- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-235-302/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- E. B., R. A. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir R. A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir R. A. B. ieškinį atsakovams antstolei Brigitai Tamkevičienei ir T. T. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. B. ir R. A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-5-20294 negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams J. B. ir R. A. B. nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. T. priteisti visą sumokėtą sumą, t. y. 116 000 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 199 539,79 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidariųjų skolininkų R. A. B. ir E. B. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko (toliau – Bankas) naudai. 2018 m. birželio 8 d. antstolė paskelbė antrąsias varžytynes, kurių metu buvo pardavinėjamos ieškovams priklausančios parduotuvės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – 82 200 Eur.
3. Parduotuvės pradinė pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina buvo ypatingai žema, todėl ieškovai nuolat ieškojo būdo, kaip už parduotuvės pardavimą gauti bent rinkos kainą. Ieškovai surado refinansavimo būdą – priklausantį turtą parduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Soscredit“.
4. 2018 m. liepos 9 d. įvyko antrosios varžytynės, kurių metu didžiausią kainą (116 000 Eur) už parduotuvę pasiūlė T. T., tačiau pardavus parduotuvę iš antrųjų varžytynių liko nepadengta pareiškėjų 89 761,86 Eur skolos dalis išieškotojui. Nurodė, kad 2018 m. liepos 10 d. buvo surašytos turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-N07-16 ir 18-N07-17, iš kurių matyti, jog parduotuvės rinkos vertė yra 172 000 Eur, o buto - 149 000 Eur. Iš viso ieškovai galėjo už turtą gauti 321 000 Eur sumą.
5. UAB „Soscredit“ nesutiko ieškovų turto įsigyti už didesnę negu 237 250 Eur sumą, todėl norėdami padengti visas turimas skolas, papildomai privalėjo surinkti virš 37 000 Eur sumą, kurią pavyko surinkti tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. Formaliai turto pardavimo iš varžytynių aktas galėjo būti surašytas 2018 m. liepos 30 d., todėl 2018 m. liepos 25 d. ieškovai antstolei ir išieškotojai pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki ieškovai įvykdys refinansavimo procesą, bet ne mažiau negu 10 dienų, taip sudarant galimybę baigti refinansavimo sandorius notarine tvarka. Prašymas buvo tenkintas iš dalies – vykdomoji byla buvo sustabdyta iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovai atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus tam, kad turto pardavimo sandoris būtų įvykdytas, tačiau pradėjus rengti sutartis pas notarą paaiškėjo, kad AB SEB banko duotas sutikimas sudaryti sandorį galiojo tik iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl buvo kreiptasi į išieškotoją dėl šio termino pratęsimo. Pratęsimas buvo gautas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Ieškovai 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirengę sudaryti turto pirkimo – pardavimo sandorį pas notarą, tačiau UAB „Soscredit“ nurodė, kad piniginių lėšų pervedimui reikės 7 dienų. Dėl šios priežasties ieškovai pakartotinai kreipėsi į antstolę su prašymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo pratęsimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
6. 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į parduotuvę buvo perleista atsakovui T. T.. Ieškovų teigimu, suteikus jiems papildomas kelias dienas skola būtų padengta visiškai, tačiau dėl antstolės veiksmų buvo apribota galimybė padengti visą turimą įsiskolinimą. Dėl to, ieškovų teisės buvo pažeistos, o tai sudaro pagrindą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismo vertinimu, ieškovų argumentai, kad turtas varžytynėse buvo parduotas už ypatingai žemą kainą, yra nepagrįsti. Teismas sutiko su antstolės argumentais, kad pagrindo abejoti UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertinimu, nėra. Ankstesniu ekspertizės aktu, kurį parengė turto vertintojas UAB „Ober – Haus“, parduotuvės rinkos vertė nustatyta vos 5 proc. mažesnė, t. y. 130 000 Eur. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai įkainavo turtą 137 000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog buvo teikti prieštaravimai dėl minėto įkainojimo, o aplinkybė, kad pirmosiose turto pardavimo varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, sudaro pagrindą spręsti, jog areštuotas turtas nebuvo įkainotas per maža verte.
9. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad be turto pardavimo iš varžytynių galimos priverstinio turto realizavimo formos, kaip turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, taip pat, jog ieškovai pagrįstai atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, tačiau teismo vertinimu, ieškovams buvo sudarytos sąlygos pasiūlyti savo pirkėją dar iki varžytynių paskelbimo. Pažymėjo, kad ieškovai turėjo ilgesnį nei pakankamą laiko tarpą surasti pirkėją sutartine hipoteka apsunkintam turtui bei iki varžytynių paskelbimo užbaigti derybas su potencialiu turto pirkėju.
10. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad antstolė nepagrįstai atsisakė pratęsti vykdomosios bylos sustabdymą iki ieškovai baigs derybas su potencialiu turto pirkėju. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta ne skolininkų pateikto prašymo pagrindu, o išieškotojo prašymu. Pakartotinai sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi išieškotoja antstolei nepateikė jokio prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
11. Teismas taip pat vertino kritiškai ieškovų argumentą, kad jei jiems būtų suteiktos papildomos kelios dienos, skola būtų padengta visiškai. Nurodė, kad vykdomoji byla buvo pradėta 2017 m. gegužės 11 d., o turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl ieškovai turėjo daugiau nei vienerius metus įgyvendinti sutartine hipoteka apsunkinto turto pardavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys leidžia abejoti ar turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų realiai sudaryta ir įgyvendinta.
12. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad antstolė pažeidė CPK 667 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi skubotai sudarė parduotuvės pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad varžytynių laimėtojas visą piniginių lėšų sumą už nupirktą turtą sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d., todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovai E. B. ir R. A. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Kadangi vykdomoji byla buvo sustabdyta, pardavimo iš varžytynių aktas anksčiausiai galėjo būti surašytas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Antstolei sustabdžius vykdomąją bylą taip pat buvo sustabdytas CPK 724 straipsnio 1 dalyje numatytas 20 dienų terminas varžytinių akto surašymui.
13.2. Teismas visiškai nevertino apeliantų elgesio išieškojimo procese. Apeliantai bendravo ir bendradarbiavo tiek su išieškotoju, tiek su antstole, dėjo pastangas susidariusio įsiskolinimo padengimui. Dėl šios priežasties apeliantai pasitikėjo išieškotoju ir antstole. Apeliantai, pasitikėdami antstole ir išieškotoju derino turto pardavimą su UAB „Soscredit“ norėdami tęsti savo veiklą, iš kurios turėjo pajamų, siekdami padengti kuo daugiau turimo įsiskolinimo. Apeliantams buvo suteikta tokia galimybė, tačiau dėl nesąžiningų išieškotojo ir antstolės veiksmų, ne tik prarado savo turtą, bet ir turimą verslą.
13.3. Byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Soscredit“ nemokumą ar ketinimą užvilkinti atsiskaitymą už įsigytą apeliantų Turtą. Atvirkščiai, UAB „Soscredit“ atliko visus antstolės reikalaujamus veiksmus. Be to, apeliantai teismui 2018 m. lapkričio 11 d. pateikė papildomus dokumentus, įrodančius, kad UAB „Soscredit“ turi 14 apdraustų darbuotojų, neturi pradelstų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, turi pakankamai gerą apyvartą, pelną bei pakankamai likvidaus turto. Šie teismui pateikti įrodymai paneigia prielaidas dėl UAB „Soscredit“ negalimumo įsigyti apeliantų turto.
13.4. 2018 m. liepos 9 d. UAB „Soscredit“ raštu patvirtino, kad nupirks apeliantų turtą ir leis juo naudotis apeliantams, kurie toliau išpirkinėtų šį turtą iš UAB „Soscredit“. UAB „Soscredit“ rašte buvo nurodoma, kad butą UAB „Soscredit“ sutinka išpirkti už 111 750 Eur, o parduotuvę – už 125 500 Eur. Tokiu būdu apeliantai planavo gauti 237 250 Eur sumą, kurią panaudotų pradelstos skolos išieškotojui padengimui, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į didelį apeliantų turto pardavimo kainos skirtumą ir neįvertino esminio apeliantų siekio – visiškai patenkinti išieškotojo interesus.
Atsiliepimas
14. Atsakovas T. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
14.1. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad jie yra pajėgūs sudaryti realų ginčo turto išpirkimo sandorį. UAB „Soscredit“ nurodė tokias sąlygas, kurios faktiškai buvo neįgyvendinamos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo klausimą dėl tikimybės apeliantams sudaryti sandorį.
