Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

e2A-206-577/2026 2-57-3-00145-2025-6 kategorijos: 3.5.2; 3.5.20.2 (S)

2026 m. birželio 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams N. K., R. K. ir antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

pripažinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2024 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-5-46466 (toliau – turto pardavimo iš varžytynių aktas), kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), parduotas R. K., negaliojančiu;

taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei J. M. nuosavybės teises į ginčo butą;

įpareigoti antstolę Brigitą Tamkevičienę grąžinti R. K. jo sumokėtus 179 000 Eur.

Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d. antstolė Brigita Tamkevičienė paskelbė ginčo buto antrąsias varžytynes, tačiau pranešimas apie paskelbtas antrąsias varžytynes ieškovei nebuvo įteiktas. Apie antrąsias varžytynes ieškovė sužinojo iš pažįstamo asmens. Antrosios varžytynės buvo baigtos 2024 m. lapkričio 11 d., turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2024 m. gruodžio 2 d.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-1717-980/2025 pagal ieškovės J. M. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje buvo vertinami pareiškėjos argumentai dėl nustatytos per mažos ginčo buto pardavimo kainos, apribotos galimybės surasti pirkėją ir ginčo butą parduoti savarankiškai. Taip pat vertinti skundo argumentai, susiję su tuo, kad varžytynėse parduotas ginčo butas yra paskutinis ieškovės gyvenamasis būstas, nagrinėtos ieškovės tinkamo informavimo apie paskelbtas varžytynes aplinkybės, ieškovei teigiant, jog apie įvykusį turto pardavimą ji sužinojo tik po ginčo buto pardavimo. Teismas nurodė, kad paminėtoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurie yra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Vertindamas, ar vykdymo proceso metu nustatyta ginčo buto vertė atitinka tikrąją tuo metu buvusią turto rinkos vertę, teismas nurodė, kad nors ieškovė išreiškė nesutikimą su ekspertės L. C. nustatyta ginčo buto rinkos verte, ji nustatytu laiku ir tvarka nepateikė prieštaravimų ar juos pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikta tarpininkavimo sutartis su brokeriu R. Ž. neįrodo 369 000 Eur ginčo buto vertės, o tik atspindi ieškovės lūkestį, kuris neatitiko realių rinkos sąlygų. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad per dvejus pardavimo metus neatsirado nė vieno potencialaus pirkėjo, o ieškovės teiginiai apie kitos agentūros neva surastą pirkėją liko nepagrįsti įrodymais. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti www.aruodas.lt skelbimai neįrodo ginčo buto vertės, nes palyginamieji objektai iš esmės skiriasi nuo parduoto turto savo plotu, lokacija, aukštu bei technine būkle. Teismas taip pat pabrėžė, kad skelbimuose nurodoma kaina yra pardavėjo lūkestis ir derybų objektas, todėl ji negali būti laikoma objektyvia rinkos kaina ar pagrindu abejoti eksperto nustatyta verte. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad vien deklaratyvus nesutikimas nėra pakankamas pagrindas abejoti kvalifikuoto eksperto išvadomis, todėl nustatytą turto vertę laikė pagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad pradinė kaina varžytynėse nelemia galutinės turto vertės, nes tikrąją rinkos kainą suformuoja pirkėjų konkurencija ir tokie veiksniai kaip turto patrauklumas bei ekonominė situacija. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosiose varžytynėse neatsirado nė vieno pirkėjo, teismas konstatavo, jog turtas nebuvo įkainotas per mažai.

Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai apie apribotą galimybę pačiai parduoti turtą yra nepagrįsti ir prieštaringi, nes ji nepateikė įrodymų apie turėtą potencialų pirkėją, o teismo posėdyje pripažino, jog pirkėjų nebuvo suradęs ir jos pasamdytas brokeris. Teismas atmetė ieškovės deklaratyvius ir neįrodytus teiginius dėl neva tendencingų ar nusikalstamų antstolės veiksmų „užblokuojant“ pardavimą, pabrėždamas, kad prejudicinę galią turinčioje teismo nutartyje nustatyta, jog visa informacija apie vykdymo procesą ieškovei buvo teikiama tinkamai, siunčiant ją elektroniniu paštu.

Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl netinkamo atstovavimo vykdymo procese, pabrėždamas, kad ji turėjo visas galimybes laiku kreiptis teisinės pagalbos, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė ne pirmą kartą susiduria su turto pardavimo iš varžytynių procedūra.

Teismas išaiškino, kad vienintelio gyvenamojo būsto pardavimo faktas savaime nereiškia esminio teisių pažeidimo, galinčio panaikinti varžytynių aktą pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas pabrėžė, kad ieškovė neįrodė konkrečių antstolės padarytų procesinių pažeidimų, o CPK 663 straipsnio 3 dalis leidžia išieškojimą iš paskutinio būsto, jei skola viršija 10 MMA arba jei būsto vertė yra mažesnė už bendrą išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jos vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl argumentas dėl vaikų teisių pažeidimo šiame kontekste neturi teisinio pagrindo sandoriui panaikinti.

Įvertinęs faktines aplinkybes, įstatymų reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė esminių vykdymo proceso pažeidimų: nepateikta pagrįstų įrodymų, jog butas parduotas už per mažą kainą ar kad ieškovei buvo užkirstas kelias pasiūlyti pirkėją. Kadangi ieškovė nepagrindė savo teisių pažeidimo fakto, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo naikinti varžytynių aktą, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdomos 4 (keturios) vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės (ieškovės) J. M.: vykdomoji byla Nr. 0005/17/00873, kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto 2–ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio išduotą 2017 m. gegužės 5 d. vykdomą įrašą Nr. 2498 dėl 201 338,07 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/19/01738, kuri užvesta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-12060-323/2019 dėl 316,19 Eur skolos, 8,28 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/20/00516, kuri užvesta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019, dėl 173,17 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojo T. T. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/20/00933, kuri užvesta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019, dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai.

Antstolė Brigita Tamkevičienė, vykdydama vykdomąsias bylas, 2024 m. birželio 4 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo ir skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą, kuris išsiųstas antstolei Redai Vizgaudienei, vykdančiai skolos išieškojimą iš skolininkės J. M. išieškotojos/hipotekos kreditorės kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ naudai.

Gavusi antstolės Redos Vizgaudienės sutikimą realizuoti skolininkei (ieškovei) priklausantį ir sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį daiktą, antstolė Brigita Tamkevičienė 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu priverstinį skolų išieškojimą nukreipė į skolininkei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą bei paskyrė šio turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdama ją atlikti nepriklausomai turto vertintojai teismo ekspertei L. C. Šiuo patvarkymu vykdymo proceso šalims išaiškinta paskirto eksperto nušalinimo tvarka ir terminai. Be to, skolininkė (ieškovė) J. M. įpareigota ne vėliau nei per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu informuoti antstolę Brigitą Tamkevičienę (elektroniniu paštu), kada paskirtai turto vertintojai bus sudarytos sąlygos apžiūrėti ekspertizės objektą iš vidaus ir atlikti šio turto fotofiksaciją, taip pat įpareigota ne vėliau nei per dešimt darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos paskirtai turto vertintojai sudaryti sąlygas apžiūrėti ekspertizės objektą iš vidaus ir atlikti šio turto fotofiksaciją.

2024 m. birželio 27 d. skolininkės J. M. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas el. laiškas su priedu – 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu dėl skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą ir eksperto skyrimo. 2024 m. birželio 27 d. el. laišku skolininkė J. M. informavo antstolę, kad agentūros „Remax“ nustatyta turto vertė – 400 000 Eur.

2024 m. birželio 28 d. priimtas patvarkymas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, kuriuo antstolė skolininkės prašė ne vėliau nei per tris dienas pateikti ginčo buto turto vertės nustatymo ataskaitą, informuoti, ar ginčo buto būklė keitėsi po atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos. Taip pat šiuo patvarkymu skolininkė informuota, kad, pateikus antstolei ginčo buto rinkos vertę patvirtinančius dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl turto vertės nustatymo ekspertizės, kuri paskirta 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu, atlikimo būtinumo. Skolininkė J. M. ginčo buto rinkos vertę patvirtinančių dokumentų antstolei nepateikė, taip pat nenurodė, kada turto vertintojai bus sudarytos galimybės apžiūrėti turtą. Turto vertintoja į ekspertizės objektą įleista nebuvo ir apie tai raštu pranešė antstolei.

