, jeigu teismas nenustato svarbių termino praleidimo priežasčių.
Vertindamas ieškovės argumentus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 8 d. atsakymo į pretenziją Nr. 3, nes pati ieškovė dar ieškinyje buvo nurodžiusi visas chronologiškai teiktas pretenzijas ir atsakymus į jas. Teismo vertinimu, ieškovė jau po atsakymų į pirmąsias dvi pretenzijas turėjo pakankamai informacijos ginčyti 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo tiek pagal P1, tiek pagal P2 kriterijus, taip pat dėl tariamai netinkamo motyvų pateikimo, vertinimo skaidrumo ir informacijos apie laimėtojo pasiūlymą neatskleidimo.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2025 m. sausio 2 d. jau buvo pareiškusi ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, o 2025 m. sausio 13 d. pateikė jo patikslinimą, kuriame papildė ieškinio pagrindą, remdamasi pretenzija Nr. 2 ir joje išdėstytais argumentais dėl vertinimo motyvų nebuvimo, skaidrumo principo pažeidimų, pavėluotai pateiktų paaiškinimų bei galimo neobjektyvaus pasiūlymų vertinimo. Be to, pati ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad pretenzija Nr. 3 buvo susijusi su tuo pačiu 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ir jog ji ketina papildomai tikslinti jau pareikštą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad VPAGSSĮ 63 straipsnio 1 dalis suteikia perkančiajai organizacijai teisę pakartotinių pretenzijų dėl to paties sprendimo nenagrinėti, o CPK 423¹ straipsnis įtvirtina taisyklę, jog ieškinio pagrindas ir dalykas turi sutapti su ikiteismine pretenzija. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės vėlesnės pretenzijos iš esmės buvo pakartotinės, grindžiamos tais pačiais faktiniais pagrindais ir susijusios su tuo pačiu 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu. Dėl to vien aplinkybė, kad ieškovė pasirinko ginčyti sprendimą dalimis ir etapais, nesudaro pagrindo kiekvieną naują atsakymą į pakartotinę pretenziją laikyti nauja ieškinio senaties termino pradžia.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis patirties viešuosiuose pirkimuose, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgdamas į itin trumpus viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo terminus, teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą operatyviai ir koncentruotai ginti savo teises, o ne teikti pakartotines analogiško turinio pretenzijas bei fragmentiškai plėsti ginčo apimtį. Teismo vertinimu, ieškovė jau 2025 m. sausio 13 d. turėjo pakankamai informacijos tinkamai patikslinti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą ieškinį ir vienu procesu ginčyti visus su 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu susijusius aspektus.
Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas naujam 2025 m. sausio 29 d. ieškiniui negali būti skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 8 d. atsakymo į pretenziją Nr. 3, o turi būti siejamas su 2025 m. sausio 2 d. atsakymu į pretenziją Nr. 2. Kadangi ieškovė nuo šio momento per įstatyme nustatytą terminą tinkamai neišplėtė jau pareikšto ieškinio, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovė jau buvo pasinaudojusi procesine galimybe tikslinti ieškinį Klaipėdos apygardos teisme, todėl turėjo veikti sąžiningai, laikydamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, kurioje pažymėta, kad situacija, kai ginčai dėl to paties viešojo pirkimo nagrinėjami keliose atskirose bylose, kelia skirtingo pirkimo sąlygų aiškinimo ir nesuderinamų teismų sprendimų riziką. Todėl teismas ieškinio senaties taikymą pripažino savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu.
Teismas, spręsdamas dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo atmetant dalį ieškinio reikalavimų, pažymėjo, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis ieškovės 2025 m. sausio 29 d. ieškinio reikalavimų – panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą viešajame pirkime Nr. 652650 dėl pasiūlymų eilės nustatymo, įskaitant sprendimą dėl laimėtojui skirto balo pagal P2 parametrą – yra tiesiogiai susiję su jau išnagrinėtu ginču civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti, o šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Teismas iš ieškinio bei dubliko nusprendė, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė nepagrįstai suteikė trečiajam asmeniui (laimėtojui) balus pagal P2 kriterijų, nes laimėtojo nurodyti objekto elektros energijos poreikiai esą buvo dirbtinai sumažinti, taip pat teigia, kad pirkimo procedūros turėjo būti nutrauktos dėl subjektyvaus pasiūlymų vertinimo pagal P2 kriterijų. Tačiau šiuo aspektu teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025.
Minėtoje byloje teismas, įvertinęs teismo eksperto S. M. konsultacines išvadas, taip pat trečiojo asmens pateiktą UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktą bei kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės pasiūlytas sprendinys užtikrintų visišką atsakovės apsirūpinimą elektros energija be poreikio ją įsigyti iš centralizuotų tinklų, todėl atsakovė pagrįstai skyrė ieškovei „0“ balų pagal P2 kriterijų. Taip pat buvo konstatuota, kad ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai nebuvo pakankamai pagrįsti objektyviais skaičiavimais bei neįrodyti kaip realiai įgyvendinami, todėl atsakovė turėjo teisę ir pareigą vertinti jų atitiktį pirkimo sąlygoms. Toje byloje teismas taip pat nenustatė nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo ir nekonstatavo pagrindo nutraukti pirkimo procedūras.
Atsižvelgdamas į šiuos prejudicinius faktus, teismas padarė išvadą, kad ieškovei nepaneigus teisėtai jai skirtų „0“ balų pagal P2 kriterijų, jai nebegali būti pripažįstamas teisinis suinteresuotumas pakartotinai ginčyti to paties perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą pagal P2 parametrą, taip pat reikalauti iš naujo vertinti trečiajam asmeniui skirtus balus ar siekti pakartotinio pirkimo procedūrų vertinimo bei jų nutraukimo. Todėl šioje dalyje ieškinį laikė nepagrįstu.
Tokią išvadą teismas padarė ir atsižvelgdamas į atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, kad analogiški ginčai dėl P2 kriterijaus vertinimo jau buvo išnagrinėti kitose bylose, kuriose teismai taip pat pripažino atsakovės sprendimus teisėtais bei paliko galioti suteiktus balus. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, nagrinėdami analogiškas ar iš esmės panašias bylas, yra saistomi suformuotos teismų praktikos ir teisės aiškinimo taisyklių. Be to, ankstesnėse bylose buvo pažymėta, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti grindžiamas vien hipotetinėmis prielaidomis ar abstrakčiais svarstymais apie galimą konkurencinę padėtį, o ieškovės argumentai dėl laimėtojui skirtų balų neteisėtumo vertintini kaip hipotetiniai ir nepagrįsti.
Atmesdamas ieškovės reikalavimus šioje dalyje, teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės bei trečiojo asmens argumentus dėl būtinybės užtikrinti tiekėjų pasiūlymų konfidencialumo apsaugą. Pirkimo dalyvių techniniai sprendiniai pagal P2 kriterijų yra individualūs ir grindžiami konkrečiais techniniais bei ekonominiais sprendimais, profesine patirtimi ir sukauptu įdirbiu, todėl trečiasis asmuo pagrįstai juos įvardijo kaip konfidencialią informaciją. Teismas neturėjo pagrindo tokios informacijos išreikalauti ar detaliai vertinti ieškovės siūloma apimtimi.
Teismas taip pat nepritarė ieškovės pozicijai, kad vien bendro pobūdžio argumentai dėl viešųjų pirkimų skaidrumo ar tiekėjų lygiateisiškumo savaime suteikia teisę neribotai ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Viešojo intereso gynimo funkcija įstatymu yra pavesta specialius įgaliojimus turintiems subjektams, o kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad abstraktus siekis „didinti viešųjų pirkimų skaidrumą“ pats savaime nelaikytinas savarankišku pagrindu inicijuoti pirkimo procedūrų peržiūrą. Todėl teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės procesinis elgesys vertintinas kaip siekis pakartotinai ginčyti jau išspręstus klausimus, nesant realaus teisinio suinteresuotumo, o toks elgesys neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principo. Dėl šios priežasties teismas papildomai taikė CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad teismas gali atsisakyti ginti teisę, jeigu asmuo ja piktnaudžiauja.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovei bei trečiajam asmeniui (laimėtojui) skirtų balų pagal kriterijų P1 „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė“, nurodė, kad atsakovė (perkančioji organizacija) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovei pagal P1 kriterijų „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė“ skyrė 10,56 balų iš 20 galimų, o trečiojo asmens (laimėtojo) pasiūlymui – 17,63 balų iš 20 galimų balų. Ieškovė teigia, kad atsakovės atliktas vertinimas buvo subjektyvus, nepakankamai motyvuotas, neaiškus ir neatitinkantis pirkimo sąlygų bei viešųjų pirkimų principų. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė ekspertų vertinimų aritmetinio vidurkio, o jos sprendimai dėl P1 kriterijaus balų skyrimo buvo grindžiami diskriminaciniais ir nevienodai taikytais kriterijais. Dėl to ieškovė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, atlikti pakartotinį pasiūlymų vertinimą bei perskaičiuoti P1 kriterijaus parametrų K1 ir K2 balus tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui, o nenustačius galimybės užtikrinti objektyvų vertinimą – nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko dalies Techninės specifikacijos reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas. Ieškovės teigimu, laimėtojo pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos nuostatų dėl teritorijos infrastruktūros sukūrimo, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo, atskirų pastatų funkcinio išpildymo bei kitų techninių sprendinių. Ieškovės vertinimu, net ir pripažinus, kad pasiūlymas formaliai atitiko pirkimo sąlygas, atsakovė nepagrįstai skyrė trečiajam asmeniui aukštesnius balus pagal P1 kriterijų.
Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė, vertindama pasiūlymus pagal P1 kriterijų, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo ar proporcingumo principus. Nurodė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė būtų taikiusi skirtingus vertinimo standartus ieškovei ir trečiajam asmeniui ar būtų nukrypusi nuo pirkimo sąlygose iš anksto nustatytos vertinimo metodikos.
Teismas konstatavo, kad būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už pirkimo dokumentų parengimą, jų atitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Perkančioji organizacija, geriausiai žinodama pirkimo objekto specifiką, turi teisę nustatyti tokius pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurie, jos vertinimu, yra būtini tinkamam projekto įgyvendinimui. Kita vertus, ši diskrecija nėra absoliuti – perkančiosios organizacijos sprendimai turi būti objektyvūs, motyvuoti ir priimti laikantis viešųjų pirkimų principų.
Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė P1 kriterijaus vertinimą atliko, laikydamasi iš anksto nustatytos vertinimo metodikos. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad pirkimo dokumentai buvo derinti su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri teikė išvadą dėl privataus sektoriaus subjekto atrankos dokumentų atitikties metodiniams reikalavimams. Be to, priimant ginčijamą sprendimą komisijos posėdyje dalyvavo ne tik komisijos nariai, bet ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai, VPT bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai stebėtojų teisėmis. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius apie savavališką ar nepagrįstą vertinimą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką bei nacionalinį teisinį reguliavimą iš perkančiosios organizacijos nereikalaujama pateikti detalaus kiekvieno tiekėjų pasiūlymo palyginimo ar kiekvienai pastabai suteikto konkretaus svorio išaiškinimo. Perkančioji organizacija neprivalo nelaimėjusiam tiekėjui pateikti visos vertinimo ataskaitos ar išsamiai atskleisti kitų tiekėjų pasiūlymų turinio. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei pateikė išsamius paaiškinimus dėl P1 kriterijaus K1 ir K2 parametrų vertinimo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.
Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atsakovė turėjo tiesiogiai tarpusavyje lyginti ieškovės ir trečiojo asmens projektinius sprendinius. Iš pirkimo sąlygų ir VPAGSSĮ reglamentuojamo konkurencinio dialogo procedūros matyti, kad galutiniai pasiūlymai buvo vertinami ne vienas kito atžvilgiu, o pagal iš anksto nustatytus kokybinius kriterijus ir jų parametrus. Vertinimo tikslas buvo nustatyti, kiek konkretus pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir pirkimo sąlygų reikalavimus.
Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, kurioje išaiškinta konkurencinio dialogo procedūros esmė bei perkančiosios organizacijos teisė vertinti galutinius pasiūlymus pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad konkurencinio dialogo metu tiekėjai pateikia individualius sprendinius, kurie galutiniame etape vertinami pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, o ne atliekant tiesioginį tiekėjų sprendinių sugretinimą tarpusavyje.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymuose buvo pateikti individualizuoti techniniai, konstrukciniai, inžineriniai ir funkciniai sprendiniai, kurie sudaro kiekvieno tiekėjo intelektinės veiklos rezultatą. Nėra ginčo dėl to, kad P1 kriterijaus K1 ir K2 parametrai yra kokybinio pobūdžio kriterijai, kurių vertinimas neišvengiamai grindžiamas ekspertiniu vertinimu ir profesine kompetencija.