14.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai, teikdami apeliacinį skundą, pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Pagrįsdami savo prašymą apeliantai pateikė savo turto deklaracijas, iš kurių matyti, kad jų pajamos yra itin mažos ir nėra jokių, net teorinių galimybių, kad jie galėtų išpirkti turtą ar gauti paskolą iš finansinių institucijų.
14.3. Atsakovo įsitikinimu, apeliantai teikdami nepagrįstą apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdami užtęsti neapibrėžtumo būseną dėl ginčo turto nuosavybės ir disponavimo turtu. Apeliantai nėra atlaisvinę ir neperdavę turto tikrajam savininkui ir naudoja jį nemokėdami jokių nuomos mokesčių už naudojimąsi turtu.
15. Atsakovė antstolė Brigita Tamkevičienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
15.1. Vertinant apeliantų galimybes padengti įsiskolinimą Bankui be priverstinio turto realizavimo, pažymėtina, kad vykdomoji byla užvesta 2017 metais, o turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2018 m. Apeliantai turėjo beveik penkiolika mėnesių susitarti dėl paskolos refinansavimo ir skolos grąžinimo išieškotojui.
15.2. Apeliantų surastos turto pirkėjos UAB „Soscredit“ pasiūlytos sąlygos, negalėjo būti įgyvendintos, kadangi pirkėja už perkamą turtą pinigines lėšas turėtų pervesti dar iki hipoteka apsunkinto turto perleidimo momento, o ne per 7 darbo dienas po sandorio pasirašymo. Be to, nėra aišku ar UAB „Soscredit“ yra pajėgi įsigyti tokios vertės nekilnojamąjį turtą.
15.3. Skolininko teisė pasiūlyti vykdymo procese realizuotinam turtui pirkėją nėra absoliuti. Šia teise turto savininkas gali pasinaudoti tik iki tam tikro momento – iki varžytynių paskelbimo.
15.4. Nors apeliantai laikosi pozicijos, kad antstolė turto pardavimo iš varžytynių aktą išdavė per anksti, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtu ar nepagrįstu. Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momentu vykdomoji byla sustabdyta nebuvo, o sutartine hipoteka apsunkinto turto antrosios varžytynės baigėsi 2018 m. liepos 9 d., varžytynių laimėtojas visą pinigų sumą už nupirktą turtą sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d., todėl antstolė laikydamasi CPK įtvirtintų terminų ir tvarkos pagrįstai, ir teisėtai 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Klausimas ar teisėtai antstolė atsisakė pratęsti vykdomosios bylos sustabdymą yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-12254-323/2018.
15.5. Nors apeliantai tvirtina, kad teismas visiškai neįvertino apeliantų kaip skolininkų elgesio vykdymo procese, motyvuojant tuo, jog apeliantai bendradarbiavo tiek su išieškotoja, tiek ir su antstole, tačiau realiai bendradarbiavimas vykdymo procese nevyko, o skolininkai nuolat vilkino priverstinį skolos išieškojimo procesą. Tai patvirtina aplinkybė, kad varžytynėse realizuotas turtas, vertintojo eksperto buvo apžiūrėtas bei atlikta šio turto fotofiksacija tik dalyvaujant policijos pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką bei atvykus raktininkui, kuris buvo pasiruošęs avariniu būdu atidaryti vertinamo objekto duris.
15.6. Varžytynėse dalyvavo 9 dalyviai, maksimali pasiūlyta išvaržomo turto kaina 116 000 Eur. Apeliantai nurodė, kad UAB „Soscredit“ tą patį nekilnojamąjį turtą būtų įsigiję už 125 500 Eur. Skirtumas tarp šių kainų sudaro vos 7,6 proc., todėl akivaizdu, kad kainų skirtumas negali būti laikomas ženkliu ir esminiu.
16. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
16.1. Apeliantų deklaruojamas antstolės padarytas vykdymo proceso normų pažeidimas, surašant ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą, laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo naikinti ginčijamą aktą. Apeliantai neginčijo pačių varžytynių procedūros. Įvertinęs bylos duomenis varžytynių vykdymo trūkumų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Antrosios varžytynės buvo vykdomos ir įvyko dar iki vykdomosios bylos sustabdymo, todėl vien tai, kad ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas įvykusių varžytynių pagrindu buvo surašytas galimai nesuėjus 20 dienų terminui (dėl sustabdymo), kuris jau senai yra pasibaigęs, nesudaro pagrindo išvadai, jog pačios varžytynės buvo neteisėtos.