2024 m. liepos 5 d. antstolė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priimti nutartį, kuria būtų leista antstolei Brigitai Tamkevičienei ir (ar) jos įgaliotam padėjėjui, kartu su paskirta turto vertintoja teismo eksperte L. C. patekti ir užfiksuoti vidinę faktinę būklę vertinamo ginčo buto.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8234-637/2024, nutarta leisti antstolei Brigitai Tamkevičienei ir (ar) jos įgaliotam padėjėjui kartu su paskirta turto vertintoja teismo eksperte L. C. patekti į skolininkės J. M. ginčo butą, siekiant šį nekilnojamąjį turtą apžiūrėti ir nustatyti jo vertę. Nutartis 2024 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu išsiųsta skolininkei, prašant ne vėliau nei iki 2024 m. liepos 29 d. 17 val. aprodyti vertintojai vertinamą butą, informuojant, kad priešingu atveju 2024 m. liepos 30 d. 9 val. minėta teismo nutartis bus pradėta vykdyti priverstinai.

Skolininkė (ieškovė) J. M. 2024 m. m. liepos 27 d. el. laišku informavo antstolę, kad butą aprodyti fiziškai įmanoma tik po rugsėjo 1 d., nes ji turi įsipareigojimų savo klientams ne Lietuvoje; (duomenys neskelbtini) bus tik po rugsėjo 1 d. Antstolė atsižvelgusi į tai, kad skolininkė turto vertintojai buto gera valia neaprodė, 2024 m. liepos 30 d. pradėjo priverstinį patekimą į ginčo butą, viešąją tvarką užtikrinant policijos pareigūnams, dalyvaujant turto vertintojai ir raktininkui. Turto vertintoja apžiūrėjo ir nuotraukomis užfiksavo vertinamo buto faktinę būklę.

Teismo ekspertė L. C. 2024 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nustatė, kad skolininkei priklausančio ginčo buto rinkos vertė – 253 000 Eur.

Antstolė 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkei J. M. priklausantis ginčo butas įkainotas 253 000 Eur. 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu vykdymo proceso šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies skolininkams ar išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, toks prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu vykdymo proceso šalys informuotos, kad pagal CPK 639 straipsnio 2 punktą ir 643 straipsnio 2 punktą skolininkas ir išieškotojas turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, įskaitant, ekspertizės aktą. Skolininkei išaiškinta, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Kadangi skolininkė CPK 704 straipsnio įtvirtinta teise pasiūlyti savo pirkėją nepasinaudojo, antstolė 2024 m. rugsėjo 2 d. paskelbė pirmąsias sutartine hipoteka apsunkinto ginčo buto varžytynes. Pradinė išvaržomo turto pardavimo kaina varžytynėse nustatyta 202 400 Eur. 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimas apie paskelbtas pirmąsias turto varžytynes skolininkei išsiųstas elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Pirmosiose varžytynėse, pasibaigusiose 2024 m. spalio 2 d., nedalyvavo nė vienas dalyvis.

2024 m. spalio 2 d. patvarkymu pirmosios ginčo buto varžytynės Nr. 271860 paskelbtos neįvykusiomis, šiuo patvarkymu skolininkės išieškotojams pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas išieškotojas neišreiškė valios perimti pirmosiose varžytynėse neparduoto skolininkės ginčo buto – 2024 m. spalio 3 d. paskelbtos antrosios ginčo buto varžytynės Nr. 274509. Nustatyta pradinė išvaržomo turto antrosiose varžytynėse kaina – 151 800 Eur.

Vykstant antrosioms skolininkės turto varžytynėms potencialūs turto pirkėjai kreipėsi į antstolės kontorą, prašydami savininkės kontaktinio telefono numerio tam, kad galėtų susitarti dėl ginčo buto apžiūros, todėl antstolės padėjėjas 2024 m. spalio 4 d. el. laišku kreipėsi į skolininkę dėl ginčo buto apžiūros sąlygų sudarymo. 2024 m. spalio 5 d. el. laiške skolininkė nurodė, kad turtą parduotų už ne mažiau nei 350 000–370 000 Eur.