Ieškovė savo pozicijai pagrįsti pateikė specialistų A. L. bei S. M. parengtas konsultacines išvadas. Tačiau teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad šios išvados vertintinos kaip specialių žinių turinčių asmenų nuomonės, kurios pačios savaime nepaneigia atsakovės pasitelktų ekspertų kolegialiai atlikto vertinimo pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad P1 kriterijaus K1 ir K2 parametrai buvo vertinami pagal aiškiai apibrėžtus aspektus, iš anksto nustatytą balų skyrimo metodiką bei vienodus reikalavimus visiems tiekėjams.
Atsiliepimas
Atsakovė tiekėjams buvo aiškiai nurodžiusi, kokie konkretūs aspektai bus vertinami pagal K1 ir K2 parametrus, kokiais atvejais balai mažinami ir kokie trūkumai turi reikšmės galutiniam vertinimui. Ieškovei šios sąlygos buvo žinomos iš anksto, todėl jos argumentai dėl tariamai neaiškios ar subjektyvios vertinimo tvarkos atmesti kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad nė vienam pirkimo dalyviui, įskaitant trečiąjį asmenį, nebuvo skirti maksimalūs balai pagal P1 kriterijų. Tai patvirtina, kad atsakovė vertinimą atliko kritiškai ir laikydamasi nustatytos vertinimo metodikos, o ne formaliai suteikdama aukščiausius balus pasirinktam tiekėjui.
Teismas taip pat sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė nepagrįstai sieja P1 kriterijaus vertinimą su sprendinių ekonominiu racionalumu. Pirkimo sąlygų 18 priede Metinis mokestis (kaina) buvo nustatytas kaip savarankiškas ekonominio naudingumo kriterijus, todėl kainos racionalumo aspektas nebuvo vertinamas pagal P1 kriterijų. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad trečiojo asmens pasiūlyta metinio mokesčio kaina buvo mažiausia, todėl jos teiginiai apie tariamą sprendinių ekonomiškumo stoką nepaneigia atsakovės atlikto kokybinio vertinimo teisėtumo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovė, pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu bei skirdama balus pagal P1 kriterijų, nepažeidė nei pirkimo sąlygų, nei imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus. Todėl ieškovės reikalavimus dėl pakartotinio pasiūlymų vertinimo pagal P1 kriterijų ar pirkimo procedūrų nutraukimo atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtojo pasiūlymą sudarančia konfidencialia informacija, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdytas ne įprastas viešasis pirkimas, o investuotojo atranka valdžios ir privataus sektorių partnerystės projekte konkurencinio dialogo būdu, todėl tiekėjų pasiūlymai buvo grindžiami individualizuotais techniniais, architektūriniais, funkciniais bei inžineriniais sprendiniais, atspindinčiais tiekėjų sukauptą praktinę patirtį, know-how (praktinė patirtis, specifinės žinios), projektavimo metodiką bei ekonominius skaičiavimus. Dėl šios priežasties tokiuose pasiūlymuose esanti informacija negali būti vertinama kaip standartiniai techniniai dokumentai, kurie savaime turi būti prieinami kitiems pirkimo dalyviams.
Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė ieškovei buvo pateikusi susipažinti nekonfidencialią trečiojo asmens pasiūlymo dalį, įskaitant objekto sukūrimo planą, energijos suvartojimo rodiklius, tam tikras vizualizacijas, brėžinius bei kitą informaciją, o dėl likusios dalies buvo atliktas konfidencialumo vertinimas, gavus trečiojo asmens paaiškinimus bei pagrindimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė formaliai ar nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su ieškove ar visiškai apribojo jos galimybes ginti savo teises.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, taip pat susipažinęs su atsakovės pateikta nevieša bylos medžiaga, nusprendė, kad ieškovės prašomi išviešinti dokumentai – techninė-inžinerinė informacija, detalūs brėžiniai, vizualizacijos, projektiniai skaičiavimai, objekto sukūrimo planai, energijos vartojimo skaičiavimų pagrindimai bei kiti individualizuoti sprendiniai – pasižymi komercinei paslapčiai būdingais požymiais: jie nėra viešai žinomi, turi komercinę vertę dėl savo slaptumo ir suteikia juos sukūrusiam tiekėjui konkurencinį pranašumą rinkoje. Tokios informacijos atskleidimas kitiems pirkimo dalyviams sudarytų galimybę naudotis trečiojo asmens sukauptu įdirbiu ir sprendiniais, nepatiriant analogiškų sąnaudų, todėl galėtų iškraipyti konkurenciją bei pažeisti teisėtus trečiojo asmens interesus.
Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad neatskleidus visos prašomos informacijos buvo paneigta jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, teikti pretenzijas, procesinius dokumentus, remtis turima informacija bei pateikti savo argumentus dėl P1 ir P2 kriterijų vertinimo teisėtumo. Vien aplinkybė, kad ieškovei nebuvo atskleista visa trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga, savaime nereiškia skaidrumo principo pažeidimo ar procesinių garantijų paneigimo.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovei atskleisti konfidencialią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją, todėl ieškovės reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Be to teismas, siekdamas apsaugoti trečiojo asmens komercinę paslaptį, byloje esančius konfidencialius dokumentus pripažino nevieša bylos medžiaga.
Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų dydžio pagrįstumo, vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį ir trukmę, taip pat tai, kad byla buvo nagrinėjama pakartotinai, teismas nusprendė, kad prašomos išlaidos yra pagrįstos ir nemažintinos. Todėl atsakovei priteisė 25 345,06 Eur, o trečiajam asmeniui – 32 629,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-270-650/2026 bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovė tariamai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų. Pirmiausia, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-11-934/2026 pateiktų išaiškinimų, kuriais aiškiai pripažinta ieškovės teisėtas suinteresuotumas ginčyti pirkimo rezultatus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad galimas netinkamas ekonominio naudingumo vertinimas galėtų lemti naują pasiūlymų eilės sudarymą ir realią ieškovės galimybę konkuruoti dėl sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priešingai, pažeidė teisinio tikrumo ir teismų išaiškinimų privalomumo principus.
Teismo išvada buvo grindžiama nepagrįstomis prielaidomis dėl UAB „MG grupė“ ir tariamo pašalinimo pagrindo egzistavimo, kuris nebuvo nei ginčo dalykas, nei buvo konstatuotas perkančiosios organizacijos. Tokios aplinkybės nėra naujos ir negali būti laikomos teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl teisinio suinteresuotumo. Teismas iš esmės pats sukūrė hipotetinį pašalinimo pagrindą ir juo rėmėsi, nors pašalinimo pagrindų taikymas yra išimtinė perkančiosios organizacijos kompetencija, o teismas negali perimti šios funkcijos ar nuspręsti dėl nepriimtų administracinių sprendimų.
Net ir darant prielaidą apie pašalinimo pagrindo egzistavimą, jis negalėtų savaime paneigti ieškovės teisės į teisminę gynybą, nes Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nustato galimybę taikyti „apsivalymo“ procedūrą, be to, pašalinimas nėra automatinė pasekmė. Todėl tokios hipotetinės aplinkybės negali eliminuoti teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatus.
Teismo motyvai dėl tariamai neaktualaus P2 parametro ginčo taip pat yra nepagrįsti, nes šis klausimas yra nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka, todėl negali būti laikomas išspręstu ar eliminuojančiu ieškovės suinteresuotumą. Be to, ginčas apima ne tik P1 ir P2 vertinimą, bet ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, o tai reiškia, kad galimas jo pasiūlymo atmetimas iš esmės pakeistų visą pasiūlymų eilę ir sudarytų realias prielaidas ieškovei konkuruoti dėl sutarties sudarymo.
Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą 10 dienų kreipimosi į teismą terminą ir jog šio termino praleidimas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą. Toks vertinimas yra formalus, nepagrįstas ir pažeidžiantis ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Teismas netinkamai įvertino procesinę situaciją ir ignoravo tai, kad ieškovė nuosekliai ir savalaikiai naudojosi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė po kiekvieno atsakovės atsakymo į pretenzijas per įstatyme nustatytą terminą inicijavo procesinius veiksmus – teikė ieškinį ir jį tikslino, atsižvelgdama į naujai gautą informaciją. Tokia procesinė elgsena atitiko įstatymo logiką ir negali būti vertinama kaip procesinis pasyvumas ar termino praleidimas be pateisinamos priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės procesinis elgesys buvo tiesiogiai nulemtas teismo institucijos procesinių sprendimų. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nors jis buvo pateiktas laiku ir grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Būtent dėl šio teismo procesinio sprendimo ieškovė objektyviai negalėjo toliau įgyvendinti savo teisės tikslinti ieškinį, todėl naujas ieškinys buvo pateiktas kitą darbo dieną. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos ieškovės nenaudai, nes jos susiklostė ne dėl jos kaltės.
Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo atsakovės atsakymo į pretenziją, ignoruodamas tai, kad vėlesnės pretenzijos buvo grindžiamos naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir papildomai paaiškėjusia informacija. Todėl jos negali būti laikomos pakartotinėmis ar tapačiomis. Priešingai, kiekviena pretenzija inicijavo savarankišką ginčo stadiją, nuo kurios ir turėjo būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą.
Teismo pozicija, kad ieškovė privalėjo vienu metu iš karto suformuluoti visus galimus ieškinio pagrindus, prieštarauja veiksmingos teisminės gynybos, proceso ekonomiškumo ir viešųjų pirkimų ginčų specifikai. Viešųjų pirkimų ginčai yra dinamiški, o ginčo apimtis objektyviai gali kisti priklausomai nuo perkančiosios organizacijos pateikiamos informacijos. Reikalavimas iš anksto numatyti visus galimus pažeidimus, dar negavus visų atsakymų, reikštų perteklinį formalizmą ir realiai apsunkintų teisę į gynybą.
Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą, nors egzistavo akivaizdžios svarbios priežastys – procesinės situacijos nulemtas terminų persidengimas, būtinybė laukti atsakymų į pretenzijas ir objektyvūs apribojimai tikslinti ieškinį dėl teismo atsisakymo priimti patikslinimus. Tokios aplinkybės teismų praktikoje laikytinos pakankamu pagrindu praleistam terminui atnaujinti.
Apskųstas sprendimas iš esmės paneigia ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes formalus termino taikymas buvo suabsoliutintas, ignoruojant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek viešųjų pirkimų ginčų specifiką, tiek teismo pareigą užtikrinti realią, o ne deklaratyvią teisės į teisminę gynybą realizaciją.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad P1 kriterijaus (K1 ir K2 parametrų) vertinimas buvo atliktas objektyviai ir pagal pirkimo sąlygas, todėl nėra pagrindo pakartotiniam pasiūlymų vertinimui. Tokia išvada yra neteisėta ir paremta neišsamiai ištirtomis aplinkybėmis bei netinkamu įrodymų vertinimu.
Teismas klaidingai suprato ginčo esmę, manydamas, kad ieškovė siekia santykinio tiekėjų pasiūlymų palyginimo. Iš tiesų ginčas kilo ne dėl pasiūlymų „geresnio“ ar „blogesnio“ vertinimo tarpusavyje, o dėl to, kad atsakovė analogiškas ar iš esmės tapačias aplinkybes vertino skirtingai: vienu atveju jos buvo laikomos trūkumu, kitu – privalumu. Tai rodo ne palyginimo problemą, o nevienodą ir nenuoseklų vertinimo kriterijų taikymą, pažeidžiantį skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pateiktos vertinimo lentelės turinio, iš kurio matyti prieštaringas tų pačių ar panašių sprendinių vertinimas. Šie prieštaravimai nebuvo tinkamai išanalizuoti, todėl ginčas nebuvo išspręstas iš esmės.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktas specialistų išvadas ir atsisakė skirti teismo ekspertizę, nors pats pripažino, kad P1 kriterijus reikalauja specialių techninių žinių ir ekspertinio vertinimo. Tokia situacija, kai sudėtingi techniniai klausimai sprendžiami nepasitelkus nepriklausomos ekspertizės ir neįvertinus pateiktų specialistų išvadų, riboja ieškovės teisę į veiksmingą įrodinėjimą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Teismo motyvai, kad atsakovės pasitelktų šešių ekspertų išvados yra pakankamos ir teisingos, yra nepagrįsti, nes nebuvo atliktas jų kritinis patikrinimas, lyginimas su ieškovės pateiktais įrodymais ar nepriklausomas ekspertinis vertinimas.
Teismo argumentacija yra prieštaringa: viena vertus, pripažįstama, kad vertinimas yra kompleksinis ir reikalaujantis specialių žinių, kita vertus, visi ieškovės įrodymai, pagrįsti specialistų išvadomis, buvo atmesti be išsamaus vertinimo. Tokia pozicija neatitinka įrodymų vertinimo visapusiškumo ir teismo pareigos ištirti visas reikšmingas aplinkybes.
Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai ir kitiems pirkimo dokumentams, nors šios aplinkybės buvo ginčo dalykas. Šių klausimų neišsprendimas reiškia, kad byla nebuvo išnagrinėta visa apimtimi.
Teismas nepagrįstai pripažino trečiojo asmens (laimėtojo) pasiūlymo dokumentus konfidencialia informacija ir neteisėtai apribojo jų prieinamumą byloje, taip pažeisdamas ieškovės teisę į veiksmingą gynybą, rungimosi ir skaidrumo principus.
Ginčo dokumentai – brėžiniai, vizualizacijos, techniniai sprendiniai bei energijos vartojimo rodikliai – savo pobūdžiu yra susiję su viešojo pirkimo objektu ir buvo parengti konkrečiam pirkimui, todėl jie neatitinka komercinės paslapties kriterijų. Tokie dokumentai nėra savarankiškai naudojami rinkoje, neturi išskirtinės ekonominės vertės už konkretaus pirkimo ribų ir iš esmės yra pirkimo pasiūlymo techninė išraiška, o ne saugotina komercinė informacija.
Teismas neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnį komercinei paslapčiai būtini kumuliatyvūs požymiai – slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos ją saugoti. Nagrinėjamu atveju šie požymiai nebuvo tinkamai pagrįsti: dalis informacijos jau buvo atskleista atsakovės (pvz., vertinimo lentelė), o tai paneigia absoliutų slaptumo pobūdį.
Teismas neproporcingai taikė konfidencialumo apsaugą – net ir darant prielaidą, kad dalis informacijos galėtų būti laikoma jautria, turėjo būti taikytas proporcingumo principas ir sudarytos sąlygos bent daliniam ar nuasmenintam duomenų atskleidimui, kuris būtų leidęs realiai įvertinti pasiūlymų vertinimo teisėtumą. To nepadarius, buvo iš esmės apribota ieškovės teisė patikrinti P1 ir P2 kriterijų taikymo pagrįstumą.
Teismas, pripažinęs visus ginčo dokumentus nevieša bylos medžiaga, pažeidė rungimosi principą, nes viena šalis rėmėsi įrodymais, kurių kita šalis realiai negalėjo patikrinti ir įvertinti. Tai iš esmės iškreipė procesinį šalių lygiateisiškumą.
Teismas nepagrįstai neskyrė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos ir teismo ekspertizės, todėl byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir pažeidžiant procesinių šalių teisių užtikrinimo reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė 2026 m. kovo 12 d. pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti specialistus ir liudytojus, susijusius su ginčo dalyku, o atsisakius – skirti teismo ekspertizę. Šie prašymai buvo motyvuoti tuo, kad byla yra sudėtinga, susijusi su viešojo pirkimo pasiūlymų techniniais sprendiniais ir jų vertinimu pagal P1 ir P2 kriterijus, kuriems reikalingos specialios žinios statybos, projektavimo ir inžinerijos srityse. Byloje nagrinėjami klausimai apima kompleksinius techninius sprendinius – projektinius skaičiavimus, konstrukcinius ir funkcinius sprendimus, objekto kokybinius parametrus bei jų tarpusavio palyginimą. Tokios aplinkybės negali būti tinkamai įvertintos vien rašytinio proceso pagrindu, nes skirtingi ekspertiniai vertinimai reikalauja išaiškinimo, prieštaravimų analizės ir tiesioginio specialistų paaiškinimo.
Nepaisant to, teismas atsisakė kviesti ir apklausti ieškovės nurodytus specialistus bei atsakovės pasitelktus vertintojus, įskaitant S. M., kuris buvo pateikęs konsultacines išvadas ir galėjo paaiškinti ginčui esmines technines aplinkybes. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė apklausti atsakovės ekspertų, atlikusių pasiūlymų vertinimą, nors jų išvados tiesiogiai lėmė ginčo sprendimą.
Be to, teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, nors pats pripažino, kad P1 kriterijų vertinimas yra grindžiamas ekspertine nuomone ir profesionaliu vertinimu, o ginčo dokumentai apima sudėtingus techninius sprendinius, kurių objektyvus įvertinimas reikalauja specialių žinių.
Dėl šių procesinių sprendimų byla buvo išnagrinėta neatskleidus visų esminių aplinkybių, neįvertinus skirtingų ekspertinių pozicijų ir neužtikrinus galimybės tinkamai ištirti ginčo dalyką. Tai lėmė ieškovės teisės į veiksmingą gynybą, rungimosi principo bei proceso teisingumo pažeidimą, todėl priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas, nes neįvertino jų pagrįstumo, proporcingumo ir CPK 98 straipsnio bei Rekomendacijų taikymo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Priteista beveik 58 000 Eur suma (25 345,06 Eur atsakovei ir 32 629,30 Eur trečiajam asmeniui) yra neproporcinga bylos apimčiai ir nepagrįsta individualiu vertinimu. Teismas apsiribojo formalia nuoroda į bylos sudėtingumą, tačiau neanalizavo realių advokato darbo sąnaudų, atliktų procesinių veiksmų apimties ar jų būtinumo.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apskųstą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovė visų pirma atkreipė dėmesį į susiklosčiusią procesinę ir faktinę situaciją bei, jos vertinimu, nesąžiningą apeliantės procesinį elgesį. Apeliantė yra inicijavusi kelis teisminius procesus dėl to paties pirkimo, juose aktyviai teikia procesinius prašymus, taip objektyviai vilkindama bylos nagrinėjimą, nors jau pasiūlymų vertinimo stadijoje ir vėliau, po 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, jai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su jos atžvilgiu galinčiais būti taikomais pašalinimo pagrindais dėl sąsajų su koncernu „MG Grupė“ ir šio koncerno nuteisimo politinės korupcijos byloje, kas iš esmės eliminuoja realią galimybę konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo.
Šias aplinkybes, atsakovės teigimu, patvirtina VPT viešai skelbiami išaiškinimai, STT skelbiama informacija apie su „MG Grupė“ siejamų įmonių sąrašą, GP iniciatyvos dėl viešojo intereso gynimo, taip pat viešai prieinami duomenys apie tokių subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ribojimus. Be to, pati apeliantė viešai deklaruoja susilaikanti nuo dalyvavimo viešuosiuose konkursuose. Todėl, atsakovės vertinimu, nepaisydama objektyvių kliūčių realiai siekti pirkimo rezultato, apeliantė toliau inicijuoja ir tęsia teisminius ginčus, taip procesines teises naudodama ne teisėtam interesui ginti, bet pačiam ginčui palaikyti. Tokie veiksmai, atsakovės nuomone, neatitinka proceso koncentracijos ir sąžiningumo principų (CPK 7 straipsnis) bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti procesu (CPK 95 straipsnis), į ką Lietuvos apeliacinis teismas turėtų atsižvelgti, vertindamas apeliantės procesinių reikalavimų pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatų (CPK 5 straipsnis), nes nustatyta, jog jai taikomas pirkimo sąlygose įtvirtintas pašalinimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje ir VPT bei STT viešai skelbta informacija patvirtina, kad UAB „MG grupė“ laikytina apeliantę kontroliuojančiu asmeniu, todėl apeliantė patenka į pašalinimo pagrindo taikymo apimtį ir negali dalyvauti pirkime. Dėl šios priežasties apeliantė objektyviai neturi realios galimybės laimėti pirkimo ar sudaryti sutarties, todėl teismo sprendimas dėl pasiūlymų vertinimo negali jai sukelti materialiųjų teisinių padarinių. Būtent tai pagrindžia teisinio suinteresuotumo nebuvimą.
Apeliantės argumentai dėl ankstesnio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nepaneigia teismo išvados, nes teisinis suinteresuotumas vertinamas pagal aktualias bylos aplinkybes. Naujai paaiškėjus pašalinimo pagrindui, teismas privalėjo jį įvertinti ex officio (pagal pareigas), nes teismai viešųjų pirkimų bylose visada privalo tikrinti ieškovo tinkamumą ginti teises.
Apeliantės teiginiai, kad teismas „išėjo už ginčo ribų“, yra nepagrįsti, nes teisinio suinteresuotumo vertinimas yra privaloma teismo funkcija. Be to, nustatytas pašalinimo pagrindas yra akivaizdus ir reikšmingas, todėl jo vertinimas patenka į teismo diskreciją viešųjų pirkimų bylose.
Apeliantės pateikti VPT paaiškinimai yra pavėluoti ir nepaneigia nei kasacinio teismo išaiškinimų, nei STT ir VPT oficialiai viešintos informacijos. Net jei formalus sprendimas dėl pašalinimo dar nepriimtas, tai nepanaikina paties pašalinimo pagrindo egzistavimo ir jo reikšmės teisiniam suinteresuotumui.
Ieškovė praleido VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 10 dienų terminą ieškiniui pareikšti, skaičiuojamą nuo 2025 m. sausio 8 d. atsakovės sprendimo atmesti pretenziją. Ieškinys turėjo būti pateiktas iki 2025 m. sausio 20 d., tačiau faktiškai buvo pateiktas tik 2025 m. sausio 29 d.
Apeliantės argumentai, kad terminas praleistas dėl teismo veiksmų, yra nepagrįsti. Pati ieškovė pasirinko procesinę strategiją iš pradžių teikti ieškinį, o vėliau jį tikslinti pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes ir gautus atsakymus į pretenzijas. Todėl situacija, kai patikslintas ieškinys kitoje byloje nebuvo priimtas, yra pačios ieškovės pasirinktų procesinių veiksmų pasekmė, o ne objektyvi ar nuo jos nepriklausanti kliūtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė pati pasirinko selektyviai inicijuoti to paties sprendimo teisėtumo ginčijimą skirtingose bylose, teikė pakartotines pretenzijas bei ne laiku tikslino ieškinį, nors siekė to paties galutinio rezultato. Todėl termino praleidimą lėmė ne svarbios priežastys, o netinkamai pasirinkta procesinė taktika.
Netinkamas procesinių veiksmų planavimas, pavėluotas ieškinio tikslinimas ar procesinė strategija negali būti laikomi svarbiomis priežastimis termino atnaujinimui pagal CK 1.131 straipsnį. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas apeiti imperatyvius viešųjų pirkimų ginčams taikomus terminus ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, ir teisėtai atmetė ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai ir objektyviai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą pagal parametrą P1. P1 kriterijaus subparametrai K1 ir K2 buvo aiškiai, tiksliai ir detaliai apibrėžti pirkimo sąlygų 18 priede, taip pat iš anksto nustatyta vertinimo metodika ir balų skyrimo tvarka. Pasiūlymus vertino šešių specialistų komisija, kiekvienam ekspertui individualiai vertinant pasiūlymų atitiktį nustatytiems kriterijams, todėl vertinimas buvo atliktas ekspertiniu ir objektyviu būdu.
Apeliantės argumentai dėl tariamai taikytų skirtingų vertinimo standartų yra nepagrįsti, nes jie grindžiami neteisinga prielaida, kad pasiūlymai turėjo būti vertinami juos tarpusavyje lyginant. Pirkimo sąlygos tokio lyginimo nenumatė. Kadangi tiekėjų pasiūlymai buvo iš esmės skirtingi techniniais ir inžineriniais sprendiniais, jų vertinimas buvo galimas tik individualiai pagal iš anksto nustatytus kriterijus, vertinant sprendinių visumą, o ne atskiras detales ar jų tarpusavio panašumus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktomis specialistų išvadomis, nes jos buvo parengtos ir apmokėtos pačios ieškovės iniciatyva, siekiant pagrįsti jos procesinę poziciją. Vien tai, kad kiti specialistai pateikia kitokią nuomonę dėl techninių sprendinių, savaime nereiškia, jog pirkimo komisijos vertinimas buvo neteisėtas, ypač nesant duomenų apie komisijos narių nekompetentingumą ar šališkumą.
Be to, teismas neprivalėjo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno apeliantės argumento ar įrodymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nereiškia pareigos atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą, ypač kai dalis jų netenka teisinės reikšmės, konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą ir teisinio suinteresuotumo nebuvimą. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad pasiūlymai pagal parametrą P1 buvo įvertinti teisėtai, objektyviai ir pagal aiškiai nustatytą vertinimo metodiką, o pagrindo pakartotiniam vertinimui nėra.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai – brėžiniai, vizualizacijos, techninė ir inžinerinė informacija, objekto sukūrimo planas bei energijos suvartojimo duomenys – sudaro komercinę paslaptį ir todėl teisėtai nebuvo atskleisti apeliantei. Ši informacija atitinka CK 1.116 straipsnyje nustatytus komercinės paslapties požymius, nes apima individualizuotus techninius, inžinerinius ir organizacinius sprendinius, kurie yra trečiojo asmens know-how, turi ekonominę vertę dėl savo slaptumo ir suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešųjų pirkimų bylose saugoma ne tik siaurąja prasme suprantama komercinė paslaptis, bet ir kita jautri pasiūlymo informacija, kurios atskleidimas galėtų iškreipti konkurenciją ar leisti konkurentams pasinaudoti tiekėjo sukurtu techniniu sprendimu. Šiuo atveju trečiojo asmens pasiūlymo sprendiniai buvo individualizuoti, nestandartiniai ir sukurti konkrečiam projektui, todėl jų atskleidimas reikštų nepagrįstą prieigos suteikimą prie trečiojo asmens intelektinio rezultato.
