Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, T. T., AB "Klaipėdos energija", antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

7. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo pareiškėjos J. M. atžvilgiu: vykdomoji byla Nr. 0005/17/00873, kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio išduotą 2017 m. gegužės 5 d. vykdomą įrašą Nr. 2498, dėl 201 338,07 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojos AB SEB bankas naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/19/01738, kuri užvesta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 18 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-12060-323/2019, dėl 316,19 Eur skolos, 8,28 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/20/00516, kuri užvesta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo?19 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019, dėl 173,17 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojo T. T. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/20/00933, kuri užvesta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019, dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, išieškotojos AB SEB bankas naudai.

10. Antstolė B. Tamkevičienė vykdydama vykdomąsias bylas 2024 m. birželio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S- 24-5-21187 dėl informacijos suteikimo ir skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą, kuris išsiųstas antstolei Redai Vizgaudienei, vykdančiai skolos išieškojimą iš skolininkės J. M. išieškotojos/hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ naudai. 2024 m. birželio 4 d. patvarkyme Nr. S-24-5-21187 antstolės Brigita Tamkevičienė nurodė, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad skolininkei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5 kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės Brigitos Tamkevičienės taikytas areštas šiam skolininkės nekilnojamajam daiktui yra pirmas, tačiau antstolė Reda Vizgaudienė areštą šiam nekilnojamajam skolininkės turtui taikė vykdydama pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą. Antstolė Brigita Tamkevičienė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 p. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu antstolės Redos Vizgaudienės prašė duoti sutikimą antstolei Brigitai Tamkevičienei realizuoti skolininkei J. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 5 kambarių butą su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas antstolės Redos Vizgaudienės 2024 m. birželio 26 d. patvarkymas Nr. S-24-74-24808 dėl skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą. Šiuo patvarkymu antstolės Reda Vizgaudienė nurodė, jog neprieštarauja, kad, esant išieškotojos kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ sutikimui, antstolė Brigita Tamkevičienė realizuotų turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad iš gautų lėšų pirmiausiai bus padengtas hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ reikalavimas ir išieškotas atlygis antstolei, netaikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 115 p. numatytų atskaitymų nuo tenkančios atlygio dalies.

12. Taip pat antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas hipotekos kreditorės kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ 2024 m. liepos 9 d. raštas Nr. 2024-MTK-SD-245, kuriuo informuojama, jog unija sutinka, kad antstolė Brigita Tamkevičienė realizuotų turtą, su sąlyga, kad iš gautų lėšų pirmiausiai bus padengtas unijos, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimas ir išieškotas atlygis antstolei, netaikant SVI 115 p. numatytų atskaitymų nuo tenkančios atlygio dalies.

13. Gavus antstolės Redos Vizgaudienės sutikimą realizuoti skolininkei priklausantį ir sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį daiktą, antstolė 2024 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-23599 dėl skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą ir eksperto skyrimo. Šiuo patvarkymu antstolė Brigita Tamkevičienė priverstinį skolų išieškojimą nukreipė į skolininkei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 5 kambarių butą su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei paskyrė šiam turtui turto vertės nustatymo ekspertizę, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka ir metodais, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p.), pavesdama atlikti nepriklausomai turto vertintojai teismo ekspertei Larisai Choroševai. 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-5-23599 vykdymo proceso šalims išaiškinta paskirto eksperto nušalinimo tvarka ir terminai. Be to, 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-5-23599 skolininkė J. M. įpareigota, ne vėliau nei per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu informuoti antstolę Brigitą Tamkevičienę (el. paštu - b.tamkeviciene@antstoliai.lt), nurodant konkrečią datą ir laiką, kada paskirtai turto vertintojai teismo ekspertei Larisai Choroševai bus sudarytos sąlygos apžiūrėti ekspertizės objektą iš vidaus ir atlikti šio turto fotofiksaciją bei įpareigota ne vėliau nei per dešimt darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, paskirtai turto vertintojai teismo ekspertei Larisai Choroševai sudaryti sąlygas apžiūrėti ekspertizės objektą iš vidaus ir atlikti šio turto fotofiksaciją.