2024 m. lapkričio 11 d. pasibaigus antrosioms ginčo buto varžytynėms, gautas e–varžytynių administratoriaus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pranešimas, kuriuo informuojama, kad varžytynes laimėjo atsakovas R. K., už ginčo butą pasiūlęs 179 000 Eur.

2024 m. lapkričio 29 d. į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą sumokėta visa kaina už varžytynėse nupirktą turtą. 2024 m. gruodžio 2 d. varžytynių laimėtojui R. K. išduotas 2024 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas.

Ieškovė 2024 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1717-980/2025 ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 7 d.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymą į ieškovės prašymą atnaujinti elektros energijos tiekimą ginčo butui bei 2025 m. gruodžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą dėl susidariusio įsiskolinimo. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Remiantis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad šiais įrodymais ieškovė grindė apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi šis klausimas yra išspręstas, nurodyti įrodymai laikytini nebeaktualiais. Be to, ieškovė nepagrindė būtinybės priimti naujus įrodymus bei jų sąsajumo su nagrinėjama byla, nenurodė, kaip šie duomenys patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi priimti įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl juos priimti atsisakoma.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčijo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punkte numatytais pagrindais. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą teismas gali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 23 punktas).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju areštuojamą turtą jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 27 punktas). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, priešingai, jis privalo turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu buvimą, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Tam, kad turto pardavimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu, ir teismas iš įrodymų visumos daro išvadą apie šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 24 punktas).

Sprendžiant tinkamo turto įkainojimo vykdymo procese ginčus, turi būti vertinami ne tik pradinės turto kainos ir turto rinkos kainų skirtumai, bet ir visa turto įkainojimo procedūra, antstolio atlikti veiksmai (neveikimas), taip pat išieškotojo ir ypač skolininko veiksmai šioje procedūroje. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką jį aiškinant ir taikant, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė ginčo turto nustatytos ir (ar) pardavimo kainos esminio netinkamumo (neteisingumo), kuris būtų priežastis tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu (CPK 178 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė 2024 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą dėl skolos nukreipimo į ieškovei priklausantį turtą ir eksperto skyrimo. Šiuo patvarkymu antstolė priverstinį skolų išieškojimą nukreipė į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą bei paskyrė šiam turtui turto vertės nustatymo ekspertizę, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, pavesdama juos atlikti nepriklausomai turto vertintojai – teismo ekspertei L. C., kuri yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą (nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė). Vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta paskirto eksperto nušalinimo tvarka ir terminai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie priimtą patvarkymą buvo informuota tinkamai, įskaitant ir teisę teikti prieštaravimus ar pareikšti nušalinimą ekspertei ginčo buto apžiūros metu. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi prieštaravimus ar pareiškusi nušalinimą ekspertei.

Nekilnojamojo turto vertintoja ekspertė L. C. 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės akte nustatė, kad ginčo buto vertė yra 253 000 Eur, kuri pagal įstatymą laikytina areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neteikė argumentų dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, pavyzdžiui, pasirinkto netinkamo turto vertinimo metodo, netinkamai parinktų lyginamųjų objektų ar pan. Todėl nei antstolei atliekant vykdymo veiksmus, nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčijamo varžytynių akto teisėtumo klausimą nebuvo pagrindo nesivadovauti ekspertės vykdomojoje byloje pateiktame ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, T. T., AB „Klaipėdos energija“ ir antstolė Brigita Tamkevičienė (civilinės bylos Nr. 2YT-1717-980/2025). Nurodytoje byloje konstatuota, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie antstolio atliktą ginčo turto įvertinimą ir teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados su prašymu dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo vykdymo procese, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė praleido terminą pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir dėl antstolio atlikto turto įvertinimo. Ieškovės argumentai dėl netinkamai nustatytos ginčo turto kainos taip pat buvo atmesti. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių 2024 m. liepos 30 d. ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę ar ekspertizės teisėtumą.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas).

Įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-1717-980/2025, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje civilinėje byloje, nustatytos ir įrodinėjimo dalyku minėtoje byloje buvusios aplinkybės dėl ginčo buto rinkos vertės nustatymo, ginčo buto pardavimo procedūros laikymosi ir kt., laikytinos prejudicinėmis šiai civilinei bylai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai rėmėsi nurodytoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais bei jais grindė savo išvadas.

Visų pirma, ieškovė praleido CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 (trijų) darbo dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Byloje nustatyta, kad patvarkymas, kuriuo nustatyta ginčo buto vertė, ieškovei įteiktas 2024 m. rugpjūčio 5 d., o jos el. laiškas antstolės padėjėjui išsiųstas tik 2024 m. spalio 5 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po termino pabaigos. Kadangi vykdymo procesas remiasi operatyvumo ir teisinio apibrėžtumo principais, pavėluotas subjektyvios nuomonės išreiškimas negali būti laikomas teisiškai reikšmingu prieštaravimu. Antra, ieškovės 2024 m. spalio 5 d. el. laiškas neatitinka CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Įstatyme įtvirtinta, kad prieštaravimas būtų motyvuotas, tačiau ieškovės atsiųstame el. laiške nurodyta pageidaujama pardavimo kaina (350 000–370 000 Eur) yra tik subjektyvus jos lūkestis, o ne teisiniais ar rinkos duomenimis pagrįstas motyvas, paneigiantis eksperto išvadą. Be to, ieškovė neišreiškė aiškios valios (prašymo) skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, o tai yra būtina sąlyga antstoliui atlikti tokius veiksmus. Trečia, subjektyvus nesutikimas su kaina, išreikštas vykstant antrosioms varžytynėms, negali būti prilyginamas tinkamam procesiniam veiksmui. Svarbu pabrėžti ir tai, kad minėtas el. laiškas buvo atsakymas į antstolės padėjėjo užklausą dėl turto aprodymo, o ne savarankiškas procesinis dokumentas, skirtas kvestionuoti ginčo buto vertę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio laiško nevertino kaip prieštaravimo, nes jo pirminis tikslas buvo informacinio pobūdžio komunikacija dėl varžytynių eigos, o ne turto įvertinimo teisėtumo ginčijimas.

Ginčo butas turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas už 179 000 Eur, t. y. 70 proc. nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 straipsnis). Ieškovė, įrodinėdama, kad ginčo buto pardavimo kaina buvo nepagrįstai maža, rėmėsi nekilnojamojo turto pardavimų skelbimais iš skelbimų portalo www.aruodas.lt, kuriuose nurodyta, jog šalia ginčo buto esantys nekilnojamojo turto objektai yra parduodami už 239 900 Eur, 330 000 Eur; 2022 m. spalio 6 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi, kurią ieškovė buvo sudariusi su nekilnojamojo turto brokeriu R. Ž., dirbančiu agentūroje „Remax“ dėl ginčo buto pardavimo, kurioje šalys nurodė, kad ginčo butas bus parduodamas už 369 000 Eur. Ši kaina, pasak ieškovės, yra minimali, norint skubiai parduoti ginčo butą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ginčo butas buvo netinkamai įkainotas ir parduotas už iš esmės mažesnę nei jo rinkos vertė kainą.

Kaip pirmiau nurodyta, esminiu kainos skirtumu, kuris galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti, kad turtas buvo parduotas už esmingai per mažą kainą, laikomas apie 30 proc. ir didesnis kainos skirtumas. Pažymėtina, kad kainos nustatymas ekspertinio tyrimo būdu nebūtinai reiškia, jog tokia kaina turtas ir bus parduotas rinkoje. Tikroji turto rinkos kaina yra nustatoma tik sudarius sandorį su geriausią kainą pasiūlysiančiu pirkėju, todėl vertinant kainų skirtumo (ne)esmingumą turi būti vadovaujamasi santykiniu kainos skirtingumo kriterijumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-84-567/2026, 42 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kvestionuodama ekspertės nustatytą ginčo buto vertę, be nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų ir tarpininkavimo sutarties su brokeriu, kitų objektyvių įrodymų nepateikė (pavyzdžiui, konsultacinės pažymos dėl turto rinkos vertės ar kitų duomenų). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepasinaudojo teise prašyti skirti teismo ekspertizę.

Nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, išsamiai ištyrė ir įvertino ieškovės pateiktus įrodymus bei konstatavo, jog pateiktuose skelbimuose nurodyti objektai nėra analogiški varžytynėse parduotam turtui. Teismas taip pat motyvuotai pažymėjo, kad skelbime nurodoma kaina atspindi tik subjektyvų pardavėjo lūkestį bei siekiamą gauti sumą, kuri dažniausiai yra derybų objektas, todėl ji negali būti prilyginama realiai rinkos vertei. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatoma remiantis ne pavieniais skelbimais, o objektyviais duomenimis apie sudarytus realius analogiško turto pirkimo–pardavimo sandorius (lyginamosios vertės metodas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė retrospektyvinių vertinimų ar kitų specialistų išvadų, kurios pagrįstų teiginį, kad ginčo buto vertė varžytynių metu iš esmės skyrėsi nuo tos, kurią nustatė ekspertė. Vien subjektyvi ieškovės nuomonė ar selektyviai parinkti pardavimo skelbimai savaime nepaneigia ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais oficialiais įrodymais, o ne prielaidomis grįstais ieškovės paaiškinimais.

Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateiktos tarpininkavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad joje nurodyta 369 000 Eur ginčo buto kaina negali būti laikoma tikrąja jo verte. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarpininkavimo sutartyje nurodyta ginčo buto kaina vertintina tik kaip šalių susitarimas dėl kainos, už kurią turtas bus siūlomas rinkai. Pagrindo išvadai, kad nurodyta suma yra tikroji ginčo buto rinkos vertė, nėra. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog per dvejus metus (nuo 2022 m. spalio 6 d. iki ginčo buto pardavimo iš varžytynių) brokeris nebuvo pasiūlęs nė vieno potencialaus pirkėjo. Faktas, kad per šį laikotarpį ginčo butu niekas nesidomėjo, įrodo, jog ieškovės nustatyta kaina neatitiko rinkos sąlygų ir buvo per didelė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovės pateiktus įrodymus ir pateikė aiškius motyvus, kodėl skelbimuose bei tarpininkavimo sutartyje nurodytos kainos negali būti laikomos pagrindu abejoti oficialiu turto įvertinimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad rinkos kainą lemia ne turto vertintojų nustatyta turto vertė, o parduodamo turto paklausa rinkoje. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas nebuvo paklausus rinkoje, nes antstolio paskelbtose pirmosiose varžytynėse, kuriose ginčo butas buvo parduodamas už 202 400 Eur, nedalyvavo nė vienas dalyvis, o antrosiose varžytynėse, kuriose pradinė ginčo buto kaina buvo 151 800 Eur, dalyvavo tik trys asmenys. Vadinasi, ginčo buto kaina buvo nustatyta tinkamai, o varžytynėse atsakovo pasiūlyta 179 000 Eur kaina atitiko realią turto rinkos vertę.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad vykdymo proceso metu nustatyta ginčo buto vertė iš esmės nebuvo nuginčyta CPK nustatyta tvarka, nes ieškovė, kaip skolininkė, elgėsi pasyviai, o abejones dėl ginčo buto vertės pradėjo reikšti vėliau, tikėtina siekdama vilkinti vykdymo procesą ir ginčo buto pardavimą. Be to, ieškovės argumentai, susiję su vykdymo procese nustatyta ginčo turto kaina ir antstolio veiksmų teisėtumu, buvo įvertinti Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1717-980/2025, kurioje antstolės veiksmų neteisėtumas, įkainojant ginčo turtą ir apie tai informuojant ieškovę, nebuvo konstatuotas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo buto rinkos vertė vykdymo procese buvo nustatyta teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė argumentuoja, kad jai nebuvo sudaryta galimybė ginčo butą parduoti jos pasirinktam pirkėjui, tačiau su tokiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šiuo priverstinio turto realizavimo būdu turi būti naudojamasi įstatymo nustatyta tvarka, t. y. CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje.