Apeliantės argumentai dėl teisės į veiksmingą gynybą apribojimo taip pat nepagrįsti, nes jai buvo pateikta esminė trečiojo asmens pasiūlymo informacija – objekto sukūrimo planas, energijos suvartojimo rodikliai, dalis vizualizacijų, brėžinių bei techninės informacijos ištraukos. Taigi buvo užtikrinta pusiausvyra tarp teisės į gynybą ir komercinės paslapties apsaugos, kaip to reikalauja ESTT praktika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pagrįstai pripažino dalį bylos medžiagos nevieša pagal CPK 101 straipsnį. Kadangi vienas iš ginčo objektų buvo būtent konfidencialios informacijos neatskleidimas, tokios informacijos pateikimas ieškovei ar jo atstovams iš esmės paneigtų pačią konfidencialumo apsaugos prasmę ir sukeltų negrįžtamus padarinius trečiajam asmeniui. Todėl teismas tinkamai suderino šalių interesus ir pagrįstai atsisakė atskleisti likusią konfidencialią informaciją.
Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi viešųjų pirkimų bylose rašytinis procesas yra bendroji taisyklė, o žodinis procesas taikomas tik išimtiniais atvejais, kai teismas konstatuoja jo būtinumą. Nagrinėjamu atveju visos proceso šalys savo pozicijas išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, pateikė visus pageidaujamus rašytinius įrodymus ir argumentus, todėl byloje pakako duomenų ginčui išspręsti be žodinio nagrinėjimo. Vien tai, kad byloje keliami techninio pobūdžio klausimai, savaime nesudaro pagrindo skirti žodinį procesą, nes tokio pobūdžio aplinkybės gali būti tinkamai vertinamos pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Be to, žodinio proceso paskyrimas nepagrįstai ilgintų bylos nagrinėjimą ir prieštarautų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams.
Teismas taip pat pagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, nes apeliantė nenurodė, kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes kiekvienas siūlomas asmuo galėtų patvirtinti ar paneigti. S. M. parengta išvada jau buvo pateikta byloje kaip rašytinis įrodymas, todėl jo apklausa nebūtų suteikusi naujų reikšmingų duomenų ginčui išspręsti. Be to, S. M. byloje neturėjo teismo eksperto statuso, todėl jo apklausa galėtų būti siejama tik su išvados surašymo aplinkybėmis, kurios nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingos. Analogiškai, pasiūlymus vertinusių specialistų vertinimai jau buvo užfiksuoti bylos medžiagoje, o proceso šalys dėl jų išsamiai pasisakė raštu. Liudytojų apklausa negali būti naudojama abstrakčiam galimų papildomų argumentų ar įrodymų ieškojimui, todėl toks ieškovės prašymas pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis CPK reikalavimų.
Teismas taip pat pagrįstai neskyrė teismo ekspertizės. Aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūroje pasiūlymų vertinimui gali būti reikalingos specialios žinios, savaime nereiškia, jog ekspertizė būtina teisminio proceso metu. Teismo funkcija yra vertinti perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą bei byloje pateiktų įrodymų pakankamumą, o ne pakartotinai atlikti techninį pasiūlymų vertinimą. Be to, apeliantė nepateikė konkrečių klausimų, dėl kurių būtų prašoma eksperto išvados, todėl prašymas neatitiko CPK 213 straipsnio reikalavimų. Iš apeliantės argumentų matyti, kad ekspertize iš esmės buvo siekiama spręsti teisės klausimus, susijusius su pirkimo sąlygų aiškinimu ir pasiūlymų vertinimo teisėtumu. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą ir suformuotą teismų praktiką teismo ekspertai negali teikti išvadų teisės klausimais, o viešojo pirkimo sąlygų turinio ir jų taikymo vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės skyrimas byloje nėra būtinas ir teisiškai negalimas tiek, kiek ji būtų skirta teisės klausimams spręsti.
Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė atsakovei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad priteistų išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytus orientacinius dydžius, savaime nesudaro pagrindo jų mažinti, nes teismų praktikoje pripažįstama galimybė priteisti didesnes išlaidas, kai byla yra sudėtinga, didelės apimties, nagrinėjama ilgą laiką ar reikalauja intensyvios teisinės pagalbos. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus, grąžinta nagrinėti iš naujo, ieškinys buvo itin didelės apimties, o ieškovė teikė daug procesinių prašymų, todėl atsakovė turėjo aktyviai ir išsamiai gintis.
Atsakovė taip pat pagrįstai naudojosi išorės teisine pagalba, nepaisant to, kad turi vidinį teisės skyrių, nes byla buvo sudėtinga, susijusi su specifiniais viešųjų pirkimų klausimais bei keliais paraleliais teisminiais procesais. Be to, pati ieškovė naudojosi profesionalių teisininkų pagalba, todėl lygiavertės gynybos užtikrinimas buvo būtinas.
Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, proceso trukmę ir ieškovės procesinį aktyvumą, teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, realios ir pagrįstos, todėl jų mažinti nebuvo pagrindo.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apskųstą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai nepagrįsto teismo sprendimo konstatuoti ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą atmestini. Šie argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo pripažinta, kad egzistuoja reali galimybė, jog perskaičiavus ekonominio naudingumo balus galėtų keistis tiekėjų eilė. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė automatiškai įgyja teisėtą interesą, nes, net ir perskaičiavus P1 ir P2 kriterijus, ieškovė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi tapti pirkimo laimėtoja. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jau įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-51-516/2026 nustatyta, jog ieškovei už P2 kriterijų pagrįstai skirti 0 balų.
Ieškovės galimybė dalyvauti pirkime yra eliminuota ir dėl jos atitikties pašalinimo pagrindui. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, GP ir VPT duomenys patvirtina, kad su ieškove susijęs kontroliuojantis asmuo (UAB „MG grupė“) yra pripažintas nuteistu už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o tai lemia pašalinimo pagrindo taikymą pagal pirkimo sąlygas. Todėl net ir patenkinus ieškovės reikalavimus, ji negalėtų būti grąžinta į pirkimą ar varžytis dėl sutarties sudarymo.
Aplinkybė, kad pirkimo vykdytojas formaliai nepriėmė sprendimo dėl pašalinimo, nepanaikina teismo teisės ir pareigos vertinti objektyvų tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindams klausimą, kai jis yra reikšmingas teisinio suinteresuotumo vertinimui. Teismų praktika patvirtina, kad galutinis procesinis rezultatas priklauso ne nuo formalaus administracinio sprendimo, o nuo realios galimybės dalyvauti pirkime.
Ieškovės argumentai dėl pašalinimo pagrindo taikymo apimties yra nepagrįsti, nes kontroliuojančio asmens sąvoka viešųjų pirkimų teisėje apima ne tik vadovus, bet ir asmenis, turinčius faktinę kontrolę, įskaitant įmonių grupės valdančiąją bendrovę. Šiuo atveju tai yra patvirtinta oficialiais valstybės institucijų ir teismų duomenimis.
Ieškovės argumentai dėl „apsivalymo“ (patikimumo atkūrimo) yra teisiškai nereikšmingi, nes toks institutas, net jei būtų taikomas, gali būti realizuojamas tik kituose pirkimuose, bet ne tame pačiame ginčo pirkime. Todėl jis negali būti pagrindas pripažinti ieškovės galimybę laimėti šį pirkimą.
Aplinkybė, kad kasacinis teismas priėmė nagrinėti skundą dėl P2 vertinimo, nepanaikina įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo galios. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir sukelia teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo pateiktas kasacinis skundas.
Net ir konstatavus teisinio suinteresuotumo nebuvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai pasisakė dėl kitų ieškinio reikalavimų, todėl sprendimas yra visapusiškai motyvuotas ir teisėtas, o jo naikinimui nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl ieškinio senatis nagrinėjamu atveju taikytina kaip savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia teisinių ar faktinių argumentų, kurie paneigtų šią teismo išvadą, todėl jos pozicija laikytina nepagrįsta.
VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nustato 10 dienų terminą ieškiniui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pateikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. sausio 8 d. ieškovei buvo pateiktas sprendimas dėl pretenzijos, o ieškinys teismui pateiktas tik 2025 m. sausio 29 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai įvertino, kad šis terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių ir jog ieškovės procesinė pozicija, susijusi su tariamu kelių pretenzijų nagrinėjimu, nepateisina termino praleidimo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčuose nustatyti terminai yra trumpi ir privalomi, siekiant užtikrinti procedūrų stabilumą ir operatyvumą.
Be to, ieškovė iš esmės nepateikė tinkamai suformuluoto ir pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą – tiek ieškinyje, tiek procesiniuose dokumentuose apsiribota deklaratyviais teiginiais, nenurodant pakankamų objektyvių kliūčių, kurios pateisintų termino praleidimą. Todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą.
Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad vertinimas dėl P1 parametro yra neteisėtas ir jog teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės. Skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai.
Ieškovės teiginys, kad ji esą nesiekė lyginti pasiūlymų tarpusavyje, prieštarauja jos pačios procesinei pozicijai pirmosios instancijos teisme. Būtent ieškovė ieškinyje atliko trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų palyginamąją analizę, remdamasi subjektyviais vertinimais, o tai patvirtina, kad tarpusavio palyginimas buvo esminė jos ginčo konstrukcijos dalis.
Pagal pirkimo sąlygas P1 parametras buvo vertinamas individualiai, ekspertiniu metodu, pagal aiškiai apibrėžtus K1 ir K2 subkriterijus, vertinant kiekvieno pasiūlymo kokybę, detalumą, logiškumą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami tarpusavyje, todėl ieškovės grindžiamas lyginamasis vertinimo modelis prieštarauja pirkimo sąlygoms kaip lex specialis (specialusis įstatymas). Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad P1 vertinimas buvo atliekamas ne tarpusavyje lyginant pasiūlymus, o individualiai vertinant kiekvieną pasiūlymą pagal nustatytus kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
Ieškovės argumentai dėl S. M. pateiktų išvadų nepagrįsto neįvertinimo taip pat yra nepagrįsti. Teismas šiuos įrodymus vertino kartu su visa bylos medžiaga, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovės pozicija iš esmės grindžiama prielaida, kad jos pateiktoms išvadoms turėjo būti suteikta didesnė įrodomoji galia, tačiau toks reikalavimas prieštarauja laisvo įrodymų vertinimo principui.
Ieškovės pateiktos specialistų išvados iš dalies apima teisės klausimus, susijusius su pirkimo sąlygų aiškinimu ir taikymu, kurie pagal nuoseklią teismų praktiką nėra ekspertinio vertinimo objektas. Todėl šios išvados negali paneigti nei perkančiosios organizacijos ekspertinio vertinimo, nei teismo atlikto jų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai rėmėsi pirkime dalyvavusių ekspertų kolegialia išvada, kuri buvo atlikta pagal iš anksto nustatytus kriterijus, neturėjo šališkumo požymių ir atitiko pirkimo sąlygas. Tai, kad teismas nesivadovavo ieškovės pasitelktų specialistų išvadomis, savaime nereiškia jų neįvertinimo ar procesinių teisių pažeidimo.
Ieškovės argumentai dėl tariamo teismo sprendimo prieštaringumo yra nepagrįsti. Teismas nuosekliai konstatavo, kad P1 kriterijus buvo vertinamas ekspertiniu metodu pagal aiškiai apibrėžtus parametrus, o pateikti įrodymai nebuvo pakankami šiam vertinimui paneigti. Teismas taip pat nekonstatavo būtinybės skirti teismo ekspertizę, todėl ieškovės teiginiai dėl procesinių pažeidimų yra dirbtiniai ir deklaratyvūs.
Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo tariamos neatitikties Techninei specifikacijai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir neatitinka bylos medžiagos. Teismas, pripažinęs P1 balų skyrimą teisėtu ir pagrįstu, tuo pačiu patvirtino, kad pasiūlymas atitiko techninius reikalavimus tiek, kiek tai buvo būtina vertinant pagal P1 parametrą.