14. 2024 m. birželio 27 d. skolininkės J. M. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) papildomai išsiųstas el. laiškas su priedu - 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-24- 5-23599 dėl skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą ir eksperto skyrimo. 2024 m. birželio 27 d. el. laišku skolininkė J. M. informavo antstolę, kad turto vertė nustatyta proff agentūros Remax - 400 000 Eur.

15. 2024 m. birželio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. S-24-5-24075 dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, kuriuo antstolė skolininkės prašė ne vėliau nei per tris dienas pateikti buto su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą; informuoti ar buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė keitėsi po atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos. Taip pat 2024 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-24-5-24075 skolininkė informuota, kad pateikus antstolei buto su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę patvirtinančius dokumentus bus sprendžiamas klausimas dėl turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo būtinumo, kuri paskirta 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-5-23599. Skolininkė J. M. jokių sutartine hipoteka apsunkinto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę patvirtinančių dokumentų antstolei nepateikė, taip pat nenurodė kada turto vertintojai bus sudarytos galimybės apžiūrėti ir užfiksuoti turtą. Turto vertintoja į ekspertizės objektą įleista nebuvo ir apie tai raštu pranešė antstolei.

16. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 5 d. pareiškimu dėl leidimo įeiti į skolininko būstą antstolė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama priimti nutartį, kuria būtų leista antstolei Brigitai Tamkevičienei ir/ ar jos įgaliotam padėjėjui, kartu su paskirta turto vertintoja teismo eksperte Larisa Choroševa patekti ir fotonuotraukomis ir/ ar vaizdo medžiaga užfiksuoti vidinę faktinę būklę vertinamo nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 10 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-8234-637/2024, kuria nutarta leisti antstolei Brigitai Tamkevičienei ir/ ar jos įgaliotam padėjėjui, kartu su paskirta turto vertintoja teismo eksperte Larisa Choroševa, patekti į skolininkei J. M. nuosavybės teise priklausantį 5 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu šį nekilnojamąjį turtą apžiūrėti ir nustatyti nurodyto turto vertę. 2024 m. liepos 26 d. el. paštu skolininkei išsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-8234-637/2024, prašant ne vėliau nei iki 2024 m. liepos 29 d. 17:00 val. aprodyt vertintojai vertinamą butą, skolininkė papildomai informuojant, kad priešingu atveju 2024 m. liepos 30 d. 9.00 val. minėta teismo nutartis bus pradėta vykdyti priverstinai.

18. Antstolės kontoroje gautas skolininkės J. M. 2024 m. m. liepos 27 d. el. laiškas, kuriuo skolininkė informavo, jog butą aprodyti fiziškai įmanoma tik po rugsėjo 1 d., nes turi įsipareigojimų savo klientas ne Lietuvoje, o Klaipėdoje bus tik po rugsėjo 1 d. Antstolė atsižvelgusi į tai, kad skolininkė turto vertintojai buto gera valia neaprodė, 2024 m. liepos 30 d. val., pradėtas priverstinis patekimas į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), viešą tvarką užtikrinant policijos pareigūnams, dalyvaujant turto vertintojai ir raktininkui. Skolininkė buto duris atrakino tik raktininkui pradėjus priverstinai rakinti buto duris. Turto vertintoja apžiūrėjo ir fotonuotraukomis užfiksavo vertinamo buto faktinę būklę.

19. Teismo ekspertė Larisa Choroševa pateikė antstolei 2024 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 240730LCH-01, kuriuo aukščiau nurodyto skolininkei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatyta - 253 000,00 Eur.