16.2. Sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad vien jau UAB „Soscredit“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriame nurodyta, jog už sutartine hipoteka apsukintą turtą įmonė atsiskaitytų per 7 darbo dienas tik po to, kai UAB „Soscredit“ įgis abu perkamus objektus tą pačią dieną pagal notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, leidžia abejoti apeliantų sugalvota įsipareigojimų dengimo schema. Abejonės pagrįstos tuo, kad UAB „Soscredit“ aiškiai išreiškė savo poziciją, kad pinigai bus pervedami tik po to, kai pastaroji įmonė įgis nuosavybės teises į turtą, tačiau vykdomojoje byloje piniginės lėšos turi būti pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą dar iki turto perrašymo.
16.3. Banko nuomone, patys apeliantai netinkamai ir aplaidžiai naudojosi savo teisėmis, iki vėliausio įmanomo momento – varžytynių laimėtojo paskelbimo, delsė su bet kokiais pasiūlymais dėl jiems priklausančio turto pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui, todėl negali tikėtis, kad jų teisės bus ginamos, paneigiant sąžiningo trečiojo asmens – varžytynių laimėtojo, sumokėjusio visą kainą ir įgijusio pagrįstų lūkesčių, kad bus surašytas aktas, teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
16.4. Byloje nėra įrodymų, kad pardavus įkeistą turtą apeliantų norimu būdu, įsiskolinimas bankui būtų padengtas pilna apimtimi. Priešingai, patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Soscredit“ rašte nurodė, kad parduotuvę ketino įsigyti už 125 500 Eur. Iš vykdomosios bylos duomenų, apeliantų įsiskolinimas bankui yra ženkliai didesnis nei mokama pirkėjo kaina. Taigi ir ši faktinė aplinkybė leidžia abejoti apeliantų deklaruojamu visišku atsiskaitymu vykdomojoje byloje.
16.5. Taip pat UAB „Soscredit“ mokama kaina už turtą nėra ženkliai didesnė nei varžytinių laimėtojo sumokėta kaina ir nesudaro pagrindo manyti, kad įkeistas turtas parduotas varžytynių laimėtojui už ženkliai mažesnę kainą, kaip teigia apeliantai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/17/00873 dėl 199 539,79 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų E. B. ir R. A. B., išieškotojo AB SEB banko naudai, pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2498, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą, jungtine nuosavybės teise priklausantį E. B. ir R. A. B..
19. Solidarūs skolininkai per raginime įvykdyti sprendimą nustatyti terminą skolos nesumokėjo, todėl išieškojimas nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą skolininkams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, kurios plotas 124,58 kv. m, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
20. 2018 m. kovo 14 d. buvo priimtas patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, pavedant ją atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Lituka“ ir Ko.
21. 2018 m. balandžio 9 d. ekspertizės aktu, skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta – 137 000 Eur.
22. 2018 m. birželio 8 d. antstolė paskelbė antrąsias varžytynes, kurių metu parduotuvės pradinė pardavimo kaina buvo 82 200 Eur.
23. 2018 m. liepos 9 d. įvyko antrosios varžytynės Nr. 155420. Varžytynes laimėjo atsakovas T. T., už parduodamą turtą pasiūlęs didžiausią kainą – 116 000 Eur.
24. Įvykus varžytynėms antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo AB SEB banko 2018 m. liepos 25 d. prašymas sustabdyti vykdomąją bylą iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. imtinai. Taip pat išieškotojas nurodė, kad iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. solidariems skolininkams į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedus visos įsiskolinimo sumos, kuri sudaro 212 453,14 Eur, be atskiro išieškotojo prašymo atnaujinti skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą.
25. 2018 m. liepos 25 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo vykdomojo byla sustabdyta iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. imtinai.
26. 2018 m. rugpjūčio 7 d. į antstolės depozitinę sąskaitą varžytynių laimėtojas įmokėjo 116 000 Eur.
27. Kadangi solidarūs skolininkai į antstolės depozitinę sąskaitą jokių piniginių lėšų neįnešė, 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas.
28. 2018 m. rugpjūčio 8 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkų prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, kuriuo buvo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. imtinai. Šis skolininkų prašymas 2018 m. rugpjūčio 14 d. antstolės patvarkymu atmestas. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjų E. B. ir R. A. B. skundas dėl antstolės 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo atmestas (civilinė byla Nr. 2YT-12254-323/2018).