Trečiojo asmens vertinimu, P1 parametro vertinimas buvo atliktas teisėtai, objektyviai ir laikantis pirkimo sąlygų, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o apeliacinis skundas nepateikia teisinių ar faktinių argumentų, kurie paneigtų apskųsto sprendimo pagrįstumą.
Teismas pagrįstai ir teisėtai trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus pripažino konfidencialiais duomenimis ir atitinkamai juos pagrįstai laikė nevieša civilinės bylos medžiaga, o ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė priešingai. Ieškovės teiginiai dėl tariamai nepagrįsto konfidencialumo ribojimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis ir neatitinka ginčo nagrinėjimo metu nustatytų bylos duomenų.
Trečiojo asmens pasiūlymo informacijos konfidencialumo klausimas buvo ne procesinis techninis aspektas, o ginčo esmės dalis, susijusi su viešojo pirkimo (konkurencinio dialogo) specifika ir informacijos apsaugos balansu. Ieškovės prašymai atskleisti trečiojo asmens pasiūlymo informaciją ar pripažinti ją vieša iš esmės reiškė bandymą gauti dalies materialiųjų reikalavimų patenkinimą dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tokie prašymai pagrįstai negalėjo būti tenkinami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisėtai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo, kurioje akcentuota teismo pareiga vykdyti konfidencialumo kontrolę, o ne atskleisti konfidencialią informaciją kitai šaliai. Todėl teismo atsisakymas pripažinti trečiojo asmens pasiūlymo duomenis vieša bylos medžiaga atitiko procesinės teisės paskirtį ir rungimosi principo ribas, kurios nereiškia teisės iš anksto susipažinti su kitos šalies komercine paslaptimi.
Trečiojo asmens pasiūlymo duomenys pagrįstai pripažinti komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio ir VPAGSSĮ 13 straipsnio 2 dalies prasme. Byloje nustatyta, kad neatskleistos informacijos dalys apėmė techninius-inžinerinius sprendinius, brėžinius, projekto koncepciją, energinius skaičiavimus, objekto sukūrimo planą ir kitus know-how elementus, kurie yra individualiai sukurti, ekonominę vertę turintys ir konkurencinį pranašumą suteikiantys duomenys. Tokios informacijos atskleidimas neišvengiamai sudarytų sąlygas konkurentams ja pasinaudoti be sąnaudų, taip iškreipiant konkurencinę aplinką.
Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad tiekėjo techniniai sprendiniai, kai jie yra individualizuoti ir atskleidžia projekto koncepciją bei įgyvendinimo modelį, gali būti laikomi komercine paslaptimi, ypač Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – VPSP) ir sudėtingų inžinerinių projektų kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju konfidencialumo apsauga buvo ne tik galima, bet ir būtina siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Ieškovės argumentai dėl tariamo teisės į veiksmingą gynybą ir rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįsti. Teismų praktikoje aiškiai nustatyta, kad teisė į gynybą nesuteikia teisės susipažinti su kitos šalies komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, kai tai gali pažeisti teisėtus tiekėjo interesus ir konkurencijos apsaugą. Be to, byloje ieškovei buvo suteikta pakankama informacija ginčo teisių įgyvendinimui, todėl jo procesinės teisės nebuvo apribotos tiek, kad būtų pažeistas teisingo bylos nagrinėjimo standartas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pasiūlymo konfidenciali informacija atitinka visus komercinės paslapties požymius: ji nėra vieša, yra saugoma, turi ekonominę vertę ir suteikia konkurencinį pranašumą. Ypač VPSP pobūdžio pirkimuose tiekėjo pateikti sprendiniai yra ne standartiniai rinkos produktai, o individualiai sukurti intelektinės veiklos rezultatai, kurių atskleidimas reikštų nepagrįstą jų perdavimą konkurentams.
Teismas civilinėje byloje pagrįstai ir teisėtai neskyrė žodinio posėdžio, liudytojų apklausos ir teismo ekspertizės, o ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė (CPK 178 straipsnis) priešingai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl žodinio posėdžio pažymėjo, kad CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, jog viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o žodinis nagrinėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas tai laiko būtinu. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos sudėtingumas ar techninių klausimų gausa savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių byla negalėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nenustatyta, todėl teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pagrįstai paskyrė rašytinį procesą, nurodydamas, kad žodinis bylos nagrinėjimas tik užvilkintų procesą ir nėra būtinas bylos išnagrinėjimui.
Dėl liudytojų apklausos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, nes jis neatitiko CPK 190 straipsnyje nustatytų reikalavimų – nebuvo konkrečiai nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes kiekvienas liudytojas galėtų patvirtinti. Ieškovės prašymai buvo deklaratyvūs ir abstraktūs, iš esmės apsiribojantys bendro pobūdžio teiginiais apie „galimybę pateikti paaiškinimus“, tačiau neįvardijant konkrečių faktinių aplinkybių. Be to, prašymas buvo pateiktas pavėluotai, likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo, o tai, vadovaujantis CPK 181 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai vertintina kaip faktorius, galintis užvilkinti procesą.
Trečiasis asmuo dėl teismo ekspertizės skyrimo pažymėjo, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizė skiriama tik tada, kai bylai išspręsti būtinos specialios mokslo, technikos ar kitų sričių žinios. Tačiau viešųjų pirkimų ginčuose pasiūlymų vertinimo pagal nustatytus kriterijus teisėtumas yra teisės, o ne specialių žinių klausimas. Šiuo atveju ginčas iš esmės buvo susijęs su pirkimo sąlygų aiškinimu ir jų taikymo kontrole, o tai pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką negali būti perduota ekspertizei. Be to, ieškovė nepateikė konkrečių klausimų ekspertizei, kaip to reikalauja CPK 213 straipsnis, taip pat nepagrindė tinkamos eksperto kandidatūros ir pateikė tik formalaus pobūdžio sutikimą, kuris nebuvo tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla.
Teismas pagrįstai priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį išlaidos pagrįstai priteistos bylą laimėjusiai šaliai. Trečiasis asmuo pateikė CPK 98 straipsnyje nustatytus išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas, darbų išklotines ir apmokėjimo įrodymus, pagrindžiančius 32 629,30 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir procesinį intensyvumą, nėra pagrindo šių išlaidų laikyti neprotingomis ar mažintinomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė VPT išaiškinimus, kuriais rėmėsi apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje, siekdama pagrįsti, kad jos atžvilgiu nėra taikytinas pašalinimo pagrindas dėl „kontroliuojančio asmens“ ir kad motininės (ar akcinės grupės) struktūros asmenys savaime neturi būti prilyginami kontroliuojantiems ar atstovaujantiems subjektams VPĮ 46 straipsnio prasme.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės apeliacinės instancijos teisme teikti naujų įrodymų, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Toks ribojimas yra ribotos apeliacijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Nors draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje nėra absoliutus, jų priėmimas yra teismo diskrecija, kuri gali būti įgyvendinama tik nustačius, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų VPT išaiškinimų. Ieškovė nepagrindė, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme arba kad jų pateikimo būtinybė atsirado tik vėliau. Be to, pateikdama apeliacinį skundą ieškovė nesuformulavo atskiro prašymo dėl šių išaiškinimų prijungimo prie bylos.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ įgyvendinimo“ nutarė įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“.
2023 m. balandžio 15 d. perkančioji organizacija (atsakovė) paskelbė tarptautinį pirkimą konkurencinio dialogo būdu „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (el. b. 1 t., b. l. 108–280).
2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime (el. b. 1 t., b. l. 281–286).
2024 m. spalio 10 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti ir patikslinti pasiūlymo duomenis (el. b. 1 t., b. l. 287–301). 2024 m. spalio 17 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė prašomus pateikti duomenis (el. b. 1 t., b. l. 302–333).
2024 m. gruodžio 3 d. perkančioji organizacija (atsakovė) Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę pirkime ir dėl pirkimo laimėtojos. Perkančiosios organizacijos sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė: 1 vieta – UAB „Spi 1“ – 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“ – 23,95 balai; 3 vieta – UAB „Būsto projektai“ SPV – 20,59 balai; 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ – 13,69 balai (el. b. 1 t., b. l. 334–338).
2024 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją (atsakovę), prašydama leisti susipažinti su konkurencinio dialogo laimėtoju pripažinto pirkimo dalyvio pasiūlymu (el. b. 1 t., b. l. 339–340).
2024 m. gruodžio 5 d. ieškovė perkančiosios organizacijos (atsakovė) prašė suteikti informaciją: i) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu (P1, P2 ir P3); ii) informaciją apie ieškovės pasiūlymo įvertinimą – dėl ieškovės pasiūlymo kokybės ir efektyvumo kriterijaus (T) parametro P1 (pateikti motyvus dėl konkretaus balo skyrimo); iii) paaiškinti, kuo remiantis bei kokiu skaičiavimu būdu perkančioji organizacija nusprendė, kad „iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh“ (vertinant pačios ieškovės pasiūlymą P2 aspektu); iv) pateikti UAB „Amberola“ ir UAB „Būsto projektai SPV“ pasiūlymus susipažinimui (el. b. 1 t., b. l. 341–343).
2024 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė papildomą prašymą atsakovei dėl informacijos suteikimo, t. y. dėl susipažinimo tiek su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, tiek su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais (el. b. 1 t., b. l. 344–346).
2024 m. gruodžio 11 d. perkančioji organizacija (atsakovė) pateikė atsakymą į ieškovės prašymus dėl informacijos suteikimo ir leidimo susipažinti tiek su laimėjusios tiekėjos, tiek su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais. Perkančioji organizacija dėl ieškovės 2024 m. gruodžio 5 d. prašymo 6–9 punktų nurodė, kad: i) iki 2024 m. gruodžio 16 d. parengs ieškovės ir laimėjusios tiekėjos vertinimo kriterijaus (T) parametro (P1) subparametrų K1 ir K2 charakteristikas ir santykinius pranašumus; ii) laimėjusios tiekėjos vertinimo kriterijaus (T) parametro (P2) vertinimą pateiks gavus šio dalyvio pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimą; iii) laimėjusios tiekėjos vertinimo kriterijaus (T) parametro (P3) reikšmė yra 3 balai; iv) iki 2024 m. gruodžio 16 d. parengs paaiškinimą, kuo remiantis bei kokiu apskaičiavimu būdu perkančioji organizacija nusprendė, jog „iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh. Perkančioji organizacija dėl ieškovės prašymo susipažinti su laimėjusio dalyvio pasiūlymu ir paraiška nurodė, kad komisija pateikė laimėjusios tiekėjos pasiūlymo nekonfidencialią informaciją ir teikia paraiškos nekonfidencialią informaciją. Likusią pasiūlymo ir paraiškos dalį ir kitą informaciją susipažinimui pateiks, gavus laimėjusios tiekėjos pagrindimą dėl konfidencialios informacijos. Be to perkančioji organizacija nurodė, kad iki 2024 m. gruodžio 16 d. parengs tiek ieškovės, tiek laimėjusios dalyvės vertinimo kriterijaus (T) parametro (P1) subparametrų K1 ir K2 charakteristikas ir santykinius pranašumus. Dėl susipažinimo su antrą ir trečią vietą pasiūlymų eilėje užėmusių dalyvių paraiškomis, pirminiu pasiūlymu, galutiniu pasiūlymu ir kt., perkančioji organizacija paprašė iki 2024 m. gruodžio 13 d. pagrįsti turimą teisinį suinteresuotumą susipažinti su UAB „Amberola“ ir UAB „Būsto projektai SPV“ paraiškomis, sprendiniu ir pasiūlymu (el. b. 1 t., b. l. 347–350).
2024 m. gruodžio 13 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė paaiškinimą dėl jos suinteresuotumo susipažinti su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais ir vertinimu (el. b. 1 t., b. l. 351–353).
2024 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 1 dėl sprendimo panaikinimo ir pirkimo procedūros nutraukimo. Pretenzija Nr. 1 pateikta dėl parametro P2 ir tik tokia apimtimi, kiek perkančioji organizacija buvo suteikusi informacijos ieškovei apie savo atliktą vertinimą (el. b. 1 t., b. l. 355–393). 2024 m. gruodžio 23 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (el. b. 1 t., b. l. 400–418).
2024 m. gruodžio 20 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. 2 dėl galimai neskaidriai bei tuo pačiu neobjektyviai vykdytos pirkimo procedūros (rengiant motyvus apie pasiūlymo vertinimą jau po sprendimų priėmimo, kt.) (el. b. 1 t., b. l. 395–398). 2025 m. sausio 2 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (el. b. 1 t., b. l. 511–535).
2024 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 3 dėl: i) sprendime nepagrįstai skirtų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balų dalyviams (ieškovei ir laimėjusiai tiekėjai) pagal parametrą P1 panaikinimo ir perskaičiavimo; ii) nepagrįstai skirto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo laimėjusiai tiekėjai pagal parametrą P2 panaikinimo; iii) parametro P2 balų perskaičiavimo visiems dalyviams; iv) Pirkimo nutraukimo (el. b. 1 t., b. l. 420–506). 2025 m. sausio 8 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (el. b. 1 t., b. l. 537–634).