20. CPK 681 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolė atsižvelgus į šią teisės normą, 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-29260 dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkei J. M. priklausantis turtas - 5 kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 253 000,00 Eur suma. 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-5-29260 vykdymo proceso šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies skolininkams ar išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, toks prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-5-29260 vykdymo proceso šalys informuotos, kad pagal CPK 639 straipsnio 2 punktą ir 643 straipsnio 2 punktą skolininkas ir išieškotojas turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su ekspertizės aktu. Be to, 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-5-29260 skolininkei išaiškinta, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

21. Kadangi skolininkė CPK 704 straipsnio įtvirtinta teise pasiūlyti savo pirkėją nepasinaudojo – antstolė 2024 m. rugsėjo 2 d. paskelbė pirmąsias sutartine hipoteka apsunkinto skolininkės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė išvaržomo turto pardavimo kaina varžytynėse nustatyta 202 400,00 Eur. 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimas apie paskelbtas pirmąsias turto varžytynes skolininkei išsiųstas el. paštu - (duomenys neskelbtini).

22. Vadovaujantis Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 2 d. pasibaigusiose varžytynėse Nr. 271860 nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei vadovaujantis CPK 717 str. 1 d. 1 p. 2024 m. spalio 2 d. priimtas patvarkymas Nr. S-24-5-37547 dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pirmosios buto su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis. Taip pat šiuo patvarkymu skolininkės išieškotojams pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas išieškotojas neišreiškė valios perimti natūra pirmosiose varžytynėse neparduotą skolininkės butą - 2024 m. spalio 3 d. paskelbtos antrosios skolininkei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė išvaržomo turto kaina antrosiose varžytynės nustatyta 151 800,00 Eur.

23. Atsižvelgiant į tai, kad vykstant antrosioms skolininkės turto varžytynės potencialūs turto pirkėjai kreipėsi į antstolės kontorą prašydami savininkės kontaktinio telefono numerio tam, kad galėtų susitarti dėl išvaržomo buto apžiūros, antstolės padėjėjas 2024 m. spalio 4 d. el. laišku kreipėsi į skolininkę J. M. dėl išvaržomo buto apžiūros sąlygų sudarymo. 2024 m. spalio 5 d. gautas skolininkės J. M. el. laiškas, kuriuo skolininkė nurodė, kad turtą parduotų už ne mažesnę nei 350 000 Eur - 370 000 Eur sumą. Savo telefono numerio nenurodė, neatsakė ar potencialiems turto pirkėjams aprodys išvaržomą butą.

24. 2024 m. lapkričio 11 d. pasibaigus antrosioms skolininkės turto varžytynėms, gautas e-varžytynių administratoriaus VĮ Registrų centras pranešimas, kuriuo informuojama, kad varžytynes laimėjo R. K., už išvaržomą turtą pasiūlęs 179 000,00 Eur. Vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimi nustatyta, kad antrosiose išvaržomo buto varžytynėse dalyvavo 3 dalyviai.

25. 2024 m. lapkričio 29 d. į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę banko sąskaitą sumokėta visa piniginių lėšų suma už varžytynėse nupirktą turtą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 724 straipsniu, 2024 m. gruodžio 2 d. varžytynių laimėtojui R. K. išduotas 2024 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-24-5-46466.

26. Skolininkė 2024 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.

27. Antstolei pateiktu skundu pareiškėja prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.

28. CPK 626 straipsnyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o būtent: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). To paties straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada yra stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas - kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.

29. CPK 627 straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, o būtent: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti visas vykdomąsias bylas, tačiau tuo pačiu nenurodo jokio juridinio pagrindo, būtino vykdomosios bylos sustabdymui.

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja J. M. 2024 m. lapkričio 27 d. skunde nurodo, jog nesutinka su buto pardavimo kaina. Teigia, kad buto pardavimo kaina buvo per maža. Pareiškėja priklausantį turtą vertina ne mažesne negu 350 000 Eur - 370 000 Eur verte. Su šiais teiginiais teismas sutikti neturi pagrindo.

31. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

32. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

33. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, sutartine hipoteka apsunkintas turtas - 5 kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 253 000,00 Eur suma, priimant 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-5-29260 dėl turto įkainojimo. Patvarkyme pareiškėjai raštu išaiškinta, jog motyvuotas prieštaravimas dėl vykdymo procese nustatytos turto vertės turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią prieštaravimą reiškiantis asmuo gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Taip pat, 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme Nr. S-24-5-29260 dėl turto įkainojimo išaiškinta antstolio apskundimo tvarka ir terminai. Patvarkymas Nr. S-24-5-29260 dėl turto įkainojimo priimtas ir pareiškėjai el. paštu įteiktas 2024 m. rugpjūčio 5 d. Tuo tarpu pareiškėjos J. M. skundas dėl antstolio veiksmų surašytas tik 2024 m. lapkričio 27 d., t. y. pradėjus 114 dienų po 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-24-5-29260 dėl turto įkainojimo priėmimo, t. y. praleidus naikinamąjį antstolio veiksmų apskundimo terminą, kuris pagal vieningą kasacinio teismo praktiką negali būti atnaujintas.

34. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

35. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai vykdė pareigą informuoti pareiškėją apie atliekamus vykdymo veiksmus. Pastebėtina, jog 2024 m. birželio 27 d. skolininkė antstolei pateikė nuomonę, kurioje tik formaliai nurodė, kad jai priklausantį turtą vertina ne mažesne nei 400 000 Eur verte, tačiau antstolei jokių didesnę turto vertę patvirtinančių duomenų ir savo paskaičiavimų nepateikė. Todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 2024 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-23599 dėl skolos nukreipimo į skolininkei priklausantį turtą ir eksperto skyrimo. Šiuo patvarkymu antstolė Brigita Tamkevičienė priverstinį skolų išieškojimą nukreipė į skolininkei J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 5 kambarių butą su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei paskyrė šiam turtui turto vertės nustatymo ekspertizę, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus. Taigi, teismo manymu, pareiškėjos teiginiai, jog antstolė su skolininke nebendradarbiavo ir nesitarė, skolininkės nuomonės dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto įkainojimo neklausė ir nepagrįstai ignoravo jos 2024 m. spalio 5 d. pateiktą nuomonę dėl turto vertės laikytini nepagrįsti.

36. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

37. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės kontoroje gautas teismo ekspertės Larisos Choroševos 2024 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 240730LCH-01, kuriuo aukščiau nurodyto skolininkei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatyta - 253 000,00 Eur. Remdamasis CPK 681 straipsnio 4 dalimis, antstolė, gavusi ekspertės, atestuoto nekilnojamojo turto vertintojos Larisos Choroševos 2024 m. liepos 30 d. atliktą ekspertizės aktą Nr. 240730LCH-01, 2024 m. rugpjūčio 5 d priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-24-5-29260, kuriuo skolininkei J. M. priklausantis turtas - 5 kambarių butas su rūsiu, kurio bendras plotas 164,01 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainavo 253 000,00 Eur. Patvarkymu vykdymo šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkui ar išieškotojui pateiktus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, toks prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo. Šalys informuotos, jog prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš paskiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Šalys informuotos, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją ir ne anksčiau kaip po 20 dienų, skaičiuojant nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, atsižvelgiant į likusių skolų ir susidariusių vykdymo išlaidų sumą, bus skelbiamos varžytynės vykdymo procese areštuotam turtui.

38. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

39. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog priverstinio turto realizavimo proceso metu ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.

40. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Sukelti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės galėtų aplinkybės, patvirtinančios turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytinėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytinėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytinės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, kad varžytinėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytinių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytinių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

41. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

42. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK 682 straipsnio 2 dalyje nenustatytas, jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

43. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų prieštaravusi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės rezultatams ar įstatymo nustatyta tvarka būtų teikusios nušalinimą ekspertui. Antstolė, gavusi eksperto išvadą neturėjo jokio pagrįsto pagrindo netikėti turto vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu ir nustatyta turto kaina.

44. Nors pareiškėja nurodė, kad turto kaina aiškiai per maža, tačiau teismo vertinimu, antstolė pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto verte, kadangi turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti, juo labiau, kad įrodymų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę, nustatytą ekspertizės aktu, vykdymo procese turto vertės nustatymo metu nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad vykdymo proceso šalys buvo tinkamai informuotos dėl prieštaravimų dėl turto įkainojimo pateikimo, dėl eksperto nušalinimo, turto apžiūros vertinimo metu, tačiau skolininkė, kaip areštuoto turto savininkė, šia teise nepasinaudojo, todėl areštuoto turto rinkos vertė, nustatyta nekilnojamojo turto vertės nustatymo metu laikytina pagrįsta.