29. Ieškovai pateikę ieškinį, jį iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad ketino skolą susimokėti be priverstinio skolos išieškojimo priemonių, tačiau dėl laiko stokos šio siekio įgyvendinti nepavyko. Tvirtina, kad parduotuvės pradinė pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina buvo per žema.
30. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų reikalavimus nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog vykdymo procese varžytynėse realizuoto turto kaina buvo nustatyta neobjektyviai, taip pat, kad ieškovams buvo sudarytos sąlygos pasiūlyti savo pirkėją dar iki varžytynių paskelbimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovai, UAB „Soscredit“ raštas neužtikrina, jog turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų realiai sudaryta ir įgyvendinta.
31. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išvardintus ieškinyje, pažymėdami, kad teismas sprendime neįvertino svarbių ginčui teisingai išspręsti faktinių aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, t. y. klaidingai įvertino vykdomosios bylos sustabdymą, netinkamai įvertino apeliantų dedamas pastangas padengti turimą įsiskolinimą bei priėmė sprendimą vadovaujantis prielaidomis.
Dėl ginčo esmės
32. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis.
33. Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
34. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos tokios (specialios) priverstinio turto realizavimo formos kaip turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015; 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017, 26 punktas).
36. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.).
37. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija, t. y. teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
38. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.
39. Apeliantai nurodo, kad varžytynių aktas galėjo būti surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 13 d., nes antstolei sustabdžius vykdomąją bylą, taip pat buvo sustabdytas CPK 724 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas varžytynių akto priėmimui. Atsižvelgiant į skubotus antstolės veiksmus nei vienai iš šalių nepavyko pasiekti norimo rezultato, nes apeliantų turtas buvo parduotas už ženkliai žemesnę, nei galėjo parduoti apeliantei, kainą. Dėl šios priežasties, apeliantų manymu, varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
40. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, kad CPK 724 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla, išieškotojo 2018 m. liepos 25 d. prašymu, buvo sustabdyta iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. imtinai, kadangi solidarūs skolininkai pateikė duomenis, jog turi galimybę įsiskolinimą padengti visa apimtimi, tačiau dėl laiko stokos, negali užbaigti pradėtos refinansavimo procedūros su UAB „Soscredit“. Išieškotojas šiame prašyme taip pat pastebėjo, kad iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. solidariems skolininkams į antstolės sąskaitą nepervedus visos įsiskolinimo sumos, be atskiro jo prašymo atnaujinti skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nors apeliantai laikosi pozicijos, kad antstolė turto pardavimo iš varžytynių aktą surašė pažeisdama įstatyme nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nedaro ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų. Šiuo gi atveju, byloje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas vykdomajai bylai jau nesant sustabdytai, sutartine hipoteka apsunkinto turto antrosios varžytynės baigėsi 2018 m. liepos 9 d., varžytynių laimėtojas visą sumą už nupirktą turtą sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, antstolė pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 9 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą.
41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi išnagrinėjęs skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų, kuriais ji nutarė netenkinti skolininkų 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, jį atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-12254-323/2018). Skolininkai šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo momentu, nebuvo aplinkybių, kurios galėtų apriboti antstolei galimybę surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl konstatuotina, jog ši apeliantų nurodoma aplinkybė negalėtų sąlygoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo taikymui.
42. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jų pastangas padengti turimą įsipareigojimą ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pažymi, kad jie nuolat bendravo ir bendradarbiavo su išieškotoju bei antstole, taip pat, kad derino turto pardavimą UAB „Soscredit“ norėdami tęsti savo veiklą, tačiau dėl nesąžiningų išieškotojo ir antstolės veiksmų, apeliantai ne tik prarado savo turtą, bet ir turimą veiklą.
43. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkai privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tai reiškia, jog ieškovai, žinodami apie paskelbtas turto varžytynes, turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už šį turtą sumokėti didesnę, negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse, kainą.
44. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad varžytynių pradžia buvo numatyta 2018 m. birželio 8 d., pabaiga 2018 m. liepos 9 d. Varžytynes laimėjo atsakovas T. T., kuris pasiūlė didžiausią kainą – 116 000 Eur. Skolininkai 2018 m. liepos 25 d. pateikė antstolei prašymą atidėti vykdymo veiksmus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, nes jie surado pirkėją UAB „Soscredit“, kuris sutiko nupirkti turtą už 127 500 Eur. Išieškotojas tokiam prašymui neprieštaravo ir prašė sustabdyti vykdomąją bylą iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. imtinai. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apeliantų atstovas pateikė pakartotinį prašymą atidėti vykdymo veiksmus iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. imtinai. Antstolė siekdama išsiaiškinti pateikto prašymo pagrįstumą, paprašė skolininkų pateikti papildomus dokumentus, kurie patvirtintų, kad UAB „Soscredit“ per 3 – 4 darbo dienas pervestų pinigines lėšas už perkamą turtą. Antstolei buvo pateiktas UAB „Soscredit“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad už sutartine hipoteka apsunkintą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonė atsiskaitytų per 7 darbo dienas, tačiau tik po to, kai UAB „Soscredit“ įgys perkamą objektą pagal notarinę pirkimo pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokios UAB „Soscredit“ nurodytos sąlygos negalėtų būti įgyvendintos, kadangi pirkėja UAB „Soscredit“ už perkamą turtą pinigines lėšas turėtų pervesti dar iki hipoteka apsunkinto turto perleidimo momento. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas suteikia skolininkui teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje. Šiuo gi atveju, apeliantai informaciją antstolei apie surastą pirkėją pateikė tik jau įvykus antroms varžytynėms. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į tai, kad vykdomoji byla užvesta 2017 m. gegužės 11 d., o turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 9 d., apeliantai turėjo pakankamai daug laiko susitarti dėl paskolos refinansavimo ir grąžinti skolą išieškotojai.
45. Kaip minėta, antstolės atsisakymas sustabdyti pakartotinai vykdomąją bylą iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. imtinai yra įvertintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kurios skolininkai apeliacine tvarka neskundė. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad skolininkų nurodytos aplinkybės, kurias jie laiko pagrindu vykdomosios bylos stabdymui, nesudaro įstatyme nustatytų nei privalomųjų, nei fakultatyvių pagrindų sustabdyti vykdymo veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog antstolė teisėtai atsisakė pratęsti vykdomosios bylos sustabdymą, yra galutinai išspręsta ir negali būti kvestionuojama. Dėl to, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų dedamas pastangas padengti turimą įsiskolinimą, atmetami, kaip nepagrįsti.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys leidžia abejoti ar turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų realiai sudaryta ir įgyvendinta. Apeliantų teigimu, byloje duomenų apie UAB „Soscredit“ nemokumą ar ketinimą užvilkinti atsiskaitymą už įsigytą apeliantų turtą nėra. Dėl šios priežasties, teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad UAB „Soscredit“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštas savaime neužtikrina, kad turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų realiai sudaryta ir įgyvendinta. Kaip minėta, UAB „Soscredit“ nurodė tokias sandorio sudarymo sąlygas, kurios negalėtų būti įgyvendintos. VĮ „Registrų centras“ esančio UAB „Soscredit“ balanso duomenimis už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įmonės turtas sudarė 7 272 114 Eur , kurį iš esmės sudarė trumpalaikis turtas 6 903 418 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 576 890 Eur. Iš to darytina išvada, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai daugiau negu pusę viršijo turimą turtą. Remiantis pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo 26 060 Eur pelno. Palyginus šią sumą su turimais įsipareigojimais, nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB „Soscredit“ finansinė padėtis buvo gera. Pastebėtina, kad į bylą nebuvo pateikti pagrįsti įrodymai, jog UAB „Soscredit“ buvo pajėgi realiai sudaryti sandorį. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su antstolės argumentais, kad skirtumas tarp kainų, už kurią turtas buvo parduotas atsakovui (116 000 Eur) ir už kurią būtų įsigijusi UAB „Soscredit“ (125 500 Eur), sudaro vos 7,6 proc. ir nelaikytinas esminiu bei ženkliu. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados yra pagrįstos ir apeliantai jų nepaneigė.
Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų
47. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį pateikusių apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi apeliantams buvo atidėtas 1 845 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, ši suma priteisiama iš apeliantų valstybei.
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
51. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė prašymą priteisti jam 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 papunktyje įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, jos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 300 Eur.
52. Atsakovas T. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias išlaidas būtų patyręs, į bylą nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, iš ieškovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno po 300 Eur (tris šimtus eurų), patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 845 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jiems buvo atidėtas, iš kiekvieno po 922,50 Eur (devyni šimtus dvidešimt du eurus 50 euro centų).