2025 m. sausio 13 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 4 dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atmetimo (ar nepagrįstai suteikto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo pagal parametrą P1 ir parametrą P2 perskaičiavimo) (el. b. 1 t., b. l. 665–681). 2025 m. sausio 20 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (el. b. 1 t., b. l. 711–727).
2025 m. sausio 13 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 5 dėl nepagrįstai ieškovei susipažinimui nepateiktų laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dokumentų, taip pat dėl nepagrįstai susipažinimui nepateiktų pirkimo dalyvių UAB „Amberola“ bei UAB Būsto projektai SPV pasiūlymų (el. b. 1 t., b. l. 683–695). 2025 m. sausio 20 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad pretenzija yra tenkinama iš dalies, t. y. perkančioji organizacija nusprendė raštu kreiptis į UAB „Amberola“ bei UAB Būsto projektai SPV dėl pasiūlymų nekonfidencialios informacijos išviešinimo ir konfidencialios informacijos pagrindimo (el. b. 1 t., b. l. 729–738).
2025 m. sausio 20 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. 6 dėl laimėjusios tiekėjos nepagrįsto pasiūlymo vertinimo (el. b. 1 t., b. l. 697–709). 2025 m. sausio 28 d. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė (el. b. 1 t., b. l. 739–762).
Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą viešajame pirkime Nr. 652650 dėl pasiūlymų eilės nustatymo, tame tarpe ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas ir laimėtojui UAB „Spi 1“ skirto balo pagal P1 parametrą ir dėl laimėtojui skirto balo pagal P2 parametrą; panaikinti 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir laimėtojo pasiūlymą atmesti dėl ieškinyje identifikuotos neatitikties pirkimo reikalavimams ar P1 nepagrįsto vertinimo; pripažinti atsakovės sprendimus dėl informacijos suteikimo dėl laimėtojo pasiūlymo apimties nepagrįstus ir tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, atlikti pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą; nutraukti ginčo pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė visa apimtimi, priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažino trečiojo asmens pateiktus brėžinius ir 2026 m. kovo 10 d. lydraščiu Nr. DOK-2428 pateiktus pasiūlymo dokumentus nevieša bylos medžiaga.
Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi bei priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo; neteisėtai taikė ieškinio senatį kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, taip pažeisdamas ieškovės teisę į teisminę gynybą; nepagrįstai pripažino, jog pasiūlymai pagal P1 kriterijų buvo vertinami objektyviai, todėl nebuvo pagrindo pakartotiniam vertinimui. Be to, ginčas, pasak apeliantės, apėmė ne tik P1 kriterijaus vertinimą, bet ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninei specifikacijai, tačiau dėl šios dalies teismas nepasisakė, todėl sprendimas yra neišsamus ir neatskleidžiantis bylos esmės.
Taip pat teismas, anot apeliantės, nepagrįstai pripažino dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų konfidencialiais ir juos laikė nevieša bylos medžiaga, nepagrįstai atsisakė skirti žodinį posėdį, apklausti liudytojus ir skirti ekspertizę, todėl byla esą buvo išnagrinėta neteisingai. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus
Apeliantė teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-11-934/2026 jau buvo pripažinęs jos teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo procedūras, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio klausimo vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Apeliantės nurodytoje ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisinio suinteresuotumo klausimas buvo vertinamas pagal tuo metu byloje nustatytas aplinkybes ir turimą bylos medžiagą. Tačiau teisinio suinteresuotumo egzistavimas nėra nekintanti procesinė prielaida. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo viso proceso metu vertinti, ar ieškinio patenkinimas galėtų sukelti ieškovei realius teisinius padarinius ir ar jos teisės galėtų būti veiksmingai apgintos.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas įvertino trečiojo asmens pateiktus naujus faktinius duomenis apie galimą ieškovės atitiktį VPAGSSĮ nustatytiems pašalinimo pagrindams. Teismas analizavo pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 papunkčio nuostatas, pagal kurias tiekėjas šalinamas iš pirkimo, jei jį kontroliuojantis asmuo arba pats juridinis asmuo yra nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, įskaitant papirkimą ir prekybą poveikiu.
Vertindamas šias aplinkybes, teismas rėmėsi 2024 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, kuria UAB „MG grupė“ buvo nuteista už papirkimą ir prekybą poveikiu, taip pat VPT paskelbta informacija apie ieškovės sąsajas su UAB „MG grupė“ kontroliuojamų įmonių grupe. Teismas nustatė, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos ankstesnio bylos nagrinėjimo metu ir gali turėti reikšmės vertinant ieškovės galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose bei pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų ir neperėmė perkančiosios organizacijos kompetencijos. Teismas vertino byloje nustatytas aplinkybes tik tiek, kiek jos reikšmingos procesinei sąlygai – teisiniam suinteresuotumui – nustatyti, t. y. ar ieškinio patenkinimas galėtų sukelti ieškovei realius teisinius padarinius ir sudaryti prielaidas jai siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Šiame kontekste teismas nevertino ir nepasisakė dėl pašalinimo procedūrų, o apsiribojo vien procesinės prielaidos – realios galimybės pasiekti ieškiniu siekiamą rezultatą – analize.
Teisinio suinteresuotumo vertinimas nėra tapatus tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų klausimo sprendimui. Nustatydamas šią procesinę sąlygą, teismas tik įvertina, ar egzistuoja reali, o ne hipotetinė galimybė, kad ieškovė, patenkinus ieškinį, galėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teisė į teisminę gynybą viešųjų pirkimų bylose siejama su realia tiekėjo galimybe sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti iš jos kylantį ekonominį rezultatą, o ne su abstrakčiu interesu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020). Teisinis suinteresuotumas nėra pripažįstamas, kai ieškinio patenkinimo teisinės pasekmės grindžiamos hipotetinėmis prielaidomis dėl galimos pirkimo procedūrų eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad, net ir patenkinus ieškinį dėl ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų, ieškovės galimybė tapti pirkimo laimėtoja išliktų neapibrėžta ir priklausoma nuo kitų, byloje neeliminuotų veiksnių, todėl realus teisinis suinteresuotumas nebuvo įrodytas.
Apeliantės argumentas, kad ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pripažintas jos teisinis suinteresuotumas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisės šį klausimą vertinti pagal naujai paaiškėjusias ir byloje nustatytas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, teisinis suinteresuotumas nėra nekintama procesinė prielaida – jis gali kisti priklausomai nuo bylos eigoje nustatytų esminių faktinių duomenų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi naujai trečiojo asmens pateikta informacija, kuri nebuvo vertinta ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, todėl pagrįstai nusprendė, kad ankstesnis procesinis vertinimas negali būti taikomas be naujų aplinkybių ištyrimo.
Dėl apeliantės argumento, susijusio su P2 vertinimo kriterijumi ir pradėtu kasaciniu procesu, pažymėtina, kad jis nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pakartotinai ginčyti to paties perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą pagal P2 parametrą nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis ieškovės 2025 m. sausio 29 d. ieškinio reikalavimų – panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą viešajame pirkime Nr. 652650 dėl pasiūlymų eilės nustatymo, įskaitant sprendimą dėl laimėtojui skirto balo pagal P2 parametrą – yra tiesiogiai susiję su jau išnagrinėtu ginču civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismui palikus šį sprendimą nepakeistą, jis įsiteisėjo.
Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną ir sukelia privalomas teisines pasekmes, kol nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio skundo pateikimas įsiteisėjusio teismo sprendimo galiojimo nesustabdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir pagrįstai nusprendė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo.
Dėl ieškovės praleisto ieškinio senaties termino
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio pateikimo termino praleidimą vertino kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, taip pažeisdamas teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Taip pat nurodė, kad termino praleidimas esą susidarė dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių – Klaipėdos apygardos teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio pateikimo terminą praleistu be svarbių priežasčių.
VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato imperatyvų 10 dienų terminą kreiptis į teismą, skaičiuojamą nuo perkančiosios organizacijos sprendimo paskelbimo arba atsakymo į pretenziją išsiuntimo dienos. Šio termino paskirtis – užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, teisinį tikrumą ir proceso koncentraciją.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas sprendimas, dėl kurio apeliantė reiškė pretenzijas buvo priimtas 2024 m. gruodžio 3 d. 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė pretenziją Nr. 3 dėl, be kita ko, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balų pagal parametrą P1. 2025 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo ši pretenzija buvo atmesta. Ne vėliau kaip šiuo momentu ieškovei buvo žinomi ginčijamo sprendimo esminiai faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. sausio 29 d.
Vadovaujantis VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalimi ir procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis, ieškinio pareiškimo terminas baigėsi 2025 m. sausio 20 d. Nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2025 m. sausio 29 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama.
Apeliantės argumentai, kad termino eigos pradžia turėtų būti siejama su vėlesniu informacijos gavimu ar papildomais atsakymais į pretenzijas, nepagrįsti. Viešųjų pirkimų ginčuose termino pradžia siejama su momentu, kai ieškovui tampa žinomas arba turėjo tapti žinomas ginčijamas sprendimas ir jo esminiai motyvai, o ne su vėlesniu jų detalizavimu.
Atsižvelgiant į tai, vėlesni perkančiosios organizacijos atsakymai į pretenzijas ar papildomai pateikta informacija, jei jie nekeičia ginčijamo sprendimo esmės ir nesukuria naujo savarankiško pažeidimo, vertintini kaip ginčo išaiškinimo ar detalizavimo veiksmai. Tokie veiksmai nepakeičia nei ginčijamo sprendimo teisinės prigimties, nei ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios. Nagrinėjamu atveju vėlesnės pretenzijos buvo susijusios ne su naujais savarankiškais perkančiosios organizacijos sprendimais ar atskirais pažeidimais, o tik su to paties sprendimo vertinimo detalizavimu.
Vien aplinkybė, kad ieškovė teikė papildomas pretenzijas ir gavo atsakymus į jas, savaime nesudaro pagrindo iš naujo skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminą dėl to paties ginčijamo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklausytų nuo pačios šalies procesinių veiksmų sekos, o tai nesuderinama su imperatyviu terminų pobūdžiu ir proceso koncentracijos principu.
Apeliantės argumentai dėl vėlesnių pretenzijų turinio nepaneigia išvados, kad ginčo esmė – 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo teisėtumas – buvo žinoma ankstyvoje ginčo stadijoje ir galėjo būti ginčijama vienu procesiniu veiksmu. Ginčo fragmentavimas per kelias pretenzijas ir vėlesnius procesinius dokumentus nesudaro objektyvios kliūties laiku kreiptis į teismą.
Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad kitoje byloje teismas atsisakė priimti jos patikslintą ieškinį, savaime nesudaro svarbios priežasties praleistam terminui atnaujinti. Procesinis sprendimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo reiškia tik konkretaus procesinio veiksmo vertinimą toje byloje, tačiau nepaneigia asmens teisės savarankiškai ir laiku kreiptis į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių gynimo.
Nors apeliantė nurodo, kad po atsisakymo priimti patikslintą ieškinį pasirinko inicijuoti naują bylą, ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog viešųjų pirkimų ginčams taikomi terminai skaičiuojami nuo įstatyme nustatytų objektyvių momentų ir negali būti siejami su šalies pasirinkta procesine strategija ar sprendimu tam tikrus reikalavimus reikšti vienoje ar kitoje byloje. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas imperatyvių terminų eigą sieti su subjektyviu proceso šalies elgesiu, o tai būtų nesuderinama su viešųjų pirkimų ginčams būdingais operatyvumo, teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principais.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovei egzistavo objektyvi ir neišvengiama kliūtis laiku pareikšti visus reikalavimus. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad ieškovė turėjo pakankamai informacijos ginčyti atsakovės sprendimą ir galėjo visus su juo susijusius reikalavimus pareikšti viename procese įstatymo nustatytais terminais.
„Svarbios priežasties“ institutas aiškintinas siaurai – kaip objektyvi, neišvengiama ir tiesiogiai laiku kreiptis į teismą sutrukdžiusi aplinkybė. Svarbios priežasties egzistavimas vertintinas pagal tai, ar aplinkybė objektyviai eliminavo galimybę pareikšti ieškinį laiku, o ne ar ji apsunkino procesinę strategiją ar taktiką. Procesiniai nepatogumai, ginčo skaidymas ar pasirinkti procesiniai veiksmai tokių aplinkybių nesudaro.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių, neišvengiamų kliūčių, kurios būtų užkirtusios kelią ieškovei laiku pareikšti visus reikalavimus. Priešingai, ieškovė nuo ankstyvos ginčo stadijos turėjo pakankamą informaciją ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą visa apimtimi vienu procesiniu veiksmu.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinio pateikimo terminą praleistu be svarbių priežasčių, o apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia.