Minėta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino, kad nebuvo pažeista ieškovės informavimo pareiga. Ieškovei buvo siunčiama visa informacija apie vykdymo eigą, taip pat jai išaiškintos teisės, kuriomis ji galėjo naudotis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo aiškiai nurodė, jog ginčo butas įkainotas 253 000 Eur. Šiuo patvarkymu šalims buvo išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ginčo buto įkainojimo (CPK 682 straipsnio 2 dalis), nurodyta jų pateikimo tvarka ir terminai. Taip pat šalys informuotos apie teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, įskaitant ekspertizės aktą (CPK 639 straipsnio 2 punktas ir 643 straipsnio 2 punktas). Tačiau, kaip jau nurodyta, byloje nenustatyta, kad ieškovė pasinaudojo šiomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Be to, ieškovei išaiškinta teisė iki varžytynių paskelbimo pačiai surasti pirkėją (CPK 704 straipsnis), tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė teikė antstolei pirkėjų kandidatūras ar nurodė, jog aktyviai ieško, kas įsigytų ginčo butą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo pasyvi, motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės įstatyme numatytais terminais nereiškė, su antstole, realizuojant turtą palankiausiomis sąlygomis nebendradarbiavo.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, pardavusi ginčo butą, ji neteko vienintelio savo gyvenamojo būsto. Pažymi, kad ginčo buto pardavimo iš varžytinių metu ieškovė nesinaudojo teisininkų pagalba, jai nebuvo išaiškintos jos teisės, todėl ieškovė negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

Byloje nustatyta, kad priverstinio vykdymo metu antstolė tinkamai vykdė informavimo pareigą, siuntė procesinius dokumentus, juose išsamiai išaiškindama teises bei pareigas, nurodydama terminus, todėl nepasinaudojimas teisine pagalba neatleidžia skolininkės nuo pareigos domėtis vykdymo eiga ir laiku reaguoti į gaunamus patvarkymus.

LITEKO esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė ne pirmą kartą dalyvauja vykdymo procese. Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-676-265/2019 pagal ieškovų E. B. (ankstesnė ieškovės J. M. pavardė) ir R. A. B. ieškinį atsakovams antstolei Brigitai Tamkevičienei ir T. T. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas. Nurodytoje byloje ieškovai taip pat prašė pripažinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo buvo parduotas kitas ieškovams priklausęs turtas, negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams nuosavybės teisę į turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestas (civilinės bylos Nr. e2A-235-302/2020). LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad nurodytose bylose ieškovams atstovavo advokatė, o tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovei buvo išaiškintos ir žinomos jos teisės priverstiniame vykdymo procese, vykdymo eiga, galimos pasekmės.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi diskrecijos teisę pasirinkti, kaip įgyvendinti savo procesines teises – naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis ar jas įgyvendinti savarankiškai. Ieškovės sąmoningas pasirinkimas vykdymo procese nesinaudoti teisininko pagalba negali būti vertinamas kaip antstolės neteisėtų veiksmų įrodymas ar pagrindas kvestionuoti atliktų procesinių veiksmų teisėtumą. Pasirinktas veikimo būdas, ypač vertinant ieškovės turimą ankstesnę patirtį ginčijant varžytynių aktus, neatleidžia jos nuo neigiamų pasekmių, kylančių dėl savo teisių neįgyvendinimo laiku.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tvarką, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Ieškovė skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias turto įkainojimą, jo pardavimą iš varžytynių, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atmetus apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei J. M., išlaidos valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 18 d. pažymą Nr. APD-2026-05759 (320,83 Eur) taip pat nepriteisiamos (CPK 96, 99 straipsniai), tačiau atsakovai įgijo teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai N. K. ir R. K. pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2026 m. II ketvirtį (2026 m. balandžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2025 m. IV ketvirtis, Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,80 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtintą užmokesčio dydį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3 (8,11 papunktis)). Kadangi atsakovų prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsakovams N. K. ir R. K. iš ieškovės J. M. priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovams N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.