45. Be to, CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nors skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, tačiau šiuo priverstinio turto realizavimo būdu turi būti naudojamasi įstatymo nustatyta tvarka, t. y. CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Kadangi skolininkė CPK 704 straipsnio įtvirtinta teise pasiūlyti savo pirkėją nepasinaudojo, antstolė 2024 m. rugsėjo 2 d. paskelbė pirmąsias sutartine hipoteka apsunkinto skolininkės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė išvaržomo turto pardavimo kaina varžytynėse nustatyta 202 400,00 Eur. 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimas apie paskelbtas pirmąsias turto varžytynes skolininkei išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini).

46. Pareiškėja J. M. pateiktame 2024 m. lapkričio 27 d. skunde dėl antstolio veiksmų teigia, kad ji nebuvo informuota apie įvykusias varžytynes. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visa informacija apie vykdymo eiga pareiškėjai buvo siunčiama el. paštu - (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu el. paštu, kaip ir pareiškėjos skunde nurodytas kontaktinis pareiškėjos el. pašto adresas. Prasidėjus priverstam sutartine hipoteka apsunkinto buto realizavimui, pareiškėja iš el. pašto - (duomenys neskelbtini), atsiuntė 37 el. laiškus.

47. EIektroninių laiškų siuntimo faktas patvirtina, kad pareiškėja turėjo prieigą prie el. pašto dėžutės, kuria nuolat naudojosi. Būtent į šią el. pašto dėžutę pareiškėjai buvo siunčiami antstolės patvarkymai ir visa kita vykdymo procesui aktuali informacija. Pažymėtina, kad pareiškėja vykdymo proceso metu siekė vilkinti skolos išieškojimą, vengdama paskirtai turto vertintojai aprodyti turtą, o teismui priėmus neskundžiamą nutartį, kuria buvo leista priverstinai apžiūrėti hipoteka apsunkintą turtą, skolininkė melavo, kad yra išvykusi iš Lietuvos, nurodydama, kad Klaipėdoje bus tik rugsėjo 1 d. Atvykus apžiūrėti turtą, pareiškėja buto durų neatidarė ir tik raktininkui pradėjus priverstinį durų atrakinimą J. M. duris atrakino. Toks skolininkės elgesys vykdymo proceso metu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja piktnaudžiauja jai vykdymo procese suteiktomis teisėmis, siekia vilkinti skolos išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jai nebuvo žinoma apie turto realizavimą vertintini skeptiškai.

48. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai yra įteiktas 2024 m. spalio 3 d. pranešimas Nr. S-24-5-37819 apie paskelbtas varžytynes. Varžytynių rezultatas skelbiamas viešai internetinėje svetainėje - www.evarzytynes. lt. Pareiškėjai įteiktame pranešime buvo nurodytas e-varžytynių internetinės svetainės adresas, varžytynių data bei varžytynių numeris, todėl pareiškėja turėdama pareigą vykdymo procese būti aktyvia, galėjo stebėti varžytynių eigą ir matyti kokia maksimali kaina yra pasiūlyta už išvaržomą turtą.

49. Pareiškėja prašė nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų žodinio proceso tvarka.

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

51. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

52. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, pareiškėja J. M. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teismas, įvertinęs skundo dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

53. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, pareiškėjai priklausęs turtas įkainotas objektyviai ir teisingai. Pareiškėja buvo informuota apie teisę parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėjai taip pat buvo nustatytas terminas surasti ir pasiūlyti savo pirkėją vykdymo procese realizuotinam turtui, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.

54. Teismas apibendrindamas aukščiau aptartą, daro išvadą, kad antstolė nagrinėjamoje vykdomojoje byloje neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas (CPK 185, 513 straipsniai).

55. Pažymėtina, kad teismas nepasisako dėl pareiškėjos skundė dėstomų aplinkybių, kurios neturi įtakos šio sprendimo priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. M. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/00873, Nr. 0005/19/01738, 0005/20/00516 ir Nr. 0005/20/00933 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.