Papildomai pažymėtina, kad net ir konstatavęs termino praleidimą, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų apeliantės keliamų argumentų iš esmės, todėl, net ir konstatavus ieškinio pateikimo termino praleidimą, ginčas buvo išnagrinėtas visa apimtimi.
Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio pateikimo termino praleidimas galėjo būti laikomas pateisinamu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas ar paneigęs apeliantės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Dėl ieškovei bei trečiajam asmeniui (laimėtojui) skirtų balų pagal kriterijų P1
Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų P1, apimantį subkriterijus K1 ir K2, bei dėl to, ar šis vertinimas atitiko viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Apeliantė iš esmės teigia, kad pasiūlymų vertinimas buvo nenuoseklus, analogiškoms situacijoms taikyti skirtingi vertinimo standartai, taip pat kad teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų ir nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl P1 parametro vertinimo ir tariamo skirtingų vertinimo standartų taikymo.
Apeliantė iš esmės teigia, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal P1 parametrą, taikė skirtingus vertinimo standartus analogiškoms situacijoms, taip pažeisdama viešųjų pirkimų principus.
Apeliantės argumentai grindžiami pavienių vertinimo veiksmų lyginimu ir jų vertinimu ex post (po įvykio), t. y. remiantis vėliau susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir jau žinomu galutiniu sprendimu, o ne tomis aplinkybėmis, kurios egzistavo vertinimo atlikimo metu. Tačiau toks rezultatų sugretinimas savaime nepatvirtina, kad perkančioji organizacija nukrypo nuo pirkimo sąlygose nustatytos vertinimo metodikos ar taikė skirtingas taisykles skirtingiems tiekėjams.
Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme, grįsdama savo reikalavimus dėl P1 parametro balų netinkamumo, ieškinyje pateikė tiek jos, tiek trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo aspektų sugretinimus ir jų pagrindu kvestionavo skirtingų balų suteikimą (ieškinio 36 punktas). Taigi apeliantės procesinė pozicija pirmosios instancijos teisme buvo grindžiama vertinimo rezultatų sugretinimu ir jų tariamu nenuoseklumu.
Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ nuostatos patvirtina, kad P1 parametras buvo vertinamas pagal iš anksto nustatytą, visiems tiekėjams vienodai taikomą metodiką, paremtą individualiu kiekvieno pasiūlymo turinio ir jo atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimu. Nustatyta P1 kriterijaus struktūra, subkriterijai K1 ir K2, vertinimo skalė bei balų suteikimo principai, pagal kuriuos kiekvienas pasiūlymas buvo vertinamas kokybiškai, atsižvelgiant į jo sprendinių visumą ir atitiktį pirkimo dokumentuose apibrėžtiems reikalavimams. Vertinimo metodika nenumatė pasiūlymų tarpusavio lyginimo kaip savarankiško vertinimo pagrindo, o balai buvo skiriami įvertinant kiekvieno pasiūlymo sprendinių visumą pagal iš anksto apibrėžtus kokybinius kriterijus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasiūlymus vertino komisija, sudaryta iš kelių ekspertų, kurie kiekvieną pasiūlymą vertino individualiai pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o galutinis balas buvo nustatomas apibendrinant atskirų vertintojų vertinimus. Nenustatyta duomenų, kad vertinimo metodika būtų buvusi keičiama vertinimo proceso metu ar jog ji būtų taikyta nevienodai skirtingiems tiekėjams nukrypstant nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos tvarkos.
Apeliantės nurodomi pavyzdžiai, kai tam tikri sprendiniai vienu atveju laikomi privalumu, o kitu – trūkumu, savaime nepatvirtina nevienodo vertinimo standartų taikymo, nes tokie vertinimai atliekami konkretaus pasiūlymo kontekste, vertinant pasiūlymą kaip visumą, sprendinių tarpusavio suderinamumą bei jų atitiktį nustatytiems kokybiniams reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo vertinimas buvo atliktas individualiai, vadovaujantis pirkimo sąlygose įtvirtinta metodika, o ne atliekant pasiūlymų tarpusavio sugretinimą kaip savarankišką vertinimo būdą. Apeliantės argumentai iš esmės grindžiami atskirų vertinimo aspektų interpretacija, iš kurios daromos bendros išvados apie vertinimo nenuoseklumą.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad P1 parametro vertinimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ar skaidrumo principus, ar kad egzistuoja teisinis pagrindas pakartotiniam pasiūlymų vertinimui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų, įskaitant specialistų pateiktas išvadas, vertinimo bei dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą, nusprendžia, kad jie yra nepagrįsti.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK įtvirtintą įrodymų vertinimo principą teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų byloje esančių duomenų visumos išanalizavimu. Nė vienam įrodymui – įskaitant specialistų ar konsultacines išvadas – įstatymas nesuteikia išankstinės galios ar privalomumo, todėl tokie duomenys vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jų tarpusavio ryšiu ir visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad specialistų išvados yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau jos savaime nelemia bylos baigties ir teismui nėra privalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas P1 kriterijaus (K1 ir K2 subkriterijų) taikymo teisėtumą, rėmėsi visų byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant pirkimo dokumentus, vertinimo metodiką, komisijos vertinimo struktūrą bei byloje pateiktus paaiškinimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo vertinimą atliko kompetentingi ekspertai pagal iš anksto nustatytus ir visiems tiekėjams vienodai taikytus kriterijus, o vertinimo rezultatai buvo grindžiami individualiu kiekvieno pasiūlymo turinio įvertinimu.
Apeliantės pateiktos specialistų išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl vertinimo metodikos aiškumo ir jos nuoseklaus taikymo. Šiose išvadose iš esmės pateikiamas alternatyvus, apeliantės poziciją atitinkantis vertinimas, tačiau vien skirtinga specialistų nuomonė savaime nepatvirtina, kad perkančioji organizacija nukrypo nuo pirkimo dokumentuose įtvirtintos metodikos ar taikė skirtingus vertinimo standartus skirtingiems tiekėjams.
Be to, apeliantės argumentai dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę ar plačiau remtis jos pateiktomis išvadomis nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės pažeidimo. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas vien dėl to, kad to prašo šalis. Teismas sprendžia, ar ekspertizė yra reikalinga, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir galimybę nustatyti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, todėl ekspertizės skyrimas nebuvo būtinas.
Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai pasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių. Pagal suformuotą teismų praktiką teismo pareiga motyvuoti sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą – pakanka, kad būtų pasisakyta dėl esminių ginčo faktinių ir teisinių aspektų, lemiančių bylos išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės įvertino P1 kriterijaus taikymo teisėtumą, todėl sprendimas laikytinas pakankamai motyvuotu.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai nesivadovavo apeliantės pateiktomis specialistų išvadomis kaip lemiamais įrodymais ir nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus dėl neva neišnagrinėto trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai.
Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės argumentas dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties techninei specifikacijai yra pateikiamas izoliuotai, nesiejant jo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir bylos nagrinėjimo apimtimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo esmė buvo susijusi su perkančiosios organizacijos atliktu pasiūlymų vertinimu pagal P1 (K1 ir K2) parametrus ir jų balų suteikimo teisėtumu.
Apeliantės pirmosios instancijos teisme pareikšti reikalavimai, kaip matyti iš ieškinio turinio, buvo susiję su perkančiosios organizacijos atlikto pasiūlymų vertinimo pagal P1 parametrą teisėtumu, inter alia (be visa kita) teigiant, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir (arba) jog jam neteisėtai suteikti balai. Taigi klausimas dėl pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai nagrinėjamu atveju buvo keliamos kaip P1 vertinimo pagrįstumo vertinimo sudedamoji dalis, o ne kaip savarankiškas, nuo balų skyrimo mechanizmo atskirtas ginčo objektas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirkimo dokumentų turinį, vertinimo metodiką bei komisijos atlikto vertinimo pobūdį, konstatavo, kad tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui P1 parametro balai buvo suteikti tinkamai, laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad P1 parametro vertinimas apėmė pasiūlymų sprendinių visumą, įskaitant jų techninius aspektus tiek, kiek jie buvo vertinimo dalis, teismo išvados dėl balų suteikimo teisėtumo leidžia daryti išvadą, jog vertinimo kontekste nebuvo nustatyta esminių trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų techninės specifikacijos reikalavimams, galėjusių turėti įtakos vertinimo rezultatui.
Apeliantės teiginys, kad teismas „apskritai nepasisakė“ dėl techninės specifikacijos, nepagrįstas, nes teismo sprendimo motyvai turi būti vertinami sistemiškai, o ne fragmentiškai. Teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną atskirai išskirtą argumentą, jeigu iš sprendimo motyvų visumos yra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais remtasi, priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pasisakė dėl pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms vertinimo, kuris apėmė ir techninius aspektus.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl P1 kriterijaus vertinimo nenuoseklumo, skirtingų vertinimo standartų taikymo bei nepakankamo pasisakymo dėl techninės specifikacijos yra nepagrįsti. Byloje nenustatyta, kad perkančioji organizacija būtų nukrypusi nuo pirkimo sąlygose įtvirtintos vertinimo metodikos ar skirtingiems tiekėjams taikiusi skirtingas taisykles, o apeliantės argumentai iš esmės grindžiami vertinimo rezultatų interpretacija ir jų sugretinimu.
Taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų neišnagrinėjęs ginčo esmės ar pažeidęs pareigą motyvuoti sprendimą – teismo motyvai yra pakankami ir apima esminius ginčo aspektus, todėl vien apeliantės nesutikimas su vertinimu nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti.
Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo supažindinti ieškovę su pirkimo laimėtojo pasiūlymą sudarančia konfidencialia informacija
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus pripažino konfidencialiais duomenimis ir nepagrįstai juos laikė nevieša civilinės bylos medžiaga.
VPAGSSĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga saugoti tiekėjų nurodytą konfidencialią informaciją, kartu aiškiai įtvirtinant, kad visas pasiūlymas negali būti pripažįstamas konfidencialiu. Ši nuostata reiškia, kad tiekėjo atliktas informacijos pažymėjimas konfidencialia savaime nesukuria jos konfidencialumo teisinės prezumpcijos ir neeliminuoja perkančiosios organizacijos bei teismo pareigos atlikti individualų tokios informacijos vertinimą. Sprendžiant dėl informacijos konfidencialumo, būtina nustatyti, ar konkreti informacija atitinka komercinės paslapties požymius pagal CK 1.116 straipsnį, t. y. ar ji yra slapta, turi ekonominę vertę dėl savo slaptumo ir ar jos atžvilgiu taikomos pagrįstos apsaugos priemonės, taip pat įvertinti, ar jos atskleidimas galėtų objektyviai pakenkti teisėtiems tiekėjo komerciniams interesams ar iškreipti konkurenciją.
ESTT yra pažymėjęs, kad nacionaliniai teismai ir perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisėtų komercinių interesų apsaugos, įskaitant komercinių paslapčių apsaugą, kartu suteikiant tiekėjui pakankamai informacijos ginčyti priimtą sprendimą ir užtikrinant, kad konfidenciali informacija nebūtų atskleista daugiau, nei būtina (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C-927/19).
Be to, ESTT yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija, įgyvendindama viešųjų pirkimų direktyvose įtvirtintą konfidencialumo apsaugos sistemą, gali atsisakyti atskleisti ne tik komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir kitus duomenis, kurie, nors ir nepatenka į komercinės paslapties sąvoką, vis dėlto turi likti neprieinami dėl teisės aktų reikalavimų, viešojo intereso ar teisėtų ekonominės veiklos vykdytojo komercinių interesų apsaugos, jeigu jų atskleidimas galėtų realiai pakenkti sąžiningai konkurencijai ar teisėtiems tiekėjo interesams, kartu užtikrinant teisės į veiksmingą teisinę gynybą pusiausvyrą (ESTT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Nr. C-54/21).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad konfidencialumo vertinimas turi būti atliekamas ne formaliai, o analizuojant konkrečios informacijos turinį ir jos ekonominę reikšmę, o apsauga taikoma tik tiek, kiek tai būtina teisėtiems tiekėjo interesams apsaugoti, nepažeidžiant teisės į veiksmingą teisinę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo viso pasiūlymo konfidencialiu nelaikė ir dalis informacijos apeliantei buvo atskleista. Todėl nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl absoliutaus atsisakymo suteikti informaciją, o dėl konkrečių techninių, inžinerinių, architektūrinių ir ekonominių sprendinių, kuriuos trečiasis asmuo laikė sudarančiais jo know-how ir komercinę paslaptį, neatskleidimo.
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kokią informaciją jis laiko konfidencialia, ir atsakovė pateikė ieškovei susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų. Ieškovei nebuvo pateikti susipažinti: brėžiniai, vizualizacijos, techninė–inžinerinė informacija, objekto sukūrimo planas ir energinio efektyvumo rodiklių pagrindimo dokumentai.
Vertinant šių dokumentų turinį, nustatyta, kad juose pateikiama ne pavienių techninių duomenų visuma, o tarpusavyje susijęs projektinių sprendinių kompleksas, apimantis konkrečius architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir funkcinius sprendimus, kurie atskleidžia individualiai parengtą projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo logiką.
Ginčo dokumentai apima ne izoliuotus techninius duomenis ar pavienius parametrus, o tarpusavyje funkciškai ir logiškai susietą kompleksinį projektinių sprendinių rinkinį, sudarantį vientisą pasiūlymo koncepciją. Šią aplinkybę lemia nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros – investuotojo atrankos valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekte, vykdomos konkurencinio dialogo būdu – specifika. Tokiose procedūrose tiekėjai siūlo ne vien standartinius darbus ar paslaugas pagal iš anksto išsamiai apibrėžtus techninius reikalavimus, bet savarankiškai formuoja būdus, priemones bei techninius, inžinerinius ir ekonominius sprendinius, skirtus pasiekti perkančiosios organizacijos nustatytą rezultatą, todėl pasiūlyme atsispindi individualizuota sprendinių visuma, galinti atskleisti tiekėjo know-how.
Tokia informacija apima detalius sprendinius dėl objekto planavimo, funkcinių zonų išdėstymo, inžinerinių sistemų sprendimų, srautų organizavimo bei energinio efektyvumo užtikrinimo, kurie nėra vien bendro pobūdžio ar viešai prieinami duomenys, o atspindi konkretaus tiekėjo projektavimo metodiką ir sprendinių visumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.116 straipsnį komercine paslaptimi laikoma informacija, kuri turi ekonominę vertę dėl to, kad ji nėra viešai žinoma ir yra saugoma. ESTT praktikoje pripažįstama, kad konfidenciali gali būti ne tik pati galutinė informacija, bet ir sprendinių struktūra ar metodika, jeigu jos atskleidimas galėtų suteikti konkurencinį pranašumą (ESTT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Nr. C-54/21).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dokumentuose esanti informacija leidžia identifikuoti ne tik galutinį projekto rezultatą, bet ir sprendimų formavimo logiką, projektavimo principus bei techninių pasirinkimų tarpusavio ryšius. Tokios informacijos atskleidimas sudarytų sąlygas konkurentams perimti tiekėjo sprendinių struktūrą, nepatiriant jų sukūrimo sąnaudų, ir taip objektyviai galėtų lemti konkurencinio pranašumo praradimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčo dokumentai apima ne izoliuotus techninius duomenis, o kompleksinį projektinių sprendinių rinkinį, kuris dėl savo detalumo ir tarpusavio sąsajų gali būti pripažįstamas konfidencialia informacija CK 1.116 straipsnio prasme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad konfidencialumo apimtis turi būti vertinama individualiai, kiekvieną informacijos dalį atribojant nuo bendro pobūdžio ar pirkimo vertinimui būtinos informacijos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neatskleistos informacijos dalys yra tiesiogiai susijusios su trečiojo asmens techniniais sprendiniais ir jų struktūra, kuri sudaro konkurencinę vertę.
ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymuose esančios informacijos konfidencialumo turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisėtų komercinių interesų apsaugos, įskaitant komercinių paslapčių apsaugą. Tokia pusiausvyra reiškia, kad perkančioji organizacija ir teismas privalo užtikrinti, jog būtų atskleista pakankamai informacijos sprendimo teisėtumui ginčyti, tačiau kartu nebūtų atskleidžiama daugiau, nei būtina siekiant apsaugoti tiekėjo komerciškai jautrią informaciją (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C-927/19; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė ieškovei buvo pateikusi susipažinti su dalimi trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, įskaitant Objekto sukūrimo planą, įvykdytų sutarčių sąrašą ir užsakovų atsiliepimus, energijos suvartojimo rodiklių apibendrinimus, taip pat tam tikras vizualizacijas ir brėžinius. Be to, dalis trečiojo asmens pasiūlymo techninės informacijos buvo pateikta tiek administracinės procedūros metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo nuspręsti, kad dėl neatskleistos informacijos apimties ieškovei buvo užkirsta galimybė susipažinti su esminiais perkančiosios organizacijos sprendimo motyvais ar veiksmingai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ginčo dokumentų dalis konfidencialia informacija, tinkamai suderino viešumo principą, konfidencialumo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teismo atsisakymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kviesti ir apklausti liudytojus bei skirti teismo ekspertizę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl esą nepagrįsto žodinio proceso neskyrimo, liudytojų neapklausimo ir teismo ekspertizės neatlikimo, daro išvadą, kad šie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
Visų pirma, pagal CPK 423¹ straipsnio 4 dalį viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o žodinis nagrinėjimas yra išimtinio pobūdžio procesinė galimybė, taikoma tik tuomet, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, motyvuotai pripažįsta, kad be žodinio proceso nebus užtikrintas tinkamas bylos išnagrinėjimas. Vien bylos sudėtingumas, techninis pobūdis ar specialių žinių poreikis savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bendrosios taisyklės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti išsamūs byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai procesiniai dokumentai, šalių pozicijos yra aiškiai išdėstytos, o byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pakankami ginčo išsprendimui, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas.
Antra, apeliantės prašymai dėl liudytojų apklausos pagrįstai nebuvo tenkinti, kadangi jie neatitiko CPK 190 straipsnio reikalavimų. Apeliantė nenurodė konkrečių ir individualizuotų aplinkybių, kurias kiekvienas siūlomas liudytojas galėtų patvirtinti ar paneigti, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie „aktualios informacijos pateikimą“ ar „paaiškinimų suteikimą“. Tokie abstraktūs prašymai nesudaro pagrindo liudytojų apklausai, nes liudytojų parodymai yra skirti konkrečių faktinių aplinkybių nustatymui, o ne bendram šalių pozicijų aiškinimui ar įrodymų papildymui. Be to, dalis siūlomų asmenų yra specialistai, kurių pateikti vertinimai jau yra byloje, todėl jų apklausa nebūtų suteikusi naujos faktinės informacijos, reikšmingos ginčo išsprendimui.
Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizė skiriama tik tuomet, kai bylai išspręsti būtinos specialios mokslo, technikos ar kitų sričių žinios, kurių teismas neturi. Tačiau ekspertizė negali būti naudojama teisės klausimams spręsti ar pirkimo dokumentų bei jų taikymo teisiniam vertinimui atlikti. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas iš esmės buvo susijęs su viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymo teisėtumo ir jų interpretavimo klausimais, kurie yra teisės, o ne specialių žinių vertinimo sritis. Be to, apeliantė nepateikė konkrečių ekspertui užduotinų klausimų, o jos prašymas buvo grindžiamas alternatyviu procesinių prašymų tenkinimo modeliu, o tai neatitinka ekspertizės instituto paskirties.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo rašytinio proceso taisyklės, taip pat nebuvo pagrindo liudytojų apklausai ar teismo ekspertizės skyrimui. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad šių procesinių veiksmų neatlikimas būtų lėmęs netinkamą bylos išnagrinėjimą ar pažeidęs jos procesines teises.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi jie nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, atlikto įrodymų vertinimo bei padarytų teisinių išvadų pagrįstumo. Konstatavus, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylą bei įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
Įvertinus apeliantės argumentus dėl esą nepagrįstai didelių atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į jų patirtų išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą, sprendžiant dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, atsižvelgti į pateiktus įrodymus, išlaidų pagrįstumą, taip pat į bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę bei Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti ir šalys to neginčija, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė išsamias suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, sąskaitas faktūras bei kitus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, kurie pagrindžia realiai patirtas išlaidas.
Apeliantė iš esmės ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, teigdama, kad jos per didelės, todėl teismas privalėjo jas mažinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, esant konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms ir atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali būti pagrindas priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nustatytas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis, tiek mažesnį už šį maksimalų dydį atlyginimą, net ir tais atvejais, kai jis nesiekia Rekomendacijose nustatytos ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti priteisiamos ir Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančios bylinėjimosi išlaidos, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, kai byla nagrinėjama ne vienerius metus ar esant kitoms panašioms išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).
Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti priteisiamos ir Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančios bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties. Ginčas nagrinėtas daugiau nei vienerius metus, byla buvo pakartotinai nagrinėta pirmosios instancijos teisme po apeliacinės instancijos teismo nutarties, o procesas pasižymėjo išskirtinai didele procesinių dokumentų bei įrodymų apimtimi.
Elektroninę bylą sudaro 8 tomai. Vien ieškovės ieškinys sudaro 107 psl., prie jo pateikti 29 priedai, kurių bendra apimtis siekia 816 psl. Ieškovės dublikas sudaro 38 psl., prie jo pateikti 9 priedai. Taip pat byloje buvo pateikti didelės apimties atsiliepimai į ieškinį ir triplikai. Taigi byloje buvo sukauptas itin didelis procesinės ir įrodomosios medžiagos kiekis, kurio apimtis objektyviai lėmė reikšmingai padidėjusias teisinių paslaugų sąnaudas. Be to, šalys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikdamos papildomus procesinius dokumentus, prašymus ir paaiškinimus, o tai dar labiau didino bylos nagrinėjimo apimtį ir kompleksiškumą. Šios aplinkybės vertintinos kaip objektyviai pagrindžiančios tiek itin didelę bylos apimtį, tiek padidėjusias teisinių paslaugų sąnaudas.
Šių aplinkybių kontekste reikšminga ir tai, kad pati ieškovė civilinėje byloje prašė priteisti iš esmės analogiško dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinio atstovavimo paslaugomis. Civilinę bylą nagrinėjant pirmąja instancija pirmąjį kartą, taip pat ją nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei perdavus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė priteisti iš viso 28 389,63 Eur teisinio atstovavimo išlaidų bei 9 680,00 Eur kitų išlaidų, susijusių su specialistų išvadų rengimu. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nagrinėjamos bylos sudėtingumas ir procesinių veiksmų apimtis objektyviai lėmė reikšmingas teisines sąnaudas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip neproporcingos ar nepagrįstos.
Apeliantės argumentai dėl tariamai neproporcingo išlaidų dydžio iš esmės grindžiami abstrakčiais teiginiais, nepateikiant konkrečių duomenų, kurie paneigtų pateiktų sąskaitų, atliktų darbų ataskaitų ar jų sąsajos su byla pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad priteistos sumos yra reikšmingos, savaime nepatvirtina jų nepagrįstumo, kai jos yra dokumentuotos ir susijusios su realiai atliktu darbu sudėtingoje ir ilgai trukusioje byloje.
Apeliantės argumentas dėl atsakovės organizacinės struktūros (teisės skyriaus darbuotojų skaičiaus) taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistinų išlaidų, nes teisė į advokato pagalbą ir jos apmokėjimo išlaidų atlyginimą nėra siejama su šalių vidiniais organizaciniais resursais. Procesinių išlaidų atlyginimas priklauso nuo faktiškai patirtų ir pagrįstų išlaidų, o ne nuo to, ar šalis teoriškai galėjo pati vykdyti teisinę gynybą.
Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad priteistos sumos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo, nes Rekomendacijos nėra absoliutaus ribojimo instrumentas. Jos taikomos kartu su individualiu bylos aplinkybių vertinimu, o išimtiniais atvejais, esant sudėtingai, ilgai nagrinėtai ir procesiškai intensyviai bylai, gali būti pagrindas priteisti ir didesnes išlaidas.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos sudėtingumą, trukmę, procesinių veiksmų apimtį bei pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų, o jo išvada dėl jų priteisimo yra pagrįsta ir motyvuota. Apeliantės argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 7 441,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 7 751,74 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstomis visų atsakovės ir trečiojo asmens prašomų atlyginti išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Nors byla pasižymėjo reikšminga apimtimi, apeliacinės instancijos procese buvo rengiamas tik atsiliepimas į apeliacinį skundą, o ginčo faktinės aplinkybės ir teisiniai klausimai jau buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Todėl rengiant atsiliepimus nebuvo poreikio atlikti iš naujo visos bylos analizės ar formuoti naujos teisinės pozicijos. Atsižvelgdama į atsiliepimų pobūdį, apimtį, atlikto darbo mastą bei Rekomendacijose nustatytus orientacinius dydžius (maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį – 3 284,84 Eur), teisėjų kolegija mažina prašomas priteisti išlaidas ir iš ieškovės atsakovės bei trečiojo asmens naudai priteisia po 3 285 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai 3 285 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“ 3 285 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.